Podcasts about erdv

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Daliai gyventojų visuomeninė vartotojų elektra brangs 1,5 cento, dujos – pigs.Europos Sąjunga pareiškė, kad rezonansinis korupcijos tyrimas Ukrainoje liudija, jog Kyjivo kovos su korupcija agentūros atlieka savo darbą. Tuo metu Lenkijos Lenkijos vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras pareiškė, kad parama Ukrainai išlieka nepakitusi, tačiau Varšuva lauks paaiškinimo dėl kratų.Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis žmonių jau puošia namus. Kiti dar tik svarsto apie eglės pirkimą. Eglučių pardavėjai sako, kad vis daugiau pirkėjų renkasi kėnius, kurių spygliai pradeda byrėti vėliau, nei Lietuvoje augančių eglių. Bet už juos tenka ir gerokai daugiau susimokėti.Erdvė virš Vilniaus infrastruktūros objektų bus saugoma pasitelkiant mobiliąsias antidronų komandas. Be kitų priemonių, dronams numušti bus naudojami ir kulkosvaidžiai. Vilniaus miesto savivaldybė su Viešojo saugumo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl ypatingos svarbos sostinės infrastruktūros apsaugos.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė planuojantis sustabdyti migraciją iš, jo žodžiais tariant, „trečiojo pasaulio šalių“, praėjus dienai po išpuolio, kai įtariamasis afganistanietis netoli Baltųjų rūmų pašovė du Nacionalinės gvardijos karius.Ved. D. Matas

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka šiuos metus baigia ypatingai – su rekordiniais lankytojų skaičiais, sėkmingais projektais ir augančiu bendruomenės susidomėjimu. Apie tai radijo stoties FM99 studijoje kalbėjo bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė ir Jaunimo erdvės vyresn. bibliotekininkė Viktorija Juškienė, kurių teigimu, biblioteka šiandien yra gerokai daugiau nei vieta knygai pasiimti.

Šiemet FM99 Kalėdinių eglučių parkas puoš naują erdvę Alytuje - kursime šventinę nuotaiką prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Pulko gatvės pusėje. Apie tai kalbame su gimnazijos direktoriumi V. Skroblu bei gimnazistais Orestu ir Ignu.

Protestas pareikštas po to, kai Rusijos karinių pajėgų orlaiviai SU-30 ir IL-78 ketvirtadienio vakarą apie 700 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją ties Kybartais ir joje išbuvo apie 18 sekundžių.Alytus - pirmuojasis miestas, kur dalis gyventojų atliekas meta į rakinamus konteinerius. Tokiu būdu siekiama, kad gyventojai rūšiuotų, o ateityje galėtų gauti atliekų surinkimo lengvatą. Ar reikėtų rakinamų konteinerių kituose Lietuvos miestuose?Lietuvoje kasmet registruojama keli šimtai seksualinio smurto atvejų. Psichologinę pagalba nukentėjusiems teikiančios organizacijos teigia, kad oficiali statistika neatitinka realios situacijos Lietuvoje, atvejų daugiau.Vilniaus Šeškinės bendruomenė nuogąstauja dėl turgelio likimo. Žmonės renka parašus, kad jis išliktų.Ved. Rūta Kupetytė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusileido Izraelyje tuo metu, kai „Hamas“ paleido pirmąją Izraelio įkaitų grupę po dvejų metų nelaisvės.Prekyba žmonėmis tebėra viena skaudžiausių šiuolaikinės vergovės formų, kurios aukomis tampa pažeidžiamiausi visuomenės nariai.Čuhujivo mieste, esančiame dvidešimties kilometrų atstumu nuo Charkivo, turėjo pradėti veikti kartą jau sprogdinta ir ką tik naujai atstatyta mokykla, tačiau jos durys taip ir neatsivėrė. Vėl į mokyklą smogę Rusijos dronai pastatą iš dalies vėl sugriovė.Mažiausias Lietuvos miestas - Dusetos netrukus turės tris kartus daugiau gyventojų. Zarasų savivaldybė nusprendė prie jo prijungti kelis kaimus ir taip padidinti dusetiškių skaičių. Vietinė valdžia tokiu sprendimu siekia prisitraukti į miestą vaistinę, kurios čia neliko prieš keletą metų. Vaistinės čia nesikūrė būtent dėl per mažo gyventojų skaičiaus.Ved. Madona Lučkaitė

Praėjusią naktį Rusija surengė didelio masto raketų ir dronų ataką Ukrainoje.Estija paprašė skubaus NATO pasitarimo pagal ketvirtąjį Aljanso straipsnį, po to kai vakar trys Rusijos naikintuvai pažeidė šalies oro erdvę. Kaip į nuolat pasikartojančius Rusijos daromus NATO oro erdvės pažeidimus turėtų reaguoti Europa?Orams vėstant ir nenumaldomai artėjant šaltajam sezonui, išauga gaisrų tikimybė. Visai netrukus žmonės pradės kūrenti namus, o gyvenamosios vietos neturintys asmenys ieškos pastogės apleistuose ar neprižiūrimuose pastatuose, kur bandys ir sušilti. Dažnai jie tą daro degindami šiukšles ar kitas medžiagas, dėl ko itin išauga gaisrų riziką.Kaip žmogaus apetitą veikia maisto gaminimo metu sklindantys garsai?Ved. Paulius Selezniovas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šaltupio kaimo turizmo sodyboje šeimininkauja keliautojas, fotografas ir verslininkas Raimondas Puišys su šeima. Daugelis pastebi, kad vieta Prienų rajone, Šaltupio kaime, tampa savitu kultūros centru. Natūralios gamtos apsuptyje vyksta renginiai, festivaliai, koncertai ir begalė kitų veiklų. Šaltupis garsėja tradiciniu bardų festivaliu „Esu ruduo“, kasmetiniu mėgėjų teatrų festivaliu, parodomis, fotografijos technikos muziejumi.Uteną dailina gatvės menininkai: tapyba, piešiniai, freskos įamžina žinomus žmones. Apie Uteivį – amžinąjį turistą ir gatvės meną mintimis dalijasi Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė.Buvusioje Utenos mokykloje įkurta šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė RAPOLAS, kurioje veiklas vykdo įvairių sričių menininkai. Istorijų kabineto duris atvers Dalia Kiaupaitė, Muzikos – Rimantas Sinica, Eksperimentinio kino ir kino edukacijų – Miglė Križinauskaitė, Virsmo – Rita Dudėnė, Jogos – Ina Meidienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jisvyksta Klaipėdoje. Projektas atskleidžia: Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.„Ne tik vanduo, bet ir pats nuogumo faktas atveria pažeidžiamumo erdvę, kuri leidžia pajusti gilesnį ryšį tiek su savimi, tiek su kitais“,  – sako fotografė Aleksandra Bondarev, kurios parodą „Telkiniai“ galima išvysti Markučių dvare. Joje lankosi Marius Eidukonis.Duris Londone šią savaitę atveria britų atlikėjo Davido Bowie centras, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių jam priklausiusių daiktų, menininkė išNiujorko Chloë Bass sukūrė konceptualius metropranešimus, raginančius kurti tarpusavio ryšį, bei grupės Supertramp muzika prisimenant šią savaitę mirusį jos įkūrėją Ricką Davies. Apie tai – pasauliokultūros apžvalgoje, kurią parengė Rūta Dambravaitė.„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“,  – komentare „Venecijos kino festivalis ir bandymai pralaužti tylą“ sako vertėja Toma Gudelytė.Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba sklandžia lietuvių kalba. Nors, sako, sunkiausia išmokti kirčiavimo, bet tam padeda dainos. „Labiausiai patinka giedoti Lietuvos himną“, – sako keliautojas. Su juo bendrauja Gabrielė Kloniūnaitė.Tai nei etiška, nei kolegiška – apie Oskaro Koršunovo dažnai žeriamą kritiką Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui sako režisierė, su šio teatro meno vadovės pareigomis atsisveikinanti Eglė Švedkauskaitė. Pasak jos, Koršunovas turi kelis veidus, vienas iš jų – feisbuko veidas. Su režisiere nelengvus metus, drauge su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite praleistus nacionalinio dramos teatro meno vadovų kėdėse, aptaria Indrė Kaminckaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

❗ Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, politologas Arvydas Medalinskas ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas komentuoja karščiausią dienos naujieną.00:00 Pažeista Lenkijos oro erdvė4:22 Koks atsakas? 8:23 Rusija stiprėja? 11:15 JAV ir Europos reakcija16:55 Putinas trina ribas 19:32 Zapad pratybos 21:52 Kiek pasiruošę provokacijoms? Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=k3GStu2Jv8Y

Leidyklos „Electric Shapes“ įkūrėjas Aleksandras Lukačiovas dalijasi premjeromis iš būsimo rinkinio – „Unreleased Territory Vol. 6“. „Mintis buvo suburti draugus, rinkinyje leidyklos senbuviai, kurie formavo ir darė įtaką mūsų muzikiniam skoniui“, – apie albumo sudėtį pasakojo A. Lukačiovas. Iš įdomiausių užsienio ir Lietuvos atlikėjų sudaryta kompiliacija dar laukia premjeros, išskirtinė perklausa – LRT OPUS klausytojams. Pokalbio pabaigoje ir dar viena lietuviška premjera – iš artėjančio „thelastsunday“ remiksų albumo. Ved. Marius Andrijauskas

Nacionalinis kobernetinio saugumo centras pradeda registruoti kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenę. Kam to reikia? Pokalbis su naujuoju NKSC vadovu Antanu Aleknavičiumi.Įsibėgėjant vasarai prasideda ir pasiruošimas abiturientų išleistuvėms. Kol vienose mokyklose ginčijamasi, kiek išleisti išleistuvėms, fiksuojama ir nauja tendencija jų apskritai nerengti. Ar reikia abiturientų išleistuvių ir kiek turėtų būti joms išleidžiama?Po to, kai Ariogaloje buvo sumuštas ir gyvas užkastas šuo Gausas, gyvūnų mylėtojai prašo griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Peticiją dėl griežtesnių bausmių pasirašė 60 tūkst. žmonių. Gyvūnų gerovės aktyvistai teigia, kad šiandien baudžiamoji atsakomybė dažnai taikoma tik tada, kai gyvūnas žūsta, taip pat yra teisinių spragų.Rusijos ir kadaise jai draugišku laikyto Azerbaidžano santykiai toliau sparčiai blogėja. Rusijos propagandinės žiniasklaidos tinklas „Sputnik” skelbia uždarantis savo biurą Baku — neva veikti Azerbaidžane nebėra tinkamų sąlygų. Diplomatinė krizė tarp Maskvos ir Baku pagilėjo po to, kai Jekaterinburge policijos pareigūnai, kaip įtariama, nukankino du sulaikytus azerbaidžaniečius. Baku kaltina Maskvą smurtu etniniu pagrindu, ir jau kitą dieną ėmėsi atsako — atšaukė kultūrinius renginius, sulaikė narkotikų kontrabanda įtariamų Rusijos piliečių ir atliko kratas Maskvos remiamo tinklo „Sputnik” ofise. Apžvalgininkai svarsto, ar Pietų Kaukazas tendencingai tolsta nuo Rusijos įtakos.LRT radijas tęsia vasaros keliones po šalies pasienio miestus bei miestelius ir šiandien lankosi pasienyje su Rusija esančioje Panemunėje.Ved. Rūta Kupetytė

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kaip pasaulis praėjusiais metais matė Lietuvą? Duomenų analitikai atliko tyrimą ir suskaičiavo kiekvieną Lietuvos paminėjimą pasaulio žiniasklaidoje ir tyrimo rezultatus pristatė visuomenei.Prancūzijoje prasidėjo jubiliejinė 40-oji Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė, kurioje dalyvauja ir „Lithuanian Shorts“ atstovės.Kuo ypatinga šių metų Los Andžele vykusi „Grammy“ apdovanojimų ceremonija?Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja ir mokslininkė Kristina Mažeikaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Aukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, meno rezidencijos.Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus Gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokią ji turėtų būti?„Šį laikotarpį vadinu „Berlyno pilkuma“, ta sunki pilkuma, kuri trunka nuo spalio iki kovo. Kalėdos yra maloni pertrauka nuo to“, – sako šviesų menininkas, „Dark Matter“ erdvės įkūrėjas Christopheris Bauderis. Ypatingą ryšį su šia švente jis perteikia ir savo kūryboje, kuria siekia modernizuoti Kalėdų tradiciją.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta videomeno paroda „Žemės kūnas“. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais.Tauragė ir Vilnius – klimatui neutralūs, išmanūs miestai. Ar ambicija įgyvendinama? Komentare svarsto Renata Karvelis.Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?„Mano tikslas dabar yra sugrįžti į save kaip į žmogų, ne kaip į sėkmingą menininkę ir teoretikę“, – sako naujoji meno daktarė, užgarsių muzikoje ieškanti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?Kostiumologė Taira Milušauskaitė Kaune pristatė knygą „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas: Art deco mada Lietuvoje“. Šis albumas nukelia į nuostabųjį tarpukarį, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o art deco stilius formavo miesto veidą. Pasakoja Skirmantė JavaitytėKlasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Kai viskas orientuota į Ignalinos atominės elektrinės išmontavimą ir atliekų tvarkymą, ar yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?Bronio Savukyno premija įteikta Gintarei Adomaitytei.Kalėdinių eglučių ciklas šiandien mus nukelia į Kauno rajoną, į Obelynę. Pasakoja Andrius Baranovas.Dovanojame šventinius LRT Klasikos prizus.Ved. Justė Luščinskytė

5-ąjį sezoną LRT PLIUS kanale pradeda „Žiemojimas su opera“. Taip pat padiskutuosime apie Milano La Scalos teatro sezono pradžios premjerą, kurios jau keletą metų iš eilės netransliuoja LRT KLASIKA, nes spektakliuose pagrindinius vaidmenis kuria taip vadinama Putino primadona Anna Netrebko. Ar dar yra erdvės Kremliaus režimą remiančių atlikėjų boikotui, ar jau esame išsikvėpę? Ar kaip tik: kultūra ir politika – iš tikrųjų nieko bendro? Studijoje viešės Jūratė Katinaitė ir Julijus Grickevičius.Panevėžyje „Stasys museum“ pristatoma menininko Hermano Nitscho kūryba. Apie naują parodą pasakos kolegė Evelina Povilavičiūtė. Taip pat išgirsime scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentarą apie Berlyne vykusį festivalį „No Limits“.„Nuotraukos nėra įdomios, jei jos neturi istorijos“, sako rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje? To komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Savaitgalį Paryžiuje įvyko Juozo Statkevičiaus mados šou – bene vienintelis mados renginys Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.„Dažnai vaikai šiais laikais neturi svajonių. Jie nežino, kas tai yra“, – sako socialinė pedagogė Irma Zastartienė. Ji su teatro mokytoja Jolita Seniūnaite veda emocinio ugdymo pamokas, kurių turi ne visos mokyklos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Su kuo skaitmeninėje erdvėje susiduria senjorai?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Valdovų rūmuose spalio 1 d. vyks Didžioji muzikų šventė, kurios metu bus apdovanoti 2024 m. „Auksinio disko“ laureatai. Renginio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti žymių šalies atlikėjų, bet ir paminėti Pasaulinę muzikos dieną.Poetas, eseistas, fotografas ir gamtininkas Alis Balbierius šiandien švenčia savo 70 metų jubiliejų.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš šiemet po rekonstrukcijos skaitytojams atvertos Ąžuolyno bibliotekos Kaune. Praėjo jau daugiau nei pusmetis nuo šventiško bibliotekos atvėrimo, kokie nauji ir seni jos lankytojų įpročiai? Kaip sekasi užpildyti modernias erdves? Ką skaito kauniečiai?Ąžuolyno biblioteka – Žaliakalnyje, o kas ją supa? Apie Žemuogių ir kitas kvartalo gatves – pokalbis su kaimynystėje esančių K. ir M. Petrausko namų kolektyvo atstovais.Nauja erdvė naktinei kultūrai - Auditorija Kaune. Uždarius naktinį klubą „Lizdas“, jo bendruomenė migruoja į kitas M. Žilinsko dailės galerijos erdves. Ką šioje kultūroje simbolizuoja toks nuolatinis judėjimas? Galerija kažkada bus galutinai renovuota, kur bendruomenė migruos toliau? Pasakoja Mantas Pakeltis ir Monika Balčiauskaitė.Kuo kvėpuoja Kauno muzikos gimnazijos? Kaip ruošia būsimuosius Lietuvos ir užsienio aukštųjų muzikos mokyklų studentus? Pokalbis su Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriumi Raimundu Simanavičiumi.„Be kaukių“ – choreografas, šokėjas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, trupės „Nuepiko“ vienas įkūrėjų Marius Pinigis. Jo visur daug – nuo Kauno kiemų iki geležinkelio bėgių Panevėžyje. Kūryba, darbas, laisvalaikis – kaip viską spėti šiuolaikiniam kūrėjui?Ved. Kotryna Lingienė ir Gerūta GriniūtėE. Ovčarenko / BNS nuotr.

Kokia ateitis laukia Baltijos jūros? Nenuspėjama – atsako mokslininkai ir menininkai, kviečiantys į II-ąją meno ir mokslo trienalę „Nenuspėjamos ateitys“.Dešimtą kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ šį kartą siūlo ne tik atrasti unikalias Vilniaus ir jo apylinkių vietas, bet ir gilintis į visuomenei svarbias temas, apmąstyti besikeičiantį laiką.Vakar keturios Kauno valstybinės kultūros įstaigos pristatė naują sezoną. Ką savo žiūrovams žada Kauno dramos teatras, kaip trupė pasitinka 105 sezoną – papasakos teatro vadovas Egidijus Stancikas.„Teatras – kaip terapija. Gali pabūti kitu žmogumi“,- sako Keistuolių teatro aktorė Viola Klimčiauskaitė, ne tik vaidinanti scenoje, bet ir vedanti edukacijas vaikams, nes mokytis galima žaidžiant.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Vyrai turi komplikuotą santykį su kitais vyrais, festivalis – puiki erdvė kuriant pozityvius santykius“, – sako vienas „Genčių“ bendraįkūrėjų, psichologas Antanas Grižas. Išskirtinai vyrų asmeninio gyvenimo festivalis – „Tribes fest“, į kurį tėvai atsiveža savo vaikus, dar įdomesnė patirtis, kai atsiveži savo tėvą, pasakoja organizatoriai. Daugybė veiklų, paskaitų, pokalbių, kūrybinkių dirbtuvių ir muzikinė erdvė prie Skaisčio ežero. „P.S. – lygybė atstatyta, „Tribes fest“ užsiminė ir apie artėjantį moterų festivalį“. Ved. Marius Andrijauskas

Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epochų kaita aktyvuoja atmintį ir kokios meno ir gyvenimo pamokos jai įsiminė studijuojant VDA bei Vokietijoje. Indrė Rybakovaitė yra „Zabolis Art Prize'24“ laureatė už kūrinį „Šiauriniai Liepojos fortai“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Visi suprantame, kad miesto viešoji erdvė yra bendras turtas ir vertybė, kurią bendrai išlaikome, ir kurią giname nuo įvairialypių bandymų pasisavinti. Šiuolaikinė demokratija, kadaise užaugusi urbanistinėje Agoroje, dabar gerokai labiau remiasi skaitmenine vieša erdve, o ypač pastarąjį dešimtmetį - socialiniais tinklais. Kaip mes suprantame skaitmenines viešas erdves ir kokie procesai ten vyksta, ir kokias matome paraleles su miestų viešosiomis erdvėmis? Apie tai kalbamės su IT specialistais Žilvinu ir Vytautu.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Naujo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga.Nors dėl pastarųjų mėnesių naujienų iš Islandijos galime manyti, kad ugnikalniai pasaulyje suaktyvėjo, mokslininkai sako, kad tam duomenų nėra.Savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija MedekšaitėVilniaus senajame teatre šiandien lankosi pati jauniausia publika, t. y. 6-ių – 18-kos mėnesių kūdikiai. Reikliausi žiūrovai choreografės Birutės Banevičiūtės interaktyviame judesio spektaklyje „Pasaulio medis“ kartu su aktoriais tyrinės judesius, kūno kalbą ir scenoje esančius objektus.Šiandien – Elžbietos Banytės pasirinktų knygų apžvalga „Kartuvių humoras”.Jau šį savaitgalį, 27 d. Vilniuje prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius festivalio pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. Kuo išskirtinė šių metų programa?„Muzika erdvėje“ kviečia švęsti Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetį. Renginyje kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinė kelionė po Vyriausybės rūmų erdves.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją.Sekmadienį šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tiesioginė transliacija iš Tartu.Ved. Justė Luščinskytė

Pasak buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Putinas išjuokė JAV perspėjimus dėl teroristinio išpuolio, o dabar turi, ką turi. Ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičiaus teigia, kad teroro išpuoliai Rusijoje gali kartotis.Ved. Deividas Jursevičius

Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs lietuvis karys šaukiniu „Milžinas“. Jis tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje. Tai LRT radijui patvirtino Krašto apsaugos ministras Arvvydas Anušauskas.Rusijos agresijos atveju, Lietuva turi būti pasiruošusi savarankiškai gintis dvi savaites. Taip teigia JAV atsargos generolas Benas Hodžesas. Lietuvos saugumo ir gynybos pareigūnai sako, kad Lietuva vis dar neapsisprendusi dėl visuotinės gynybos modelio.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje skelbia apie nesaugius maisto produktus ir pašarus. Tarnybos pateiktoje lentelėje matyti, jog per šiuos metus gauta keturiasdešimt tokių pranešimų. Nurodydama pažeidimų rūšį Veterinarijos tarnyba skelbia, kad vienuose produktuose rasta svetimkūnių, kituose patogeninių mikroorganizmų, sudėties neatitikimo, cheminio užterštumo, pasticidų, maisto priedų,mikrobiologinio užteršumo.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Radviliškyje prabylama apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečių. Teisėsauga tikrina ją pasiekusią informaciją apie tai, kad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojas galėjo priekabiauti prie moksleivių, bet kol kas tyrimas nėra pradėtas.Mėnulyje sėkmingai nusileido privačios Jungtinių Valstijų įmonės erdvėlaivis „Odisėjas“. Tai pirmasis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje per daugiau kaip 50 metų - nuo Apollo misijos laikų 1972-aisiais. Erdvėlaivį į kelionę išsiuntusi bendrovė „Intuitive Machines“ tapo pirmąją privačia įmone sėkmingai atlikusią tokią misiją.Ved. Madona Lučkaitė

Įsigalioja naujas ES skaitmeninių paslaugų paktas: pokyčiai internetinėje erdvėje.Kai kurių gydymo įstaigų vadovai ragina gerinti sudėtingus pacientus prižiūrinčių psichikos sveikatos specialistų darbo sąlygas. Teigiama, kad saugumo prasme jos yra patenkinamos.Pirmadienį į posėdį renkasi Vilniaus savivaldybės sudaryta nelaimės Viršuliškių daugiabutyje tyrimo komisija. Suniokoto pastato administratorius sako, kad net ir bus leista jį toliau naudoti, žmonės savo butuose gyventi kurį laiką vis vien negalės.Ar Europos Parlamentą užims kraštutiniai dešinieji?Kai kurių gydymo įstaigų vadovai ragina gerinti sudėtingus pacientus prižiūrinčių psichikos sveikatos specialistų darbo sąlygas.Ved. Guoda Pečiulytė

Amerikiečių žiniasklaida skelbia, kad Jungtinių Valstijų žvalgyba perdavė Kongresui ir sąjungininkams informacijos apie Rusijos planus kurti kosminę branduolinę ginkluotę. Nurodoma, jog žvalgybos duomenis atskleidė Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Maikas Turneris raginęs prezidentą Džou Baideną nedelsiant ją išslaptinti. Apie naują grėsmę Vašingtonas informavo savo artimiausius sąjungininkus. Kartu pabrėžiama, kad NATO tokiam ginklui neturi kaip pasipriešinti, bet svarbu ir tai, kad Rusija realiai dar neturi tokio ginklo.Seime siūloma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti darbuotojų išlaidų. Pataisos numatytų šio mokesčio netaikyti kelionėms į darbą ir iš jo, darbo vietos įsirengimui namuose, maisto pirkimui iš viešųjų maitinimo įstaigų.Pastebima, kad poreikis emocinei pagalbai Lietuvoje išlieka didelis. Kodėl? Vien per pastaruosius dvejus metus pagalbos moterims linija turėjo per 50-imt tūkstančių pokalbių, vidutiniškai per dieną po 70-imt.Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai tvirtina, kad ministerijoje nerengiami konkursai į laisvas vietas, tačiau darbuotojams vis pristatomi nauji skyrių vadovai ir departamentų direktoriai.Ministerijos kanclerė aiškina, kad konkursai nerengiami, nes siekiama sudaryti sąlygas ministerijos darbuotojams kilti karjeros laiptais.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos publiakcijų apžvalga.Po trijų metų pertraukos į LRT grįžta Nacionalinis diktantas. Koks jį skaitysiančio Marijaus Žiedo santykis su lietuvių kalba?Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė viešojoje erdvėje įsivėlė į žodinį konfliktą dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato likimo.Tęsiame pasakojimų ciklą apie „Laiką ir vandenį“.Antrą kartą išniekintas A.Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje. Ar besikartojantys išpuoliai prieš laisvės kovų paminklus turėtų versti labiau pasirūpinti jų saugumu?Koks moterų kompozitorių vaidmuo kino industrijoje?Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui pradėjo vadovauti ilgai pavaduotoja dirbusi Lina Dikšaitė.Ved. Marius Eidukonis

Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam nepriimtina galimybė leisti niekinti šeimą. Taip Gitanas Nausėda sureagavo, paklaustas, ar vetuotų tokią pataisą, jei ji būtų priimta SeimePrabangūs automobiliai nuo gruodžio nebebus geležinkeliais eksportuojami į trečiąsias šalis: dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų geležinkelių bendrovė „LTG Cargo“ stabdo prabangių automobilių pervežimą. Bendrovė patvirtino dar vasarą LRT Tyrimų skyriaus skelbtą informaciją, jog dalis prabangių, trečiosioms šalims skirtų automobilių, per Lietuvą iš tiesų yra gabenami į Rusiją.Tarp penkių didžiųjų miestų Vilniaus gyventojai lapkritį už šilumą mokės daugiausiai, o Kauno – mažiausiai.Seimo nariai atmetė siūlymą įstatymu uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Taip pat Parlamente planuojama svarstyti naują Medžioklės įstatymo pataisą, ja jau būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.Lenkų vežėjai blokuoja tris sienos perėjas su Ukrainai ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją. Kijivas sako negavęs jokių reikalavimų iš Lenkijos transporto kompanijų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Fabijoniškėse įsikūręs skulptūriškas akmens sodelis su grilio zona kviečia atrasti vieni kitus ir iš arti susidurti su menu čia pat, jų kieme. „Fabijono svetainę“ kūrė belgų menininkas Bertas Jakobsas, kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė, skulptorius Daumantas Kučas ir kuratorė Justė Kostikovaitė. Dvi iš projekto autorių kalbiname ne tik apie projektą, bet apie masinės statybos rajonų aplinką, viešųjų erdvių kokybę, meną ir bendruomenės įtraukimą. Mūsų šiandienos pašnekovės yra kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė ir meno kuratorė Justė Kostikovaitė.Sigita Simona Paplauskaitė – kraštovaizdžio architektė, dirbanti su miestų viešosiomis erdvėmis, bendruomenėmis ir užsiimanti menine veikla, kuria siekia akcentuoti klimato kaitos poveikį bioįvairovei.Justė Kostikovaitė – šiuolaikinio meno kuratorė ir vadybininkė, dirbanti su parodomis, meno kūrinių vystymu viešose erdvėse, menininkų rezidencijomis, kultūros infrastruktūra ir vietokūra.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Kultūros ministerija dar kartą apkaltinta organizavusi galimai neskaidrų ir šališką kultūros įstaigos vadovo atrankos procesą. Šįkart konkursą skundžia buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė. Ką galima tobulinti šiuose konkursuose ir kokia Kultūros ministerijos atsakomybė?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame paste eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“, Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie Paryžiaus bukinistus, kuriuos į nepatogią padėtį įstūmė 2024-ųjų Olimpinės vasaros žaidynės, gaisrų nusiaubtą kultūrinį Maui salos paveldą bei 20-ame amžiuje antropologų vykdytus rasistinius tyrimus ir iki šiol muziejuose saugomas žmonių smegenis.Menas kelia klausimus, bet gal turi teikti ir atsakymus? Pokalbis apie meno svarbą neramumų ir konfliktų kontekste ir menininkų atsakomybę prieš vartotoją. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Mokytojas – diagnozė ne visam gyvenimui. Kaip atrodo gyvenimas po mokyklos? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su iš mokyklos išėjusiu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, vienu iš rengiamo švietimo darbuotojų streiko organizatoriumi Aliumi Avčininku. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Menininkas Algimantas Rokas Černiauskas kviečia į augantį festivalį, į kurį atvyksta per 40 menininkų iš visos Lietuvos.

2023 metų birželio mėnesį savo trisdešimtmetį mininti Kino ir televizijos katedra buvo įkurta 1993-aisiais metais Teatro ir kino meno fakultete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip ši katedra vystėsi ir augo? Kas katedroje dirbančius žmones sutelkia į bendraminčių bendriją? Kiek katedroje dirbantiems dėstytojams ir studentams yra svarbi atmintis apie prie šios katedros ištakų stovėjusį režisierių Henriką Šablevičių? Kaip gimė Šoblės kino klubas? Katedroje studijuojantys jauni žmonės jau dvyliktus metus iš eilės rengia Šoblės kino festivalį. Kuo jis ypatingas Lietuvoje ir netgi Europoje?Kaip keičiasi studentai norintys susieti savo gyvenimą su kinu? Apie ką savo darbuose visų pirma nori kalbėti jaunieji kūrėjai šiandien?Kaip katedra formuoja ir kartu - atstovauja nacionalinę kino mokyklą?Kokie svarbiausi iššūkiai kyla Kino ir televizijos katedros žmonėms 2023-aisiais?Pokalbis su Kino ir televizijos katedroje dirbančiais pedagogais ir kino režisieriais Janina Lapinskaite (vadovavusia Kino katedrai nuo 2002 iki 2016), Vytautu Dambrausku (dabartiniu katedros vadovu) ir Giedre Beinoriūte (vadovavusia katedrai 2019-2021).Ved. Aurimas Švedas

Loftai ir kitos nestandartinės būsto tipologijos traukia kūrybinių sričių atstovus, žmones kurių poreikių netenkina tipiška gyvenimo ir darbo erdvė. Tačiau traukia ne tik juos, bet ir investuotojus kurie čia mato naujas galimybes, bręstančius pokyčius, o kartu ir rizikas kurios gali virsti pelnu. Investavima į nekinojamąjį turtą nėra mums įprasta tema, juk pirmiausia ji kelia mintis apie sausus skaičius, procentus ir nelabai kūrybingą požiūrį į miesto aplinką, bet yra žmonių kuriems investavimas į NT yra gyvenimo būdas, kurie aktyviai domisi miesto gyvenimu, dizainu, menu ir loftų kvartalais. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbiname aistringą investuotoją į NT Tomą Grižą ir architektę, interjero specialistę Rūtą Kijauskaitę kurie papasakos kaip jų gyvenime atsirado maži būstai, loftai ir investicijos į būsto projektus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Anykščiuose įsisenėjusi Antano Baranausko aikštės rekonstrukcijos problema. Vieni siūlo ją spręsti nedelsiant ir skelbti projekto konkursą, kitus aikštėje tenkina laikini mažosios architektūros objektai. Naujas diskusijas šį pavasarį įžiebė savivaldybės sprendimas išmontuoti floristinius namelius ir jų vietoje statyti medinę terasą poilsiui. Kodėl nesiimama iš esmės tvarkyti aikštės?Mūsų kolegė Kaune Kotryna Lingienė nuvyko į Šilainių sodus, kur vyko paskaita apie biomimikriją. Neparsivežti įrašo diktofone kolegei nepavyko, tad netrukus ir jūs apie mokymąsi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų ir kodėl tai daro tokių sričių, kaip architektūra, atstovai, sužinosite daugiau. Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.Įpusėjo renginių ciklas „Muzika Vilniui“, kurio metu 7-i tarptautinio žinomumo sulaukę kompozitoriai sukūrė muzikos kūrinius, skirtus konkrečioms Vilniaus erdvėms – nuo Vilniaus universiteto iki Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo.Vakar Aplinkos ministerija Vilniuje pristatė dokumentinį filmą „#Dambusters“ („Užtvankų griovėjai“), kurio centre žmonės – bendruomenės, gyvenančios aplink užtvankas, užtvankų šalinimo entuziastai, kurie atkreipia dėmesį į jų daromą žalą.Šiandien Valstybės pažinimo centre atidaroma interaktyvi, Goethe's instituto Lietuvoje inicijuota paroda „Apie tironiją“, parengta pagal istoriko Timočio Snaiderio knygą, kurioje – 20 pamokų iš XX amžiaus, pasakojančių, ką turime daryti, kaip priešintis tironijai, diktatūrai.Ved. Urtė Karalaitė

Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą. Kokia situacija Lietuvoje? Kaip čia suprantama viešoji erdvė, jos įprasminimas, atvėrimas visuomenei ar užgrobimas, naujos viešojo meno formos ir vizuali tarša. Apie tai diskutuoja laidos „Žmogus ir miestas“ kūrėjai: miesto antropologė Jekaterina Lavrinec bei architektai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas, laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas publicistas Donatas Puslys ir laidos „Tarp praeities ir ateities“ autorius filosofas Simas Čelutka.Ved. Laima Kreivytė

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" pokalbis su AJC jaunųjų žurnalistų kursų jaunimu apie gyvenimą socialinėse erdvėse.

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Jevgenija Ešvovičiūtė norėjo dirbti mėgstamus darbus, o susidurdavo su despotiškais vadovais. Manipuliacijos, mobingas, asmeninės erdvės nepaisymas. Kaip išmokti bosui pasakyti „stop!“ ir išvaduoti save iš kasdienių kančių – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Jau įpratome prie viešųjų erdvių atnaujinimo ir sutvarkymo projektų, kuriuose pagrindinės ambicijos būtent tokios ir yra: naujumas ir tvarka. Apie kūrybines ambicijas jose dažnai nėra jokios kalbos, net jei projekte esama padėtis perkuriama iš esmės. O juk yra ir meninis sluoksnis, kuris gali atsirasti ir kraštovaizdžio architektūroje, ir meno kūrinių pavidalu - ir būtent šis sluoksnis ateities kartoms signalizuos apie mus, mūsų kultūrą, savimonę ir net politiką. Šiomis temomis ir dar plačiau kalbėsimės su architektu Povilu Marozu, kuriančiu miestietiško kraštovaizdžio ir meninės kūrybos sandūroje.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Nekoncertinis turas „LRT OPUS ant ratų“ – kovo 24tąją švartuojasi Klaipėdoje. Erdvėje „Herkus Kantas“ pasirodo grupė „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“ – „pasidaryk pats“ scenoje subrendę pankuojantys stilių parazitai.Prieš koncertą - pažintis su grupe, jos ideologija, senesniais ir naujausiuoju albumu, su tik jiems suprantama muzikine terminologija („alkūnė“, „džodasenas“ ir kt.), na, ir dar daug kitų rimtų ir nerimtų pašnekesių.Koncerto vaizdo įrašą galima rasti LRT OPUS YT paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=UbFt0QmDJu4Kalbino Unė Liandzbergytė

Tęsiame temą apie koncertų sales. Pokalbis su vienos geriausių Latvijoje Liepojos miesto koncertų salės „Didysis gintaras“ vadovu Timuru Tomsonu. Apie Estijos koncertines erdves pasakoja Estijos kultūros ministerijos patarėjas muzikos klausimais Ivo Lille. Apie sudėtingą situaciją ir kylančią įtampą dėl gerų simfoninės muzikos salių stygiaus kalbamės su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą. Antano Obcarsko režisuotas spektaklis „Raganosiai“ pagal garsaus XX amžiaus dramaturgo Eugène Ionesco pjesę yra įtraukianti komedija, per humorą atskleidžianti mūsų visuomenės ydas.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas apie populiaraus serialo „Byvis ir Tešlagalvis“ įtaką muzikinei kultūrai.Aštuonių knygų autorė, jogos mokytoja, kažkada populiaraus žurnalo „Ieva“ leidėja Eva Tombak gyvenime išbandė daugybę „pirmųjų kartų“. Apie gyvenimo iššūkius, harmonijos paieškas ir sumanymą rašyti naują knygą apie senėjimą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

#TiekŽinių Antradienį (vasario 28 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie gaisrą Rosneft, įtemptą situaciją Bachmute, uždarytą oro erdvę Sankt Peterburge, prasidėjusius išankstinius balsavimus savivaldos rinkimuose ir eilinius bei auksinius Matijošaičio ir Nausėdos pasisakymus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/TauA_24wNWk

Lietuvė Dana, vos vakar iš Turkijos parvykusi į Belgiją, kur šiuo metu gyvena, prašo visų galinčiųjų padėti Turkijos žmonėms išgyvenusiems žemės drebėjimą. Pati Dana šiuo metu gyja po daugybinių sužalojimų. Lietuvė buvo atvykusi kelioms dienoms į Malatijos regioną asmeniniais reikalais kai prasidėjo žemės drebėjimas. Išskirtinis LRT RADIJO interviu su Turkijoje nukentėjusia lietuve.Ukraina skelbia apie naują masinę Rusijos surengtą raketų ir bepiločių dronų ataką. Apie sprogimus pranešama visoje šalyje.Europos Sąjungos lyderiai teigia pripažįstantys Ukrainos padarytą pažangą siekiant tapti Bendrijos nare ir ragina šalį tęsti pradėtas reformas. Taip 27-ių valstybių vadovai pareiškė Briuselyje pasibaigus Europos Vadovų Tarybai.Kovojant su dezinformacija, kurią platina vadinamosios trolių ar botų fermos, siūloma taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jau parengtos atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos. Siūloma už dezinformacijos sklaidos didinimą manipuliuojant interneto platforma bausti iki trejų metų laisvės atėmimo.Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė teigia, kad komitetas nesvarsto Paryžiaus olimpinių žaidynių boikoto, nes turi laikytis olimpinės chartijos. Ar rusams ir baltarusiams bus leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse?Lietuvos bankas sako, kad dabartinė pensijų sistema iš esmės gera ir dalyvaujantys antrojoje pakopoje gali tikėtis trečdaliu didesnės pensijos, nei papildomai nekaupiantys. Nors sistemą galima tobulinti, bankas nesiūlo imtis skubotų reformų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Bandyti ją apibrėžti ar įdėti į penklinę taip, kad visiems viskas būtų aišku, neįmanoma, nes ji visada buvo labiau jausmas, kurį supranti, bet nebūtinai esi jautęs. Kurio pavydi, kurio bijai, kuriuo žaviesi ir, faktas, niekaip negali jam išlikti abejingas. Atlikėja, dainų autorė Justė Arlauskaitė-Jazzu šioje „Laimės dietoje“ be tabu kalbės apie sunkiausius jausmus, tamsiausius gyvenimo periodus ir suvokimus, padėjusius iš naujo susistatyti gyvenimą bei gyventi jį autentiškai.Ved. Rimantė Kulvinskytė