Podcasts about valdov

Kokias karo Ukrainoje pasekmes jaučia pasaulis ir ko dar galime tikėtis, jei Rusija nenutrauks savo agresijos? Šie ir kiti klausimai bus aptariami Valdovų rūmuose rytoj prasidedančioje tarptautinėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje. Laidoje – pokalbis su konferencijos organizatoriais ir pranešėjais.Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka įkūrė lysvę, kurioje pasodinta įvairių prieskoninių žolelių, salotų, kitų žalumynų. Taigi skaitytojai gali ateiti ne tik knygų pasirinkti, bet ir žalėsių. Apie tai išgirsite Vestos Vitkutės pasakojime.Vilniuje, buvusiuose Vileišių rūmuose, startuoja paroda „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Čia lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė, kuri supažindins su paroda.Fotografas Andrius Mažeika visą sausį fiksavo istorijas Sacharos dykumoje esančiose pabėgėlių stovyklose. Apie tai papasakos Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kokybišką žurnalistiką, jos iššūkius ir žodžio galią – viešės žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas

Ką valgydavo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didžieji kunigaikščiai? Apie tai pasakojama istorikės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės knygoje „Valdovai valgo“;Po tapytojo Jono Dailidėno mirties atrasti niekur iki šiol neeksponuoti atgimimo laikotarpio darbai. Pokalbis su Jono Dailidėno vaikais, meno kritike, kuratore ir menotyrininke Julija Dailidėnaite-Palmeirao ir stiklo menininku Viktoru Dailidėnu;Skandalas Latvijos kino pasaulyje paskatino šalį griežtinti intymių scenų filmavimo tvarką. Latvijos, Estijos ir Lietuvos intymumo koordinatorės siūlo idėją – Baltijoms šalims sukurti bendras darbo su intymumo koordinatoriais gaires;Valdovų rūmų muziejuje atverta nauja paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“, kurioje pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu Lietuvos banko pradėta kaupti garsiausių to laiko ir šių dienų dailininkų kūrinių kolekcija;Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi mažų tiražų vinilinių plokštelių įrašų studijos „Darkroom Records“ įkūrėjas Dovilis Paliukas.Ved. Donatas Šukelis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Pasaulio kultūros naujienos.Valdovų rūmų muziejuje atverta nauja paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgs filmą „Bobas Dylanas: visiškai nežinomas“.Išdalinti Britų kinų akademijos apdovanojimai.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose.Prasidėjo 75-asis Berlyno kino festivalis.Indijoje įvyko ne vienas literatūrinis renginys, kuriame buvo skirta dėmesio ir lietuvių literatūrai.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien laidoje dar kartą sugrįšime prie Trijų Karalių dieną paskelbtos žinios apie Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas bei dėl atradimo kilusias kontroversijas. Laidoje vieši Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Darius Baronas.Užsienio spaudos apžvalga: moterų vaidmuo Vatikane (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).Sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS pasakojimas apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie krikščionių vienybę šiandien.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Robotas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Nuopelnus suradus neįkainojamas istorines vertybes prisiėmė Vilniaus arkivyskupija ir Valdovų rūmai, tačiau restauratorius Saulius Poderis sako, kad lobį jau anksčiau buvo aptikęs jis. Bažnyčia atkerta, kad tai tebuvo prastos reputacijos asmens saviveikla.Ką atskleidė atrastų insignijų detektyvas?Laidoje dalyvauja Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, restauratorius Saulius Poderis, istorikas Alvydas Nikžentaitis.Ved. Liepa Želnienė

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis insignijomis, įskaitant laidojimo karūnas.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovės pareigas pradės eiti balerina Jurgita Dronina, o iki šiol jas ėjęs Martynas Rimeikis taps vyriausiuoju teatro choreografu.Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ praėjusią savaitę pelnė Lietuvos rekordą.Kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris 100-čio minėjimas Anykščiuose.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – režisierius Algimantas Puipa.Ved. Marius Eidukonis

2024-ųjų spalio 29 dieną Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.Valdovų rūmai nuosekliai dirba primindami mums apie svarbias senąją Lietuvos valstybę kūrusias ir stiprinusias gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos.Kuo paroda skirta Pacams yra panaši į ankstesniąsias ir kuo ji skiriasi nuo ką tik paminėtų parodų? Kuo pasižymi šios parodos sandara ir struktūra? Į kokį pasakojimą sutelkti daugiau nei 300 parodoje rodomų eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir dailės kūriniai, piešiniai ir projektai, senosios fotografijos, autentiški dokumentai ir senieji spaudiniai, ginklai ir šarvai, kitos istorinės relikvijos?Kada ir kokį išskirtinį vaidmenį senosios Lietuvos valstybėje atliko Pacai? Kokiose Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių jie visų pirma siekė pasireikšti, save realizuoti?Pacų giminės atstovai buvo ne tik įžvalgūs politikai ir talentingi diplomatai, sėkmingi karvedžiai, stropūs ganytojai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai bet ir aktyvūs bei dosnūs meno mecenatai. Kokiose sferose ir kaip reiškėsi Pacų mecenatystė? Ką iš šios giminės istorinės kūrybos ženklų mes vis dar galime išvysti XXI amžiuje?Kaip Pacai susiję su Valdovų rūmais?Pokalbis su nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, muziejininku, vienu iš parodos kuratorių Mariumi Uzorka, muziejininke, parodų koordinatore Gabija Tubelevičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Japonijoje pristatoma japonų kompozitoriaus Tomoo Nagai ir lietuvių menininkės Renatos Valčik kuruota garso architektūros ir vizualiųjų menų paroda „Suiten. Suvokimą keičiančios erdvės“.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie amerikiečių dainininkę ir aktorę, Tony ir Grammy nominantę Mèlbą Mor.Šiandien Prancūzijoje prasideda skaitmeninio meno bienalė „Chroniques“, kurioje Kauno bienalė pristatys Lietuvos menininkų kūrybą.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.„Slapta režisieriaus aistra ir tikrovės magija” – taip savo apžvalgą pavadino kolega Vytautas Bikulčius, kurioje apžvelgia ispanų kino režisieriaus Pedro Almodóvaro knygą „Paskutinis sapnas“ ir kubiečių rašytojo Alejo Carpentiero romaną „Šios žemės karalystė“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Lapkričio 5-25 dienomis į Alytų jus kviečia XIII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“: atsinaujinęs ir pasikeitęs. Alytaus teatras kviečia (Iš)gyventi naktį Alytaus miesto teatre! Teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A – partizaninė opozicija klasikiniam teatrui.Vienuolika lietuvių filmų – septyni ilgo metro ir keturi trumpametražiai šiemet pristatomi Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“, vyksiančiame lapkričio 8-24 dienomis. Keturi iš jų festivalyje švenčia pasaulines premjeras.Lietuvos sezonas Prancūzijoje šiomis dienomis alsuoja fotografija: Lietuvos menininkai pirmą kartą prisistato pasaulinėje fotografijos mugėje Paris Photo, parodoje pristatydami penkių dešimtmečių Prancūzijos ir Lietuvos fotografų bendradarbiavimo istoriją. Gabija Narušytė iš Paryžiaus.Ved. Justė Luščinskytė

Valdovų rūmų muziejuje šiandien lankytojams atverta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui, kviečianti atrasti šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, palikimą šiandienos ir ateities Lietuvai. Studijoje – iš Valdovų rūmuose vykusios šiai parodai skirtos spaudos konferencijos – kolegė Karina Metrikytė.Rytoj Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatoma paroda „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos vaizdeliai“, pasakojanti apie išskirtinį Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą. Pasakoja parodo kuratorė Janina Armonaitė.Šiuolaikinio meno centro vadovo konkursą laimėjo menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą režisierė, teisininkė Ieva Rasimaitė teigia, jog jeigu filmas būtų vaidybinis, jis tikrai būtų politinis trileris. Kas paskatino ją imtis šio projekto? Su kokiais iššūkiais susidūrė svarbiausio šalies dokumento kūrėjai? Kodėl tokią svarbią vietą jos gyvenime užima ir muzika? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje? To komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Savaitgalį Paryžiuje įvyko Juozo Statkevičiaus mados šou – bene vienintelis mados renginys Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.„Dažnai vaikai šiais laikais neturi svajonių. Jie nežino, kas tai yra“, – sako socialinė pedagogė Irma Zastartienė. Ji su teatro mokytoja Jolita Seniūnaite veda emocinio ugdymo pamokas, kurių turi ne visos mokyklos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Su kuo skaitmeninėje erdvėje susiduria senjorai?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Valdovų rūmuose spalio 1 d. vyks Didžioji muzikų šventė, kurios metu bus apdovanoti 2024 m. „Auksinio disko“ laureatai. Renginio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti žymių šalies atlikėjų, bet ir paminėti Pasaulinę muzikos dieną.Poetas, eseistas, fotografas ir gamtininkas Alis Balbierius šiandien švenčia savo 70 metų jubiliejų.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

En la sección semanal de Discos Desiertos, con la locutora, productora y actriz Geraldine Hill, conocemos las canciones favoritas y los tesoros sonoros ocultos del guionista, productor y director cinematográfico Antonio Valdovín. Además, viene acompañado por la intérprete Fiona McAndrew, Metecandriu, que nos regala varias canciones en directo.  Suenan Santana (Soul Sacrifice DIRECTO Woodstock), Metecandriu (Small Birds Song DIRETO RADIO), Queen (Under Pressure FEAT David Bowie), Gloria Gaynor And Dio (I Will Survive The Rainbow In The Dark) y Metecandriu (Starman).  También escuchamos a B.A.L. (I Believve In Love), Begut (Tu Banda Favorita), ELEM (Poquito), Puuluup (Külakiigel Pole Stopperit), Michelle David And The True Tones (Cold Cold World) y Manu Chao (Viva Tu).  

Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas į maisto gamybą - ne tik siekiant palengvinti patį procesą, bet ir atrasti dar neišbandytus skonių derinius. Kalbos robotą ChatGPT taip pasitelkė viena Milano ledainė - toks žingsnis sutinkamas nevienareikšmiai, tačiau dalis klientų sako, kad eksperimentai ledams nepakenkė.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su Valdovų rūmų muziejuje dirbančia istorike Toma Zarankaite Margiene. Moteris jau penkerius metus sodininkauja balkone ir tikina, kad net ir šiaurinėje pusėje esančiame balkone galima susikurti žydintį sodą.Benzodiazepinai – tai raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijos simptomams gydyti, kurie sukelia itin stiprią priklausomybę. Tačiau specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus bei tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti.Policija, savivaldybės, bei narkotikų kontrolės specialistai mokslo metams paruošė bendrą schemą, ką daryti ir kaip elgtis aptikus apsvaigusį mokinį ar mokyklos prieigose perkantį narkotikus.Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos apžvalga.Operą galima drąsiai vadinti genialiu japoniškomis tradicijomis grįstos šekspyriškos dramaturgijos pavyzdžiu“, – apie Puccini'o kūrinį „Madam Baterflai“ sako režisierius Kęstutis Jakštas, realizuojantis šią jaunos merginos dramą festivalyje „Operetė Kauno pilyje“. Aušros Kaminskaitės teatro apžvalga.Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai bei partneriai iš užsienio, pasitelkę naujausias išplėstinės realybės technologijas ir dirbtinio intelekto įrankius, sukūrė 7 lietuvių liaudies dainų audiovizualines interpretacijas.„The Rooster Gallery“ kviečia į grupinę galerijos atstovaujamų menininkų parodą „Braškytė“, švenčiančią besibaigiantį braškių sezoną. Šią savaitę baigėsi 4-asis operos ir baleto vasaros festivalis „LNOBT Open“, kurio metu Valdovų rūmų kieme žiūrovai turėjo galimybę pamatyti garsios šveicarų trupės „Béjart Ballet Lausanne“ spektaklius.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Tinklalaidė „Savas miestas“ pristato naują sezoną.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje antrąją vietą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovo konkurse užėmęs buvęs bibliotekos vadovas profesorius Renaldas Gudauskas apskundė Kultūros ministerijos sprendimą. Teismas patenkino R. Gudausko prašymą panaikinti konkurso rezultatus.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Bolivudo mafijos galva – taip dažnai iki šiol vadinamas birželio 27-ąją prieš 85-erius metus gimęs Rahulis Devas Burmanas – žmogus, savo muzika, kartu su savo žmonos Ashos Bhoslės balsu sukūręs klasikinį Bolivudo skambesį.Belaukiant Šimtmečio Dainų šventės cikle „100 balsų Dainų šventei“ - chorvedžio, dirigento ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus asmenybė, paklususi savo širdies balsui, kūrusi Klojimų gadynę ir demonstravusi nevaldomą temperamentą.Susitinkame su prozininke Jurga Tumasonyte, birželio pradžioje apdovanota Žemaitės literatūros premija. Koks yra apdovanojimų svoris? Kiek tekstų dar norisi parašyti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Nuestra amiga Sheila viene muy bien acompañada de Antonio Valdovín para hablarnos de su trayectoria y de muchos rodajes.

Prezidento rinkimų apžvalga tiesiogiai iš studijų Vilniuje ir Kaune. Suskaičiavus prezidento rinkimų balsus, antrame ture susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Kandidatų reakcijos tiesiogiai iš Valdovų rūmų.Aktualaus klausimo rubrikoje: kaip vertinate prezidento rinkimus?Antrasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo ir vėl nepavyko.Ved. Rūta Kupetytė ir Agnė Skamarakaitė

Produktyvusis muzikos prodiuseris Liudas Lazauskas-Roe Deers pristato dar vieną minialbumą ir sako, kad šiais metais LRT OPUS studijoje šis kartas paskutinis. Paskutinis todėl, kad kalendorius užbrūkšniuotas vasaros koncertais, tarp kurių - ir pasirodymas su simfoniniu orkestru Valdovų rūmuose.Minialbumas „Landscape“, anot paties Liudo, tai 6 skirtingi kūriniai, žymintys skirtingus jo gyvenimo etapus. Jis pats kelia klausimą: o kaip kitaip žiūrėti į savo gyvenimą, negu kaip į peizažą? O jeigu dar esi ir muzikos kūrėjas - turbūt tik kaip į garsinį.Klausimas, ar tuos titulinius peizažus reikia suprasti tiesiogine, perkeltine, metaforine ar visomis išvardintomis prasmėmis? Dalis atsakymų – šiame pokalbyje.Kartu keliauja Unė Liandzbergytė

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje.Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai?Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Čia yra pagrindinė taisyklė – girdėti muziką ir atsiduoti jai per judesį, todėl šis performansas yra labai mobilus, jis gali vykti bet kur. Mano svajonė yra, kad jis vyktų ir muziejuose“, – apie koncerto be kėdžių formatą pasakoja klasikinės muzikos pianistas Darius Mažintas.Kas yra „Žmonių muziejaus manifestas“?LRT PLIUS eteryje prasideda nauja laida „Žalia lentyna“. Ar tvarumo temos nepasidarė pernelyg madingomis?Trys Karaliai Lietuvoje žinomi jau nuo Gotikos laikų. Valdovų rūmų muziejaus archeologai pristato 600 metų senumo koklius, kurie, tikėtina, puošė Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidenciją. Juose – net keletas Trijų Karalių atvaizdų, kas rodo, jog siužetas ir pati šventė tuometėje Lietuvoje buvo svarbūs.Ar Elvis Preslis buvo monstras? To klausia netrukus kino teatruose pasirodysiantis S. Copollos filmas „Priscilla”. Pokalbis apie tai, kodėl tam tikrų garsenybių vardus linksniuojame iki šių dienų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pokalbio epicentre – viena sukaktis. 1773 m. spalio 14 dieną Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Tautinė edukacinė komisija, pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija.Kokiomis aplinkybėmis gimė ši komisija?Kaip derėtų vertinti Tautinės edukacinės komisijos atsiradimą – kaip integralią pastangą atlikti svarbius institucinius pertvarkymus bei reformas jungtinėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje, o gal kaip pavykusį, tačiau vis tik išskirtinį projektą to meto valstybėje?Ar Tautinė edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Kokiu keliu naujos švietimo sistemos kūrėjai ėjo – Abiejų Tautų Respublikos švietimo centralizacijos ar decentralizacijos?Šiandien Lietuvos švietimo sistemos funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be sklandžiai vadovėlių rengimo, spausdinimo bei platinimo industrijos. 1775 prie Tautinės edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Kiek Tautinės edukacinės komisijos epochoje vadovėlių rengimo bei leidybos procesai buvo centralizuotai prižiūrimi ir (reikalui esant) įtakojami? O gal ši sfera buvo palikta improvizacijai ir savieigai?XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų.Kokių dalykų jaunąją kartą siekė mokyti Apšvietos epochos idealais tikintys edukatoriai?Kaip būtų galima nusakyti šios įstaigos įtaką XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vykusiems procesams, keitusiems visuomenę ir valstybę?Kodėl carinės Rusijos imperija, sužlugdžiusi Abiejų Tautų Respubliką, nepanaikino Lietuvoje Edukacinės komisijos iki pat 1803 m.?Ką būtų galima laikyti svarbiausiu Tautinės edukacinės komisijos nuveiktu darbu?2023 m. gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija.“ Kokius svarbiausius uždavinius sau kėlė šio renginio organizatoriai formuodami konferencijos programą? Kiek pavyko įgyvendinti šiuos tikslus? Kokią vietą konferencijos darbe užėmė Tautinės edukacinės komisijos istorija?Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas(M. Požerskytės nuotr.)

Informacinę erdvę stebinčios organizacijos "Debunk EU" duomenimis, vien per pirmąsias Izraelio ir grupuotės "Hamas" konflikto dienas fiksuota 13 tūkstančių melagingos informacijos. Dažniausiai ji platinta socialiniuose tinkluose. Centro vadovas Viktoras Daukšas sako, kad rengdamos įvairias informacines atakas, nedraugiškos valstybės siekia sukelti sumaištį ir nesaugumo jausmą Vakaruose. Todėl, anot jo, valdžia turi imtis stipresnių priemonių įvairioms atakoms atremti, o gyventojams pataria būti budriems, kad nepakliūtų į vis išradingiau kuriamas dezinformacijos pinkles.Tęsiantis Izraelio ir "Hamas" karui, Jungtinių Valstijų prezidentas šiandien kreipsis į tautą.Dalis parlamentarų siekia kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus. Šis klausimas aptartas Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kurio metu taip pat apžvelgta loterijų bei lošimų situacija Lietuvoje.Vilniuje, Valdovų rūmų muziejui šį vakarą bus perduota antroji mecenato Prano Kiznio dovana – šešiaženkle suma vertinamas 15-ojoj - 17-ojo amžiaus Vakarų Europos dailės rinkinys. Jame iš viso 26 tapybos darbai, tarp jų ir žymių italų autorių kūriniai.Ved. Paulius Šironas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokie būna subtitrai ir kam jie skirti?Virtualios realybės filmas „Angelų takais“ pirmą kartą keliauja po Lietuvą.Valdovų rūmų muziejuje atidaryta nauja ekspozicija – „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“Lenkijos institutas Vilniuje visus kino mylėtojus vėl kviečia į „Lenkų kino klubo“ filmų peržiūras.Klaipėdos miesto savivaldybei pateiktas projektas, kuriame atsisakoma projektinio kultūros paraiškų vertinimo, o sprendimus dėl strateginių kultūros projektų dalinio finansavimo priimtų pats meras, paties sudarytos darbo grupės patariamas. Kiek skaidrumo lieka vertinant kultūros pareiškas uostamiestyje?Koks garso tekelis įgarsina J. Baldwino knygą „Jei Bylo gatvė prabiltų“?Lietuvos nacionaliniame dramos teatre netrukus Augusto Gornatkevičiaus spektaklio „Sibiro Haiku“ premjera.Ved. Marius Eidukonis

Indikacijų, kad per NATO viršūnių susitikimą Lietuvą gali ištikti didelės grėsmės, kol kas nėra. Taip sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Kaip Lietuva bandys užkardyti įvairias grėsmes ir kokių provokacijų galime sulaukti?Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankosi Pietų Korėjoje, kur siekia plėsti bendradarbiavimą lazerių ir turizmo srityse. Kokios perspektyvos? Pokalbis su ministre.Švedija toliau ieško NATO valstybių paramos, kad galėtų įstoti į Aljansą. Kaip jai sekasi tai daryti?Lietuvai švenčiant Valstybės dieną, Vilniuje, prie Valdovų rūmų, iškilo didžiulė Triumfo arka. Tai bus vienas pagrindinių šių metų Valstybės dienos šventės akcentų.Istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad esame kryžkelėje, o pasauliui trūksta lyderių, priimančių ryžtingus sprendimus. Profesorius Rusijos visuomenę vadina mirusia.Ved. Edvardas Kubilius

Valdovų rūmuose XVIII a. kompozitoriaus Giovanni Alberto Ristori operą „Ariadnė“ atliks jungtinis, specialiai šiai operai susibūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Pokalbis apie operą ir tai, kaip sekasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Baroko operos magistrantūros studijų programos studentams.Pasibaigus Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamiems Metų kūrinių rinkimams, šiais metais buvo skirta ir Jaunojo kompozitoriaus premija, kuri atiteko kompozitoriui, muzikos kritikui, renginių organizatoriui ir vedėjui Jurgiui Kubiliui.Japonijoje išleista publicistės Kumiko Hirano knyga „Meidži eros Japonija, apie kurią svajojo Lietuva“. Tai atnaujinta 2010 metais išleistos knygos „Japonija ant kalvos“ versija.Vienas žymiausių šiandienos diplomatų Henry Kissingeris pasitinka savo 100-metį. Apie jo žingsnius tarptautinėje politikos scenoje – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Muzika, kūrybos ir improvizacijos vėjas, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose – kodėl būtent taip klojasi dainininko Jurgio Brūzgos kelias? Kas lėmė esminius gyvenimo pasirinkimus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos geležinkeliai praneša, kad šiąnakt apgręžti 25-i bendrovės Lukoil vagonai, bandę į Kaliningradą įvežti prekių, kurioms taikomos sankcijos. Dar 10-mt Lukoil vagonų sulaikyta bandant įvažiuoti į Lietuvą. Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus, Vyriausybė ketina griežtinti atsakomybę už pažeidimus - konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes, skirti jų vertei prilygstančias baudas įmonėms, taip pat – iki 5 proc. metinių pajamų baudas.Sakartvele šiandien planuojami nauji protestai prieš parlamente svarstomą užsienio agentų įstatymo projektą. Analogiškas įstatymas galioja Rusijoje. Protestuoti į Tbilisio gatves vakar išėjo tūkstančiai žmonių. Per kilusius susirėmimus sužeista dešimtys pareigūnų ir protestuotojų. Daugiau kaip 60 demonstrantų sulaikyta. Tarptautinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto, sakydamos, kad jis prieštarauja Sakartvelo demokratijos plėtrai.Švedijoje vykstančiame neformaliame Europos sąjungos susitikime tariamasi dėl amunicijos siuntimo Ukrainai. Vokietijos bei Jungtinių valstijų žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Nord Stream dujotiekių sprogimų aplinkybes, Kyjivas teigia nieko bendra su tuo neturintis. Bachmute toliau tęsiasi intensyvūs mūšiai.Tarptautinę moterų solidarumo dieną dalis žmonių kviečia minėti aukojant moterų organizacijoms, ypač veikiančioms Ukrainoje.Klaipėdoje atlikta pirmoji robotinės chirurgijos operacija, kurioje pasitelktas dirbtinis intelektas. Chirurgai teigia, jog tai padeda ne tik sutrumpinti operacijos laiką, bet ir ženkliai padidina saugumą bei sumažina klaidų galimybę.Valdovų rūmų muziejus kviečia per pietų pertrauką užsukti į muziejų ir su Valdovų rūmų muziejaus gidu aplankyti parodą. Ekskursija parengta taip, kad lankytojai spėtų ir papildyti istorines žinias apie Vilniaus pradžią, apžiūrėti parodą, ir dar liktų laiko pietums. Pirmoji ekskursija vyks jau šį ketvirtadienį, kovo 9 dieną.Ved. Darius Matas

Šį sekmadienį Lietuva balsuos – rinksime savivaldybių tarybas ir miestų merus. Įprastai šie rinkimai dar vadinami repeticija prieš didžiuosius kitais metais vyksiančius Seimo ir prezidento rinkimus. Kokios šiemet rinkimų naujovės?Europa skirs daugiau kaip pusė milijardo eurų pasaulio vandenynų apsaugai. Didelė dalis ES pinigų bus skirta jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos poveikio jūroms tyrimams. Kodėl to reikia ir ar sulauks dėmesio Baltijos jūra?Valdovų rūmai kviečia specialioje parodoje pažinti Šv. Kazimierą. Ką žinome apie jo gyvenimą?Šeštadienį Kaziuko mugėje lankytojus pasitiks ne tik įvairios folkloro grupės ir kitos kapelos bei dainų iš šokių kolektyvai. Čia vyks ir šalia įsikūrusio ukrainiečių amatininkų miestelio dalyvių dirbinių aukcionai bei kitos socialinės paramos akcijos Ukrainai palaikyti.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Šeiko šokio teatro spektaklį „Indigo. Das Schliemann Projekt“.Nuo karo bėgę ukrainiečiai prieglobstį rado ir Šiauliuose. Olena Lastivka, dirbanti Šiaulių dramos teatre pasakoja vis dar su siaubu prisimenanti pirmąsias karo dienas.Šiandien Ryto allegro knygų apžvalgoje – „Dvi knyginės dovanos jubiliejų švenčiančiai sostinei“ – taip apžvalgą pavadino mūsų kolega Donatas Puslys.Šiandien prasideda 23-ioji Vilniaus knygų mugė, kurios šūkis „700 eilučių laisvei“.Valdovų rūmuose galima aplankyti tarptautinę parodą „Lvivas sveikina Vilnių“. Europos tapybos šedevrai atkeliavo iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos – dviejų pagrindinių padalinių, įsikūrusių Potockių ir Lozinskio rūmuose.Mentorystės programa „Women Go Tech“ gavo 800 tūkst. JAV dolerių paramą iš „Google“ filantropinės iniciatyvos „Google.org. Kaip tai stiprins moterų IT sektorių?Grupė „Garbanotas“ pristato jau šeštąjį grupės albumą „Kūnas dangaus“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Johano Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“ ne tik garsu, bet ir vaizdu – taip būtų galima apibūdinti Grenoblio mieste, Prancūzijoje, vykstančią muzikinę ekspoziciją. Ką galima joje išgirsti? Daugiau apie tai pasakoja Jonas Minialga, šiuo metu esantis Prancūzijoje.Tęsdamas Lietuvos valdovų tradicijas Valdovų rūmų muziejus pradeda švęsti Užgavėnes. Miestiečių ir miesto svečių laukia aristokratiškų kaukių dirbtuvės, pasakojimai ir spurgos su rožių žiedlapių uogiene, virtos pagal iš kartos į kartą perduodamą receptą.Klasikinės muzikos naujienose: „Decca Classics“ sutartis su kompozitoriumi Tan Dunu, Estijos nacionalinio simfoninio orkestro naujas rėmėjas, Italijos meno institucijų susivienijimas gelbstint Giuseppės Verdi namą ir Paryžiaus Garnier operos siūloma pramoga.Vakar prasidėjo 73-iasis Berlyno kino festivalis, o su juo – ir Europos kino mugė. Šiemet kino industrijos renginio garbės viešnios – Baltijos šalys. Tad kaip prisistato Lietuva ir kas numatyta Europos kino mugėje mums pasakoja kolegė Austėja Kuskienė, esanti Berlyne.Apie kūrybinių kelionių ir kelionių į savęs supratimą paieškas kalbamės su aktore ir kino kūrėja Aiste S. Gram.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras paskelbė, kad iš teatro meno vadovo pareigų atleistą Oskarą Koršunovą keičia trys jauni režisieriai: Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Kurlink pasuks teatras? Naujųjų meno vadovų mintys ir teatro kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras.Tiek aktorė Rūta Staliliūnaitė, tiek gydytoja tremtinė Dalia Grinkevičiūtė buvo tarsi lietuviškosios Antigonės – suvokusios tragišką realybę, bet likusios ištikimos savo idealams. Nacionaliniame Kauno dramos teatre - atminimo vakaras „Lietuviškoji Antigonė“, apie kurį pasakoja teatro vadovas Egidijus Stancikas.Retas spektaklis yra rodomas tuščioje scenoje, tačiau programėlėje nerasite dekoracijų statytojų pavardžių. Apie nematomą žiūrovui teatro gyvenimą pokalbis su LNDT vyriausiuoju dekoracijų montuotoju Henriku Makausku.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Holivudo vintažą – Michaelo Manno filmą „Karštis“. Kriminalinis pasaulis, nusikaltėliai ir jų mitai, „vienišo vilko“ archetipo dekonstravimas, abejonė profesionalais – šiuolaikinės civilizacijos kūrėjais - bei epiškumą kurianti Ellioto Goldenthalio bei kitų kūrėjų muzika.„Meno funkcija yra plėsti ribas ir kelti diskusijas“,- sako meno provokatoriumi dažnai vadinamas skulptorius Martynas Gaubas. Jubiliejinę sostinės savaitę Valdovų rūmų didžiajame kieme atidengtas jo sukurtas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“. Apie meną kaip provokaciją ir atmintį - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Martynu Gaubu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien minimas Vilniaus 700-asis gimtadienis. Taigi pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, dr. Dariumi Baronu apie Vilniaus įkūrėją – Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą.Valdovų rūmų didžiajame kieme šiandien pavakare atidengiamas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Kokie žmonės vadovavo sostinei nuo Nepriklausomybės atkūrimo? Pokalbis apie sostinės merus su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Lietuviškų šaknų turintis Kazachstano pilietis Konstantinas Gudauskas ne kartą rizikavo savo gyvybe tam, kad iš rusų užimtos Bučos ir kitų vietovių išvežtų civilius gyventojus. Jis išgelbėjo 203 žmones. Apie jį yra kuriamas filmas, o pats Konstantinas ir toliau padeda Bučos gyventojams - įkūręs fondą „Buča help“ jo lėšomis remontuota subombarduotus namus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Automagistralėje Kaunas-Vilnius ties Rumšiškėmis susidūrė 14 automobilių. Širvintų rajone susidūrus automobiliams ir vilkikams teko uždaryti eismą. Kaip išvengti sudėtingų eismo sąlygų?Vokietijos kancleris atsakinės į klausimus šalies parlamente, tikimasi ir žinių dėl tankų siuntimo į Ukrainą, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vokietija galų gale leis siųsti šiuos tankus Kyjivui. Tuo metu Ispanija pareiškė, kad taip pat jungtųsi prie Leopardų siuntimo į Ukrainą, jei Berlynas oficialiai patvirtintų savo poziciją.Vilniui minint miesto 700 metų jubiliejų, šventės proga atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiško nuorašas. Laiško, kuriuo Gediminas kvietė į Vilnių Europos pirklius ir amatininkus, nuorašą galima pamatyti Gedimino pilies bokšte.Valdovų rūmų Didžiajame kieme skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, įamžinęs minėtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laišką.Kuršių mariose žvejojantys verslininkai pasipiktinę nauju Aplinkos ministro įsakymu dėl žvejybos įrankių limito nustatymo. Žvejai tikina, jog uždraudus tam tikro dydžio tinklus bei sumažinus kitų žūklės įrankių skaičių, jų sugaunamo laimikio kiekis sumažės trisdešimt procentų, dėl ko dalis verslininkų gali būti priversti savo veiklą stabdyti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kaip sostinę nušvies šiandien prasidedantis „Vilniaus šviesų festivalis“?Kokius vilniečius pro savo fotoobjektyvą mato Vilniaus metraštininkas Vincas Alesius?Kokie vunderkindai ir ryškiausios muzikos istorijos asmenybės garsino Lietuvos sostinę XX amžiuje?Ar miestui gali atitekti pagrindinis filmo vaidmuo? Pokalbis su Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ ekranizuojančiu režisieriumi Donatu Ulvydu.Kokį Vilnių savo akimis mato užsieniečiai? Pokalbis su musulmonų asociacijos „Ahmadija“ vadovu Ahmedu Farazu, britu Lietuvoje Marku Adamu Haroldu ir italu, mylinčiu Vilnių, – Gian Luca Demarco.Miestas gali skambėti. Tuo įsitikinę platformos ir muzikinio festivalio „Muzika erdvėje“ kūrėjai. Nuo 2014 metų organizuojamo festivalio kompozitorių specialiai sukurtos muzikinės instaliacijos bei performasai jau įgarsino daugiau nei 20 Vilniaus miesto ir jo apylinkių erdvių.Valdovų rūmų didžiajame kieme atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Ar įmanoma parašyti Vilniaus receptų knygą ir kiek gurmaniški vilniečiai buvo anksčiau?Ved. Marius Eidukonis

Valdovų rūmuose prasideda Vilniaus 700-ųjų metinių šventiniai renginiai, atidengiamas naujas paminklas didžiajame kieme. O kur buvo tikrasis Gedimino bokštas? Ar gali būti, kad dar ir šiandien galime pamatyti miesto istorijos pradžią menantį namelį? Iš Valdovų rūmų - Karina Metrikytė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kino muzikos kūrėjus, kūrusius pirmiesiems garsiniams filmams. Kurie autoriai sukūrė dainas, formavusias kino industrijos muzikinį skonį? Ir kurie buvo pirmieji gavę „Oskarą“ už dainas, skambančias iki šių dienų?Vakar Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė žodžio laisvę, kai pritaikė apribojimus Neringos Dangvydės pasakų knygai „Gintarinė širdis“, kurioje pasakojama apie homoseksualų meilę. Ką keičia šis sprendimas?Šiandien kelių miestų lyderiai susitiko Vilniuje 700-ojo gimtadienio išvakarėse, kad pasidalytų patirtimi ir idėjomis, kas padeda miestams tapti čempionais. Apie konferencijos „Champion Cities Summit“ temas - Vaidotas Burokas.Klaipėdos jaunimo teatro aktoriui Donatui Želviui pastaraisiais metais teko suvaidinti itin ryškius, tačiau labai kontroversiškus vaidmenis: nacių karininką spektaklyje „Erinijos“ ir partizanus išdavusį poetą naujame kino filme „Poetas“. Apie režisierius, vaidmenis ir gyvenimą Klaipėdoje – pokalbis su aktoriumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuva ir Lenkija užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.LRT tyrimų skyriaus duomenimis, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Plungės rajono tarybos nario Liudo Skieraus valdoma Vičiūnų įmonių grupė neteisėtai naudojosi europine parama, kurdama neva nesusijusias mažas įmones.Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios panaikintų baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių ir kai kurių produktų turėjimą. Siūloma, kad už tai grėstų administracinė atsakomybė - būtų taikomos baudos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu. Seime liko dar vienas balsavimas.Siekiant pakenkti šalių įvaizdžiui, Kremlius ir prokremliški veikėjai manipuliuoja istorija, klastoja faktus ir klaidina visuomenę. Prorusiškų veikėjų siekiai įvardyti šiandien Vyriausybėje pristatytoje ataskaitoje apie Rusijos vykdomą dezinformaciją prieš Liublino trikampio šalis: Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą. Kovai su Kremliaus dezinformacija ekspertai siūlo steigti naują instituciją.Ką keičia šią savaitę Seimo priimtas desovietizacijos įstatymas? Tai ir kitas aktualijas aptariame su kultūros ministru Simonu Kairiu.Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos iniciatyva Valdovų rūmų muziejuje parengtas audiogidas ukrainiečių kalba. Šia iniciatyva siekiama, kad daugiau nei 50 milijonų ukrainiečių visame pasaulyje atsivertų galimybę susipažinti su pasaulio paveldu, žymiausiais muziejais gimtąja kalba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Oskaro Koršunovo spektaklį „Liudijimai“.VU Botanikos sode įrengtos meninės šviesos instaliacijos tapo dar viena patrauklia vilniečių laisvalaikio praleidimo vieta.Kaip vyksta miestų vizualinių identitetų paieškos?Prasideda pirmasis taivaniečių dokumentinių filmų ciklas „Nepriklausoma Taivano dokumentika“.Seimo Švietimo ir mokslo komitetui nepavyksta suformuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir pateikti Seimui tvirtinti komisijos pirmininko kandidatūros.Valdovų rūmų muziejuje veikia paroda „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Kuo reikšminga ši tarptautinė paroda?Kokius iššūkius patiria komunikacija apie klimato kaitą Lietuvoje? Ir kas yra „žaliasis smegenų plovimas“?Kaip su brangstančiais energijos ištekliais susidoros Lietuvos dvarų savininkai? Kaip energijos išteklių brangimas gali atsiliepti architektūrinio paveldo išsaugojimui?Ved. Marius Eidukonis

Kiek lietuvių istoriografijai pažįstamos šeimos, motinystės, o taip pat - vaikystės senojoje Lietuvos valstybėje temos?Istorikai teigia, jog vaikai visais laikais buvo brangi ir neatsiejama šeimos dalis, tačiau pats vaikystės reiškinys per amžius patyrė ne vieną pokytį. Apie kokius svarbiausius pokyčius vaikystės (ir „požiūrio į vaikystę“) istorijoje galima kalbėti? Kodėl vienas iš svarbiausių pokyčių minėtoje srityje vyko Apšvietos epochoje?Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio parašyti žodžiai žmonai Marijai Kazimierai apie 1667 m. gimusį sūnų Jokūbą skamba taip: „Lai tik būna sveikas“. Kodėl kūdikio laukimas, jo gimimas ir pirmieji mažo žmogaus gyvenimo mėnesiai bei metai senojoje Lietuvos valstybėje buvo ypatingas, nerimo ir įtampos kupinas, laikas? Kiek vaikų būdavo pasiturinčio, įtakingo, aukštas pareigas senojoje Lietuvos valstybėje užimančio didiko šeimoje, tarkim, XVI arba XVII amžiuje? Ar galima ką nors tikro pasakyti apie to meto vaikų mirtingumą? Kodėl tik Renesanso epochoje netektį išgyvenę tėvai pradėjo įamžinti vaikelio atminimą, daugiausia antkapiais? Ar tai reiškia, kad anksčiau vaikų netektis nebuvo pažymima specialiomis atminties vietomis?Ar galima kalbėti apie vaikų drabužių madas? Kaip jos klostėsi ir kito?Kaip senosios Lietuvos valstybės elitas ruošė vaikus suaugusiųjų gyvenimui? Kokių dalykų šie vaikai mokyti, kokius gebėjimus jiems siekta ugdyti?Ar mes, XXI-ojo amžiaus žmonės, galime ko nors pasimokyti iš senosios Lietuvos valstybės gyventojų patirties, kaip reikia auginti ir ugdyti vaikus?Pokalbis su istorikėmis, prof. Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir dr. Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene, Valdovų rūmuose eksponuojamos parodos „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kuratore.Ved. Aurimas Švedas(nuotr.©valdovurumai.lt)

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto docentu Daumantu Stumbriu.Savaitgalį visų akys buvo nukreiptos į susprogdintą Krymo tiltą. Versijų, kas tai padarė – daugybė. Jas aptariame su politologu Alvydu Medalinsku.Ne tik Lietuvos gyventojai pastaruoju metu suka galvas, kaip sutaupyti energiją, bet ir visa Europa. Kai kur dėl spaudimo taupyti jau net kyla protestai. Kaip energiją taupo Europa?Ką reiškė vaikystė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos laikais? Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – būtent tokiu pavadinimu šią savaitę bus atidaryta paroda Valdovų rūmuose.Ved. Rūta Kupetytė

Tauragė yra vienas iš 100 Europos miestų, kurie siekia iki 2030 m. tapti klimatui poveikio nedarančiais miestais. Ką konkrečiai Tauragė keičia ir kaip jai sekasi? Pokalbis su Tauragės meru Dovydu Kaminsku.Kuo ir kaip gyvena Lietuvos graikų bendruomenė? Apie tai su graikų bendruomenės Lietuvoje „Pontos“ vadovas Georgios Macukatov.Ką įdomaus galime sužinoti iš dingusių ir sugrįžusių 1918 - 1940 m. Lietuvos tarptautinių sutarčių? Su kokiais iššūkiais teko susidurti jas restauruojant? Pokalbis su istorike, viena iš parodos Valdovų rūmuose kuratorių dr. Vilma Akmenyte - Ruzgiene ir restauratore Danguole Šlaustiene.Kokie skirtumai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teatro? Apie tai kalbamės su aktoriumi Andriumi Gauču.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Eidamas 63 – iuosius metus mirė poetas Liudvikas Jakimavičius. Jį prisimename su paskutinio interviu su kūrėju autore, žurnalo „Nemunas“ redaktore Erika Drungyte.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie naują sceninės mados erą.Lietuvos kino centras paskirstė finansavimą kino kūrėjų projektams. Tarp negavusių finansavimo atsirado Venecijos „Juoduju liūtu“ apdovanoto Lauryno Bareišos naujo filmo vystymo projektas, finansavimo negavo ir nauji Marato Sargsyano, Algimanto Puipos filmų projektai.Ką šią savaitę girdėsime Klasikos koncertų salėse?Kokį vizualinį miesto identitetą kurs Panevėžys? Ir kaip miesto vizualinis identitetas gali padėti skleisti žinią apie miestą?Valdovų rūmų muziejuje prasidės mažųjų plenerų ciklas skirtas suaugusiems ir paaugliams.Kokie stojimų į Lietuvos aukštąsias meninio ugdymo įstaigas rezultatai? Kaip stojančiųjų srautus pakeitė didelis neišlaikiusiųjų matematikos egzaminą procentas?Folkroko grupė „Žalvarinis“ pristato ilgai brandintą vaizdo dainos „Ratuto“ vaizdo klipą.

Kaip Lietuva švenčia Valstybės dieną?Ukrainą toliau talžo Putino pajėgos.Europos Parlamente diskutuojama, ar pripažinti, kad dujos ir branduolinės jėgainės yra žalioji energija.Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pristatomas Ukrainai skirtas karinis orlaivis Bayraktaras.Valdovų rūmuose eksponuojamos tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, atsitiktinai rastos Kanadoje prie šiukšlių konteinerio.Ar populiarūs lietuviški vardai tyrinėtojų žvilgsniu?Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.Savižudybių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau rodikliai išlieka prasčiausi Europoje.2018 metais Lietuvoje buvo užregistruotas didžiausias Europos Sąjungoje mirtingumas dėl savižudybių. Savižudybė išlieka viena iš svarbių mirties priežasčių, ypač tarp vyrų. Specialistai teigia, kad problemos išleika regionuose, žmonės nelinkę sau padėti, be to labai trūksta pagalbos ir informacijos artimiesiems.Lietuvoje vykstant tarptautinių pratybų „Ramšteino palikimas 2022“ ciklui Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta svečių ir žurnalistų diena. Kariai demonstruos įvairią techniką ir gynybos sistemas.Įteikti Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimai „Sidabrinė Gervė“. Tiesiogiai iš Valdovų rūmų kiemo transliuotoje ceremonijoje pagrindinės gervės „skriejo“ į juostos „Piligrimai“ kūrėjo rankas, buvo įvertintas ir „Sinefilijos“ meniškumas. Daug dėmesio skirta Ukrainai, Mantas Kvedaravičius įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus.Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo sprendimas diskriminavo darbuotojus, už tai teismo skirta bauda. Dar dvi baudos vadovui Zdislavui Skvarcianiui skirtos už kitokius teisės reikalavimų pažeidimus. Tai vadovui nesutrukdė kilstelėti karjeros laiptais – jam patikėta vadovauti dvigubai didesniam Centro poliklinikos kolektyvui. Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad geresnio vadovo nerado.Susvyravo Jungtinės Karalystės premjero Boriso Džonsono kėdė. Šalies valdančioji Konservatorių partija šiandien surengs balsavimą dėl pasitikėjimo ministru pirmininku. Po virtinės skandalų, tokį balsavimą inicijavo 54 torių įstatymų leidėjai.Ved. Darius Matas

Nutarta stiprinti Lietuvos kultūros instituto vaidmenį didinant nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje. Kaip? Kokie numatomi pokyčiai?Valdovų rūmuose – barokinės operos premjera: Giulio Caccini operą „Euridikė“ atliks jungtinis Lietuvos ir Latvijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Šią operą kuria vos prieš porą metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įsteigtos magistratūros studijų specializacijos „Baroko opera“ absolventai.Šiauliuose prasideda medijų meno festivalis „ENTER“. Net pandemijos nesustabdytas festivalis jau 20-asis. Šiųmetis kviečia tyrinėti medijuoto meno ir karo kontekstus.Muzikos pasaulis mini kompozitoriaus Iannio Xenakio, sukūrusio originalią šiuolaikinės muzikos koncepciją, šimtmetį.„Esu smalsi, vaikystėje man viskas buvo įdomu“ – taip apie kelio pasirinkimą kalba LRT Televizijos režisierė Asta Einikytė. Ir pasirinko teisingai: televizija jai yra tai, kas įtraukė taip stipriai, kad tapo ir antraisiais namais. Rubrikoje „Be kaukių“ – žmogus, nuo kurio priklauso, ką ekrane išvysime ir kas liks paslaptyje.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabija Narušytė

LRT žodžio ir LRT posakio rinkimai. LRT kalbos redaktorė Lina Smolskienė.Kaip skamba Baltijos šalių balsas pasaulyje? Tai - naujausias straipsnis portalo LRT.LT projekte „Lietuva po rytojaus“. Pokalbis su straipsnio autorėmis LRT.LT žurnalistėmis Ugne Jonaityte ir Kristina Kybartaite.„Slapta meilė“: Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos kelias po Vilnių ir šios legendos įkvėpta paroda su dizainere Julija Janus ir Valdovų rūmų edukatore Lirija Steponavičiene.Kaip Lietuvos restoranams sekasi įtraukti daugiau augalinių patiekalų į savo meniu ir kodėl tai yra svarbu? Nevyriausybinė organizacija GYVI GALI visą mėnesį vykdo kampaniją ir bendradarbiauja su šalies restoranais ir kavinėmis.Ved. Karolina Panto

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Mykolajivo miesto gyventojas Aleksėjus buvo Klaipėdoje - vyras čia dirba ir gyvena ketverius metus. Kelios savaitės nerimo ir ašarų - taip jis apibūdina laikotarpį, kuomet laukė kol jo šeima saugiai pasieks Lietuvą. Žmona su mažamečiais vaikais jau atvyko į Klaipėdą, tačiau vyro tėvai ir ukrainiečių vyriausias sūnus liko Ukrainoje. Apie šeimos kelionę iš Mykolajivo į Lietuvą, apie greta namų aidinčius sprogimus bei savaites praleistas rūsiuose pasakoja Paulius Selezniovas.Šį mėnesį visi kviečiami susipažinti su prancūzakalbių šalių kultūra, filosofija, politika, vertybėmis. Šiemet Frankofonijos mėnuo Kaune skiriamas Europos kultūros sostinei ir Lietuvos universiteto šimtmečiui. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.NATO gynybos ministrų susitikimas. Rytinio NATO sparno stiprinimas reaguojant į krizę Ukrainoje. Mindaugas Laukagalis iš Briuselio,Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius.Transperency International Lietuvos skyrius šiandien skelbia naujausią parlamentarų susitikimų suvestinę. Jos išvadas komentuoja "Transparency International" Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.Padėtis Ukrainoje - Politologas, LRT radijo Naujienų tarnybos bendradarbis Alvydas Medalinskas, Dalia Makarova Ukrainos lietuvių bendruomenės vadovė.Ekspertai sako, kad karas Ukrainoje ir brangstančios statybų medžiagos mažins nekilnojamojo turto sandorių skaičių Lietuvoje. Žmonės jau dabar svarsto, ar būstas vis dar yra viena geriausių investicijų. Bumą komercinio nekilnojamo turto rinkoje pristabdė pandemija, o dabar pajusime ir geopolitinių neramumų įtaką. Ar pirkti nekilnojamąjį turtą nėra itin rizikinga? Kiek tęsis sandorių pauzė? Tema domėjosi Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Studijoje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Valdovų rūmų muziejuje vyks vakaras, skirtas vienai legendinių asmenybių – turbūt žymiausiam Lietuvos muziejininkui, Lietuvos muziejininkystės patriarchui Romualdui Budriui.Knygų ir televizijos laidų, dokumentinių filmų autorė Dalia Kutraitė pristatys knygą „Kaip menai į Lietuvą keliavo“, kurioje žurnalistės kalbinamas 60 metų Lietuvos dailės muziejui (dabar – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) atidavęs Romualdas Budrys žaismingai pasakoja detektyvo žanro vertas istorijas apie tai, kaip žymių lietuvių kilmės menininkų kolekcijos grįžo į Lietuvą iš tolimiausių pasaulio kampelių ir tapo mūsų meno lobyno dalimi.Komentaras. Autorė - apžvalgininkė LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Šie metai gali būti pandemijos pabaigos metai. Tačiau mokslininkų, ekspertų, politikų prognozės kiek skirtingos. Tam reikia ir tam tikrų sąlygų. Pokalbis su Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje atstove.O taip pat apie tai, kad sunku rasti norinčių dirbti mobiliuosiuose COVID-19 testavimo punktuose. Viena to priežasčių – sudėtingos darbo sąlygos, mat medikams net ir spaudžiant šalčiams tenka dirbti lauke.Šių metų Dakaro ralis baigėsi. Per dvi savaites čia dalyviams teko įveikti dvylika greičio ruožų ir tūkstančius kilometrų. Saudo Arabijos dykumas ir akmenuotus paviršius šiemet pažino rekordinis lietuvių ekipažų skaičius. Įspūdingi ir jų pasiekimai. Tačiau kol lenktynių aistruoliai jau laukia kitų metų, dalis žmonių nesupranta, kodėl jos apskritai organizuojamos ir laikomos sportu.Šiandien ir rytoj Vilniuje, Valdovų rūmuose išskirtinė premjera. Laukia lenkų režisieriaus Piotro Kornobio filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ seansai. Pagrindinė filmo figūra, Abiejų Tautų Respublikos atstovas, karo inžinierius, generolas, amerikiečių karo už nepriklausomybę dalyvis, 1794 m. sukilimo vadas, apšvietos idėjų žmogus ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises Tadas Kosciuška. Kaip sako režisierius, neeilinė asmenybė.Netrukus Ignalinoje atsiras anapilin iškeliavusio televizijos veido Vytauto Šerėno įkūnytų personažų skulptūra. Su kiekvienu, išlipusiu iš traukinio, visų pirma pasisveikins taip daugelio pamėgtos Bratkos.Ved. Darius Matas