Podcasts about turime

Lietuvos kariuomenė mini 106-ąsias atkūrimo metines. Šia proga suekspertais ir LRT RADIJO bendradarbiais užsienyje kalbėsime, kaip skatinti pilietiškumą ir visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą.Vilniuje pirmąkart vyksta renginys „Turime tau darbą!“ – tai mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių. Kaip veikia tokia darbo paieška?Tuo metu Telšiai bando pritraukti trūkstamų specialistų į Žemaitiją, skirdami solidžią finansinę paramą. Per kelerius metus ja jau pasinaudojo keliasdešimt policininkų, medikų, mokytojų. Visgi, nors šiuo metu specialistų trūksta mažiau, bijoma, kad ateityje pinigai gali nebepadėti.Eteryje šio sezono paskutinė rubrika „Auga ir balkone". Pokalbis su jau 4 metus sodą balkone puoselėjančia Kamile Jasiūnaite iš Vilniaus, kuri sako, kad po įvairių bandymų ji visgi pasirinko auginti gėles, o ne daugiamečius augalus, nes pastarieji neatlaikydavo žiemų.Ved. Karolina Panto

XIX amžiuje kone visi dirigentai buvo kompozitoriai – vėliau ši perskyra tarp profesijų gilėjo. Vis dėlto komponuojantys dirigentai nėra retenybė.Amerikietis dirigentas ir kompozitorius Michael Tilson Thomas (g. 1944) klausia: „Menininko gyvenime yra du pagrindiniai laikotarpiai. Pirmasis yra savęs kūrimas. Antroji, sunkesnė dalis – nueiti kelią. Kaip išlaikyti viziją, ją auginti ir ja dalytis?“Venesuelietis dirigentas ir kompozitorius Gustavo Dudamel (g. 1981) teigia: „Taip, klasikinė muzika turi žavų techninį sudėtingumą. Bet galiausiai svarbu tai, ką tu jauti ir ką žmonės suvokia. Turime panaikinti žmonių baimes dėl klasikinės muzikos. Ji gali būti intelektuali, tačiau jos poveikis yra dvasinis.“Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Lina Mieliauskienė, pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė. Jei galvojate, kad užtenka puikaus sumanymo, ir pokyčiai organizacijoje vyks be papildomų pastangų, darote mąstymo klaidą. „Mūsų tyrimas rodo, kad tik 14 proc. vadovų pastebi darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams. Vadinasi, vadovaujame ir strateguojame iš aukšto bokšto“, - sako pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė Lina Mieliauskienė. Deja, gera idėja nėra burtažodis, kurį ištarus, visa komanda puls veikti. Be kiekvieno komandos nario įsitraukimo, aiškaus veiksmų plano ir nuoseklaus jo įgyvendinimo net ir pats genialiausias sumanymas liks sklandyti ore. Kaip pasiruošti pokyčiui? Kokias klaidas daro vadovai? Kaip įtikinti organizacijos žmones pokyčio reikalingumu ir nauda? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 4-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – Kodėl manome, kad pokytis įvyks savaime? „Mes linkę tikėti stebuklais, tada ir nieko daryti nereikia.“ 0:04:39 – Tyrimas: „Tik 14 proc. vadovų mano, kad darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams realiai vyksta“. 0:06:29 – Kodėl pokytis neįvyksta? Trys klaidos, kurias daro vadovai. 0:08:28 – Kaip įgyvendinti savo sumanymus? „Turime nusitiesti kelią į pokytį“. Veiksmų planai ir įrankiai. 0:12:06 – Apie iššūkius ir pagalbą. „Kiekvieno pokyčio procese mes atsiduriam nevilties slėnyje“. 0:14:19 – Praktinis pavyzdys. 0:16:26 – Apie žmones-ambasadorius. „Pokyčiui reikia turėti stiprią komandą.“ 0:17:54 – Kaip priartinti vadovo keliamą tikslą prie kiekvieno darbuotojo? „Žiūriu į organizaciją kaip į organizmą, ieškodama skaudulių.“ 0:21:14 – Linos Mieliauskienės palinkėjimas. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Netylant kalboms, kad tik laiko klausimas, kada Rusija puls NATO, grupė žurnalistų iš skirtingų šalių išanalizavo visus aplink Baltijos šalis ir Lenkiją esančius Rusijos karinius pajėgumus.Socialdemokratų prezidiumas spręs, su kuriomis partijomis ir kokią valdančiąją koaliciją formuoti, taip pat turėtų paskelbti, kas bus partijos kandidatas į premjerus.Aktualus klausimas. Kur dedate nudėvėtas padangas – ar sekasi jas atiduoti autoservisams, padangų pardavėjams arba priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse?Du mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ – tūkstančius savo klientų aktyviai ragina atsinaujinti arba telefonus, arba jų SIM korteles. Kodėl ir kas, jeigu žmonės nieko nedarys?Prieš Seimo rinkimus dalis politikų sakė, kad pensijas būtų galima dar labiau padidinti, panaudojus dalį „Sodros“ rezervo, kuris esą per didelis. Panašiai buvo kalbėta ir apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą – esą dalį lėšų būtų galima nukreipti į sveikatos sektorių, taip mažinant eiles įvairiems tyrimams. Ar tikrai šiuose rezervuose yra rezervo, kurį būtų galima panaudoti?Amžiaus ketvirčio krizė tampa vis dažnesniu išbandymu jauniems žmonėms – kyla abejonių dėl karjeros, santykių ar asmeninių tikslų. Ar socialiniai tinklai prisideda prie šios krizės gilinimo, o galbūt gali padėti lengviau ją išgyventi?Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.„Po filmo premjeros Kanuose gūžčiojau pečiais ir klausiau – kas čia ką tik įvyko ir kodėl Coppola lygina Ameriką su Romos imperija. Antrą kartą pažiūrėjusi filmą, perskaičiusi ir išklausiusi ne vieną interviu su režisieriumi, geriau supratau jo tikslą, bet nemanau, kad jam pavyko jo pasiekti“, – Francio Fordo Coppolos naujausią filmą „Megalopolis“ apžvelgia kino kritikė Mantė Valiūnaitė.Kas yra virtuoziškumas kalboje? Ar tai skaitytojus patraukiantys, o gal tai – painūs ir labai žodingi tekstai? Galiausiai, kokias tekstų savybes perteikia virtuoziškumas ir ar įmanoma jo išmokyti?Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Etninės kultūros globos taryba kaip atsvarą Helovinui skelbia Gerumo, atminties ir bendrystės akciją.Knygomatai yra modernūs įrenginiai, leidžiantys skaitytojams atsiimti ir grąžinti knygas bet kuriuo paros metu. Siekdama sparčiau plėtoti knygomatų tinklą Lietuvoje, Kultūros ministerija skyrė 90 tūkst. eurų Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų viešosioms bibliotekoms.Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje ritasi į antrąją pusę, ta proga, kolega Prancūzijoje, Ignas Zalieckas susitiko pasikalbėti su Lietuvos respublikos ambasadoriumi Prancūzijoje Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte.Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja pirmoji autorinė Ievos Žekevičiūtės paroda „Comfort“, skirta atskleisti komforto (patogumo) temą per juvelyrikos kūrinius bei objektus.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Kaip gimsta šiuolaikinis jaunimo žargonas?Provanso Didžiojo teatro fojė atidaroma paroda „Crescendo-Lituanie“.Kernavėje šiandien vyksta pirmasis Istorinių sostinių forumas.Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai.Trakų rajone vėl įsikūrė „Grybų parkas“. Kuo jis ypatingas šiemet?Kaip regionams sekasi komunikuoti ir reklamuoti kultūros renginius? Su kokiais iššūkiais susiduriama?Utenos kamerinis teatras šiandien pristato premjerą „Vėl kvepia obuoliais“, o prieš premjerinį spektaklį teatro kieme vyks bendro paveikslo tapymo seansas.Ved. Marius Eidukonis

Su prezidentu susitikęs kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius sako, kad Lietuva galėtų pretenduoti į su saugumu ir gynybą susijusius portfelius.„Mažai tikėtina, kad F16 naikintuvo pilotas Ukrainoje žuvo dėl savo klaidos arba „draugiškos“ ugnies“, sako Ukrainos karo analitikas Oleksii Hetman. Incidento aplinkybes kaip sudužo Vakarų Ukrainai suteiktas F16 aiškinasi speciali komisija.Energetikos ministerijai pranešus, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių, rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nerimauja, kad miško savininkai gali negauti kompensacijų už iškirstą medieną.Pradedami Jurbarko krovinių uosto Nemune atkūrimo darbai. Kokios krovinių gabenimo upėmis Lietuvoje galimybės?Vokietijos žemių rinkimuose prognozuojama daug balsų surinks kraštutiniai dešinieji.LRT radijas baigia savo vasaros keliones po mažuosius Lietuvos kurortus bei miestelius ir šįkart kviečia nukeliauti ten, kur nuvykti verta ir rudenį. Kolega Paulius Selezniovas lankėsi Ventės rage bei domėjosi, ką gi čia galima nuveikti prasidėjus rudens sezonui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keičiasi sodo namų statybos tvarka. Nuo lapkričio mėnesio, be projekto ir statybos leidimo bus galima statyti ir registruoti iki 50-ies kv. metrų sodo namus, o didesniems bus reikalingas projektas ir statybos leidimas. Išsamiau apie pokyčius ir jų priežastis, kalbėsime po 8-os valandos žinių.Vengrijai paskelbus apie palengvintą atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys tokį sprendimą kritikuoja. Tuo metu apžvalgininkai pastebi, kad dažniausiai tokius Vengrijos žingsnius nulemia siekis gauti kuo daugiau ekonominės naudos iš tokių šalių kaip Rusija.Dėl ilgų eilių laukiant tyrimų piktinasi ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Pacientams, kurie užsiregistravo atlikti tyrimus ar procedūras, tačiau neatvyko be pateisinamos priežasties, siūloma skirti bent simbolines baudas.Turime dovaną žvejui! Iki 9 val. ryto pasidalinkite savo žvejybos laimikio nuotrauka – vienam tai padariusiam padovanosime LRT kepurėlę. Laimėtoją paskelbsime tik „Ryto garsų“ laidos pabaigoje.Ved. Darius Matas

