Podcasts about istorin

Kur bus iškeltas skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas Salomėjos Nėries paminklas prie Vilniaus Vyčio gimnazijos? Pokalbis su skulptoriaus V. Vildžiūno dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene, S. Nėries anūkei atstovaujančiu teisininku Liudviku Ragauskiu, menotyrininke Laima Kreivyte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą. Tai komedija apie Poną Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasirenka prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas operetės veikėjus į apgaulės ir keršto pinkles. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Šį šeštadienį – paskutinę gegužės dieną – minėsime 180-ąsias Žemaitės gimimo metines. Jubiliejaus proga LRT KLASIKOS eteryje išgirsime pasakojimų apie tai, kokį įspaudą Žemaitė paliko literatūroje, feminizme bei kokią įtaką turi šių laikų kūrėjams. Pirmajame pasakojime išgirsite apie rašytojos literatūrinę pradžią bei palikimą. Pasakoja Karolina Bieliauskaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Sigutė Gražinienė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Valdantieji nesutaria dėl mokesčių reformos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą pasiliko keisti vėliau.Šylant orams pasienyje vėl fiksuojama nelegalių migrantų. Šiąnakt prie Lietuvos - Baltarusijos sienos jų apgręžta 39. Situacija lieka įtempta ir Latvijoje bei Lenkijoje. Nerimą kelia ir pranešimas esą Baltarusija susitarė dėl 150 tūkst. pakistaniečių darbuotojų atvykimo.Po atakos Sumuose Lietuvos užsienio reikalų ministras prabilo apie 17 sankcijų paketą Rusijai, o Vokietija pradėjo atviriau svarstyti galimybę Ukrainai tiekti Taurus raketas.Lietuvoje vis garsiau kalbama apie demografinės krizės ženklus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 procentų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu.Šešios garsios amerikietės „Blue Origin“ raketa šiandien turi kilti į kosmosą. Istorinėje odisėjoje dalyvauja tik moterys. Tarp jų „Amazon“ įkūrėjo ir bendrovės „Blue Origin“ savininko Jeffo Bezoso sužadėtinė Lauren Sánchez ir atlikėja Katy Perry.Sostinės panorama su ekstremaliu prieskoniu – taip būtų galima pavadinti naująją pramogą, kuria nuo šiol galės mėgautis vilniečiai ir miesto svečiai. Sostinės Televizijos bokšte įrengta nauja apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis, kurioje Vilniaus panorama tikrąją ta žodžio prasme atsiveria po kojomis.Ved. Liepa Želnienė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Daug rašalo išlieta, mėginant suprasti katastrofišką susitikimą Ovaliajame kabinete tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo bei viceprezidento JD Vance'o. Susitikimo metu turėjo būti užbaigtas susitarimas, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms mainais į didesnę karinę pagalbą būtų suteiktos teisės į retas Ukrainos iškasenas. Sandoris žlugo, bent jau laikinai, kai Vance'as nusprendė, kad Zelenskis negerbia Trumpo, šykštėdamas padėkų už jo dosnumą. Tačiau ir paties Vance'o, kaip dviejų prezidentų tarpininko, geranoriškumas sukėlė abejonių, nes jis kartą garsiai ištarė: „Man tikrai nerūpi, kas bus su Ukraina“. Iš esmės Trumpas ir Vance'as palaikė Rusijos išdėstytą konflikto versiją. Kai Trumpo neištinka fantazijų pliūpsniai, jis mėgaujasi vaidindamas kietą realistą, kuris pripažįsta neginčijamus faktus ir nori „susitarti“. Jo supratimo apie tai, kaip veikia pasaulis, neslegia tokie taurūs rūpesčiai kaip demokratijos apsauga ar pasipriešinimas tironijai". Plačiau - vedamojo skiltyje.Tiems, kurių kasdienis palydovas yra nuolatinė malda, – balandžio mėnesio maldyno numeris, kurį pristatys „Magnificat leidinių“ bendradarbė Inga Čiuberkytė.Komentaras: apie dar vieną Donaldo Trumpo administracijos į viešumą atneštą dalyką – mandagumo stoką bei jos priežastis (aut. Augminas Petronis).„Krikščioniškos minties puslapis“: Erik Varden „Žaizdų gydymas“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią ir karą.Antano Terlecko radijo apybraiža „Istorinė neužmarštis“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Gali būti, kad šiandien Jungtinių Amerikos valstijos nutrauks arba sustabdys karinę paramą Ukrainai. Be to, pasirodė pranešimų, kad Donaldas Trumpas jau rengiasi susitikimui su Vladimiru Putinu.Norvegijos naftos milžinė „Haltbakk Bunkers“ pareiškė, kad neaptarnaus JAV karino jūrų laivyno. Tokia kompanijos reakcija į viešą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio konfliktą.Vokietijos policija skelbia, kad vakariniame Manheimo mieste automobiliui įsirėžus į minią žuvo žmogus, dar keli buvo sužeisti. Automobilį vairavęs asmuo sulaikytas įvykio vietoje. Pareigūnai aiškinasi, ar nėra kitų su incidentu susijusių asmenų.Išgelbėtas į audrą Ramiajame vandenyne patekęs lietuvis Aurimas Mockus kariniu Australijos laivu toliau plukdomas į krantą. Manoma, kad jį pavyks pasiekti maždaug po keturių parų. Istorinę kelionę per Ramųjį vandenyną Mockus pradėjo pernai spalį. Iš San Diego Jungtinėse Valstijose išplaukęs keliautojas ketino pasiekti Brisbaną – miestą Australijos pietryčiuose. Taip jis būtų tapęs vienu iš nedaugelio irkluotojų, kurie vieni ir nesustodami perplaukė Ramųjį vandenyną, tačiau tą padaryti sutrukdė ciklonas „Alfredas“.Los Andžele išdalyti svarbiausiais laikomi Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai - Oskarai. Latviai čia pasiekė istorinę pergalę ir pelnė pirmąjį „Oskarą“ Baltijos šalyse už animacinį filmą "Potvynis". Visgi daugiausia „Oskarų“, tarp jų ir geriausio filmo bei geriausio režisieriaus, pelnė filmas „Anora“, pasakojantis rusų oligarcho sūnaus ir sekso darbuotojos istoriją. Tačiau šis filmas Lietuvoje nebuvo ir nebus rodomas dėl politinių priežasčių ir būtinybės palaikyti sankcijas Rusijai.Ved. Liepa Želnienė

15min tinklalaidėje apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ – žaidimų konsolės, geriausiųjų rinkimai, Vilniaus „Riterių“ investuotojai, „draugiškos“ Matijaus Remeikio rungtynės su Rusijos klubu, brangiausia futbolininkė istorijoje, „Bayern“ paslydimas Roterdame, „El Cashico“, Čempionų lygos formatas, nauja geriausia komanda pasaulyje, A.Chusanovo kliurkos ir kitoks „Manchester City“ žaidimas, vargo vakarienė „Tottenham“ bei „Manchester United“ stovyklose, Mariaus kelionė į Rygą, kur RFS paguldė „Ajax“, ispanų, vokiečių ir italų lygos. Prie mikrofonų – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Konsolės ir Mariaus prisiminimas iš vaikystės 07:44 Geriausi Lietuvos metų futbolininkai 12:08 Kas tie Vilniaus „Riterių“ investuotojai? 18:24 Lietuvos klubų kontroliniai mūšiai 32:13 Gineitis turės dar vieną konkurentą? 33:31 Kiti lietuviai svetur ir Remeikio mačas su rusais 37:07 Salės futbolas ir brangiausia futbolininkė istorijoje 40:10 „Bayern“ sumuštas Roterdame, „Man City“ – Paryžiuje 51:09 Kaip jums naujasis Čempionų lygos formatas? 1:06:10 Istorinė savaitė Lietuvos teisėjams 1:08:37 Geriausia komanda pasaulyje ir „Liverpool“ 1:20:59 Chusavono kliurkos, Pepas ir kitoks „Man City“ 1:32:43 „Tottenham“ ir „Man United“ vargas 1:39:51 RFS paguldė „Ajax“ – Mariaus įspūdžiai iš Rygos 1:45:42 K.Mbappe hat-trickas ir G.Neville‘o šmėkla 1:53:50 Į gynybą atsitraukęs „Bayer“ ir pramušęs H.Kane‘as 2:02:44 „Napoli“ aukštaūgiai ir cirkai Milane

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – uždarome laidą ir įsimintiniausi sezono mačai 05:17 – „AS Monaco“ žydėjimas 13:55 – jaunystę prisiminęs S.Llullas ir G.Decko trauma 18:26 – „skriaudžiamas“ N.Mirotičius ir nesusipratimas 23:33 – darbinė „Virtus“ pergalė 28:10 – neįprasti skaičiai Miunchene 35:36 – gal vis dėlto „Paris“ nėra tokia gera? 41:33 – Šaro frustracija 50:50 – istorinė „Crvena Zvezda“ pergalė 1:00:35 – 19-ojo turo prognozės

„Linksmojo garvežio“ įkūrėja Diana Kacilauskienė dalijasi mintimis apie Kaišiadorių geležinkelio stoties pastato įveiklinimą.Ką atskleidžia Kaišiadorių istorijos tyrinėjimas? Pokalbis su Kaišiadorių muziejaus vadovu Olijardu Lukoševičiumi ir vyriausiąja muziejaus rinkinių kuratore Nijole Adukoniene.Ką užsukusiam pakeleiviui gali papasakoti Kaišiadorys? Šnekučiuojamės su gidu Aurelijumi Balčiūnu ir kolekcininkų klubo „Kaišedarai“ vadovu Virginijumi Braziu.Lietuvos kultūros sostinės metai. Ar viskas pavyko, kaip planuota, ir kaip neprarasti įdirbio? Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir Kaišiadorių kultūros centro vadovė Lina Bražionienė.Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia ta kaišiadoriečių tapatybė? Kalbame su „Senosios Gegužinės ūkio“ įkūrėju Rolandu Bortkūnu, VšĮ „Meno sienos“ vadovu Aivaru Jonyku, ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininke Rugile Grendaite.Kaip kultūros sostinės pulsą juto Kaišiadoryse gyvenantis jaunimas ir kiek jis įsitraukė į kultūros sostinės vyksmą?Žasliuose jau kurį laiką gyvena menininkas Algis Griškevičius. Kas jį paskatino didmiestį iškeisti į mažą miestelį tarp Vilniaus ir Kauno?Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Specialistai teigia jaučiantys, kad daugėja kalbos sutrikimų turinčių žmonių. Tiesa, priežasčių yra įvairių, bet geresnė ir sutrikimų diagnostika.Šiemet minime vieno įdomiausių režisierių Piterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines ir prisimename jo filmą „Paskutinis kino seansas“.Tarp devynių konkurso „Moterims moksle" laureačių – trys lietuvės mokslininkės Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė bei Viltė Janušauskaitė.Vilniuje prasideda vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala".Kokie kultūros bendruomenės lūkesčiai būsimajam kultūros ministrui?Vilniuje prasideda Knygų dizaino konferencijos renginiai.Pompidou meno centre Paryžiuje Mo muziejaus paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“.Ved. Marius Eidukonis

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį poveikį mums turi kasdieniniai įpročiai naudojant technologijas. Čia ir priklausomybė nuo interneto, įvairiausių formų savęs pardavinėjimas, ir skaitmeninių vertybių „košė“.Kaip pasiekti skaitmeninio pasaulio higieną? Ar socialiniai tinklai dėl to ką nors daro? Kaip telefonas rankose pakeis žmogaus evoliuciją?Pokalbis su viena iš Skaitmeninio etikos centro įkūrėjų, skaitmeninės sveikatos eksperte Rasa Jauniškiene.Ved. Ignas Klėjus

Savaitgalį buvo paskelbti 76-ieji „Emmy“ apdovanojimai. Juose triumfavo serialas „Šogūnas“.Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Tadas Kazakevičius pristato savo naują fotografijų seriją „Paukštis negali nečiulbėti“, kurią sukūrė rezidencijoje Indonezijoje 2023 metų rudenį.Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Kokio jo galime tikėtis po atidarymo savaitgalį?Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vilniaus naujamiestyje į atnaujintas patalpas sugrįžta Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokiniai ir mokytojai.Kokie Renesanso pėdsakai architektūroje?Istorinėje Lietuvos respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Paskelbti architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ nugalėtojai.Liaudies meno paroda „Iš šerdies“ rengiamos teminės ekskursijos, kurių metu raginama į liaudies meną pažvelgti iš skirtingų pusių.Savaitgalį Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

00:00:00 – Įžanga 00:05:30 – Portugalija vs Turkija 00:18:24 – Istorinis Sakrtvelo taškas 00:27:35 – Belgija vs Rumunija 00:37:23 – Antro turo rinktinė 00:41:41 – Vokietija vs Šveicarija 00:45:40 – Škotija vs Vengrija 00:49:10 – Balta ir raudona kortelė

Lietuva prisijungė prie prestižinio „Michelin“ klubo. Gide rekomenduojami 34 restoranai, keturi jų įvertinti viena „Michelin“ žvaigžde. Apie tai, kokią įtaką tai turės šalies restoranų kultūrai ir ar prisidės prie Lietuvos istorinės virtuvės sklaidos – gastronominio paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas.Šiauliuose penkioliktą kartą vyksta vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis bigbendų festivalis. Tomo Mizgirdo reportaže – apie festivalio atidarymą, atlikėjus ir bigbendų kultūrą Lietuvoje.Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ 80 dienų rezidenciją LRT KLASIKOJE užbaigia koncertas „Its not about new sound“. Sapiegų rūmuose alto ir violončelės programą atliks Monika Kiknadzė ir Arnas Kmieliauskas, koncertą birželio 15 vakarą transliuos LRT KLASIKA ir portalas LRT.lt.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato baleto premjerą apie XVIII a. meilės ryšių labirintus „Parkas“. Kokiais keliais keliauja jausmai užburiančioje ir intrigų kupinoje dramoje, domisi Karina Metrikytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dailininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Žygimantas Augustinas. Pokalbis apie savęs ir istorijos refleksiją kūryboje, muziką, pusę kambario užimančią paties sukonstruotą garso aparatūrą, Žygimantą Augustą ir Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančią parodą „Garantija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

Šiandien vakare baigiasi nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas“, kurių metu buvo siekiama stiprinti darbuotojų gebėjimus atpažinti ir tinkamai reaguoti į duomenų viliojimo atakas. Darbuotojai į savo elektroninio pašto dėžutes gavo laiškus, pavyzdžiui, kad turi pasitikrinti sveikatą, o tam reikia suvesti asmens kodą ar laišką su informacija, kas prie jų paskyros buvo prisijungta iš Rusijos.Ar Kaune turėtų atsirasti paminklas Algirdui Brazauskui. Šiandien to klausiame Jūsų. Kauno meras inicijuoja paminklo Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje.Europos parlamentui baigiant savo kadenciją, ekspertai pabrėžia, kad tai būtų galima pavadinti krizių valdymo parlamentu. Reaguojant į precendento neturinčius iššūkius teko ieškoti ir iki šiol naujų ir neišbandytų sprendimo būdų, tačiau ne viską pavyko sėkmingai įgyvendinti.Prancūzijoje besilankantis Ukrainos prezidentas susitiks su Jungtinių Valstijų vadovu. Volodymyras Zelenskis ir Džou Baidenas Prancūzijoje dalyvauja 80-tųjų sąjunginkų išsilaipinimo Europoje metinių minėjimo renginiuose. Baltieji rūmai anksčiau skelbė, kad Zelenskis ir Baidenas aptars esamą situaciją fronte ir paramą Ukrainai. Kyjivas įspėja, kad be reikšmingos paramos auga rizika Rusijai kare įgyti ženklią persvarą.Ar Pamario miestai vasaros sezono metu patrauklūs turistams bei ką galima rasti ilsintis ne didžiuosiuose šalies kurortuose, o mažesniuose miesteliuose?Ved. Rūta Kupetytė

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis inicijuoja paminklo Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Idėjai susilaukus kritikos, klausiame, kaip turėtų būti įpaminklinama istorinė atmintis, kada statyti paminklą jau laikas, o kada tai daryti dar anksti bei kaip tiksliai pasirinkti erdves?Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Birželio 6-15 dienomis įvairiose Šiaulių miesto erdvėse rengiamas scenos menų festivalį „Teatrodromas“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro antrą kartą organizuojamas festivalis pakvies į 10 dienų truksiantį teatrinį nuotykį, kuriam nereikia rūbinės ir uždaros scenos dėžutės.Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Buvo bakterijų ir virusų amžius, o dabar yra nervų ligų amžius, kai gyvendami kaip niekad gerai jaučiamės persidirbę, perdegę ir nelaimingi. Sėkmės ir pozityvumo visuomenėje mes naudojame sisteminį smurtą prieš patys save.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Jurgis Marčėnas. Kalbamės apie tai, ką reiškia būti „keistuoliu“ ir kurti „Atvirame rate“.Ved. Gerūta Griniūtė

Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.Ved. Gerūta Griniūtė

ENBO tinklalaidės bendraautoriai Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas aptaria pastarosios savaitės NBA aktualijas. Nuo įspūdingo Chriso Brauno dėjimo iki nutrūkusios Domanto Sabonio dvigubų dublių serijos ir geidžiamiausių potencialių varžovų kombinacijų atkrintamosiose varžybose. Ir „KD, nu kaaaip...“.  Temos: Įžanga: Chrisas Braunas, Tomas Chambersas ir sudegęs „zilitonas“ (0:00); Čempionų „Nuggets“ pergalė prieš „Timberwolves“ ir nesustabdomas Jokičius (5:40); Gėdingas „Suns“ kėlinys ir nostalgiškas Westbrooko pasirodymas (11:23); Nutrūkusi Sabonio dvigubų dublių serija, „Kings“ situacija (19:09); Pirmoji garantuota Vakarų konferencijos atkrintamųjų pora (37:40); Istorinės „Bucks“ ir „Celtics“ rungtynės (53:39); Geidžiamiausios atkrintamųjų varžybų poros (1:04:32).

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

#TiekPinigų Svarbiausios ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/XQK_Cy0BRgw Tiek Pinigų penktadienį (kovo 22 d.) vedėja Simona papasakos apie istorinę JAV finansinių sukčiavimų bylą; Donaldo Trumpo tylą, Baltimorės tilto griūties įtaką ekonomikai, skraidančius automobilius ir nemokamus sostinės tualetus. Naujienų tiek ir dar daugiau!

Europos užsienio reikalų tarybos apklausa rodo, kad vos vienas iš 10-ies europiečių tiki, kad Ukraina gali laimėti karą su Rusija. Labiausiai tikėtinu karo pabaigos scenarijumi dabar laikomas tam tikras kompromisinis susitarimas.Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbia, kad Ukrainos pajėgų atsitraukimas iš Avdijivkos galėjo pareikalauti daugiau nuostolių nei skelbta iki šiol.Nacionalinio stadiono statybos toliau stringa: Seimo Audito komitetas Vilniaus savivaldybei siūlo stabdyti kitą savaitę numatytą koncesijos sutarties pasirašymą dėl Nacionalinio stadiono statybos, kol sutarties neįvertins Finansų ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Savivaldybė teigia, kad sprendimai nebus stabdomi.Lietuvos jaunimo organizacijų taryba palaiko visuotinį šaukimą, bet ragina privalomąją karo tarnybą numatyti iš karto po mokyklos baigimo.Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija siūlys sostinės tarybai pervadinti Salomėjos Nėries gimnaziją Šv. Kotrynos vardu. Taip pat siūloma keisti Sofijos Kovalevskajos mokyklos pavadinimą į Vilniaus Sostinės gimnaziją.Nevyriausybinių organizacijų atstovai su premjere susitarė kartu ieškoti balanso tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos.Kai kuriose šalies degalinėse be jokių apribojimų pardavinėjama tai, kas vadinama kanapių žiedų arbata, nors jos pakuotė atrodo kaip suktinė, skirta rūkymui. Žinomi atvejai, kai jaunuoliai, nusipirkę kanapių žiedų arbatos, ją rūko ir apsvaigsta. Ar tai tikrai arbata ir ar toks gaminys gali būti parduodamas laisvai?Ved. Andrius Kavaliauskas

Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną.Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.„Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra propagandinės temos ir filmai. Nemanau, kad tokios turėtų būti mūsų demokratinės kino erdvės“, – apie filmus iš Rusijos Berlinalės programoje svarsto „Forumo“ programos vadovė Barbara Wurm.Mūsų šalyje viešėjęs, projekto „Mes taip nesitarėm“ dirbtuvėse dalyvavęs reperis Marko Vuoriheimo-Signmark įrodė, kad muziką galime pajausti ir negirdint. Jis tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.„Visada aplankęs kokį nors išskirtinį, žymaus architekto darbą užeinu į tualetą – reikia man ar nereikia. Tualete geriausiai pasimato, ar karalius nuogas“, – sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – šiuolaikinius sienų piešinius Jungtinėje Karalystėje skaitmenizuoti ketinanti „Art UK“ iniciatyva, Brazilijos Rio de Žaneiro karnavale šokiais ir pareiškimais prieš nelegalią kasybą Amazonės atogrąžų miškuose protestuojantys brazilai, originalią detalę olimpinių žaidynių medaliams padovanoję prancūzai bei 100 metų mininti Džordžo Geršvino „Žydroji rapsodija“.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota – tiek carinės priespaudos, tiek sovietų okupacijos laiku. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename, o šią meilės istoriją galime išnaudoti emociniam ryšiui su Lietuva kurti.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiandien Vilniaus rotušė kviečia vilniečius ir sostinės svečius į ypatingą renginį – ŠVĘSKIME LAISVĘ # RADAROM! Renginys nemokamas, tačiau jo metu bus organizuojama akcija „Radarom!“, kurios tikslas – švenčiant savo valstybės laisvę, pagal galimybes paremti ir apsaugoti Ukrainos karius.Dalis dabartinių abiturientų piktinasi stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimais. Jų teigimu, dabartinė tvarka yra neteisinga, nes, norint net ir mokamai studijuoti, reikia būti išlaikius matematikos egzaminą. Ankstesnių metų abiturientams, stojantiems į mokamas vietas, ši sąlyga negalioja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad būsimieji studentai turėjo laiko pasiruošti, nes apie pokyčius buvo informuoti prieš dvejus metus.NATO viršūnių susitikime Lietuva paragino sąjungininkus ambicingai didinti gynybos finansavimą ir plėtoti trūkstamus pajėgumus.Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros lankytojams po 90 metų vėl atveriamas Prezidento dovanų kambarys. Šis kambarys Prezidento rūmuose įrengtas po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60 metų jubiliejaus.Ved. Rūta Kupetytė

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje.Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai?Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais.Ved. Marius Eidukonis

Poetės ir rašytojos Agnės Žagrakalytės knygos „Eigulio duktė: byla F 117“ (2013), „Triukšmaujantys: katalikai: lengvas būdas parašyti istorinį romaną“ (2022) ir „Kilnieji sukčiai“ (2023) tapo ne tik svarbiais lietuvių literatūros, bet ir mūsų visuomenės istorinės kultūros reiškiniais, todėl šias knygas skaito bei aptarinėja ne tik literatūrologai, bet ir istorikai.Ko istorijos plotmėje ieško poetai ir rašytojai? Ar tikrai teisūs sakantys, jog istorinė realybė yra baisesnė, juokingesnė, įdomesnė už pačią išmoningiausią, liepsnojančią menininko ar menininkės vaizduotę?Kada galima išgirsti mirusių protėvių kuždesį, kaip kūrybos procese perleisti šiuos balsus per save ir suteikti jiems galimybę byloti dabarčiai?Kodėl renkant medžiagą istoriniam romanui derėtų neužsidaryti kompiuterių ir internetinių informacijos paieškų sistemų kuriamoje realybėje?Kaip konkretus sumanymas keičia pasakojimo strategiją?Ar tikrai verta pasitikėti skaitytojais ir suteikti jiems maksimalią laisvę interpretuojant bei tuo pačiu – kuriant teksto prasmes?Ar vardan pasakojimo grožio galima paaukoti tai, ką mokslininkai vadina „istorine tiesa“?Pokalbis su poete ir rašytoja Agne Žagrakalyte.Ved. Aurimas Švedas(D. Kairevičiūtės nuotr.)

Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerija sudarys ekspertų grupę, kuri peržiūrėtų ginklą turinčių asmenų sveikatos patikrinimo tvarką. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kol kas dėl to, kaip galima būtų užtikrinti dažnesnį ginklus turinčių asmenų sveikatos ir psichikos sveikatos patikrinimą, dar diskutuojama.Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė pataisas dėl privalomosios karo tarnybos šaukimo modelio. Naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą. Šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji.Aptartas magistralinio kelio Vilnius–Utena atnaujinimo planas. Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatoje šiemet šiam keliui skirta 40 mln. eurų. Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.Visuomenininkas Valdas Bartkevičius siūlo Vilniaus savivaldybei perkelti rusų rašytojo Aleksandro Puškino paminklą į Grūto parką. Savivaldybės Istorinės atminties komisija svarstyti šio klausimo kol kas nesiima. Kodėl ir kaip paminklo perkėlimo idėją vertina Markučių gyventojai?Ved. Madona Lučkaitė

Deganti vandenvietė žiemai įsikūrė Liepkalnyje. Gruodį Energetikos ir technikos muziejus istorinėje už geležinkelio tilto esančio mikrorajono vandens saugykloje įkūrė unikalų ugnies instaliacijomis papuoštą Kalėdų miestelį.Muziejų bendruomenė renkasi į Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamą forumą „Muziejai: pokyčio jėga“, kuriame gvildenamos muziejams aktualiausios pastarųjų metų temos. Kokios aktualijos?Prancūzų gitaristu Marc Ducret puikiai žinomas Lietuvoje, dažnai bendradarbiauja su saksofonininku Liudu Mockūnu. Kolegė Laima Slepkovaitė su juo susitiko ir pasikalbėjo apie muzikos klausymosi meną, atvirumą ir apribojimus, bei svarbą ieškoti jungčių, o ne skirtybių.Rubrikoke „Ką man skaityti?“: Michael Schur „Kaip tapti tobulam. Pasiruoškite susimauti“ ir „Deficito visuomenė. Sovietinė lengvosios pramonės gaminių reklama XX a. 6–9 dešimtmečiais Lietuvoje“.LRT RADIJO žurnalistas Paulius Šironas, kurio balsą radijų žiniose jau daugybę metų yra pamėgę nacionalinio transliuotojo klausytojai, už radijo ribų turi ir kitokią, labai artimą sau veiklą, kuri taip pat ne mažiau vertinama ir jam pačiam taip pat miela. Tai – poezija. Kaip ir kada ji įtraukė žurnalistą, koks poezijos vaidmuo jo kūrybiniame kelyje? Paulius Šironas - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų sudarytas technoorganizmas – tokia Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“.Kas yra Gurjevo košė, kaip paruoštus grikius valgydavo Smetona, ir kokiu patiekalu svečius vaišindavo Stulginskis? Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė Lietuvos gastronomijos savaitės proga ves gastronomines ekskursijas.Maisto tyrėjas Jonas Palekas ir performanso menininkė Goda Palekaitė kviečia į eksperimentinių gėrimų ragavimo sesiją, įkvėptą istorinės medicinos teorijos apie esminius keturis žmogaus kūno skysčius.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie mirusiųjų pagerbimo šventės tradicijas pasaulyje, lankytojams Italijoje atveriamą iki šiol nematytą Mikelandželo išpieštą erdvę bei praėjusią savaitę mirusį amerikiečių aktorių, serialo „Draugai“ žvaigždę Matthew Perry.„Jei labiau įsigilini, susipažįsti su žmonėmis, kurių dėka tavo namuose stovi kalėdinė eglutė, atsiranda emocinė sąsaja, jungianti tūkstančius kilometrų“, – sako kino režisierius Artūras Jevdokimovas. Jo dokumentika apie Danijoje iš Sakartvele gaunamų sėklų auginamas kalėdų eglutes Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ drauge su dar 4 lietuvių režisierių kino juostomis varžosi dėl geriausio Baltijos šalių filmo titulo.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Jis „Kultūros savaitei“ parengė komentarą „Pasakyk, kas tu esi, pasakysiu, koks tavo biudžetas“.Niujorką į Lietuvos kaimą iškeitęs Arūnas Kulikauskas teigia: civilizacija naikina žmones, o visažinystė ir auksaburnystė yra didžiausios mūsų ligos. Kodėl Arūnas iškeitė Niujorką į gyvenimą Veprių krateryje? Kur, jei ne Lietuvoje, jis galėjo apsigyventi? Kodėl kūrėją gąsdina progresas ir evoliucija?Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. iš filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“

Rinktinės iššūkiai, istorinė pergalė, legendų įspūdžiai ir Mančesterio krizė | Įvartis   Atsisiųskite naują sporto programėlę https://play.google.com/store/apps/details?id=lt.oapps.osportas   00:00:00 – Lietuvos rinktinės Euro atranka 00:13:15 – FIFA legendų mačas 00:21:21 – Transinvest sensacija LFF taurėje 00:36:00 – A lyga ir artėjantis turas 00:38:58 – Newcastle pergalė prieš PSG 00:43:45 – Dormundo ir Milan lygiosios 00:44:20 – Galatasaray pergalė prieš Manchester United 00:50:20 – Arsenal pralaimėjimas 00:51:45 – Real sunki pergalė 00:53:45 – Įspūdžiai iš Berlyno Union rungtynių 00:58:42 – Real Sociedad ir Inter pergalės 00:59:18 – Lazio ir Atletico pergalės 01:01:50 – Barcelona sunki pergalė 01:04:35 – Dramatiška Shakhtar pergalė 01:06:15 – Baltos kortelės 01:15:10 – Raudonos kortelės  

Kokios knygos suformavo profesoriaus Alfredo Bumblausko, kaip kultūros istoriko, kuriam įdomūs istorijos teorijos klausimai, tapatybę? Kokius tekstus šiandien profesorius rekomenduoja paskaitų metu skaityti saviesiems studentams?Tolimais 1988-aisiais Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto skelbimo lentoje buvo pakabintos „Istorijos specialistų ruošimo pertvarkymo projektas siūlomas IF persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės“. Šio projekto - manifesto penktasis punktas skamba taip: „Jeigu dora yra tai, kas gera amžinybės požiūriu, tai istorija turi būti rašoma taip, kad įvardintų šią dorą ir tuo paliktų ją amžinybei. Žmogui dorą turi suteikti idėja, kad ir visi jo darbai lieka istorijai ir anksčiau ar vėliau bus įvertinti dorų istorikų. Apgauti istorijos nepavyks, tai ir bus istorikų ir istoriografijos misija.“ Ką Sąjūdžio epochoje prof. A. Bumblauskas norėjo nuveikti, ką pakeisti istoriko amate ir Istorijos fakulteto gyvenime? Kiek tos Sąjūdžio epochos idėjos ir emocijos tapo akstinu „eiti į galeras“ – 1990-aisiais tapti pirmuoju Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu Nepriklausomybės epochoje? Ir kodėl dekanas yra ne sykį įvairiuose pokalbiuose kartojęs, kad šis sprendimas buvo klaida? Kokios priežastys nulėmė tai, kad prof. A. Bumblauskas nusprendė imtis naujos katedros Istorijos fakultete kūrimo? Kuo pastaroji katedra turėjo būti kitokia to meto fakulteto ir net universiteto kontekste? Kiek profesoriaus Edvardo Gudavičiaus ir vienuolika metų kurtos televizijos laidos „Būtovės slėpinių“ faktoriai lėmė katedros gyvenimą?Istorijos teorijos ir kultūros katedra 2023-aisiais švenčia savo trisdešimtmetį. Trisdešimt metų – didžiulis laiko tarpas ne tik žmogaus, mokslininko, bet ir universitetinės katedros gyvenime. Kokie yra svarbiausi Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros pasiekimai (žvelgiant iš jos kūrėjo ir vadovo perspektyvos)?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.Ved. Aurimas Švedas

Mongolija yra šalis, neturinti išėjimo į jūrą ir nedrąsiai įsiterpusi tarp Kinijos ir Rusijos. Istorinė popiežiaus kelionė gali būti ne tik diplomatinė galimybė, bet ir pastoracinis vizitas į vieną atokiausių pasaulio katalikų bendruomenių. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie kelionę – jau XVII-ą jaunimo piligrimystę iš Auršos Vartų šventovės į Trakus pasakos Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir Nukryžiuoto Kristaus seserų kongregacijos vienuolė Adelė Pilipavičiūtė (aut. Jūratė Kuodytė).Lauryno Peluričio apžvalga apie reakcijas viešojoje erdvėje į popiežiaus pasisakymus apie Rusiją.Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie stovyklaujančią Bažnyčią.Teologo Dietricho Bonhoefferio mintys apie pigią malonę.„Laisvas stilius“: Giedrė Kazlauskaitė apie tai, kiek priešiškumo iš kai kurių katalikų pusės sulaukia mokyklose planuojamos lytinio švietimo pamokos, nors tai, kas Bažnyčios vardu siūloma auklėjant jaunimą, dažnai yra, švelniai tariant, netikroviška.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Ką Lietuvos kino kūrėjai žino apie lenkų kiną ir atvirkščiai – ką lenkų kino profesionalai žino apie mus?Kaip Taivane buvo sutikta lietuvių opera-performansas „Saulė ir jūra“?Kaip skatinti visuomenės įsitraukimą į istorinės atminties iniciatyvas?Vasaras Dzūkijoje leidžia rašytojas Kazys Saja. Kokios naujos idėjos gimsta rašytojui?Savaitgalį Lietuvos kultūriniame žemėlapyje atsirado dvi naujos lankytinos vietos – duris atvėrė Gegužinės bažnyčios partizanų štabo muziejus, Šilavote, kunigo Antano Radučio parke, lankytojų laukia naujas skulptūrų skveras.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Laida su papildomu segmentu

Laidos contribee

Broliai Albinas ir Saulius Kuliešiai, prieš keletą metų kaimui įamžinti pastatę unikalų stogastulpį, sukūrė gimtinės istorinį atminties lauką. Jame ne tik širdį rankose laikantis angelas, bet ir kaimo žmonių, gyvenusių pastaruosius 200 m pavardės, medeliai, suoliukai – vieta susiburti dabartiniams Ukmergės rajono Toliūnų gyventojams. Jie čia renkasi ir įvairių švenčių proga.Mažeikių rajono Pikelių gyvenvietėje išlikęs 1930 m statytas paminklas Vytautui Didžiajam. Prie jo renkasi bendruomenė ypatingų švenčių proga, taip pat ir liepos 6 d. Bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis su žmona Jadvyga pasakoja kokias tradicijas turi vietos gyventojai.Skuodo rajono Ylakių miestelis – seniūnijos centras. Jame liepos 6 d. pradėta minėti dar anksčiau nei buvo paskelbta oficialia Valstybė diena. Prisiminimais ir emocijomis kuo svarbi tautiška giesmė kiekvienam, dalijasi termtinys ir ūkininkas Algirdas Rozga, buvusi mokytoja Irena Baušienė ir kultūrinio darbo organizatorė Jurgita Nikartienė.Ved. Arvydas Urba

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - mados redaktorė iš Florencijos Aistė Šuliokaitė.Gegužės pabaigoje Balchašo lagerio teritorijoje atidengtas memorialas Lietuvos Ukrainos politiniams kaliniams ir Japonijos karo belaisviams. Minint okupacijos ir genocido dieną, pasikalbėkim, kokie dar istorinės atminties įamžinimo ženklai esti toje šalyje, kodėl svarbus ryšys su Kazachstanu, koks likimas Rusijos Federacijos teritorijoje esančių atminties ženklų, ir kokie apskritai mūsų istorinės atminties įamžinimo prioritetai. Istorinės atminties ir įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti? Tokį klausimą kelia elgsenos ekonomistė dr. Agnė Kajackaitė, kuri sako, kad tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl savo knygoje „WO/MEN“, kurią pirmiausia parašė angliškai, o dabar ji išleista ir lietuviškai, mokslininkė meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje.Remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros naujienose – paroda „Flashes of Memory“ („Atminties blyksniai“), atidaryta Berlyno Fotografijos muziejuje.Kokios naujos technologinės ir kartu – kūrybinės galimybės atsivers Nacionalinio dramos teatro kūrėjams po Didžiosios salės rekonstrukcijos?Tarpukario kauniečių atostogų mados. Pasakojimas iš Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidarytos fotografijų parodos.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apžvalga.Pokalbis su režisieriais Uršule Bartoševičiūte ir Andriumi Darela, grįžusiais iš dviejų savaičių kūrybinės rezidencijos „Start“ Kyjivo Lesios Ukrainkos teatre.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Minime tarptautinę aplinkosaugos dieną. Pokalbis su dr. Tatjana Paulauskiene – šių metų Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureate.Ved. Inesa RinkevičiūtėLaidos užsklandoje - S. Lankučio nuotr.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 14-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Pokalbis su šeimyniniu duetu - geriausia aktore Rasa Samuolyte, atlikusia Miglės vaidmenį Tito Lauciaus filme „Paradas“, ir geriausiu antraplaniu aktoriumi Dainiumi Gavenoniu, įkūnijusiu partizaną Taurą G. Tomaševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filme „Poetas“.Prasideda Lietuvos dizaino savaitė. Kas yra dizainovacija ir kokį dizainą pristato šiuolaikiniai kūrėjai?Kaip šiandien, taip ir prieš šimtą metų – vasara neatsiejama nuo atostogų. Laikinosios sostinės gyventojai anuomet laiką leisdavo ir pliažuose, ir vietos bei užsienio kurortuose, ir kalnuose. Apie tarpukario poilsiavimo madas pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros fotografijų paroda.„Nepalieka jausmas, kad „Undinėlė“ geriau veiktų kaip animacinis, o ne vaidybinis filmas. Kad ir kaip būtų pažengusios technologijos, kai kuriose scenose galima aiškiai matyti, jog jos filmuotos studijoje, pasitelkiant tam tikrą, vandeniui būdingą apšvietimą. Net ir povandeniniame pasaulyje atliekamos dainos panašesnės į Brodvėjaus pasirodymą, o ne sceną iš filmo“, – filmą „Undinėlė“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.„Keliauti - reiškia pažinti. O pažinti - reiškia prasmingai gyventi“, - keliautojo, autostopininko Roberto Pogorelio gyvenimo moto. Jo sąskaitoje - mažiausiai 80 aplankytų pasaulio šalių. Dalis patirčių tiesiog gniaužia kvapą... Rubrikoje „Be kaukių“ - Roberto kelionės autostopu, iš to gimusios knygos ir hobis - trumpųjų bangų radijas!Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Miklovas tinklalaidėje apžvelgė būsimų LKL finalų intrigas ir galimus favoritų pavojus. Tinklalaidės partneriai: - „Profitus“ - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma. Profitus.lt puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR. Iki birželio 15 d. visiems naujiems investuotojams +50 EUR dovana su kodu: BASKET50 - Restoranai „MOMO grill“. Maisto kokybė – prioritetas, dėmesys svečiui – prievolė. MOMO Grill Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Daugiau informacijos – https://momogrill.lt/ Temos: Technikinė, investicijos ir sąskrydis (0:00); LKL finalas: kiek šansų turi „Rytas”? (5:48); Milžiniška „Ryto” motyvacija (20:17); Ar „Jonava” gali sukurti dar vieną stebuklą? (29:18); „Jonava” – metų organizacija? (36:37); Solidus „Lietkabelio” stabilumas (40:40); Rezultatai (ne)pagal pinigus (44:00); „Wolves” – Čempionų lygos atrankoje? (47:54); BasketNews džemperių laimėtojai (53:00); Ispanijos ir Prancūzijos atkrintamosios (55:29); Antetokounmpo, Wembanyama, Dončič ir... (57:30); Istorinės NBA atkrintamosios (1:03:24); Pagarba ir bučiniai Antanui Sireikai (1:05:02); Jasaičio karjeros pabaiga (1:13:57); 3x3 pasaulio čempionatas prasideda (1:14:52).

Dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir kurstymo suklastojus dokumentą teismui kaltu pripažinus Kupiškio merą Dainių Bardauską, VRK naikins jo mandatą ir ir bus rengiami nauji rinkimai.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pagrindo atsistatydinti nemato. Andrius Tapinas paskelbė, kad ji prieš tapdama ministre, dirbdama savivaldybėje panaudojo 13 tūkst. eurų, kurių kaip jis teigia „niekaip nepavyks pagrįsti, kad jie buvo išleisti su tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis“. Premjerė Ingrida Šimonytė dėl Šiugždinienės tinkamumo toliau eiti pareigas spręs ją išklausiusi.Šiandien LRT radijas atskleidė, kad Pociūnuose veikianti sklandytuvų gamykla „Sportinė aviacija ir Ko“ pasirašė sutartį su baltarusių valdoma įmone, gaminančia dronus ir bepiločius orlaivius. Lietuviai pasižadėjo suprojektuoti krovininio drono, galinčio gabenti sprogmenis, sparnus. Įmonės vadovai aiškina, kad jie pradžioje nežinojo, jog tai baltarusių įmonė, tačiau politikai ir ekspertai abejoja tokiu pasiteisinimu. Toliau domimės reakcijomis po paskelbtos informacijos.Ukraina vykdo kontratakas Bachmute. Ar pavyks šį miestą atsikovoti iki galo?Ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje susiduria su būsto, kalbos barjero, įsidarbinimo problemomis, rodo Tautinių mažumų departamento užsakytas tyrimas. Su tais pačiais pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo ir integravimo iššūkiais susiduria ir Latvija bei Estija.Kitą savaitę sukanka metai, kai po tris mėnesius trukusios kovos paskutinis Mariupolio gynėjas paliko „Azovstalio“ įtvirtinimus. Mariupolio gynyba pasaulį galutinai įtikino, kad Ukraina neleis rusams per tris dienas pasiekti nusikalstamo tikslo. Istorinė sukaktis šiandien paminėta renginiu Seime, čia parodytas ir dokumentinis filmas apie tai, kas vyko Ukrainoje pirmosiomis plataus masto karo dienomis.Šiandien Liverpulyje vyks antrasis Eurovizijos pusfinalis. Iš Ukrainos po pergalės praėjusiais metais teisę rengti konkursą perėmė britai. O kiek Ukrainos yra Liverpulyje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Tinklalaidės rėmėjas - restoranai MOMO grill. Maisto kokybė – prioritetas, dėmesys svečiui – prievolė. MOMO Grill Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Daugiau informacijos - https://momogrill.lt/ Šios tinklalaidės partneriai – Fantazijos.lt. Erotinių prekių parduotuvė https://www.fantazijos.lt/ rūpinasi tuo, kad lietuviai nenustotų žaisti. Tai – ilgametis suaugusiųjų partneris, padedantis atrasti stipresnį malonumą bei labiau pažinti savo kūną. BasketNews tinklalaidės žiūrovams Fantazijos.lt suteikia 20% nuolaidą su kodais „Karolis“, „Leksas“ arba „Miklovas“. Temos: Rimta fiesta Prienuose (00:00); „Žalgirio” penktadienio liūdesys (07:11); „Baskonia” iššūkis (13:00); Džiaugsmas dėl Brazdeikio (17:28); Istorinė savaitė moterų rinktinei (19:00); Kvietimas visiems lietuviams (23:15); Dar vienas skambutis Sėklai (25:10); Nemokama kelionė visiems į Rygą (27:38); „Prometey” sugrįžimas į Kauną (28:45); Ąžuolo Tubelio perspektyvos ir šėlsmas NCAA (35:20); Geriausi Lietuvos vidutiniokai užsienyje (51:30); Legendinis BasketNews sąskrydis 2023 (1:04:47).

„Penkto kėlinio“ žiūrovams GO3 suteikia galimybę du mėnesius prenumeruoti GO3 sporto paketą su 30 proc. nuolaida. Standartinė paketo kaina yra 6,99 eur, o su nuolaidos kodu 5KELINYS jums kainuos 3,49 eur. Kuponas gali būti panaudotas užsakymo procese arba specialiame kupono aktyvavimo puslapyje https://go3.lt/subscriber/voucher/ *nuolaidos kodas galioja tik naujiems GO3 klientams. Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet   00:00 – sklypai 01:47 – T.Dimšos šou 09:04 – dviprasmiškai pasirodęs L.Birutis 17:50 – K.Hayesas ar J.Nebo 24:05 – istorinė pergalė K.Maksvyčiui 27:54 – R.Kurtinaičio pasiteisinimai 41:05 – buksuojantys Eurolygos klubai 48:48 – kas Eurolygoje pirmas neteks darbo 52:05 – M.Kiltinavičius Prienuose 57:50 – E.Šeškus ir D.Bičkauskis rinktinėje 1:04:21 – neaiškūs „Šiauliai“ 1:06:48 – įsibėgėjusi „Juventus“ 1:09:38 – parama „Neptūnui“ 1:11:45 – šiek tiek nuviliantis Pasvalys 1:13:05 – geras „Nevėžis“ 1:15:35 – vis dar paieškose esantys „Gargždai“ 1:18:25 – futbolo čempionatas

Pirmas istorijoje „gyvas“ podkastas su Virginijumi Šeškumi bei tradiciniais podkasto vedėjais Karoliu Tiškevičiumi, Jonu Miklovu ir Jonu Lekšu. Įrašas darytas 2022 spalio 17 d. Tinklalaidę pristato „Gedimino 9“ maisto zona – čia kviečiame žiūrėti „Žalgirio” kovas Eurolygoje. Rezervuokite stalą rungtynėms su „Barcelona” ir laimėkite 50 eurų maistui ir gėrimams. Staliukų rezervacija tel. +37062064170 Kitas šios tinklalaidės partneris – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis nemokamus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. Atsiprašome, dėl iškilusių tech. nesklandumų nukentėjo šio podkasto  garso kokybė. Temos:  Virginijaus Šeškaus stebuklai Jonavoje (0:00); Šeškaus paprastumas (5:35); Kaip Šeškus renkasi žaidėjus? (8:00); Gedimino Orelik klausimas Šeškui (9:30); Šeškaus kontrakto vertė „Ryte“ (13:50); Bendžiaus nuojauta apie Šeškaus atleidimą (15:40); „Ryto“ vadovų sukti žaidimai su Šeškumi (18:50); Billy Barono antausis Šeškui (23:20); Šeškaus anglų kalba (25:00); Virgio patirtis su Ballais (28:20); Kaip Šeškus sužinojo apie atleidimą? (35:40); Vainausko skola Šeškui (41:15); Šeškus pasiruošęs dar vienam iššūkiui (43:30); Virginijaus Šeškaus meilė teisėjams (48:40); Edvino Šeškaus klausimas tėčiui (56:50); Kaip Šeškaus gyvenimas atrodė prieš LKL:? (1:01:55); „Fuck, marry, kill“: Vainauskas, Lavaras, Tiškevičius (1:04:55); Istorinė ir neprilygstama Šeškaus pergalė (1:06:45); Legendinis Prienų samagonas (1:10:50); Vytauto Mikaičio klausimas Šeškui (1:13:50).

Jungtinių Tautų organizacijos gebėjimas spręsti pasaulį užklupusias krizes ir reformų siūlymai - apie 150 pasaulio lyderių šiandien renkasi Niujorke, kur prasideda 77 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Kokių spendimų galima tikėtis?Kaip pasieniečiams sekasi įgyvendinti vakar įsigaliojusią griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ - kiek turėtų uždirbti piliečių į valdžią išrinkti politikai.Istorinę vienybę demonstruojanti Europos Sąjunga susidūrė su iššūkiu - nare Vengrija. Ketvirtą kadenciją šiemet užsitikrinęs šalies premjeras atmeta kaltinimus autokratija, atvirai kritikuoja sankcijų Rusijai politiką ir kalba apie Bendrijos griūtį dar iki šio dešimtmečio pabaigos. Kaip tai paveiks Europos Sąjungą?„Verslo laike“ apie grynuosius pinigus. Kokią įtaką padarė draudimas atlyginimus mokėti grynais pinigais?Ved. Darius Matas

Sukanka metai, kai Lietuva pradėjo taikyti migrantų apgręžimo politiką. Per metus iš Baltarusijos neįsileista beveik 12 tūkst. neteisėtai sieną bandžiusių kirsti žmonių.Dalis komercinių bankų įkainius už paslaugas padidino liepą, kita dalis tai ketina padaryti rugsėjį. Kodėl bankai didina įkainius ir ar valstybė gali juos reguliuoti?Aktualus klausimas. Istorinę pergalę jau pasiekęs Vilniaus „Žalgiris“ tęsia kovas UEFA Čempionų lygos atrankoje ir šįvakar susitinka su Norvegijos čempionais „Bodo Glimt“ komanda. Kiek jūs stebite istorinį Vilniaus „Žalgirio“ pasirodymą Europoje?Kaip Lietuvai sekasi užtikrinti tvarkingą Kaliningrado tranzitą ir kada bus sutvarkyti keliai, kuriuos liūtis nuplovė birželio pabaigoje? Pokalbis su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.Lietuvos vežėjų asociacija skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Anot „Linavos", netrukus situacija bus kritinė – trūks 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras.Ved. Edvardas Kubilius