Podcasts about buvo

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.

Nuo vaikystės tenisu gyvenusi Akvilė Paražinskaitė šiam sportui atidavė 20 metų. Per savo karjerą galėjo didžiuotis aukštomis vietomis pasaulio teniso reitinge. Tačiau atėjo diena, kai Akvilė suprato, laikas sustoti ir priimti naują realybę - jos teniso kelias baigtas. Prasidėjo panikos priepuoliai, emocinis ir fizinis krūviai tapo nepakeliami, slėgė lūkesčiai - savo ir kitų. Padėti tašką buvo be galo skaudu, bet labai reikalinga, buvusi sportininkė pajuto didžiulį palengvėjimą.Kuo 28-erių Akvilė gyvena šiandien? Kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kino kritikės Mantės Valiūnaitės įžvalgos apie šių metų Kanų kino festivalyje rodomus filmus, kritikuojančius politinius režimus.Donatas Puslys apžvelgia Keiro Gileso „Kas gins Europą?“ bei Oliverlio Moody „Baltija – Europos ateitis“.Ketvirtą kartą Ignalinos rajone vyksta vaikų kūrybinė stovykla „Tekstilės animacija“.Vilniaus muziejus plečia savo veiklas ir kviečia į naujus savo padalinius.Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjera Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras švęs „valso karaliaus“ Johanno Strausso 200-ąjį gimtadienį.Kaip meno terapija padeda sveikti sužeistiesiems kare Ukrainoje?Švenčionėliuose atidaroma fotografo Algirdo Bako fotografijų paroda, skirta praėjusiais metais vykusiai šimtmečio Dainų šventei.Ved. Marius Eidukonis

Vilniečių dėmesį vakar visą dieną buvo prikausčiusi po miestą besiblaškančio briedžio istorija. Ryte gyvūnas buvo pastebėtas Antakalnyje, paskui – miesto centre. Galiausiai briedis įbrido į Nerį ir tik po 21-os valandos gyvūnas ties Vingio parku išlipo į krantą ir dingo miške.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje atsisveikinama su Ukrainoje žuvusiu savanoriu Tomu Valentėliu. Atiduoti pagarbą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad gyvybę paaukojęs lietuvis tą padarė ne tik gindamas Ukrainą, bet ir saugodamas Lietuvos laisvę.

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova

Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.Ved. Artūras Matusas

Vilniuje daugiabutyje kilus gaisrui evakuoti namo gyventojai. Neblaivus buto savininkas pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Gaisro priežastis nustatinėjama. Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.Iš pirmosios misijos Ukrainoje sugrįžo keturių Lietuvos medikų komanda. Ministerijos iniciatyva Ukrainoje stažavęsi gydytojai mokėsi dirbti karo sąlygomis ir žada sukauptą patirtį perduoti kolegoms regionuose.Dalį Vilniaus universiteto studentų papiktino reklama, kviečianti į rusistikos magistro studijas. Jie teigia, kad plakato tekstas atrodo kaip propaganda, kviečianti statyti tiltus su rusija. Universiteto vadovybė plakatą pašalino ir pripažino, kad studijų reklamos teiginiai galėjo pasirodyti dviprasmiški.Praėjusiais metais daugiausiai lygių galimybių pažeidimų gyventojai įžvelgė gaudami paslaugas ar pirkdami prekes, o diskriminaciją dažniausiai patyrė dėl savo negalios ir lyties. Tokias išvadas pateikia metinę ataskaitą pristatanti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Ved. Darius Matas

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Eidamas 94-uosius metus mirė Algimantas Čekuolis, Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, 22 knygas išleidęs rašytojas, keliautojas, gidas. A. Čekuolį LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ prisimena Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. „Taip aš bėgu nuo sukriošimo ir mirties. Tiesa, mirties aš nebijau. Manau, kad mano išėjimas bus paprastas“, – taip yra sakęs Algimantas Čekuolis, paskutiniuosius metus slaugos ligoninėje rašęs tekstus. Algimantą Čekuolį prisimename su jo buvusiu bendražygiu, žurnalistu Rimvydu Valatka.Klaipėdoje iškilmingu koncertu prasideda didžiausias ir ilgiausiai Lietuvoje vykstantis klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 50 metų proga – ypatingi pasirodymai. Atidarymo koncerte – Ričardo Šumilos vadovaujamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai: Gabrielė Bukinė ir Skirmantė Vaičiūtė.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą pristatysime leidyklos „Kitos knygos“ išleistą Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti. Su rašytoja Ieva Dumbryte kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Legendinė ritmenbliuzo grupė „The Dells“ ilgus metus karaliavo pasaulio scenose. Nors metams bėgant kolektyvo sudėtis keitėsi, atlikėjai sugebėjo kurti ryšį su auditorija ir perteikti savitą garso magiją. Jų dainos šiandien jau tapusios ritmenbliuzo ir soulo muzikos himnais, tebeskambančiais radijų eteryje ir koncertų salėse. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – šokėja, vertikalaus šokio Lietuvoje pradininkė Inga Briazkalovaitė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos konferencija su operacijai vadovaujančiu pulkininku leitenantu Aušriumi Buikumi.

