Podcasts about buvo

„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.„Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai. „Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku.  Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą.„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos?„Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ukrainos delegacija išvyko į Vašingtoną derybų dėl taikos plano.Bankai pastebi, kad sukčiai vis dažniau taikosi į gyventojus, kurie jau buvo apgauti.Žmonės su regėjimo negalia galės gauti kompensaciją už šuns vedlio parengimą ir laisvai naudotis jo pagalba visose viešose erdvėse.Italijoje streikavus žurnalistams skaitytojai negavo dienraščių, neatnaujinti naujienų portalai, programas apkarpė televizijos ir radijo kanalai.Ved. Madona Lučkaitė

„Per gyvenimą einu su dviem didelėmis citrinomis rankose", - šypsosi Donata Banaitytė. Metaforinės citrinos - onkologinė liga, kuri moterį prispaudė 30-ies, kai turėjo du mažus vaikus ir vyko skyrybos su vyru po keliolikos drauge praleistų metų. Skyrybos Donatai tapo sunkesniu ir skaudesniu išbandymu nei liga, tačiau kartu tai tapo ir postūmiu imtis veiklos, apie kurią svajojo, bet vis nedrįso. Dabar Donatos širdyje yra gilus žinojimas, kad viskas bus gerai.Ved. Lavija Šurnaitė.

XIV-ojo tarptautinio teatro festivalio COM•MEDIA komisija įvertino visą festivalio programą ir išrinko šių metų nominantus bei ryškiausius kūrėjus.Komisijai šiemet vadovavo teatrologė, nepriklausoma teatro kritikė Lina Klusaitė, taip pat festivalio darbus vertino režisierius Arvydas Kinderis, menotyrininkė Goda Prapuolenytė-Leonavičienė, radijo stoties FM99 vadovas Liudas Ramanauskas, bei menininkas Valentinas Butanavičius.

„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500 ir 615 gramų iki šviesių, žaismingų 7-mečių mergaičių. 150 dienų ligoninėje, grįžus namo, vienai iš dukryčių buvo būtinas deguonies aparatas... „Tai tik viena iš daugelio istorijų, o kasdien gimsta 2-3 neišnešioti naujagimiai“, – antrina pati neišnešiotukę auginanti Jolanta Leonavičiūtė-Grigorjevienė, asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Pasaulinę televizijos dieną skaičiuojame iš ko susideda televizijos aukso amžius. Kiek jis iš tiesų auksu žiba? Pokalbis su „Blue/Yellow” fondo vadove, buvusia televizijos laidų ir filmų prodiusere Laura Paukšte.Taip pat aiškinamės ar ateina kriptovaliutų eros pabaiga. Komentuoja finansų analitikas Marius Dubnikovas.Ir skaičiuojame, kokie čekiukai paskandino užsienio politikus.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šiandien įvyko Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Kokius konkrečius klausimus kėlė šis mitingas ir kokių rezultatų galime tikėtis? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto docentu daktaru Viliumi Bartninku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, menininke dr Egle Grėbliauskaite,Vilniaus Universiteto docentu, filosofu dr Kęstu Kirtikliu, „ArtTech Forum Lithuania“ įkūrėja Agnesta Filatove.Šilalės Orvydų parke įsikūrusi meninė instaliacija „Mažojo raktelio labirintas“ patraukė ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį. Dailininkė Indrė Lukoševičienė yra viena iš šio labirinto kūrėjų. Savo darbais ji vis dažniau puošia Šilalę ir Tauragę. Tačiau mažame mieste kuriančiai menininkei kartais kyla dvejopi jausmai – kai kurie žmonės palaiko, o kiti tarsi nesupranta, kam mieste apskritai reikalingi meno objektai.Šiauliuose vyksta tradicija tapęs mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Šiųmetis festivalis 16-asis. Jame pristatomi 8 skirtingo žanro spektakliai. Įvairaus amžiaus publika gali mėgautis pasakomis, dramomis, komedijomis, tragikomedijomis.Ved. Donatas Šukelis

Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support     

Vilniaus oro uosto veiklą naktį vėl sutrikdžius kontrabandiniams balionams, pasieniečiai aptiko mažiausiai šešis krovinius su cigaretėmis. Lietuvos oro uostai nurodo, kad skirtingais laikais buvo įvesti laikini oro eismo ribojimai tik į Vilnių atvykstantiems skrydžiams. Du skrydžiai nukreipti į Kauną, o vienas į Rygą.LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės. Kol valstybės institucijos nemato prasmės jų veikimo ribojimo, to ėmėsi patys mobilieji operatoriai. Šiemet pareigūnai perėmė beveik 600 kontrabandinių balionų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių balionų galėjo būti ir triskart daugiau, tačiau informacija įslaptinta.Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atliko kratas teisingumo ministro Hermano Haluščenkos, kuris anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, namuose. Kratos vykdytos ir buvusio Volodymyro Zelenskio verslo partnerio Timūro Mindičiaus namuose. Jis pabėgo iš šalies likus kelioms valandoms iki kratų. Nacionalinis kovos su korupcija biuras paskelbė, kad vykdo specialią operaciją, siekdamas atskleisti korupciją energetikos sektoriuje.Santaros klinikose iš darbo išėjo dar trys neurochirurgai.Prezidentas sako, kad R. Žemaitaičio kalbos kvestionuojant pagrindines Lietuvos užsienio politiko kryptis yra netoleruotinos, o politikas bando kurti alternatyvią užsienio politiką.Ved. Darius Matas

Kultūros viceministras Aleksandras Brokas penktadienį pranešė, kad traukiasi iš pareigų. Apie tai – Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, politologas Matas Baltrukevičius.

Šiandien pristatyti bei darbą pradėjo trys nauji kultūros viceministrai. Jais paskirti Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kaip juos vertina politologai?„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Komikai jungiasi prie pilietinės meninės akcijos „Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?“. LRT KLASIKA kalbina komiką ir aktorių Mantą Stonkų.Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.Ved. Donatas Šukelis

Socialdemokratai turėjo paskelbti, ką siūlys į krašto apsaugos ministrus. Buvo svarstoma, kad šias pareigas galėtų eiti dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas, tačiau paskutinę minutę posėdžiai, kuriuose dėl to turėta susitarti, atšaukti. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad ministro paieškoms reiks daugiau laiko, šaltiniai kalba, kad Juro Taminsko kandidatūra netiko prezidentui. Savo ruožtu Rasa Budbergytė pareiškė, kad išmokti gynybos politiką yra trijų naktų darbas. Tačiau kritikai su tuo nesutinka ir stebisi, kodėl beveik 14 tūkstančių narių turinti partija vargsta ieškodama ministrų.Kodėl socialdemokratai neranda ministrų?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas ir Mindaugas Lingė, LSDP tarybos narys, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, politologė, kairiųjų aljanso KARtu vadovė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Liepa Želnienė

Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Pokalbis su Valstybinio jaunimo teatro vadovu, teatrologu Audroniu Liuga.

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šiandien nedideliame Čuhujivo mieste, esančiame dvidešimties kilometrų atstumu nuo Charkivo, turėjo pradėti veikti kartą jau sprogdinta ir ką tik naujai atstatyta mokykla, tačiau jos durys taip ir neatsivėrė. Vakar į mokyklą smogę Rusijos dronai pastatą iš dalies vėl sugriovė. Per ataką niekas nežuvo, keturi žmonės buvo sužeisti.Įvykio vietoje lankėsi LRT bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas, su juo kalbėjosi Alisa Guseva.

