Podcasts about erdv

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gegužės 16 dieną, 21 valandą, Alytuje duris atveria atsinaujinusi „Plaščiadkės“ erdvė – vieta, kuri daugeliui jau pažįstama iš ankstesnių laikų, tačiau dabar grįžta su nauja energija, šiuolaikiniu skambesiu ir dar stipresniu nakties ritmu.

„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Varniuose paminėtos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės.Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.Tokias tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Per trejus metus Vilniuje bus pastatytos 9 mokyklos ir lopšeliai-darželiai, tačiau kartu kyla klausimas, kokios mokyklos šiandien reikalingos augančiam miestui. Ar mokykla turėtų būti tik vieta pamokoms, ar ir bendruomenės centras, atvira erdvė po pamokų, saugi infrastruktūra krizių atveju, vieta, prisitaikanti prie skirtingų vaikų, mokytojų ir rajono gyventojų poreikių?Ved. Justė Luščinskytė

Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas būtų veiksmingas ir atitiktų darnaus judumo planuose iškeltus principus? Kokia institucija atsakinga už darnaus judumo planų įgyvendinimą? Ar miestas turi prisitaikyti prie augančio automobilių skaičiaus, ar ieškoti būdų jį reguliuoti?Laidos svečiai: mobilumo ekspertė Kristina Gaučė ir Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Šį penktadienį Druskininkuose duris atvers nauja nepriklausoma kultūros erdvė „Druskininkų kultūros Lelija„, skirta bendruomenei, kūrybai ir diskusijoms. Iniciatyvos kūrėjai sako, kad mieste trūko vietos, kur žmonės galėtų ne tik stebėti kultūrą, bet ir patys ją kurti bei dalintis idėjomis. Viena iš iniciatyvos kūrėjų, tapytoja Birutė Lemkė FM99 pokalbyje sako, kad idėja gimė iš paprasto poreikio.

Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.Šioje srityje dirbanti Švedijos Lundo universiteto biologė dr. Cecilia Nilsson oro erdvę mato kaip sudėtingą, daugiasluoksnę ekosistemą, kurioje gyvūnai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.Savo tyrimus ji pristatė kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The Coins 2026“.Kodėl svarbu rūpintis oro ekosistema, kaip technologijos keičia migracijos tyrimus ir kas mums padėtų geriau sugyventi su oro erdvę naudojančiais gyvūnais?Aut. Nojus StaknysRedaktorės – Elizabet Beržanskytė ir Vaida Pilibaitytė

Beveik perpus kritusios žaliavinio pieno supirkimo kainos smukdo smulkius pieno ūkius, ji nepadengia net savikainos. O pabrangus trąšoms ir kurui, ūkiai dirba nuostolingai. Seime planuojama teikti svarstyti Pieno įstatymą, įtvirtinti taisykles, leisiančias ūkininkus apsaugoti nuo kainų kritimo.Beveik pusė šalies gyventojų dažnai susiduria su dezinformacija, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atliktas jungtinis tyrimas apie dezinformaciją Lietuvoje. Pagrindiniu Kremliaus naratyvų platinimo kanalu laikomas socialinis tinklas „Telegram“.Darbą pradeda naujasis Gynybos resursų agentūros direktorius Dovydas Palaima. Skelbiama, kad jis bus atsakingas už šalies gynybos pajėgumų stiprinimą, gynybai ir saugumui būtinų įsigijimų koordinavimą, gynybos pramonės ir inovacijų ekosistemos vystymą bei komandos telkimą bendram tikslui.Ved. L. Želnienė

„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunkūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“. Taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Daugiau – Gintare Šatė, Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.Ved. Rūta Kupetytė

Laidoje aptariami trys bendros kūrybos Beatie Wolfe ir Briano Eno kūrybos ambientiniai albumai, išleisti 2025 metais: „Luminal“, „Lateral“, „Liminal“.Beatie Wolfe (g. 1988) yra anglų ir amerikiečių kilmės konceptuali menininkė ir kompozitorė, apibūdinama kaip „muzikos keistuolė ir vizionierė“, pagarsėjusi naujų formatų muzikos bei meno kūryba. Brianas Eno (g. 1948) – britų kompozitorius, prodiuseris, menininkas ir aktyvistas, ambientinės muzikos pradininkas, save laikantis „ne-muziku“, diegiantis netradicines koncepcijas ir požiūrius į šiuolaikinę muziką.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Berlyne Naujųjų metų išvakarėse atidaroma menininkės Eglės Grėbliauskaitės paroda „Longitudinal Splinters“.„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?Šiaulių dailės galerijoje atidarytos trys parodos: Girmanto Rudoko koliažų paroda „Epizodai“, Tomo Rudoko „RRR“ bei Žanetos Jasaitytės-Besonovos „Putplasčių užribiai“.Ved. Marius Eidukonis

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Daliai gyventojų visuomeninė vartotojų elektra brangs 1,5 cento, dujos – pigs.Europos Sąjunga pareiškė, kad rezonansinis korupcijos tyrimas Ukrainoje liudija, jog Kyjivo kovos su korupcija agentūros atlieka savo darbą. Tuo metu Lenkijos Lenkijos vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras pareiškė, kad parama Ukrainai išlieka nepakitusi, tačiau Varšuva lauks paaiškinimo dėl kratų.Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis žmonių jau puošia namus. Kiti dar tik svarsto apie eglės pirkimą. Eglučių pardavėjai sako, kad vis daugiau pirkėjų renkasi kėnius, kurių spygliai pradeda byrėti vėliau, nei Lietuvoje augančių eglių. Bet už juos tenka ir gerokai daugiau susimokėti.Erdvė virš Vilniaus infrastruktūros objektų bus saugoma pasitelkiant mobiliąsias antidronų komandas. Be kitų priemonių, dronams numušti bus naudojami ir kulkosvaidžiai. Vilniaus miesto savivaldybė su Viešojo saugumo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl ypatingos svarbos sostinės infrastruktūros apsaugos.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė planuojantis sustabdyti migraciją iš, jo žodžiais tariant, „trečiojo pasaulio šalių“, praėjus dienai po išpuolio, kai įtariamasis afganistanietis netoli Baltųjų rūmų pašovė du Nacionalinės gvardijos karius.Ved. D. Matas

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka šiuos metus baigia ypatingai – su rekordiniais lankytojų skaičiais, sėkmingais projektais ir augančiu bendruomenės susidomėjimu. Apie tai radijo stoties FM99 studijoje kalbėjo bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė ir Jaunimo erdvės vyresn. bibliotekininkė Viktorija Juškienė, kurių teigimu, biblioteka šiandien yra gerokai daugiau nei vieta knygai pasiimti.

Šiemet FM99 Kalėdinių eglučių parkas puoš naują erdvę Alytuje - kursime šventinę nuotaiką prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Pulko gatvės pusėje. Apie tai kalbame su gimnazijos direktoriumi V. Skroblu bei gimnazistais Orestu ir Ignu.

Kokias galimybes mums suteikia miesto gamta, kai siekiame atstatyti savo jėgas ir palaikyti savo psichinę sveikatą? Kaip medžiai, paukščiai ir ramaus pasivaikščiojimo takai tampa ne tik malonia aplinka, bet ir gydymo dalimi? Kaip gamta integruojama į meno terapiją? Kokį vaidmenį atlieka žalieji plotai prie darboviečių, sveikatos – ir ypač psichinės sveikatos – įstaigų? Ir kodėl ypatingai svarbu išlaikyti miesto žaliųjų plotų natūralumą?Šios „Žmogaus ir miesto“ laidos svečiai: psichologijos mokslininkė Dovilė Šorytė (Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupės narė, dirbanti VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institute) ir dailės terapeutas Mantas Televičius, dirbantis su psichikos sveikatos sunkumus patiriančiais žmonėmis.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Protestas pareikštas po to, kai Rusijos karinių pajėgų orlaiviai SU-30 ir IL-78 ketvirtadienio vakarą apie 700 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją ties Kybartais ir joje išbuvo apie 18 sekundžių.Alytus - pirmuojasis miestas, kur dalis gyventojų atliekas meta į rakinamus konteinerius. Tokiu būdu siekiama, kad gyventojai rūšiuotų, o ateityje galėtų gauti atliekų surinkimo lengvatą. Ar reikėtų rakinamų konteinerių kituose Lietuvos miestuose?Lietuvoje kasmet registruojama keli šimtai seksualinio smurto atvejų. Psichologinę pagalba nukentėjusiems teikiančios organizacijos teigia, kad oficiali statistika neatitinka realios situacijos Lietuvoje, atvejų daugiau.Vilniaus Šeškinės bendruomenė nuogąstauja dėl turgelio likimo. Žmonės renka parašus, kad jis išliktų.Ved. Rūta Kupetytė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusileido Izraelyje tuo metu, kai „Hamas“ paleido pirmąją Izraelio įkaitų grupę po dvejų metų nelaisvės.Prekyba žmonėmis tebėra viena skaudžiausių šiuolaikinės vergovės formų, kurios aukomis tampa pažeidžiamiausi visuomenės nariai.Čuhujivo mieste, esančiame dvidešimties kilometrų atstumu nuo Charkivo, turėjo pradėti veikti kartą jau sprogdinta ir ką tik naujai atstatyta mokykla, tačiau jos durys taip ir neatsivėrė. Vėl į mokyklą smogę Rusijos dronai pastatą iš dalies vėl sugriovė.Mažiausias Lietuvos miestas - Dusetos netrukus turės tris kartus daugiau gyventojų. Zarasų savivaldybė nusprendė prie jo prijungti kelis kaimus ir taip padidinti dusetiškių skaičių. Vietinė valdžia tokiu sprendimu siekia prisitraukti į miestą vaistinę, kurios čia neliko prieš keletą metų. Vaistinės čia nesikūrė būtent dėl per mažo gyventojų skaičiaus.Ved. Madona Lučkaitė

Praėjusią naktį Rusija surengė didelio masto raketų ir dronų ataką Ukrainoje.Estija paprašė skubaus NATO pasitarimo pagal ketvirtąjį Aljanso straipsnį, po to kai vakar trys Rusijos naikintuvai pažeidė šalies oro erdvę. Kaip į nuolat pasikartojančius Rusijos daromus NATO oro erdvės pažeidimus turėtų reaguoti Europa?Orams vėstant ir nenumaldomai artėjant šaltajam sezonui, išauga gaisrų tikimybė. Visai netrukus žmonės pradės kūrenti namus, o gyvenamosios vietos neturintys asmenys ieškos pastogės apleistuose ar neprižiūrimuose pastatuose, kur bandys ir sušilti. Dažnai jie tą daro degindami šiukšles ar kitas medžiagas, dėl ko itin išauga gaisrų riziką.Kaip žmogaus apetitą veikia maisto gaminimo metu sklindantys garsai?Ved. Paulius Selezniovas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šaltupio kaimo turizmo sodyboje šeimininkauja keliautojas, fotografas ir verslininkas Raimondas Puišys su šeima. Daugelis pastebi, kad vieta Prienų rajone, Šaltupio kaime, tampa savitu kultūros centru. Natūralios gamtos apsuptyje vyksta renginiai, festivaliai, koncertai ir begalė kitų veiklų. Šaltupis garsėja tradiciniu bardų festivaliu „Esu ruduo“, kasmetiniu mėgėjų teatrų festivaliu, parodomis, fotografijos technikos muziejumi.Uteną dailina gatvės menininkai: tapyba, piešiniai, freskos įamžina žinomus žmones. Apie Uteivį – amžinąjį turistą ir gatvės meną mintimis dalijasi Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė.Buvusioje Utenos mokykloje įkurta šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė RAPOLAS, kurioje veiklas vykdo įvairių sričių menininkai. Istorijų kabineto duris atvers Dalia Kiaupaitė, Muzikos – Rimantas Sinica, Eksperimentinio kino ir kino edukacijų – Miglė Križinauskaitė, Virsmo – Rita Dudėnė, Jogos – Ina Meidienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jisvyksta Klaipėdoje. Projektas atskleidžia: Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.„Ne tik vanduo, bet ir pats nuogumo faktas atveria pažeidžiamumo erdvę, kuri leidžia pajusti gilesnį ryšį tiek su savimi, tiek su kitais“,  – sako fotografė Aleksandra Bondarev, kurios parodą „Telkiniai“ galima išvysti Markučių dvare. Joje lankosi Marius Eidukonis.Duris Londone šią savaitę atveria britų atlikėjo Davido Bowie centras, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių jam priklausiusių daiktų, menininkė išNiujorko Chloë Bass sukūrė konceptualius metropranešimus, raginančius kurti tarpusavio ryšį, bei grupės Supertramp muzika prisimenant šią savaitę mirusį jos įkūrėją Ricką Davies. Apie tai – pasauliokultūros apžvalgoje, kurią parengė Rūta Dambravaitė.„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“,  – komentare „Venecijos kino festivalis ir bandymai pralaužti tylą“ sako vertėja Toma Gudelytė.Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba sklandžia lietuvių kalba. Nors, sako, sunkiausia išmokti kirčiavimo, bet tam padeda dainos. „Labiausiai patinka giedoti Lietuvos himną“, – sako keliautojas. Su juo bendrauja Gabrielė Kloniūnaitė.Tai nei etiška, nei kolegiška – apie Oskaro Koršunovo dažnai žeriamą kritiką Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui sako režisierė, su šio teatro meno vadovės pareigomis atsisveikinanti Eglė Švedkauskaitė. Pasak jos, Koršunovas turi kelis veidus, vienas iš jų – feisbuko veidas. Su režisiere nelengvus metus, drauge su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite praleistus nacionalinio dramos teatro meno vadovų kėdėse, aptaria Indrė Kaminckaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

❗ Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, politologas Arvydas Medalinskas ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas komentuoja karščiausią dienos naujieną.00:00 Pažeista Lenkijos oro erdvė4:22 Koks atsakas? 8:23 Rusija stiprėja? 11:15 JAV ir Europos reakcija16:55 Putinas trina ribas 19:32 Zapad pratybos 21:52 Kiek pasiruošę provokacijoms? Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=k3GStu2Jv8Y

Leidyklos „Electric Shapes“ įkūrėjas Aleksandras Lukačiovas dalijasi premjeromis iš būsimo rinkinio – „Unreleased Territory Vol. 6“. „Mintis buvo suburti draugus, rinkinyje leidyklos senbuviai, kurie formavo ir darė įtaką mūsų muzikiniam skoniui“, – apie albumo sudėtį pasakojo A. Lukačiovas. Iš įdomiausių užsienio ir Lietuvos atlikėjų sudaryta kompiliacija dar laukia premjeros, išskirtinė perklausa – LRT OPUS klausytojams. Pokalbio pabaigoje ir dar viena lietuviška premjera – iš artėjančio „thelastsunday“ remiksų albumo. Ved. Marius Andrijauskas

Nacionalinis kobernetinio saugumo centras pradeda registruoti kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenę. Kam to reikia? Pokalbis su naujuoju NKSC vadovu Antanu Aleknavičiumi.Įsibėgėjant vasarai prasideda ir pasiruošimas abiturientų išleistuvėms. Kol vienose mokyklose ginčijamasi, kiek išleisti išleistuvėms, fiksuojama ir nauja tendencija jų apskritai nerengti. Ar reikia abiturientų išleistuvių ir kiek turėtų būti joms išleidžiama?Po to, kai Ariogaloje buvo sumuštas ir gyvas užkastas šuo Gausas, gyvūnų mylėtojai prašo griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Peticiją dėl griežtesnių bausmių pasirašė 60 tūkst. žmonių. Gyvūnų gerovės aktyvistai teigia, kad šiandien baudžiamoji atsakomybė dažnai taikoma tik tada, kai gyvūnas žūsta, taip pat yra teisinių spragų.Rusijos ir kadaise jai draugišku laikyto Azerbaidžano santykiai toliau sparčiai blogėja. Rusijos propagandinės žiniasklaidos tinklas „Sputnik” skelbia uždarantis savo biurą Baku — neva veikti Azerbaidžane nebėra tinkamų sąlygų. Diplomatinė krizė tarp Maskvos ir Baku pagilėjo po to, kai Jekaterinburge policijos pareigūnai, kaip įtariama, nukankino du sulaikytus azerbaidžaniečius. Baku kaltina Maskvą smurtu etniniu pagrindu, ir jau kitą dieną ėmėsi atsako — atšaukė kultūrinius renginius, sulaikė narkotikų kontrabanda įtariamų Rusijos piliečių ir atliko kratas Maskvos remiamo tinklo „Sputnik” ofise. Apžvalgininkai svarsto, ar Pietų Kaukazas tendencingai tolsta nuo Rusijos įtakos.LRT radijas tęsia vasaros keliones po šalies pasienio miestus bei miestelius ir šiandien lankosi pasienyje su Rusija esančioje Panemunėje.Ved. Rūta Kupetytė

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kaip pasaulis praėjusiais metais matė Lietuvą? Duomenų analitikai atliko tyrimą ir suskaičiavo kiekvieną Lietuvos paminėjimą pasaulio žiniasklaidoje ir tyrimo rezultatus pristatė visuomenei.Prancūzijoje prasidėjo jubiliejinė 40-oji Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė, kurioje dalyvauja ir „Lithuanian Shorts“ atstovės.Kuo ypatinga šių metų Los Andžele vykusi „Grammy“ apdovanojimų ceremonija?Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja ir mokslininkė Kristina Mažeikaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Aukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, meno rezidencijos.Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus Gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokią ji turėtų būti?„Šį laikotarpį vadinu „Berlyno pilkuma“, ta sunki pilkuma, kuri trunka nuo spalio iki kovo. Kalėdos yra maloni pertrauka nuo to“, – sako šviesų menininkas, „Dark Matter“ erdvės įkūrėjas Christopheris Bauderis. Ypatingą ryšį su šia švente jis perteikia ir savo kūryboje, kuria siekia modernizuoti Kalėdų tradiciją.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta videomeno paroda „Žemės kūnas“. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais.Tauragė ir Vilnius – klimatui neutralūs, išmanūs miestai. Ar ambicija įgyvendinama? Komentare svarsto Renata Karvelis.Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?„Mano tikslas dabar yra sugrįžti į save kaip į žmogų, ne kaip į sėkmingą menininkę ir teoretikę“, – sako naujoji meno daktarė, užgarsių muzikoje ieškanti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?Kostiumologė Taira Milušauskaitė Kaune pristatė knygą „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas: Art deco mada Lietuvoje“. Šis albumas nukelia į nuostabųjį tarpukarį, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o art deco stilius formavo miesto veidą. Pasakoja Skirmantė JavaitytėKlasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Kai viskas orientuota į Ignalinos atominės elektrinės išmontavimą ir atliekų tvarkymą, ar yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?Bronio Savukyno premija įteikta Gintarei Adomaitytei.Kalėdinių eglučių ciklas šiandien mus nukelia į Kauno rajoną, į Obelynę. Pasakoja Andrius Baranovas.Dovanojame šventinius LRT Klasikos prizus.Ved. Justė Luščinskytė

5-ąjį sezoną LRT PLIUS kanale pradeda „Žiemojimas su opera“. Taip pat padiskutuosime apie Milano La Scalos teatro sezono pradžios premjerą, kurios jau keletą metų iš eilės netransliuoja LRT KLASIKA, nes spektakliuose pagrindinius vaidmenis kuria taip vadinama Putino primadona Anna Netrebko. Ar dar yra erdvės Kremliaus režimą remiančių atlikėjų boikotui, ar jau esame išsikvėpę? Ar kaip tik: kultūra ir politika – iš tikrųjų nieko bendro? Studijoje viešės Jūratė Katinaitė ir Julijus Grickevičius.Panevėžyje „Stasys museum“ pristatoma menininko Hermano Nitscho kūryba. Apie naują parodą pasakos kolegė Evelina Povilavičiūtė. Taip pat išgirsime scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentarą apie Berlyne vykusį festivalį „No Limits“.„Nuotraukos nėra įdomios, jei jos neturi istorijos“, sako rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje? To komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Savaitgalį Paryžiuje įvyko Juozo Statkevičiaus mados šou – bene vienintelis mados renginys Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.„Dažnai vaikai šiais laikais neturi svajonių. Jie nežino, kas tai yra“, – sako socialinė pedagogė Irma Zastartienė. Ji su teatro mokytoja Jolita Seniūnaite veda emocinio ugdymo pamokas, kurių turi ne visos mokyklos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Su kuo skaitmeninėje erdvėje susiduria senjorai?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Valdovų rūmuose spalio 1 d. vyks Didžioji muzikų šventė, kurios metu bus apdovanoti 2024 m. „Auksinio disko“ laureatai. Renginio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti žymių šalies atlikėjų, bet ir paminėti Pasaulinę muzikos dieną.Poetas, eseistas, fotografas ir gamtininkas Alis Balbierius šiandien švenčia savo 70 metų jubiliejų.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš šiemet po rekonstrukcijos skaitytojams atvertos Ąžuolyno bibliotekos Kaune. Praėjo jau daugiau nei pusmetis nuo šventiško bibliotekos atvėrimo, kokie nauji ir seni jos lankytojų įpročiai? Kaip sekasi užpildyti modernias erdves? Ką skaito kauniečiai?Ąžuolyno biblioteka – Žaliakalnyje, o kas ją supa? Apie Žemuogių ir kitas kvartalo gatves – pokalbis su kaimynystėje esančių K. ir M. Petrausko namų kolektyvo atstovais.Nauja erdvė naktinei kultūrai - Auditorija Kaune. Uždarius naktinį klubą „Lizdas“, jo bendruomenė migruoja į kitas M. Žilinsko dailės galerijos erdves. Ką šioje kultūroje simbolizuoja toks nuolatinis judėjimas? Galerija kažkada bus galutinai renovuota, kur bendruomenė migruos toliau? Pasakoja Mantas Pakeltis ir Monika Balčiauskaitė.Kuo kvėpuoja Kauno muzikos gimnazijos? Kaip ruošia būsimuosius Lietuvos ir užsienio aukštųjų muzikos mokyklų studentus? Pokalbis su Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriumi Raimundu Simanavičiumi.„Be kaukių“ – choreografas, šokėjas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, trupės „Nuepiko“ vienas įkūrėjų Marius Pinigis. Jo visur daug – nuo Kauno kiemų iki geležinkelio bėgių Panevėžyje. Kūryba, darbas, laisvalaikis – kaip viską spėti šiuolaikiniam kūrėjui?Ved. Kotryna Lingienė ir Gerūta GriniūtėE. Ovčarenko / BNS nuotr.

Kokia ateitis laukia Baltijos jūros? Nenuspėjama – atsako mokslininkai ir menininkai, kviečiantys į II-ąją meno ir mokslo trienalę „Nenuspėjamos ateitys“.Dešimtą kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ šį kartą siūlo ne tik atrasti unikalias Vilniaus ir jo apylinkių vietas, bet ir gilintis į visuomenei svarbias temas, apmąstyti besikeičiantį laiką.Vakar keturios Kauno valstybinės kultūros įstaigos pristatė naują sezoną. Ką savo žiūrovams žada Kauno dramos teatras, kaip trupė pasitinka 105 sezoną – papasakos teatro vadovas Egidijus Stancikas.„Teatras – kaip terapija. Gali pabūti kitu žmogumi“,- sako Keistuolių teatro aktorė Viola Klimčiauskaitė, ne tik vaidinanti scenoje, bet ir vedanti edukacijas vaikams, nes mokytis galima žaidžiant.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Vyrai turi komplikuotą santykį su kitais vyrais, festivalis – puiki erdvė kuriant pozityvius santykius“, – sako vienas „Genčių“ bendraįkūrėjų, psichologas Antanas Grižas. Išskirtinai vyrų asmeninio gyvenimo festivalis – „Tribes fest“, į kurį tėvai atsiveža savo vaikus, dar įdomesnė patirtis, kai atsiveži savo tėvą, pasakoja organizatoriai. Daugybė veiklų, paskaitų, pokalbių, kūrybinkių dirbtuvių ir muzikinė erdvė prie Skaisčio ežero. „P.S. – lygybė atstatyta, „Tribes fest“ užsiminė ir apie artėjantį moterų festivalį“. Ved. Marius Andrijauskas

Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epochų kaita aktyvuoja atmintį ir kokios meno ir gyvenimo pamokos jai įsiminė studijuojant VDA bei Vokietijoje. Indrė Rybakovaitė yra „Zabolis Art Prize'24“ laureatė už kūrinį „Šiauriniai Liepojos fortai“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Visi suprantame, kad miesto viešoji erdvė yra bendras turtas ir vertybė, kurią bendrai išlaikome, ir kurią giname nuo įvairialypių bandymų pasisavinti. Šiuolaikinė demokratija, kadaise užaugusi urbanistinėje Agoroje, dabar gerokai labiau remiasi skaitmenine vieša erdve, o ypač pastarąjį dešimtmetį - socialiniais tinklais. Kaip mes suprantame skaitmenines viešas erdves ir kokie procesai ten vyksta, ir kokias matome paraleles su miestų viešosiomis erdvėmis? Apie tai kalbamės su IT specialistais Žilvinu ir Vytautu.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Naujo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga.Nors dėl pastarųjų mėnesių naujienų iš Islandijos galime manyti, kad ugnikalniai pasaulyje suaktyvėjo, mokslininkai sako, kad tam duomenų nėra.Savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija MedekšaitėVilniaus senajame teatre šiandien lankosi pati jauniausia publika, t. y. 6-ių – 18-kos mėnesių kūdikiai. Reikliausi žiūrovai choreografės Birutės Banevičiūtės interaktyviame judesio spektaklyje „Pasaulio medis“ kartu su aktoriais tyrinės judesius, kūno kalbą ir scenoje esančius objektus.Šiandien – Elžbietos Banytės pasirinktų knygų apžvalga „Kartuvių humoras”.Jau šį savaitgalį, 27 d. Vilniuje prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius festivalio pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. Kuo išskirtinė šių metų programa?„Muzika erdvėje“ kviečia švęsti Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetį. Renginyje kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinė kelionė po Vyriausybės rūmų erdves.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją.Sekmadienį šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tiesioginė transliacija iš Tartu.Ved. Justė Luščinskytė

Pasak buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Putinas išjuokė JAV perspėjimus dėl teroristinio išpuolio, o dabar turi, ką turi. Ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičiaus teigia, kad teroro išpuoliai Rusijoje gali kartotis.Ved. Deividas Jursevičius

Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs lietuvis karys šaukiniu „Milžinas“. Jis tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje. Tai LRT radijui patvirtino Krašto apsaugos ministras Arvvydas Anušauskas.Rusijos agresijos atveju, Lietuva turi būti pasiruošusi savarankiškai gintis dvi savaites. Taip teigia JAV atsargos generolas Benas Hodžesas. Lietuvos saugumo ir gynybos pareigūnai sako, kad Lietuva vis dar neapsisprendusi dėl visuotinės gynybos modelio.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje skelbia apie nesaugius maisto produktus ir pašarus. Tarnybos pateiktoje lentelėje matyti, jog per šiuos metus gauta keturiasdešimt tokių pranešimų. Nurodydama pažeidimų rūšį Veterinarijos tarnyba skelbia, kad vienuose produktuose rasta svetimkūnių, kituose patogeninių mikroorganizmų, sudėties neatitikimo, cheminio užterštumo, pasticidų, maisto priedų,mikrobiologinio užteršumo.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Radviliškyje prabylama apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečių. Teisėsauga tikrina ją pasiekusią informaciją apie tai, kad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojas galėjo priekabiauti prie moksleivių, bet kol kas tyrimas nėra pradėtas.Mėnulyje sėkmingai nusileido privačios Jungtinių Valstijų įmonės erdvėlaivis „Odisėjas“. Tai pirmasis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje per daugiau kaip 50 metų - nuo Apollo misijos laikų 1972-aisiais. Erdvėlaivį į kelionę išsiuntusi bendrovė „Intuitive Machines“ tapo pirmąją privačia įmone sėkmingai atlikusią tokią misiją.Ved. Madona Lučkaitė

Įsigalioja naujas ES skaitmeninių paslaugų paktas: pokyčiai internetinėje erdvėje.Kai kurių gydymo įstaigų vadovai ragina gerinti sudėtingus pacientus prižiūrinčių psichikos sveikatos specialistų darbo sąlygas. Teigiama, kad saugumo prasme jos yra patenkinamos.Pirmadienį į posėdį renkasi Vilniaus savivaldybės sudaryta nelaimės Viršuliškių daugiabutyje tyrimo komisija. Suniokoto pastato administratorius sako, kad net ir bus leista jį toliau naudoti, žmonės savo butuose gyventi kurį laiką vis vien negalės.Ar Europos Parlamentą užims kraštutiniai dešinieji?Kai kurių gydymo įstaigų vadovai ragina gerinti sudėtingus pacientus prižiūrinčių psichikos sveikatos specialistų darbo sąlygas.Ved. Guoda Pečiulytė

Amerikiečių žiniasklaida skelbia, kad Jungtinių Valstijų žvalgyba perdavė Kongresui ir sąjungininkams informacijos apie Rusijos planus kurti kosminę branduolinę ginkluotę. Nurodoma, jog žvalgybos duomenis atskleidė Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Maikas Turneris raginęs prezidentą Džou Baideną nedelsiant ją išslaptinti. Apie naują grėsmę Vašingtonas informavo savo artimiausius sąjungininkus. Kartu pabrėžiama, kad NATO tokiam ginklui neturi kaip pasipriešinti, bet svarbu ir tai, kad Rusija realiai dar neturi tokio ginklo.Seime siūloma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti darbuotojų išlaidų. Pataisos numatytų šio mokesčio netaikyti kelionėms į darbą ir iš jo, darbo vietos įsirengimui namuose, maisto pirkimui iš viešųjų maitinimo įstaigų.Pastebima, kad poreikis emocinei pagalbai Lietuvoje išlieka didelis. Kodėl? Vien per pastaruosius dvejus metus pagalbos moterims linija turėjo per 50-imt tūkstančių pokalbių, vidutiniškai per dieną po 70-imt.Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai tvirtina, kad ministerijoje nerengiami konkursai į laisvas vietas, tačiau darbuotojams vis pristatomi nauji skyrių vadovai ir departamentų direktoriai.Ministerijos kanclerė aiškina, kad konkursai nerengiami, nes siekiama sudaryti sąlygas ministerijos darbuotojams kilti karjeros laiptais.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos publiakcijų apžvalga.Po trijų metų pertraukos į LRT grįžta Nacionalinis diktantas. Koks jį skaitysiančio Marijaus Žiedo santykis su lietuvių kalba?Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė viešojoje erdvėje įsivėlė į žodinį konfliktą dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato likimo.Tęsiame pasakojimų ciklą apie „Laiką ir vandenį“.Antrą kartą išniekintas A.Ramanausko-Vanago paminklas Merkinėje. Ar besikartojantys išpuoliai prieš laisvės kovų paminklus turėtų versti labiau pasirūpinti jų saugumu?Koks moterų kompozitorių vaidmuo kino industrijoje?Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui pradėjo vadovauti ilgai pavaduotoja dirbusi Lina Dikšaitė.Ved. Marius Eidukonis

Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam nepriimtina galimybė leisti niekinti šeimą. Taip Gitanas Nausėda sureagavo, paklaustas, ar vetuotų tokią pataisą, jei ji būtų priimta SeimePrabangūs automobiliai nuo gruodžio nebebus geležinkeliais eksportuojami į trečiąsias šalis: dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų geležinkelių bendrovė „LTG Cargo“ stabdo prabangių automobilių pervežimą. Bendrovė patvirtino dar vasarą LRT Tyrimų skyriaus skelbtą informaciją, jog dalis prabangių, trečiosioms šalims skirtų automobilių, per Lietuvą iš tiesų yra gabenami į Rusiją.Tarp penkių didžiųjų miestų Vilniaus gyventojai lapkritį už šilumą mokės daugiausiai, o Kauno – mažiausiai.Seimo nariai atmetė siūlymą įstatymu uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Taip pat Parlamente planuojama svarstyti naują Medžioklės įstatymo pataisą, ja jau būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.Lenkų vežėjai blokuoja tris sienos perėjas su Ukrainai ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją. Kijivas sako negavęs jokių reikalavimų iš Lenkijos transporto kompanijų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Antradienį (vasario 28 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie gaisrą Rosneft, įtemptą situaciją Bachmute, uždarytą oro erdvę Sankt Peterburge, prasidėjusius išankstinius balsavimus savivaldos rinkimuose ir eilinius bei auksinius Matijošaičio ir Nausėdos pasisakymus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/TauA_24wNWk

Bandyti ją apibrėžti ar įdėti į penklinę taip, kad visiems viskas būtų aišku, neįmanoma, nes ji visada buvo labiau jausmas, kurį supranti, bet nebūtinai esi jautęs. Kurio pavydi, kurio bijai, kuriuo žaviesi ir, faktas, niekaip negali jam išlikti abejingas. Atlikėja, dainų autorė Justė Arlauskaitė-Jazzu šioje „Laimės dietoje“ be tabu kalbės apie sunkiausius jausmus, tamsiausius gyvenimo periodus ir suvokimus, padėjusius iš naujo susistatyti gyvenimą bei gyventi jį autentiškai.Ved. Rimantė Kulvinskytė