Podcasts about kokias

Mokslo rubrikoje apie motinystės atostogas ir verslumą. Kaip dažnai moterys taip ir nebegrįžta į darbą, o sukuria savo nuosavą verslą? Kodėl? Atsakyti padės mokslininkė.Po pusės vienuoliktos žinių aktuali tema krepšinio sirgaliams. Vykstant Lietuvos krepšinio lygos finalams, giliau pažvelgsime į ateinantį sezoną. Praėjusią savaitę apie pasitraukimą pranešė Vilniaus Wolves“ klubas, nors lyga jau prieš tai ieškojo sprendimo būdų, kaip pritraukti dar vieną komandą. Koks bus naujas sezonas ir lygos ateitis - jau po pusvalandžio.Antrą laidos valandą apie vasarą ir vaikus. Kokias veiklas planuoti? Gilinti žinias ir lopyti spragas moksluose? Ar geriau leistis į aktyvų laisvalaikį? Į šiuos klausimus padės atsakyti pedagogės.Marijampolėje organizuojama „Senjorų vasaros fiesta“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Vilniaus Rotušėje prasideda paskaitų ciklas, kurio metu bus kalbama, kaip sovietmečio Lietuvoje kultūra tapo pasipriešinimo įrankiu.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Šiluvos piligrimų centras parengė pirmąją knygą apie žmonių liudytus stebuklus Šiluvoje.16-ąjį kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Juose triumfavo geriausiu filmu pripažintas „Pietinia kronikas“Kokias istorijas atskleidžia paroda „Pašnipinėkim: namai ir istorijos Šnipiškėse“?Kuo skyrėsi ir panašūs spektakliai Lietuvos ir Latvijos teatruose pastatyti pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinį romaną „Sibiro haiku“?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Plungėje įvyko 25-asis Žemaitijos jaunųjų menininkų sąjūdis „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“.Kokias istorijas atskleidžia paroda „Pašnipinėkim: namai ir istorijos Šnipiškėse“?Žurnalas „The Economist“ skelbia, kad vis daugiau populiariosios muzikos dainų yra trumpesnės nei trys minutės. Kas lemia, kad populiariosios muzikos kūriniai trumpėja?Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aktorius Remigijus Vilkaitis.Ved. Marius Eidukonis

YIVO  Žydų mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1925 m. Vilniuje. Tai pirmoji pasaulyje mokslo institucija, skirta jidiš kultūrai ir Rytų Europos žydų gyvenimo tyrimams.Kokios asmenybės kūrė Žydų mokslinių tyrimų institutą, brėžė svarbiausias jo veiklos gaires, buvo savotiškais intelektualiniais lyderiais institute?Ką reikėtų laikyti svarbiausias YIVO pasiekimais tarpukario epochoje?Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Rafaelio Chvoleso galerijoje atidaryta paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“, o jos kuratoriai parodos lankytojams žada intriguojančią kelionę laiko mašina. Ką sužinosime apie YIVO ir Vilnių pasinaudoję kvietimu leistis į kelionę?Kokias dar parodas, konferencijas, knygų prezentacijas, kitas priemones planuojama įgyvendinti 2025-aisiais minint YIVO šimtmetį?Pokalbis su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu, to paties muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėju ir parodų kuratoriumi dr. Aivaru Poška.Ved. Aurimas Švedas(Mariaus Žičiaus nuotr.)

Kokias karo Ukrainoje pasekmes jaučia pasaulis ir ko dar galime tikėtis, jei Rusija nenutrauks savo agresijos? Šie ir kiti klausimai bus aptariami Valdovų rūmuose rytoj prasidedančioje tarptautinėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje. Laidoje – pokalbis su konferencijos organizatoriais ir pranešėjais.Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka įkūrė lysvę, kurioje pasodinta įvairių prieskoninių žolelių, salotų, kitų žalumynų. Taigi skaitytojai gali ateiti ne tik knygų pasirinkti, bet ir žalėsių. Apie tai išgirsite Vestos Vitkutės pasakojime.Vilniuje, buvusiuose Vileišių rūmuose, startuoja paroda „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Čia lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė, kuri supažindins su paroda.Fotografas Andrius Mažeika visą sausį fiksavo istorijas Sacharos dykumoje esančiose pabėgėlių stovyklose. Apie tai papasakos Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kokybišką žurnalistiką, jos iššūkius ir žodžio galią – viešės žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Metų knygos rinkimai. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Pokalbis apie naujausią jos knygą „Paskutiniai vaikai“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Rasa Murauskaite-Juškiene.Kas turi teisę į žmogaus atvaizdą, ir kokiais atvejais jis gali būti naudojamas be aiškaus sutikimo? Kokias naujas grėsmes ir galimybes kūrybos industrijoms kelia dirbtinai generuoti žmonių atvaizdai?Kaune, galerijoje „Meno parkas“, prasidės vienos dienos vizualaus meno vitrina „Aidai: Atmintis“. Per 8 valandas lankytojai galės išvysti 25 video darbus iš 17 pasaulio šalių bei 4 jaunųjų Lietuvos menininkų performansus, kuriuose atmintis įgauna kūnišką, gyvą formą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7 jo meškinas. Šis skirtas skautams.Organizacija „Menas ir inovacijos“ dalyvavo tarptautiniame projekte, kurio metu buvo ieškoma būdų, kaip dramos terapija gali padėti jaunimui stiprinti pasitikėjimą savimi. Kai kalbame apie paauglius, patyrusius karą, priverstinę migraciją ar kitus sudėtingus išgyvenimus, kūrybiniai metodai tampa ne tik saviraiškos, bet ir emocinio gijimo įrankiu.Ved. Justė Luščinskytė(DI iliustracija)

Claude pokalbių robotą kurianti Anthropic pasidalino smalsumą sužadinusiais moksliniais tyrimais apie dirbtinio intelekto mąstymo principus. Kokius vidinius procesus ir strategijas didieji kalbos modeliai naudoja spręsdami uždavinius? Kokias kalbas? Kiek jie planuoja į priekį? Ar pateikdami savo mąstymo paaiškinimus kartais nedumia akių? Gilinamės į kiek sudėtingesnius dirbtinio intelekto terminus ir kontekstus. Taip pat: kinišką dirbtinio intelekto agentą Manus dabar galima išbandyti per mobiliąją programėlę. Su iOS 18.4 programinės įrangos atnaujinimu Apple Intelligence pagaliau veikia ir Europoje. Praėjus pusei minutės po starto nukrito ir sudužo pirmoji iš Europos žemyno paleista orbitinė raketa.

„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2024-aisiais išleistų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Kokias kino žiūrėjimo tendencijas atskleidė tyrimas „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“?Antrus metus Lietuvoje oficialiai minima Nacionalinė emancipacijos diena.Ar dėl vykdomų statybų Vilniaus centre kyla pavojus ir dailininko Kazimiero Žoromskio muziejui?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja Simona Merijauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės, turintys dalyko žinių, arba kai netgi nevyksta dalis pamokų dėl mokytojų nebuvimo.Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo 2025 m. sausio 1 d. jau galima turėti investicinę sąskaitą. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo režimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą, ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje. Ką turėtume žinoti apie šį naują instrumentą, ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Rasa Mikutienė.Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įvestas įpareigojimas savo internetinėje svetainėje privalomai skelbti visus sprendimus, priimtus atlikus tyrimą arba patikrinimą, ir išnagrinėjus skundą dėl duomenų apsaugos pažeidimo. Inspekcijai nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nesilaikymo atvejus, nuo šiol viešai turi būti paskelbiamas ir pažeidimą padariusios įmonės pavadinimas (institucijoms atlikus tyrimą ir nenustačius pažeidimų, sprendimai bei susijusių įmonių pavadinimai neskelbiami). Kokį poveikį padarys ši duomenų apsaugos pažeidėjų „gėdos lenta“ ? Tai aptariame su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.Įsigaliojo nauja Tarpvalstybinė PVM smulkiojo verslo schema. Tad Lietuvos tautodailinkai, pvz. mugėje Vokietijoje, jau galės prekiauti nemokėdami vietinio vokiško pridėtinės vertės mokesčio. Kokias galimybes naujoji lengvata atveria, kokius namų darbus teks atlikti smulkiajam verslui, kuris ketina teikti paslaugas ar tiekti prekes už Lietuvos ribų? Komentuoja mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius Gintaras Juškauskas.Ved. Artūras Matusas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias temas savo knygoje “Šmėkla gerklėj” nagrinjėa airių rašytoja Doirean Ni Ghriofa?„The Rooster galerry“ atidaryta Luko Pavilionio ir Vasarės Kuprevičiūtės paroda „Namas“, kurioje įkūrtas trijų kambarių tapytojų butas.Vytauto Didžiojo universitete atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras.Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą.Trečią kartą LRT kartu partneriais pradeda akciją RADAROM.Kodėl vokalistams iš Tauragės taip puikiai sekasi muzikiniuose konkursuose?Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

Šiandien paskutinė diena, kai norintieji dirbti su vaikais, pavyzdžiui darželyje, mokykloje ar kitur privalo išsiimti specialius kodus, kurie rodo, kad žmogus nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Informatikos ir ryšių departamento LRT RADIJUI pateiktais duomenimis, per sausio mėnesį 360-iai asmenų jau nebuvo išduotas kodas. Iš viso išduota apie 160-dešimt tūkstančių teisėto darbo su vaikais kodų.Sukanka penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdama peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Pasaulio akcijų rinkos atsigauna po pirmadienį kinų startuolio „DeepSeek” sukelto sąmyšio, po kurio Vakarų technologijų įmonių vertė nukrito trilijonu dolerių. Metus gyvuojanti kinų bendrovė rinkai pasiūlė dirbtinio intelekto įrankį, kuriam sukurti prirekė dešimteriopai mažiau resursų, nei išleido Silicio slėnio technologijų gigantai. Ir visa tai nepaisant dar pirmą kadenciją Trumpo administracijos įvestų draudimų parduoti kinams lustus ir technologijas, reikalingas kurti dirbtinio intelekto programas.Į LRT GIRDI kreipėsi pavojingus krovinius Lietuvoje bei užsienyje vežančios bendrovės darbuotojas, teigdamas, jog nemaža dalis tokių krovinių pervežami nesilaikant reikalavimų. Kokias grėsmes kelia netinkamai pervežami pavojingi kroviniai?Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Rūta Kupetytė

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigiamai vertina Vilniaus apygardos teismo sprendimą nutraukti pareigūnui Dariui Šerpyčiui anksčiau iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu. Anot A. Paulausko, šiuo teismo procesu buvo teisiama vis Lietuvos policijos bendruomenė.JAV tyrėjai ištraukė juodąsias dėžes iš keleivinio lėktuvo, susidūrusio su kariniu sraigtasparniu virš Vašingtono Potomako upės. Prezidentas Donaldas Trumpas politizavo tragediją, dėl incidento apkaltinęs įvairovės ir įtraukties politiką, kurią vykdė jo pirmtakai demokratai.Rusija pradėjo naudoti dronus „Shahed“ su padidintais 90 kg sprogstamaisiais užtaisais ir metaliniais šrapneliais, kad būtų kuo daugiau civilių gyventojų aukų, teigia Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.Į LRT GIRDI kreipėsi pavojingus krovinius Lietuvoje bei užsienyje vežančios bendrovės darbuotojas, teigdamas, jog nemaža dalis tokių krovinių pervežami nesilaikant reikalavimų. Vilkikus tikrinančios bei kontroliuojančios Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, tokių pažeidimų nustatoma nedaug. Tiesa, turima duomenų, kad šalies vežėjai dėl tokių pažeidimų gan dažnai įkliūna užsienyje. Kokias grėsmes kelia netinkamai pervežami pavojingi kroviniai?Ved. Andrius Kavaliauskas

Kaip pasaulį paveiks Donaldo Trumpo žadama didinti dujų ir naftos gavyba? Apie tai jis kalbėjo savo inauguracinėje kalboje. Taip pat Donaldas Trumpas vienu pirmųjų savo įsakų pasirašė pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Tai jis padarė jau antrą kartą. Kokias pasekmes turės šie sprendimai?Donaldas Trumpas taip pat paskelbė apie nepaprastąją padėtį pasienyje su Meksika, pasiuntė ten kariuomenę. Jis, be to, pasirašė vykdomuosius įsakus dėl migracijos ribojimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Eidamas 91-uosius metus, mirė dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, profesorius Leopoldas Mykolas Digrys.Neskubama iš gaisro niokojamo Los Andželo išgabenti meno kūrinius: neapsimoka?Kokias pasakas seka pasakorė Birutė Normantienė?LNM bibliotekoje Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas pervadinamas į Vaikų ir jaunimo literatūros centrą. Kečiasi ne tik pavadinimas, bet ir centro veiklos principai.Vilniaus Trumpųjų filmų festivalis apdovanojo savo geriausiuosius.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų.Šiandien JAV prisieks 47-asis prezidentas Donaldas Trumpas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisAP nuotr.

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.Ved. Aurimas Švedas

2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.Ved. Aurimas Švedas(S.Samsono/LNM nuotr.)

Nuo šiandien įsigaliojo keletas naujų KET pakeitimų.Sakartvele trečią parą protestuoja tūkstantinės minios, šalies vadovė žada nesitraukti iš posto, kol nebus surengti pakartotiniai parlamento rinkimai.Privertę trauktis vyriausybės pajėgas, Sirijos sukilėliai įsitvirtina Alepo mieste bei stumiasi Hamos ir Idlibo provincijų link.Kokias būdais ne pelno siekiančios organizacijos bando susigrąžinti sovietų ir nacių nusavintą turtą.Šiandien prasidėjo adventas, lieka keturios savaitės iki Kalėdų.Ved. Madona Lučkaitė

Aistra kalnams: brangu, pavojinga, bet traukia. Kodėl? Pokalbis su į Everestą įkopusiu Mindaugu Šatkausku.Dešimt studentų iš Lietuvos jau pavasarį išvyks į NASA stažuotes. Lietuva – viena iš trylikos pasaulio valstybių užmezgusių bendradarbiavimą su Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija. Kokias galimybes tai atveria jauniesiems Lietuvos mokslininkams? Ekspertų vertinimu pedagogų trūkumas Lietuvoje bus ir kitų metų švietimo sistemos problema. Savivaldybės deda visas pastangas pritraukti mokytojų. Panevėžys jau septintus metus vykdo specialistų pritraukimo ir perkvalifikavimo programą. Kokie to rezultatai?LRT Faktai: melagiena apie JAV ambasados Lietuvoje uždarymą.Jauna šeima Molėtų rajone puoselėja ūkį, o Vilniuje turi restoraną.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Klimato kaitos rubrika. Kuo užsiima Lietuvos banko Klimato kaitos centras? Kokias rizikas klimato kaita kelia finansiniam stabilumui?Kaip po viską nusiaubusių ir daugiau nei 200 gyvybių nusinešusių potvynių atsigauna Ispanijos Valensija?1000 dienų nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Su kokiomis emocijomis ir viltimis ateičiai jas pasitinka ukrainiečiai ir jiems padedantys lietuviai? Šia tema kalba kojos Ukrainoje neteikęs savanoris Ričardas Savickas, Ukrainos karininkas Jaroslav ir menininkė, pabėgėlė iš Mariupolio Maria Kutniakova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nepilnamečiai teismo procese – realybė, kelianti nemažai iššūkių ir patiems bylos dalyviams, ir teismui. Kuo ypatingas teismo procesas, kuriame dalyvauja nepilnamečiai? Kas žinotina šaukimą į teismą gavusiam nepilnamečiui ir jo tėvams? Apie tai pokalbyje su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Audriumi Meilučiu.Nemažai studentų ne tik mokosi, bet ir dirba. Kaip suderinti studijas ir darbą? Kokias teises įstatymai numato studijuojančiam darbuotojui? Kaip tinkamai pasiruošti pirmajam studentiškam darbui ir laiku išnaudoti studentams suteikiamas galimybes, pataria advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė, darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė.Verslas, kurdamas reklamą, turi viską iki smulkmenų apsvarstyti, kad nesulauktų tūkstantinių baudų už klaidinančią reklamą. O štai už prieš rinkimus pasakytus melagingus teiginius, juos pavadinus „priešrinkimine retorika“, politikai lengvai išsisuka. Ar visuomenė, kurdama savo veikimo pagrindinius susitarimus – įstatymus, siekė leisti politikams ją klaidinti, ir be pasekmių? – Tokį klausimą kelia intelektinės nuosavybės teisės advokatė Giedrė Rimkūnaitė –Manke.Ved. Artūras Matusas

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Lina Mieliauskienė, pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė. Jei galvojate, kad užtenka puikaus sumanymo, ir pokyčiai organizacijoje vyks be papildomų pastangų, darote mąstymo klaidą. „Mūsų tyrimas rodo, kad tik 14 proc. vadovų pastebi darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams. Vadinasi, vadovaujame ir strateguojame iš aukšto bokšto“, - sako pokyčių valdymo konsultantė, “Change Partners” partnerė Lina Mieliauskienė. Deja, gera idėja nėra burtažodis, kurį ištarus, visa komanda puls veikti. Be kiekvieno komandos nario įsitraukimo, aiškaus veiksmų plano ir nuoseklaus jo įgyvendinimo net ir pats genialiausias sumanymas liks sklandyti ore. Kaip pasiruošti pokyčiui? Kokias klaidas daro vadovai? Kaip įtikinti organizacijos žmones pokyčio reikalingumu ir nauda? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 4-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – Kodėl manome, kad pokytis įvyks savaime? „Mes linkę tikėti stebuklais, tada ir nieko daryti nereikia.“ 0:04:39 – Tyrimas: „Tik 14 proc. vadovų mano, kad darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams realiai vyksta“. 0:06:29 – Kodėl pokytis neįvyksta? Trys klaidos, kurias daro vadovai. 0:08:28 – Kaip įgyvendinti savo sumanymus? „Turime nusitiesti kelią į pokytį“. Veiksmų planai ir įrankiai. 0:12:06 – Apie iššūkius ir pagalbą. „Kiekvieno pokyčio procese mes atsiduriam nevilties slėnyje“. 0:14:19 – Praktinis pavyzdys. 0:16:26 – Apie žmones-ambasadorius. „Pokyčiui reikia turėti stiprią komandą.“ 0:17:54 – Kaip priartinti vadovo keliamą tikslą prie kiekvieno darbuotojo? „Žiūriu į organizaciją kaip į organizmą, ieškodama skaudulių.“ 0:21:14 – Linos Mieliauskienės palinkėjimas. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Spaudos apžvalga.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Iš Berlyno vokiškas teatro scenas apžvelgia Aušra Kaminskaitė. Pasak scenos menų kritikės, net ir šių laikų teatras remiasi į Bertoldą Brechtą – „vieną ryškiausių visų laikų teatro figūrų“.Klasikos koncertų salių rekomendacijos su Gabija Narušyte.Daugiau nei 640 bibliotekų Lietuvoje kvies į Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymus. Kiek šiaurietiška literatūra įdomi ir už šios savaitės ribų?Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Atsinaujinusi LATGA Taryba pirmininko pareigas patikėjo Stanislavui Stavickiui-Stano. Kokias pagrindines autorių problemas mato pirmininkas?Naujausi Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias premjeras savo žiūrovams žada Šilutės kamerinis dramos teatras?Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Muziejų kuriame kartu ‘24: ATRADIMAI“.Į Kauną sugrįžta šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš Arti”.Vienu realiausių kandidatų užimti kultūros ministro poziciją įvardijamas Šarūnas Birutis. Kokios kultūros politikos galime tikėtis?Savaitgalį pasibaigė paroda „Paris photo“, kurioje ypatingo dėmesio sulaukė Lietuva.Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą.Ved. Marius Eidukonis

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.Pasaulio kultūros naujienos.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Martynas Kandzeras, investuotojas, Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) steigėjas ir valdybos narys. Kodėl dalis startuolių nesulaukia sėkmės rinkoje? Jie skiria daug laiko ir pinigų produktams sukurti, tačiau niekas jų neperka. Investuotojai sako, kad jaunieji verslų kūrėjai, neretai, patenka į spąstus: jie taip įsimyli savo idėją, kad pamiršta, kam ji skirta. Tokiems startuoliams nesvarbu, ar produktas tikrai atliepia vartotojų poreikius, ar jis sprendžia konkrečią problemą. O juk tai – mąstymo klaida, nes didžiausias investuotojas yra startuolio klientas. Kokius namų darbus turėtų atlikti jaunieji verslų kūrėjai ir kodėl investicijos negali būti vienintelis startuolių tikslas? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 3-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:04 – Kaip atsiranda meilė produktui ir kur čia slypi paradoksas? „Kurdamas produktą, turi jį besąlygiškai mylėti, tačiau nepamiršti, kad jis skirtas ne tau“. 0:04:15 – Kaip atsitapatinti nuo savo kuriamo produkto? „Būtina atskirti, kur yra tavo nuomonė, o kur - faktas“. 0:05:11 – Kaip pasitikrinti, ar tavo kuriamas produktas turės vietą rinkoje? „Klausk kliento, kuris tavęs nepažįsta“. 0:08:34 – Kodėl daugelis startuolių steigėjų savo idėją pirmiausiai neša investuotojui? „Tikrasis investuotojas – jūsų klientas“. 0:10:39 – Kokias klaidas daro investicijų sulaukę startuoliai? „Didžiausias darbas prasideda gavus investiciją“. 0:13:22 – Apie tarnystės reikšmę startuolio rezultatui. „Klientas, darbuotojas, investuotojas: svarbu atliepti kiekvieno jų poreikį ir kurti jiems vertę“. 0:16:11 – Kokį klausimą turėtų sau užduoti žmogus, norintis steigti startuolį? 0:17:45 – Martyno Kandzero rekomendacija. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ar gali bitės mus išmokyti bendrauti ir susikalbėti?Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo 9-is filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi. F. Kafkos kūriniai. Kaip filmų siužetui padeda muzika?LRT Plius eteryje prasideda naujas koncertų-filmų ciklas „Muzikinė kelionė“.Lygiai prieš 50 metų, lapkričio 6- ąją buvo atidaryti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai. Kokias idėjas jame užkodavo pastato architektė ir dailininkas?Kas yra išmanioji tekstilė, kokiomis savybėmis ji pasižymi ir ar iš jos pasiūti drabužiai vieną dieną taps prieinami visiems?Sakartvele tęsiasi protestai po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo valdančioji partija „Kartvelų svajonė“. Kaip Sakartvelo kūrėjų bendruomenė reaguoja į įvykius šalyje žvelgiame su menininke Mariam Shakarashvili.Goncourt‘ų premiją, pagrindinį Prancūzijos literatūros apdovanojimą pelnė prancūzų kilmės rašytojas iš Alžyro Kamelis Daoudas.Ved. Marius Eidukonis

Pastaruoju metu, vienos garsios bylos fone, ne kartą girdėjome terminus „laikinas sulaikymas“, „kardomosios priemonės“, „suėmimas“ ir „paleidimas už užstatą “. Kokia šių sąvokų teisinė reikšmė ir kada šios priemonės taikomos? Apie tai pokalbis su baudžiamąsias bylas nagrinėjančiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėju Virginijumi Kanapinsku.Anot personalo valdymo specialistų ir teisininkų, kasmetė praktika liudija, kad artėjant vasarai, darbuotojai dažniau nei įprastai nusprendžia išeiti iš darbo, o rudenį prasideda naujų priėmimų ir naujų darbo sutarčių pasirašymo etapas. Ko svarbu nepamiršti prieš pasirašant naują darbo sutartį? Kokias klaidas jose dažniausiai daro darbuotojai ir darbdaviai? Ką daryti klaidą darbo sutartyje pastebėjus jau po pasirašymo? Pataria advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė Jolanta Raudonytė.Keičiasi Darbo kodeksas: nuo šiol, bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, į kurią šiuo metu teisės neturi. Taip pat stiprinama darbuotojų apsauga nuo smurto ar priekabiavimo darbe, lengvinama kreipimosi, esant darbo ginčams tarp darbuotojo ir darbdavio, tvarka. Kartu numatytos ir naujovės dėl viršvalandžių. Aktualius visiems dirbantiems pokyčius komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.Ved. Artūras Matusas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip turime vartoti negaliai jautrią kalbą?Paskelbtas penktasis anotacijų konkursas „Pasaulis mano knygų lentynoje“.Kuo įdomios Jonnio Greenwoodo muzikinės kompozicijos?Ąžuolyno bibliotekoje Kaune atrasta 1639 metais išleista poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus knyga „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“.Kokias savo ateities strategijas dėlioja anglakalbiai leidiniai?Kelmės kultūros centre pristatyta dailininko Ričardo Garbačiausko darbų paroda „Šaknys“.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą.Atliekų kultūros apdovanojimuose „Metų kūrėjo '23“ apdovanojimas, visuomenės ir komisijos sprendimu skirtas Milda Paukštei.Ved. Marius Eidukonis

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis GAIDA šiemet kviečia atrasti DUENDE – paslaptingą, galingą jėgą, stipriai veikiančią žmogaus vidų, sukeliančią katarsį. Kaip ta jėga pasireikš festivalyje – pokalbis vadovu Remigijumi Merkeliu.Šiandien pirmą kartą pasaulyje bus minima tarptautinė UNESCO nematerialaus kultūros paveldo diena. Mes šią dieną švęsime prisimindami senąją kabančių sodų tradiciją. Apie parodą, filmą ir kodėl tik dabar pirmą kartą minima ši diena kalbėsime su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadove ir parodos kuratore Milda Valančiauskiene.Pasaulio muzikos naujienos ir kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus pasakojimas apie nepadorių vaizdų supykintus Štutgarto operos žiūrovus, riaumojančio suomių dirigento mirtį ir Niujorko Metropolitan operos sezono pradžią.Koks likimas laukia muziejų ir jų kolekcijų okupacijos ar karo metu? Apie tai Luvro muziejuje vakar diskutavo Prancūzijos ir Lietuvos muziejininkai, istorikai, kuratoriai. Kokios idėjos nuskambėjo konferencijoje iš Paryžiaus papasakos Ignas Zalieckas.„Laimingi yra tie atvejai, kai literatūros kūrinio vertimas būna įkvėptas skaitymo ir tampa tiesioginiu to įkvėpimo padariniu,“- yra sakęs šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatas, vertėjas iš lenkų kalbos Vyturys Jarutis. Kokios knygos tampa įkvėpimo šaltiniu, kaip perteikti kitos kalbos ir kultūros savastį – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Nuo pat gimimo mane persekioja labai daug mirčių”, - pasakoja mirusio donoro žmona Birutė Semėnienė, kartu su sūnumi, mirus vyrui, priėmusi lemtingą sprendimą, kuris pagelbėjo net keliems žmonėms. Laidoje taip pat dalyvauja Audronė Būziuvienė – Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė, Daiva Vilija Čičiškinienė – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Kauno ir Klaipėdos regionų donorystės paslaugų koordinavimo centro koordinatorės Paulina Aldakauskaitė ir Diana Palepšaitienė.Kasmet Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 mirčių ir tik apie 150 yra išskirtinės – konstatuojama smegenų mirtis arba negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka – ir prasideda organų donorystės procesas. Ir tai vyksta reanimacijoje, kur gydytojas anesteziologas reanimatologas gydo 6-10 sunkių ligonių – po operacijų ir pan. O štai vienam diagnozuojama smegenų mirtis – tai reiškia žmogus mirė, bet prasideda donorystės procesas. Ir, kad viskas įvyktų, reikia keturių raidžių junginio TAIP.Kokias emocijas, vidines būsenas išgyvena reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojai, regionų donorystės paslaugų biurų koordinatoriai, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai? Kaip viskas vyksta? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Amerikos lietuvių rašytoja, vertėja, mokslininkė Laima Vincė Sruoginis. Ji šiuo metu atlieka podoktorantūros stažuotę Vytauto Didžiojo universitete, kur tyrinėja lietuvių diasporos literatūrą ir Amerikos lietuvių rašytojų santykį su Lietuva.Kaip užsieniečiams sekasi mokytis lietuvių kalbos? Kokiais atvejais kursai suteikiami nemokamai?Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. Anot vienos inžinerinius sprendimus miesto erdvių gerinimui siūlančių bendrovių, daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia, 4 iš 10 pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. Kokias tai atskleidžia problemas, susijusias su viešųjų erdvių planavimu ir įrengimu?Kaišiadorių rajone įsikūrusi lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima puoselėja indiškų daržovių ir kreivabūdžių ūkį anglišku pavadinimu ,,Bedrock“. Daržovių auginimas - sezoninė veikla. Daugiau - Rūtos Simanavičienės parengtame interviu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Elektromobilius naudojantys vairuotojai skundžiasi, kad vietų jų mašinoms įsikrauti Lietuvoje – per mažai, o už elektrą jau reikia mokėti. Įkrovimo stotelių operatoriai sako priešingai – šiuo metu yra beveik 1,8 tūkst. stotelių ir jos visiškai patenkina elektromobilių poreikį. Kur ir už kiek galima įkrauti elektromobilį?Į gyvąjį Kristų tikintis 19-metis Eligijus Girdenis iš Mažeikių neseniai vedė ir savo žmoną pirmąkart pabučiavo tik per vestuvių ceremoniją. Pokalbis su Eligijumi ir jo draugu 18-mečiu Damiru Samarinu, kurie išgarsėjo prieš pusantrų metų, sukūrę pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą neregiams „Brailing“.Kokias galimybes turime atsisveikinti su ligoninėje mirštančiu artimuoju? Šią diskusiją paskatino LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė, kurios šeima, pasak jos, Vilniuje negalėjo tinkamai atsisveikinti su ligoninėje gulinčia insulto ištikta mirštančia mama.Ved. Edvardas Kubilius

Požiūris į istoriją gali būti dvejopas. Pirmoji požiūrio šalininkai tapatina istoriją su praeities įvykiais, todėl mano, kad istorija tiesiog „įvyko“ pagal kažkokią logiką, ir mes galime ją tik išaiškinti, atskleisdami loginį „raktą“. Kiti savo ruožtu į istoriją žiūri ne kaip į praeities įvykius, o kaip į pasakojimą apie juos. Kodėl istorikams turi rūpėti kaip skirtingi žmonės arba žmonių bendruomenės pasakoja skirtingas istorijas apie tą patį įvykį? Juk tai tik nuomonės, nepretenduojančios į tiesą!Kaip reikėtų suprasti sąvoką „išgyventoji istorija“? Kokias istorines patirtis ir juos išreiškiančius pasakojimus tyrinėjo monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ autoriai?Kokie buvo ankstyviausi reikšmingi išgyventi įvykiai, kurių liudininkais ir pasakotojais galėjo būti tarpukario Lietuvos visuomenės nariai? Kokias istorines patirtis reikėtų įvardinti kaip pačias svarbiausias, formavusias didelės to meto visuomenės dalies savivoką?Kaip ir kokius pasakojimus apie išgyventą istoriją kūrė ir įtvirtino skirtingi politiniai ir socialiniai aktoriai Lietuvoje tarpukariu? Dėl kokių įvykių vertinimų vyko intensyviausi ginčai?O kokias istorines patirtis po 1926-ųjų valstybinio perversmo buvo siekiama kontroliuoti ir cenzūruoti? Ko buvo nenorima, o gal ir neleidžiama prisiminti?Pokalbis su vienu iš monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu“ autorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriumi prof. dr. Vasilijumi Safronovu.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra Kijevo Rusia? Jeigu ji iš tiesų buvo viena iš svarbiausių ankstyvųjų viduramžių Europos valstybių, kodėl mes apie Kijevo Rusios istoriją žinome tiek mažai?Kaip kūrėsi ši valstybė? Kokių aplinkybių sampyna tapo paskata pastarojo istorinio subjekto iškilimui? Kodėl vikingai laikomi Kijevo Rusios įkūrėjais?Kokie buvo Kijevo Rusios ir baltų ryšiai?Koks Kijevo Rusios istorijos periodas laikomas jos „aukso amžiumi ir kokios priežastys lėmė Kijevo Rusios žlugimą?Kokius melagingus teiginius apie Kijevo Rusios istoriją skleidžia šiuolaikinė rusiškoji istoriografija ir propaganda? Kodėl Rusijos istorikai, politikai ir žurnalistai siekia nuslėpti arba iškraipyti Kijevo Rusios istoriją? Kokių tikslų siekiama įgyvendinant šią tapatybės vagystę?Lietuvos nacionaliniame muziejuje parodų erdvėje „Istorijų namai“ atidaryta paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Kokias svarbiausias idėjas apie Kijevo Rusią, jos istoriją ir paveldą, siekė perteikti šios parodos kuratorės?Pokalbis su parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorėmis archeologėmis dr. Rūta Kačkute ir Egle Zaveckiene bei parodos konsultantu archeologu dr. Aleksiejumi Luchtanu.Ved. Aurimas Švedas

Palaikykite laidą!

Rugsėjo pradžioje vyko pasitarimai su pavaldžių įstaigų atstovais ir socialiniais partneriais dėl ūkio veiklos žurnalų pildymo. Po žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodinio paskelbimo, kad ūkininkams laikinai nereikia pildyti ūkio veiklos žurnalų, optimizmo žemdirbiams buvo daug, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai trukdys sėkmingam tiesioginių išmokų išmokėjimui. Kokias išeitis, siekiant mažinti biurokratinę naštą, pavyko rasti?Šilauogių derlius užderėjo geras, bet tik dalis jo pasiekė pirkėjus. Dalį nukūlė audra, o dar didesniu iššūkiu tapo tai, kad trūko uogų skynėjų. Apie tai, kad jų teko ieškoti net Ukrainoje, pasakoja biologas ir ūkininkas Petras Basalykas, šilaaugių derlių renkantis jau dvidešimt metų.„Verta žinoti“: Amerikietiškieji Pekanai puikiai dera ir Lietuvoje. Ruduo - riešutų metas. Metas sodinti ir naujus riešutynus. Klimatui šylant jau galima auginti ir įvairesnių rūšių riešutus. Jonas Matelis, puoselėjantis retų augalų ūkį Kauno rajone, jau kurį laiką specializuojasi auginti riešutmedžius. Jis pasakoja, kad Lietuvoje puikiai auga ir derlių veda net Pekano riešutmedis ir, anot jo, jau verta planuoti sodinti jų plantacijas.Ved. Kristina Toleikienė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, ką Danija daro siekdama stabdyti klimato kaitą? Viena iš priemonių – Kopenhagoje už aplinkai draugišką elgesį apdovanojami turistai. Už važiavimą dviračiu, plastiko rinkim, savanorystę miesto sode turistai gauna nuolaidas lankytinose vietose, nemokamos kavos ar daniškų saldumynų.Interneto sensacija tapo turkas šaulys Yusufas Dikecas su partnere Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojęs sidabro medalius mišrių komandų 10 metrų pneumatinio pistoleto rungtyje. Plačiai aptarinėtas jo šaudymo stilius – ranka kišenėje, jokių specialių pagalbinių priemonių. Nuo ko šaudymo rungtyse priklauso taiklumas?Ką reikia žinoti, norint gaminti maistą gamtoje?Keliaujantieji po pietų Europos valstybės įspėjami dėl uodų pernešamų ligų. Kas yra Azijos tigriniai uodai, kokias ligas jie perneša? Ką reikia žinoti keliautojams?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien Prezidentas Gitanas Nausėda skaitys savo metinį pranešimą.Tai jau penktasis metinis pranešimas parlamentui ir visuomenei, prieš prasidedant antrajai prezidento kadencijai.Prasideda Ukrainos ir Moldovos derybos su Europos Sąjunga dėl narystės. Stebėtojai sako, kad tai - svarbi ukrainiečiams diena. Tačiau stojimo procesas veikiausiai truks daug metų, o Kyjivui ir Kišiniovui kelyje į Bendriją reikės įveikti gausybę iššūkių.Jau šią savaitę prasideda didžiausias šalies kultūros įvykis - 100 metų sukaktį švenčianti Dainų šventė. Kaip vyksta pasiruošimas, kad būtų užtikrintas dalyvių ir žiūrovų saugumas? Kokias problems tenka spręsti organizatoriams ir atsakingoms tarnyboms?Lietuvoje minima Vaikų globos savaitė. Ar pakanka globėjų Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti ir kokiais būdais paskatinti susidomėjimą tapti globėjais?Lietuvą ir toliau pasiekia Rusijos ir Baltarusijos kanalų transliacijos, per kurias skleidžiama propaganda ir dezinformacija. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba sako, kad ne visos girdimos transliacijos yra neteisėtos.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, tačiau atmetė įstatymo projektą ribojantį jų keliones į gimtąsias šalis.Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi. Kokias paskolas galėtų gauti gynybos pramonės įmonės Lietuvoje?Europos Parlamentas dar metams pratęsė prekybos lengvatas Ukrainai, tačiau numatyti saugikliai žemės ūkio produktų importo srityje.Jungtinių Valstijų universitetuose jau beveik savaitę tęsiasi studentų protestai prieš Izraelio veiksmus Gazoje. Studentai yra kaltinami antisemitizmu, yra sulaikytųjų – nors patys studentai priešiškumą žydams neigia. Dėl protestų politinę įtampą patiria universitetų vadovai – juos pasitraukti iš pareigų skatina Amerikos Kongreso nariai.Šiandien, pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, pradedama minėti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Sodininkystėje ir daržininkystėje plačiai naudojamos durpės gaunamos sausinant pelkes. Kokias alternatyvas vietoj durpių galima pasiūlyti? Pokalbyje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas: direktorius, ekologas Nerijus Zableckis ir botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr.Jūratė Sendžikaitė.Balandžio 23 d. minima pasaulinė knygų diena. Pokalbis su knygų mylėtoju, rašytoju Aidu Puklevičiumi.Naujasias tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. augo, taip pat gerėjo ir jų finansinė padėtis. Pokalbis su vienu tyrimo koordinatoriumi Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininku doc. Antanu KairiuGyventojai kviečiami siūlyti temas pašto ženklams. Apie tai pasakoja Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„Skaidrinam“ akcija pasiekė Seimą ir jau kelia aistras. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad parlamentinei veiklai skiriamos lėšos turėtų tapti atlyginimo dalimi, o konservatorius Gabrielius Landsbergis vėl siūlo Seimui atsistatydinti.NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Donaldo Trumpo pareiškimai silpnina Aljansą.Panaikinta Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinė neliečiamybė, tad teisėsauga už antisemitinius pareiškimus parlamentarą galės patraukti atsakomybėnTradiciškai prieš Vasario 16-ąją Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premija.Daugiau nei pusė negalią turinčių žmonių nežinotų ką daryti įvykus ekstremaliai situacijai, o neįgalios moterys neturi pagalbos priemonių nukentėjus nuo smurto. Tokia ataskaitą Seimui pateikė Lietuvos negalios organizacijų forumas.Keturiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje – švenčiant Valentino dieną, senjorai pakviesti dalyvauti pasimatymų popietėse. Anot organizatorių, akcija „Senjorai eina į pasimatymą“ – tai kvietimas senjorams susipažinti, atrasti naujų draugų bei užmegzti naujas pažintis.Ved. Liepa Želnienė

Keturių milijonų rubrika. Apie ateities mediciną, kaip keisis medikų darbas, kaip patys pacientai galės stebėti savo sveikatos rodiklius? Kokių naujų specialybių darbuotojų gali prireikti ateityje? Pokalbis su savirūpos startuolio bendraįkūrėju Mindaugu Leonavičiumi.Per šventes gautos dovanos ne visuomet tinka ar džiugina. Po švenčių žmonės aktyviau kreipiasi, norėdami grąžinti prekes. Kokias ir kada jas galima grąžinti?Lietuvoje atsiranda vis daugiau šunų asistentų, galinčių padėti žmonėms su negalia. Tokio šuns treniruotėje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Iš tarptautinės biologijos olimpiados bronzą parsivežusi moksleivė Urtė Pangonytė pasakoja, kaip per trumpą laiką jai pavyko pasiekti tokių rezultatų. Apie pasiekimų svarbą tarptautinėje bendruomenėje ir įtaką ateities pasirinkimams.Ved. Urtė Korsakovaitė

Senos kultūros ir meno tradicijos Plungėje kuria ypatingą miesto aurą. Tai liudija kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyba – Plungės šerdis.Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Punsko lietuviu - Tomu Marcinkevičiumi, kuris kuria rubriką - Ką šneka Lenkija? Apie Lenkijos politinį gyvenimą ir aktualijas. Jis taip pat yra vienos populiariausių tinklalaidžių Proto pemza bendraautorių.Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui - iš naujo atrandame arbatą. Kuo ji gali būti naudinga? Pirmosios japoniškos arbatinės Lietuvoje įkūrėja Giedrė Prievelytė papasakos ir apie Lietuvoje vis labiau populiarėjančią Matcha arbatą.Kaip išmokyti vaikus rūšiuoti elektronines atliekas? Ekspertai sako, kad žmonės dažniausiai pamiršta, kad elektroninės atliekos gali būti ir vaikų žaislai. Kokias elektronines atliekas reikia rūšiuoti ir kaip?Jaunoji chemikė Raimonda Bogužaitė kuria molekulinius „pirštų antspaudus“, kad jutikliams būtų lengviau susekti įvairius virusus ar kitus ieškomus objektus. Ji laimėjo vadinamąjį mokslininkų X faktorių Lietuvoje: Jaunųjų mokslininkų konkursą „Tyrėjų Grand Prix 2023“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kelias savaites besilaikančios mažos degalų kainos Lenkijoje atsisuko prieš pačius gyventojus – kai kuriose degalinėse trūksta dyzelino, tad lenkai jo ieško ir Lietuvoje.Sedoje atidengti net 6 suoliukai muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Iš viso Lietuvoje jau stovi 19 atminimo suoliukų. Kokias istorijas pasakoja suoliukai ir kodėl Sedos žmonės taip myli Zitą Kelmickaitę?Plečiasi kelerius metus Kaune veikiantis techninės kūrybos centras „Kids Go Tech“ – nuo šiol vaikai aviamodeliavimo ir sklandymo pradmenų galės mokytis ir Vilniuje.Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai masiškai praranda savo „Facebook“ anketas, vienam iš savo draugų tiesiog nusiuntus savo telefono numerį. Kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir neprarasti savo paskyrų?Žinoma lengvaatletė Airinė Palšytė sėda prie LRT RADIJO mikrofono – pristato pokalbių su sportininkais rubriką, kuri bus transliuojama šeštadieniais laidoje „Ryto garsai“.Ved. Edvardas Kubilius

ČIA TIK TARP MŪSŲ: kokias klaidas darome lovoje? by Negyvas Eteris