Režisierė Giedrė Genevičiūtė naujame dokumentiname filme „Galva“ pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutinius savo gyvenimo metus leidusį, dabar jau į mirusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir galėjo valdyti tik akis, bendrauti kompiuterio pagalba. Daugiau LRT RADIJO laidos „10-12“ studijoje – režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs prodiuseris Linas Ryškus ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spalį net 8 ŠŽB eizodai: prisijunkite

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.„Žmonės nuolat kartodavo: negalime būti pernelyg radikalūs. Daugiausia jie pasirašydavo peticiją – ir viskas. Nebuvo demonstracijų, streikų, pilietinio nepaklusnumo Buvo baiminamasi, kad visuomenė palaikys menininkus ekstremistais. Tačiau svarbu suprasti: būti radikaliu šiame kontekste nereiškia pulti – tai reiškia ginti tai, kuo giliai tikime“, –patarimu protestuojančiai Lietuvos kultūros bendruomenei dalijasi vengrų režisierius Arpadas Schillingas. Ar įvykiai Lietuvoje iš tiesų primena Slovakijos ir Vengrijos scenarijus?Geriau būtų, jei protestų nereikėtų, bet kai vyksta, svarbu fiksuoti istoriją, mano fotografė Karolina Gembara iš Lenkijos. Ji su kolegomis prieš keletą metų įkūrė internetinį Viešų protestų archyvą. Jo veikla pristatoma šią savaitę Kaune atidarytame trečiajame Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA. Ignotas Adomavičius vakar atsistatydino iš ministro pareigų, tačiau koalicijos dėlionė kol kas nesikeičia ir Kultūros ministerija lieka Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ rankose. Kultūros asamblėja tvirtai laikosi nuostatos, kad Kultūros ministro portfelio perdavimas „Nemuno aušrai“ kelia grėsmę kultūros ir žodžio laisvei. Ar ir jei taip, kaip šį nerimą pateisino pirmoji savaitė, kuomet Kultūros ministerija patikėta „Nemuno aušrai“? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, scenos menų kritike Sigita Ivaškaite, vertėja Toma Gudelyte ir protestų tyrėja Rėda Brandišauskiene.Ar kultūros bendruomenė žino, kokio kultūros ministro nori? Pokalbis su buvusiu kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, asociacijos LATGA tarybos nariu, režisieriumi Donatu Ulvydu ir TSPMI docente, vizualaus meno daktare Egle Grėbliauskaite.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prabėgo pusmetis nuo pirmosios LRT OPUS pažinties su kūrėja ir dainų autore Emilija Dilnikaite – Dilema. Atlikėja grįžta su debiutiniu mini albumu „Akistata“. „Pusmetis praėjo emocionaliai. Buvo daug akių kontakto gaudymo ir praradimo. Norėjosi visą šį laikotarpį sudėti į prasmingą keturių dainių rinkinį, kuris ir papasakotų istoriją“, – atskleidžia E. Dilnikaitė. Albumas sukurtas drauge su prodiuseriu Pavel Daniels. Tai dvilypė odė: tiek pirmajam susitikimui akimis, tiek intensyviam paskutinio žvilgsnio paleidimui, taip gimė pavadinimas „Akistata“. Jame nagrinėjamos skaudaus išsiskyrimo, kopriklausomybės, pirmo susitikimo ir vizualaus rakurso pokyčio temos.