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi įviriausių patirčių lagaminus“, - teigia „HR Hint Online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji mano, kad personalo vadovas, atėjęs į organizaciją, turėtų matyti ne tik jos „status quo“, žinoti, kokia yra ateities vizija, bet ir pasidomėti tos organizacijos istorija: nuo ko prasidėjo verslas, kokių ypatingų įvykių ten būta, kokias krizes ir pakilimus organizacija išgyveno, kokie žmonės ten dirbo, su kokiais klientais bendravo. „Visi šie patyrimai sukapsi į kolektyvinę organizacijos pasąmonę ir, kritiniu momentu, iškyla į paviršių padėdami arba trukdydami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, - sako Giedrė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ septintajame epizode – apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose: 0:00:00 – pradžia 0:01:44 – „Personalo vadovas turėtų ne tik girdėti ir matyti tarp eilučių“. Apie esminę personalo žmonių funkciją. 0:03:23 – „Grįžtamasis ryšys darbuotojui negali būti tik džiuginantis“. Apie vaikiškas reakcijas, „sumuštinio“ techniką ir gebėjimą prisiimti atsakomybę. 0:07:43 – „Tikras augimas nevyksta lengvai“. Apie pasąmoninius darbuotojų motyvus. 0:10:35 – „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi tam tikrų patirčių lagaminus“. Apie būtinybę žinoti organizacijos istoriją. 0:12:04 – „Turime išmokyti gerbti organizacijos praeitį“. Apie naujų darbuotojų „visažinystę“ siekiant įgyvendinti pokyčius. 0:17:01 – „Kai pradedame pastebėti tam tikrus dalykus savyje, imame kitaip matyti ir aplinką.“ Kaip personalo žmogui išmokti matyti giliau? 0:18:07 – „Kelias nueinamas einant“. Pabaigos įžvalga. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Kultūros publikacijų apžvalga.Birželio 20-ąją, 130-ąjį gimtadienį būtų šventęs amerikiečių chemikas Loidas Augustas Holas, kuris prisidėjo prie šiandieninių būdų, kaip užtikrinti, kad maisto produktai kuo ilgiau liktų švieži ir neprarastų savo gerųjų savybių.Ukmergėje prasideda tris dienas truksiantis baltiškos kultūros ir ekstremalios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“.Eglės Baliutavičiūtė apžvelgia Don DeLillo romaną „Baltasis triukšmas“ ir Rumaan Alam romaną „Palikite pasaulį užmaršty“.Šilutėje prasideda festivalis „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“.Dokumentinio filmo „Atsitiktinė prezidentė“ apie Sviatlaną CIchanouskają režisierius Mikeas Lerneris sako, kad filmai yra vienas iš pasipriešinimo įrankių. „Mums labai pasisekė, kad galime tai daryti, ir mes tikrai suvokiame, kokia garbė yra dirbti tokį darbą. Mes į šitai žiūrime rimtai. Mūsų kompanijai tai nėra tik dar viena eilinė istorija. Tai yra toks dalykas, dėl kurio paklausęs savęs, ką nuveikei gyvenime, galėtumei didžiuotis“, - sako M. Lerneris.Kodėl svarbu rinkti tautosaką ir kokie motyvai skatina tą daryti?Kokie Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacinės programos „Stebėjimai“ organizatorių, kuratorių ir dalyvių pastebėjimai?Kuo šiandien gyvena viena iš Europos kultūros sostinių 2024 Budė?Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kodėl neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą?Vilniaus senajame teatre – premjera pagal vokiečių dramaturgo ir kino scenaristo Mariaus von Mayenburgo pjesę „Kankinys“.Dovilė Kuzminskaitė aptaria Juan Gómez Bárcena romaną „Lieka tik oras ir Marijos Mažulės poezijos rinkinį „Fosilijos yra nėriniai“.Artėjant 100-mečio Danų šventei organizatoriai paskelbė, kad nuo šiandienos pradedama prekyba į „Ansamblių vakaro“ generalinę repeticiją.Kokios yra šiuolaikinės vaikų meninio ugdymo priemonės ir kaip tėvai gali paskatinti savo vaikus išdrįsti įsilieti į šį procesą?Šiauliuose surengta kino tyrinėtojų konferencija, kurioje pristatytos „Aušros“ muziejaus fonduose atrastos vienintelės tokios pasaulyje kino juostos.Vilniaus Gedimino technikos universitete vyksta konferencija „Netobulas modernizmas“.Paaiškėjo visi atlikėjai ir dainos, kurios šeštadienį pasirodys Eurovizijoje. Kokio finalo tikėtis?Ved. Marius Eidukonis

Fotografas Gintaras Česonis, Lietuvai įstojus į ES, pradėjo fotografijų ciklą „Kita diena ES“, o šiuo metu Liuksemburge atidaryta fotografo Sauliaus Paukščio paroda „Lietuva: 20 metų Europos Sąjungoje“.Kai Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare, choreografė Agnija Šeiko studijavo Olandijoje. Ji prisipažįsta: tą gegužės 1-ąją jautėsi ypatingai.Savo kūrinius „Evocatio“ ir „I like Vidmantas Bartulis (Auscultare)“, dalyvaujančius Kompozitorių sąjungos metų kūrinio rinkimuose, pristato kompozitorius Lukas Butkus.Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas, muzikos vadybininkas Vaidas Stackevičius savo gimtadienį švenčia vos keliolika minučių iki gegužės 1-osios. Kiek buvimas ES padeda muzikos sklaidai?Ar galima įsivaizduoti gyvenimą ne europinėje Lietuvoje? Pokalbis su 2004 m. gegužės 1 d. gimusia Milda Bartašyte bei filmo „Karta.EU“ režisieriumi Eimantu Belicku.60 Lietuvos savivaldybių veikia 153 kultūros centrai. Kaip buvimas ES pagerino jų kasdienybę? Kalbamės su Lietuvos kultūros centro asociacijos vadovu Romu Matuliu.Gegužės 1-ąją prieš dvidešimt metų atlikėjas Linas Adomaitis lipo į daugiau kaip penkias skirtingas scenas, o gegužės 12-ąją Eurovizijos dainų konkurse atstovavo Lietuvai jau kaip ES narę.Ved. Marius Eidukonis

15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ krizenome dėl nejaukių klausimų, vėl pakėlėme interneto svetainių problemą, ėmėme rimbą čempionams, apverkėme „Liverpool“ ir įvertinome naująjį trenerį, aptarėme Šiaurės Londono derbį, karūnavome Italijos čempionus, šlykštėjomės „Atletico“ sirgaliais ir vėl aikčiojome po „Bayer“ išsigelbėjimo.Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Antras dublis 05:34 Lietuvos čempionatas 06:54 „Džiugo“ pergalė, „TransINVEST“ Europoje, bet kur svetainė?! 29:05 Armandinijo10 36:01 Koldūnas Marijampolėje ir dar vienas Lastausko sprigtas Čeburinui 45:37 Kur Gino matė tuos 4000 progų? 51:19 Ketverių rungtynių bausmė. Apeliacija. Drausmės komitetas 58:16 Žiūrovų klausimai apie Lietuvos futbolo aktualijas 1:04:12 „Premier“ lyga. Krizė Liverpulyje, Tayloro kliurka, Slotas prie vairo, (ne)apvogtas „Chelsea“ ir įspūdingas Šiaurės Londono derbis 1:27:54 „La Liga“. Bagdono faktų tikrinimas, šlykštūs „Atletico“ sirgaliai ir Xavi sprendimas 1:37:48 „Serie A“. Turime čempionus, Theo ant lenciūgo 1:43:05 „Bundesliga“. Foreverkuzenas

Elektromobiliai, rūbai iš antrų rankų ir tik augalinis maistas tiek ekrane, tiek už jo – taip tvarumo kino aikštelėje siekė ir Lietuvoje populiarumo sulaukęs švedų serialas „Young Royals“. Pasak „Netflix“, tai pirmas jų projektas šiaurės šalyse, turėjęs tvarumo koordinatorę ir bendras produkcijos anglies dvideginio emisijas sumažinęs 47 proc.„Negali tikėtis, kad visiems tai atrodys geras sumanymas. Visada bus tokių, kurie abejoja ir baiminasi pokyčių, visi mes žmonės“, – sako šio serialo tvarumo konsultante dirbusi Hanna Nybeson. „Esame virsmo procese globaliai, o tai yra fantastiška. Turime bendradarbiauti ir rasti būdą kitaip kurti filmus ir televizijos projektus.“Lietuvos kino centras (LKC), kino kūrėjams, besikreipiantiems valstybės finansavimo, taip pat suteikia papildomų balų už tvarumo principų taikymą – socialinių, ekonominių, o taip pat ir aplinkosaugos. LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič įsitikinusi, kad tvarumo reikšmė kino projektuose ateityje tik augs, o reikalavimai griežtės.Kino kūrėjas Romas Zabarauskas sako, kad pats būdamas veganas, veganizmo principus taiko ir savo filmų aikštelėse: siūlo komandai veganišką maitinimą ir ragina vengti vilnos ir odos gaminių kostiumuose. Naujausiame jo filme „Rašytojas“ veganizmo tema įpinta ir į patį pasakojimą. „Bet ar tai gali padėti pritraukti žiūrovą? Manau, kad ne“, – nusijuokia filmo režisierius. „Aš manau, kad niekas neis į filmą dėl to, kad jis sukurtas tvariai.“Tuo metu aktorė Viktorija Žukauskaitė pernai vasarą viename tarptautiniame projekte dirbo filmavimo aikštelės tvarumo konsultante. Padedama specialistės iš Vokietijos ji ieškojo būdų įgyvendinti daugiau kaip 20 reikalavimų – nuo transporto iki maitinimo ir atliekų tvarkymo. „Kai pamačiau tuos skaičius, kiek yra išmetama filmo aikštelėje, aš nebegaliu pirkti kavos išsinešimui,“ – ji sako, kad atidesnis žvilgsnis į industrijos poveikį aplinkai paveikė ir jos asmeninio gyvenimo įpročius.Kaip kino industrija siekia mažinti savo poveikį aplinkai ir kaip jiems sekasi?Autorė Vaida Pilibaitytė

Kokio aktyvumo galima tikėtis artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir ką apie šiuos rinkimus žino sostinės gyventojai?Padėtis Artimuosiuose Rytuose–Hamas svarsto naują Izraelio pasiūlymą dėl paliaubų.Ukraina bando išspręsti dar vieną problemą šalyje–azartinius lošimus kariuomenėje.Lietuvos mokslininkai tyrė kovidu sirgusius Lietuvos gyventojus ir aiškinosi, kaip ilgai po ligos išlieka imunitetas.Nepaisant tūkstantinių protestų, Slovakijos vyriausybė uždaro visuomeninį transliuotoją.Ar ilgai laikysis vasariška šiluma? Laidos pabaigoje–sinoptiko įžvalgos.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis.Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, pedagogas, režisierius Juozas Žibūda mini 70-metį.Savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga. Kuo kauniečius žavi skandinaviška kultūra?Balandžio 23–29 d. vyks Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Su kokiomis problemomis susiduria bibliotekų darbuotojai?Šilainiuose įsikūrusi džiazo akademija sceną suteikia mažiau žinomiems, savo karjerą dar tik pradedantiems kūrėjams ir atlikėjams.Šiandien minima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Ar autorių teisės stabdo audioknygų leidybą?Ved. Justė Luščinskytė

Šiauliai - labiausiai augantis Lietuvos didmiestis – tokia žinute neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino miesto meras Artūras Visockas. Gyventojų skaičių augina iš svetur grįžę tautiečiai, užsienio piliečiai, kurie atvyksta čia dirbti, ir prieglobstį nuo karo radę ukrainiečiai. Kaip tai keičia darbo rinką mieste?Prieš pusantros savaitės minėjome Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį. 2004m. kovo 29 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“, kurie pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.Ved. Darius Matas

Lietuvoje švenčiamos šv.Velykos. Kaip jas švenčia lietuviai įvairiose šalyse? Kokių tradicijų laikosi ir kaip kuria bendruomeniškumą?Šv.Velykų šventes Švėkšna pasitinka įspūdingai pasipuošusi ir traukia aplinkinių miestų gyventojus. Aktyvūs bendruomenės nariai šiais metais miestą papuošė ne tik Velykų medžiu, bet ir visame miestelyje nutūpusiais šimtais spalvingų drugelių, o centrinę miestelio Liepų alėją papuošė tūkstančiai paukščiukų.Retai kuri mažamečius auginanti šeima nėra susidūrusi su vaiko liga, kurią jis parsineša iš darželio. Prasidėjus gripo ir peršalimo sezonui, dažnai suserga ne tik vaikai, bet ir auklėtojos kartu su tėveliais. Ar galima vesti vaiką į darželį, jeigu jis jau sloguoja ir kosėja, nors temperatūros neturi? Ir ar tokį vaiką turi priimti auklėtojos?Ved. Darius Matas

Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kiek kalbos galima rasti kompiuteriniuose žaidimuose?Į kokią muziką buvo atkreiptas dėmesys Oskarų ceremonijoje?Kaip Kauno muzikiniame teatre gimsta kostiumai naujiems pastatymams?Kodėl verta išbandyti linijinius šokius?Koks likimas gali laukti paminklo 1863-1864 sukilėliams Pranciškonų vienuolyno kieme?Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart domimės Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinktine „Gyvybė“.Šiandien Gedimino kalno papėdėje atidaromas naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Pilininko namas.Bilietų prekybos platforma suskaičiavo, kokius teatro spektaklius 2023- iaisias labiausiai rinkosi jos lankytojai. Ką ši teatro statistika gali mums pasakyti?Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjo tradicinis festivalis „Kino pavasaris“, kurio programoje – net 12 lietuvių kūrėjų filmų. Apie ką kalba savo darbuose Lietuvos režisieriai, kokiuose projektuose dalyvauja mūsų prodiuseriai – pokalbis su lietuviškos programos vadove Dovile Grigaliūnaite.„Aš negaliu rasti savo tėvo teisuolio, kuris nusprendė išgelbėti vaiką Aušvice. Bet noriu žemai nusilenkti savo draugo, muzikanto ir dailininko Viktoro Voronovo gelbėtojui“, – sako garsus Lietuvos džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas. Minime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną.Prieš šešis dešimtmečius dramaturgo Makso Frišo parašytoje pjesėje „Bydermanas ir padegėjai“ keliamos individualumo, laisvės, atsakomybės, asmeninės gerovės ir visuomeninių interesų susikirtimo idėjos šiandien skamba ne tik aktualiai, bet ir įspėjančiai. Taip teigia premjeros Šiaulių dramos teatre kūrėjai.Savaitgalį dviem koncertais bus iškilmingai atverta rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salė, kurią anksčiau vadinome Vilniaus Kongresų rūmais. Dabar, kaip teigia rekonstrukciją atlikę įvairių sričių specialistai, turėsime vienintelę Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikytą koncertų salę.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši režisierius Eimantas Belickas, šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ pristatantis dar 2004-aisias Arūno Matelio pradėtą unikalų dokumentinį filmą „Karta.EU“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuva pirnininkaus Europos Tarybai šių metų gegužės - lapkričio mėn. Čia darbą šiais metais pradėjo naujas Lietuvos ambasadorius Andrius Krivas. Apie Europos Tarybą nemažai kas išgirdo, kai iš organizacijos buvo pašalinta Rusija, po kelių savaičių, kai 2022 m. vasario 24 d. pradėjo pilnos apimties puolima prieš Ukrainą. Tačiau organizacija nėra plačiai žinoma ir dažnai painiojama su Europos Sąjungos taryba.  Klausykite plačiau pokalbį su ambasadoriumi.

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Spaudos publiakcijų apžvalga.Po trijų metų pertraukos į LRT grįžta Nacionalinis diktantas. Koks jį skaitysiančio Marijaus Žiedo santykis su lietuvių kalba?Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė viešojoje erdvėje įsivėlė į žodinį konfliktą dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato likimo.Tęsiame pasakojimų ciklą apie „Laiką ir vandenį“.Antrą kartą išniekintas A.Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje. Ar besikartojantys išpuoliai prieš laisvės kovų paminklus turėtų versti labiau pasirūpinti jų saugumu?Koks moterų kompozitorių vaidmuo kino industrijoje?Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui pradėjo vadovauti ilgai pavaduotoja dirbusi Lina Dikšaitė.Ved. Marius Eidukonis

Ką tik baigėsi Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Lietuvoje. Žiūrovui tai – galimybė mėgautis ir sportininkų bei sportininkių solo pasirodymais, ir šokių ant ledo programomis. Neįtikėtini numeriai, gražūs kūnai, etc. Visgi sudėtingas, alinantis darbas ruošiant programas, savo kūno suvokimas ir priėmimas, kaip sako sportininkė, Lietuvos atstovė Aleksandra Golovkina, yra ilga kelionė. Su kokiomis problemomis susiduria jaunos sportininkės / sportininkai tose sporto ir meno šakose, kuriose kūnui keliami ypač aukšti estetikos reikalavimai?Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia pokalbį „Sausio 13-oji: patirtis, kuri vienija“. Sociologai ir istorikai jame aptars naujausius tyrimus apie Sausio 13-ąją, jos simbolinę reikšmę ir poveikį dabarties procesų suvokimui. Pasakoja sociologė Jūratė Imbrasaitė.Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje viešės ypatingas svečias – pasaulinio garso dirigentas, legendinio Herberto von Karajano mokinys Christophas Eschenbachas. Su į Vilnių sugrįžtančiu dirigentu apie jo gyvenime sutiktas legendas ir neseniai priimtą pasiūlymą vadovauti gimtojo miesto – Vroclavo filharmonijos orkestrui su maestro kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ritmų pasaulio magas perkusininkas Džiugas Daugirda.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasitelkdami šiuolaikines technologijas mokslininkai bando įminti senčsias Egipto mumifikacijos praktikas?Donatas Puslys apžvelgia Benjamino Moserio knygą „Pasaulis aukštyn kojomis. Susitikimai su olandų meistrais“ ir Simono Bankso knygą „Opera. Vakarų pasaulio autobiografija“.Lietuvos nacionalinė filharmonija Naujuosius metus pasitinka su „Virpančiomis stygomis fanfarų spindesy“.Vyriausybė patvirtino Dainų šventės 2024 m. metų veiklos planą. Kas jame numatyta ir kokie svarbiausi plano akcentai?Kamerinis choras „Polifonija“ tęsia tradiciją ir naujųjų išvakarėse rengia koncertą Šiaulių miesto katedroje.Režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statanto spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.Prieš didžiąsias menų šventes pasirodė poeto Alvydo Valentos eilėraščių rinktinė „Amerikos atradimas arba vaizduotės šokis“.Ved. Marius Eidukonis

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl esame priversti nuolat koreguoti savo mąstymą, elgseną, veikimo būdus. Turime gebėti greitai persiorientuoti, būti lankstūs ir kūrybingi. Mokėti adaptuotis, bet išlaikyti autentišką šerdį, susikurti savo judėjimo trajektoriją. Veikti taip, kaip veikia gamta kintančio klimato sąlygomis. Lietuvoje jau randasi organizacijų, veikiančių gyvųjų sistemų principais. Tokioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas, o finansiniai rezultatai nebėra vienintelis tikslas. Tyrinėjančių pašnekesių ciklas „Gyvos organizacijos“ skirtas atidžiau paanalizuoti, kaip veikia tokio tipo organizacijos, koks yra jose dirbančių žmonių mąstymas, elgsena ir tikslai, kokių naujų galimybių jos atveria ir kaip keičia įsisenėjusį požiūrį į verslą. 0:00:00 – pradžia 0:00:50 – gyvos organizacijos – kas tai? 0:04:04 – kodėl tikslai ≠ rodikliai? 0:06:02 – ką reiškia kurti vertę? 0:12:33 – apie supainiotas sąvokas ir prasmės krizę organizacijose 0:14:33 – apie asmenybių mokyklą 0:15:36 – apie gebėjimą persikurti 0:18:14 – apie gebėjimą dalintis sprendimais 0:19:50 – apie suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Susipažįstame sus spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas yra eksperimentinė fonetika ir kokios technologijos naudojamos kalbos tyrimams?Vilniaus mažajame teatre laukia premjera Nauberto Jasinsko „Neištikimoji“.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia Ridlio Skotto filmą „Napoleonas“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre vyko ypatingų teatrų festivalis -forumas „Begasas“.UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Šiaulių turizmo informacijos centre - autorinė Marijos Žibūdienės sodų paroda „Šiaudo variacijos“.Pirmą kartą suburtas Lietuvos Nacionalinis jaunimo choras, kuriame dainuoja atranką įveikę profesionalai.Vilniaus Rotušėje trečią kartą išdalinti Meno kūrėjų asociacijos apdovanojimai.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Ar yra būdų filmų kūrėjams apginti savo teises, kai jų filmai be jų sutikimo rodomi šalių agresorių teritorijose?Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija paminėjo savo 100 metų sukaktį.Kitų metų rudenį ansamblis „Lietuva“ pristatys žiūrovams muzikinę dramą apie Emiliją Pliaterytę – „Emilija“. Kaip vyksta kūrybinis procesas?Ar pradedančiame veikti Medijų rėmimo fonde bus numatyta galimybė kompensuoti periodinių leidinių prenumeratos pristatymo išlaidas?Kiek atrasta hipoterapija Lietuvoje?Paryžiuje savaitgalį vyko didžiausia tarptautinė fotografijos meno mnugė „Paris photo“.Kaip menas gali padėti socialiai jautrioms visuomenėms grupėms sklandžiau įsilieti į kasdienį gyvenimą?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

XVIII a. sukilimo vadas Dovbušas – ukrainietiškas Tadas Blinda. Lietuvos kino ekranus pasiekė brangiausias visų laikų ukrainietiškas filmas, pasakojantis šio herojaus istoriją.Dainininkė, atlikėja Eglė Radavičiūtė ir dainininkas, aktorius Vaidas Bartušas nusprendė atvirai kalbėti apie menininkų psichologinės sveikatos iššūkius. Rugsėjo 20 d.startuojanti jų tinklalaidė „Kažkas čia nedera“ būtent tam ir skirta.Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 4 d. MO muziejus ir LRT jau ketvirtus metus kviečia dalyvauti virtualaus modernaus meno žaidime „Modisėja“, viktorinoje, kurioje daug visko susžinosite apie meną ir jo kontekstus.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi Vygantu Vareikiu apie 1260 m. rugsėjo 20 d. prasidėjusio prūsų sukilimo žymiausią vadą Herkų Mantą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinėje filharmonijoje - ukrainiečių kilmės pianisto iš Kanados Dmitrijaus Levkovičiaus rečitalis „M. K. Čiurlionio gimtadieniui“.Istorijų namuose duris atveria tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Andreą Bocelli, kuriam netrukus 65-eriSeimo kultūros komiteto posėdyje šiandien svarstyta Lietuvos kultūros tarybos veikla.Istorinis momentas - Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ką tai reiškia Lietuvai? Rubrikoje „Be kaukių“ – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.Ved. Gabija Narušytė

