Podcasts about buvo

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Oro atakos įspėjimas išsiųstas Vilniaus apskrities gyventojams – paskelbtas signalas „Raudona“ Vilniaus apskrityje, įspėta, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje.Prezidento vyriausiasis patarėjas sako, kad išankstinė perspėjimo sistema dėl dronų šiuo metu tinkamai neveiikia, tam turi būti skiiriama daugiau dėmesio ir lėšų. Pasak Deivido Matulionio, šis klausimas bus aptariamas kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje.Prahoje tęsiasi protestai prieš prieš premjero Andrejaus Babišo vyriausybės planus pakeisti visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį.Kaip Bugarija švenčia pergalę Eurovizijos dainų konkurse? Tikėtina, kad Eurovizijos dainų konkurso finalas kitąmet įvyks sostinėje Sofijoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Per ilgąjį savaitgalį du incidentai geležinkelyje pasėjo įvairių vertinimų. Specialistai svarsto, kad tai galėjo būti būti techninės priežastys, profsąjungų atstovai kalba apie mažėjančią bėgių priežiūrą, tačiau yra įžvelgiančių ir diversijos pėdsakus. Lietuvos geležinkeliai priežastis tik pradeda tirti, išvadų siūlo palaukti ir neatmeta nė vienos versijos.Ką parodė pasikartoję incidentai geležinkelyje?Laidoje dalyvauja „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas, VGTU docentas Gediminas Vaičiūnas, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.Ved. Marius Jokūbaitis

Penkiolika metų sėkmingai finansininkės karjerą kūrusi Aistė Švetkauskė nusprendė, kad šis kelias visgi ne jai. Palikusi puikiai apmokamą darbą, nėrė į maisto gaminimo pasaulį, kuriame susidūrė su nežinomybe, neplanuotais sunkumais ir problemomis. Tapusi virtuvės šefe ir įkūrusi savo verslą, Aistė kasdien susiduria su alinančiais darbo krūviais, atsakomybe už darbuotojus ir kitais iššūkiais, tačiau yra laiminga eidama paskui savo širdį.Ved. Lavija Šurnaitė.

Estijos politikai pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginiai apie galimą Rusijos pasirengimą atakuoti Baltijos šalis neatitinka jų turimų grėsmių vertinimų ir apsunkina bendradarbiavimą tarp sąjungininkų, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Dzūkijos krašto istoriją papildė išskirtinis leidinys, skirtas Makniūnų dvarui – vienam mažiau žinomų, tačiau turtingą praeitį turėjusių regiono dvarų. Naujoji knyga – tai ne tik fotografijų albumas, bet ir bandymas atkurti beveik išnykusio kultūros paveldo fragmentus, pasitelkiant archyvinę medžiagą, gyvus pasakojimus bei ilgus metus rinktus liudijimus.

Istorikės Ingridos Jakubavičienės knygoje „Namai“ atveriamos daugiau nei penkiasdešimties tarpukario Kauno namų istorijos – nuo prabangių salonų iki kuklių tarnaičių kambarėlių. Istorikė sako, kad tuo laiku Kaune kilo daug naujų būstų – jie ir projektuoti architektų, ir statyti stichiškai.Ved. Rūta Kupetytė

Darius Andrulis prisipažįsta, kad sėslus gyvenimo būdas, netikę mitybos įpročiai ir besaikis emocinis valgymas privedė jį prie tokio svorio, kuris šokiravo aplinkinius. Pats Darius, matydamas, kaip didėja, ėmė ignoruoti šį faktą, vengdamas savo atvaizdo veidrodyje bei paslėpdamas svarstykles. Vyrą ėmė kankinti skausmai, krūva gretutinių ligų, o medikai prognozuoti liūdną baigtį. Darių lydėjo depresinės nuotaikos ir gyvenimo troškimo praradimas.Dariaus pasakojimas, kaip jis nutarė gelbėti savo gyvenimą ir nuo 208 kg numetė 110 kg antsvorio.Ved. Lavija Šurnaitė.