Telšių savivaldybė šią savaitę savivaldybės kultūros įstaigų vadovams išplatino laišką, kuriame ragina juos laikytis „neutralios pozicijos“ prieštaringai vertinamo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atžvilgiu. Apie situaciją ir žodžio laisvės problematiką laidoje kalbės Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, žurnalistė Rita Miliūtė, Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.Minime filologės, profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 80-ąjį jubiliejų.Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalba Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Dėl dronų grėsmės vėl buvo uždarytas Danijos Olborgo oro uostas. Į jį skridęs lėktuvas grįžo atgal į Amsterdamą, o skrydis iš Kopenhagos buvo atšauktas. Tai jau trečias toks incidentas Danijoje pastarąją savaitę. Danijos valdžia tai vadina „hibridinėmis atakomis“ ir neatmeta, kad kaltininkė gali būti Rusija. LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė Hofbek sako, kad šįryt užfiksuotas ir 4-as incidentas. Buvo uždarytas oro uostas Bilundo mieste.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Japonijoje Vakarų meno muziejuje oficialiai pristatyta kitąmet Tokijuje veiksianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda „Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“.Kaip ir kokiomis kalbinėmis priemonėmis Jono Karolio Chodkevičiaus atvaizduose buvo perteikiama lietuvių pergalės Salaspilio mūšyje svarba?Lietuvos jūrų muziejuje paskelbtas šių metų Prof. Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Rimantas Bedulskis.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą „Lietuviai“ lydėjo nesklandumai – prieš pat premjerą teko keisti dirigentą, o pagrindinį vaidmenį atlikęs Vaidas Vyšniauskas, kritikuotas dėl pasirodymo Minske, spektakliuose, kritikų vertimu, nebuvo geriausios formos.Šeiko šokio teatras šokio skatimo iniciatyvas išplėtė Klaipėdos ir Neringos regione. Kiek dėmesio šokis sulaukia Vakarų Lietuvoje?Tęsiame pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“. Šįkart susipažįstame su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra Danute Čiurlionyte-Zuboviene.Pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija paskirta jaunosios kartos prozininkei, eseistei Ievai Marijai Sokolovaitei.Ved. Marius Eidukonis

Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Koks Lietuvoje yra poreikis gimdymui namuose? Pokalbis su gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti komandos „Unda“ akušere Agne Škudiene ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadove, gydytoja akušere-ginekologe dr. Virginija Paliulyte.„Buvo deklaruojama, kad Akmenėje nieko nėra, žemėlapyje matydavau tik baltą dėmę. Kai pradėjome rengti archeologines ekspedicijas, ginklai, papuošalai tiesiog mėtėsi laukų paviršiuje“, – sako kraštotyros entuziastas, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis. Jis, kiti akmeniškiai visuomeniniais pagrindais toliau tyrinėja savo krašto istoriją ir visaip kaip ją bando pristatyti pasauliui.Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai yra parengę Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja pvz. kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą. Pokalbis su Valstybės pažangos tarybos nariais Aušra Maslauskaite ir Boguslavu Gruževskiu.18 metų šalia Vilniaus kukurūzų kaimą puoselėja Saulius Kaminskas. Kone 2-jų hektarų plote vyras augina kukurūzus ir kuria teminį kukurūzų labirintą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vašingtonas artimiausiu metu ketina stabdyti karinės paramos programą su Rusija besiribojančioms valstybėms, o tarp jų – ir Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apie tai kalba Seimo narys, buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis bei Lietuvos kariuomenės atsargos generolas Edvardas Mažeikis.

Radijo stoties FM99 eteryje žurnalistas Liudas Ramanauskas kalbėjosi su Gyčiu Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologu. Gytis pasakojo, kad ši vasara Lietuvoje buvo vėsiausia per 8 metus. Paskutinė vėsesnė ir drėgnesnė vasara buvo 2017 metais.

Portugalija paskelbė nacionalinę gedulo dieną po to, kai Lisabonoje avariją patyrė žymusis geležinkelio funikulierius. Žuvo mažiausiai 17 žmonių, o 21 sužeistas.

Šįkart laidoje – pasakojimas apie Otisą Spanną, kuris buvo vienas ryškiausių bliuzo pianistų. Nors apie tikruosius jo gyvenimo faktus (įskaitant gimimo metus) yra žinoma mažai, šis tragiško likimo bliuzmenas amžiams įsirašęs į muzikos istoriją. Antroje laidos dalyje – rubrika „Kai klasika įkvėpė popmuzikos dainius“, kurioje svečiuojasi atlikėjas Barry Manilow, įkvėptas Chopino preliudų.Ved. Domantas Razauskas

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Juneta Krylovaitė, pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Milda Glebutė, paakinta artimųjų, pasirinko profesiją ne pagal pašaukimą, o dėl ekonominių sumetimų. Mildos tėvai muzikantai, pabijoję, kad dukrai bus sunku kurti ateitį, pasukus kūrybiniu keliu, įkalbėjo dukrą rinktis „solidesnę veiklą“ nei drabužių sritis.Milda prisipažįsta, kad šešerius metus kankinosi teisininkės kėdėje: kaustė gėdos jausmas ir baimė, ką kiti pagalvos, jei mes tokį prestižinį darbą, kol galiausiai išdrįso viską pradėti iš naujo. Pasakojimas apie psichologinį lūžį, artimųjų nepritarimą ir užsitarnautą drabužių stilistės sėkmę.Ved. Lavija Šurnait

Mindaugas Sinkevičius apsisprendė nesiekti premjero posto, nepaisant to, kad būtent jis sulaukė didžiausios socialdemokratų skyrių paramos. Kiti pagrindiniai kandidatai - Inga Ruginienė, Juozas Olekas ir Robertas Duchnevičius sulaukė panašios skyrių paramos. Buvo pasiūlyta ir naujų kandidatų - susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir švietimo ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė komentuos Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą.Birželį nuo pareigų nušalintas karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius abipusiu susitarimu su krašto apsaugos sistemos vadovybe palieka karinę tarnybą, o tarnybinis patikrinimas dėl jo elgesio su pavaldiniais yra nutraukiamas. Karinės žvalgybos vado advokatas pranešė, kad Paulavičius atsiims ieškinį teismui dėl nušalinimo nuo pareigų birželį.Žemės ūkio ministerija stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais.Klaipėdoje šiandien savo jėgas išmėgino paplūdimiuose budintys gelbėtojai, kurie varžėsi tradiciniame čempionate. Na ir šiemet jie juokauja, jog vasaros – nėra, esą dienas, kai nebuvo iškelta maudytis draudžianti raudona vėliava, galima suskaičiuoti kone ant rankos pirštų. Tai kokia gi ši vasara gelbėtojams, ar daug darbo jie turėjo?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų padarytų viešumoje? Pokalbis su fotografu Vincu Alesiumi.Kiek savižudybių prevencijoje svarbios bendruomenės? Vilniaus universiteto mokslininkai šia tema atlieka tyrimą ir kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje. Apie tai pasakoja projekto vadovė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro tyrėja dr. Jurgita Rimkevičienė.Kada ir kam turėtume sakyti „Jūs“, o kada „Tu“? Diskutuojame su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.Lietuvos bankas dalijasi istorija, kaip kepsninėje šeima atrado ten pamirštus pinigus. Jie buvo apdegę, suanglėję ir sulipę, tačiau naudojant specialią įrangą jų vertė buvo atkurta ir šeima atgavo savo 5 500 eurų. Kaip tokiais atvejais vyksta pinigų ekspertizė? Pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė JuzėnienėVis girdime istorijas apie ūkininkus, kuriuos keisti darbo stilių ir sritį privertė žemos pieno supirkimo kainos. Pieno ūkio ketino atsisakyti ir Šilutės rajono ūkininkė Daiva Dlugoborskienė, tačiau sūnaus Roko ryžtas paskatino galvoti apie pieno perdirbimą. Buvo įkurta sūrinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalgoje - kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai" jungtinio liepos ir rugpjūčio numerio apžvalga.Kaune ir Kauno rajone prasideda septintą kartą rengiamas scenos menų festivalis „Contempo". Visą savaitę neįprastose erdvėse žiūrovai kviečiami į performanus, šokio, teatro, šiuolaikinio cirko ir akrobatinius pasirodymus.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Joje - Claireʼės Kilroy romanas „Vaikų žaidimas" ir Kim Ho-Yeon romanas „Mažų stebuklų krautuvėlė".Šią savaitę, Anykščių rajone esančiuose Niūronyse įsikūrusiame Arklio muziejuje vyksta dvyliktasis dailininkų pleneras, kuriame dėmesys ne tik tradicinei tapybai ir grafikai, bet ir tradiciniams amatams, tautiniams šokiams ir dainoms bei ypatingas dėmesys istorijai ir gamtai. Pokalbis su plenero organizatoriumi Donatu Iniu ir kanklių meistru Skalmantu Barkausku.Šiandien prasideda lituanistinių mokyklų iš įvairių Europos šalių stovykla, kurios dalyvauja beveik 100 vaikų iš 10 šalių Stovyklos tema - valstybingumo pamatai: suverenitetas, kalba, kultūra.Kaip keičiasi vestuvinių suknelių ir kostiumų mados, kiek įtakos šventinei aprangai turi tvarumo idėjos? Pokalbis su dizainere Rimante Rimgailaite, sukūrusia aprangą jauniesiems iš panaudotų tablečių pakuočių.Vakar būdamas 83-ejų mirė žinomas amerikiečių teatro režisierius Robertas Wilsonas. Režisieriaus sukurtus darbus Lietuvos žiūrovai galėjo išvysti ir mūsų šalies teatrų scenose. Pokalbis su Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku, teatro kritiku Vaidu Jauniškiu ir aktoriumi Dainiumi Svobonu.Apie specialią LRT Klasikos laidos „Pakeliui su klasika" transliaciją iš Merkinės pasakoja Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos tarnyboms toliau ieškant iš Baltarusijos galėjusio įskristi drono, kariuomenės vadas abejoja ar apskritai bepilotis buvo Lietuvoje.„Valstybė nėra krizėje, krizėje yra premjeras“, –teigia Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, šalies vadovui paskyrus dvi savaites Gintautui Paluckui atsakyti į visus klausimus dėl savo iš dalies valdomų verslų. Šalies vadovo patarėjas, be kita ko, negaili kritikos opozicijai, kuri ketina dėl premjero surengti neeilinę sesiją, tačiau, anot Jansono, negeba to daryti greitai. Opozicija tai vadina išvedžiojimais.Amerikos lyderio teigimu, Gazos Ruože yra susidariusios tikro bado sąlygos ir pažadėjo, jog Vašingtonas įkurs maisto dalijimo centrus.Pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas dalyvaus Pasaulio parlamentų pirmininkų konferencijoje Ženevoje, joje bus ir rusai.Šiaulių rajone du paauglius sumušė grupė šešiolikos metų neturinčių smurtautojų. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, sumušto paauglio mamai valstybės garantuojama teisinė pagalba nesuteikta.Ved. Madona Lučkaitė

Po pokalbio gegužės gale „10–12“ laidoje vienos rankos nevaldančiai Kaišiadorių rajono gyventojai, 46 metų Vaidai Pupalaigienei vėl nustatytas dalyvumo lygis, grąžintos visos socialinės garantijos. Dvejus metus nelabai darbinga buvusi moteris staiga vėl 100 proc. darbinga tapo rudenį. Kaip taip nutinka, kad vienos rankos nevaldantis žmogus dar turi institucijoms įrodinėti, jog jis tikrai nėra 100 proc. darbingas?Apie tai kalba vėl nebelabai darbinga tapusi 46-erių Kaišiadorių rajono gyventoja, kraštovaizdžio architektė Vaida Pupalaigienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė bei Asmeninių asistentų asociacijos vadovas, teisininkas Žilvinas Mišeikis.

Apie ugniagesių gelbėtojų darbus pasakoja Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aidas Pileckas.

Europos šalys ieško priemonių, kaip sustabdyti Rusijos skleidžiamus GPS signalų trikdžius, dėl kurių su sunkumais susiduria tiek lėktuvai, tiek laivai, ūkininkai ar net greitosios pagalbos brigados. Lietuvoje stipriausi trikdžiai fiksuojami pasienyje ties Kaliningrado sritimi.Valdantieji sako, kad Lietuva kol kas nediskutuoja dėl Baltarusijos kalio trąšų gamintojos Belaruskalij tranzito atnaujinimo. Tokias kalbas sukėlė Teisingumo ministerijos siekis perimti visus tarptautinius ginčus ir galbūt juos baigti taikiai, nes bylinėjimasis, anot ministro Mockaus, brangiai kainuoja. Dar labiau paskatino tokias kalbas vakarykštė žinia apie sprendimą sudaryti taikos sutartį su „Veolia“. Yra pastangų ir iš JAV, ir iš Minsko pusės.Vykstantys į Lenkiją pasienyje šiandien gali įstrigti spūstyse. Kelyje nuo nuo Kalvarijos link Budzisko nusidriekė kelių kilometrų eilės.Europos Sąjunga pagaliau įveikė Slovakijos bloką ir patvirtino aštuonioliktą sankcijų Rusijai paketą. Jame ir naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jis nutaikytas tiesiai į Rusijos ekonomikos širdį.Ved. Liepa Želnienė

Jauna pora Edita ir Aidas Deltuvos jau ketverius metus globoja būrį paauglių. Tapti globėjais jie pasiryžo, kai Editai buvo vos 22, o Aidui 24 metai. Anuomet jie apsigyveno su 12 šeimynos gyventojų, šiandien jų namuose šurmuliuoja devyni paaugliai.Pokalbis apie jaunos poros pasirinkimą, lūkesčius, realybę, sunkumus ir džiaugsmus rūpinantis gausia šeimyna.Ved. Lavija Šurnaitė.

Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės. Pokalbis su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu ir istoriku Mindaugu Nefu.Šiauliuose visą vasarą vyksta tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Programoje, pasak organizatorių, ne tik muzikiniai, bet ir šokio, teatro, poezijos ir kitų scenos menų pasirodymai. Vilos parke, kur žydi tūkstančiai rožių, pasirodys Lietuvos, Latvijos, Italijos atlikėjai. Šį vakarą Chaimo Frenkelio vilos erdvės bus prisodrintos džiazo garsų – koncertuos Egidijaus Buožio dziazo kvartetas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinis muziejus užbaigė beveik trejus metus trukusią istorinės reikšmės eksponato – Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavos – rekonstrukciją. Daugiau nei šimtmečio senumo originali vėliava buvo atkurta itin preciziškai – su visomis spalvomis, siuvinėjimais ir net dėl autentiškumo paliktomis gramatinėmis klaidomis bei kitais netobulumais. Atlikus darbus, vėliavos kopija buvo iškilmingai perduota Susivienijimo atstovams. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadove Migle Lebednykaite ir Susivienijimas lietuvių Amerikoje tarybos pirmininku Danu Glinskiu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vankuverio simfoninio orkestro atliekamą filmo „Barbė“ muziką, būsimą Carlo Orffo muziejų Bavarijoje ir Leipcigo miesto sprendimą beveik milijonu eurų mažinti dviejų žymiausių muzikos institucijų finansavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ornitologė, edukatorė Ingrida Lagunavičienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje kilo tikras ažiotažas – į sostinę atvyko viena ryškiausių Youtube žvaigždžių IShowSpeed, kurio tikrasis vardas Darenas Džeisonas Votkinsas. Oro uoste jį pasitiko ekonomikos ir inovacijų ministras, o netrukus prie Valdovų rūmų ir Vilniaus meras. Kodėl dvidešimtmetis jaunuolis yra toks populiarus?Vis dažniau nuo kvaišalų apsinuodijant jaunuoliams, politikai ir skirtingų sričių ekspertai galvoja, kaip spręsti problemą. Dalis apsinuodijimų siejami su elektroninėmis cigaretėmis.Prezidentas Volodymyras Zelenskis pertvarko ministrų kabinetą. Dėl naujos vyraiusybės patvirtinimo balsuoja Aukščiausioji Rada.Ved. Madona Lučkaitė

Į Lietuvos teritoriją skridusi skraidyklė išbandė, kaip veikia institucijų algoritmai reaguoti į tokias situacijas. Kelias minutes trukusi situacija tapo išbandymu ir žiniasklaidai. Ar ši situacija rodo, kad esame pasirengę dienai X? Kaip keliautų informacija apie grėsmę nuo jos šaltinio iki gyventojų?Laidoje dalyvauja: Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, 15min.lt vyriausias redaktorius Vaidotas Beniušis, Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Vilniuje praėjusią naktį nusileido lėktuvas, skraidinęs iš Izraelio evakuotus lietuvius. Tuo metu laukiama ir sugrįžtančio apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, kuris iš lėktuvo buvo išlaipintas Jordanijoje.Seimas toliau svarsto siūlymą išplėsti ratą asmenų, kuriuos būtų galima tikrinti poligrafu, kai jie prašo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.Aktualus klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pacientus skirstyti į 3 grupes – pirmosios grupės pacientai pas specialistą turėtų patekti per savaitę, antrosios grupės – per 30 dienų, trečiosios – per kelis mėnesius. Kaip vertinate idėją skirstyti pacientus į tris grupes?Ūkininkai prie Seimo protestuos prieš mokesčių pertvarką, kuri, pasak žemdirbių, daliai jų bus nepakeliama.Ved. Edvardas Kubilius

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova

Volodymiro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas Vašingtone baigėsi konfliktu bei buvo nutrauktas anksčiau laiko. Buvo planuota, jog susitikimo metu bus pasirašytas šalių susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčų ovaliajame kabinete Volodymiras Zelenskis paliko Baltuosius rūmus, o visi kiti vizito renginiai buvo atšaukti. Kaip ši situacija atsilieps Jungtinių Valstijų bei Ukrainos santykiams ir ką tai reiškia taikos deryboms?Elektromobilių gamintojai Teslai atėjo ne patys geriausi laikai. Pardavimai smunka. Bet kiek tam įtakos turi Ylono Masko asmenybė?Nors Užgavėnės – tik antradienį, dauguma šalies miestų bei miestelių jas švęs bei žiemą išvaryti bandys jau šį savaitgalį. Didžiausias Užgavėnių siautulys tradiciškai kyla Rumšiškėse, kur šventė sutraukia tūkstančius žmonių.Ved. Paulius Selezniovas

2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietiniuose Ukrainos regionuose. Pasak jų, buvusio Kachovkos rezervuaro dugnas priminė negyvą „Marso kanjoną“. Buvo baiminamasi ir dėl to, ar pavyks užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimą.Bet jau po pusmečio ukrainiečių mokslininkai pastebėjo, kad potvynio bangai nuslūgus, gamta atsigauna. Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, buvusio rezervuaro vietoje dabar plyti 150 tūkst. hektarų jaunuolynas – penkiskart didesnis už visos Maltos teritoriją. Į senąją vagą sugrįžusioje Dniepro upėje vėl plaukioja aštuonis dešimtmečius čia neregėti eršketai.Dėl tebesitęsiančio karo, botanikai katastrofos paveiktas vietas daugiausia tyrinėja su palydovų pagalba. Pasak jų, viena vertus, bioįvairovė sugrįžta, bet kartu trūksta duomenų apie tai, kiek ir kokių pavojingų teršalų sukauptų rezervuaro dugne pasklido aplinkoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kasmet žurnalas TIME skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet jų – net 200-ai, tarp jų - dirbtinio intelekto įrankiai, testai ligoms nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos.Po kilusio pasipiktinimo, kad institucijos Lietuvoje nėra pasirengusios reaguoti į situacijas, kai asmuo įtaria buvęs apsvaigintas, netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Didieji automobilių gamintojai šiemet vis garsiau kalba apie patiriamus sunkumus. Prognozuojama, kad dėl prasidėjusios krizės kitąmet gali dar labiau brangti nauji automobiliai, dėl ko gali kilti ir paslaugų kainos. Ar automobilių gamintojai kitąmet sugebės įveikti kylančius iššūkius bei kaip tai atsilieps Lietuvos verslams bei gyventojams?Klaipėdos uosto krova šiais metais augo maždaug dešimtadaliu – krovos apimtys šiemet sieks apie 36 milijonus tonų krovinių. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp kaimyninių uostų, o tą labiausiai lemia stiprėjanti Lietuvos ekonomika.Ved. Paulius Selezniovas

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc