Podcasts about speciali

Matteo Renzi ospite al 55° Convegno dei Giovani Imprenditori di Confindustria a Rapallo 

Ho detto a Piazza Pulita che la patrimoniale non funziona. È uno slogan, non una legge. E ho paragonato Giorgia Meloni a Wanna Marchi

În întâlnirea online “Q&A cu Mădălina” ce are loc periodic pentru oamenii din lista mea de Contacte au rămas multe întrebări nerăspunse. Iar la final de webinar am promis celor prezenți că voi lua întrebările respective și fac un episod #ThinkingMadeVisible cu răspunsurile mele. Acesta-i episodul, 173. Și e disponibil în Youtube, Spotify și Apple Podcast. Unde vrei tu și unde e comod pentru tine să-l asculți. Am răspuns ad-hoc, fără script și pregătire în avans la douăsprezece întrebări venite de la Antreprenori, Marketeri, Specialiști diverși.Am împărtășit din ce știu, experiența mea și lecțiile pe care le-am integrat până acum despre: Strategia de Marketing și ce o face să fie, de fapt, folosibilă (nu știu dacă există acest cuvânt); Cum începi, când pare că începi Marketingul de la zero; Ce greșeli văd că fac oamenii când gândesc și implementează Campanii de Marketing; Care-i mentalitatea antreprenorului care face lucrurile ca la carte, când e vorba de Marketing și dezvoltare de Business; Ce lipsește, când faci multe și totuși nu se vede creșterea; Care-i treaba cu Avatarul de Client Ideal și de ce, după șapte ani de când am lansat primul eBook despre acest concept, pare că-i mai actual ca oricând. Și alte idei, împletite cu glume, exemple și niște zâmbete. Musai vreau să zic asta: ce am împărtășit aici, în episodul 173, NU este adevăr absolut. Nu e bătut în cuie. Nu e testat pe TOATE afacerile din țara asta. Nu e o promisiune că dacă faci cum zic eu te îmbogățești peste noapte. Nu e extraordinar. Este real.

Matteo Renzi a Tagadà del 28 Maggio 2026

Quando c'era lei si stava peggio: tasse, treni, sicurezza e giovani in fuga

Matteo Renzi Il nuovo disordine mondiale a FPS 2026

Minėdamas įkūrimo šimtmetį, LRT RADIJAS tęsia specialių laidų regionuose ciklą, kuriame kviečia žmones išbandyti radijo laidų vedėjo kėdę. Antroji stotelė – Kintai. Čia laidos vedėjo amplua išbandys Kintų evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Mindaugas Žilinskis ir Kintų istorinį bei kultūrinį savitumą aktualizuojanti VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė. Laidoje apžvelgiamos Kintų aktualijos, pasakojama apie Kintų kaitavimo mokyklą, vienintelį autoservisą.Ved. Edvardas Kubilius, Audra Juodeškienė ir Mindaugas Žilinskis

Matteo Renzi a Porta a Porta

Matteo Renzi a Omnibus 

Matteo Renzi a Otto e Mezzo 

Stamattina ospite di Giovanna Pancheri a Sky TG24. Una domanda semplice: su bollette, tasse e stipendi, gli italiani stanno meglio o peggio rispetto a quattro anni fa?

Matteo Renzi a DiMartedi 

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS pradeda specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų.Pirmoji tokia transliacija – iš kilnojamosios radijo studijos prie Pasvalio kultūros centro. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du aktyvūs žmonės – ištikimas LRT RADIJO klausytojas Robertas Lavickas, kuris į Pasvalį iš Vilniaus atsikraustė prieš dešimtmetį ir dabar vadovauja Pasvalio kultūros centrui. Kita vedėja – Monika Zajarskienė, ryški menininkė, pasvalietė, į gimtąjį kraštą sugrįžusi po studijų sostinėje.Ved. Edvardas Kubilius

 Matteo Renzi a Tagadà 

Specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak Armaičio, dabar Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Ved. Deividas Jursevičius.

Oggi nuova puntata a DiMartedì. Giorgia Meloni fa la vittima ma non si governa con il piagnisteo. Sono sicurezza, sanità e stipendi i veri problemi di un governo longevo ma incapace

Speciali Leopolda - Matteo Renzi a Piazzapulita del 30 Aprile 2026

Oggi sono stato ospite da David Parenzo ed ammetto di essermi sentito molto in modalità Kraken. Soprattutto rispetto al ministro Giorgetti. 

Ho partecipato a Otto e Mezzo con Lilli Gruber. Il Governo non funziona più. Non è solo un problema di Nordio o Tajani o Urso hanno persino sbagliato i conti sul deficit PIL. Questo è il primo problema degli italiani, su questo servono risposte

Speciali ir ypatinga laida tiesiai iš pilnutėlio baro Estrada. Pasakojame po tris mums asmeniškai svarbias, su technologijomis susijusias istorijas. Pomirtiniai avatarai, Flash'as, kritika saviraiškai, priklausomybę keliantis dizainas, praganyti bitkoinai ir Jono dešrelė. Pasisekė dalyvavusiems gyvai – vėliau turėjome ir protmūšį, ir vaišes, ir pašnekesius iki vėlyvos nakties… Ačiū už gražų laiką kartu.

Meloni cambia idea a seconda del vento: Putin, Trump, la NATO, l'Euro. È influencer, non una leader

Speciali Leopolda - Matteo Renzi a DiMartedi del 14 Aprile 2026

L'intervento di Matteo Renzi alle Primarie delle Idee

Matteo Renzi sull'attacco militare nella notte degli Stati Uniti in Iran

In questa puntata di Fuori dal Palco, Cristina Lazzati, direttrice di Mark Up e Gdoweek, e Fabrizio Valente, fondatore e amministratore delegato di Kiki Lab, partono dagli spunti emersi a Retail Innovations per ragionare su ciò che conta davvero nel retail di oggi: il ritorno del negozio come luogo di relazione, il ruolo concreto dei dati nelle decisioni, il passaggio dall'esperienza all'ingaggio e il valore di un'identità di marca chiara. Tra Bershka, Sephora, Lego e Save the Duck, emerge una chiave precisa: il retail non ha bisogno di più innovazioni, ma di innovazioni più credibili.

La chiusura dello stretto di Hormuz mette in ginocchio il Paese ma a quanto pare il Governo Meloni ha altre priorità: le faide di Palazzo. Siamo in mano a degli incapaci e il conto lo pagano gli italiani. Ne ho parlato da Lilli Gruber, leggo i commenti

La mia intervista a Fanpage: politica estera, Governo Meloni in crisi e Primarie

Dall'11 aprile iniziamo il percorso delle Primarie delle Idee. Portiamo la discussione su cosa serve all'Italia: stipendi, sanità, sicurezza. Iscriviti per partecipare all'evento

Vi ripropongo la mia intervista a Realpolitik con Tommaso Labate. Dall'11 aprile iniziamo il percorso delle Primarie delle Idee. Portiamo la discussione su cosa serve all'Italia: stipendi, sanità, sicurezza

In meno di una settimana è cambiato tutto. Meloni ha perso il tocco magico e soprattutto non è più credibile nella sua narrazione di donna coraggiosa appoggiata dal popolo. Ha paura e non a caso caccia i ministri per non saltare lei. La sinistra deve concentrarsi sulle vere questioni del Paese: sicurezza, sanità, stipendi. E per farlo le Primarie sono un'occasione straordinaria, da non perdere. Scegliamo di aprirci alla partecipazione, non chiudiamoci nel Palazzo

Speciali laida referendumo iniciatyvai pristatyti.Ved. Agnė Skamarakaitė.

La mia intervista a Radio Popolare. Meloni ha perso. E con lei quella classe dirigente imbarazzante fatta dai Tajani, le Bartolozzi, i Del mastro. Lo spazio politico per il centrosinistra è enorme. Ora dobbiamo mettere al centro le questioni reali degli italiani, abbandonando le ideologie. Sanità, lavoro e sicurezza: se ci misuriamo su questi temi e facciamo proposte, possiamo vincere.

Giorgia Meloni continua a parlare di Referendum e della famiglia del bosco anziché occuparsi degli italiani che faticano per pagare le bollette e la benzina. Ne ho parlato a DiMartedì, ospite di Giovanni Floris

Matteo Renzi alla Maratona Mentana commenta la vittoria del NO al Referendum

Matteo Renzi commenta la vittoria del NO al Referendum da Radio Leopolda

Praėjus 4 karo metams, Ukrainoje yra ir nuovargio, ir ryžto priešintis. Nors ši žiema kol kas žvarbiausia iš visų, ukrainiečiai pasakoja, kaip išradingai ieškojo būdų nesušalti ir išlaikyti ryžtą.LRT žurnalistą Beną Gerdžiūną karas užklupo Kyjive. Šiandien jis ir vėl dirba Ukrainoje. Pokalbis su juo iš Kyjivo.Ketvirtą kartą organizuojama akcija RADAROM pasiekė finalą, bet dar kelias dienas bus galima aukoti Ukrainos kariuomenės robotų būriams. Aktualus klausimas: ar aukojate ir kaip aukojate Ukrainai?Prasidėjus plataus masto karui, daugeliui Ukrainos kūrėjų kinas tapo ne tik menu, bet ir būdu liudyti realybę bei kalbėti pasauliui. Pokalbis su Ukrainos prodiusere Darija BaseLMilano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskėvyčius karo metines sutinka Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT radijuj jis teigia, kad ir nurimus emocijoms, žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą.Ukrainiečių istorikas Borisas Čerkas prasidėjus karui metė akademinį darbą ir išėjo į frontą. Dabar jis - majoras, bataliono vadas. Jis teigia, kad šis karas į istoriją bus įrašytas kaip Ukrainos kovos už nepriklausomybę karas.Ved. Liudas Kudinova

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Specialiųjų tyrimų tarnybai apklausus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį kaip specialųjį liudytoją Augalininkystės tarnybos galimos korupcijos byloje, politikas sako ketinantis tęsti vadovavimą partijai.JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad pasirašė pasaulinį 10 proc. muitą, kuris „įsigalios beveik iš karto“. Ką reiškia neteisėtai paskelbti muitai?Vilniuje policija ėmėsi pilotinio projekto, kurio metu į tam tikrus įvykius ketinama reaguoti dronais, pranešė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.Seimo darbo grupė, peržiūrėjusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną, baigė darbą – ji parengė LRT įstatymo pataisas ir nutarė siūlyti Vyriausybei keisti nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį, numatant viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą su LRT.Meksikoje vieno ieškomiausių kartelių vadų El Menčo nukovimas sukėlė smurto bangą. Keršydami už narkotikų barono mirtį, kartelio nariai blokavo kelius ir degino transporto priemones. Tuo metu Meksikos kurortuose įstrigę turistai dėl sustabdytų skrydžių neturi galimybės išvykti iš šalies.Kuo Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės Lietuvai? Italijoje varžėsi rekordinė šalies rinktinė, tarp kurių aštuoni tokių važybų debiutantai.Ved. A. Kavaliauskas

Po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje Saulius Skvernelis sako pareigūnams pakartojęs, jog nieko nusikalstamo nepadarė.Kodėl šiemet gaisruose žuvo perpus daugiau gyventojų nei pernai tą patį laiką?Siekiant, kad sąjungininkų kariai greičiau atvyktų į pagalbą karo grėsmės atveju, Europos Sąjungos valstybės kuria vadinamąjį „karinį Šengeną“ – bendrą karinio mobilumo erdvę. Dabar leidimo karinei technikai kirsti kai kurių valstybių sieną gali tekti laukti ilgiau nei mėnesį, o dalis Lietuvos tiltų, viadukų, kelių, uostų ir geležinkelių nėra pritaikyti karinei technikai.Ženevoje prasidėjo naujas Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų taikos derybų raundas. Pagrindiniai nesutarimai susiję su Ukrainos teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės kontrolės klausimais.Miestelių bendruomenės didžiuojasi, jog pavyko išsaugoti gilias Užgavėnių šventės tradicijas.Ved. Madona Lučkaitė

Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, bet atsisakė duoti parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Teisininkų vertinimu, kratų sulaukęs ir specialiojo liudytojo statusą gavęs politikas gali nuspręsti tylėti nežinodamas, kas apie jį žinoma ir nenorėdamas pakenkti pats sau. O šiandien liudyti iškviesta buvusi Sauliaus Skvernelio patarėja Agnė Silickienė.Nerandant už miškų politiką atsakingo viceministro, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pradedamos svarstyti Miškų įstatymo pataisos. Jų iniciatoriai teigia, kad pakeitimais siekiama labiau saugoti miškus. Gamtosaugininkai sako, kad ir naujos pataisos toliau draus saugoti miškus.Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Nėra problemų dėl antibiotikų vaikams nuo peršalimo vaistų, geležies preparatų. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kada vaistų tiekimo sutrikimai baigsis, nežinia.Apie valstybės paramą įsirengiantiems saulės elektrines: opozicija ragina surasti pinigų paramai, tačiau Energetikos ministerija atšauna, kad konservatorių realybė prasilenkia su tikrove.Irano režimas šiandien mini 47-ąsias islamo revoliucijos metines, šalyje vis dar tvyrant įtampai po praėjusį mėnesį įvykdyto kruviniausio ir daugiausia aukų pareikalavusio susidorojimo su protestuotojais nuo pat revoliucijos laikų.Pokalbis su žiemos olimpinėse dirbančiu kolega. Milane šįvakar laisvąją programą atliks Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius.Ved. Liepa Želnienė

Šįryt Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratas dviejų Seimo narių - Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus kabinetuose bei namuose. Tai tyrimo dėl sisteminės korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje tęsinys. Seimo nariai šioje byloje figūruoja specialiųjų liudytojų statusu. Įtariama, kad jie galėjo teikti politinį palaikymą. Abu politikai sako esantys ramūs.Dalis gyventojų jau gavo sąskaitas už šildymą. Bene daugiausiai mokėti teks Kauno gyventojams, tarp didžiųjų miestų šiluma čia kainuoja daugiausiai. Šilumos kainos augo visoje Lietuvoje.Tiekėjai teigia, kad kaina išaugo dėl padidėjusio suvartojimo.Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ pradeda paramos Ukrainai akciją „Radarom“.Šiemet bus siekiama telkti lėšas robotų būriams – pažangioms sistemoms, kurios fronte keičia karius ten, kur pavojus gyvybei yra didžiausias.Jungtinėse Valstijose vyksta precedento neturintys teismai prieš didžiausias socialinių tinklų bendroves pasaulyje. Jos kaltinamos tuo, kad sąmoningai kuria priklausomybę skatinančias platformas, kurios žaloja vaikus.Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse šiandien pasirodys Lietuvos ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Tiesiogiai iš Milano LRT sporto žurnalistas Alanas Jonas Kot.Ved. Liepa Želnienė

Dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria „Nemuno aušros“ deleguotą žemės ūkio viceministrą Arūną Jagminą. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jo namuose atliktos kratos. Partijios lyderis Remigijus Žemaitaitis kol kas nekalba apie viceministro pasitraukimą, žada aiškintis situaciją.Sinoptikai perspėja apie link Lietuvos artėjantį stiprų šaltį ir galimą meteorologinį reiškinį – speigą, kai oro temperatūra gali nukristi iki –30 °C ir žemiau. Kas žinotina, kaip pasiruošti?O kaip šalčius išgyvena po rusų antskrydžių be šilumos, elektros ir vandens likę Kyjivo gyventojai?Rekordiškai mažas – tai apie praėjusių metų Lietuvos gimstamumo rodiklius sako Valstybės duomentų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė. Ekspertų teigimu, Lietuva mažėjančiu gimstamumu nėra išskirtinė. Ar situacija turėtų būti gerinama – nuomonės išsiskiria.Jau greitai gyventojus ne visai maloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl už sausį mokėsime gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.Eurolygos generalinio direktoriaus pareigose Paulių Motiejūną keičia ispanas Chusas Bueno.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ryto garsai šiandien bus skirti Sausio 13 atminti. Fotografas Paulius Lileikis ir LRT archyvų redaktorius Tomas Vaitelė pasakos apie išlikusius ir dar neatrastus šių įvykių archyvus. Studijoje svečiuosisbuvusi LRT radijo diktorė Bernadeta Lukošiūtė, kuri su kolega Algimantu Saduku sausio 13 naktį iki pat pabaigos dirbo radijo eteryje. Girdėsite pokalbį su televizijos žurnaliste Egle Bučelyte, kuri tą naktį taip pat iki pat galo dirbo eteryje ir iš studijos buvo išvaryta tik kareiviams sukapojus studijos duris.Po 8 valandos žinių Ryto garsai keliasi į Sausio 13 progimnaziją, kuriai šis vardas suteiktas neatsitiktinai - tą naktį prie Televizijos bokšto žuvo ir mokiniai, ir mokinių tėvai, iš viso 5 bendruomenės nariai.Taip pat pokalbis iš Sitkūnų kur, nutrūkus Lietuvos radijo transliacijoms, pasaulį netrukus pasiekė žurnalistės Jolantos Šarpnickienės balsas ir informacija apie įvykius Vilniuje.Nuo devintos Ryto garsų studija įsikurs Seime, kur laukia pokalbiai su Sausio 13 liudytojais ir Ukrainos kovotoju.

Ukraina, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė susitarė, kad paskelbus Ukrainoje paliaubas, šalyje bus dislokuotos birtų ir prancūzų vadovaujamos europiečių pajėgos. Jų tikslas - palaikyti taiką ir atgrasyti Rusiją. Tuo pat metu Prancūzijoje tęsiasi Ukrainos ir Jungtinių Valstijų delegacijų derybos.Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas šauktinių sąrašas. Šiemet jame daugiau kaip 42 tūkstančiai pavardžių. Nuo sausio įsigaliojusi šaukimo sistemos reforma numato, kad pradinę karo tarnybą baigę jaunuoliai gaus didesnes pinigines išmokas ir papildomas kompensacijas.Jungtinės Valstijos aštrina retoriką dėl Grenlandijos. Vakar Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime teigiama, kad neatmetami jokie scenarijai, taip pat ir karinės jėgos panaudojimas. Tiesa, Amerikos valstybės sekretorius Markas Rubijo patikslino Vašingtono poziciją. Jo teigimu, Amerika siekia nusipirkti Grenlandiją, o ne užimti jėga.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė uždarą posėdį, skirtą viešiesiems pirkimams krašto apsaugos sistemoje. Didžiausias dėmesys buvo skirtas įmonei „Fegda“. Ši bendrovė 2023 metais nutiesė gelžbetonio kelią į poligoną su defektais. O pernai – kartu su kita įmone – laimėjo konkursą dalyvauti Rūdninkų karinio miestelio statybose. Į Seimo komiteto posėdį buvo pakviesti Krašto apsaugos ministerijos, Saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai.Kaune neseniai duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta „Medinės skulptūros galerija". Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta.Ved. Madona Lučkaitė

Per accedere agli episodi speciali:

Specialiștii în fiscalitate au așteptat cu nerăbdare să vadă rezultatele pentru România ale raportului Comisiei Europene referitor la gap-ul de TVA, capitol la care România este de mulți ani pe primul loc în Uniunea Europeană sperând într-o îmbunătățire a procentajului. Gap-ul de TVA, se știe deja, reprezintă diferența dintre cât ar trebui să încaseze bugetul de stat din TVA și cât încasează efectiv. Rezultatul studiului european este dezamăgitor pentru România care nu doar că rămâne pe primul loc, ci chiar înregistrează o creștere în anul 2023 față de 2022, de la 26,7% la 30%. Nivelul redus din anul 2022 este, însă, pus pe seama schimbării metodologiei de calcul. În termeni nominali, neîncasarea TVA înseamnă aproximativ nouă miliarde de euro, care, însă, să fim realiști, sunt doar teoretici. Degeaba se fac calcule referitoare la cât de multe ar putea realiza România cu nouă miliarde de euro, pentru că realitatea ne arată că suma nu este decât o simplă variantă ipotetică. Tema gap-ului de TVA se inflamează periodic, atunci când experți sau oameni politici încearcă să explice de unde vine diferența de încasare la buget. Au fost opinii care au susținut că este vorba despre cote prea mici de TVA (fapt puțin probabil), o altă cauză este evaziunea fiscală și, în fine, recent șeful fiscului a adus în discuție autoconsumul sau mai exact metodologia de calcul a TVA potențial de încasat. Raportul Comisiei Europene trece în revistă factorii care influențează nivelul de încasare a TVA. Creșterea PIB induce o creștere a gradului de conformare, dar în anii 2022-2023 s-a înregistrat o decelerare a economiei europene ceea ce ar fi putut duce la un efect invers, de creștere a gap-ului de TVA. Scăderea consumului de alimente și băuturi nealcoolice poate arăta o orientare spre o piață nefiscalizată și deci o creștere a gradului de neîncasare. Totodată, este importantă ponderea serviciilor în PIB și în special a serviciilor susceptibile de neconformitate. De exemplu, o activitate turistică în creștere poate ridica riscul de neconformitate. De asemenea, creșterea numărului de falimente duce la riscul de neplată a TVA. În fine, creșterea nivelului de plăți digitale reduce riscul de neconformitate. După cum se poate vedea, sunt factori care acționează diferit de la stat la stat și care sunt activi și în economia locală. La nivel european, Malta (24%) și Polonia (16%) sunt, după România, statele cu cele mai mari rate ale gap-ului de TVA. Cele mai performante sunt Austria (1%), Finlanda (3%) și Cipru (3,3%). Interesant este că studiul Comisiei Europene include și statele candidate, iar în aceste cazuri cifrele sunt mici, cu excepția Albaniei care are un gap de 24,6%. O veste rea nu vine niciodată singură și un alt raport european, referitor la impozitul pe profit, plasează România pe același loc 1 de la gap-ul de TVA și la neîncasarea impozitului pe profit. În 2019, anul analizat în raport, România a încasat cu 35% mai puțin decât suma care trebuia să ajungă la buget. Raportul menționează că în cazul României diferența neîncasată la buget este din cauza evaziunii fiscale, în schimb pentru alte state cauza principală este optimizarea fiscală făcută de companii. Datele europene ne arată că este ceva în neregulă cu economia românească și cu sistemul de administrare fiscală. Adevărul însă este clar ca lumina zilei: cele nouă miliarde de euro, lipsă la buget din TVA, rămân în economia reală la marii evazioniști și la micii oportuniști. De acești bani beneficiază companii fantomă, care apar și dispar peste noapte, IMM-uri, mici meseriași, persoane fizice autorizate sau neautorizate. Acesta este modul în care funcționează economia românească și care lasă în buzunarele companiilor sau ale cetățenilor nouă miliarde de euro. De aceea, nimeni nu vrea de fapt să schimbe sistemul și să reducă gap-ul de TVA.

În acastă serie de podcast-uri vei găsi răspunsuri la întrebările pe care i le-ai adresa unui consilier sau psihoterapeut creștin.

În acest episod al seriei #DespreAdictii, doi specialiști din cadrul Direcției pentru Combaterea Crimei Organizate și a Traficului de Droguri ne dezvăluie realitatea consumului și traficului de droguri în România.