Podcasts about buvo

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimas į žemės ūkio ministrus deleguoti Kęstutį Mažeiką sukėlė aplinkosaugininkų protestus. Vos peržengęs ministerijos slenkstį, jis užsimojo prieš vadinamąją Maisto tarybą. Tai yra, partnerių socialdemokratų kūrinį, turėjusį parodyti, kad valdantieji rūpinasi augančiomis kainomis. Kokius dar sprendimus yra numatęs naujasis žemdirbių vadovas? Ir kaip jam seksis laviruoti tarp skirtingas pozicijas turinčių politinių partijų? Laidoje dalyvauja žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.Ved. Jurga Tvaskienė.

Visi prisimename dar 2023 metais vykusią ūkininkų protesto akciją, kuomet dėl itin mažų pieno supirkimo kainų pieno gamintojai buvo nusprendę nebeparduoti pieno supirkėjams. Buvo du keliai, pilti pieną veltui arba atiduoti jį nemokamai žmonėms. Būtent pastarąjį kelią pasirinko jaunasis Prienų rajono ūkininkas Aivaras Jonutis. Užmezgęs ryšį su vartotojais ir įvertinęs natūralių pieno produktų poreikį, vyras su šeima nutarė leistis į perdirbimo kelionę. Viskas prasidėjo mažoje sūrinėje, kur jau prieš kelis metus buvo gausu įvairios produkcijos. Šiemet Paulinos ir Aivaro Jonučių ūkis vienai dienai virto tikru traukos centru. Į naujos sūrinės atidarymą rinkosi tiek žemės ūkio ekspertai, vietos valdžios žmonės, politikai. Ko galima pasimokyti iš jaunos šeimos ryžto?Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite naudingos informacijos apie tai, kaip auginti alyvmedžius. Neretai šis augalas primena atostogas ir šiltuosiuose kraštuose. Kaip pasirūpinti augalu, kad jis džiugintų ilgai, patars želdynų dizainerė Renata Stasiūnienė. Pirma taisyklė – neperlaistyti.

Išpažintį primenąs pasakojimas. Du vyrai, Vitalius ir Albinas, daugiau nei penkis dešimtmečius buvo susirišę draugystės ir bendro gyvenimo ryšiais. Dabar, po draugo mirties, Vitalius vėl prisimena iki smulkmenų, kaip jiedu – per muziką – surado vienas kitą ir suartėjo. Buvo 1972-ųjų pavasaris, ką tik po Romo Kalantos laisvės žygdarbio ir jaunimo protestų bangos. Pagal sovietinį baudžiamąjį kodeksą už homoseksualius santykius grėsė kalėjimas. Reikėjo slapstytis. „Ilgą laiką jautėmės kaip bunkeryje“, – sako Vitalius, anksti supratęs, kad gyvenime jo laukia kryžius. Kita vertus, su mylimu draugu praleisti metai atrodo jam kaip didžiausia laimė. Džiugina ir žymiai pasikeitęs visuomenės požiūris į žmones, kurie yra „kitokie“.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne Kazlų -Rūdos savivaldybėje. Patyręs uogų augintojas aptaria ir kitus braškių ir šilauogių auginimo ypatumus šios vasaros permainingų orų sąlygomis.Vilkaviškio rajone Kiršų kaime iš molio ir šiaudų namą pasistatęs Andrius Milinkevičius kūrėsi iš senelių paveldėtoje žemėje. Etninės kultūros specialistas, 15 ha ūkininkas, dalį žemės skyrė pelkei atkurti. Pustrečio hektaro plote tyvuliuoja švendrais apaugęs prūdas, kuriame gausu žuvų, sugrįžę bebrai, ūdros, daug vandens paukščių, gausu vandens lelijų. Kaip pelkėje per pastarąjį dešimtmetį keičiasi bioįvairovė?Ignalinos rajono Mielagėnų Špitolėje kartais renkasi, repetuoja ir koncertuoja „Dainoriai“. Tai - vietos senjorų dainų ir muzikos mėgėjų kolektyvas. Su seniūnu Adu Trakymu aplankyta „Dainorių“ repeticija parodė kokia svarbi vietos gyventojams saviveikla, ką reiškia buvimas kartu. Kalbėję, groję ir dainave Ona, Stasė, Aldona, Alvydas, Mindaugas ir Romutis įsitikinę, kad tai padeda gyventi.Ved. Arvydas Urba

Kokią aprangą ir apsaugos priemones darbdavys privalo užtikrinti lauke dirbantiems darbuotojams?Kaune minimas Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo, įtvirtinusio nepriklausomą Lietuvos Katalikų Bažnyčios valdymą, šimtmetis.Venesueloje žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė devynis šimtus, dešimtys tūkstančių žmonių vis dar laikomi dingusiais.Kada karštu oru geriausia vedžioti šunis, kad jie neperkaistų ir nenusidegintų letenų?Kokias sensacijas pateikė pasibaigusios varžybos trijose Pasaulio futbolo čempionato grupėse?Ved. Madona Lučkaitė

Praėjusią savaitę Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai vyko gesinti dviejų nedidelių gaisrų ir atliko septynis gelbėjimo darbus. Tarp jų – dujotiekio avarija Pirmajame Alytuje, eismo įvykiai ir pagalba į griovį įkritusiai karvei. Apie savaitės įvykius FM99 pasakojo Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Inga Jokubauskienė.

„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Praėjusią savaitę Alytaus ugniagesiai gelbėtojai į iškvietimus vyko devynis kartus. Nors didelių nelaimių žmonėms pavyko išvengti, darbo netrūko – teko gesinti vilkiką, beveik pusę paros kovoti su gaisru gamykloje, padėti medikams ir šalinti pavojų keliuose.Apie praėjusios savaitės įvykius FM99 pasakojo Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Inga Jakubauskienė.

„Vilniaus stogai“ klipo filmavimą prisiminęs Mašanauskas: blogiausia buvo tas karštis.Ilgametis radijo darbuotojas, estrados legenda Jonas Mašanauskas prisimena dainų klipų filmavimus ir jų kūrimą.

Lietuvos radijo šimtmečio proga alytiškė Julija Grabskienė pasidalijo prisiminimais apie pirmąjį savo pasirodymą eteryje 1952 metais, sportinius pasiekimus ir gyvenimą, kuriame radijas iki šiol užima svarbią vietą.

Derybos dėl atnaujinamos koalicijos, o taip pat ir ministrų kabineto, prasideda. Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į jas eina su nukraujavusiais reitingais ir tikslu skubiai taisyti situaciją, valstiečiai žada likti ištikimi vertybiniams klausimams, nors dėl to gali kilti naujų ginčų. Politologai sako, kad naujoji koalicija ypatingų klausimų jau nesvarstys, tačiau visus veiks būsimų rinkimų nuotaika.Ar perdėliota koalicija bus stabilesnė?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Valstiečių, žaliųjų Ir Krikščionių šeimų sąjungs frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, politologas Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

17-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Kaip apdovanojimus priėmė geriausiais pripažinti aktoriai?Pirmadienį šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino antrąją dalį – rašė rašinį. Kaip vertinamas šis egzaminas?Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Kasdien. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Ved. Marius Eidukonis

Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.Ved. Arvydas Urba

Dėl iš Registrų centro nutekintų daugiau nei 600 tūkstančiams registrų įrašų gyventojai turėtų pasiruošti, kad netrukus gali padaugėti sukčių atakų. Žmonės jau gali pasitikrinti, ar jų registrų duomenys buvo pavogti.LRT užsakymu atlikta Baltijos tyrimų apklausa rodo, kad beveik pusė iš kaupiančiųjų II pensijų pakopoje jau atsiėmė visas ar dalį kauptų lėšų.Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, Lietuvoje naudojamas jau 12 metų, tačiau daugelis gyventojų nėra apie tai girdėję.Kauno rajone tęsiami žemutinės oro erdvės kontrolės, skirtos dronų aptikimui, sistemos bandymai.Ved. Rūta Kupetytė

Gyventojams tikrinant ar nepavogti jų duomenys, ėmė strigti registrų centro svetainė. Ką daryti paaiškėjus, kad tavo duomenys buvo pavogti iš Registrų centro?Nacionalinis kibernetinio saugumo centras konstatuoja, kad Lietuvoje praėjusiais metais vyravo vidutinis kibernetinių grėsmių lygis, tačiau situacija lieka įtempta, nes daugiau nei pusė sistemų – pažeidžiamos.Rusija išsiuntė pranešimus visoms Kyjive įsikūrusioms ambasadoms su raginimu evakuotis.Kauno rajone ir Palangos oro uoste išbandomos naujos dronų aptikimo sistemos.Ar pirkdami maistą atkreipiate dėmesį į ant jo pakuotės pavaizduotus ženkliukus ir simbolius? Vienas jų – žymintis sveikatai palankesnius maisto produktus Lietuvoje gali būti pastebimas jau 12-ką metų. Praėjusiais metais užfiksuotas rekordinis šiuo simboliu pažymėtų produktų skaičius, tačiau LRT radijo kalbinti praeiviai tikina, kad „Rakto Skylutę“ mato pirmą kartą.Ved. Darius Matas

Pastarosiomis dienomis paaiškėjus, jog daugelis nežino, kur slėptis iškilus realiam pavojui, siūloma įstatyme numatyti pareigą iš anksto individualiai informuoti gyventojus apie jiems priskirtą artimiausią priedangą.Vilniuje pradedama diegti nauja panaudoto maistinio aliejaus rūšiavimo sistema – įvairiose sostinės vietose bus statomi specialūs konteineriai, skirti gyventojų surinktam aliejui.Artėjant vasarai, pajūrio verslininkai formuoja darbuotojų komandas. Darbdaviai atviri - šiemet tą daryti sekasi sunkiau, nei ankstesniais metais, mat dalis darbuotojų susigundo bedarbiams mokamomis išmokomis ir vasarą nusprendžia nedirbti.Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nutekintų nekilnojamojo turto registro duomenų, Registrų centro direktorius Adrijus Jusas pasitraukė iš pareigų. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymėjo, kad RC vadovas turi užtikrinti sistemos valdomų duomenų apsaugą.Kaip Atėnai šventė Pirėjo „Olympiakos“ klubo pergalę Eurolygoje?Ved. A. Kavaliauskas

Utenos regione dėl galimo dronų pavojaus buvo paskalbtas oro pavojus - gyventojams buvo nurodyta eiti į priedangą ar saugią vietą. Oro pavojus jau atšauktas. Pasak kariuomenės, prieš tai pakelti NATO oro policijos naikintuvai grįžta į bazę.Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad sekmadienį šalia Utenos nukritęs dronas – ukrainietiškas. Kas naujo žinoma apie vakarykštį oro pavojaus šaltinį?Po vakarykščio oro pavojaus Vilniaus apskrityje, buvo sustabdytas traukinių eismas, neskrido lėktuvai. Keleiviai piktinosi, kad oro uoste į priedangas niekas nevedė, vėliau paaiškėjo, kad jų iš viso nėra. Susisiekimo ministras šiandien su įmonėmis aptarė jų reakcijas ir konstatavo, kad prasčiausiai į oro pavojų reagavo Vilniaus oro uostas bei Transporto agentūra.Jungtinių Valstijų Senato nariai LRT sako susirūpinę dronų įsiveržimais į Baltijos šalių ir NATO oro erdvę, ir žada priešintis Donaldo Trumpo administracijos planuojamam amerikiečių pajėgų Europoje mažinimui.Ukraina, bijodama puolimo iš Baltarusijos pusės, stiprina savo sienos apsaugą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sako, kad žvalgybos duomenys apie priešo puolimo iš Baltarusijos grėsmę yra visiškai patikimi. Rusija ir Baltarusija šią savaitę rengia bendras branduolines pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių, lėktuvai ir strateginių raketų pajėgos.Treneris Rimas Kurtinaitis pristatė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą ir planą pasaulio čempionato atrankos rungtynėms liepos mėnesį. Sąraše - trys NBA lygos žaidėjai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Oro atakos įspėjimas išsiųstas Vilniaus apskrities gyventojams – paskelbtas signalas „Raudona“ Vilniaus apskrityje, įspėta, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje.Prezidento vyriausiasis patarėjas sako, kad išankstinė perspėjimo sistema dėl dronų šiuo metu tinkamai neveiikia, tam turi būti skiiriama daugiau dėmesio ir lėšų. Pasak Deivido Matulionio, šis klausimas bus aptariamas kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje.Prahoje tęsiasi protestai prieš prieš premjero Andrejaus Babišo vyriausybės planus pakeisti visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį.Kaip Bugarija švenčia pergalę Eurovizijos dainų konkurse? Tikėtina, kad Eurovizijos dainų konkurso finalas kitąmet įvyks sostinėje Sofijoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Per ilgąjį savaitgalį du incidentai geležinkelyje pasėjo įvairių vertinimų. Specialistai svarsto, kad tai galėjo būti būti techninės priežastys, profsąjungų atstovai kalba apie mažėjančią bėgių priežiūrą, tačiau yra įžvelgiančių ir diversijos pėdsakus. Lietuvos geležinkeliai priežastis tik pradeda tirti, išvadų siūlo palaukti ir neatmeta nė vienos versijos.Ką parodė pasikartoję incidentai geležinkelyje?Laidoje dalyvauja „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas, VGTU docentas Gediminas Vaičiūnas, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.Ved. Marius Jokūbaitis

Penkiolika metų sėkmingai finansininkės karjerą kūrusi Aistė Švetkauskė nusprendė, kad šis kelias visgi ne jai. Palikusi puikiai apmokamą darbą, nėrė į maisto gaminimo pasaulį, kuriame susidūrė su nežinomybe, neplanuotais sunkumais ir problemomis. Tapusi virtuvės šefe ir įkūrusi savo verslą, Aistė kasdien susiduria su alinančiais darbo krūviais, atsakomybe už darbuotojus ir kitais iššūkiais, tačiau yra laiminga eidama paskui savo širdį.Ved. Lavija Šurnaitė.

Estijos politikai pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginiai apie galimą Rusijos pasirengimą atakuoti Baltijos šalis neatitinka jų turimų grėsmių vertinimų ir apsunkina bendradarbiavimą tarp sąjungininkų, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Dzūkijos krašto istoriją papildė išskirtinis leidinys, skirtas Makniūnų dvarui – vienam mažiau žinomų, tačiau turtingą praeitį turėjusių regiono dvarų. Naujoji knyga – tai ne tik fotografijų albumas, bet ir bandymas atkurti beveik išnykusio kultūros paveldo fragmentus, pasitelkiant archyvinę medžiagą, gyvus pasakojimus bei ilgus metus rinktus liudijimus.

Istorikės Ingridos Jakubavičienės knygoje „Namai“ atveriamos daugiau nei penkiasdešimties tarpukario Kauno namų istorijos – nuo prabangių salonų iki kuklių tarnaičių kambarėlių. Istorikė sako, kad tuo laiku Kaune kilo daug naujų būstų – jie ir projektuoti architektų, ir statyti stichiškai.Ved. Rūta Kupetytė

Darius Andrulis prisipažįsta, kad sėslus gyvenimo būdas, netikę mitybos įpročiai ir besaikis emocinis valgymas privedė jį prie tokio svorio, kuris šokiravo aplinkinius. Pats Darius, matydamas, kaip didėja, ėmė ignoruoti šį faktą, vengdamas savo atvaizdo veidrodyje bei paslėpdamas svarstykles. Vyrą ėmė kankinti skausmai, krūva gretutinių ligų, o medikai prognozuoti liūdną baigtį. Darių lydėjo depresinės nuotaikos ir gyvenimo troškimo praradimas.Dariaus pasakojimas, kaip jis nutarė gelbėti savo gyvenimą ir nuo 208 kg numetė 110 kg antsvorio.Ved. Lavija Šurnaitė.

Kaip dirbtinis intelektas ir vis labiau prieinamas aukštasis išsilavinimas keičia darbo rinką?Karas Artimuosiuose Rytuose jaukia artėjančio pasaulio futbolo čempionato ir Irano rinktinės planus sužaisti varžybas Jungtinėse Amerikos Valstijose.Apžvelgiame pirmuosius popiežiaus Leono XIV pontifikato metus.Pievėnų kaimo Velykų tradicija, kurios nebėra nei kitur Lietuvoje, nei Europoje. Tai Velyknakčio misterija, kuri kasmet Didžiojo šeštadienio pamaldų metu vyksta bažnyčioje. Kaip ši tradicija išliko ir kaip keičiasi?Lietuvos krepšinio pasaulyje vis dažniau ir garsiau girdimos jaunųjų žaidėjų pavardės. Į jų potencialą, Lietuvos rinktinės situaciją bei ateitį žvelgia legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.Kodėl paspirtukų nuomos bendrovių klientai dėvėti šalmų nenori, bet pradangina tūkstančiais?Per pirmus veiklos metus Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas sulaukė daugiau nei dviejų tūkstančių dalyvių. Pusė jų jau davė kraujo mėginius, kurie renkami unikaliai mūsų tautos biologinių mėginių kolekcijai.Ved. L. Kudinova

Įsivaizduokite namus, kuriuose gyvena keli šimtai Barbės lėlių. Skirtingi veidai, skirtingi stiliai, skirtingos istorijos. Vilnietė Rūta – Barbių kolekcininkė. Bet ši kolekcija – ne tik apie žaislus. Tai pasaulis, kuris turi savo tvarką, savo logiką, savo prasmę. Rūta Voitechavičiūtė laidoje sako: „Niekada nesupratau, kodėl žmonės susikuria taisykles, kurių patys nesilaiko. Nuo pat vaikystės jaučiausi visiškai nepritampanti. Mokykloje išgyvenau nuolatines patyčias, o į ją eiti reikėjo kasdien. Į mane mėtė akmenis, mėtė „bombikes“… Buvo labai sunkus metas, pasinėriau į gilią depresiją. Tik supratusi, kad aš esu autistiška, gavusi oficialias diagnozes, o man nustatytas Aspergerio sindromas ir ADHD, aš galėjau priimti save, atleidau sau. Jei galėčiau grįžti pas save mažą, pasakyčiau – tu nesi viena ir tu rasi savo žmones“.Balandis – autizmo pažinimo ir priėmimo mėnuo. Tačiau svarbiausia – ne mėnuo, ne kiekvienais metais ateinančios ir praeinančios šventės su naujais pažadais sau ir kitiems. Laidoje – pokalbis apie tai, kaip mes žiūrime vieni į kitus kasdien.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gabrielės Puleikienės sūnus Benas į šį pasaulį pasibeldė anksčiau laiko. Berniukui buvo nustatytas Dauno sindromas. Visa ši informaciją Gabrielės šeimą užgriuvo netikėtai, atnešdama išgąsčio, nežinomybės ir kaltės jausmus. Gabrielė Instagram paskyroje kuria turinį, kad parodytų, kaip pirminiai jausmai gali apgauti, o pasenusi informacija klaidinti apie realybę. Auginti vaiką su negalia - ne visada paprasta, bet tai geras, gražus, šviesus gyvenimas, kai atsisakoma prietarų.Ved. Lavija Šurnaitė.

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl Lietuvoje neužtenka vienų scenos menų apdovanojimų?Kauno valstybinis muzikinis teatras Tarptautinę teatro dieną švenčia premjera – scenoje Mozarto opera „Figaro vedybos“.Kovo 28-ąją minimos 75-osios kompozitoriaus, architekto ir dailininko Kęstučio Antanėlio gimimo metinės. Jį prisimena kompozitorius Laimis Vilkončius ir dirigentas Vytautas Miškinis.„Metų knygos rinkimuose“ tarp prozos knygų nominantų šiemet yra ir Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“.Ved. Donatas Šukelis

Premjerė Inga Ruginienė antradienį patvirtino, kad prieš daugiau nei parą Varėnos rajone sudužęs dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje. Dalis politikų ir ekspertų piktinasi, kodėl šio drono nepastebėjo šalies tarnybos.Krašto apsaugos ministerijos vadovybė Seimui pristato įstatymą dėl poligono Kapčiamiestyje. Valdantieji šiuo klausimu nėra vieningi. Įstatymą Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos miestus, o prie Kupjansko pranešama apie telkiamas milžiniškas pajėgas.Danijoje šiandien rengiami visuotiniai rinkimai. Nors geopolitinės krizės ir tvirta dabartinės premjerės laikysena dėl Grenlandijos iškėlė partijos reitingus, analitikai prognozuoja įtemptą kovą. Kokie klausimai rūpi rinkėjams ir ko galima tikėtis šiuose rinkimuose?Disko metikui Mykolui Aleknai atlikta krūtinės raumens operacija. Sportininko trenerio Manto Jusio teigimu, traumą lietuvis patyrė treniruotės metu, o numatomas atsistatymo laikotarpis yra nuo keturių iki šešių mėnesių.Ved. Darius Matas

„Man tas dainas kažkas diktuoja“, – sako Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės kūrėja Vilija Padimanskienė, parašiusi kelis šimtus tekstų dainoms, išleidusi ir knygą. Pokalbis su ja – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Medikai perspėja, kad po tokios šaltos žiemos kaip ši erkės netrukus atsibus gerokai agresyvesnės nei ankstesniais metais. Tuo metu veterinarai primena, kad nuo erkių apsaugoti reikia ir gyvūnus.Po truputį prasideda motociklininkų sezonas. Ko reikia nepamiršti gatvėse šiuo metų laiku tiek motociklininkams, tiek automobilių vairuotojams?

„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.Ved. Kristina Toliekienė.

Savaitgalį 98-ąjį kartą išdalintos Oskarų statulėlės. Kokias tendencijas šį kartą atskleidė nugalėtojai animacijos kategorijoje?LRT KLASIKA pradeda pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien susipažįstame su Jurgos Vilės parašyta ir Kornelijos Žalpytės iliustruota knyga „Džuljeta ir kino kaukai“.Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Šiemet minimos ir knygnešio Jurgio Bielinio 180-osios gimimo metines. Iliustratorė Lina Itagaki ir rašytojas Marius Marcinkevičius dabar kaip tik darbuojasi prie grafino romano vaikams apie knygnešius.Ved. Marius Eidukonis

Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo dažniausios priežastys atėjūnams pulti lietuvių pagonių žemes? Kokios ekspansijos patys lietuviai ėmėsi šiuo laikotarpiu? Kadangi pasipriešinimas atėjūnams susijęs ne tik su fizine kova, bet ir diplomatine politika, laidoje paliečiamas ir lietuvių pagonių sėkmių bei pralaimėjimų diplomatijoje klausimas. Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaus Lion Ceccah su daina „Solo quiero mas“. Lion Ceccah surinko tiek pat eurovizinių balų, kiek ir grupė „Shower“, bet kadangi žiūrovai daugiausia balų skyrė Lion Ceccah, jis ir iškovojo kelialapį į Euroviziją Vienoje.Pernai mirusio italų dizainerio Gorgio Armani testamentas pasiuntė šoko bangas italų mados rinkoje. Kokį galvos skausmą jis sukėlė prekės ženklo paveldėtojams?Trakų rajono savivaldybės gyventojai sako palaikantys idėją riboti socialinius tinklus Lietuvoje vaikams iki 16 metų. Tačiau dalis tokio pokyčio ragina siekti atsakingai – pagalvoti, kuo bus keičiamas jaunimo užimtumas, kai nebeliks ekranų. Laidos „Praeiviai“ ištrauka.Lietuvos krepšinio rinktinė Pasaulio čempionato atrankoje dramatiškai vienu tašku pralaimėjo Islandijai. Kodėl taip nutiko?Gyventojai kviečiami registruotis į mokymus, kurie suteiks daugiau žinių apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasipriešinimą. Kodėl reikia tokių mokymų ir kaip į juos užsiregistruoti?Minimos vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metinės.Ved. Edvardas Kubilius

Pusiaukelėje tarp trijų šiaurės Europos sostinių drumstas Baltijos jūros vanduo skalauja kapą, kurio nebylus buvimas yra gausiai aptarinėjamas net ir po trisdešimties metų.  Vieną 1994-ųjų rugsėjo vakarą, kaip įprastai, nuo Estijos krantų atsiplešė keltas „MS Estonia“. Vilkikų vairuotojai, laisvo vakarietiško krašto sudominti keliautojai, darbinių reikalų vedini biznieriai ir kiti įvairaus plauko avantiūristai traukė link Stokholmo. Audros bangų blaškomame laive gėrimus ragavo, kazino ruletes suko, karaoke programose dainavo ir paragautus gėrimus už borto pylė lauk apie tūkstantis keleivių. Buvo likusios kelios valandos iki didžiausios Europos jūrinės tragedijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kas nutiko tą naktį? Kodėl Švedija skubėjo palaidoti „MS Estonia“ po betoniniu sarkofagu? Ką slepia susitarimas nenardyti tragedijos vietoje? Ir kodėl visą pasaulį supurčiusi nelaimė vis dar kelia daug klausimų? Nepažadame, kad pateiksime visus atsakymus. Taip pat yra labai didelė tikimybė, kad po epizodo būsite dar labiau sutrikę, nei prieš jį įsijungiant. Tad iš anksto įspėjame ir atsiprašome.   Artwork: @korinavaicikone Muzika: Zapsplat, Free World, Pixel Perfect Productions Reportažai: LRT Panorama  

Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai nebuvo liesi.

Kokie praėjusieji metai buvo Lietuvai? 2025ųjų vidaus ir užsienio politikos apžvalga bei kitų metų prognozės su politologais.Ukrainai stingant personalo, keičiama strategija fronto linijoje.Lietuvos gėrimų asociacijos vadovė pastebi, kad dėl netrukus įsigaliosiančio naujo vadinamojo cukraus mokesčio verslas 2026-uosius pasitinka chaotiškai.Disko metimo finalas pasaulio lengvosios atletikos čempionate tapo vienu įdomiausių šių metų sporto reginiu Lietuvai. Jame tąkart dalyvavo net du Aleknų šeimos atstovai.Pasaulis jau pasitinka Naujuosius.Ved. Darius Matas

Įvyko pirmasis LRT pataisoms tobulinti skirtos darbo grupės posėdis. Į grupę, Seimo valdybos sprendimu, pakviesti parlamentarai bei penkios su žiniasklaida susijusios organizacijos. Pirmajame posėdyje dalyvavo ne visi.Šiais metais priimta mokesčių reforma, taip pat leidimas atsiimti sukauptą pensiją bei gynybos finansavimas - šiuos sprendimus ekonomistai įvardino kaip svarbiausius šiais metais Lietuvos ekonomikoje.Kremlius pareiškė, kad teiginiams apie apšaudytą Putino rezidenciją nebūtina pateikti kokių nors įrodymų. Tuo metu Indijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Kazachstano lyderiai jau išreiškė pasmerkimą dėl veiksmų, kuriuos Kyjivas kategoriškai neigia.Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą?Artėjant 2026-iesiems, artėja ir kitų metų svarbiausias sporto renginys - žiemos olimpinės žaidynės. Jose didžiausias Lietuvos sirgalių dėmesys kryps į ledo šokėjų Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pasirodymą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Reed apie nelemtingą klaidą: nusivylimas buvo didžiulis.

Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support     

Režisierė Giedrė Genevičiūtė naujame dokumentiname filme „Galva“ pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutinius savo gyvenimo metus leidusį, dabar jau į mirusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir galėjo valdyti tik akis, bendrauti kompiuterio pagalba. Daugiau LRT RADIJO laidos „10-12“ studijoje – režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs prodiuseris Linas Ryškus ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks Lietuvoje yra poreikis gimdymui namuose? Pokalbis su gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti komandos „Unda“ akušere Agne Škudiene ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadove, gydytoja akušere-ginekologe dr. Virginija Paliulyte.„Buvo deklaruojama, kad Akmenėje nieko nėra, žemėlapyje matydavau tik baltą dėmę. Kai pradėjome rengti archeologines ekspedicijas, ginklai, papuošalai tiesiog mėtėsi laukų paviršiuje“, – sako kraštotyros entuziastas, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis. Jis, kiti akmeniškiai visuomeniniais pagrindais toliau tyrinėja savo krašto istoriją ir visaip kaip ją bando pristatyti pasauliui.Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai yra parengę Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja pvz. kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą. Pokalbis su Valstybės pažangos tarybos nariais Aušra Maslauskaite ir Boguslavu Gruževskiu.18 metų šalia Vilniaus kukurūzų kaimą puoselėja Saulius Kaminskas. Kone 2-jų hektarų plote vyras augina kukurūzus ir kuria teminį kukurūzų labirintą.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Juneta Krylovaitė, pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų padarytų viešumoje? Pokalbis su fotografu Vincu Alesiumi.Kiek savižudybių prevencijoje svarbios bendruomenės? Vilniaus universiteto mokslininkai šia tema atlieka tyrimą ir kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje. Apie tai pasakoja projekto vadovė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro tyrėja dr. Jurgita Rimkevičienė.Kada ir kam turėtume sakyti „Jūs“, o kada „Tu“? Diskutuojame su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.Lietuvos bankas dalijasi istorija, kaip kepsninėje šeima atrado ten pamirštus pinigus. Jie buvo apdegę, suanglėję ir sulipę, tačiau naudojant specialią įrangą jų vertė buvo atkurta ir šeima atgavo savo 5 500 eurų. Kaip tokiais atvejais vyksta pinigų ekspertizė? Pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė JuzėnienėVis girdime istorijas apie ūkininkus, kuriuos keisti darbo stilių ir sritį privertė žemos pieno supirkimo kainos. Pieno ūkio ketino atsisakyti ir Šilutės rajono ūkininkė Daiva Dlugoborskienė, tačiau sūnaus Roko ryžtas paskatino galvoti apie pieno perdirbimą. Buvo įkurta sūrinė.Ved. Agnė Skamarakaitė