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.Ved. Regina Montvilienė

Kovo 25 d. 17.15 val. Archeologijos muziejuje vyks jungtinės Dalios Grigonienės ir Arūno Puškoriaus rekonstruotų archeologinių odinių dirbinių parodos „Mano batai buvo du…“ pristatymas. Minėtų aukščiausio meistriškumo amatininkų sukurtos parodos vienijanti tema – odiniai dirbiniai ir jų rekonstrukcijos, tačiau pristatomas turinys ir potemės – skirtingos. Apie tai „FM99“ eteryje kalbame su pačiais parodos autoriais.

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Teismui perduota baudžiamoji byla dėl pernai Vilniuje įvykdyto išpuolio parduotuvėje IKEA. Sukeltą gaisrą prokuratūra vadina teroristiniu išpuoliu. Pasak prokuroro Artūro Urbelio, IKEA padegimu kaltinami du asmenys veikė Rusijos naudai.Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo valdančiajai koalicijai į mokesčių pertvarkos paketą įtraukti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį vaikų turinčioms šeimoms. Taip sako su šalies vadovu susitikęs premjeras Gintautas Paluckas. Valdantieji šiandien renkasi svarstyti galimų mokesčių pakeitimų.„Tai didžiulė dovana Amerikos priešams“, – apie JAV sprendimą nutraukti finansavimą Laisvosios Europos ir Laisvės radijui sako jo vadovas Stephenas Capusas. Finansavimas taip pat nutrauktas ir Amerikos balsui. Europos Parlamento narys iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę, ragindamas Europos Sąjungą prisidėti prie Laisvosios Europos radijo finansavimo, kad ši nepriklausoma žiniasklaidos priemonė galėtų tęsti savo darbą. Propagandos ekspertas Viktoras Denisenko sako, kad šių žiniasklaidos priemonių vaidmuo buvo labai svarbus. Plačiau – buvęs Laisvosios Europos radijo žurnalistas, MRU doc. politologas Saulius Spurga.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis antradienį kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Per pokalbį gali būti aptarta paliaubų Ukrainoje galimybė.Ambicingų tikėtino naujojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo planų dėl gynybos finansavimo ir tam būtinos Konstitucijos pataisos šią savaitę parlamente laukia išbandymų metas.Į „LRT GIRDI“ kreipėsi klaipėdietė, kurios siųsta siunta pradingo. Moteris siuntų bendrovės prašė atlyginti nuostolius – pasak jos, daugiau nei tris šimtus eurų, tačiau sulaukė atsakymo, jog jai bus grąžinti tik keturiasdešimt keturi eurai. Siuntų bendrovės teigia, kad siuntos dingsta retai, tačiau siunčiant brangesnius daiktus ragina jas apdrausti nurodant visą siuntinio vertę. Išsamiau apie situaciją – žurnalisto Pauliaus Selezniovo reportaže.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys klaida vadina Jungtinės Karalystės sprendimą nepakviesti Baltijos šalių lyderių į vakar vykusias keliolikos Europos lyderių derybas dėl Ukrainos. Jose politikai įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų taikos Ukrainoje įgyvendinimą.Po Ovaliajame kabinete įvykusio Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio kivirčo, viešojoje erdvėje žmonės pradėjo dalytis raginimais ir ketinimais tapti šauliais arba imtis kitos savanoriškos veiklos.Išgelbėtas į audrą Ramiajame vandenyne su irkline valtimi patekęs lietuvis Aurimas Mockus – jis perkeltas į Australijos karinį laivą ir yra gabenamas į krantą.Išdalyti „Oskarai“: latvių triumfas, parama Ukrainai ir geriausias filmas su rusiška dėme.Ved. Karolina Panto

Volodymiro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas Vašingtone baigėsi konfliktu bei buvo nutrauktas anksčiau laiko. Buvo planuota, jog susitikimo metu bus pasirašytas šalių susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčų ovaliajame kabinete Volodymiras Zelenskis paliko Baltuosius rūmus, o visi kiti vizito renginiai buvo atšaukti. Kaip ši situacija atsilieps Jungtinių Valstijų bei Ukrainos santykiams ir ką tai reiškia taikos deryboms?Elektromobilių gamintojai Teslai atėjo ne patys geriausi laikai. Pardavimai smunka. Bet kiek tam įtakos turi Ylono Masko asmenybė?Nors Užgavėnės – tik antradienį, dauguma šalies miestų bei miestelių jas švęs bei žiemą išvaryti bandys jau šį savaitgalį. Didžiausias Užgavėnių siautulys tradiciškai kyla Rumšiškėse, kur šventė sutraukia tūkstančius žmonių.Ved. Paulius Selezniovas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia M.K.Čiurlionio literatūrinė kūryba?Jau aštuntą kartą Lietuvių kalbos draugija paskelbė Metų žodį ir Metų posakį.Šiandien minime 90-ąsias dvasininko, rašytojo ir visuomenininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metines.Animacijos ir videožaidimų festivalis BLON kartu su trimis Šiaurės Europos animacijos festivaliais susijungė į Šiaurės animacijos festivalių tinklą.Pirmą kartą šalyje įgyvendinamas unikalus autorinės muzikos kūrybos projektas–– „Tęsiant M.K. Čiurlionį“.Konferencijoje „Green Summit“ diskutuojama apie muziejų vaidmenį klimato krizės akivaizdoje.Lietuvos sniego skulptoriai iškovojo bronzą 75-ajame tarptautiniame Saporo sniego skulptūrų festivalyje Japonijoje.Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“, skirtą paminėti rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės 180-ąsias gimimo metinesVed. Marius Eidukonis

2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietiniuose Ukrainos regionuose. Pasak jų, buvusio Kachovkos rezervuaro dugnas priminė negyvą „Marso kanjoną“. Buvo baiminamasi ir dėl to, ar pavyks užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimą.Bet jau po pusmečio ukrainiečių mokslininkai pastebėjo, kad potvynio bangai nuslūgus, gamta atsigauna. Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, buvusio rezervuaro vietoje dabar plyti 150 tūkst. hektarų jaunuolynas – penkiskart didesnis už visos Maltos teritoriją. Į senąją vagą sugrįžusioje Dniepro upėje vėl plaukioja aštuonis dešimtmečius čia neregėti eršketai.Dėl tebesitęsiančio karo, botanikai katastrofos paveiktas vietas daugiausia tyrinėja su palydovų pagalba. Pasak jų, viena vertus, bioįvairovė sugrįžta, bet kartu trūksta duomenų apie tai, kiek ir kokių pavojingų teršalų sukauptų rezervuaro dugne pasklido aplinkoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Premjeras Gintautas Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį pareiškė, kad sutarimo dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime. Tuo metu Prezidentūra taigia, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje sprendimas dėl žymaus gynybos finansavimo didinimo buvo priimtas vienbalsiai. Ar visgi buvo susitarta dėl gynybos finansavimo didinimo?Ar reikia įdarbinti gyventojų indėlius gynybos vardan? Tokią prezidentūros idėją kritikuojantys sako, kad tai - bandymas nusavinti žmonių santaupas.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Klastinga Laimo liga Vaidotą Valiukevičių buvo išsekinusi fiziškai, psichologiškai ir finansiškai. 2024 metais varžantis „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje su daina „Simple Joy", kai kurie matė tik stipriai sulysusį dainininką ir komentavo jo išvaizdą, nesuvokdami, suo kuo tenka kautis Vaidotui viešai nematomoje kovoje.„The Roop“ lyderis pasakoja apie sunkias finansines duobes, kurias dar ne taip seniai teko išgyventi visai grupei, kai mėnesius į priekį driekėsi nežinomybė dėl finansų.Bet tai praeityje - šiandien „The Roop“ reti svečiai Lietuvoje, grupė nuolat kviečiama koncertuoti užsienio šalyse - nuo Europos iki Australijos.Ved. Lavija Šurnaitė

Po trečiosios Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos laidos kilo daugybė diskusijų dėl balsų skaičiavimo taisyklių. Trys dalyviai surinko vienodą taškų skaičių, tad kodėl vietos finale neliko žiūrovų favoritams?

„Meta“ nutraukia faktų tikrinimą, motyvuodama žodžio laisve. Kokią įtaką tai turės Lietuvai? Pokalbis su žurnaliste Liepa Želniene ir propagandos ekspertu Mantu Martišiumi.In memoriam. Šiaulių dramos teatro aktorių Sigitą Jakubauską prisimena kurso draugas, kolega Antanas Venckus.Legendiniam rokenrolo karaliui Elviui Presliui šiandien sukaktų 90 metų. Kuo ypatingas buvo šis dainininkas, kad jo atliekama muzika padarė lemtingą įtaką daugybei muzikos grupių, juo žavėjosi minios gerbėjų? Apie tai plačiau – muzikos kritikas Darius Užkuraitis.Buvo laikas, kai iš apleisto pilko miesto Telšiai virto patrauklia, pilna meno Žemaitijos sostine, apdovanota Europos komisijos prizu kaip patraukliausia turizmo vietovė. Kokia šio virsmo istorija, kaip pavyko miesto pokyčiams suburti bendruomenę, kaip miestas keičiasi šiandien – pasakoja daugiau kaip trisdešimt metų vyriausiuoju miesto architektu dirbęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, architektas Algirdas Žebrauskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie ugniagesių darbus pasakoja Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Povilas Armanavičius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Savaitgalis buvo karštas, fiksuota daug smurto artimoje aplinkoje atvejų, pradėtų ikiteisminių tyrimų, orderio nepaisančiųjų. Pasakoja Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė.

Kasmet žurnalas TIME skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet jų – net 200-ai, tarp jų - dirbtinio intelekto įrankiai, testai ligoms nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos.Po kilusio pasipiktinimo, kad institucijos Lietuvoje nėra pasirengusios reaguoti į situacijas, kai asmuo įtaria buvęs apsvaigintas, netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Didieji automobilių gamintojai šiemet vis garsiau kalba apie patiriamus sunkumus. Prognozuojama, kad dėl prasidėjusios krizės kitąmet gali dar labiau brangti nauji automobiliai, dėl ko gali kilti ir paslaugų kainos. Ar automobilių gamintojai kitąmet sugebės įveikti kylančius iššūkius bei kaip tai atsilieps Lietuvos verslams bei gyventojams?Klaipėdos uosto krova šiais metais augo maždaug dešimtadaliu – krovos apimtys šiemet sieks apie 36 milijonus tonų krovinių. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp kaimyninių uostų, o tą labiausiai lemia stiprėjanti Lietuvos ekonomika.Ved. Paulius Selezniovas

Baltijos jūroje sulaikytame tanklaivyje, kuris įtariamas pažeidęs povandeninį elektros kabelį tarp Estijos ir Suomijos, galimai buvo įrengta šnipinėjimo įranga.Nuo naujų metų gyventojai galės paprasčiau refinansuotis paskolą kitame banke. Kada galima kreiptis ir kokios naudos laukia vartotojų?Psichologų atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje darbuotojai rizikuoja perdegti dažniau nei kitose valstybėse.Netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ar daug dalykų žmogaus gyvenime gali nutikti per vienerius metu? Jolanta Daubarienė per šį laikotarpį išsiskyrė po keliolikos metų trukusios santuokos. Tais pačiais metais moteris sutiko naują vyrą, su kuriuo netrukus ėmė kurti bendrą gyvenimą - pradėjo lauktis kūdikio ir ištekėjo. Virsmo metai nutiko, Jolantai švenčiant 40-metį.Skausmingas laikotarpis, kai byrėjo pirmoji santuoka, privertė Jolantą labiau atsigręžti į save, ieškoti primirštų gabumų - taip ji atgaivino mezgimą, kurį pavertė savo pragyvenimo šaltiniu.Ved. Lavija Šurnaitė

Tragišką išpuolį Magdeburge surengusiam vyrui pateikti kaltinimai.Kaip išvengti nesusipratimų, jeigu papildomai tenka susimokėti sveikatos gydymo įstaigose?Rusijoje sparčiai augant infliacijai ir smunkant rublio kursui svarstoma įvesti maisto korteles neturtingiesiems.Kodėl neįgaliesiems vis dar nėra paprasta patekti į viešuosius tualetus?Naudojantis technologijomis jau galima pasikalbėti su dirbtiniu Kalėdų seneliu.Ved. Madona Lučkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Paaiškėjus faktams apie Lietuvos dvasininkų seksualinį piktnaudžiavimą ir primygtinai paakinta katalikų bendruomenės dalies, Vilniaus arkivyskupijos kurija surengė mokymus, skirtus dvasininkams, vienuoliams, katechetams ir tikybos mokytojams, jaunimo centrų darbuotojams ir įvairių kitų sričių specialistams, dirbantiems su nepilnamečiais, tikslu kurti saugią aplinką nepilnamečiams. Buvo pasitelkti stipriausi šios srities ekspertai: Paramos vaikams centras, „Caritas“ organizacija ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstove Agne Markauskaite ir 10 Vaikų dienos centrų kuruojančia „Caritas“ bendradarbe, teisininke Jurgita Čičeliene.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trims partijoms pasirašius koaliciją, kurioje yra tarptautinės kritikos sulaukusi „Nemuno aušrai“ ", prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina klaida. Valstybės vadovas teigia socialdemokratų lyderius iki paskutinės minutės skatinęs persigalvoti dėl valdančiosios koalicijos partnerių. Prezidentas pabrėžia, kad taip pat netvirtins „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus.Trijų partijų koalicijai nepritaria ir dalis socialdemokratų. Interviu su buvusiu LSDP pirmininku Vyteniu Povilu Andriukaičiu.Dėl Facebooke paskelbtų Remigijaus Žemaitaičio raginimų rinktis prie profesoriaus Landsbergio namų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reaguodamas į reiškiamą kritiką viešojoje erdvėje, Remigijus Žemaitaitis savo Facebook paskyroje dalijasi kritika konservatoriams ir teigia, kad kalbAs apie jo antisemitinius pareiškimus skatina politiniai oponentai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad, įvedus draudimą rūkyti balkonuose, dalis rūkalių ėmė rūkyti užsidarę butuose ir dūmus pučia į bendras ventiliacijos angas. Kaip kovoti su viduje rūkančias žmonėmis ir kaip apskritai veikia jau beveik trejus metus galiojantis draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose?Įsibėgėjus rugsėjui didieji miestai vėl dūsta spūstyse, tačiau avarijų kaip tik įvyksta mažiau. Kaip jūs tai vertinate? Ir kaip keičiasi Jūsų pačių vairavimas miestuose, kai jų gatvėse padaugėja automobilių?Vilniuje jau ne vienerius metus veikia realus kabaretas, o kitą savaitę sostinėje vyks tarptautinis burleskos festivalis. Tai jau antrasis burleskos festivalis Vilniuje ir vienintelis toks Baltijos šalyse. Kuo žavus šis žanras, laikomas dabartinio striptizo pirmtaku? Kiek sudėtinga režisuoti tokius pasirodymus? Apie tai - režisierius Deivydas Valenta.Ved. Edvardas Kubilius

Per Rusijos smūgį Ukrainos miestui Pavlohradui žuvo vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Pasikalbėsime su LRT žurnalistu Augustinu Šulija, buvusiu įvykio vietoje.Praėjusi vasara buvo karščiausia pasaulyje nuo matavimų pradžios. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos duomenimis, vidutinė temperatūra birželio-rugpjūčio mėnesiais daugiau nei puse laipsnio viršijo trijų dešimtmečių vidurkį. Tuo metu Europoje vidutinė temperatūra per tris dešimtmečius pakilo net pusantro laipsnio.Pusantro laipsnio riba viršyta visus 12-a mėnesių. Kas mūsų laukia toliau?Devynių regiono šalių atstovai Vilniuje aptaria gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Tuo metu dalis pasienio regionų gyventojų teigia, jog ne tik negauna perspėjimo žinučių, bet dažnai apskritai lieka be ryšio.Kitą savaitę prasideda paskutinė šios kadencijos Seimo sesija, kokius sprendimus dar spės priimti valdantieji?Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną, nebegaliojant nuliniam PVM tarifui, šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji. Pasak agentūros duomenų analitiko Antano Budraičio, šilumos kainoms poveikį darys ir nauja jų skaičiavimo metodika, kuri leis stabilizuoti, suvienodinti šilumos kainas viso sezono metu. Tačiau, pasak jo, kainos sezono pradžioje ir pabaigoje gali būti šiek tiek aukštesnės.Prancūzijos prezidentui naujuoju premjeru paskyrus Europos Sąjungos Brexito derybininką Mišelį Barnje, tokiam sprendimui prieštarauja daugiausia balsų priešlaikiniuose rinkimuose surinkę kairieji. Tuo metų kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris teigia, kad naują premjerą parems, jei jo programoje bus įtraukti ir kraštutinei dešinei rūpintys klausimai, pavyzdžiui imigracija.Šiauliai ir Panevėžys švenčia gimtadienius.Ved. Liepa Želnienė

Po košmarą per savaitę patiria vienas iš 20-ies žmonių, rodo tyrimai. Kada jie pasirodo ir ką daryti, kad baisūs sapnai naktį netrikdytų gyvenimo dieną?Nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500-us kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu.Minios žmonių šį savaitgalį, kuris daugeliui tapo ir ilguoju, patraukė į pajūrį. Ketvirtadienį milžiniški automobilių srautai užkimšo kelius į Palangą, eilės formavosi ir Klaipėdos mieste, prie perkėlos į Kuršių neriją. Verslininkai sako, kad Žolinių savaitgalis – tarsi paskutinysis vasaros šokis, kai ja pasidžiaugti suskumba minios. Koks buvo savaitgalis pajūryje?Anksčiau tik sezono metu susidomėjimo sulaukdavę laivavedžius ruošiantys instruktoriai dabar susidomėjimo nestokoja visus metus. Didėjantį kvalifikuotų laivavedžių kiekį pastebi ir patikrinimus rengiantys transporto saugos administracijos inspektoriai.Ved. Paulius Selezniovas

Pas gimdyvę Kelmės rajone greitoji pagalba važiavo 35 min., kūdikis pagimdytas namuose, vežamas į ligoninę mirė. Kaimiškose vietovėse greitoji pagalba turi atvykti per 25 minutes. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė teigia, kad vykdant reformą buvo galima prognozuoti, kad tokios nelaimės gali įvykti.Sveikatos apsaugos ministerija laidoje situaciją komentuoti atsisakė, atsiuntė tik tokią poziciją: „Reiškiame nuoširdžią užuojautą mirusio naujagimio artimiesiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas šiandien paves Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti patikrinimą, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir ieškoti galimybių ateityje išvengti panašių nelaimių“.Ukraina kontroliuoja 1000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, sako Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Kaip Ukrainos operacija Kursko srityje gali klostytis toliau?Seimas panaikino Andriaus Vyšniausko teisinę neliečiamybę. Jam teisėsauga nori pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo einant Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas bei siekiant gauti kompensaciją už patirtas išlaidas. Prokuratūros teigimu, parlamentarui galėjo būti neteisėtai išmokėta 2,1 tūkst. eurų.Seimas pritarė siūlymui įpareigoti vežėjus mažinti taršą. 2030 metais lyginant su 2021 tokių naftos degalų suvartojimas turėtų sumažėti 39 procentais.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.Ved. Ignas Klėjus

„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.Ved. Ignas Klėjus

Vyriausybei pritarus siūlymui, kad šalies vadovai turėtų gyventi Turniškėse, klausytojų klausiame, ar šalies vadovai turėtų gyventi Turniškėse?Rubrikoje „Verslo lakas” apie būsto paskolų turėtojams žadamas palankesnes sąlygas pereiti į kitus bankus. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas.Jau pasveikę nuo psichikos ligų jaunuoliai negali patekti į kariuomenę. Ar neperdaug griežtai vertinami psichikos sutrikimai kariuomenėje? – Aktualaus pokalbio tema.„Naujienų žemėlapyje” apie Vokietijoje dažnėjančius smurto prieš politikus atvejai. Manoma, kad dažniausiai atakas įgyvendina kraštutinių pažiūrų asmenys, nepatenkinti politikų darbu. Vokietijos Kancleris užpuolimus vadina ataka prieš demokratiją.Ved. Rūta Kupetytė