Podcasts about buvo

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.Ved. Regina Montvilienė

Kovo 25 d. 17.15 val. Archeologijos muziejuje vyks jungtinės Dalios Grigonienės ir Arūno Puškoriaus rekonstruotų archeologinių odinių dirbinių parodos „Mano batai buvo du…“ pristatymas. Minėtų aukščiausio meistriškumo amatininkų sukurtos parodos vienijanti tema – odiniai dirbiniai ir jų rekonstrukcijos, tačiau pristatomas turinys ir potemės – skirtingos. Apie tai „FM99“ eteryje kalbame su pačiais parodos autoriais.

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Teismui perduota baudžiamoji byla dėl pernai Vilniuje įvykdyto išpuolio parduotuvėje IKEA. Sukeltą gaisrą prokuratūra vadina teroristiniu išpuoliu. Pasak prokuroro Artūro Urbelio, IKEA padegimu kaltinami du asmenys veikė Rusijos naudai.Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo valdančiajai koalicijai į mokesčių pertvarkos paketą įtraukti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį vaikų turinčioms šeimoms. Taip sako su šalies vadovu susitikęs premjeras Gintautas Paluckas. Valdantieji šiandien renkasi svarstyti galimų mokesčių pakeitimų.„Tai didžiulė dovana Amerikos priešams“, – apie JAV sprendimą nutraukti finansavimą Laisvosios Europos ir Laisvės radijui sako jo vadovas Stephenas Capusas. Finansavimas taip pat nutrauktas ir Amerikos balsui. Europos Parlamento narys iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę, ragindamas Europos Sąjungą prisidėti prie Laisvosios Europos radijo finansavimo, kad ši nepriklausoma žiniasklaidos priemonė galėtų tęsti savo darbą. Propagandos ekspertas Viktoras Denisenko sako, kad šių žiniasklaidos priemonių vaidmuo buvo labai svarbus. Plačiau – buvęs Laisvosios Europos radijo žurnalistas, MRU doc. politologas Saulius Spurga.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis antradienį kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Per pokalbį gali būti aptarta paliaubų Ukrainoje galimybė.Ambicingų tikėtino naujojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo planų dėl gynybos finansavimo ir tam būtinos Konstitucijos pataisos šią savaitę parlamente laukia išbandymų metas.Į „LRT GIRDI“ kreipėsi klaipėdietė, kurios siųsta siunta pradingo. Moteris siuntų bendrovės prašė atlyginti nuostolius – pasak jos, daugiau nei tris šimtus eurų, tačiau sulaukė atsakymo, jog jai bus grąžinti tik keturiasdešimt keturi eurai. Siuntų bendrovės teigia, kad siuntos dingsta retai, tačiau siunčiant brangesnius daiktus ragina jas apdrausti nurodant visą siuntinio vertę. Išsamiau apie situaciją – žurnalisto Pauliaus Selezniovo reportaže.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys klaida vadina Jungtinės Karalystės sprendimą nepakviesti Baltijos šalių lyderių į vakar vykusias keliolikos Europos lyderių derybas dėl Ukrainos. Jose politikai įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų taikos Ukrainoje įgyvendinimą.Po Ovaliajame kabinete įvykusio Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio kivirčo, viešojoje erdvėje žmonės pradėjo dalytis raginimais ir ketinimais tapti šauliais arba imtis kitos savanoriškos veiklos.Išgelbėtas į audrą Ramiajame vandenyne su irkline valtimi patekęs lietuvis Aurimas Mockus – jis perkeltas į Australijos karinį laivą ir yra gabenamas į krantą.Išdalyti „Oskarai“: latvių triumfas, parama Ukrainai ir geriausias filmas su rusiška dėme.Ved. Karolina Panto

Volodymiro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas Vašingtone baigėsi konfliktu bei buvo nutrauktas anksčiau laiko. Buvo planuota, jog susitikimo metu bus pasirašytas šalių susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčų ovaliajame kabinete Volodymiras Zelenskis paliko Baltuosius rūmus, o visi kiti vizito renginiai buvo atšaukti. Kaip ši situacija atsilieps Jungtinių Valstijų bei Ukrainos santykiams ir ką tai reiškia taikos deryboms?Elektromobilių gamintojai Teslai atėjo ne patys geriausi laikai. Pardavimai smunka. Bet kiek tam įtakos turi Ylono Masko asmenybė?Nors Užgavėnės – tik antradienį, dauguma šalies miestų bei miestelių jas švęs bei žiemą išvaryti bandys jau šį savaitgalį. Didžiausias Užgavėnių siautulys tradiciškai kyla Rumšiškėse, kur šventė sutraukia tūkstančius žmonių.Ved. Paulius Selezniovas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia M.K.Čiurlionio literatūrinė kūryba?Jau aštuntą kartą Lietuvių kalbos draugija paskelbė Metų žodį ir Metų posakį.Šiandien minime 90-ąsias dvasininko, rašytojo ir visuomenininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metines.Animacijos ir videožaidimų festivalis BLON kartu su trimis Šiaurės Europos animacijos festivaliais susijungė į Šiaurės animacijos festivalių tinklą.Pirmą kartą šalyje įgyvendinamas unikalus autorinės muzikos kūrybos projektas–– „Tęsiant M.K. Čiurlionį“.Konferencijoje „Green Summit“ diskutuojama apie muziejų vaidmenį klimato krizės akivaizdoje.Lietuvos sniego skulptoriai iškovojo bronzą 75-ajame tarptautiniame Saporo sniego skulptūrų festivalyje Japonijoje.Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“, skirtą paminėti rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės 180-ąsias gimimo metinesVed. Marius Eidukonis

2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietiniuose Ukrainos regionuose. Pasak jų, buvusio Kachovkos rezervuaro dugnas priminė negyvą „Marso kanjoną“. Buvo baiminamasi ir dėl to, ar pavyks užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimą.Bet jau po pusmečio ukrainiečių mokslininkai pastebėjo, kad potvynio bangai nuslūgus, gamta atsigauna. Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, buvusio rezervuaro vietoje dabar plyti 150 tūkst. hektarų jaunuolynas – penkiskart didesnis už visos Maltos teritoriją. Į senąją vagą sugrįžusioje Dniepro upėje vėl plaukioja aštuonis dešimtmečius čia neregėti eršketai.Dėl tebesitęsiančio karo, botanikai katastrofos paveiktas vietas daugiausia tyrinėja su palydovų pagalba. Pasak jų, viena vertus, bioįvairovė sugrįžta, bet kartu trūksta duomenų apie tai, kiek ir kokių pavojingų teršalų sukauptų rezervuaro dugne pasklido aplinkoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Premjeras Gintautas Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį pareiškė, kad sutarimo dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime. Tuo metu Prezidentūra taigia, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje sprendimas dėl žymaus gynybos finansavimo didinimo buvo priimtas vienbalsiai. Ar visgi buvo susitarta dėl gynybos finansavimo didinimo?Ar reikia įdarbinti gyventojų indėlius gynybos vardan? Tokią prezidentūros idėją kritikuojantys sako, kad tai - bandymas nusavinti žmonių santaupas.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Klastinga Laimo liga Vaidotą Valiukevičių buvo išsekinusi fiziškai, psichologiškai ir finansiškai. 2024 metais varžantis „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje su daina „Simple Joy", kai kurie matė tik stipriai sulysusį dainininką ir komentavo jo išvaizdą, nesuvokdami, suo kuo tenka kautis Vaidotui viešai nematomoje kovoje.„The Roop“ lyderis pasakoja apie sunkias finansines duobes, kurias dar ne taip seniai teko išgyventi visai grupei, kai mėnesius į priekį driekėsi nežinomybė dėl finansų.Bet tai praeityje - šiandien „The Roop“ reti svečiai Lietuvoje, grupė nuolat kviečiama koncertuoti užsienio šalyse - nuo Europos iki Australijos.Ved. Lavija Šurnaitė

Po trečiosios Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos laidos kilo daugybė diskusijų dėl balsų skaičiavimo taisyklių. Trys dalyviai surinko vienodą taškų skaičių, tad kodėl vietos finale neliko žiūrovų favoritams?

„Meta“ nutraukia faktų tikrinimą, motyvuodama žodžio laisve. Kokią įtaką tai turės Lietuvai? Pokalbis su žurnaliste Liepa Želniene ir propagandos ekspertu Mantu Martišiumi.In memoriam. Šiaulių dramos teatro aktorių Sigitą Jakubauską prisimena kurso draugas, kolega Antanas Venckus.Legendiniam rokenrolo karaliui Elviui Presliui šiandien sukaktų 90 metų. Kuo ypatingas buvo šis dainininkas, kad jo atliekama muzika padarė lemtingą įtaką daugybei muzikos grupių, juo žavėjosi minios gerbėjų? Apie tai plačiau – muzikos kritikas Darius Užkuraitis.Buvo laikas, kai iš apleisto pilko miesto Telšiai virto patrauklia, pilna meno Žemaitijos sostine, apdovanota Europos komisijos prizu kaip patraukliausia turizmo vietovė. Kokia šio virsmo istorija, kaip pavyko miesto pokyčiams suburti bendruomenę, kaip miestas keičiasi šiandien – pasakoja daugiau kaip trisdešimt metų vyriausiuoju miesto architektu dirbęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, architektas Algirdas Žebrauskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie ugniagesių darbus pasakoja Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Povilas Armanavičius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Savaitgalis buvo karštas, fiksuota daug smurto artimoje aplinkoje atvejų, pradėtų ikiteisminių tyrimų, orderio nepaisančiųjų. Pasakoja Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė.

Kasmet žurnalas TIME skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet jų – net 200-ai, tarp jų - dirbtinio intelekto įrankiai, testai ligoms nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos.Po kilusio pasipiktinimo, kad institucijos Lietuvoje nėra pasirengusios reaguoti į situacijas, kai asmuo įtaria buvęs apsvaigintas, netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Didieji automobilių gamintojai šiemet vis garsiau kalba apie patiriamus sunkumus. Prognozuojama, kad dėl prasidėjusios krizės kitąmet gali dar labiau brangti nauji automobiliai, dėl ko gali kilti ir paslaugų kainos. Ar automobilių gamintojai kitąmet sugebės įveikti kylančius iššūkius bei kaip tai atsilieps Lietuvos verslams bei gyventojams?Klaipėdos uosto krova šiais metais augo maždaug dešimtadaliu – krovos apimtys šiemet sieks apie 36 milijonus tonų krovinių. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp kaimyninių uostų, o tą labiausiai lemia stiprėjanti Lietuvos ekonomika.Ved. Paulius Selezniovas

Baltijos jūroje sulaikytame tanklaivyje, kuris įtariamas pažeidęs povandeninį elektros kabelį tarp Estijos ir Suomijos, galimai buvo įrengta šnipinėjimo įranga.Nuo naujų metų gyventojai galės paprasčiau refinansuotis paskolą kitame banke. Kada galima kreiptis ir kokios naudos laukia vartotojų?Psichologų atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje darbuotojai rizikuoja perdegti dažniau nei kitose valstybėse.Netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ar daug dalykų žmogaus gyvenime gali nutikti per vienerius metu? Jolanta Daubarienė per šį laikotarpį išsiskyrė po keliolikos metų trukusios santuokos. Tais pačiais metais moteris sutiko naują vyrą, su kuriuo netrukus ėmė kurti bendrą gyvenimą - pradėjo lauktis kūdikio ir ištekėjo. Virsmo metai nutiko, Jolantai švenčiant 40-metį.Skausmingas laikotarpis, kai byrėjo pirmoji santuoka, privertė Jolantą labiau atsigręžti į save, ieškoti primirštų gabumų - taip ji atgaivino mezgimą, kurį pavertė savo pragyvenimo šaltiniu.Ved. Lavija Šurnaitė

Tragišką išpuolį Magdeburge surengusiam vyrui pateikti kaltinimai.Kaip išvengti nesusipratimų, jeigu papildomai tenka susimokėti sveikatos gydymo įstaigose?Rusijoje sparčiai augant infliacijai ir smunkant rublio kursui svarstoma įvesti maisto korteles neturtingiesiems.Kodėl neįgaliesiems vis dar nėra paprasta patekti į viešuosius tualetus?Naudojantis technologijomis jau galima pasikalbėti su dirbtiniu Kalėdų seneliu.Ved. Madona Lučkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Paaiškėjus faktams apie Lietuvos dvasininkų seksualinį piktnaudžiavimą ir primygtinai paakinta katalikų bendruomenės dalies, Vilniaus arkivyskupijos kurija surengė mokymus, skirtus dvasininkams, vienuoliams, katechetams ir tikybos mokytojams, jaunimo centrų darbuotojams ir įvairių kitų sričių specialistams, dirbantiems su nepilnamečiais, tikslu kurti saugią aplinką nepilnamečiams. Buvo pasitelkti stipriausi šios srities ekspertai: Paramos vaikams centras, „Caritas“ organizacija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstove Agne Markauskaite ir 10 Vaikų dienos centrų kuruojančia „Caritas“ bendradarbe, teisininke Jurgita Čičeliene.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Būdamas 73-ejų mire kompozitorius, muzikantas, „Dainos teatro“ įkūrėjas Andrius Kulikauskas.Prisimename anapilin iškeliavusį Lietuvos menotyrininką, teatrologą, Lietuvos žydų kultūros klubo vadovas Markas Petuchauskas.Kuo ypatinga „Scanoramos“ programa Šiauliuose?Aktyvius aukštadvariškius sujungusi asociacija „Aukštadvario žiburiai“ atšventė 10 metų sukaktį.Įkurtas Europos šokio festivalių tinklas DanceFestNet. Vienu iš šio tinklo narių ir strateginių partnerių tapo „Naujasis Baltijos šokis“.Sukanka 35 metai, kai po karo dingusi Taravos Anikės skulptūra, skirta Prūsijos poeto Simono Dacho atminimui buvo iškilmingai sugrąžinta į savo vietą.Alytuje Archeologijos muziejuje atidaryta paroda „Nearcheologų aptikti radiniai“.Sudarytas 2024 džiazo albumas „Jazz from Lithuania 2024“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su mokytoju, visuomenininku, žydų ir krikščionių tarpusavio santykių puoselėtoju Vytautu Toleikiu apie tai, kaip Lietuvai ir jos reputacijai atsiliepė už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko išrinkimas.Paskutinioji didžiojo kino grando Martino Scorsese's scena – šešių dokumentinės dramos filmų ciklas „Šventieji“. Legendinis kino kūrėjas, kultinės trilogijos „Krikštatėvis“ režisierius, provokatorius, sukūręs kino juostą „Paskutinis Kristaus gundymas“, visą savo kūrybinį kelią rėmėsi gimtuosiuose namuose įgytu katalikišku auklėjimu ir dabar, savo turbūt paskutiniame kūrybos skyriuje, atsigręžia į šventuosius.Spaudos apžvalga: Anglijos Bažnyčios vadovo, Kenterberio arkivyskupo Justino Welby atsistatydinimas dėl seksualinio išnaudojimo dangstymo jo vadovavimo laikotarpiu (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.Liturginiams metams artėjant į pabaigą, Šventojo Rašto skaitiniuose vis dažniau sušmėžuoja laikų pabaigos motyvai. XXXIII-ojo eilinio laiko sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie baugius ženklus, kai bus sukrėstos dangaus galybės, ir visi pamatys su didžia šlove ateinantį Žmogaus Sūnų. Kadangi paties Jėzaus buvo pasakyta, jog niekas nežino nei to atėjimo dienos, nei valandos, todėl belieka tik budėti, nors čia pat pasakyta ir tai, kad pamatę tuos baugius dangaus ženklus, žinosite, jog toji valanda jau atėjo. Šį Morkaus evangelijos skaitinį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Nors Šv. Rašto skaitytojus apokaliptiniai ženklai baugina ir sykiu masina, kartais būna sunku įžiūrėti tuos ženklus ne danguje, o šalia, savop visuomenėje. „Krikščioniškos minties skiltyje“ teologas Johnas McDade'as pranašauja, jog krikščionių laukia sunkūs laikai: tai, kas žydai buvo Europoje praeityje, mes, krikščionys, būsime ateityje“, - sako teologas ir primena, kad ryšys su judaizmu yra gyva krikščionių tapatybės dalis.Kaip katalikai šiandien praktikuoja savo tikėjimą? - atsakymo į šį klausimą klausysimės „Tėvo Antano pasakojimuose“, o „Paraštėse“ poetė ir eseistė Giedrė Kazlauskaitė kalbės apie su laiko persukimu staiga užslinkusią tamsą – rudžiemį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurio metu smalsiems teatralams bus pristatytos trys prancūziškos pjesės ir trys nauji Europos dramaturgų rezidencijos metu parašyti kūriniai. Tiesiogiai iš teatro – kolegė Karina Metrikytė.Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Su kokia cenzūra susiduria vaikų literatūros autoriai? Kokių netikėčiausių prašymų jiems tenka sulaukti? Apie tai pasakoja iliustruotoja Greta Alice ir vaikų literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ sumanytojas ir organizatorius Justinas Vancevičius.Šias metais minint režisieriaus Peterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines, prisiminsime jo filmą „Paskutinis kino seansas“. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Kiekvienas muzikantas svajoja groti per šimtą koncertų per metus“, – sako pianistas Vytis Šakūras, pastaraisiais metais nuolatos gyvenantis „ant lagaminų“. Itin retai Lietuvoje koncertuojantis muzikas šiuo metu ruošiasi koncertui su styginių kvartetu „Mettis“. Pokalbis apie intensyvią darbotvarkę, turtingą Vokietijos klasikinės muzikos sceną, politinius šiandienos posūkius ir sporto iššūkius, kurie padėjo suprasti, kad ribų žmogus neturi.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Trims partijoms pasirašius koaliciją, kurioje yra tarptautinės kritikos sulaukusi „Nemuno aušrai“ ", prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina klaida. Valstybės vadovas teigia socialdemokratų lyderius iki paskutinės minutės skatinęs persigalvoti dėl valdančiosios koalicijos partnerių. Prezidentas pabrėžia, kad taip pat netvirtins „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus.Trijų partijų koalicijai nepritaria ir dalis socialdemokratų. Interviu su buvusiu LSDP pirmininku Vyteniu Povilu Andriukaičiu.Dėl Facebooke paskelbtų Remigijaus Žemaitaičio raginimų rinktis prie profesoriaus Landsbergio namų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reaguodamas į reiškiamą kritiką viešojoje erdvėje, Remigijus Žemaitaitis savo Facebook paskyroje dalijasi kritika konservatoriams ir teigia, kad kalbAs apie jo antisemitinius pareiškimus skatina politiniai oponentai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

Mirė legendinė dailininkė Birutė Žilytė. Kūrėją prisimename su jos mokine grafike Alfreda Gintaliene.Švietimo ateities lyderius burianti programa „Renkuosi mokyti!“ skelbia dalyvių atrankos pradžią.Eidamas 92-uosius mirė legendinis muzikos prodiuseris Quincy Jonesas.MO muziejus ir LRT tęsia pasakojimų ciklą „Menas žvilgsniui į save“.Šiemet išleistas Kronos kvarteto ir bičiulių albumas pagerbia Amerikos avangardinio džiazo atstovo Sun Ra kūrybinį palikimą. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Liucija Vaicenavičiūtė.Ved. Marius Eidukonis

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Ūkininkai tėvas Arūnas, sūnūs Augustinas ir Julius Martinėliai iš Zibalų seniūnijos Širvintų rajone, praėjusiais metais tapo ne tik Ekologinio ūkininkavimo ambasadoriais, bet jų ūkiai pasuko dar tvaresnio ūkininkavimo keliu, pasirinko biodinaminį ūkininkavimą, kuris įmanomas tik užsiimant galvijininkyste.Apie ūkininkų puoselėjamas vertybes ir daromus pasirinkimus liudija tai, kad ūkininkams pavyko išsaugoti ir restauruoti kelių šimtų metų medinį Levandiškio dvaro gyvenamajį namą.„Ūkininkė, ūkininko žmona, ūkininko mama“, – taip save pristato Audronė Kazlauskienė iš Petronių kaimo Ukmergės rajone. Buvusi kaunietė į uošvių namus kraustėsi Lietuvai įžengus į nepriklausomybės laikotarpį. Buvo sunkmetis, reikėjo išmaitinti vaikus. Iš kitų kaimo moterų išmoko gaminti varškę, sviestą, grietinę, tad ryžosi su vyru imtis ūkininkavimo. Po trisdešimties metų patirčių puoselėjant pieno ūkį, sako, kad jos ūkiui - aukso mažius.Portugalijoje nėra augančių, niekam nepriklausančių kamštinių ąžuolų, kiekvienas priskirtas ūkininkui arba valstybei. Kamštinius ąžuolus draudžiama kirsti, nes jie – nacionalinė vertybė. Kirtimui reikia gauti leidimą iš Žemės ūkio ministerijos.Ved. Kristina Toleikienė

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad, įvedus draudimą rūkyti balkonuose, dalis rūkalių ėmė rūkyti užsidarę butuose ir dūmus pučia į bendras ventiliacijos angas. Kaip kovoti su viduje rūkančias žmonėmis ir kaip apskritai veikia jau beveik trejus metus galiojantis draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose?Įsibėgėjus rugsėjui didieji miestai vėl dūsta spūstyse, tačiau avarijų kaip tik įvyksta mažiau. Kaip jūs tai vertinate? Ir kaip keičiasi Jūsų pačių vairavimas miestuose, kai jų gatvėse padaugėja automobilių?Vilniuje jau ne vienerius metus veikia realus kabaretas, o kitą savaitę sostinėje vyks tarptautinis burleskos festivalis. Tai jau antrasis burleskos festivalis Vilniuje ir vienintelis toks Baltijos šalyse. Kuo žavus šis žanras, laikomas dabartinio striptizo pirmtaku? Kiek sudėtinga režisuoti tokius pasirodymus? Apie tai - režisierius Deivydas Valenta.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.Naujausią Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuva užima 3 vietą ES pagal nelegalaus turinio vartojimą. Kas bendro tarp filmų piratinėse svetainėse ir Lietuvai priešiškų šalių rėmimo?Buvo pristatytas naujas disidentų audioturo maršrutas „Veidai ir vietos“. Tai nemokamas, visiems laisvai prieinamas turas, kuriame pasakojama apie įvairias Vilniaus vietas, susijusias su aktyviausiais sovietų sistemai besipriešinusiais žmonėmis 1970-1989 m.Nuo 1965 m. rengiamas tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ šiemet nepateikė paraiškos Lietuvos kultūros tarybos strateginių renginių finansavimo konkursui, todėl dabar sprendžia festivalio finansavimo klausimus ir svarsto, koks ateinančiais metais galėtų būti 61-asis „Poezijos pavasaris“. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba sudarė festivalio tarybą ir poezijos festivalio vadovu buvo paskirtas poetas Dainius Dirgėla. Pokalbis su juo.Atskiras dėmesys debatų metu bus skiriamas kultūros sektoriui – LRT KLASIKA tam surengs keturias specialias laidas. Kiek Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos skiria dėmesio kultūrai? Ar kultūra pagaliau tampa lygiaverte rinkiminių programų dalimi? Šiuos ir kitus klausimus parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovams kels žurnalistai Marius Eidukonis ir Monika Gimbutaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Vienas iš Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje atidarymo akcentų – Linos Lapelytės performansas „Kalba“. Apie jį – iš Paryžiaus Austėja KuskienėRugsėjo 15 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su Šiuolaikinio meno centru pristatys paskutinį ir Lietuvoje dar nerodytą Jono Meko filmą „Requiem“. Filmą lydės orkestro, choro ir solistų gyvai atliekamas Giuseppes Verdi „Messa da Requiem“, kaip buvo sumanyta originaliame šio kūrinio užsakyme.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie Derya Yıldırım, kuri su grupe jau dešimtmetį populiarina Anatolijos folklorą, persipynusį su populiariosios, psichodelinės muzikos, soulo įtakomis.Šeštadienį, 21:05 min., LRT KLASIKA tradiciškai tiesiogiai transliuos vieną ikoniškiausių klasikinės muzikos koncertų metuose – paskutinę „BBC Proms“ naktį.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su fotografu Imantu Seleniu apie kūrybai reikalingą nuobodulį ir potraukį nostalgijai.Ved. Urtė Karalaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Per Rusijos smūgį Ukrainos miestui Pavlohradui žuvo vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Pasikalbėsime su LRT žurnalistu Augustinu Šulija, buvusiu įvykio vietoje.Praėjusi vasara buvo karščiausia pasaulyje nuo matavimų pradžios. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos duomenimis, vidutinė temperatūra birželio-rugpjūčio mėnesiais daugiau nei puse laipsnio viršijo trijų dešimtmečių vidurkį. Tuo metu Europoje vidutinė temperatūra per tris dešimtmečius pakilo net pusantro laipsnio.Pusantro laipsnio riba viršyta visus 12-a mėnesių. Kas mūsų laukia toliau?Devynių regiono šalių atstovai Vilniuje aptaria gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Tuo metu dalis pasienio regionų gyventojų teigia, jog ne tik negauna perspėjimo žinučių, bet dažnai apskritai lieka be ryšio.Kitą savaitę prasideda paskutinė šios kadencijos Seimo sesija, kokius sprendimus dar spės priimti valdantieji?Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną, nebegaliojant nuliniam PVM tarifui, šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji. Pasak agentūros duomenų analitiko Antano Budraičio, šilumos kainoms poveikį darys ir nauja jų skaičiavimo metodika, kuri leis stabilizuoti, suvienodinti šilumos kainas viso sezono metu. Tačiau, pasak jo, kainos sezono pradžioje ir pabaigoje gali būti šiek tiek aukštesnės.Prancūzijos prezidentui naujuoju premjeru paskyrus Europos Sąjungos Brexito derybininką Mišelį Barnje, tokiam sprendimui prieštarauja daugiausia balsų priešlaikiniuose rinkimuose surinkę kairieji. Tuo metų kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris teigia, kad naują premjerą parems, jei jo programoje bus įtraukti ir kraštutinei dešinei rūpintys klausimai, pavyzdžiui imigracija.Šiauliai ir Panevėžys švenčia gimtadienius.Ved. Liepa Želnienė

Po košmarą per savaitę patiria vienas iš 20-ies žmonių, rodo tyrimai. Kada jie pasirodo ir ką daryti, kad baisūs sapnai naktį netrikdytų gyvenimo dieną?Nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500-us kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu.Minios žmonių šį savaitgalį, kuris daugeliui tapo ir ilguoju, patraukė į pajūrį. Ketvirtadienį milžiniški automobilių srautai užkimšo kelius į Palangą, eilės formavosi ir Klaipėdos mieste, prie perkėlos į Kuršių neriją. Verslininkai sako, kad Žolinių savaitgalis – tarsi paskutinysis vasaros šokis, kai ja pasidžiaugti suskumba minios. Koks buvo savaitgalis pajūryje?Anksčiau tik sezono metu susidomėjimo sulaukdavę laivavedžius ruošiantys instruktoriai dabar susidomėjimo nestokoja visus metus. Didėjantį kvalifikuotų laivavedžių kiekį pastebi ir patikrinimus rengiantys transporto saugos administracijos inspektoriai.Ved. Paulius Selezniovas

Pas gimdyvę Kelmės rajone greitoji pagalba važiavo 35 min., kūdikis pagimdytas namuose, vežamas į ligoninę mirė. Kaimiškose vietovėse greitoji pagalba turi atvykti per 25 minutes. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė teigia, kad vykdant reformą buvo galima prognozuoti, kad tokios nelaimės gali įvykti.Sveikatos apsaugos ministerija laidoje situaciją komentuoti atsisakė, atsiuntė tik tokią poziciją: „Reiškiame nuoširdžią užuojautą mirusio naujagimio artimiesiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas šiandien paves Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti patikrinimą, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir ieškoti galimybių ateityje išvengti panašių nelaimių“.Ukraina kontroliuoja 1000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, sako Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Kaip Ukrainos operacija Kursko srityje gali klostytis toliau?Seimas panaikino Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę. Jam teisėsauga nori pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo einant Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas bei siekiant gauti kompensaciją už patirtas išlaidas. Prokuratūros teigimu, parlamentarui galėjo būti neteisėtai išmokėta 2,1 tūkst. eurų.Seimas pritarė siūlymui įpareigoti vežėjus mažinti taršą. 2030 metais lyginant su 2021 tokių naftos degalų suvartojimas turėtų sumažėti 39 procentais.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.Ved. Ignas Klėjus

„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.Ved. Ignas Klėjus

Vyriausybei pritarus siūlymui, kad šalies vadovai turėtų gyventi Turniškėse, klausytojų klausiame, ar šalies vadovai turėtų gyventi Turniškėse?Rubrikoje „Verslo lakas” apie būsto paskolų turėtojams žadamas palankesnes sąlygas pereiti į kitus bankus. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas.Jau pasveikę nuo psichikos ligų jaunuoliai negali patekti į kariuomenę. Ar neperdaug griežtai vertinami psichikos sutrikimai kariuomenėje? – Aktualaus pokalbio tema.„Naujienų žemėlapyje” apie Vokietijoje dažnėjančius smurto prieš politikus atvejai. Manoma, kad dažniausiai atakas įgyvendina kraštutinių pažiūrų asmenys, nepatenkinti politikų darbu. Vokietijos Kancleris užpuolimus vadina ataka prieš demokratiją.Ved. Rūta Kupetytė

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigiamai vertina siūlymus steigti NATO paramos fondą. Visgi, pažymi jis, šio fondo gali nepakakti, o jam renkant lėšas reikės daug laiko. Anot jo, teikiant paramą itin svarbus greitis, o ginkluotė Ukrainoje reikalinga jau dabar.Vyriausioji rinkimų komisija turėjo gauti ekspertų išvadas dėl dalyvauti Prezidento rinkimuose siekinačių politikų Andriaus Mazuronio ir Remigijaus Žemaitaičio pateiktų parašų autentiškumo. Buvo įtarta, kad įrašai galėjo būti vieno žmogaus.Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos lygiu.Senosios lietuvių tradicijos amatininkams tampa verslais. Pasak jų, gyventojai vėl puošiasi tautinėmis juostomis ar kraičius deda į skrynias. Užsakymų tiek, kad daugeliui jų, šie amatai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Rinkodaros specialistai sugrįžusių tradicijų bumą sieja su geopolitine situacija ir gyventojų noru rodyti pasididžiavimą savo šalimi.Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas reikalauja nedelsiant nutraukti kovos veiksmus Gazos ruože ir tvirtina, kad Izraelis privalo apsaugoti civilius, kad ir toliau gautų Jungtinių Valstijų paramą.Turkijos vietos savivaldos rinkimai baigėsi didžiausiu šalies prezidento Redžepo Tayyipo Erdoano įkurtos Teisingumo ir plėtros partijos pralaimėjimu per pastaruosius 20-imt metų. Svarbiausiuose miestuose nuo Stambulo iki Ankaros ir Antalijos laimėjo opozicija. Analitikai pabrėžia, kad tai rodo nusivylimą prezidento politika.Ved. Liepa Želnienė

Pernai, įsigaliojus naujajai išmokų tvarkai, vaiko priežiūros atostogų išėjo šiek tiek daugiau vyrų nei ankstesniais metais.Verslininkai siūlo gyventojams įsigyti išvykimo krepšį – kuprinę su būtiniausiais daiktais, kurie padėtų, esant ekstremaliajai situacijai, išgyventi bent 72 valandas. Tokius krepšius siūlo ir naujai susikūrusios įvairios interneto platformos, ir jau daug metų veikiančios specializuotos karo reikmenis parduodančios parduotuvės. Ar jūs ieškote nusipirkti išvykimo krepšį? O gal jau esate patys tokį krepšį susikomplektavę?Nuo kovo 1-osios mažėjant suskystintųjų naftos dujų akcizui nuo 304 iki 13 eurų už toną, su rubrika „Verslo laikas“ aiškinsimės, kiek šios dujos populiarios kitose Europos valstybėse.Saulės elektrines ketinantys įsirengti ar jas jau įsirengę gyventojai niekaip nesupranta, kodėl jiems nepavyksta gauti valstybės žadėtos paramos. Didelė dalis jų, kai paskelbiami kvietimai, tokios paraiškos net negali užpildyti, nes paramai skirti milijonai ištirpsta per kelias valandas, o ir sistemos stringa. Kodėl taip yra?Žemės ūkio ministras teigia, kad Lietuva rengiasi laboratorijose ištirti į šalį patenkančių grūdų kilmę ir aiškintis, ar jie ne iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Pokalbis su Kęstučiu Navicku.Rokiškio rajono savivaldybė, skirdama finansinę paramą gydytojams pritraukti, užpildė visas trūkstamas specialistų vietas ligoninėje. Tačiau rajone itin trūksta šeimos gydytojų. Savivaldybė žada juos prisivilioti, skirdama išmokas, siekiančias 50 tūkstančių eurų.Ved. Edvardas Kubilius

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.Ved. Ignas Klėjus

Per masinį Ukrainos apšaudymą dronais ir raketomis žuvo 20 žmonių, dar per 100 sužeista. Rusai taikėsi į gimdymo namus, švietimo įstaigas, daugiabučius, prekybos centrus ir atakavo viskuo, ką turi. Lietuva tai vadina teroristine ataka.Liublino vaivadijoje Lenkijos pietryčiuose 200 policininkų ieško objekto, atskridusio iš Ukrainos. Neatpažintas objektas siejamas su intensyvia Rusijos ataka. Lenkijos prezidentas dėl šio incidento susitiko su kariuomenės vadovybe.Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrvska teigia, kad jos šalis yra pasirengusi įgyvendinti reformas ir žengti į Europos Sąjungą. Deputatės teigimu, ne tik Ukrainos narystė bendrijoje, bet ir tolesnė parama besiginančiai šaliai vis labiau priklausys nuo politinės valios Vakaruose.Per 2023 metus išaugo žuvusiųjų keliuose skaičius. Pernai per 11 mėnesių žuvo 116 žmonių, šiais metais per tą patį laiką 143.2023-ieji bus karščiausi metai per visą istoriją, lapkritis - šeštas rekordiškai šiltas mėnuo iš eilės, teigia Europos klimato tarnyba „Copernicus“. Ko tikėtis 2024 m?Šie metai buvo pilni išbandymų demokratijai. Demokratiškų šalių mažėjo Afrikoje, per kurią nusirito karinių perversmų banga. Europoje iššūkių demokratijai kėlė rinkimus laimėjusios kraštutinės dešinės partijos. Stebėtas ir žmogaus teisių bei laisvių mažėjimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Išskirtinės asmenybės“ rubrikoje šį kartą pokalbis apie praėjusią savaitę mirusį partizaną, laisvės kovų metraštininką, Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą.Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuvos televizijos ekranuose pasirodžiusi meksikietiška telenovelė „Ir turtuoliai verkia“ sulaukė milžiniško populiarumo. Ieva Balsiūnaitė ir Viktorija Mickutė kuria filmą „Varguoliai irgi verkia“ kuriame žvelgia į to meto pokyčius skirtingų kartų moterų pasauliuose.Šiais metais Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Pokalbis su Dalia Pinkevičiene apie jos disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“. Autorė lankėsi keturiose skirtingose Lietuvos įmonėse, iš tyrimo paaiškėjo, kad mišrią kalbą, t.y. lietuvių su angliškais ir rusiškais intarpais darbuotojai naudoja labai tikslingai. Kokiems tikslams? Ir kaip dažnai tai daroma?Ved. Agnė Skamarakaitė