Podcasts about holokausto

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Vyriausybės darbo pradžios, dalis ministrų vis dar nėra suformavę savo komandų. Pavyzdžiui, Teisingumo ministras turi kol kas tik vieną viceministrą. Pagal įstatymą ministerijose jų gali būti ne daugiau keturių.Vokietijoje gyvenanti lietuvė rusiškame socialiniame tinkle sako aptikusi finansų viceministro Valentino Gavrilovo paskyrą, kurioje jis dalijosi savo grojaraščiu. Išeivė iš Lietuvos tvirtina, kad tarp viceministro pasidalintų kūrinių - rusiją, jos armiją ir sovietų sąjungą šlovinančios dainos.Europos Sąjunga susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kelias savaites vilkinusi sprendimą Vengrija pagaliau nusileido.Šiaulių apygardos teisme atversta šnipinėjimu Rusijai kaltinamo buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nario Eduardo Manovo baudžiamoji byla. Kaltinamasis prašėsi į laisvę, nes sako turįs regos problemų.Pasaulis mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir 80-ąsias Aušvico - Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo metines.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo svarbi piliakalnių istorija ir kaip ją patraukliai pasakoti?Šiaulių simfoninis orkestras jau renkasi į pirmąsias repeticijas.Kauno miesto kamerinis teatras šiuos metus pradėjo su nauja menine programa „Kamerinis plius“.2024-uosius Lietuvos tautosakos institutas vykdė porjektą „Ilgai atminčiai“. Kokie šio projekto rezultatai?Minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Kodėl reikia mokyti vaikus apie holokaustą ir kaip tą daryti?Šiauliuose šiemet minimas seniausio miesto pastato jubiliejus – 400-osios, Renesanso epochą atspindinčios, katedros metinės.Paskelbti praėjusių metų „Turizmo sėkmingiausieji“. Tarp jų ir ne vienas kultūros objektas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina NATO stiprinti patruliavimą, o ES – taikyti atsako priemones.Pasaulis mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Lygiai prieš 80 metų, 1945-ųjų sausio 27-ąją išvaduota nacių okupuotoje Lenkijoje įkurta Aušvico koncentracijos stovykla. Joje nužudyta daugiau nei milijonas žmonių. Kaip praėjus tiek daug laiko jaučiasi šią tragediją išgyvenę žmonės? Ir koks jausmas gyventi miestelyje, įsikūrusiame šalia šios masinių žudynių vietos?Kultūros ministras Šarūnas Birutis įsitikinęs, kad minkštajai galiai – visuomenės atsparumui, kritiniam mąstymui formuoti – valstybėje nebuvo skirtas reikiamas dėmesys, todėl jo vadovaujama Kultūros ministerija tą klaidą taisys.Dalis ekspertų sako, kad dirbtinio intelekto įrankiai vis dažniau panaudojami propagandai kurti. Pasitaiko atvejų, kai technologiniai sprendimai tai sukuria netgi savaime.Ved. Andrius Kavaliauskas

Papuošalai iš mamuto ilties – kokia gaminimo specifika ir iš kur juvelyrai gauna medžiagos? Pasakoja režisierius ir juvelyras Algirdas Mikutis.Kaune atidaroma paroda iš Ukrainos apie šiurpią istoriją „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Joje siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 civilių, daugiausia žydų, ir 2022–2023 m Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo. Apie parodą pasakoja Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.Jauna šeima iš Kauno nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis įsipareigojimas.Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie paskutinę sovietų okupacijos auką – Parlamento gynėją Artūrą Sakalauską. 1991 m. rugpjūčio 21 dieną jis žuvo savanoriams bandant sustabdyti prie Seimo rūmų besiveržiančią sovietų karių grupę. Koks jis buvo žmogus, kokiomis vertybėmis vadovavosi, kodėl rinkosi savanorišką tarnybą? Apie A. Sakalauską pasakoja buvęs pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius.Liudas Belickas šią vasarą nenuobodžiavo – pasiekė Lietuvos rekordą per 30 dienų perplaukdamas 41 Lietuvos ežerą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie Anatolij Kuznecov romaną – dokumentą „Babyn Jaras“ (jį ką tik išleido leidykla „Lapas“). Tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, kuriame pasakojama apie Babyn Jarą, siaubingų nusikaltimų vietą.Kas, kaip, kada nutiko Babyn Jare, kiek žydų ir kitų tautybių žmonių čia buvo nužudyta? Kuo Babyn Jaras yra tipiška ir kuo – išskirtinė Holokausto vieta? Kuo Babyn Jaras yra panašus į Panerius ir kuo nuo Panerių skiriasi?Kaip Sovietų Sąjungoje veikė atminties iškraipymo mechanizmai, turėję pakeisti Holokausto prasmę? Kokie rašytojai, kino kūrėjai ar kompozitoriai sovietmečio epochoje mėgino savo kūriniuose apmąstyti ir papasakoti apie Babyn Jaro tragediją?Ką reikėtų žinoti apie „Babyn Jaro“ autorių – kijevietį A. Kuznecovą? Kaip šio žmogaus asmeninės patirtys įtakojo tai, ką jis vėliau imsis rašyti?Stipriai cenzūruotas ir sutrumpintas romanas pirmą kartą buvo publikuojamas 1966-aisiais, sovietiniame literatūros ir meno žurnale „Junost“, o 1967 metais romanas buvo išleistas leidykloje „Molodaya Gvardija“ . Koks buvo šios knygos pasirodymo istorinis kontekstas? Kaip knyga buvo sutikta recenzentų ir visuomenės? Kaip „Babyn Jaro“ pasirodymas paveikė jauno ir perspektyvaus rašytojo A.Kuznecovo karjerą?Lietuviškame knygos leidime pateikiama pilna romano versija, kurioje grafiškai išskiriami ne tik vėlesni autoriaus papildymai, bet ir sovietmečiu cenzūruotos romano - dokumento vietos.Ką sovietai norėjo nuslėpti, kokius istorinius faktus iškraipyti, nutylėti, perkurti?Kiek A. Kuznecovo romanas funkcionuoja Ukrainos visuomenės istorinėje kultūroje XXI a.?Pokalbis su istoriku, romano – dokumento „Babyn Jaras“ vertėju į lietuvių kalbą dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Aurimas Švedas

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Liepą Kaune surengtos net dvi mokslinės konferencijos, skirtos paminėti Kauno geto sunaikinimo 80-asias metines. Tarp šią savaitę Kauno IX forto muziejuje kalbėjusių pranešėjų buvo vokietė istorikė Andrea Löw. Šiuolaikinės istorijos instituto Holokausto studijų centro Miunchene atstovė pristatė savo tyrimą apie vokiškai kalbančius žydus, nacių deportuotus į okupuotas Baltijos šalis.„Žmonėms patinka būti gundomiems, gąsdinamiems, žavimiems, įkvepiamiems narsos“, – taip parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ potekstę aiškina jos kuratorius Arūnas Gelūnas. Kokį dialogą parodoje mezga 17 a. ir šiuolaikiniai kūriniai?Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše.Pasaulio kultūros apžvalgoje: plačiai pasklidusių nuotraukų, užfiksavusių pasikėsinimą į buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trump‘ą, analizė bei po to sekusių kontroversiškų pasisakymų pasekmės.„Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, – apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. Tai KGB tabu mūsų visuomenėje. „Mano mama agentė“ – režisierės Jūratės Samulionytės pasakojimas, įvertintas I-ąja premija LRT RADIJO akademijoje.Vienas kol kas dar neįgyventas kūrybinis projektas kino kūrėją Jūratę Samulionytę paskatino susimąstyti – galbūt kas nors iš jos artimųjų buvo KGB agentas? Anot kūrėjos, ne visus su sovietų valdžia kolaburavusios asmenis reikėtų laikyti valstybės priešais, prasminga apmąstyti scenarijų: kaip jausčiausi, jei sužinočiau, kad KGB agente buvo mane labai mylėjusi, man skanią uogienę virusi močiutė? Su Jūrate Samulionyte kalbamės apie patirtis, kurios ją atvedė iki šių apmąstymų, kompleksišką KGB agentų šiandienos visuomenėje temą, sunkią norinčių kalbėti gyvųjų liudinininkų paiešką, neatsakytus klausimus ir režisierei naują garso dokumentikos raišką.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Tragiškų istorijų yra daug, tačiau visada yra gera kalbėti apie šviesius žmones, kurie sugeba išlikti kuriančiomis asmenybėmis. Rimanto Stankevičiaus pokalbis apie holokauste išgyvenusius ir išlikusius, kurie iki šiandien yra pilni šviesos ir kūrybos.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icehojės mieste Vokietijoje prieš teismą stoja 96-erių Irmgard Furchner, buvusi Štuthofo koncentracijos stovyklos vado sekretorė. Ji kaltinama bendrininkavimu nužudant apie 11 tūkst. žydų. Tai retas atvejis, kai teisiami ne pagrindiniai žudynių vykdytojai, bet vadinamieji sistemos sraigteliai.Žydų kilmės radijo dokumentikos autorė Amie Liebowitz kartu su Holokausto aukas ginančiu advokatu Onuru Özata aiškinasi, kaip kaltinamoji Irmgard Furchner prisidėjo prie žudynių. Vokietijoje gimęs turkų kilmės teisininkas turi savo priežasčių imtis šios bylos bei teismuose atstovauti dabartinių kraštutinių dešiniųjų išpuolių aukoms.Judviejų tyrimai atveda ir į Vilnių, pas Holokaustą išgyvenusią žydų partizanę Fanią Brancovskają.Autorė Amie LiebowitzGarso dizainerė Regine ElbersRežisierius Ron SchicklerRedaktorius Till OttlitzDokumentiką prodiusavo Bayerischer RundfunkPirmą kartą transliuota 2022-06-25Adaptacijos lietuvių kalba autorė Sigita VegytėĮgarsino: Sigita Vegytė, Paulius Šironas, Alvyda Bajarūnaitė, Evelina Stankūnaitė, Rima Žilinskaitė, Ignas Gudelevičius, Indrė Urbaitė

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knygą „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Tebesitęsiant brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą, vis mėginame suvokti rusų Ukrainoje sėjamą blogį. Kaip paaiškinti šį žiaurumą? Ar turime ko pasimokyti iš XX a. totalitarizmo, Holokausto patirčių? O gal susiduriame su visiškai nauja, beprecedente blogio forma, kurios dar negalime įvardyti žodžiais? Kiek šiame kontekste mums gali padėti XX a. ir šių dienų filosofija bei etinė mintis? Kokią prasmę karo akivaizdoje įgauna tokios etinės sąvokos kaip kaltė ir atsakomybė? Kaip atskirti kriminalinę, moralinę, politinę ir metafizinę kaltę? Ar karo supratimui reikalinga postsekuliari, religinė perspektyva? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto docente dr. Danute Bacevičiūte, ir filosofe, Vilniaus universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente dr. Jolanta Saldukaityte.Ved. Simas Čelutka

Penktojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje skamba Requiem, sukurtas 1963-1965 m. Jo atsiradimą lėmė kompozitoriaus išgyventa Holokausto patirtis: Ligeti triskart bandė rašyti tokio žanro kūrinį, ir tik paskutinysis buvo sėkmingas. Tai „laidotuvių mišios visai žmonijai“, pabrėžė autorius, muzika neapdorota ir sąžininga, nuoširdžiai perteikianti mirties siaubą ir liūdesį.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pirmojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje apžvelgiamas sudėtingiausias jo biografijos etapas, apimantis tragišką Holokausto laikotarpį, stalininį pokarį ir 1956-ųjų Vengrijos revoliuciją. Kompozitorius pasinėręs į modernaus vengriškumo estetiką, sekdamas Bartóko ir Kodály idėjomis, nors ir išmėgina komunistinio režimo cenzūruojamas kitas kūrybos technikas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius VanagasEvgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka

Greta Vilniaus plytintys Panerių miškai slepia, veikiausiai didžiausią masinių žudynių vietą Lietuvoje. Skirtingais vertinimais, sovietų okupacijos metu iškastose duobėse naciai, kartu su vietiniais kolaborantais, nužudė nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. žmonių. Daugiausia, civilių žydų. Pirmojoje Panerių bazei skirtoje laidoje, supažindinsime su Panerių vietovės istorija bei pirmosiomis Holokausto salvėmis. Greta sužinosite ir apie kolaborantus, Ypatingojo Būrio narius. Išgirsite kaip situaciją matė patys budeliai, iš šono įvykius stebėję liudininkai, bei žmonės į kuriuos buvo nukreipti ginklai. ĮSPĖJAME: epizodas ir ypatingai antra jo pusė, gali kelti ne itin teigiamas emocijas. Muzika: Karo muziejaus orkestras, Szegvari, MusicLFiles, Oymaldonado, Esh9419, InspectorJ, Frankum.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui kovo 20 dieną kviečiant pagerbti žydų gelbėtojus, pasaulio tautų teisuolius, su naujuoju muziejaus vadovu Simonu Strelcovu kalbamės apie šių žmonių atminimo įamžinimą, jų siunčiamą žinią šiandienai. Pokalbyje aptariame muziejaus viziją ir misiją supažindinant su turtinga, tačiau kartu ir tragiško Holokausto laikotarpio paženklinta Lietuvos žydų istorija, muziejaus siūlomas ir planuojamas edukacines veiklas bei tyrimus. Apie kokį muziejų svajoja naujasis jo vadovas, kokie gerieji užsienio pavyzdžiai jį įkvepia ir kokius didžiausius iššūkius jis regi kelyje?Ved. Donatas Puslys

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Gintarė Eidimtaitė, dirbanti Somalyje.Kokias problemas gali išspręsti Mokytojų Palaikymo Ratai? Tai - viena iš Prezidentūros globojamų Lietuvos galios iniciatyvų. Eglė Stankūnaitė, fizikos mokytoja ir mokytojų palaikymo įkūrėja.Kiek kultūros organizacijos linkusios keistis viduje ir plačiau atsiverti visuomenei? Ką daryti, jei norisi pokyčių, bet nežinai, kokių? Milda Laužikaitė, organizacijos Kūrybinės jungtys vadovė. Virginija Šiukščienė — Šiaulių Aušros muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Austėja Tavoraitė —kurianti praktikė.Kodėl mums svarbu vis iš naujo domėtis Holokaustu? Istorikas Nerijus Šepetys parašė knygą „Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo“.LRT faktai.AUKSINIS PROTAS.Ved. Živilė Kropaitė

Pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais vienoje iš „Mažosios studijos“ laidų buvo kalbama apie blogio fenomeną, kurio tyrėjai, analizuodami vieną didžiausių praėjusio šimtmečio blogio apraiškų – nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo atvejį – ieškojo atsakymo taip pat ir į klausimą, kaip nutinka, kad blogis staiga ima plisti lyg užkratas, masiškai atverdamas tamsiąją žmogaus prigimties pusę. Šio klausimo svarstymai nugulė į knygą „Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo“ (išleido VU leidykla). Knygos autorius, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Nerijus Šepetys vieši „Mažojoje studijoje“, o apie naująją knygą jį kalbina bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ukraina šiandien vėl patyrę masines atakas iš oro. Ukrainos oro gynybos sistemos numušė 61 iš 71 Rusijos raketas. Ekspertai sako, kad rusų pajėgos Luhansko srityje jau pradėjo naują puolimą.Socialiniuose tinkluose kovojant su botų fermomis, siūloma pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformacijos sklaidos didinimą manipuliuojant interneto platformomis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas parengė Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kurioms įsigaliojus už tokią veiklą grėstų laisvės atėmimas iki trejų metų.40-ies valstybių sporto ministrai aptarė bendrą poziciją dėl Tarptautinio olimpinio komiteto siūlymo leisti rusų ir baltarusių altetams, dalyvauti olimpiadoje su neutralia vėliava. Baltijos šalys ir Lenkija teigia tokiam sprendimui teigia nepritariančios, o Latvija net svarsto boikotuoti Paryžiaus olimpiadą, jeigu jose dalyvaus rusai.Lenkija uždarė pagrindinį krovininio transporto patikros punktą pasienyje su Baltarusija, taip reaguodama į Baltarusijoje lenkų žurnalistui paskelbtą 8 metų įkalinimo bausmę.Lietuvos bankas sako, kad dabartinė pensijų sistema iš esmės gera ir dalyvaujantys antrojoje pakopoje gali tikėtis trečdaliu didesnės pensijos, nei papildomai nekaupiantys. Nors sistemą galima tobulinti, bankas nesiūlo imtis didelių ir skubotų reformų.VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ pristatė kompensacijų skyrimo sąlygas Holokausto aukoms ir jų palikuonims.Prancūzijoje šią savaitę trečią kartą šiemet vyko nacionalinis streikas dėl pensijų reformos. Du trečdaliai tautos nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui iki 64erių, bet įstatymų leidėjai jau pradėjo svarstyti įstatymo projektą. Reforma – vienas pagrindinių prezidento Emanuelio Makrono antrosios kadencijos pažadų, bet profesinės sąjungos žada tęsti pasipriešinimo judėjimą – šeštadienį planuojamas nacionalinis protestas, o ketvirtadienį – dar vienas streikas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tarptautiniai partneriai nediskutuoja dėl specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams būtinumo, tik dėl jo formos, sako Prahoje besilankanti teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė – Daugirdė.Vakarų sąjungininkams žadant siųsti tankus Ukrainai, misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Sigitas Maliauskas sako, kad dabar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamiems tankams labai trūksta dalių ir kuro.Vilniuje viešinti Sacharovo premijos laureatė, iš rusų nelaisvės išlaisvinta paramedikė Julija Pajevska-Taira Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą įvardija Trečiuoju pasauliniu karu. Ji įspėja, kad Kremliaus pavojus gresia visoms Europos tautoms. Svarbiausia žinia, kurią ji nori perduoti Lietuvai – raginimas nebijoti priešo. Ji pažymėjo, kad itin svarbu ruoštis galimam agresoriaus stabdymui.Ukrainos prezidentui prašant tarptautinės bendruomenės pagalbos sugrąžinant iš Ukrainos pagrobtus ir į Rusiją deportuotus vaikus, Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros vadovas teigia, kad Rusija pažeidžia pagrindinius vaikų apsaugos principus.Minima tarptautinė Holokausto ir jo aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945- ais metais buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Didžiausioje nacių koncentracijos ir naikinimo stovykloje nužudyta daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų – daugiausia žydai.Lietuvių kelionių įpročius pakeitė pandemija, šiltuose kraštuose žmonės ilsisi ilgiau, tačiau vis dar mažai užsienio turistų sulaukiama dėl karo Ukrainoje. Turizmo ekspertai pataria nebelaukti paskutinės minutės pasiūlymo, o atostogas planuoti jau dabar.Ved. Agnė Skamarakaitė

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija. Ekonomistai sako, kad kainų augimo tempas smunka mažėjant vartojimui, pingant žaliavoms bei esant rizikoms darbo rinkoje.Ko reikia, kad Ukraina gautų reikiamą karinę pagalbą iš ES senbūvių? Seime rengiamoje konferencijoje dalyvauja iš rusų nelaisvės išlaisvinta garsi Ukrainos paramedikė, evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja Julija Pajevska-Taira, gelbėjusi žmonių gyvybes rusijos invazijos metu Mariupolyje.Po dar vienos Rusijos atakų virtinės, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Maskvos agresiją galima sustabdyti tik ginklais. Kol Ukrainos sąjungininkai bando suburti tankų koaliciją, Kyjivas kalba ir apie kitą karinės paramos etapą, į kurį būtų įtraukti ir naikintuvai.Skurdą ir socialinę atskirtį patiriančios nėščiosios, motinos ir jų vaikai Lietuvoje susiduria su itin skaudžiomis problemomis, kurias valstybė sprendžia nepakankamai efektyviai. Tokią išvadą daro tyrimą atlikę VDU mokslininkai.Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais.Ved. Darius Matas

Rusija šiandien į Ukrainą paleido 55 raketas, daugumą jų ukrainiečiams pavyko numušti, dėl vienos raketų nuolaužų Kijive žuvo vienas žmogus.Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas atsiprašo visuomenės dėl situacijos, kurioje minimas buvęs frakcijos narys, ir siūlo pradėti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto naikinimo.Lietuvoje mirė 25-erių migrantė iš Kamerūno. Ji neteisėtai atvyko iš Baltarusijos, prieglobsčio nebuvo gavusi, tačiau liko Lietuvoje. Raudonojo Kryžiaus atstovai teigia, kad migrantams susidūrus su sveikatos problemomis, gydymą gauti sunku.Teismas įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją persvarstyti savo sprendimą, kuriuo iš savivaldos rinkimų pašalinti 35 Lietuvos žaliųjų partijos kandidatai, neteisingai užpildę pareiškinius dokumentus. Dėl kandidatų pašalinimo iš rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra sulaukęs dešimties skundų. Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę iš rinkimų kovos pašalino daugiau kaip pusę tūkstančio kandidatų.Organizacijos "Renkuosi Lietuvą" duomenimis, užpernai į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 14 tūkstančių emigravusių lietuvių, o sugrįžtančiųjų piliečių skaičius jau trečius metus iš eilės yra didesnis, nei išvykstančiųjų. Su kokias sunkumais susiduria grįžusieji lietuviai ir kokių sprendimų ketinama imtis, siekiant palengvinti tokių piliečių integraciją į darbo rinką ir visuomenę?Kaip užauginti stiprią inžinierių kartą?Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Tuskulėnų memoriale surengė minėjimą beveik 15 - kos milijonų žmonių, tapusių Antrojo pasaulinio karo nacių vykdyto genocido aukoms pagerbti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vokiečių istorikas Clausas Leggewie teigia, kad bendrą Europos atmintį ar bent jau pastangas tokią turėti galime įsivaizduoti kaip septynis koncentrinius apskritimus, kurių kiekvienas simbolizuoja skirtingus klausimus. Pradėdamas nuo to, kad Holokausto atmintis yra negatyvus Europos steigties mitas, įsikūnijęs posakyje „niekada daugiau“, toliau jis kalba apie tokius klausimus kaip totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimai, priverstiniai Europos gyventojų perkėlimai kaip bendraeuropinė trauma, karą ir karo metų atmintį, Europą kaip imigracijos tikslą, Europos sėkmės istoriją po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuošalyje nelieka ir dar vienas esminis Europos istorijos dėmuo – kolonializmo istorija ir jos palikimas šiandienai. Tad šiandienos laidos tema – Europos kolonializmo istorija ir skirtingas Europos valstybių santykis su šia praeitimi.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Matilda Olkinaitė – jauna žydė poetė, kurios istoriją tenka kelti iš užmaršties. Kartu su šeima ji buvo nužudyta Holokausto metu ir net Rokiškio rajone, kuriame užaugo, ilgus metus buvo menkai žinoma. Kurdami spektaklį apie Matildą vietos gyventojai siekia tai pakeisti. Šioje tinklalaidėje jie dalijasi išgyvenimais susidūrus su skaudžia savo krašto praeitimi, pavėluotai grįžtančiu žinojimu, kalte ir noru, kad tai nepasikartotų.  Garso dokumentikos autorė: Martyna Šulskutė  Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/kad-musu-seseliai-nebutu-uz-mus-didesni  Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara  Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter 

Šią savaitę buvo paskelbti nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Pakalbinome komisijos narius, kodėl būtent šie kūrėjai buvo pagerbti šiemet.Funkcionalizmo architektūroje pradininkas Lietuvoje – Arnas Funkas. Šio Berlyne studijavusio architekto kūrybą tarpukario Kaune pristato paroda, kuri veikia jo projektuotuose Galaunių namuose Žaliakalnyje.Israelio Coheno „Vilna“ – tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 metais JAV, todėl knyga neapima Holokausto. Žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų. Neseniai ši knyga buvo išleista lietuviškai. Pokalbis su jos vertėja Migle Anušauskaite apie tai, kaip žydų bendruomenė Vilniuje gyveno iki Antrojo pasaulinio karo.Artėjant Naujiesiems „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgiame, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į literatūros lauką, į reikšmingiausius įvykius, apdovanojimus ir išryškėjusias naujas skaitymo tendencijas.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tai, kaip XXI amžiuje dėl įvykių Ukrainoje vėl pradėjome kalbėti apie dvasią.Kas nutinka teatro rekvizitui pasibaigus spektaklių rodymams? Įdomu, kad jei teatrai laikytųsi visų reguliavimų, visos dekoracijos turėtų būti sunaikintos. Kaip su tuo ir deklaruojamais tvarumo principais tvarkosi teatrai?Ilgasis pokalbis su kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiąja redaktore Lina Laura Švedaite, kuri šias pareigas pradėjo eiti birželį. Praėjus pusmečiui, kalbamės apie pokyčius ir apie iššūkius ne tik šiam žurnalui, bet ir visam kultūros laukui.Ved. Dovydas Kiauleikis

Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kultūros aktualijų apžvalga spaudoje.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.„Rašantis jaunimas dažnai jaučiasi labai vienišas. Aš pati jaunystėje jaučiausi tarsi plaukčiau maža valtele šalia didelio laivo“, – sako nepritapimo jausmą patyrusi rašytoja Birutė Jonuškaitė, beveik prieš du dešimtmečius pradėjusi burti kuriančius moksleivius į kasmetinę Vasaros akademiją, kur jie bendrauja ne tik su rašytojais, bet sutinka ir kitų sričių kultūros žmones. Reportažas iš Lietuvos rašytojų sąjungos jaunųjų filologų stovyklos Anykščiuose.Ką šią savaitę girdėsime „Klasikos koncertų salės“ programoje, pristato LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Kaip pasaulį pro objektyvą matė fotografės moterys? Mažai pažintos ir tyrinėtos Lietuvos fotografijos istoriją formavusios fotografės Veronika Šleivytė ir Milda Drazdauskaitė bei saviti jų žvilgsniai į jas supančius lietuviškus scenarijus.Kaune neseniai pristatyta litvakės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“. Savo tėvų Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus. Juose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas.Prieš 18 metų režisieriaus Arūno Matelio pradėtas unikalus filmas „Karta.EU“ bus tęsiamas kito režisieriaus – Eimanto Belicko. Filmas pradėtas filmuoti 2004 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tą dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtis vaikų – 29-ių kūdikių gimimą užfiksavo keliolika filmavimo grupių. Kuo šios kartos atstovai gyvena dabar?Ved. Urtė Karalaitė

Millersvilio (Pensilvanija) universiteto istorijos profesorius Saulius Sužiedėlis profesinį darbą paskyrė savo ir kitų lietuvių edukavimui apie Holokaustą Lietuvoje. Su 77-erių metų mokslininku susitikome Vilniuje pasikalbėti, ką pasiekti pavyko, o ko – dar ne. Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Kaip vienas iš didžiausių prieštaravimų Dievo buvimui keliama blogio ir kančios problema, teigianti, kad neįmanoma suderinti visagalio ir gero Dievo buvimo su blogio egzistavimu. Juk mylintis Dievas, turintis visą galią, sukurtų tokį pasaulį, kuriame nebūtų nei blogio nei kančios, arba nuo to bent jau išgelbėtų nekaltuosius. Kadangi to nematome, reikia daryti išvadą, kad Dievo nėra. Yra sakyta, kad po Holokausto (o dabar ir po Bučios) tikėti (geru ir visagaliu) Dievu yra neįmanoma. Problema tikrai labai rimta ir skaudi. Bėda ta, kad atsisakę Dievo jos niekaip neišspręsime, bet tik pagilinsime. Krikščioniškoji pasaulėžiūra čia pateikia labai netikėtą atsakymą, kuris vieniems yra tapęs suklupimo akmeniu, o kitiems tvirčiausiu vilties pamatu. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) dalijasi savo pamąstymais šia tema St. Andrew's bažnyčioje (Dublinas), Airijos ateitininkų kvietimu. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/vyz71vXC-uQ   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

„Knygą rašiau du mėnesius. Iš ryto sukurdavai skyrių, po pietų jį gaudavo mano vertėja į prancūzų kalbą Jeanne Hersch. Tas greitumas literatūros tyrinėtojų neturėtų klaidinti – jis tik įrodo, kad ilgus metus tai nešiojausi savyje ir dėliojau galvoje, kol pagaliau mano plunksna visa išdėstė popieriuje“, – po daugelio metų prisimindamas, kaip gimė vienas iš dviejų jo romanų „Valdžios užėmimas“, rašė Czeslawas Miloszas. „Valdžios užėmime“, kuris 1952-aisiais buvo įvertintas Europos literatūrine premija, būsimasis Nobelio literatūros premijos laureatas ne tik atsigręžė į sudėtingus Lenkijos istorijos puslapius – Varšuvos sukilimą, Holokausto traumą, komunistinės diktatūros įsitvirtinimą, tačiau, kas svarbiausia, per skirtingų veikėjų portretus atskleidė mechanizmus, kaip totalitarinė diktatūra geba palaužti žmogų. Dėl to šis romanas ir šiandien nėra tik liudijimas apie praeitį, o paskata apmąstyti galios veikimo mechanizmus ir mūsų pačių atsparumą tironijos pagundoms. Apie Miloszo „Valdžios užėmimą“ kalbamės su literatūros tyrinėtoju Mindaugu Kvietkausku, kuris šio Miloszo romano lietuviškam leidimui parengė ir palydymąjį tekstą.Ved. Donatas Puslys

Susipažįstame su spaudos publikacijomis.Rūtos Dambravaitės parengta kukltūros įvykių pasaulyje apžvalga.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta Petro Rakštiko darbų paroda.Lietuvos teatro ir kino aktoriui Regimantui Adomaičiui sausio 31 – ąją sukanka 85 metai.Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės idėja buvusius Sporto rūmus ir teritoriją aplink juos pavirsti žydų Holokausto ir žydų istorijos muziejumi gali būti įgyvendinta?Kuo ypatinga nykstanti Pamario krašto šišoniškių tarmė?Atšventęs savo 699 – ąjį gimtadienį Vilnius pradeda ruoštis 700 metų jubiliejui. Kaip vyksta pasiruošimas?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Sausio 27-ąją minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Apie gyvos atminties reikšmę ir vakar Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje vykusią diskusiją „Holokausto (ne)pabaiga“ bei Kęstučio Grigaliūno parodos ir knygos pristatymą - pokalbis su Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene.Šiandien minime ir 180-ąsias anglų rašytojo Lewis Carroll gimimo metines.Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Žinome, kada gatvė kilo, degė, atgimė, buvo sugriauta ir užstatyta. Senosiose Vokiečių gatvės fotografijose gausu žmonių, tačiau apie juos žinome gerokai mažiau. Kas jie? Kuo jie užsiėmė? Pasakoja viena parodos kuratorių istorikė Viktorija Kurienė.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Sofija Nalivaikaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ - jaunosios kartos kompozitorius Dominykas Digimas. Pašnekesys apie kūrybos procese išsiplėtojančias naujas inspiracijas, mus supančią garsinę aplinką, ir originalią muzikos kalbą.Ved. Ignas Gudelevičius

Po sovietų okupacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bene visos tarpukariu veikusios religinės bendruomenės suskato atstatyti ne tik nugriautus ar išniekintus maldos namus, bet ir gaivinti religines praktikas, pamirštas tradicijas, užsiimti religiniu švietimu. Girdime krikščionių bažnyčių varpus, kviečiančius į pamaldas, kai kuriuose miestuose, kur išlikusios totorių mečetės, galime matyti vis daugiau susirenkančių musulmonų maldininkų. Turime išlikusių ir restaturuotų žydų maldos namų, tačiau į sinagogas melstis ateinančiųjų reta. Puikiai žinome šiurpią statistiką apie masines žydų žudynes Lietuvoje – netekome apie 80 procentų savo piliečių. Ar šiandienė tyla sinagogose yra Holokausto pasekmė? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje.Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos.Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją.Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.Autorė Indrė Anskaitytė

Tūkstančiai lietuvių naudojasi gręžiniais tam, kad gautų vandens ten, kur nepasiekia miesto tinklai. Tačiau greitai keisis jų naudojimo tvarka, Seimas pritarė naujam įstatymui. Pokyčiai sukėlė dalies gyventojų nerimą, pradėtos platinti žinutės, neva valstybė nusavins gyventojų įrenginius, už vandenį teks mokėti. Kaip yra iš tiesų, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kodėl svarbu stebėti antikūnų kiekį organizme? Pokalbis.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė,Endemik klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.Gatvės apklausa. Edita Vitė.Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto. Gruodžio mėnesį Kauno klinikų Antrajame COVID-19 skyriuje prasidės mokslinis ir klinikinis COVID-19 ligai gydyti 30 ligoninės pacientų. Projekto „COVend“ vadovė Kauno klinikose, gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė -Juškevičienė,Užsienio naujienų apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Kaip vyksta pasienio tvoros statybos: kiek ir kokios tvoros nutiesta, kokie darbai bus vykdomi žiemą, kokią tarptautinę paramą gauna Lietuva iš ES ir atskirų šalių. Pokalbis su vidaus reikalų viceministru Vitalijum Dmitrijevu.Lietuvos Raudonojo kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Irma Janauskaitė. Liko geras mėnuo ir visiems, kas stato ir remontuoja reikės turėti valstybės išduodamą statybininko kortelę. Bet dar ne viskas aišku, kaip tai vyks. Išsamiau - Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritaria alkoholio kontrolės liberalizavimui, kuriuo būtų ilginamas alkoholio prekybos laikas sekmadieniais, o silpnesnius alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti nuo 18 metų. Įstatymų projektai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Seimo narys, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo narys, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasŠiandien Kauno IX forto muziejuje rengiama Holokausto aukų pagerbimo ceremonija bei diskusija Holokausto atminties klausimais. Vakare Valdovų rūmuose rengiamas atminties vakaras, kuriame planuoja dalyvauti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Išsamiau Kauno IX forto muziejaus vadovas Marius Pečiulis.1941-ųjų metų lapkričio 25 ir 28 dienomis nacistai ir jų vietiniai padėjėjai Kauno IX forte nužudė apie penkis tūkstančius žydų, atvežtų iš Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Vienos ir Vroclavo. Iš viso Kauno devintajame forte buvo nužudyta apie 50 tūkstančių Lietuvos ir užsienio žydų. Šiais metais minimas Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osios metinės.Ved. Rūta Kupetytė

„58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje pernai: ką daryti?“ Pokalbis su Seimo nare Dovile Šakaliene.Europos vaistų agentūrai rekomendavus skiepyti 5-11 metų vaikus nuo COVID-19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija kitą mėnesį prasidės ir Lietuvoje.Kauno IX forto muziejuje rengiama Holokausto aukų pagerbimo ceremonija bei diskusija Holokausto atminties klausimais.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas