Podcasts about turime

Turime 316 NARIŲ. Prisijunkit!

Dvi sąjungos ragina LRT tarybos narį Joną Staselį atsistatydinti iš Meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų. Dar dvi išreiškė nepritarimą jo veiksmams. Taip jos reaguoja į jo vakar nuo LRT turinio komiteto LRT generalinei direktorei siųstą kreipimąsi, kuriame reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdomos protesto akcijos „Šalin rankas“.

Saugus ir orus būstas yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Nors statistika rodo, kad dauguma lietuvių gyvena nuosavame būste, dalis ekspertų pastebi, kad šalyje gilėja būsto neįperkamumo problema, stinga socialinių būstų.Ved. Darius Matas

Mantas Kalnietis ilgus metus atstovavo stipriausiai Lietuvos krepšinio komandai. Stalai taip apsisuko, jog dabar jis atstovauja stipriausiai Lietuvos futbolo komandai.Ir, jeigu ChatGTP nemeluoja, tai daugiau nėra nei vieno tokio pavyzdžio pasaulyje, kad profesionalus krepšininkas, laimėjęs nacionalinį čempionatą, taptų futbolo klubo vadovu ir taip pat laimėtų nacionalinį čempionatą. Wow. Turime tiesiog universalų atvejį.Šiuo metu jis po 18 metų pertraukos sugrąžino čempionų titulą į Kauno miestą. Ta proga ir pasikalbėjome su legendiniu įžaidėju, o šiuo metu geriausio Lietuvos futbolo klubo Prezidentu Mantu Kalniečiu!Renginio vedėjas – Paulius Vaitiekūnas.Muzikinės pertraukos metu jūsų laukia Andžiko pasirodymas!

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad vyksta informacinis karas ir jo laimėti socialiniuose tinkluose neįmanoma. Todėl ji kviečia nuomonę reikšti gyvai, gatvėse. K. Sabaliauskaitė taip pat pabrėžia, kad dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Ved. Deividas Jursevičius.

Kokius kultūros politikos prioritetus kelia darbą pradedanti kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ir kaip žada megzti dialogą su kultūros bendruomene?Ką tik prasidėjęs Europos kino forumas „Scanorama“ vyksta net dešimtyje Lietuvos miestų. O koks yra kino festivalių tikslas ir kuo šiaurietiška ir baltiška kino kalba išsiskiria Europos ar pasaulio kontekste?Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2025 metų premiją nusprendė skirti A. ir J. Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams.Vilniuje prasideda tarptautinis hiphopo kultūros ir šokio festivalis „Urban Essentials“. Koks hiphopas bus ateityje ir kiek naujų prasmių jis įgyja šiandieniniuose politiniuose ir geopolitiniuose kontekstuose? Diskusijoje dalyvauja „Urban Essentials“ vienas organizatorių Laurynas Žakevičius, breiko choreografė ir teisėja Frieda Frost ir dviejų „Emmy“ apdovanojimų laimėtojas Toki Wright.Ved. Marius Eidukonis

Po vagystės Luvre pradėti kelti klausimai apie muziejinių vertybių apsaugą Lietuvoje. Kaip jos saugomos ir kiek kultūros paveldo vertybių yra dingę Lietuvoje?Kaip atrodo scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems vis dar tenka susidurti?Lietuvos dizainerė Reda Paula dalyvauja tvarios mados savaitėje „Europa Expérience Paris“.Ukrainos sostinėje Kyjive įvyko teatro etiudų festivalis, kuriame jaunieji Ukrainos kūrėjai interpretavo dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesę „Terapijos“.Ved. Marius Eidukonis

Spalio pirmąją UNESCO paskelbė tarptautine muzikos diena. Kokia yra muzikos kalba ir kaip garsais kuriami garsiniai paveikslai?Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje duris atvėrė šių metų pavasarį, bet jau spėjo sulaukti nemažai lankytojų, kuriuos domina gydytojos tremtinės biografija bei gyvenimo istorija.Kaune prasideda jau 4-asis „Dance Well“ šokio pamokų, skirtų Parkinsono liga sergantiems ir kitų judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, sezonas.Kultūros atstovai antradienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti esamos situacijos. Prezidentas pareiškė, kad supranta protestuotojus ir juos palaiko. Prieš daugiau kaip mėnesį susitikęs su „Gėdos dienos“ protesto organizatoriais, prezidentas pasakė beveik tą patį. Ką slepia toks deklaruojamas susirūpinimas ir palaikymas?Galerijoje „Prospektas" atidaroma kauniečio fotografo Donato Stankevičiaus darbų paroda „Legendinė praeitis".Nepatenkinta ultranacionalistų partijos paskirta kultūros ministre Martina Šimkovičová Slovakijos kultūros bendruomenės protestuoja beveik metus, tačiau ministrė ir politika nesikeičia. Kaip slovakai priešinasi Fico kultūros politikai? Pokalbis su slovakų rašytoju Michal Hvorecký ir iš pareigų atleisti Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovu Matej Drilicka.Ved. Marius Eidukonis