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pristato naują leidinį apie invazines rūšis, ką mokslininkai daro, kad jos neplistų ir kiek kiekvienas mūsų galime prisidėti.Vasara užsibuvo ir neskuba išeiti, beveik kiekvieną rytą mus pasveikina saulė, tad daugelyje miškų labai sausa, per sausa. Varėnos miškuose grybautojų čempionato dalyviai bendrai surinko 30 kilogramų grybų. Doram šiliniui dzūkui tai skurdo režimas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tiek į romus nukreiptų neigiamų stereotipų. „Nežinau, kiek žmonės gali vis eiti ir bandyti susirasti darbą, vis atsitrenkti į tas pačias uždaras duris, be tai romų bendruomenės realybė“ – pasakoja aktyvistė ir antropologė Agnieška Avin.Kokie istoriniai vingiai lėmė dabartinį visuomenės požiūrį į romus? Koks kelias link teisingesnio pasaulio?Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto antropologe Agnieška Avin.Ved. Ignas Klėjus

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! „Nekvaršink sau galvos, eik ramiai miegoti ir mažiau galvoki“ kartais sako mums kiti. Bet ar tikrai reikia mažiau galvoti? Mes taip nemanome, todėl šiandien toliau tęsime temą apie kritinį mąstymą krikščioniškos pasaulėžiūros kontekste. Šį kartą kartu su apologetika.lt tarnystės įkūrėju Laurynu Jacevičiumi apžvelgsime kritinio mąstymo ir kritiškumo skirtumus, aptarsime, kaip labai daug mąstant netapti cinikais, viskuo nepasitikinčiais žmonėmis arba ramybės nerandančiais ir kiekvieną kasdienybės detalę kvestionuojančiais tyrėjais. Pasak Lauryno, tikras kritinis vertinimas visų pirma skirtas tiesos paieškai, o ne kitų smerkimui, todėl be nuolankios širdies nuostatos ir noro keistis, yra nieko vertas. Be to, kritinis mąstymas ir savirefleksija yra tapatūs. Turime atkeipti dėmesį į tam tikrus dalykus, kurie mums atrodo savaime suprantami, kuriuos mes kritikuojame, bet sau tos pačios kritikos nebetaikome, nes dažnai esame pernelyg teisūs savo akyse. Kalbasi Gabrielė Krulytė iš @jaunimokodas (laidos aprašas jos) ir apologetika.lt įkūrėjas Laurynas Jacevičius. http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! „Nekvaršink sau galvos, eik ramiai miegoti ir mažiau galvoki“ kartais sako mums kiti. Bet ar tikrai reikia mažiau galvoti? Mes taip nemanome, todėl šiandien toliau tęsime temą apie kritinį mąstymą krikščioniškos pasaulėžiūros kontekste. Šį kartą kartu su apologetika.lt tarnystės įkūrėju Laurynu Jacevičiumi apžvelgsime kritinio mąstymo ir kritiškumo skirtumus, aptarsime, kaip labai daug mąstant netapti cinikais, viskuo nepasitikinčiais žmonėmis arba ramybės nerandančiais ir kiekvieną kasdienybės detalę kvestionuojančiais tyrėjais. Pasak Lauryno, tikras kritinis vertinimas visų pirma skirtas tiesos paieškai, o ne kitų smerkimui, todėl be nuolankios širdies nuostatos ir noro keistis, yra nieko vertas. Be to, kritinis mąstymas ir savirefleksija yra tapatūs. Turime atkeipti dėmesį į tam tikrus dalykus, kurie mums atrodo savaime suprantami, kuriuos mes kritikuojame, bet sau tos pačios kritikos nebetaikome, nes dažnai esame pernelyg teisūs savo akyse. Kalbasi Gabrielė Krulytė iš @jaunimokodas (laidos aprašas jos) ir apologetika.lt įkūrėjas Laurynas Jacevičius. http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.Ved. Ignas Klėjus

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas, nes alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.Ved. Darius Matas

Pokalbis apie ryškias asmenybes, šį kartą apie samdinių kompanijos „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, kuris buvo vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju, dabar jo samdiniai bando užimti Soledarą, o jis pats auginasi politines ambicijas. Apie tai su karą Ukrainoje stebinčios ir analizuojančios „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėju Mindaugu Sėjūnu.Ką turime žinoti apie sutarčių teisę? Ar gali pvz. sporto klubas reikalauti susimokėti, nors baigėsi sutarties galiojimas? O gydymo įstaigos norėti, kad apmokėtume paslaugas, kurios pagal įstatymą yra nemokamos? Ką daryti, kai tau grasinama antstoliais? Pokalbis su MRU teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrin.Kodėl XVI a. vadinamas Vilniaus „Aukso amžiumi“? Kaip ir kuo gyveno tuometiniai vilniečiai? Pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkė prof. Dr. Raimonda Ragauskienė.„Lego“ entuziastas Rokas Mikšiūnas siekia vieną iš Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatų paversti oficialiu „Lego“ rinkiniu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors pradžia bloga, metai buvo geri. Taip apie 2022 m. sako su investuotojais dirbantys, į Lietuvą juos viliojantys profesionalai. Anot jų, karas Ukrainoje įnešė chaoso į investicijų grafikus, bet, laimei, verslas nėra spontaniškas ir tęsė pradėtus projektus. O svarbu užsienio investicijos – ne vien dėl ateinančių pinigų.Svečiai: „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.Ved. Irma Janauskaitė

Pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialiste Vija Kudziene apie besibaigiančius 2022-uosius, artėjančias šventes ir vaikų saugumą jų metu, augantį paauglių savižudybių skaičių bei pagalbos galimybes.

Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)Ved. Ignas Klėjus

Lietuvoje turime daug gero geriamo vandens, sako Geologijos tarnybos vyriausias specialistas Jonas Satkūnas ir pasakoja, kokį neįprastą Molėtų kraštą suformavo paskutinis ledynmetis.Čiurliai Lietuvoje gyvena tik trejetą mėnesių, kitus devynis praleidžia Afrikoje. Tačiau jie – mūsų paukščiai, nes čia jų gimtinė, čia jie išperėti, užauginti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pokalbis su kremenčiukiečiais savanoriu Dmitrijumi Kavuniku ir Andrejumi Melniku Kremenčiuko vystymo instituto direktoriaus pavaduotoju. Turime daug draugų Alytuje, sakė svečiai ir mus labai sujaudino alytiškių pagalba. Andrej Melnik sako, kad Alytaus ir Kremenčiuko neįgaliųjų organizacijos gali puikiai bendradarbiauti, o Alytaus miestas vertas „Miesto gelbėtojo titulo".

Namuose visi turime maišytuvą, kraną ar čiaupą, kurį žodį turime vartoti? O gal visi variantai yra teisingi? Vanduo iš maišytuvo bėga ar teka? Atsakymus sužinosite laidelėje „Apie kalbą trumpai“. FM99 pokalbyje Sigita Sereikienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė.

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Policija aiškinasi aplinkybes dėl per kelias Rytų Europos šalis mįslingai praskridusio lėktuvo iš Lietuvos. Kaip jau skelbta, iš Lietuvos pakilęs nedidelis orlaivis be leidimo ir su išjungtais atsakikliais praskrido virš kelių Rytų Europos šalių. Jį lydėjo keli vengrų ir rumunų naikintuvai. Bulgarų gynybos ir vidaus reikalų ministrai pranešė, kad lėktuvas skrido virš Vengrijos, trumpam įskrido į Serbijos, paskui į Rumunijos oro erdvė, galiausiai nutūpė Bulgarijoje. Čia įgulos nariai dingo ir jų buvimo vieta iki šiol nežinoma.Jungtinių Valstijų kariuomenės šaltiniai skelbia, kad Ukraina išeikvojo turėtą seną rusišką ginkluotę ir dabar, kad apsigintų nuo Kremliaus pajėgų, yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkių ginklų. Jungtinė Karalystė įspėja, kad užimtame Mariupolyje gali kilti didelė choleros epidemija. Tuo metu Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas yra sakęs, kad Maskva Rytų Ukrainoje keičia taktiką, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė užduotį iki birželio 10 dienos užimti Severodonecką.Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad opozicijai pakvietus nedelsiant sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę, jau kreipėsi į frakcijų seniūnus dėl atstovų delegavimo.Ved. Paulius Šironas

„Ar šiandieniniame pasaulyje yra toks krikščionybės pavidalas, kuris galėtų tapti moralinio įkvėpimo šaltiniu laisvės ir demokratijos kultūrai? Turime ieškoti tokio pavidalo, kuri būtų ne nostalgiška praeities imitacija, bet atsižvelgtų į tai, kad mūsų pasaulis nėra ir niekada nebus religiškai ar kultūriškai vienspalvis, bet radikaliai pliuralistinis". Vedamojo skiltyje perduosime antrąją filosofo ir sociiologo, kun. Tomašo Haliko straipsnio dalį.Artėjant vasarai, kviečia VI Dubingių muzikos festivalis. Su programa supažindins festivalio meno vadovas Eimantas Bešėnas.Pokalbis su stačiatikiais, kurie Lietuvoje nenori priimti sakramentų iš dvasininkų, palaikančių Maskvos patriarchą Kirilą (parengė Jūratė Kuodytė).„Šeštadienio komentaras": ką daryti su nuojautomis, kad Rusija laimi karą (autorius Vytautas Ališauskas).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Prieš atliekų deginimą pasisakanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Zero Waste Europe“ neseniai paviešino Lietuvoje, Ispanijoje ir Čekijoje prie atliekų deginimo įrenginių atlikto tyrimo rezultatus. Jie rodo, kad dalyje netoliese auginamų naminių vištų kiaušinių viršijamos dioksinų, polichlorintų bifenilų (PCB) normos.Šios medžiagos – itin toksiškos, jos sukelia vėžį, ardo imuninę sistemą ir mažina vaisingumą. Ir nors žinoma, kad dažniausiai jos susidaro deginant plastiką, medicinines ir toksiškas atliekas, kol kas nėra aišku, iš kur jos pateko į aplinką, mat šaltinių gali būti įvairių.Kaip veikia šių medžiagų tyrimų ir kontrolės sistema, kiek į ją įsitraukia bendruomenė ir valstybė?Aut. Inga Janiulytė-Temporin