Kaip dirbtinis intelektas ir vis labiau prieinamas aukštasis išsilavinimas keičia darbo rinką?Karas Artimuosiuose Rytuose jaukia artėjančio pasaulio futbolo čempionato ir Irano rinktinės planus sužaisti varžybas Jungtinėse Amerikos Valstijose.Apžvelgiame pirmuosius popiežiaus Leono XIV pontifikato metus.Pievėnų kaimo Velykų tradicija, kurios nebėra nei kitur Lietuvoje, nei Europoje. Tai Velyknakčio misterija, kuri kasmet Didžiojo šeštadienio pamaldų metu vyksta bažnyčioje. Kaip ši tradicija išliko ir kaip keičiasi?Lietuvos krepšinio pasaulyje vis dažniau ir garsiau girdimos jaunųjų žaidėjų pavardės. Į jų potencialą, Lietuvos rinktinės situaciją bei ateitį žvelgia legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.Kodėl paspirtukų nuomos bendrovių klientai dėvėti šalmų nenori, bet pradangina tūkstančiais?Per pirmus veiklos metus Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas sulaukė daugiau nei dviejų tūkstančių dalyvių. Pusė jų jau davė kraujo mėginius, kurie renkami unikaliai mūsų tautos biologinių mėginių kolekcijai.Ved. L. Kudinova

Įsivaizduokite namus, kuriuose gyvena keli šimtai Barbės lėlių. Skirtingi veidai, skirtingi stiliai, skirtingos istorijos. Vilnietė Rūta – Barbių kolekcininkė. Bet ši kolekcija – ne tik apie žaislus. Tai pasaulis, kuris turi savo tvarką, savo logiką, savo prasmę. Rūta Voitechavičiūtė laidoje sako: „Niekada nesupratau, kodėl žmonės susikuria taisykles, kurių patys nesilaiko. Nuo pat vaikystės jaučiausi visiškai nepritampanti. Mokykloje išgyvenau nuolatines patyčias, o į ją eiti reikėjo kasdien. Į mane mėtė akmenis, mėtė „bombikes“… Buvo labai sunkus metas, pasinėriau į gilią depresiją. Tik supratusi, kad aš esu autistiška, gavusi oficialias diagnozes, o man nustatytas Aspergerio sindromas ir ADHD, aš galėjau priimti save, atleidau sau. Jei galėčiau grįžti pas save mažą, pasakyčiau – tu nesi viena ir tu rasi savo žmones“.Balandis – autizmo pažinimo ir priėmimo mėnuo. Tačiau svarbiausia – ne mėnuo, ne kiekvienais metais ateinančios ir praeinančios šventės su naujais pažadais sau ir kitiems. Laidoje – pokalbis apie tai, kaip mes žiūrime vieni į kitus kasdien.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gabrielės Puleikienės sūnus Benas į šį pasaulį pasibeldė anksčiau laiko. Berniukui buvo nustatytas Dauno sindromas. Visa ši informaciją Gabrielės šeimą užgriuvo netikėtai, atnešdama išgąsčio, nežinomybės ir kaltės jausmus. Gabrielė Instagram paskyroje kuria turinį, kad parodytų, kaip pirminiai jausmai gali apgauti, o pasenusi informacija klaidinti apie realybę. Auginti vaiką su negalia - ne visada paprasta, bet tai geras, gražus, šviesus gyvenimas, kai atsisakoma prietarų.Ved. Lavija Šurnaitė.

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl Lietuvoje neužtenka vienų scenos menų apdovanojimų?Kauno valstybinis muzikinis teatras Tarptautinę teatro dieną švenčia premjera – scenoje Mozarto opera „Figaro vedybos“.Kovo 28-ąją minimos 75-osios kompozitoriaus, architekto ir dailininko Kęstučio Antanėlio gimimo metinės. Jį prisimena kompozitorius Laimis Vilkončius ir dirigentas Vytautas Miškinis.„Metų knygos rinkimuose“ tarp prozos knygų nominantų šiemet yra ir Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“.Ved. Donatas Šukelis