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Visuomenininkas Andrius Tapinas kala dar vieną vinį Gintauto Palucko skandale. Skelbiama esą Palucko brolio žmonos įsigyta įmonė gavo europinę paramą ir už tą paramą pirko „Garnio“ produkcijos.Tarp socialdemokratų netyla kalbos, kas galėtų pakeisti premjerą Gintautą Palucką, jei to prireiktų. Apie tai diskutuojama, Paluckui pareiškus, jog jis atsistatydintų, jei kurio nors ikiteisminio tyrimo išvados būtų nepalankios jo atžvilgiu.Tuo metu opozicija ragina premjerą trauktis iš pareigų ir ruošiasi neeilinei sesijai. Parlamentarai planuoja pradėti apkaltos procedūrą, tačiau ar posėdžio darbotvarkė bus patvirtinta - kol kas neaišku.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė vėl dalina balus. Šįkart ji siūlo pridėti dešimt konkursinių balų šimtukininkams, stojantiems į aukštąsias mokyklas. taip jiems būtų atlygintas nuostolis, kai visiems kitiems šių metų abiturientams beveik visų egzaminų rezultatai buvo pagerinti dešimčia balų. Tačiau ekspertai abejoja, ar toks balų dalijimas teisėtas ir ar sistema netaps dar labiau suvelta.Vilniaus Kibirkšties krepšininkės sužinojo savo varžovę kovoje dėl bilieto į Eurolygos turnyrą. Jei sostinės komanda į jį patektų, tai bus pirmas kartas per 11 metų, kai Eurolygoje žaidžia Lietuvos klubas.Ved. Liepa Želnienė

Šį mėnesį Tarptautiniame švietimo botanikos soduose kongrese už edukacijas apdovanota Vytauto Didžiojo botanikos sodo darbuotoja. Lietuvos botanikos sodų atstovai sako, kad žydint daugybei augalų verta ne tik grožėtis botanikos sodų kolekcijomis: lankytojai gali pasirinkti informacijos, kuri padeda kurti asmeninius želdynus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė Aida Vida Dobkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kitą savaitę laukia privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Kokie jo tikslai, pokyčiai ir ar jie kelia pagrįstus moksleivių ir mokytojų būgštavimus?Šį savaitgalį minėsime 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokį įspaudą lietuvių literatūroje paliko ši autorė?Kaip viešasis gyvenimas pritaikytas žmonėms, patiriantiems skaitymo iššūkius?Kodėl reikia Lietuvių gestų kalbos įstatymo?Kaip emocijos veikia žurnalistiką, kaip karo atspindėjimą veikia kolonializmas?Pristatomi tyrimo „Dainų šventės poveikis kolektyviniam savivertės ir gerovės suvokimui“ rezultatai.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis

Ministerijos yra įpareigotos per trejus metus sutaupyti po penkis procentus išlaidų, o vien tik kitais metais ši suma esą siektų 137 milijonus eurų. Žadama mažinti renginių skaičių, atsisakyti nereikalingų patalpų, nepriimti naujų darbuotojų.Sutaupytas lėšas planuojama skirti gynybos reikmėms. Tačiau ekspertai sako, kad valdžios aparate galima būtų sutaupyti kur kas daugiau, ir nereiktų tiek kelti mokesčių. Tik tam trūksta politinės valios.Kur galima sutaupyti valstybės valdyme?Laidoje dalyvauja buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas, Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima, Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Savaitgalį paminėtas Europos kultūros sostinių 40 metų jubiliejus. Taip pat Europos komisijai pateiktas dokumentas dėl Europos kultūros sostinių projekto ir jo taisyklių atnaujinimo.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pelnė Europos kino apdovanojimų kvalifikaciją. Ką tai reiškia šio festivalio organizatoriams ir jo dalyviams?Savaitgalį įvyko JAV Kolumbijos universitete doktorantūroje studijuojančio lietuvių kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūrinio premjera.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą susipažįstame su Vytauto V. Landsbergio knyga „Pūkis ir kėkštas“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – šokėja Grėtė Šmitaitė.Ved. Marius Eidukonis

Karui turime ruoštis taip, lyg jis būtų rytoj, sako Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Anot jos, artimiausiu metu agresija iš Rusijos negresia, tačiau laikas gamintis ginklus, plėsti poligonus, išeiti iš Otavos konvencijos ir keisti Konstituciją, kad šalyje galėtų būti dislokuotas branduolinis ginklas.Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune įvyko Karo komendantūrų valdybos įkūrimo ceremonija. Valdybos vadu paskirtas pulkininkas Danas Mockūnas. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad naujoji valdyba veiks kaip jungtis tarp karių ir visuomenės.Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neatsisako minčių užvaldyti Grenlandiją. Apie tai jis kalbėjo net po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi. Tačiau pačioje Grenlandijoje stiprėja pasipriešinimas. Apie griežtą atsaką kalba ir kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras, ir rinkimų nugalėtojas.Estija ir Lietuva - pirmosios NATO šalys, ketinančios gynybai skirti 5-is procentus bendrojo vidaus produkto. Talinas neatmeta galimybės gynybai finansuoti įvesti ir specialų mokestį. Šalies parlamento pirmininkas Lauris Huuuuusaras atkreipia dėmesį, kadVed. Liepa Želnienė

Kol tūkstančiai žmonių šiomis dienomis skuba į Knygų mugę pirkti knygų, susitikti su rašytojais, naujausias tyrimas rodo, kad suaugusiųjų raštingumas prastas. Daug žmonių, perskaičiusių ilgesnį, kiek sudėtingesnį tekstą, jo nesupranta. Daug žmonių nesugeba patys apskaičiuoti, kiek kambariui ištapetuoti reikės nusipirkti tapetų. Dalis žmonių nežinotų, iki kurios valandos vėliausiai vaiką reikėtų atvesti į darželį, kai užduotyje be kitų detalių pasakyta, kad vėliausiai vaiką reikėtų atvesti iki 9 val. Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus ugdymo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys ir Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2024-aisiais išleistų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Kokias kino žiūrėjimo tendencijas atskleidė tyrimas „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“?Antrus metus Lietuvoje oficialiai minima Nacionalinė emancipacijos diena.Ar dėl vykdomų statybų Vilniaus centre kyla pavojus ir dailininko Kazimiero Žoromskio muziejui?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja Simona Merijauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Miesto parkai, skverai, pievos ir žalieji kiemai yra reikšmingas miestų įvaizdžio aspektas. Taip pat miestų želdynai ir pavieniai želdiniai yra ypatingai svarbi komfortiškos, sveikatą tausojančios miesto aplinkos dalis. Šioje „Žmogus ir miesto“ laidoje diskutuosime, kaip galima pagerinti miesto želdinių ir jų aplinkos priežiūrą, kokie reikalingi specialistų pajėgumai ir kuo gali prisidėti miesto gyventojai. Apžvelgsime iššūkius ir europines praktikas gerinant medžių augimo sąlygas. Laidos svečiai: Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Arnas Švelnikas, augalų augintoja ir gyventojų susivienijimo „Gelbėkime Vilniaus medžius“ iniciatyvų kuratorė Ligita Poškutė ir Lietuvos parkų paveldo tyrinėtojas dr. Dainius Labeckis.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Šiauliuose „Laiptų galerijoje“ atidaryta tapytojo ir grafiko Audriaus Puipos darbų paroda.Kaip kultūrinis pramonės įveiklinimas keičia Panevėžio miesto veidą?Kaunui džiaugiantis vieninteliu Lietuvoje planetariumu, Vilniuje jo rekonstrukcija vis dar tęsiasi. Kada jis vėl atvers duris?Su žurnaliste Zita Čepaite prisimename Sausio13-ąją.Merkinėje prasideda istorinio Vazos namo atnaujinimas.Animacijos režisierius Gediminas Šiaulys kuria trumpametražį animacinį filmą apie Jūratę ir Kastytį.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Aptariame Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos startą – ar jau išgirdome dainą, kurią Lietuva gali siųsti į Bazelį? Kaip vertiname pirmosios laidos rezultatus? Juk būtent pirmoje laidoje pasirodė pernai atranką laimėjęs Silvester Belt! Taip pat grįžome prie gruodžio pabaigoje įvykusios Albanijos atrankos, atskleistų Bazelio „Eurovizijos“ detalių, ir atsakėme į jūsų tiesiogiai užduodamus klausimus. #eurovizija #eurovision #eurodiena #ESC2025 #eurovizijalt

Aukštosios technologijos ir jų detalės iš Lietuvos į Rusiją buvo eksportuojamos ir pernai, ir užpernai. Dalis jų galėjo patekti į frontą su rusiška artilerija. Visgi dvejopos paskirties prekių eksporto oru riboti nenorima, siūloma tik įpareigoti įmones pasirūpinti, kad produkcija nepatektų į Rusiją.Anot Ekonomikos ir inovacijų ministro, Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos. Tai Lukas Savickas sakė jam pačiam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus tokių prekių eksporto lektuvais į trečiąsias šalis ribojimus.Gitano Nausėdos pareiškimą, kad Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu, Kremlius pavadino „teritorinėmis pretenzijomis“.Putinas sako pasirengęs deryboms su Trumpu, o žurnalistai įspėja, kad pasiekusi tariamą taiką Rusija aneksuotų BaltarusijąApie siautėjančius gaisrus Los Andžele kalbamės su pilotu, gesinusiu didžiuosius gaisrus Portugalijoje, Arūnu Klova.Ved. Liepa Želnienė

Parlamentarų grupės „Prieš masinę imigraciją“ pirmininkas Vytautas Sinica sako, kad iš trečiųjų šalių atvykstančiais žmonėmis dangstome vidines problemas ir nesuvokiame imigracijos keliamų problemų. Šiuo metu imigrantai sudaro apie 8 proc. visų Lietuvos gyventojų.Ved. Deividas Jursevičius

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: netikiu derybomis su Rusija, turime kuo labiau stiprinti saugumą.Ved. Deividas Jursevičius

Sukanka 10 metų, kai Lietuva yra euro zonos narė ir vienintelė mūsų valiuta yra euras. Pokalbis su Pinigų muziejaus vyresniuoju specialistu Karoliu Tumeliu apie lietuviškų eurų ir apskritai euro istoriją.Kaip patraukti ir kuo sudominti vaikus ir paauglius? Gamtos fotografas Marius Čepulis sako dažnai girdintis, kad vaikai nori būti „čepuliu“. Pokalbis su juo apie sektinus pavyzdžius ir aplinkosauginį švietimą.Pokalbis su buvusiu Seimo Ateities komiteto pirmininku, insituto „Liberalis“ vadovu Raimundu Lopata apie Rusiją, galimą jos subyrėjimą, visuomenės nuotaikas ir opoziciją.Halina Pauliukėnienė, vienintelė Ašvaraisčio kaimo Švenčionių rajone gyventoja, apie savo meilę senelių kaimui. Ten ji laukia svečių, norinčių išgirsti kaimo istorijų, pasimokyti kaip gaminti sūrį, kepti duoną, velti vilną. Ašvaraisčio kaime lankėsi Kristina Toliekienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu.Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė. Karai daro milžinišką neigiamą poveikį klimatui.Sekite laidą ir atraskite stebuklus, kuriuos gamta siūlo net ir pilkiausiomis dienomis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad bus blogai, jei apleisim savo žvalgybą. Pasak gynybos komisaro, Europa aiškiai supranta, kad pavojai didėja, o EK rengia planą, kaip papildomai gynybai skirti 500 mlrd. eurų.Ved. Deividas Jursevičius

Lietuvos kariuomenė mini 106-ąsias atkūrimo metines. Šia proga suekspertais ir LRT RADIJO bendradarbiais užsienyje kalbėsime, kaip skatinti pilietiškumą ir visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą.Vilniuje pirmąkart vyksta renginys „Turime tau darbą!“ – tai mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių. Kaip veikia tokia darbo paieška?Tuo metu Telšiai bando pritraukti trūkstamų specialistų į Žemaitiją, skirdami solidžią finansinę paramą. Per kelerius metus ja jau pasinaudojo keliasdešimt policininkų, medikų, mokytojų. Visgi, nors šiuo metu specialistų trūksta mažiau, bijoma, kad ateityje pinigai gali nebepadėti.Eteryje šio sezono paskutinė rubrika „Auga ir balkone". Pokalbis su jau 4 metus sodą balkone puoselėjančia Kamile Jasiūnaite iš Vilniaus, kuri sako, kad po įvairių bandymų ji visgi pasirinko auginti gėles, o ne daugiamečius augalus, nes pastarieji neatlaikydavo žiemų.Ved. Karolina Panto

XIX amžiuje kone visi dirigentai buvo kompozitoriai – vėliau ši perskyra tarp profesijų gilėjo. Vis dėlto komponuojantys dirigentai nėra retenybė.Amerikietis dirigentas ir kompozitorius Michael Tilson Thomas (g. 1944) klausia: „Menininko gyvenime yra du pagrindiniai laikotarpiai. Pirmasis yra savęs kūrimas. Antroji, sunkesnė dalis – nueiti kelią. Kaip išlaikyti viziją, ją auginti ir ja dalytis?“Venesuelietis dirigentas ir kompozitorius Gustavo Dudamel (g. 1981) teigia: „Taip, klasikinė muzika turi žavų techninį sudėtingumą. Bet galiausiai svarbu tai, ką tu jauti ir ką žmonės suvokia. Turime panaikinti žmonių baimes dėl klasikinės muzikos. Ji gali būti intelektuali, tačiau jos poveikis yra dvasinis.“Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Lina Mieliauskienė, pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė. Jei galvojate, kad užtenka puikaus sumanymo, ir pokyčiai organizacijoje vyks be papildomų pastangų, darote mąstymo klaidą. „Mūsų tyrimas rodo, kad tik 14 proc. vadovų pastebi darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams. Vadinasi, vadovaujame ir strateguojame iš aukšto bokšto“, - sako pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė Lina Mieliauskienė. Deja, gera idėja nėra burtažodis, kurį ištarus, visa komanda puls veikti. Be kiekvieno komandos nario įsitraukimo, aiškaus veiksmų plano ir nuoseklaus jo įgyvendinimo net ir pats genialiausias sumanymas liks sklandyti ore. Kaip pasiruošti pokyčiui? Kokias klaidas daro vadovai? Kaip įtikinti organizacijos žmones pokyčio reikalingumu ir nauda? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 4-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – Kodėl manome, kad pokytis įvyks savaime? „Mes linkę tikėti stebuklais, tada ir nieko daryti nereikia.“ 0:04:39 – Tyrimas: „Tik 14 proc. vadovų mano, kad darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams realiai vyksta“. 0:06:29 – Kodėl pokytis neįvyksta? Trys klaidos, kurias daro vadovai. 0:08:28 – Kaip įgyvendinti savo sumanymus? „Turime nusitiesti kelią į pokytį“. Veiksmų planai ir įrankiai. 0:12:06 – Apie iššūkius ir pagalbą. „Kiekvieno pokyčio procese mes atsiduriam nevilties slėnyje“. 0:14:19 – Praktinis pavyzdys. 0:16:26 – Apie žmones-ambasadorius. „Pokyčiui reikia turėti stiprią komandą.“ 0:17:54 – Kaip priartinti vadovo keliamą tikslą prie kiekvieno darbuotojo? „Žiūriu į organizaciją kaip į organizmą, ieškodama skaudulių.“ 0:21:14 – Linos Mieliauskienės palinkėjimas. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Netylant kalboms, kad tik laiko klausimas, kada Rusija puls NATO, grupė žurnalistų iš skirtingų šalių išanalizavo visus aplink Baltijos šalis ir Lenkiją esančius Rusijos karinius pajėgumus.Socialdemokratų prezidiumas spręs, su kuriomis partijomis ir kokią valdančiąją koaliciją formuoti, taip pat turėtų paskelbti, kas bus partijos kandidatas į premjerus.Aktualus klausimas. Kur dedate nudėvėtas padangas – ar sekasi jas atiduoti autoservisams, padangų pardavėjams arba priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse?Du mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ – tūkstančius savo klientų aktyviai ragina atsinaujinti arba telefonus, arba jų SIM korteles. Kodėl ir kas, jeigu žmonės nieko nedarys?Prieš Seimo rinkimus dalis politikų sakė, kad pensijas būtų galima dar labiau padidinti, panaudojus dalį „Sodros“ rezervo, kuris esą per didelis. Panašiai buvo kalbėta ir apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą – esą dalį lėšų būtų galima nukreipti į sveikatos sektorių, taip mažinant eiles įvairiems tyrimams. Ar tikrai šiuose rezervuose yra rezervo, kurį būtų galima panaudoti?Amžiaus ketvirčio krizė tampa vis dažnesniu išbandymu jauniems žmonėms – kyla abejonių dėl karjeros, santykių ar asmeninių tikslų. Ar socialiniai tinklai prisideda prie šios krizės gilinimo, o galbūt gali padėti lengviau ją išgyventi?Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.„Po filmo premjeros Kanuose gūžčiojau pečiais ir klausiau – kas čia ką tik įvyko ir kodėl Coppola lygina Ameriką su Romos imperija. Antrą kartą pažiūrėjusi filmą, perskaičiusi ir išklausiusi ne vieną interviu su režisieriumi, geriau supratau jo tikslą, bet nemanau, kad jam pavyko jo pasiekti“, – Francio Fordo Coppolos naujausią filmą „Megalopolis“ apžvelgia kino kritikė Mantė Valiūnaitė.Kas yra virtuoziškumas kalboje? Ar tai skaitytojus patraukiantys, o gal tai – painūs ir labai žodingi tekstai? Galiausiai, kokias tekstų savybes perteikia virtuoziškumas ir ar įmanoma jo išmokyti?Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Etninės kultūros globos taryba kaip atsvarą Helovinui skelbia Gerumo, atminties ir bendrystės akciją.Knygomatai yra modernūs įrenginiai, leidžiantys skaitytojams atsiimti ir grąžinti knygas bet kuriuo paros metu. Siekdama sparčiau plėtoti knygomatų tinklą Lietuvoje, Kultūros ministerija skyrė 90 tūkst. eurų Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų viešosioms bibliotekoms.Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje ritasi į antrąją pusę, ta proga, kolega Prancūzijoje, Ignas Zalieckas susitiko pasikalbėti su Lietuvos respublikos ambasadoriumi Prancūzijoje Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte.Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja pirmoji autorinė Ievos Žekevičiūtės paroda „Comfort“, skirta atskleisti komforto (patogumo) temą per juvelyrikos kūrinius bei objektus.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Kaip gimsta šiuolaikinis jaunimo žargonas?Provanso Didžiojo teatro fojė atidaroma paroda „Crescendo-Lituanie“.Kernavėje šiandien vyksta pirmasis Istorinių sostinių forumas.Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai.Trakų rajone vėl įsikūrė „Grybų parkas“. Kuo jis ypatingas šiemet?Kaip regionams sekasi komunikuoti ir reklamuoti kultūros renginius? Su kokiais iššūkiais susiduriama?Utenos kamerinis teatras šiandien pristato premjerą „Vėl kvepia obuoliais“, o prieš premjerinį spektaklį teatro kieme vyks bendro paveikslo tapymo seansas.Ved. Marius Eidukonis

Su prezidentu susitikęs kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius sako, kad Lietuva galėtų pretenduoti į su saugumu ir gynybą susijusius portfelius.„Mažai tikėtina, kad F16 naikintuvo pilotas Ukrainoje žuvo dėl savo klaidos arba „draugiškos“ ugnies“, sako Ukrainos karo analitikas Oleksii Hetman. Incidento aplinkybes kaip sudužo Vakarų Ukrainai suteiktas F16 aiškinasi speciali komisija.Energetikos ministerijai pranešus, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių, rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nerimauja, kad miško savininkai gali negauti kompensacijų už iškirstą medieną.Pradedami Jurbarko krovinių uosto Nemune atkūrimo darbai. Kokios krovinių gabenimo upėmis Lietuvoje galimybės?Vokietijos žemių rinkimuose prognozuojama daug balsų surinks kraštutiniai dešinieji.LRT radijas baigia savo vasaros keliones po mažuosius Lietuvos kurortus bei miestelius ir šįkart kviečia nukeliauti ten, kur nuvykti verta ir rudenį. Kolega Paulius Selezniovas lankėsi Ventės rage bei domėjosi, ką gi čia galima nuveikti prasidėjus rudens sezonui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keičiasi sodo namų statybos tvarka. Nuo lapkričio mėnesio, be projekto ir statybos leidimo bus galima statyti ir registruoti iki 50-ies kv. metrų sodo namus, o didesniems bus reikalingas projektas ir statybos leidimas. Išsamiau apie pokyčius ir jų priežastis, kalbėsime po 8-os valandos žinių.Vengrijai paskelbus apie palengvintą atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys tokį sprendimą kritikuoja. Tuo metu apžvalgininkai pastebi, kad dažniausiai tokius Vengrijos žingsnius nulemia siekis gauti kuo daugiau ekonominės naudos iš tokių šalių kaip Rusija.Dėl ilgų eilių laukiant tyrimų piktinasi ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Pacientams, kurie užsiregistravo atlikti tyrimus ar procedūras, tačiau neatvyko be pateisinamos priežasties, siūloma skirti bent simbolines baudas.Turime dovaną žvejui! Iki 9 val. ryto pasidalinkite savo žvejybos laimikio nuotrauka – vienam tai padariusiam padovanosime LRT kepurėlę. Laimėtoją paskelbsime tik „Ryto garsų“ laidos pabaigoje.Ved. Darius Matas

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi įviriausių patirčių lagaminus“, - teigia „HR Hint Online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji mano, kad personalo vadovas, atėjęs į organizaciją, turėtų matyti ne tik jos „status quo“, žinoti, kokia yra ateities vizija, bet ir pasidomėti tos organizacijos istorija: nuo ko prasidėjo verslas, kokių ypatingų įvykių ten būta, kokias krizes ir pakilimus organizacija išgyveno, kokie žmonės ten dirbo, su kokiais klientais bendravo. „Visi šie patyrimai sukapsi į kolektyvinę organizacijos pasąmonę ir, kritiniu momentu, iškyla į paviršių padėdami arba trukdydami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, - sako Giedrė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ septintajame epizode – apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose: 0:00:00 – pradžia 0:01:44 – „Personalo vadovas turėtų ne tik girdėti ir matyti tarp eilučių“. Apie esminę personalo žmonių funkciją. 0:03:23 – „Grįžtamasis ryšys darbuotojui negali būti tik džiuginantis“. Apie vaikiškas reakcijas, „sumuštinio“ techniką ir gebėjimą prisiimti atsakomybę. 0:07:43 – „Tikras augimas nevyksta lengvai“. Apie pasąmoninius darbuotojų motyvus. 0:10:35 – „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi tam tikrų patirčių lagaminus“. Apie būtinybę žinoti organizacijos istoriją. 0:12:04 – „Turime išmokyti gerbti organizacijos praeitį“. Apie naujų darbuotojų „visažinystę“ siekiant įgyvendinti pokyčius. 0:17:01 – „Kai pradedame pastebėti tam tikrus dalykus savyje, imame kitaip matyti ir aplinką.“ Kaip personalo žmogui išmokti matyti giliau? 0:18:07 – „Kelias nueinamas einant“. Pabaigos įžvalga. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Kultūros publikacijų apžvalga.Birželio 20-ąją, 130-ąjį gimtadienį būtų šventęs amerikiečių chemikas Loidas Augustas Holas, kuris prisidėjo prie šiandieninių būdų, kaip užtikrinti, kad maisto produktai kuo ilgiau liktų švieži ir neprarastų savo gerųjų savybių.Ukmergėje prasideda tris dienas truksiantis baltiškos kultūros ir ekstremalios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“.Eglės Baliutavičiūtė apžvelgia Don DeLillo romaną „Baltasis triukšmas“ ir Rumaan Alam romaną „Palikite pasaulį užmaršty“.Šilutėje prasideda festivalis „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“.Dokumentinio filmo „Atsitiktinė prezidentė“ apie Sviatlaną CIchanouskają režisierius Mikeas Lerneris sako, kad filmai yra vienas iš pasipriešinimo įrankių. „Mums labai pasisekė, kad galime tai daryti, ir mes tikrai suvokiame, kokia garbė yra dirbti tokį darbą. Mes į šitai žiūrime rimtai. Mūsų kompanijai tai nėra tik dar viena eilinė istorija. Tai yra toks dalykas, dėl kurio paklausęs savęs, ką nuveikei gyvenime, galėtumei didžiuotis“, - sako M. Lerneris.Kodėl svarbu rinkti tautosaką ir kokie motyvai skatina tą daryti?Kokie Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacinės programos „Stebėjimai“ organizatorių, kuratorių ir dalyvių pastebėjimai?Kuo šiandien gyvena viena iš Europos kultūros sostinių 2024 Budė?Ved. Marius Eidukonis

15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ krizenome dėl nejaukių klausimų, vėl pakėlėme interneto svetainių problemą, ėmėme rimbą čempionams, apverkėme „Liverpool“ ir įvertinome naująjį trenerį, aptarėme Šiaurės Londono derbį, karūnavome Italijos čempionus, šlykštėjomės „Atletico“ sirgaliais ir vėl aikčiojome po „Bayer“ išsigelbėjimo.Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Antras dublis 05:34 Lietuvos čempionatas 06:54 „Džiugo“ pergalė, „TransINVEST“ Europoje, bet kur svetainė?! 29:05 Armandinijo10 36:01 Koldūnas Marijampolėje ir dar vienas Lastausko sprigtas Čeburinui 45:37 Kur Gino matė tuos 4000 progų? 51:19 Ketverių rungtynių bausmė. Apeliacija. Drausmės komitetas 58:16 Žiūrovų klausimai apie Lietuvos futbolo aktualijas 1:04:12 „Premier“ lyga. Krizė Liverpulyje, Tayloro kliurka, Slotas prie vairo, (ne)apvogtas „Chelsea“ ir įspūdingas Šiaurės Londono derbis 1:27:54 „La Liga“. Bagdono faktų tikrinimas, šlykštūs „Atletico“ sirgaliai ir Xavi sprendimas 1:37:48 „Serie A“. Turime čempionus, Theo ant lenciūgo 1:43:05 „Bundesliga“. Foreverkuzenas

Elektromobiliai, rūbai iš antrų rankų ir tik augalinis maistas tiek ekrane, tiek už jo – taip tvarumo kino aikštelėje siekė ir Lietuvoje populiarumo sulaukęs švedų serialas „Young Royals“. Pasak „Netflix“, tai pirmas jų projektas šiaurės šalyse, turėjęs tvarumo koordinatorę ir bendras produkcijos anglies dvideginio emisijas sumažinęs 47 proc.„Negali tikėtis, kad visiems tai atrodys geras sumanymas. Visada bus tokių, kurie abejoja ir baiminasi pokyčių, visi mes žmonės“, – sako šio serialo tvarumo konsultante dirbusi Hanna Nybeson. „Esame virsmo procese globaliai, o tai yra fantastiška. Turime bendradarbiauti ir rasti būdą kitaip kurti filmus ir televizijos projektus.“Lietuvos kino centras (LKC), kino kūrėjams, besikreipiantiems valstybės finansavimo, taip pat suteikia papildomų balų už tvarumo principų taikymą – socialinių, ekonominių, o taip pat ir aplinkosaugos. LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič įsitikinusi, kad tvarumo reikšmė kino projektuose ateityje tik augs, o reikalavimai griežtės.Kino kūrėjas Romas Zabarauskas sako, kad pats būdamas veganas, veganizmo principus taiko ir savo filmų aikštelėse: siūlo komandai veganišką maitinimą ir ragina vengti vilnos ir odos gaminių kostiumuose. Naujausiame jo filme „Rašytojas“ veganizmo tema įpinta ir į patį pasakojimą. „Bet ar tai gali padėti pritraukti žiūrovą? Manau, kad ne“, – nusijuokia filmo režisierius. „Aš manau, kad niekas neis į filmą dėl to, kad jis sukurtas tvariai.“Tuo metu aktorė Viktorija Žukauskaitė pernai vasarą viename tarptautiniame projekte dirbo filmavimo aikštelės tvarumo konsultante. Padedama specialistės iš Vokietijos ji ieškojo būdų įgyvendinti daugiau kaip 20 reikalavimų – nuo transporto iki maitinimo ir atliekų tvarkymo. „Kai pamačiau tuos skaičius, kiek yra išmetama filmo aikštelėje, aš nebegaliu pirkti kavos išsinešimui,“ – ji sako, kad atidesnis žvilgsnis į industrijos poveikį aplinkai paveikė ir jos asmeninio gyvenimo įpročius.Kaip kino industrija siekia mažinti savo poveikį aplinkai ir kaip jiems sekasi?Autorė Vaida Pilibaitytė

Lietuvoje švenčiamos šv.Velykos. Kaip jas švenčia lietuviai įvairiose šalyse? Kokių tradicijų laikosi ir kaip kuria bendruomeniškumą?Šv.Velykų šventes Švėkšna pasitinka įspūdingai pasipuošusi ir traukia aplinkinių miestų gyventojus. Aktyvūs bendruomenės nariai šiais metais miestą papuošė ne tik Velykų medžiu, bet ir visame miestelyje nutūpusiais šimtais spalvingų drugelių, o centrinę miestelio Liepų alėją papuošė tūkstančiai paukščiukų.Retai kuri mažamečius auginanti šeima nėra susidūrusi su vaiko liga, kurią jis parsineša iš darželio. Prasidėjus gripo ir peršalimo sezonui, dažnai suserga ne tik vaikai, bet ir auklėtojos kartu su tėveliais. Ar galima vesti vaiką į darželį, jeigu jis jau sloguoja ir kosėja, nors temperatūros neturi? Ir ar tokį vaiką turi priimti auklėtojos?Ved. Darius Matas

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

XVIII a. sukilimo vadas Dovbušas – ukrainietiškas Tadas Blinda. Lietuvos kino ekranus pasiekė brangiausias visų laikų ukrainietiškas filmas, pasakojantis šio herojaus istoriją.Dainininkė, atlikėja Eglė Radavičiūtė ir dainininkas, aktorius Vaidas Bartušas nusprendė atvirai kalbėti apie menininkų psichologinės sveikatos iššūkius. Rugsėjo 20 d.startuojanti jų tinklalaidė „Kažkas čia nedera“ būtent tam ir skirta.Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 4 d. MO muziejus ir LRT jau ketvirtus metus kviečia dalyvauti virtualaus modernaus meno žaidime „Modisėja“, viktorinoje, kurioje daug visko susžinosite apie meną ir jo kontekstus.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi Vygantu Vareikiu apie 1260 m. rugsėjo 20 d. prasidėjusio prūsų sukilimo žymiausią vadą Herkų Mantą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tiek į romus nukreiptų neigiamų stereotipų. „Nežinau, kiek žmonės gali vis eiti ir bandyti susirasti darbą, vis atsitrenkti į tas pačias uždaras duris, be tai romų bendruomenės realybė“ – pasakoja aktyvistė ir antropologė Agnieška Avin.Kokie istoriniai vingiai lėmė dabartinį visuomenės požiūrį į romus? Koks kelias link teisingesnio pasaulio?Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto antropologe Agnieška Avin.Ved. Ignas Klėjus

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis apie ryškias asmenybes, šį kartą apie samdinių kompanijos „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, kuris buvo vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju, dabar jo samdiniai bando užimti Soledarą, o jis pats auginasi politines ambicijas. Apie tai su karą Ukrainoje stebinčios ir analizuojančios „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėju Mindaugu Sėjūnu.Ką turime žinoti apie sutarčių teisę? Ar gali pvz. sporto klubas reikalauti susimokėti, nors baigėsi sutarties galiojimas? O gydymo įstaigos norėti, kad apmokėtume paslaugas, kurios pagal įstatymą yra nemokamos? Ką daryti, kai tau grasinama antstoliais? Pokalbis su MRU teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrin.Kodėl XVI a. vadinamas Vilniaus „Aukso amžiumi“? Kaip ir kuo gyveno tuometiniai vilniečiai? Pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkė prof. Dr. Raimonda Ragauskienė.„Lego“ entuziastas Rokas Mikšiūnas siekia vieną iš Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatų paversti oficialiu „Lego“ rinkiniu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)Ved. Ignas Klėjus

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė