Podcasts about erdv

XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus Gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokią ji turėtų būti?„Šį laikotarpį vadinu „Berlyno pilkuma“, ta sunki pilkuma, kuri trunka nuo spalio iki kovo. Kalėdos yra maloni pertrauka nuo to“, – sako šviesų menininkas, „Dark Matter“ erdvės įkūrėjas Christopheris Bauderis. Ypatingą ryšį su šia švente jis perteikia ir savo kūryboje, kuria siekia modernizuoti Kalėdų tradiciją.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta videomeno paroda „Žemės kūnas“. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais.Tauragė ir Vilnius – klimatui neutralūs, išmanūs miestai. Ar ambicija įgyvendinama? Komentare svarsto Renata Karvelis.Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?„Mano tikslas dabar yra sugrįžti į save kaip į žmogų, ne kaip į sėkmingą menininkę ir teoretikę“, – sako naujoji meno daktarė, užgarsių muzikoje ieškanti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?Kostiumologė Taira Milušauskaitė Kaune pristatė knygą „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas: Art deco mada Lietuvoje“. Šis albumas nukelia į nuostabųjį tarpukarį, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o art deco stilius formavo miesto veidą. Pasakoja Skirmantė JavaitytėKlasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Kai viskas orientuota į Ignalinos atominės elektrinės išmontavimą ir atliekų tvarkymą, ar yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?Bronio Savukyno premija įteikta Gintarei Adomaitytei.Kalėdinių eglučių ciklas šiandien mus nukelia į Kauno rajoną, į Obelynę. Pasakoja Andrius Baranovas.Dovanojame šventinius LRT Klasikos prizus.Ved. Justė Luščinskytė

5-ąjį sezoną LRT PLIUS kanale pradeda „Žiemojimas su opera“. Taip pat padiskutuosime apie Milano La Scalos teatro sezono pradžios premjerą, kurios jau keletą metų iš eilės netransliuoja LRT KLASIKA, nes spektakliuose pagrindinius vaidmenis kuria taip vadinama Putino primadona Anna Netrebko. Ar dar yra erdvės Kremliaus režimą remiančių atlikėjų boikotui, ar jau esame išsikvėpę? Ar kaip tik: kultūra ir politika – iš tikrųjų nieko bendro? Studijoje viešės Jūratė Katinaitė ir Julijus Grickevičius.Panevėžyje „Stasys museum“ pristatoma menininko Hermano Nitscho kūryba. Apie naują parodą pasakos kolegė Evelina Povilavičiūtė. Taip pat išgirsime scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentarą apie Berlyne vykusį festivalį „No Limits“.„Nuotraukos nėra įdomios, jei jos neturi istorijos“, sako rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje? To komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Savaitgalį Paryžiuje įvyko Juozo Statkevičiaus mados šou – bene vienintelis mados renginys Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.„Dažnai vaikai šiais laikais neturi svajonių. Jie nežino, kas tai yra“, – sako socialinė pedagogė Irma Zastartienė. Ji su teatro mokytoja Jolita Seniūnaite veda emocinio ugdymo pamokas, kurių turi ne visos mokyklos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Su kuo skaitmeninėje erdvėje susiduria senjorai?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Valdovų rūmuose spalio 1 d. vyks Didžioji muzikų šventė, kurios metu bus apdovanoti 2024 m. „Auksinio disko“ laureatai. Renginio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti žymių šalies atlikėjų, bet ir paminėti Pasaulinę muzikos dieną.Poetas, eseistas, fotografas ir gamtininkas Alis Balbierius šiandien švenčia savo 70 metų jubiliejų.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš šiemet po rekonstrukcijos skaitytojams atvertos Ąžuolyno bibliotekos Kaune. Praėjo jau daugiau nei pusmetis nuo šventiško bibliotekos atvėrimo, kokie nauji ir seni jos lankytojų įpročiai? Kaip sekasi užpildyti modernias erdves? Ką skaito kauniečiai?Ąžuolyno biblioteka – Žaliakalnyje, o kas ją supa? Apie Žemuogių ir kitas kvartalo gatves – pokalbis su kaimynystėje esančių K. ir M. Petrausko namų kolektyvo atstovais.Nauja erdvė naktinei kultūrai - Auditorija Kaune. Uždarius naktinį klubą „Lizdas“, jo bendruomenė migruoja į kitas M. Žilinsko dailės galerijos erdves. Ką šioje kultūroje simbolizuoja toks nuolatinis judėjimas? Galerija kažkada bus galutinai renovuota, kur bendruomenė migruos toliau? Pasakoja Mantas Pakeltis ir Monika Balčiauskaitė.Kuo kvėpuoja Kauno muzikos gimnazijos? Kaip ruošia būsimuosius Lietuvos ir užsienio aukštųjų muzikos mokyklų studentus? Pokalbis su Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriumi Raimundu Simanavičiumi.„Be kaukių“ – choreografas, šokėjas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, trupės „Nuepiko“ vienas įkūrėjų Marius Pinigis. Jo visur daug – nuo Kauno kiemų iki geležinkelio bėgių Panevėžyje. Kūryba, darbas, laisvalaikis – kaip viską spėti šiuolaikiniam kūrėjui?Ved. Kotryna Lingienė ir Gerūta GriniūtėE. Ovčarenko / BNS nuotr.

Kokia ateitis laukia Baltijos jūros? Nenuspėjama – atsako mokslininkai ir menininkai, kviečiantys į II-ąją meno ir mokslo trienalę „Nenuspėjamos ateitys“.Dešimtą kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ šį kartą siūlo ne tik atrasti unikalias Vilniaus ir jo apylinkių vietas, bet ir gilintis į visuomenei svarbias temas, apmąstyti besikeičiantį laiką.Vakar keturios Kauno valstybinės kultūros įstaigos pristatė naują sezoną. Ką savo žiūrovams žada Kauno dramos teatras, kaip trupė pasitinka 105 sezoną – papasakos teatro vadovas Egidijus Stancikas.„Teatras – kaip terapija. Gali pabūti kitu žmogumi“,- sako Keistuolių teatro aktorė Viola Klimčiauskaitė, ne tik vaidinanti scenoje, bet ir vedanti edukacijas vaikams, nes mokytis galima žaidžiant.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Vyrai turi komplikuotą santykį su kitais vyrais, festivalis – puiki erdvė kuriant pozityvius santykius“, – sako vienas „Genčių“ bendraįkūrėjų, psichologas Antanas Grižas. Išskirtinai vyrų asmeninio gyvenimo festivalis – „Tribes fest“, į kurį tėvai atsiveža savo vaikus, dar įdomesnė patirtis, kai atsiveži savo tėvą, pasakoja organizatoriai. Daugybė veiklų, paskaitų, pokalbių, kūrybinkių dirbtuvių ir muzikinė erdvė prie Skaisčio ežero. „P.S. – lygybė atstatyta, „Tribes fest“ užsiminė ir apie artėjantį moterų festivalį“. Ved. Marius Andrijauskas

Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epochų kaita aktyvuoja atmintį ir kokios meno ir gyvenimo pamokos jai įsiminė studijuojant VDA bei Vokietijoje. Indrė Rybakovaitė yra „Zabolis Art Prize'24“ laureatė už kūrinį „Šiauriniai Liepojos fortai“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Visi suprantame, kad miesto viešoji erdvė yra bendras turtas ir vertybė, kurią bendrai išlaikome, ir kurią giname nuo įvairialypių bandymų pasisavinti. Šiuolaikinė demokratija, kadaise užaugusi urbanistinėje Agoroje, dabar gerokai labiau remiasi skaitmenine vieša erdve, o ypač pastarąjį dešimtmetį - socialiniais tinklais. Kaip mes suprantame skaitmenines viešas erdves ir kokie procesai ten vyksta, ir kokias matome paraleles su miestų viešosiomis erdvėmis? Apie tai kalbamės su IT specialistais Žilvinu ir Vytautu.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Naujo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga.Nors dėl pastarųjų mėnesių naujienų iš Islandijos galime manyti, kad ugnikalniai pasaulyje suaktyvėjo, mokslininkai sako, kad tam duomenų nėra.Savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija MedekšaitėVilniaus senajame teatre šiandien lankosi pati jauniausia publika, t. y. 6-ių – 18-kos mėnesių kūdikiai. Reikliausi žiūrovai choreografės Birutės Banevičiūtės interaktyviame judesio spektaklyje „Pasaulio medis“ kartu su aktoriais tyrinės judesius, kūno kalbą ir scenoje esančius objektus.Šiandien – Elžbietos Banytės pasirinktų knygų apžvalga „Kartuvių humoras”.Jau šį savaitgalį, 27 d. Vilniuje prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius festivalio pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. Kuo išskirtinė šių metų programa?„Muzika erdvėje“ kviečia švęsti Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetį. Renginyje kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinė kelionė po Vyriausybės rūmų erdves.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją.Sekmadienį šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tiesioginė transliacija iš Tartu.Ved. Justė Luščinskytė

Pasak buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Putinas išjuokė JAV perspėjimus dėl teroristinio išpuolio, o dabar turi, ką turi. Ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičiaus teigia, kad teroro išpuoliai Rusijoje gali kartotis.Ved. Deividas Jursevičius

Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs lietuvis karys šaukiniu „Milžinas“. Jis tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje. Tai LRT radijui patvirtino Krašto apsaugos ministras Arvvydas Anušauskas.Rusijos agresijos atveju, Lietuva turi būti pasiruošusi savarankiškai gintis dvi savaites. Taip teigia JAV atsargos generolas Benas Hodžesas. Lietuvos saugumo ir gynybos pareigūnai sako, kad Lietuva vis dar neapsisprendusi dėl visuotinės gynybos modelio.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje skelbia apie nesaugius maisto produktus ir pašarus. Tarnybos pateiktoje lentelėje matyti, jog per šiuos metus gauta keturiasdešimt tokių pranešimų. Nurodydama pažeidimų rūšį Veterinarijos tarnyba skelbia, kad vienuose produktuose rasta svetimkūnių, kituose patogeninių mikroorganizmų, sudėties neatitikimo, cheminio užterštumo, pasticidų, maisto priedų,mikrobiologinio užteršumo.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Radviliškyje prabylama apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečių. Teisėsauga tikrina ją pasiekusią informaciją apie tai, kad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojas galėjo priekabiauti prie moksleivių, bet kol kas tyrimas nėra pradėtas.Mėnulyje sėkmingai nusileido privačios Jungtinių Valstijų įmonės erdvėlaivis „Odisėjas“. Tai pirmasis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje per daugiau kaip 50 metų - nuo Apollo misijos laikų 1972-aisiais. Erdvėlaivį į kelionę išsiuntusi bendrovė „Intuitive Machines“ tapo pirmąją privačia įmone sėkmingai atlikusią tokią misiją.Ved. Madona Lučkaitė

Įsigalioja naujas ES skaitmeninių paslaugų paktas: pokyčiai internetinėje erdvėje.Kai kurių gydymo įstaigų vadovai ragina gerinti sudėtingus pacientus prižiūrinčių psichikos sveikatos specialistų darbo sąlygas. Teigiama, kad saugumo prasme jos yra patenkinamos.Pirmadienį į posėdį renkasi Vilniaus savivaldybės sudaryta nelaimės Viršuliškių daugiabutyje tyrimo komisija. Suniokoto pastato administratorius sako, kad net ir bus leista jį toliau naudoti, žmonės savo butuose gyventi kurį laiką vis vien negalės.Ar Europos Parlamentą užims kraštutiniai dešinieji?Kai kurių gydymo įstaigų vadovai ragina gerinti sudėtingus pacientus prižiūrinčių psichikos sveikatos specialistų darbo sąlygas.Ved. Guoda Pečiulytė

Amerikiečių žiniasklaida skelbia, kad Jungtinių Valstijų žvalgyba perdavė Kongresui ir sąjungininkams informacijos apie Rusijos planus kurti kosminę branduolinę ginkluotę. Nurodoma, jog žvalgybos duomenis atskleidė Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Maikas Turneris raginęs prezidentą Džou Baideną nedelsiant ją išslaptinti. Apie naują grėsmę Vašingtonas informavo savo artimiausius sąjungininkus. Kartu pabrėžiama, kad NATO tokiam ginklui neturi kaip pasipriešinti, bet svarbu ir tai, kad Rusija realiai dar neturi tokio ginklo.Seime siūloma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti darbuotojų išlaidų. Pataisos numatytų šio mokesčio netaikyti kelionėms į darbą ir iš jo, darbo vietos įsirengimui namuose, maisto pirkimui iš viešųjų maitinimo įstaigų.Pastebima, kad poreikis emocinei pagalbai Lietuvoje išlieka didelis. Kodėl? Vien per pastaruosius dvejus metus pagalbos moterims linija turėjo per 50-imt tūkstančių pokalbių, vidutiniškai per dieną po 70-imt.Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai tvirtina, kad ministerijoje nerengiami konkursai į laisvas vietas, tačiau darbuotojams vis pristatomi nauji skyrių vadovai ir departamentų direktoriai.Ministerijos kanclerė aiškina, kad konkursai nerengiami, nes siekiama sudaryti sąlygas ministerijos darbuotojams kilti karjeros laiptais.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos publiakcijų apžvalga.Po trijų metų pertraukos į LRT grįžta Nacionalinis diktantas. Koks jį skaitysiančio Marijaus Žiedo santykis su lietuvių kalba?Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė viešojoje erdvėje įsivėlė į žodinį konfliktą dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato likimo.Tęsiame pasakojimų ciklą apie „Laiką ir vandenį“.Antrą kartą išniekintas A.Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje. Ar besikartojantys išpuoliai prieš laisvės kovų paminklus turėtų versti labiau pasirūpinti jų saugumu?Koks moterų kompozitorių vaidmuo kino industrijoje?Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui pradėjo vadovauti ilgai pavaduotoja dirbusi Lina Dikšaitė.Ved. Marius Eidukonis

Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam nepriimtina galimybė leisti niekinti šeimą. Taip Gitanas Nausėda sureagavo, paklaustas, ar vetuotų tokią pataisą, jei ji būtų priimta SeimePrabangūs automobiliai nuo gruodžio nebebus geležinkeliais eksportuojami į trečiąsias šalis: dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų geležinkelių bendrovė „LTG Cargo“ stabdo prabangių automobilių pervežimą. Bendrovė patvirtino dar vasarą LRT Tyrimų skyriaus skelbtą informaciją, jog dalis prabangių, trečiosioms šalims skirtų automobilių, per Lietuvą iš tiesų yra gabenami į Rusiją.Tarp penkių didžiųjų miestų Vilniaus gyventojai lapkritį už šilumą mokės daugiausiai, o Kauno – mažiausiai.Seimo nariai atmetė siūlymą įstatymu uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Taip pat Parlamente planuojama svarstyti naują Medžioklės įstatymo pataisą, ja jau būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.Lenkų vežėjai blokuoja tris sienos perėjas su Ukrainai ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją. Kijivas sako negavęs jokių reikalavimų iš Lenkijos transporto kompanijų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Fabijoniškėse įsikūręs skulptūriškas akmens sodelis su grilio zona kviečia atrasti vieni kitus ir iš arti susidurti su menu čia pat, jų kieme. „Fabijono svetainę“ kūrė belgų menininkas Bertas Jakobsas, kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė, skulptorius Daumantas Kučas ir kuratorė Justė Kostikovaitė. Dvi iš projekto autorių kalbiname ne tik apie projektą, bet apie masinės statybos rajonų aplinką, viešųjų erdvių kokybę, meną ir bendruomenės įtraukimą. Mūsų šiandienos pašnekovės yra kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė ir meno kuratorė Justė Kostikovaitė.Sigita Simona Paplauskaitė – kraštovaizdžio architektė, dirbanti su miestų viešosiomis erdvėmis, bendruomenėmis ir užsiimanti menine veikla, kuria siekia akcentuoti klimato kaitos poveikį bioįvairovei.Justė Kostikovaitė – šiuolaikinio meno kuratorė ir vadybininkė, dirbanti su parodomis, meno kūrinių vystymu viešose erdvėse, menininkų rezidencijomis, kultūros infrastruktūra ir vietokūra.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Kultūros ministerija dar kartą apkaltinta organizavusi galimai neskaidrų ir šališką kultūros įstaigos vadovo atrankos procesą. Šįkart konkursą skundžia buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė. Ką galima tobulinti šiuose konkursuose ir kokia Kultūros ministerijos atsakomybė?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame paste eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“, Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie Paryžiaus bukinistus, kuriuos į nepatogią padėtį įstūmė 2024-ųjų Olimpinės vasaros žaidynės, gaisrų nusiaubtą kultūrinį Maui salos paveldą bei 20-ame amžiuje antropologų vykdytus rasistinius tyrimus ir iki šiol muziejuose saugomas žmonių smegenis.Menas kelia klausimus, bet gal turi teikti ir atsakymus? Pokalbis apie meno svarbą neramumų ir konfliktų kontekste ir menininkų atsakomybę prieš vartotoją. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Mokytojas – diagnozė ne visam gyvenimui. Kaip atrodo gyvenimas po mokyklos? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su iš mokyklos išėjusiu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, vienu iš rengiamo švietimo darbuotojų streiko organizatoriumi Aliumi Avčininku. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Menininkas Algimantas Rokas Černiauskas kviečia į augantį festivalį, į kurį atvyksta per 40 menininkų iš visos Lietuvos.

2023 metų birželio mėnesį savo trisdešimtmetį mininti Kino ir televizijos katedra buvo įkurta 1993-aisiais metais Teatro ir kino meno fakultete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip ši katedra vystėsi ir augo? Kas katedroje dirbančius žmones sutelkia į bendraminčių bendriją? Kiek katedroje dirbantiems dėstytojams ir studentams yra svarbi atmintis apie prie šios katedros ištakų stovėjusį režisierių Henriką Šablevičių? Kaip gimė Šoblės kino klubas? Katedroje studijuojantys jauni žmonės jau dvyliktus metus iš eilės rengia Šoblės kino festivalį. Kuo jis ypatingas Lietuvoje ir netgi Europoje?Kaip keičiasi studentai norintys susieti savo gyvenimą su kinu? Apie ką savo darbuose visų pirma nori kalbėti jaunieji kūrėjai šiandien?Kaip katedra formuoja ir kartu - atstovauja nacionalinę kino mokyklą?Kokie svarbiausi iššūkiai kyla Kino ir televizijos katedros žmonėms 2023-aisiais?Pokalbis su Kino ir televizijos katedroje dirbančiais pedagogais ir kino režisieriais Janina Lapinskaite (vadovavusia Kino katedrai nuo 2002 iki 2016), Vytautu Dambrausku (dabartiniu katedros vadovu) ir Giedre Beinoriūte (vadovavusia katedrai 2019-2021).Ved. Aurimas Švedas

Loftai ir kitos nestandartinės būsto tipologijos traukia kūrybinių sričių atstovus, žmones kurių poreikių netenkina tipiška gyvenimo ir darbo erdvė. Tačiau traukia ne tik juos, bet ir investuotojus kurie čia mato naujas galimybes, bręstančius pokyčius, o kartu ir rizikas kurios gali virsti pelnu. Investavima į nekinojamąjį turtą nėra mums įprasta tema, juk pirmiausia ji kelia mintis apie sausus skaičius, procentus ir nelabai kūrybingą požiūrį į miesto aplinką, bet yra žmonių kuriems investavimas į NT yra gyvenimo būdas, kurie aktyviai domisi miesto gyvenimu, dizainu, menu ir loftų kvartalais. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbiname aistringą investuotoją į NT Tomą Grižą ir architektę, interjero specialistę Rūtą Kijauskaitę kurie papasakos kaip jų gyvenime atsirado maži būstai, loftai ir investicijos į būsto projektus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Anykščiuose įsisenėjusi Antano Baranausko aikštės rekonstrukcijos problema. Vieni siūlo ją spręsti nedelsiant ir skelbti projekto konkursą, kitus aikštėje tenkina laikini mažosios architektūros objektai. Naujas diskusijas šį pavasarį įžiebė savivaldybės sprendimas išmontuoti floristinius namelius ir jų vietoje statyti medinę terasą poilsiui. Kodėl nesiimama iš esmės tvarkyti aikštės?Mūsų kolegė Kaune Kotryna Lingienė nuvyko į Šilainių sodus, kur vyko paskaita apie biomimikriją. Neparsivežti įrašo diktofone kolegei nepavyko, tad netrukus ir jūs apie mokymąsi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų ir kodėl tai daro tokių sričių, kaip architektūra, atstovai, sužinosite daugiau. Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.Įpusėjo renginių ciklas „Muzika Vilniui“, kurio metu 7-i tarptautinio žinomumo sulaukę kompozitoriai sukūrė muzikos kūrinius, skirtus konkrečioms Vilniaus erdvėms – nuo Vilniaus universiteto iki Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo.Vakar Aplinkos ministerija Vilniuje pristatė dokumentinį filmą „#Dambusters“ („Užtvankų griovėjai“), kurio centre žmonės – bendruomenės, gyvenančios aplink užtvankas, užtvankų šalinimo entuziastai, kurie atkreipia dėmesį į jų daromą žalą.Šiandien Valstybės pažinimo centre atidaroma interaktyvi, Goethe's instituto Lietuvoje inicijuota paroda „Apie tironiją“, parengta pagal istoriko Timočio Snaiderio knygą, kurioje – 20 pamokų iš XX amžiaus, pasakojančių, ką turime daryti, kaip priešintis tironijai, diktatūrai.Ved. Urtė Karalaitė

Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą. Kokia situacija Lietuvoje? Kaip čia suprantama viešoji erdvė, jos įprasminimas, atvėrimas visuomenei ar užgrobimas, naujos viešojo meno formos ir vizuali tarša. Apie tai diskutuoja laidos „Žmogus ir miestas“ kūrėjai: miesto antropologė Jekaterina Lavrinec bei architektai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas, laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas publicistas Donatas Puslys ir laidos „Tarp praeities ir ateities“ autorius filosofas Simas Čelutka.Ved. Laima Kreivytė

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" pokalbis su AJC jaunųjų žurnalistų kursų jaunimu apie gyvenimą socialinėse erdvėse.

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Jevgenija Ešvovičiūtė norėjo dirbti mėgstamus darbus, o susidurdavo su despotiškais vadovais. Manipuliacijos, mobingas, asmeninės erdvės nepaisymas. Kaip išmokti bosui pasakyti „stop!“ ir išvaduoti save iš kasdienių kančių – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Jau įpratome prie viešųjų erdvių atnaujinimo ir sutvarkymo projektų, kuriuose pagrindinės ambicijos būtent tokios ir yra: naujumas ir tvarka. Apie kūrybines ambicijas jose dažnai nėra jokios kalbos, net jei projekte esama padėtis perkuriama iš esmės. O juk yra ir meninis sluoksnis, kuris gali atsirasti ir kraštovaizdžio architektūroje, ir meno kūrinių pavidalu - ir būtent šis sluoksnis ateities kartoms signalizuos apie mus, mūsų kultūrą, savimonę ir net politiką. Šiomis temomis ir dar plačiau kalbėsimės su architektu Povilu Marozu, kuriančiu miestietiško kraštovaizdžio ir meninės kūrybos sandūroje.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Nekoncertinis turas „LRT OPUS ant ratų“ – kovo 24tąją švartuojasi Klaipėdoje. Erdvėje „Herkus Kantas“ pasirodo grupė „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“ – „pasidaryk pats“ scenoje subrendę pankuojantys stilių parazitai.Prieš koncertą - pažintis su grupe, jos ideologija, senesniais ir naujausiuoju albumu, su tik jiems suprantama muzikine terminologija („alkūnė“, „džodasenas“ ir kt.), na, ir dar daug kitų rimtų ir nerimtų pašnekesių.Koncerto vaizdo įrašą galima rasti LRT OPUS YT paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=UbFt0QmDJu4Kalbino Unė Liandzbergytė

Tęsiame temą apie koncertų sales. Pokalbis su vienos geriausių Latvijoje Liepojos miesto koncertų salės „Didysis gintaras“ vadovu Timuru Tomsonu. Apie Estijos koncertines erdves pasakoja Estijos kultūros ministerijos patarėjas muzikos klausimais Ivo Lille. Apie sudėtingą situaciją ir kylančią įtampą dėl gerų simfoninės muzikos salių stygiaus kalbamės su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą. Antano Obcarsko režisuotas spektaklis „Raganosiai“ pagal garsaus XX amžiaus dramaturgo Eugène Ionesco pjesę yra įtraukianti komedija, per humorą atskleidžianti mūsų visuomenės ydas.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas apie populiaraus serialo „Byvis ir Tešlagalvis“ įtaką muzikinei kultūrai.Aštuonių knygų autorė, jogos mokytoja, kažkada populiaraus žurnalo „Ieva“ leidėja Eva Tombak gyvenime išbandė daugybę „pirmųjų kartų“. Apie gyvenimo iššūkius, harmonijos paieškas ir sumanymą rašyti naują knygą apie senėjimą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

#TiekŽinių Antradienį (vasario 28 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie gaisrą Rosneft, įtemptą situaciją Bachmute, uždarytą oro erdvę Sankt Peterburge, prasidėjusius išankstinius balsavimus savivaldos rinkimuose ir eilinius bei auksinius Matijošaičio ir Nausėdos pasisakymus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/TauA_24wNWk

Lietuvė Dana, vos vakar iš Turkijos parvykusi į Belgiją, kur šiuo metu gyvena, prašo visų galinčiųjų padėti Turkijos žmonėms išgyvenusiems žemės drebėjimą. Pati Dana šiuo metu gyja po daugybinių sužalojimų. Lietuvė buvo atvykusi kelioms dienoms į Malatijos regioną asmeniniais reikalais kai prasidėjo žemės drebėjimas. Išskirtinis LRT RADIJO interviu su Turkijoje nukentėjusia lietuve.Ukraina skelbia apie naują masinę Rusijos surengtą raketų ir bepiločių dronų ataką. Apie sprogimus pranešama visoje šalyje.Europos Sąjungos lyderiai teigia pripažįstantys Ukrainos padarytą pažangą siekiant tapti Bendrijos nare ir ragina šalį tęsti pradėtas reformas. Taip 27-ių valstybių vadovai pareiškė Briuselyje pasibaigus Europos Vadovų Tarybai.Kovojant su dezinformacija, kurią platina vadinamosios trolių ar botų fermos, siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jau parengtos atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos. Siūloma už dezinformacijos sklaidos didinimą manipuliuojant interneto platforma bausti iki trejų metų laisvės atėmimo.Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė teigia, kad komitetas nesvarsto Paryžiaus olimpinių žaidynių boikoto, nes turi laikytis olimpinės chartijos. Ar rusams ir baltarusiams bus leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse?Lietuvos bankas sako, kad dabartinė pensijų sistema iš esmės gera ir dalyvaujantys antrojoje pakopoje gali tikėtis trečdaliu didesnės pensijos, nei papildomai nekaupiantys. Nors sistemą galima tobulinti, bankas nesiūlo imtis skubotų reformų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kokios miesto erdvės yra prieinamos paauglių veikloms? Kodėl dirbant su jaunimu tenka imtis tarpininko tarp vietos bendruomenės ir jaunuolių vaidmens? Kokiais principais remiantis galima sukurti saugią ir draugišką jaunimui erdvę? Kuo svarbus darbas gatvėse ir kaip auginamas pasitikėjimas? Kodėl svarbu pažinti savo baimes ir kas yra „Baimės laboratorija”?Savo patirtimi kuriant jaunimui draugiškas erdves dalijasi šios laidos viešnios: Asta Bieliauskaitė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorė; Audronė Masiukienė, dramos terapeutė, viena iš „Baimės laboratorijos“ vadovių ir idėjos autorių; Greta Zigmantavičienė, socialinė pedagogė, vadovavusi atvirai jaunimo erdvei „Vaga“ Naujoje Vilniuje; Žavinta Pašiulevičė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorės pavaduotoja, baigusi socialinio darbo magistrą.Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Daugiau apie šešiuose Vilniaus rajonuose dirbantį atvirą jaunimo centro „Mes“ veiklas galima sužinoti čia: https://www.facebook.com/vilniausajcmes

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta nauja erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Muziejus didžiuojasi, kad naujoji ekspozicija – moderniausia tokio tipo Baltijos šalyse.Kelerius metus Kaune veikusi industrinės kultūros platforma „Matters“ suvienijo jėgas su Kijeve veikiančiu Miesto teatru ir praėjusių metų pabaigoje išleido albumą OIDA, kuris kviečia miestą pajausti kaip meno kūrinį.Laidoje svečiuojasi LRT Knygų klubas. Panevėžiečiai skaitytojai aptaria Danielio Keyeso romaną „Gėlės Aldžernonui“.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kaip senosioms Europos tautoms sekasi sugyventi su šalia jų gyvenančiais imigrantais ir kaip skirtingos kultūros sąveikauja tarpusavyje.Pasaulio kultūros apžvalgoje žvalgomės, ko šiemet laukti galerijose ir muziejuose už Lietuvos ribų – Amsterdame, Monrealyje, Tokijuje, Londone.Skulptorius Mykolas Sauka sostinės „Titaniko“ parodų sales apgyvendino iš medžio sukurtais įvairiausiais sutvėrimais – šalia lervų, kokonų ir vabalų matome beveidžius kūdikius ir bažnytinius angelėlius. Kadangi visi parodos „Vaikų kambarys“ dirbiniai rankomis išdrožti iš medžio, greitai Mykolui buvo priklijuota tautodailininko etiketė. Pokalbis su menininku apie parodą bei liaudies ir šiuolaikinio meno santykį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Vladas Urbanavičius – skulptorius, sukūręs „Krantinės arką“. Tačiau tai tik vienas, nors ir geriausiai žinomas, jo kūrinys. Laidoje „Iš balkono“ kalbame su skulptoriumi apie jo kelią į viešąsias erdves – nuo 1977 m. prasidėjusių Smiltynės skulptūros simpoziumų, paminklų konkursų iki įvietinto meno instaliacijų. Kaip Vlado Urbanavičiaus skulptūra keičia erdvę ir žiūrovo potyrius dabar galima pamatyti Totorių gatvėje įsikūrusioje (AV17) galerijoje, kur iki lapkričio 24 d. veikia Urbanavičiaus paroda „Plieno junginiai“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

„Jei nuo 2014 metų būtų naudotas teisingas terminas „karas“, galbūt mes būtume matę uždaromą oro erdvę virš Ukrainos,“ - sako profesorius Rory Finnin. Apie kalbos ir kultūros svarbą kare ir dezinformacinėje aplinkoje, pokalbis su Kembridžo Ukrainos studijų profesoriumi Rory Finnin.

Apibūdindami miestus kaip rašomus ir perrašomus tekstus, kaip galime analizuoti šiuolaikinių miestų plėtrą, istorinių objektų atstatymo projektus ir naujų simbolinių centrų atsiradimą? Kokiais principais remdamiesi galime sukurti arba atkurti sąlygas bendruomeniškumui miesto rajonuose skleistis? Kas yra miesto „prarastos erdvės“, ir kas nustato ar erdvė yra prarasta? Ar Epikūras ir jo mokiniai eitų protestuoti, jeigu jų sodą būtų planuojama užstatyti? Kokias galimybes architektūros supratimui atskleidžia miesto naudotojų kūniškos patirties aktualizavimas? Kokias perspektyvas atveria prielaida, kad miesto naudotojai yra ne tik žmonės, bet ir kiti organizmai? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme su filosofais, tarp kurių studentų yra ir architektų.Laidos svečiai: Algis Mickūnas, Ohajo universiteto profesorius, fenomenologijai, kultūrų studijoms, komunikacijai skirtų knygų autorius ir Tomas Kačerauskas, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas, savo publikacijose gvildenantis filosofijos poetikos, kultūros filosofijos, kūrybingumo klausimus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

LRT KLASIKA šiandien švenčia savo 19 – ąjį gimtadienį. Kokią vienintelio kultūrai skirto radijo ateitį mato LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė?Kultūros kompleksas „SODAS2123“ kviečia į simpoziumą „Erdvės politika“. Kuo ji įdomus ir kaip galime diskutuoti apie erdves?Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolantos Kryževičienės pokalbis su Migle Anušauskaite apie jos išverstą Israelio Coheno knygą „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“.LRT KLASIKOS laidų vedėja Jolanta Kryževičienė kultūros žurnalistikoje sukasi jau beveik trisdešimtmetį. Kuo jai įdomi kultūros žurnalistika ir kuo žavi darbas radijuje?Rubrikos „Be kaukių“ svečias muzikologas, buvęs radijo ir televizijos laių vedėjas, klasikos koncertų balsas – Viktoras Gerulaitis.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Anykščių regioninis parkas šią pavakarę kviečia į tradicinę Naktigonę. Kas lauks lankytojų nemokamame renginyje stovyklavietėje Žirgo take?Baigiantis liepos mėnesiui, įvyko Kristoforo naktis. Kuo ji išskirtinė? Ką pravartu žinoti apie Vilniaus miesto herbe pavaizduotą šventąjį ir, apskritai, kodėl žmonės linkę tikėti legendomis?Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.Kokį įspaudą mados pasaulyje paliko neseniai šį pasaulį palikęs japonų dizaineris Issey Miyake? Apie tai pokalbis su VDA atstove Justina Semčenkaite.Buvusiame Petro Cvirkos skvere pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Apie tai, kas laukia šios erdvės, pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.Rugpjūčio 8-12 d. vyksta intensyvi mokymų programa kino festivalių profesionalams „Developing Your Film Festival“. Jau 11-us metus Independent Cinema Office rengiamoje mokymų programoje geriausi pasaulio filmų festivalių ekspertai dalinasi savo įžvalgomis ir patirtimi interaktyviose dirbtuvėse.„Mums įdomi ne tik reprezentacinė kūrybos pusė, bet ir tai, kas atskleidžia kūrybos procesą, kame labiausiai jaučiasi kūrėjo ranka ir šviežia mintis”, – teigia „Vilkamergės galerijos” iniciatoriai grafikė Oksana Judakova ir fotomenininkas Arūnas Kulikauskas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Minint Gedulo ir Vilties dieną, diskusija apie tai, kiek sovietinio palikimo tebėra viešose erdvėse ir lietuvių galvose. Kokių pokyčių įneštų Seime įregistruotas vadinamasis desovietizacijos įstatymas? Juo siūloma iš visų viešų vietų pašalinti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius, informaciją, kuria režimai yra propaguojami. Ši tvarka būtų taikoma ir paminklams, ir skulptūroms, ir aikštėms, ir gatvių pavadinimams.Diskutuoja: Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.Ved. Darius Matas

Bandyti ją apibrėžti ar įdėti į penklinę taip, kad visiems viskas būtų aišku, neįmanoma, nes ji visada buvo labiau jausmas, kurį supranti, bet nebūtinai esi jautęs. Kurio pavydi, kurio bijai, kuriuo žaviesi ir, faktas, niekaip negali jam išlikti abejingas. Atlikėja, dainų autorė Justė Arlauskaitė-Jazzu šioje „Laimės dietoje“ be tabu kalbės apie sunkiausius jausmus, tamsiausius gyvenimo periodus ir suvokimus, padėjusius iš naujo susistatyti gyvenimą bei gyventi jį autentiškai.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Europos skulptūrų parakas – vienintelis tokio dydžio muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, kurio kolekcijoje saugomi garsiausių modernizmo klasikų – Magdalenos Abakanowicz, Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo kūriniai. O kartu tai daug metų formuojamas landšaftas, kuris pats yra kaip aplinkos meno kūrinys. Šį parką labai vertino skulptorius Kazys Varnelis, jis įtrauktas į svarbiausius pasaulio skulptūrų parkus ir viešąjį meną pristatančius leidinius. Su parko įkūrėju skulptoriumi Gintaru Karosu kalbamės apie ilgą kelią nuo daug kam utopiškai atrodžiusios idėjos iki šiandienos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Nuo Valstybinio choro „Latvija“ ir jo pristatomos airių chorinės tradicijos iki modernaus Lenkijos džiazo trimito žvaigždės Tomaszo Dąbrowskio. Nuo XVIII amžiaus Šiaurės Vokietijos kompozitorių, kuriais susižavėjo Pietų Korėjos violončelininkė Gulrim Cho iki senovės Mesopotamijos ritualais alsuojančio laisvojo džiazo, vardu „Uruk“. Dar lašelis keistenybių iš vieno Niujorko klubo ir štai jums muzikinės naujienos su savo istorijomis kitapus erdvės ir laiko, arba „Kitame laike“. Istorijas pasakoja Domantas Razauskas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino į jo šalį įsiveržusią Rusiją siekiu „ištrinti“ ukrainiečius, jų šalį ir jų istoriją.Neskraidymo zona ir naikintuvai. Tai du dalykai, ko labai nori Ukraina, bet nesulaukia Vakarų partnerių palankumo. Dėl abiejų nuogąstavimas tas pat - tai būtų akivaizdi NATO konfrontacija su Rusija, o to niekas nenori. Ar gali situaciją pakeisti Jungtinių Tautų sprendimai?Maskvos ir Kijevo delegacijos ketina susitikti antrą kartą derybose prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos.Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100-o pasaulio valstybių atstovai, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Koks labiausiai tikėtinas sprendimas ir ką jis pakeis?Ved. Darius Matas

Kuo ypatinga moralės filosofijos disciplina? Ar ji gali paaiškinti, kaip žmogus turėtų gyventi? O gal jos tikslas – skatinti patį žmogų klausti apie savo kasdienių sprendimų moralumą ir žadinti žmogaus moralinį jautrumą? Kokia apskritai yra etikos vieta mūsų gyvenime, koks jos santykis su kitais mūsų gyvenimo orientyrais – nauda, galia, įtaka, malonumais? Kokius moralės šaltinius išskiria pagrindinės moralės filosofijos pakraipos: utilitarizmas, Immanuelio Kanto deontologija ir Aristotelio dorybių etika? Kaip moraliniai klausimai svarstomi Lietuvos viešojoje erdvėje ir politikoje? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto docente, etikos ir logikos dėstytoja, žurnalo „Problemos“ vyr. redaktore dr. Nijole Radavičiene.Ved. Simas Čelutka

Viešam gyvenimui vis labiau įsikeliant į virtualybę, iš paskos įtraukiamos ir erdvės, parodos bei meno kūriniai. Ar dėl to nenuvertėja mūsų materialus pasaulis? O gal vaizduotė visuomet buvo virtualybės sferoje? Apie tai laidos vedėjus kalbins kultūros žurnalistė ir šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(Tomo Martišauskio paroda „Salos“. Nuotrauka Lauryno Skeisgielos)

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kokios šiuo metu svarbiausios temos Čekijos žiniasklaidoje? Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Prahoje Andriumi Kunčina.Valstybės pagalbą verslui skirstančios INVEGOS vadovas apie tai, kokios paramos gali tikėtis Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios su nerimu stebi ne tik energetikos, bet ir žaliavų kainų šoką, patiria rūpesčių dėl geopolitinių iššūkių.Ar esate gavę užgaulių žinučių internete? Palinkėjimai susirgti, numirti ar keliomis kalbomis siunčiama keiksmažodžių tirada. Vis daugiau politikų, visuomenininkų ar kitų socialiai aktyvių asmenų sulaukia neapykantos kupinų žinučių. Jas dažnai publikuoja savo socialinių tinklų profiliuose. Kodėl internetinėje erdvėje tiek pykčio?Laidos pabaigoje - kolegų pasakojimas apie tai, ar pasiskiepiję nuo COVID-19 gyventojai taip pat platina virusą.