Premjerė Inga Ruginienė antradienį patvirtino, kad prieš daugiau nei parą Varėnos rajone sudužęs dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje. Dalis politikų ir ekspertų piktinasi, kodėl šio drono nepastebėjo šalies tarnybos.Krašto apsaugos ministerijos vadovybė Seimui pristato įstatymą dėl poligono Kapčiamiestyje. Valdantieji šiuo klausimu nėra vieningi. Įstatymą Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos miestus, o prie Kupjansko pranešama apie telkiamas milžiniškas pajėgas.Danijoje šiandien rengiami visuotiniai rinkimai. Nors geopolitinės krizės ir tvirta dabartinės premjerės laikysena dėl Grenlandijos iškėlė partijos reitingus, analitikai prognozuoja įtemptą kovą. Kokie klausimai rūpi rinkėjams ir ko galima tikėtis šiuose rinkimuose?Disko metikui Mykolui Aleknai atlikta krūtinės raumens operacija. Sportininko trenerio Manto Jusio teigimu, traumą lietuvis patyrė treniruotės metu, o numatomas atsistatymo laikotarpis yra nuo keturių iki šešių mėnesių.Ved. Darius Matas

„Man tas dainas kažkas diktuoja“, – sako Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės kūrėja Vilija Padimanskienė, parašiusi kelis šimtus tekstų dainoms, išleidusi ir knygą. Pokalbis su ja – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Medikai perspėja, kad po tokios šaltos žiemos kaip ši erkės netrukus atsibus gerokai agresyvesnės nei ankstesniais metais. Tuo metu veterinarai primena, kad nuo erkių apsaugoti reikia ir gyvūnus.Po truputį prasideda motociklininkų sezonas. Ko reikia nepamiršti gatvėse šiuo metų laiku tiek motociklininkams, tiek automobilių vairuotojams?

„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.Ved. Kristina Toliekienė.

Savaitgalį 98-ąjį kartą išdalintos Oskarų statulėlės. Kokias tendencijas šį kartą atskleidė nugalėtojai animacijos kategorijoje?LRT KLASIKA pradeda pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien susipažįstame su Jurgos Vilės parašyta ir Kornelijos Žalpytės iliustruota knyga „Džuljeta ir kino kaukai“.Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Šiemet minimos ir knygnešio Jurgio Bielinio 180-osios gimimo metines. Iliustratorė Lina Itagaki ir rašytojas Marius Marcinkevičius dabar kaip tik darbuojasi prie grafino romano vaikams apie knygnešius.Ved. Marius Eidukonis

Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo dažniausios priežastys atėjūnams pulti lietuvių pagonių žemes? Kokios ekspansijos patys lietuviai ėmėsi šiuo laikotarpiu? Kadangi pasipriešinimas atėjūnams susijęs ne tik su fizine kova, bet ir diplomatine politika, laidoje paliečiamas ir lietuvių pagonių sėkmių bei pralaimėjimų diplomatijoje klausimas. Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaus Lion Ceccah su daina „Solo quiero mas“. Lion Ceccah surinko tiek pat eurovizinių balų, kiek ir grupė „Shower“, bet kadangi žiūrovai daugiausia balų skyrė Lion Ceccah, jis ir iškovojo kelialapį į Euroviziją Vienoje.Pernai mirusio italų dizainerio Gorgio Armani testamentas pasiuntė šoko bangas italų mados rinkoje. Kokį galvos skausmą jis sukėlė prekės ženklo paveldėtojams?Trakų rajono savivaldybės gyventojai sako palaikantys idėją riboti socialinius tinklus Lietuvoje vaikams iki 16 metų. Tačiau dalis tokio pokyčio ragina siekti atsakingai – pagalvoti, kuo bus keičiamas jaunimo užimtumas, kai nebeliks ekranų. Laidos „Praeiviai“ ištrauka.Lietuvos krepšinio rinktinė Pasaulio čempionato atrankoje dramatiškai vienu tašku pralaimėjo Islandijai. Kodėl taip nutiko?Gyventojai kviečiami registruotis į mokymus, kurie suteiks daugiau žinių apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasipriešinimą. Kodėl reikia tokių mokymų ir kaip į juos užsiregistruoti?Minimos vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metinės.Ved. Edvardas Kubilius

Pusiaukelėje tarp trijų šiaurės Europos sostinių drumstas Baltijos jūros vanduo skalauja kapą, kurio nebylus buvimas yra gausiai aptarinėjamas net ir po trisdešimties metų.  Vieną 1994-ųjų rugsėjo vakarą, kaip įprastai, nuo Estijos krantų atsiplešė keltas „MS Estonia“. Vilkikų vairuotojai, laisvo vakarietiško krašto sudominti keliautojai, darbinių reikalų vedini biznieriai ir kiti įvairaus plauko avantiūristai traukė link Stokholmo. Audros bangų blaškomame laive gėrimus ragavo, kazino ruletes suko, karaoke programose dainavo ir paragautus gėrimus už borto pylė lauk apie tūkstantis keleivių. Buvo likusios kelios valandos iki didžiausios Europos jūrinės tragedijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kas nutiko tą naktį? Kodėl Švedija skubėjo palaidoti „MS Estonia“ po betoniniu sarkofagu? Ką slepia susitarimas nenardyti tragedijos vietoje? Ir kodėl visą pasaulį supurčiusi nelaimė vis dar kelia daug klausimų? Nepažadame, kad pateiksime visus atsakymus. Taip pat yra labai didelė tikimybė, kad po epizodo būsite dar labiau sutrikę, nei prieš jį įsijungiant. Tad iš anksto įspėjame ir atsiprašome.   Artwork: @korinavaicikone Muzika: Zapsplat, Free World, Pixel Perfect Productions Reportažai: LRT Panorama  

Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai nebuvo liesi.

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?(5 sav., 2026)Tinklalaidės namai internete: https://naglis-navakas.squarespace.com/‍ ‍Naujienlaiškis „Substack“: https://leolenox.substack.com/‍ ‍Santrauka:14 šalių, besiribojančių su Šiaurės ir Baltijos jūromis, išplatino įspėjimą čia plaukiojantiems šešėlinio laivyno laivams. Be kitų dalykų, šalys primena, kad pagal jūrų teisę laivai turi plaukti po viena vėliava ir turėti visus reikalingus dokumentus, antraip jie bus laikomi laivais be vėliavos.Vokietija atidėjo 2026 m. planuotus jūrinio vėjo parkų aukcionus bent iki 2027 m. Buvo numatyta skelbti aukcionus 2,5 GW galios vėjo parkų vystymui. Svarstoma apie galimybę pasiūlyti indeksuojamas sutartis dėl kainų skirtumo (CfD).Ukrainos elektros sistema šeštadienį ryte patyrė elektros sistemos kaskadinį atsijungimą, paveikusį Kyjivo, Žytomyro ir Charkivo apskritis. Jį sukėlė gedimas elektros linijose su Europa. Oficialiai teigiama, kad tai nebuvo kibernetinė ataka.

Kauno galerija „Meno parkas“ 2026-uosius pradeda dviem parodomis.Apie radiją Sausio 13-ąją pasakoja Bernadeta Lukošiūtė. Po Sausio 13-osios įvykių, per dvi paras buvo suvirintas ir prie Televizijos bokšto atgabentas skulptoriaus Petro Mazūro Laisvės kryžius, o prieš 35-erius metus prie Seimo budėję žmonės būrėsi dainuoti – iš to vėliau išaugo folkloro ansamblis „Kadagys“. Ką šios iniciatyvos pasakoja apie bendruomenę krizės akivaizdoje? Kaip kito jų likimas ir prasmė per 35 metus?Prieš 35-erius metus, įtampą jautė ir Šiauliai. Šiame mieste buvo didžiausia sovietų karinė bazė, mieste gyveno keliasdešimt tūkstančių sovietų karių. Buvo saugomi svarbūs miesto pastatai, organizuojami budėjimai. Teatre buvo įkurta televizijos studija, informavusi apie svarbiausius įvykius. Tiesiogiai iš Šiaulių kolega Tomas Mizgirdas.Šiandien Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatoma vizualinė instaliacija „Laisvai apie Laisvę: Sausio 13-oji jaunosios kartos akimis“. Ji bus rodoma tik vieną kartą. Apie sausio 13-osios įvykius iš Klaipėdos tiesiogiai Agnė Bukartaitė.Ved. Justė Luščinskytė

JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras buvo sučiuptas ir išskraidintas iš šalies.Siekiant suintensyvinti tarptautines pastangas užbaigti karą Ukrainoje, Kyjive renkasi Norinčiųjų koalicijos šalių nacionalinio saugumo patarėjai.Nors į Lietuvą atvykstančių užsieniečių vaikų skaičius auga, tačiau besimokančių lietuvių kalba mažėja.Startuolių bendruomenė teigia, jog Kaunas itin palanki vieta naujam verslui kurti ir plėtoti.Iki žiemos olimpinių žaidynių Italijoje liko vos 34 dienos.Ved. Madona Lučkaitė

Kokie praėjusieji metai buvo Lietuvai? 2025ųjų vidaus ir užsienio politikos apžvalga bei kitų metų prognozės su politologais.Ukrainai stingant personalo, keičiama strategija fronto linijoje.Lietuvos gėrimų asociacijos vadovė pastebi, kad dėl netrukus įsigaliosiančio naujo vadinamojo cukraus mokesčio verslas 2026-uosius pasitinka chaotiškai.Disko metimo finalas pasaulio lengvosios atletikos čempionate tapo vienu įdomiausių šių metų sporto reginiu Lietuvai. Jame tąkart dalyvavo net du Aleknų šeimos atstovai.Pasaulis jau pasitinka Naujuosius.Ved. Darius Matas

Kokie 2025ieji buvo Lietuvos politikoje?Kaip šiemet Ukrainos kariams pavyko atsilaikyti fronte?Įžūlus banko apiplėšimas Vokietijoje: Gelzenkirchene vagys išlaužė 3 tūkst. seifų, nuostoliai siekia apie 30 mln. eurų.Nuo rytojaus Bulgarija įsiveda eurą. Šalis jau mėgino įsivesti eurą pernai, tačiau tada tam sutrukdė pernelyg didelė infliacija šalyje. Dabar bulgarai eurą pasitinka per politinę krizę.Įsigalioja nauja Kelių eismo taisyklė, pagal kurią visi elektrinių paspirtukų vairuotojai turės dėvėti šalmą. Važiuojantiems be jų grės baudos, o šalmus suteikti privalės ir paspirtukus bei riedžius nuomojančios įmonės.Ved. Madona Lučkaitė

Įvyko pirmasis LRT pataisoms tobulinti skirtos darbo grupės posėdis. Į grupę, Seimo valdybos sprendimu, pakviesti parlamentarai bei penkios su žiniasklaida susijusios organizacijos. Pirmajame posėdyje dalyvavo ne visi.Šiais metais priimta mokesčių reforma, taip pat leidimas atsiimti sukauptą pensiją bei gynybos finansavimas - šiuos sprendimus ekonomistai įvardino kaip svarbiausius šiais metais Lietuvos ekonomikoje.Kremlius pareiškė, kad teiginiams apie apšaudytą Putino rezidenciją nebūtina pateikti kokių nors įrodymų. Tuo metu Indijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Kazachstano lyderiai jau išreiškė pasmerkimą dėl veiksmų, kuriuos Kyjivas kategoriškai neigia.Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą?Artėjant 2026-iesiems, artėja ir kitų metų svarbiausias sporto renginys - žiemos olimpinės žaidynės. Jose didžiausias Lietuvos sirgalių dėmesys kryps į ledo šokėjų Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pasirodymą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Reed apie nelemtingą klaidą: nusivylimas buvo didžiulis.

Dienos temoje – besibaigiančių metų apžvalga. Apie svarbiausius įvykius, žiniasklaidos iššūkius ir lūkesčius FM99 studijoje Liudas Ramanauskas .kalbėjo su Alytaus naujienų žurnaliste, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininke Alma Mosteikaite.

Paskutinę rudens sesijos dieną, Seimas priiminėja Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriomis plečiamos pareigūnų galios. Žvalgybininkams būtų leista be teismo leidimo sekti asmenis, jų susirašinėjimus, patekti į patalpas, transporto priemones ir stebėti pinigų judėjimą. Pareigūnai galės slapta gauti asmens pirštų antspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius. Taip pat, išskirtiniais atvejais, kaip tarnybinį ginklą, galės naudoti sprogmenis. Pokalbis su gynybos ekspertu, Baltijos pažangiųjų technologijų vyriausiuoju patarėju Gintaru Bagdonu ir Advokatų tarybos pirmininku Mindaugu Kukaičiu.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasak VU TSPMI doc. Liutauro Gudžinsko, kuris yra buvęs ir socialdemokratų partijos vicepirmininku, partijos tapatybė keičiasi. Socialdemokratai bando prisitaikyti prie Konstituciją pažeidusio ir už antisemitizimą nuteisto asmens partijos.Ved. Deividas Jursevičius.

Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support     

Režisierė Giedrė Genevičiūtė naujame dokumentiname filme „Galva“ pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutinius savo gyvenimo metus leidusį, dabar jau į mirusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir galėjo valdyti tik akis, bendrauti kompiuterio pagalba. Daugiau LRT RADIJO laidos „10-12“ studijoje – režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs prodiuseris Linas Ryškus ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks Lietuvoje yra poreikis gimdymui namuose? Pokalbis su gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti komandos „Unda“ akušere Agne Škudiene ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadove, gydytoja akušere-ginekologe dr. Virginija Paliulyte.„Buvo deklaruojama, kad Akmenėje nieko nėra, žemėlapyje matydavau tik baltą dėmę. Kai pradėjome rengti archeologines ekspedicijas, ginklai, papuošalai tiesiog mėtėsi laukų paviršiuje“, – sako kraštotyros entuziastas, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis. Jis, kiti akmeniškiai visuomeniniais pagrindais toliau tyrinėja savo krašto istoriją ir visaip kaip ją bando pristatyti pasauliui.Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai yra parengę Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja pvz. kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą. Pokalbis su Valstybės pažangos tarybos nariais Aušra Maslauskaite ir Boguslavu Gruževskiu.18 metų šalia Vilniaus kukurūzų kaimą puoselėja Saulius Kaminskas. Kone 2-jų hektarų plote vyras augina kukurūzus ir kuria teminį kukurūzų labirintą.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Juneta Krylovaitė, pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mindaugas Sinkevičius apsisprendė nesiekti premjero posto, nepaisant to, kad būtent jis sulaukė didžiausios socialdemokratų skyrių paramos. Kiti pagrindiniai kandidatai - Inga Ruginienė, Juozas Olekas ir Robertas Duchnevičius sulaukė panašios skyrių paramos. Buvo pasiūlyta ir naujų kandidatų - susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir švietimo ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė komentuos Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą.Birželį nuo pareigų nušalintas karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius abipusiu susitarimu su krašto apsaugos sistemos vadovybe palieka karinę tarnybą, o tarnybinis patikrinimas dėl jo elgesio su pavaldiniais yra nutraukiamas. Karinės žvalgybos vado advokatas pranešė, kad Paulavičius atsiims ieškinį teismui dėl nušalinimo nuo pareigų birželį.Žemės ūkio ministerija stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais.Klaipėdoje šiandien savo jėgas išmėgino paplūdimiuose budintys gelbėtojai, kurie varžėsi tradiciniame čempionate. Na ir šiemet jie juokauja, jog vasaros – nėra, esą dienas, kai nebuvo iškelta maudytis draudžianti raudona vėliava, galima suskaičiuoti kone ant rankos pirštų. Tai kokia gi ši vasara gelbėtojams, ar daug darbo jie turėjo?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų padarytų viešumoje? Pokalbis su fotografu Vincu Alesiumi.Kiek savižudybių prevencijoje svarbios bendruomenės? Vilniaus universiteto mokslininkai šia tema atlieka tyrimą ir kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje. Apie tai pasakoja projekto vadovė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro tyrėja dr. Jurgita Rimkevičienė.Kada ir kam turėtume sakyti „Jūs“, o kada „Tu“? Diskutuojame su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.Lietuvos bankas dalijasi istorija, kaip kepsninėje šeima atrado ten pamirštus pinigus. Jie buvo apdegę, suanglėję ir sulipę, tačiau naudojant specialią įrangą jų vertė buvo atkurta ir šeima atgavo savo 5 500 eurų. Kaip tokiais atvejais vyksta pinigų ekspertizė? Pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė JuzėnienėVis girdime istorijas apie ūkininkus, kuriuos keisti darbo stilių ir sritį privertė žemos pieno supirkimo kainos. Pieno ūkio ketino atsisakyti ir Šilutės rajono ūkininkė Daiva Dlugoborskienė, tačiau sūnaus Roko ryžtas paskatino galvoti apie pieno perdirbimą. Buvo įkurta sūrinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po pokalbio gegužės gale „10–12“ laidoje vienos rankos nevaldančiai Kaišiadorių rajono gyventojai, 46 metų Vaidai Pupalaigienei vėl nustatytas dalyvumo lygis, grąžintos visos socialinės garantijos. Dvejus metus nelabai darbinga buvusi moteris staiga vėl 100 proc. darbinga tapo rudenį. Kaip taip nutinka, kad vienos rankos nevaldantis žmogus dar turi institucijoms įrodinėti, jog jis tikrai nėra 100 proc. darbingas?Apie tai kalba vėl nebelabai darbinga tapusi 46-erių Kaišiadorių rajono gyventoja, kraštovaizdžio architektė Vaida Pupalaigienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė bei Asmeninių asistentų asociacijos vadovas, teisininkas Žilvinas Mišeikis.

Europos šalys ieško priemonių, kaip sustabdyti Rusijos skleidžiamus GPS signalų trikdžius, dėl kurių su sunkumais susiduria tiek lėktuvai, tiek laivai, ūkininkai ar net greitosios pagalbos brigados. Lietuvoje stipriausi trikdžiai fiksuojami pasienyje ties Kaliningrado sritimi.Valdantieji sako, kad Lietuva kol kas nediskutuoja dėl Baltarusijos kalio trąšų gamintojos Belaruskalij tranzito atnaujinimo. Tokias kalbas sukėlė Teisingumo ministerijos siekis perimti visus tarptautinius ginčus ir galbūt juos baigti taikiai, nes bylinėjimasis, anot ministro Mockaus, brangiai kainuoja. Dar labiau paskatino tokias kalbas vakarykštė žinia apie sprendimą sudaryti taikos sutartį su „Veolia“. Yra pastangų ir iš JAV, ir iš Minsko pusės.Vykstantys į Lenkiją pasienyje šiandien gali įstrigti spūstyse. Kelyje nuo nuo Kalvarijos link Budzisko nusidriekė kelių kilometrų eilės.Europos Sąjunga pagaliau įveikė Slovakijos bloką ir patvirtino aštuonioliktą sankcijų Rusijai paketą. Jame ir naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jis nutaikytas tiesiai į Rusijos ekonomikos širdį.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje praėjusią naktį nusileido lėktuvas, skraidinęs iš Izraelio evakuotus lietuvius. Tuo metu laukiama ir sugrįžtančio apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, kuris iš lėktuvo buvo išlaipintas Jordanijoje.Seimas toliau svarsto siūlymą išplėsti ratą asmenų, kuriuos būtų galima tikrinti poligrafu, kai jie prašo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.Aktualus klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pacientus skirstyti į 3 grupes – pirmosios grupės pacientai pas specialistą turėtų patekti per savaitę, antrosios grupės – per 30 dienų, trečiosios – per kelis mėnesius. Kaip vertinate idėją skirstyti pacientus į tris grupes?Ūkininkai prie Seimo protestuos prieš mokesčių pertvarką, kuri, pasak žemdirbių, daliai jų bus nepakeliama.Ved. Edvardas Kubilius

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas