Podcasts about abiej

Rytoj Vašingtone prisieks išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.Apklausa atskleidė, kad Trumpo sugrįžimas nerimą kelia tik senajame žemyne, likusioje pasaulio dalyje nuotaikos dėl naujosios Amerikos administracijos yra optimistinės.Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo tradiciją švęsti 1863–1864 metų Abiejų Tautų Respublikos tautų sukilimo atminimą.Ar Lietuva pajėgi suvaldyti medaus krizę?Ved. Madona Lučkaitė

Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Legendinis tarpukario žvalgas Jonas Polovinskas-Budrys atgyja naujame komikse.Gyventojai su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau. Per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai.Kartais atrodo, kad jaunimui kraustytis iš miesto į kaimą tapo madinga. Tiesa, daugeliu atvejų – menkai pasiruošus ar neketinant dirbti žemės. Tačiau jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius šį žingsnį žengė rimtai pasirengę. Gintarė baigė ūkininkų kursus. Abiejų profesijos – susijusios su maisto gamybos technologija. Abu sumanė auginti ne žaliavas, o tiekti rinkai galutinį produktą.

"Wydaje mi się, że nowa koalicja rządowa zaskakuje radykalizmem nawet swoich wyborców"

Strach przed ostracyzmem jest głównym hamulcem Trzeciej Drogi, nie rozumiem ich strategii. Twardych elektoratów nie ruszy nic - mówi redaktor naczelny portalu mpolska24.pl.

Spaudos apžvalga.„Mąstydami 90-ųjų standartais bei ryškindami istoriją šalies svečiams galvojame, kad žengiame didelį žingsnį į priekį, nors iš tiesų paeiname nebent tris atgal ir praleidžiame dar vieną šansą tapti aktualūs“, – apie NATO viršūnių susitikimo kultūrinę programą svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Paskelbti Muziejinės kalvos Anykščiuose infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros atviro projekto konkurso rezultatai. Tapo aišku, kaip iki 2027-ųjų, kai minėsime pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės – šimtmetį, pasikeis Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus infrastruktūra.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Ciklas apie Steponą Darių ir Stasį Girėną.„Girdėta, bet nepažinta“ – 6 dalių pasakojimų ciklas apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius. Kas tarp mūsų bendra ir kas savita? Kiek iš tiesų pažįstame savo kaimynus? Abiejų šalių atstovai aptardami įvairias sritis – kiną, teatrą, kulinariją, architektūrą, tekstilę – analizuoja, kaip tam tikri procesai vyksta Lenkijoje ir Lietuvoje, ir kokius saitus vis dar esame išlaikę.„Kotryna nusiima kaukę” - taip vadinasi ekskursija po šventos Kotrynos bažnyčią. Ją veda gidas, istorikas ir šios bažnyčios administratorius Paulius Zaveckis.Paaiškėjo, kokią paramą organizacijos gaus iš gyventojų pajamų mokesčio dalies. Kaip šias lėšas prisitraukti pavyksta kultūros organizacijoms?Ved. Urtė Karalaitė

1791 m. gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija, pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas. Šiai svarbiai istorinei datai skiriamas koncertas tiesia muzikinius tiltus tarp JAV, Lenkijos ir Lietuvos, simboliniu atspirties tašku parenkant Apšvietos epochos apogėjuje suklestėjusias pažangos ir laisvės idėjas. Programą iškilmingai atvers amerikiečių kompozitoriaus Marko Fordo kūrinys „Przebudzenie“ („Nubudimas“), atliepiantis Lenkijos laisvės kovą sudėtingų istorinių lūžių fone. Iškilmingą programą papuoš ir lietuvių autorių premjeros. Kompozitoriaus Antano Kučinsko kūrinyje „Saulės lietus“ mainosi du nesuderinami pradai – ugnis ir vanduo. Šios jungtys išsiskleidžia įvairiaspalvėmis garsinėmis faktūromis. Gamtos jėgų tematika nesvetima ir 2022 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Žibuoklei Martinaitytei, jos opusas „4 Forces“ nagrinėja keturių pagrindinių fizikinių galių sąveikas. Amerikietiškojo neoklasicizmo skambesį įkūnys Joelo Pucketto kompozicija „15th Night of the Moon“ (solistas – Dovas Lietuvninkas, trimitas), o ją savitai papildys Teisučio Makačino Simfonija in H. Koncertą vainikuos amerikiečių kompozitoriaus Franko Ticheli opusas „Angels in the Architecture“, jį su orkestru atliks latvių kilmės lietuvių sopranas Gunta Gelgotė. FM99 kalbinome Karolį Variakojį.

Kaip iškilo ir iš kur save kildino svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: prie karalių priartėję Radvilos, jiems pirštinę metę Chodkevičiai, nuo raštininkų iki kanclerių iškilę Sapiegos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai Pacai ir turtingiausi bei galingiausi Lietuvoje Tiškevičiai? Kokį pėdsaką šios giminės palieka svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose – Liublino unijoje, kovose prieš Maskvą, Abiejų Tautų Respublikos padalijimuose, sukilimuose prieš caro imperiją, tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, įvykdžiusioje žemės reformą? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Mėlynas kraujas“ autoriumi istoriku Eimantu Gudu.Ved. Donatas Puslys

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto docentu Daumantu Stumbriu.Savaitgalį visų akys buvo nukreiptos į susprogdintą Krymo tiltą. Versijų, kas tai padarė – daugybė. Jas aptariame su politologu Alvydu Medalinsku.Ne tik Lietuvos gyventojai pastaruoju metu suka galvas, kaip sutaupyti energiją, bet ir visa Europa. Kai kur dėl spaudimo taupyti jau net kyla protestai. Kaip energiją taupo Europa?Ką reiškė vaikystė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos laikais? Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – būtent tokiu pavadinimu šią savaitę bus atidaryta paroda Valdovų rūmuose.Ved. Rūta Kupetytė

Ar galima teigti, jog skirtingas Lietuvos ir Rusijos „istorinis DNR“ tiesiog užprogramavo Maskvos ir Vilniaus konkurenciją, nuolat išvirstančią į karines priešstatas? Kitaip sakant – Maskvai iš principo buvo nepriimtinas Vilniaus, kaip antitezės jos kuriamai despotijai, egzistavimo faktas?Kada LDK valdovams kovojant su Maskva pavyko sukurti karinį pleištą ir įvaryti į rytų slavų pasaulį?LDK ir Maskvos konfrontacijos istorija – tikras lobynas kontrafaktinės istorijos mėgėjams, keliantiems klausimą: o kas būtų, jeigu...? Ar prasminga būtų svarstyti tokią alternatyvą: Abiejų Tautų Respublika turėjo galimybių atsilaikyti iki Napoleono Bonaparto karų pradžios ir stoti jo pusėje į kovą prieš Maskvą, o tada...?Kada Maskvos ir Vilniaus nuolatinės konkurencijos bei kovos lauke ėmė ryškėti Maskvos persvara? Ar tiesa, jog lietuvių ne sykį graudžiomis ašaromis aplaistyta Liublino unija buvo sudaryta ne todėl, kad Lenkija lietuvius privertė prie jos jungtis, o kad Rusija (vis didėjantis jos spaudimas ir ryškėjantis jėgų disbalansas) nepaliko Lietuvai jokios kitos išeities?Kalbėdami apie Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimą ir senosios Lietuvos valstybės likimą istorikai vardina įvairias išorines ir vidines priežastis. Pastaruoju metu vis dažniau užsimenama apie (kalbant šiandienos žargonu) „ukrainietiškąjį faktorių“, o būtent – kad lietuviai ir lenkai nesutiko su galimybe, jog Respubliką sudarytų ir valdytų ne dvi, o trys tautos. Ar tokiai – trilypei sąjungai – būta realių galimybių?Rusijos karas prieš LDK vyko ir iki šiol vyksta istorijos bei atminties plotmėse. Ką ir kaip istorikai turėtų nuveikti šiose – istorijos bei atminties – plotmėse gindami senosios Lietuvos valstybės ir Abiejų Tautų Respublikos žmonių atminimą?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.Ved. Aurimas Švedas

Pirmą kartą Lietuvoje vienoje ekspozicijoje – du pasaulinės šlovės sulaukę XX a. meno grandai, tapę garsiosios Paryžiaus mokyklos (L'École de Paris) antrosios dailininkų kartos pagrindinėmis figūromis, simbolizavusiomis naujas slinktis modernizmo tapyboje – tai Chaïmas Soutine'as (1893 – 1943) ir Amedeo Modiglianis (1884-1920). Abiejų menininkų darbai saugomi didžiausiuose pasaulio muziejuose bei solidžiausiuose privačiuose rinkiniuose. FM99 kalbina parodos kuratorę Ievą Staigienę.

Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis į šalia esančius ir tolimus kitus – pabėgėlius, karo nualintus žmones, psichologinių problemų kamuojamus draugus. Ramunė rašo lėtą, giliai srūvančią poeziją ir eilėraščius-greitukus, „Nes laiko nėra, o poreikiai lieka“. Abiejų greičių jos poezija veža – tiesiogine ir perkeltine prasme. Su poete kalbamės apie rašymą ir miestą, italų kalbą ir keliones, rašytojų rezidenciją Gotlando saloje ir skirtingo intensyvumo išpažintinę lyriką.Ramunė Brundzaitė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalaurą ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą. 2013 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą išleido poezijos knygą „Drugy, mano drauge“. Ji pelnė Jaunojo jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijas. Brundziatės poezija versta į anglų, vokiečių, italų, ispanų, kinų, turkų, vengrų, rusų ir kitas kalbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vilniuje šiandien koncertuoja Ukrainos pilietybę turintis atlikėjas Ivanas Dornas. Jis po Krymo aneksijos ir Donbase sukelto karo toliau koncertavo Rusijoje, kalbėjo, kad įvykiai Donbase ir Kryme-dviejų brolių konfliktas. Koncerto Vilniuje organizatoriai sako, kad Dorno koncertas bus labdaringas. Lietuvos ukrainiečių bendruomenės atstovai tvirtina, kad kviečiant į Ukrainos paramos koncertus nederėtų pamiršti dar visai nesenos atlikėjų praeities. Europos Ukrainiečių kultūros instituto vadovas Petro Pyrohovas LRT radijo reporterei Astai Martišiūtei sakė, kad atlikėjo Dorno pozicija dar prieš kelis mėnesius buvo visiškai prorusiška.Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąj, kai minima Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena. Beje, šiandien kaip tik ir minime šią dieną. Mūsų eteryje: vienas iš Darbo kodekso pataisos teikėjų Seimo narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.Aktualus klausimas.67 procentai Lietuvos gyventojų naudoja mobiliuosius telefonus tualete. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „NorsVPN“ atlikta apklausa. Ar jūs kada nors išsiskiriate su mobiliuoju telefonu? Komentuoja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.Statistika skelbia, kad darbo rinkoje, sulaukę pensinio amžiaus, lieka apie dešimtadalis šalies gyventojų. Dalis jų sako, esantys priversti dirbti net ir brandžiame amžiuje dėl pajamų trūkumo. Kiti – medikai ar pedagogai - dirba, nes nėra jų kam pakeisti. Užimtumo tarnybos duomenimis, senjorams rasti darbą nelengva. Pasiūlymų vos vienas kitas. Daugiau iš Šiaulių Aina Mizgirdė.Specialistai pastebi išaugusį netikrų naujienų apie Ukrainos pabėgėlius skaičių. Kas ir kodėl jas skleidžia? Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė, mūsų bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip ugdomas moksleivių pilietiškumas. Vilniaus Senvagės gimnazijoje vaikų įgūdžiai lavinami ne tik mokyklos suole, bet ir užklasinėje veikloje– aunųjų šaulių būrelyje. Jie gali rinktis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį arba mokytis specialioje šaulių klasėje. Plačiau–Urtės Korsakovaitės reportaže.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Minime Lietuvos krepšinio šimtmetį – balandžio 23-jąją suėjo lygiai 100 metų nuo pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių, vykusių Kaune.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Lenkijoje Gegužės 3-oji – svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau. Galbūt neilgai, nes visai neseniai parlamente buvo inicijuota darbo pataisa, kuria siūloma vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine diena skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos dieną.Į Šiaulių fotografijos muziejų sugrąžintos restauruotos unikalios fotoateljė dekoracijos. Šimtamečiai rekvizitai atspindi fotografijos raidą ir to meto madas.Kokių nuotaikų bei išgyvenimų lydimi į gastroles po Lietuvą leidžiasi Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro (trumpiau – „SKhID Opera“) artistai? Pokalbis su „SKhID Opera“ vyriausiuoju režisieriumi Armen Kaloy.Ved. Laura Kešytė

Prisiminsime 1595 m. Brastos bažnytinę uniją, kai krikščioniškame pasaulyje užsimezgė pirmieji ekumeninių idėjų daigai, pasodinti Abiejų Tautų Respublikoje ir palaistyti Romoje, popiežiui Klemensui VIII paskelbus bulę apie krikščionių pasaulyje gimusią naują konfesiją – graikų apeigų katalikus, dar vadinamus unitais. Graikų apeigų katalikų, pripažinusių savo pavaldumą popiežiui, kelias nebuvo rožėmis klotas, o ir šiandien jie didžiųjų brolių – tiek katalikų, tiek ir stačiatikių – nėra laikomi lygiaverčiais dėl įvairių priežasčių. Pasakoja Radvilų rūmų muziejaus vedėjas Remigijus Černius.Ved. Jūratė Kuodytė

Šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankosi Maltoje. Viena iš programos dalių bus susitikimas su saloje esančiais migrantais ir pabėgėliais, tačiau apžvalgininkų nuomone, šis vizitas atskleidžia ir platesnes Pranciškaus pontifikato problemas. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Kovo 31 d. Vilniuje Valdovų rūmuose buvo pristatytas Raimondo Paknio fotoalbumas "Mūro istorijos iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos", parengtas 2016 ir 2019 metais vykusių parodų pagrindu. Tai – daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lankyti ir fiksuoti objektai: griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai, liudijantys į praeitį nugarmėjusį pasaulį. Daugiausia, net 23 įamžinti paminklai yra Ukrainoje, todėl ypatingą rūpestį ir net graudulį kelia žinojimas, kad dėl karo tiems praeities liudijimams iškilo galutinės pražūties grėsmė. Mintimis apie leidinį dalinasi poetas, eseistas ir literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova ir menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė.Spaudos apžvalga: apie blogio banalumą ir sunkumus suprantant Rusiją (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šie metai gali būti pandemijos pabaigos metai. Tačiau mokslininkų, ekspertų, politikų prognozės kiek skirtingos. Tam reikia ir tam tikrų sąlygų. Pokalbis su Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje atstove.O taip pat apie tai, kad sunku rasti norinčių dirbti mobiliuosiuose COVID-19 testavimo punktuose. Viena to priežasčių – sudėtingos darbo sąlygos, mat medikams net ir spaudžiant šalčiams tenka dirbti lauke.Šių metų Dakaro ralis baigėsi. Per dvi savaites čia dalyviams teko įveikti dvylika greičio ruožų ir tūkstančius kilometrų. Saudo Arabijos dykumas ir akmenuotus paviršius šiemet pažino rekordinis lietuvių ekipažų skaičius. Įspūdingi ir jų pasiekimai. Tačiau kol lenktynių aistruoliai jau laukia kitų metų, dalis žmonių nesupranta, kodėl jos apskritai organizuojamos ir laikomos sportu.Šiandien ir rytoj Vilniuje, Valdovų rūmuose išskirtinė premjera. Laukia lenkų režisieriaus Piotro Kornobio filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ seansai. Pagrindinė filmo figūra, Abiejų Tautų Respublikos atstovas, karo inžinierius, generolas, amerikiečių karo už nepriklausomybę dalyvis, 1794 m. sukilimo vadas, apšvietos idėjų žmogus ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises Tadas Kosciuška. Kaip sako režisierius, neeilinė asmenybė.Netrukus Ignalinoje atsiras anapilin iškeliavusio televizijos veido Vytauto Šerėno įkūnytų personažų skulptūra. Su kiekvienu, išlipusiu iš traukinio, visų pirma pasisveikins taip daugelio pamėgtos Bratkos.Ved. Darius Matas

„Vaikams rašau, nes iš jų išauga žmonės“, – sako rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius, ką tik išleidęs 86-ąją savo knygą. Šįkart – ne mažamečiams, o paaugliams.Andrius namų neturi apie 20-imt metų. Stogo virš galvos jis neteko, nes kažkada išsiskyrė su žmona ir išėjo gyventi į gatvę. Kaip atrodo gyvenimas gatvėje? Kaip Andrius maitinasi? Ir kodėl jam didžiausią džiaugsmą teikia 7-erius metus globojama katytė?Kiek Lietuvos žmonės moka anglų kalbą? O jei nelabai moka, kaip jos išmokti? Lektoriaus, aktoriaus Andriaus Gaučo patarimai.Paminėjus Laisvės gynėjų dieną ir toliau prisimenant Sausio įvykius, baigiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojų prisiminimų ciklą apie 1991 m. Sausio įvykius.Režisieriaus Piotro Kornobio filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ premjera užvers parodą, skirtą Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osioms metinėms.Ved. Edvardas Kubilius

Bitininkystės tradicijos jauną, Ugnės ir Eimanto Matelių šeimą, iš miesto parviliojo į Anykščių rajone esantį Butėnų kaimą. Abiejų seneliai buvo bitininkai, todėl ilgai spėlioti, kokią kryptį rinktis, nereikėjo. Mateliai augina 40 bičių šeimų ir džiaugiasi veiklos perspektyvomis.Reikalavimas atkurti išartas pievas tapo vienu opiausių žemdirbių klausimų. Siūlymų, kaip spręsti problemą buvo nemažai ir panašu, kad sprendimas rastas. Anot Žemės ūkio ministerijos, daliai šalies ūkininkų būtų galima pritaikyti išimtis.Ved. Rūta Katkevičienė

Kodėl prisimenant 1791 metų gegužės 3-iosios dienos Konstitucijos 230-iųjų metines dėmesys kreipiamas ne tik į gegužės 3-iąją, bet ir į spalio 20-ąją dieną (kuomet buvo pasirašytas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“)?Kaip šiais metais vykę renginiai, susiję su Konstitucijos paminėjimu, leido suaktualinti XVIII-ąjį amžių, jame gyvenusias asmenybes, pastarųjų asmenybių subrandintas idėjas ir vertybes, šiandienos visuomenės akyse?Kokiomis įžvalgomis XVIII a. istorijos vertinimus praturtino Valdovų rūmų muziejuje vykusi tarptautinė konferencija Tėvynės laisvės aušra“ 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucja. Genezė. Turinys. Reikšmė.“? Kaip XVIII a. II pusėje vykę Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai atskleidžiami Valdovų rūmuose atidarytoje parodoje „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“?Ar 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija surado vietą lietuvių istorinėje savimonėje?Pokalbis su Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas

Nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko per du šimtus tūkstančių gyventojų, tačiau ką dabar jiems daryti, kai pratęstas terminas? Nukelti sutartį ar palaukti, kokias kainas siūlys visuomeninis tiekėjas? Bet kokiu atveju, pasak tiekėjų, anksčiausiai pasirinkę išlošė daugiausiai. Apie tai Mariaus Jokūbaičio reportažas.Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kasdien apgręžiant dešimtis nelegaliai sieną bandančių kirsti migrantų, kitos Europos Sąjungos šalys taip pat susiduria su išaugusiais pabėgėlių srautais. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai neteisėtai į Lenkiją patekusių migrantų kerta Vokietijos sieną. Siekdama geriau apsaugoti valstybės ribas, Lenkija planuoja statyti fizinę, penkių metrų aukščio sieną, tuo metu Vokietijoje padėtis išlieka stabili. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu spalio 19–20 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda. Vizitas skirtas abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti. Vizito metu įvyks pirmasis 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas. Jame planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimus. Po Prezidentų tarybos susitikimo abiejų šalių vadovai kalbės iškilmingame Seimo posėdyje. Apie tai išsamiau – mūsų bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, mokslų daktaras Marijušas Antonovičius.Pristatomas pirmasis tyrimas apie tos pačios lyties šeimų padėtį Lietuvoje. Kokybiniame tyrime apžvelgiama, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria tokios šeimos bei kokių sprendimų laukia iš politikų, teisiškai sureguliuojant jų šeimos gyvenimą. Išsamiau Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.Užsienio įvykių apžvalga. Adomas Šimkus.Nacionalinio kraujo centro komanda, baigusi vasaros vakcinacijos turą per Lietuvą palapinėse, pradeda skiepyti įmonių darbuotojus ir kviečia to dar nepadariusius nedelsiant pasinaudoti šia galimybe bei gauti norimo gamintojo vakciną. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.„Euromonitor" sako, kad pernai išaugo gyventojų išlaidos maistui. Ir sako, kad ir šiemet jos irgi augs. Tai ar daugiau valgom, ar maistas išbrango ir todėl ta išlaidų krepšelio dalis padidėjo? Apie tai išsamiau „Euromonitor International“ Ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė Indrė Čėsnienė ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Nelegalios migracijos aktualijos. Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šiandien etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė švenčia garbingą sukaktį. Už ką Zitą myli radijo klausytojai, televizijos žiūrovai, kodėl renginių organizatoriai sako, jog jeigu renginį ves Zita Kelmickaitė,- jo sėkmė garantuota. Pokalbis su Zita Kelmickaite.Savaitės komentaras. Autorius - apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Oficialus vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti. Kokia abiejų šalių santykių ateitisPremjerė Ingrida Šimonytė kitų metų biudžetą vadina skurdą šalyje mažinsiančiu, saugiu galimybių biudžetu, kuris leis Vyriausybei įgyvendinti ne vieną programinį įsipareigojimą. Tuo metu kai kurie opozicijos parlamentarai mano, kad biudžetas per daug optimistinis, ryški socialinė jo orientacija, bet tai planuojama daryti skolintais pinigais.Sveikatos apsaugos ministerija įteisino revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Įsakyme numatoma, kad visi 18 metų ir vyresni žmonės sustiprinančiąja doze galės skiepytis „ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo pirmosios arba antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos“.Tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius, jų problemas spręstų partnerystės įteisinimas, rodo Lietuvos žmogaus teisių centro užsakymu atliktas tyrimas.Dėl pandemijos užsidaro Latvija. Pasak šalies premjero Krišjanio Karinio, nuo šio ketvirtadienio keturioms savaitėms planuojama komendanto valanda, įvedamas karantinas. Jo metu dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos. Latvija yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo COVID-19 augimą.Ved. Madona Lučkaitė

Dėl kokių Abiejų Tautų Respublikos istorijos įvykių, reiškinių, procesų vertinimo polemizavo ir netgi kariavo lenkų bei lietuvių istorikai tarpukariu? Kaip antilenkiškas Lietuvos visuomenės nuostatas bandė savo poreikiams išnaudoti sovietinė ideologija? Kokius senosios ir naujosios abiejų tautų istorijos siužetus stengėsi iškraipyti, suklastoti, perrašyti (pabrėždamos lietuvių – lenkų antagonizmą) sovietinė istoriografija?Kokių menamų „lenkų klastų“ eidami Nepriklausomybės keliu labiausiai bijojo lietuviai paskutiniajame XX a. dešimtmetyje?Didelę XX amžiaus dalį Lenkijoje buvo gajus „pikto ir priešiško lenkui lietuvio mitas“.Kada įvyko tokios esminės slinktys lenkų mąstysenoje? Kokios asmenybės ir kokios šių asmenybių išsakomos idėjos sugebėjo pakeisti Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą ir lietuvius?Kokiems kūrybiniams sumanymams atveria galimybes susiklosčiusi geranoriška atmosfera tarp dviejų šalių istorikų bendruomenių XXI amžiuje?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Pozytywne zmiany na polskim rynku funduszy inwestycyjnych ETF (ang. exchange-traded fund – ETF) są widoczne, ale trudno oczekiwać tak szybkiej ścieżki rozwoju, żeby polski rynek ETF mógł dołączyć do grupy rynków średniorozwiniętych – mówi Adam Marszk z Wydziału Zarządzania i Ekonomii Politechniki Gdańskiej. Współautorzy badania nt. ETFów, dr hab. Ewa Lechman i dr Adam Marszk z Politechniki Gdańskiej, przeanalizowali rozwój ETFów i innowacyjnych instrumentów finansowych w Polsce, Europie i regionie Azji i Pacyfiku w ostatnim stuleciu.

Dėl kokių priežasčių XVIII a. pradžioje kilo Didysis Šiaurės karas? Ko karo akivaizdoje siekė Rusijos caras Petras I-asis? Kokios aplinkybės paskatino tuometinį Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos valdovą Augustą II-ąjį prisidėti prie Petro I-ojo buriamos antišvediškos koalicijos? O kokius planus puoselėjo Švedijos karalius Karolis XII-asis?Kuo skirtingos ir kuo panašios buvo Švedijos, Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kariuomenės, prieš prasidedant karui, pakeitusiam Šiaurės rytų Europos likimą?Kaip Didžiojo Šiaurės karo metu keitėsi Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos santykiai?Kaip jis pakeitė kare dalyvavusias valstybes, jų visuomenių raidą?Ar Didžiojo Šiaurės karo metu nutikę įvykiai, reiškiniai, procesai arba jame dalyvavę personalijos galėtų nusipelnyti istorinių romanų rašytojų, komiksų kūrėjų ar kino režisierių dėmesio?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Mindaugu Šapoka, parašiusiu knygą „Didysis Šiaurės karas. 1700-1721: karas pakeitęs moderniąją Europą“.Ved. Aurimas Švedas

Šie metai ypatingi Lietuvos totoriams – net 7 šimtmečius ši unikali bendruomenė yra neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir modernios Lietuvos dalis, puoselėjanti savo unikalias tradicijas ir kultūrą. Kaip ši bendruomenė pradėjo formuotis Lietuvoje, kokie žymus asmenys save laiko Lietuvos totoriais, kokias tradicijas ir kulinarines paslaptis jie išsaugojo iki šių dienų. Apie visa tai ir daugiau naujame „Talking Diplomacy“ epizode, kuriame kalbinama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas. „Įsivaizduokite, kad mažoje Lietuvoje yra žmonės atėję iš kažkada milžiniškos galingos valstybės į taip pat besikuriančią visai neprastą valstybę, taip pat nemažą ir taip pat galingą, vienais ar kitais istorijos momentais, tai man atrodo, kad tai turi sukelti tikrai tokius pozityvius jausmus ir netgi pasididžiavimo jausmą“, - sako T. Bairašauskaitė. „Mes jeigu pasižiūrime toliau, aš kaip visuomet sakau, Lietuvos kariuomenė, kariuomenės įvaizdis, ne be totorių pagalbos sukurtas“, - sako M. Jakubauskas. Kviečiame klausytis! Mus galite rasti ir LRT audiotekoje. Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Apie šiandieninę Lietuvą kartais kalbame kaip apie antrąją respubliką, turėdami omenyje, kad pirmoji respublika gyvavo tarpukariu, kol jos nepražudė viena po kitos sekusios sovietinė, nacių ir vėl sovietinė okupacijos. O juk atrodo, kad galėtume kalbėti ir apie trečiąją respubliką, jei prisimintume ir Abiejų Tautų Respublikos, kuri taip pat yra mūsų istorijos dalis, laikus. Tai ypač aktualu šiemet, kai minime 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines. Apie pačią Respublikos sąvoką, respublikos tradiciją Lietuvoje, apie tai, kokią laisvės sampratą apibrėžia respublika ir tai, ar šiai idėjai būtina bendrojo gėrio sąvoka – pokalbis su kultūros istorijos tyrinėtoju, visuomenininku Dariumi Kuoliu.Ved. Donatas Puslys

Gegužės 3-iąją minime 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo.O kaip su kaimynais lenkais sutariame šiandien? Ar pavyko užmiršti ilgamečius vaidus?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Seimu ir Senatu grupės vadovė Rita Tamašunienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.Ved. Mindaugas Jackevičius

Kodėl Lietuvos visuomenei vertėtų leistis į intriguojančią kelionę laiko mašina ir iš naujo atrasti XVIII amžių? Kaip šios epochos pažinimas padeda mums geriau suvokti Naujųjų ir Naujausiųjų laikų Lietuvos istoriją?Kokiu būdu pastaruoju metu suintensyvėję XVIII amžiaus tyrimai keičia visuomenėje susiklosčiusius vaizdinius apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją, valstybės reformavimo ir modernėjimo procesą, pagaliau Abiejų Tautų Respublikos žlugimą?Pokalbis su Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl sidabriniu vadinamas XVII amžius LDK tyrimuose sulaukia mažiau dėmesio nei kiti? Ką išgyveno Vilnius ir Abiejų Tautų Respublika, patyrusi agresiją tiek iš švedų, tiek iš maskvėnų? Kaip savo veidą Vilnius pakeitė po „Tvano“ – pirmosios šio miesto okupacijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovu dr. Gintautu Sliesoriūnu.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė

2019-aisiais minėjome 450-ųjų Liublino unijos sudarymo metų sukaktį. Ką ši data reiškia mums XXI-ąjame amžiuje? Kokios aplinkybės lėmė tai, kad Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atmintyje susiklostė tokie skirtingi Liublino unijos vaizdiniai?Ką ir kodėl turėtume prisiminti mąstydami apie Liublino unijos sudarymo prielaidas ir šio svarbaus dokumento priėmimo aplinkybes? Kokios priežąstys privertė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politines tautas imtis dvi valstybes siejančios dinastinės – personalinės unijos keitimo ir tobulinimo darbo? Ar tikrai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prieš Liublino uniją buvo atsidūrusi geopolitiniame akligatvyje? Kodėl strigo Seimo susirinkusio Liubline darbas, o politinis Lietuvos lyderis Mikalojus Radvila Rudasis prabylo apie “grotas”, esą skyrusias Lietuvos ir Lenkijos delegatus? Ar galima mąstyti apie kokį nors Liublino unijos įnašą į Europos istoriją? Jeigu taip – kaip tą įnašą derėtų nusakyti?Kokias istorijos pamokas galėtume išmokti prisimindami ėjimą į Liublino uniją, jos sudarymą ir Abiejų Tautų Respublikos epochą?Šiuos ir kitus klausimus aptarsime su Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja moksline bendradarbe, profesore Jūrate Kiaupiene, ką tik publikavusia knygą „1569 metų Liublino unija ir Lietuva“. Ved. Aurimas Švedas

Šiandien pamėginsime prisiminti Gardino miestą, apie kurį sakoma, jog tai – vienas garsiausių istorinės Lietuvos miestų. Jis įsikūręs šiandieninės Baltarusijos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Gardynės upelio žiočių. Pirmą kartą paminėtas 1127 m. Į Lietuvos įtaką pakliuvo XIII a. viduryje. Įvairiais laikais tai buvo svarbus gynybinis punktas, vėliau – prekybinis centras, dar vėliau – šiame mieste imti šaukti Abiejų Tautų Respublikos Seimai. O kuo Gardinas mums svarbus šiandien? Ką, kaip ir kodėl iš jo istorijos turėtų prisiminti ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos visuomenė? Ar šio miesto ir jame gyvenusių iškilių asmenybių istorijos gali suteikti įkvėpimą ne tik praeities tyrinėtojas, bet ir rašytojams?Kokiomis aplinkybėmis Gardinas mus gali atsiskleisti kaip istorijos, atminties ir vaizduotės sąveikų kuriamas tekstas?Apie šiuos ir kitus dalykus šiandien kalbėsime su senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja, rašytoja humanitarinių mokslų daktare Jurga Žąsinaite-Gedminiene, parašiusia romaną „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija“.Ved. Aurimas Švedas

Šiame epizode Marija Kavtaradze kalbasi su Ugne Šiaučiūnaite, aktore ir kastingo režisiere. Aptariame abi kastingo puses - sunkumus, iššūkius ir pamokas.Ugnę galėsite pamatyti trumpametražiame Kamilės Milašiūtės filme "Laukais" jau poryt prasidedančiame Kino pavasaryje:https://kinopavasaris.lt/lt/programa/7095-laukais

Ši laida yra pokalbis su istoriku, profesoriumi Valdu Rakučiu apie dramatiškąjį XVIII amžių Abiejų Tautų Respublikoje. Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite ir girdėsite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Pasiliekame prie Apšvietos, tačiau keliamės kur kas arčiau – į Abiejų Tautų Respubliką. Kartu su VU TSPMI daktaru Viliumi Mačkiniu aptarėme Apšvietos įtaką ATR politinei minčiai, jungtis tarp ATR ir šių laikų Lietuvos bei amžinuosius politologijos klausimus.

Į Lietuvos Respublikos Istorinę Prezidentūrą Kaune sugrįžo Lietuvos nepriklausomybės 20-ečio proga nukaltos ir prezidentui Antanui Smetonai padovanotos dvi jubiliejinės 10 litų monetos iš sidabro ir aukso. Kaip ši numizmatinė ir istorinė relikvija pateko į Amerikos lietuvių kultūros archyvą ir po 35-erių metų grįžo į Lietuvą? Pokalbis su Lietuvos Respublikos Istorinės Prezidentūros Kaune vadove Renata Mikalajūnaite.Kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdoje prasideda XX tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Kokie yra gatvės teatro žanrai ir kokius iš jų pamatys klaipėdiečiai bei uostamiesčio svečiai? Pasakoja Asta Kažukauskienė.Kodėl istorikai prieštaringai vertina Lietuvai ir Lenkijai svarbų faktą – Liublino uniją – pasirašytą prieš 450 metų, kurios pagrindu radosi Abiejų Tautų Respublika? Kaip ir kodėl lenkų dailininkas Janas Mateika (1838–1893), praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po ATR žlugimo, įprasmino unijos priesaiką dailės kūrinyje? Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi dr. Vydu Dolinsku.„Klasikos enciklopedija“ – apie Brazilijos katedrą vadinamąjį „Erškėčių vainiką“. Ved. Laima Ragėnienė.

Su Turkija besiribojusi Abiejų Tautų Respublika buvo tarp pirmųjų kraštų, kurių elitai pradėjo gerti kavą. XVIII a. sklandė kalbos, kad mūsų miestuose kavą geria net elgetos... Ką lietuviams reiškia kava? Kokią ją geriame ir kokią mėgstame? Apie tai kalbėsime su kavos gurmanu Vytautu Kratuliu. Ved. Vytaras Radzevičius.

Pokalbis su birbynininku Dariumi Klišiu ir muzikologe Aleksandra Pister apie kolektyvo „Reversio“ išleistą kompaktinę plokštelę. Tai muzika, skambėjusi Abiejų Tautų Respublikoje, perteikianti XVII a. dvasią, didikų skonį ir iki šių dienų išlikusių muzikinių šaltinių lobyną. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Ūkio naujienos. Šių metų Valstybės biudžete visai žemės ūkio sričiai skirta 985 mln. eurų – beveik 100 mln. mažiau nei pernai. Politikai aiškina, kad tai sąlyginis mažėjimas, žemdirbių atstovai įsitikinę, kad realus, kat tai gali paveikti ūkių konkurencingumą bendroje ES rinkoje. Abiejų pusių argumentai ir svarstymai apie tokio finansavimo įtaką kaimui rubrikoje „Penktadienio pašnekesiai“. Ved. Arvydas Urba.

Apie albumą „Lietuviška birbynė: XVII amžiaus muzika Lenkijoje ir Lietuvoje“. Pokalbis su birbynininku Dariumi Klišiu ir muzikologe Aleksandra Pister apie kolektyvo „Reversio“ išleistą kompaktinę plokštelę. Tai muzika, skambėjusi Abiejų Tautų Respublikoje, perteikianti XVII a. dvasią, didikų skonį ir iki šių dienų išlikusių muzikinių šaltinių lobyną. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Apie albumą „Lietuviška birbynė: XVII amžiaus muzika Lenkijoje ir Lietuvoje“. Pokalbis su birbynininku Dariumi Klišiu ir muzikologe Aleksandra Pister apie kolektyvo „Reversio“ išleistą kompaktinę plokštelę. Tai muzika, skambėjusi Abiejų Tautų Respublikoje, perteikianti XVII a. dvasią, didikų skonį ir iki šių dienų išlikusių muzikinių šaltinių lobyną. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Septintoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba dviejų 1768 metais sukurtų Mozarto operų siuitos.Vienaveiksmis zingšpylis „Bastienas ir Bastijenė“ ir trijų veiksmų opera-bufa „Tariamasis naivumas“ atskleidė naujus jaunojo kompozitoriaus gebėjimus puikiai suvaldant dideles muzikines formas. Operų muzikoje sutaria tradicija ir ieškojimai, akivaizdi to meto muzikinio stiliaus įtaka ir siekis iš jos veržtis. Abiejų opusų atsiradimą lydi įdomios ir netikėtos peripetijos. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 50 ir 51 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Septintoje ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje skamba dviejų 1768 metais sukurtų Mozarto operų siuitos.Vienaveiksmis zingšpylis „Bastienas ir Bastijenė“ ir trijų veiksmų opera-bufa „Tariamasis naivumas“ atskleidė naujus jaunojo kompozitoriaus gebėjimus puikiai suvaldant dideles muzikines formas. Operų muzikoje sutaria tradicija ir ieškojimai, akivaizdi to meto muzikinio stiliaus įtaka ir siekis iš jos veržtis. Abiejų opusų atsiradimą lydi įdomios ir netikėtos peripetijos. Laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 50 ir 51 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Su rubrika „Retro“ keliausime į 1976-uosius ir pasiklausysime kaip anuometiniame Vakarų Berlyne griežė M. K. Čiurlionio meno mokyklos styginių ansamblis, vadovaujamas Sauliaus Sondeckio. Tąsyk Herberto von Karajano konkurse jaunieji čiurlioniukai su savo mokytoju laimėjo Aukso medalį. Spalio 11-ąją minėjome Sauliaus Sondeckio 90-ąsias gimimo metines. Šiandien sukanka 75 metai nuo kompozitoriaus, chorvedžio, kultūros ir visuomenės veikėjo Stasio Šimkaus mirties. Apie kompozitoriaus darbus ir ugningą charakterį pasakos jo biografė, muzikologė Dana Palionytė. Šiandien taip pat sukanka 185-eri metai, kai mirė kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius, populiarių Europoje polonezų, mazurkų ir romansų autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Daugiau jo muzikos – paskutinį laidos pusvalandį.

Su rubrika „Retro“ keliausime į 1976-uosius ir pasiklausysime kaip anuometiniame Vakarų Berlyne griežė M. K. Čiurlionio meno mokyklos styginių ansamblis, vadovaujamas Sauliaus Sondeckio. Tąsyk Herberto von Karajano konkurse jaunieji čiurlioniukai su savo mokytoju laimėjo Aukso medalį. Spalio 11-ąją minėjome Sauliaus Sondeckio 90-ąsias gimimo metines. Šiandien sukanka 75 metai nuo kompozitoriaus, chorvedžio, kultūros ir visuomenės veikėjo Stasio Šimkaus mirties. Apie kompozitoriaus darbus ir ugningą charakterį pasakos jo biografė, muzikologė Dana Palionytė. Šiandien taip pat sukanka 185-eri metai, kai mirė kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius, populiarių Europoje polonezų, mazurkų ir romansų autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Daugiau jo muzikos – paskutinį laidos pusvalandį.

Po didinamuoju stiklu po kratų ir suėmimų atsidūrusi Latvijos finansų sistema kelia vis daugiau klausimų? Bendražygio Kirgizijos kalnuose netekęs alpinistas sako, kad nelaimę galėjo lemti ir klaida, ir gamta. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nereceptiniais vaistais leisti prekiauti prekybos centruose, degalinėse ar kitose mažmeninės prekybos vietose. Olimpinių žaidynių apžvalga. Vasario 16-osios nutarimas prieš 100 –ą metų buvo paskelbtas „Lietuvos aide“. Laikraščio egzempliorių galima pamatyti ir šiandien. Vilniaus knygų mugėje pristatomas romanas apie paskutinį Abiejų Tautų Respublikos karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį.

Po didinamuoju stiklu po kratų ir suėmimų atsidūrusi Latvijos finansų sistema kelia vis daugiau klausimų? Bendražygio Kirgizijos kalnuose netekęs alpinistas sako, kad nelaimę galėjo lemti ir klaida, ir gamta. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nereceptiniais vaistais leisti prekiauti prekybos centruose, degalinėse ar kitose mažmeninės prekybos vietose. Olimpinių žaidynių apžvalga. Vasario 16-osios nutarimas prieš 100 –ą metų buvo paskelbtas „Lietuvos aide“. Laikraščio egzempliorių galima pamatyti ir šiandien. Vilniaus knygų mugėje pristatomas romanas apie paskutinį Abiejų Tautų Respublikos karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Iš Švietimo ir Kultūros ministerijų reikalaujama per pora mėnesių parengti konkretų kovos su propaganda planą.Kiek kainavo ilgiausias šildymo sezonas per nepriklausomybę?Pasaulinis psichiatrų kongresas Vilniuje.Uždaromos „Prismos“ parduotuvės Lietuvoje.Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka palieka premjero postą.Gegužės 3-ią minime Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos gimtadienį.

Kurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais mineraliniais vandenimis, bet ir istorija. Dar 1382 metais Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose aptinkamas pirmasis šios vietovės paminėjimas kaip „sodyba prie sūraus vandens.“ XIX a. viduryje atlikta mokslininkų cheminė šaltinių analizė patvirtino, kad apylinkių vanduo tinka gydymui.„Birštonas yra ne tik sveikatingumo, bet ir karališkasis istorinis miestas. Čia medžiojo, privilegijas rašė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Mieste ir jo apylinkėse labiausiai paplitęs Vytauto vardas, – juokauja Vytautas Kuzmickas, Birštono muziejaus istorikas, – taip pat Birštonas siejasi su 1863 m. sukilimu, siekiančiu atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Čia įvyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui sambūrių, visame krašte buvo telkiami sukilėliai.“Birštone yra du muziejai. Viename perteikiama miesto istorija, kitame, Sakraliniame muziejuje, atsispindi kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimo tarpsnis, susijęs su Birštono kurortu. Anot muziejininkės Daivos Valatkienės, muziejus yra gausiai lankomas, jame rengiamos bažnyčios istorijos dokumentų parodos, religinio meno paroda „Gloria Deo“.

Kurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais mineraliniais vandenimis, bet ir istorija. Dar 1382 metais Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose aptinkamas pirmasis šios vietovės paminėjimas kaip „sodyba prie sūraus vandens.“ XIX a. viduryje atlikta mokslininkų cheminė šaltinių analizė patvirtino, kad apylinkių vanduo tinka gydymui.„Birštonas yra ne tik sveikatingumo, bet ir karališkasis istorinis miestas. Čia medžiojo, privilegijas rašė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Mieste ir jo apylinkėse labiausiai paplitęs Vytauto vardas, – juokauja Vytautas Kuzmickas, Birštono muziejaus istorikas, – taip pat Birštonas siejasi su 1863 m. sukilimu, siekiančiu atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Čia įvyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui sambūrių, visame krašte buvo telkiami sukilėliai.“Birštone yra du muziejai. Viename perteikiama miesto istorija, kitame, Sakraliniame muziejuje, atsispindi kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimo tarpsnis, susijęs su Birštono kurortu. Anot muziejininkės Daivos Valatkienės, muziejus yra gausiai lankomas, jame rengiamos bažnyčios istorijos dokumentų parodos, religinio meno paroda „Gloria Deo“.