Podcasts about buvo

Pusiaukelėje tarp trijų šiaurės Europos sostinių drumstas Baltijos jūros vanduo skalauja kapą, kurio nebylus buvimas yra gausiai aptarinėjamas net ir po trisdešimties metų.  Vieną 1994-ųjų rugsėjo vakarą, kaip įprastai, nuo Estijos krantų atsiplešė keltas „MS Estonia“. Vilkikų vairuotojai, laisvo vakarietiško krašto sudominti keliautojai, darbinių reikalų vedini biznieriai ir kiti įvairaus plauko avantiūristai traukė link Stokholmo. Audros bangų blaškomame laive gėrimus ragavo, kazino ruletes suko, karaoke programose dainavo ir paragautus gėrimus už borto pylė lauk apie tūkstantis keleivių. Buvo likusios kelios valandos iki didžiausios Europos jūrinės tragedijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kas nutiko tą naktį? Kodėl Švedija skubėjo palaidoti „MS Estonia“ po betoniniu sarkofagu? Ką slepia susitarimas nenardyti tragedijos vietoje? Ir kodėl visą pasaulį supurčiusi nelaimė vis dar kelia daug klausimų? Nepažadame, kad pateiksime visus atsakymus. Taip pat yra labai didelė tikimybė, kad po epizodo būsite dar labiau sutrikę, nei prieš jį įsijungiant. Tad iš anksto įspėjame ir atsiprašome.   Artwork: @korinavaicikone Muzika: Zapsplat, Free World, Pixel Perfect Productions Reportažai: LRT Panorama  

Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai nebuvo liesi.

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?(5 sav., 2026)Tinklalaidės namai internete: https://naglis-navakas.squarespace.com/‍ ‍Naujienlaiškis „Substack“: https://leolenox.substack.com/‍ ‍Santrauka:14 šalių, besiribojančių su Šiaurės ir Baltijos jūromis, išplatino įspėjimą čia plaukiojantiems šešėlinio laivyno laivams. Be kitų dalykų, šalys primena, kad pagal jūrų teisę laivai turi plaukti po viena vėliava ir turėti visus reikalingus dokumentus, antraip jie bus laikomi laivais be vėliavos.Vokietija atidėjo 2026 m. planuotus jūrinio vėjo parkų aukcionus bent iki 2027 m. Buvo numatyta skelbti aukcionus 2,5 GW galios vėjo parkų vystymui. Svarstoma apie galimybę pasiūlyti indeksuojamas sutartis dėl kainų skirtumo (CfD).Ukrainos elektros sistema šeštadienį ryte patyrė elektros sistemos kaskadinį atsijungimą, paveikusį Kyjivo, Žytomyro ir Charkivo apskritis. Jį sukėlė gedimas elektros linijose su Europa. Oficialiai teigiama, kad tai nebuvo kibernetinė ataka.

Kauno galerija „Meno parkas“ 2026-uosius pradeda dviem parodomis.Apie radiją Sausio 13-ąją pasakoja Bernadeta Lukošiūtė. Po Sausio 13-osios įvykių, per dvi paras buvo suvirintas ir prie Televizijos bokšto atgabentas skulptoriaus Petro Mazūro Laisvės kryžius, o prieš 35-erius metus prie Seimo budėję žmonės būrėsi dainuoti – iš to vėliau išaugo folkloro ansamblis „Kadagys“. Ką šios iniciatyvos pasakoja apie bendruomenę krizės akivaizdoje? Kaip kito jų likimas ir prasmė per 35 metus?Prieš 35-erius metus, įtampą jautė ir Šiauliai. Šiame mieste buvo didžiausia sovietų karinė bazė, mieste gyveno keliasdešimt tūkstančių sovietų karių. Buvo saugomi svarbūs miesto pastatai, organizuojami budėjimai. Teatre buvo įkurta televizijos studija, informavusi apie svarbiausius įvykius. Tiesiogiai iš Šiaulių kolega Tomas Mizgirdas.Šiandien Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatoma vizualinė instaliacija „Laisvai apie Laisvę: Sausio 13-oji jaunosios kartos akimis“. Ji bus rodoma tik vieną kartą. Apie sausio 13-osios įvykius iš Klaipėdos tiesiogiai Agnė Bukartaitė.Ved. Justė Luščinskytė

JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras buvo sučiuptas ir išskraidintas iš šalies.Siekiant suintensyvinti tarptautines pastangas užbaigti karą Ukrainoje, Kyjive renkasi Norinčiųjų koalicijos šalių nacionalinio saugumo patarėjai.Nors į Lietuvą atvykstančių užsieniečių vaikų skaičius auga, tačiau besimokančių lietuvių kalba mažėja.Startuolių bendruomenė teigia, jog Kaunas itin palanki vieta naujam verslui kurti ir plėtoti.Iki žiemos olimpinių žaidynių Italijoje liko vos 34 dienos.Ved. Madona Lučkaitė

Kokie praėjusieji metai buvo Lietuvai? 2025ųjų vidaus ir užsienio politikos apžvalga bei kitų metų prognozės su politologais.Ukrainai stingant personalo, keičiama strategija fronto linijoje.Lietuvos gėrimų asociacijos vadovė pastebi, kad dėl netrukus įsigaliosiančio naujo vadinamojo cukraus mokesčio verslas 2026-uosius pasitinka chaotiškai.Disko metimo finalas pasaulio lengvosios atletikos čempionate tapo vienu įdomiausių šių metų sporto reginiu Lietuvai. Jame tąkart dalyvavo net du Aleknų šeimos atstovai.Pasaulis jau pasitinka Naujuosius.Ved. Darius Matas

Kokie 2025ieji buvo Lietuvos politikoje?Kaip šiemet Ukrainos kariams pavyko atsilaikyti fronte?Įžūlus banko apiplėšimas Vokietijoje: Gelzenkirchene vagys išlaužė 3 tūkst. seifų, nuostoliai siekia apie 30 mln. eurų.Nuo rytojaus Bulgarija įsiveda eurą. Šalis jau mėgino įsivesti eurą pernai, tačiau tada tam sutrukdė pernelyg didelė infliacija šalyje. Dabar bulgarai eurą pasitinka per politinę krizę.Įsigalioja nauja Kelių eismo taisyklė, pagal kurią visi elektrinių paspirtukų vairuotojai turės dėvėti šalmą. Važiuojantiems be jų grės baudos, o šalmus suteikti privalės ir paspirtukus bei riedžius nuomojančios įmonės.Ved. Madona Lučkaitė

Reed apie nelemtingą klaidą: nusivylimas buvo didžiulis.

Įvyko pirmasis LRT pataisoms tobulinti skirtos darbo grupės posėdis. Į grupę, Seimo valdybos sprendimu, pakviesti parlamentarai bei penkios su žiniasklaida susijusios organizacijos. Pirmajame posėdyje dalyvavo ne visi.Šiais metais priimta mokesčių reforma, taip pat leidimas atsiimti sukauptą pensiją bei gynybos finansavimas - šiuos sprendimus ekonomistai įvardino kaip svarbiausius šiais metais Lietuvos ekonomikoje.Kremlius pareiškė, kad teiginiams apie apšaudytą Putino rezidenciją nebūtina pateikti kokių nors įrodymų. Tuo metu Indijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Kazachstano lyderiai jau išreiškė pasmerkimą dėl veiksmų, kuriuos Kyjivas kategoriškai neigia.Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą?Artėjant 2026-iesiems, artėja ir kitų metų svarbiausias sporto renginys - žiemos olimpinės žaidynės. Jose didžiausias Lietuvos sirgalių dėmesys kryps į ledo šokėjų Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pasirodymą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dienos temoje – besibaigiančių metų apžvalga. Apie svarbiausius įvykius, žiniasklaidos iššūkius ir lūkesčius FM99 studijoje Liudas Ramanauskas .kalbėjo su Alytaus naujienų žurnaliste, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininke Alma Mosteikaite.

Paskutinę rudens sesijos dieną, Seimas priiminėja Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriomis plečiamos pareigūnų galios. Žvalgybininkams būtų leista be teismo leidimo sekti asmenis, jų susirašinėjimus, patekti į patalpas, transporto priemones ir stebėti pinigų judėjimą. Pareigūnai galės slapta gauti asmens pirštų antspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius. Taip pat, išskirtiniais atvejais, kaip tarnybinį ginklą, galės naudoti sprogmenis. Pokalbis su gynybos ekspertu, Baltijos pažangiųjų technologijų vyriausiuoju patarėju Gintaru Bagdonu ir Advokatų tarybos pirmininku Mindaugu Kukaičiu.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasak VU TSPMI doc. Liutauro Gudžinsko, kuris yra buvęs ir socialdemokratų partijos vicepirmininku, partijos tapatybė keičiasi. Socialdemokratai bando prisitaikyti prie Konstituciją pažeidusio ir už antisemitizimą nuteisto asmens partijos.Ved. Deividas Jursevičius.

Radijo stoties FM99 studijos svečiai – Senamiesčio seniūnaitė Ramunė Jegelevičienė ir Putinų senūnaitis Tadas Čiakas. Seniūnaičiai apžvelgė savo bendruomenių metus ir pasidalijo planais, kurie iš 2025-ųjų keliasi į ateinančius.

Ukrainos delegacija išvyko į Vašingtoną derybų dėl taikos plano.Bankai pastebi, kad sukčiai vis dažniau taikosi į gyventojus, kurie jau buvo apgauti.Žmonės su regėjimo negalia galės gauti kompensaciją už šuns vedlio parengimą ir laisvai naudotis jo pagalba visose viešose erdvėse.Italijoje streikavus žurnalistams skaitytojai negavo dienraščių, neatnaujinti naujienų portalai, programas apkarpė televizijos ir radijo kanalai.Ved. Madona Lučkaitė

„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.„Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai. „Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku.  Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą.„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos?„Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Per gyvenimą einu su dviem didelėmis citrinomis rankose", - šypsosi Donata Banaitytė. Metaforinės citrinos - onkologinė liga, kuri moterį prispaudė 30-ies, kai turėjo du mažus vaikus ir vyko skyrybos su vyru po keliolikos drauge praleistų metų. Skyrybos Donatai tapo sunkesniu ir skaudesniu išbandymu nei liga, tačiau kartu tai tapo ir postūmiu imtis veiklos, apie kurią svajojo, bet vis nedrįso. Dabar Donatos širdyje yra gilus žinojimas, kad viskas bus gerai.Ved. Lavija Šurnaitė.

XIV-ojo tarptautinio teatro festivalio COM•MEDIA komisija įvertino visą festivalio programą ir išrinko šių metų nominantus bei ryškiausius kūrėjus.Komisijai šiemet vadovavo teatrologė, nepriklausoma teatro kritikė Lina Klusaitė, taip pat festivalio darbus vertino režisierius Arvydas Kinderis, menotyrininkė Goda Prapuolenytė-Leonavičienė, radijo stoties FM99 vadovas Liudas Ramanauskas, bei menininkas Valentinas Butanavičius.

„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500 ir 615 gramų iki šviesių, žaismingų 7-mečių mergaičių. 150 dienų ligoninėje, grįžus namo, vienai iš dukryčių buvo būtinas deguonies aparatas... „Tai tik viena iš daugelio istorijų, o kasdien gimsta 2-3 neišnešioti naujagimiai“, – antrina pati neišnešiotukę auginanti Jolanta Leonavičiūtė-Grigorjevienė, asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Pasaulinę televizijos dieną skaičiuojame iš ko susideda televizijos aukso amžius. Kiek jis iš tiesų auksu žiba? Pokalbis su „Blue/Yellow” fondo vadove, buvusia televizijos laidų ir filmų prodiusere Laura Paukšte.Taip pat aiškinamės ar ateina kriptovaliutų eros pabaiga. Komentuoja finansų analitikas Marius Dubnikovas.Ir skaičiuojame, kokie čekiukai paskandino užsienio politikus.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šiandien įvyko Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ Kokius konkrečius klausimus kėlė šis mitingas ir kokių rezultatų galime tikėtis? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto docentu daktaru Viliumi Bartninku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, menininke dr Egle Grėbliauskaite,Vilniaus Universiteto docentu, filosofu dr Kęstu Kirtikliu, „ArtTech Forum Lithuania“ įkūrėja Agnesta Filatove.Šilalės Orvydų parke įsikūrusi meninė instaliacija „Mažojo raktelio labirintas“ patraukė ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį. Dailininkė Indrė Lukoševičienė yra viena iš šio labirinto kūrėjų. Savo darbais ji vis dažniau puošia Šilalę ir Tauragę. Tačiau mažame mieste kuriančiai menininkei kartais kyla dvejopi jausmai – kai kurie žmonės palaiko, o kiti tarsi nesupranta, kam mieste apskritai reikalingi meno objektai.Šiauliuose vyksta tradicija tapęs mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Šiųmetis festivalis 16-asis. Jame pristatomi 8 skirtingo žanro spektakliai. Įvairaus amžiaus publika gali mėgautis pasakomis, dramomis, komedijomis, tragikomedijomis.Ved. Donatas Šukelis

Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support     

Vilniaus oro uosto veiklą naktį vėl sutrikdžius kontrabandiniams balionams, pasieniečiai aptiko mažiausiai šešis krovinius su cigaretėmis. Lietuvos oro uostai nurodo, kad skirtingais laikais buvo įvesti laikini oro eismo ribojimai tik į Vilnių atvykstantiems skrydžiams. Du skrydžiai nukreipti į Kauną, o vienas į Rygą.LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės. Kol valstybės institucijos nemato prasmės jų veikimo ribojimo, to ėmėsi patys mobilieji operatoriai. Šiemet pareigūnai perėmė beveik 600 kontrabandinių balionų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių balionų galėjo būti ir triskart daugiau, tačiau informacija įslaptinta.Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atliko kratas teisingumo ministro Hermano Haluščenkos, kuris anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, namuose. Kratos vykdytos ir buvusio Volodymyro Zelenskio verslo partnerio Timūro Mindičiaus namuose. Jis pabėgo iš šalies likus kelioms valandoms iki kratų. Nacionalinis kovos su korupcija biuras paskelbė, kad vykdo specialią operaciją, siekdamas atskleisti korupciją energetikos sektoriuje.Santaros klinikose iš darbo išėjo dar trys neurochirurgai.Prezidentas sako, kad R. Žemaitaičio kalbos kvestionuojant pagrindines Lietuvos užsienio politiko kryptis yra netoleruotinos, o politikas bando kurti alternatyvią užsienio politiką.Ved. Darius Matas

Kultūros viceministras Aleksandras Brokas penktadienį pranešė, kad traukiasi iš pareigų. Apie tai – Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, politologas Matas Baltrukevičius.

Šiandien pristatyti bei darbą pradėjo trys nauji kultūros viceministrai. Jais paskirti Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kaip juos vertina politologai?„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku.Komikai jungiasi prie pilietinės meninės akcijos „Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?“. LRT KLASIKA kalbina komiką ir aktorių Mantą Stonkų.Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta paroda „Gijos“, kurioje pristatomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicinės tekstilės kūriniai, kviečiant lankytojus atrasti Baltijos šalių panašumus ir skirtumus.Ved. Donatas Šukelis

Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Pokalbis su Valstybinio jaunimo teatro vadovu, teatrologu Audroniu Liuga.

Socialdemokratai turėjo paskelbti, ką siūlys į krašto apsaugos ministrus. Buvo svarstoma, kad šias pareigas galėtų eiti dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas, tačiau paskutinę minutę posėdžiai, kuriuose dėl to turėta susitarti, atšaukti. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad ministro paieškoms reiks daugiau laiko, šaltiniai kalba, kad Juro Taminsko kandidatūra netiko prezidentui. Savo ruožtu Rasa Budbergytė pareiškė, kad išmokti gynybos politiką yra trijų naktų darbas. Tačiau kritikai su tuo nesutinka ir stebisi, kodėl beveik 14 tūkstančių narių turinti partija vargsta ieškodama ministrų.Kodėl socialdemokratai neranda ministrų?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas ir Mindaugas Lingė, LSDP tarybos narys, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, politologė, kairiųjų aljanso KARtu vadovė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Liepa Želnienė

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šiandien nedideliame Čuhujivo mieste, esančiame dvidešimties kilometrų atstumu nuo Charkivo, turėjo pradėti veikti kartą jau sprogdinta ir ką tik naujai atstatyta mokykla, tačiau jos durys taip ir neatsivėrė. Vakar į mokyklą smogę Rusijos dronai pastatą iš dalies vėl sugriovė. Per ataką niekas nežuvo, keturi žmonės buvo sužeisti.Įvykio vietoje lankėsi LRT bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas, su juo kalbėjosi Alisa Guseva.

Režisierė Giedrė Genevičiūtė naujame dokumentiname filme „Galva“ pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutinius savo gyvenimo metus leidusį, dabar jau į mirusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir galėjo valdyti tik akis, bendrauti kompiuterio pagalba. Daugiau LRT RADIJO laidos „10-12“ studijoje – režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs prodiuseris Linas Ryškus ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spalį net 8 ŠŽB eizodai: prisijunkite

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.„Žmonės nuolat kartodavo: negalime būti pernelyg radikalūs. Daugiausia jie pasirašydavo peticiją – ir viskas. Nebuvo demonstracijų, streikų, pilietinio nepaklusnumo Buvo baiminamasi, kad visuomenė palaikys menininkus ekstremistais. Tačiau svarbu suprasti: būti radikaliu šiame kontekste nereiškia pulti – tai reiškia ginti tai, kuo giliai tikime“, –patarimu protestuojančiai Lietuvos kultūros bendruomenei dalijasi vengrų režisierius Arpadas Schillingas. Ar įvykiai Lietuvoje iš tiesų primena Slovakijos ir Vengrijos scenarijus?Geriau būtų, jei protestų nereikėtų, bet kai vyksta, svarbu fiksuoti istoriją, mano fotografė Karolina Gembara iš Lenkijos. Ji su kolegomis prieš keletą metų įkūrė internetinį Viešų protestų archyvą. Jo veikla pristatoma šią savaitę Kaune atidarytame trečiajame Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA. Ignotas Adomavičius vakar atsistatydino iš ministro pareigų, tačiau koalicijos dėlionė kol kas nesikeičia ir Kultūros ministerija lieka Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ rankose. Kultūros asamblėja tvirtai laikosi nuostatos, kad Kultūros ministro portfelio perdavimas „Nemuno aušrai“ kelia grėsmę kultūros ir žodžio laisvei. Ar ir jei taip, kaip šį nerimą pateisino pirmoji savaitė, kuomet Kultūros ministerija patikėta „Nemuno aušrai“? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, scenos menų kritike Sigita Ivaškaite, vertėja Toma Gudelyte ir protestų tyrėja Rėda Brandišauskiene.Ar kultūros bendruomenė žino, kokio kultūros ministro nori? Pokalbis su buvusiu kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, asociacijos LATGA tarybos nariu, režisieriumi Donatu Ulvydu ir TSPMI docente, vizualaus meno daktare Egle Grėbliauskaite.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prabėgo pusmetis nuo pirmosios LRT OPUS pažinties su kūrėja ir dainų autore Emilija Dilnikaite – Dilema. Atlikėja grįžta su debiutiniu mini albumu „Akistata“. „Pusmetis praėjo emocionaliai. Buvo daug akių kontakto gaudymo ir praradimo. Norėjosi visą šį laikotarpį sudėti į prasmingą keturių dainių rinkinį, kuris ir papasakotų istoriją“, – atskleidžia E. Dilnikaitė. Albumas sukurtas drauge su prodiuseriu Pavel Daniels. Tai dvilypė odė: tiek pirmajam susitikimui akimis, tiek intensyviam paskutinio žvilgsnio paleidimui, taip gimė pavadinimas „Akistata“. Jame nagrinėjamos skaudaus išsiskyrimo, kopriklausomybės, pirmo susitikimo ir vizualaus rakurso pokyčio temos.

Telšių savivaldybė šią savaitę savivaldybės kultūros įstaigų vadovams išplatino laišką, kuriame ragina juos laikytis „neutralios pozicijos“ prieštaringai vertinamo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atžvilgiu. Apie situaciją ir žodžio laisvės problematiką laidoje kalbės Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, žurnalistė Rita Miliūtė, Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.Minime filologės, profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 80-ąjį jubiliejų.Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalba Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Koks Lietuvoje yra poreikis gimdymui namuose? Pokalbis su gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti komandos „Unda“ akušere Agne Škudiene ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadove, gydytoja akušere-ginekologe dr. Virginija Paliulyte.„Buvo deklaruojama, kad Akmenėje nieko nėra, žemėlapyje matydavau tik baltą dėmę. Kai pradėjome rengti archeologines ekspedicijas, ginklai, papuošalai tiesiog mėtėsi laukų paviršiuje“, – sako kraštotyros entuziastas, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis. Jis, kiti akmeniškiai visuomeniniais pagrindais toliau tyrinėja savo krašto istoriją ir visaip kaip ją bando pristatyti pasauliui.Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai yra parengę Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja pvz. kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą. Pokalbis su Valstybės pažangos tarybos nariais Aušra Maslauskaite ir Boguslavu Gruževskiu.18 metų šalia Vilniaus kukurūzų kaimą puoselėja Saulius Kaminskas. Kone 2-jų hektarų plote vyras augina kukurūzus ir kuria teminį kukurūzų labirintą.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Juneta Krylovaitė, pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mindaugas Sinkevičius apsisprendė nesiekti premjero posto, nepaisant to, kad būtent jis sulaukė didžiausios socialdemokratų skyrių paramos. Kiti pagrindiniai kandidatai - Inga Ruginienė, Juozas Olekas ir Robertas Duchnevičius sulaukė panašios skyrių paramos. Buvo pasiūlyta ir naujų kandidatų - susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir švietimo ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė komentuos Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą.Birželį nuo pareigų nušalintas karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius abipusiu susitarimu su krašto apsaugos sistemos vadovybe palieka karinę tarnybą, o tarnybinis patikrinimas dėl jo elgesio su pavaldiniais yra nutraukiamas. Karinės žvalgybos vado advokatas pranešė, kad Paulavičius atsiims ieškinį teismui dėl nušalinimo nuo pareigų birželį.Žemės ūkio ministerija stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais.Klaipėdoje šiandien savo jėgas išmėgino paplūdimiuose budintys gelbėtojai, kurie varžėsi tradiciniame čempionate. Na ir šiemet jie juokauja, jog vasaros – nėra, esą dienas, kai nebuvo iškelta maudytis draudžianti raudona vėliava, galima suskaičiuoti kone ant rankos pirštų. Tai kokia gi ši vasara gelbėtojams, ar daug darbo jie turėjo?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų padarytų viešumoje? Pokalbis su fotografu Vincu Alesiumi.Kiek savižudybių prevencijoje svarbios bendruomenės? Vilniaus universiteto mokslininkai šia tema atlieka tyrimą ir kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje. Apie tai pasakoja projekto vadovė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro tyrėja dr. Jurgita Rimkevičienė.Kada ir kam turėtume sakyti „Jūs“, o kada „Tu“? Diskutuojame su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.Lietuvos bankas dalijasi istorija, kaip kepsninėje šeima atrado ten pamirštus pinigus. Jie buvo apdegę, suanglėję ir sulipę, tačiau naudojant specialią įrangą jų vertė buvo atkurta ir šeima atgavo savo 5 500 eurų. Kaip tokiais atvejais vyksta pinigų ekspertizė? Pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė JuzėnienėVis girdime istorijas apie ūkininkus, kuriuos keisti darbo stilių ir sritį privertė žemos pieno supirkimo kainos. Pieno ūkio ketino atsisakyti ir Šilutės rajono ūkininkė Daiva Dlugoborskienė, tačiau sūnaus Roko ryžtas paskatino galvoti apie pieno perdirbimą. Buvo įkurta sūrinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po pokalbio gegužės gale „10–12“ laidoje vienos rankos nevaldančiai Kaišiadorių rajono gyventojai, 46 metų Vaidai Pupalaigienei vėl nustatytas dalyvumo lygis, grąžintos visos socialinės garantijos. Dvejus metus nelabai darbinga buvusi moteris staiga vėl 100 proc. darbinga tapo rudenį. Kaip taip nutinka, kad vienos rankos nevaldantis žmogus dar turi institucijoms įrodinėti, jog jis tikrai nėra 100 proc. darbingas?Apie tai kalba vėl nebelabai darbinga tapusi 46-erių Kaišiadorių rajono gyventoja, kraštovaizdžio architektė Vaida Pupalaigienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė bei Asmeninių asistentų asociacijos vadovas, teisininkas Žilvinas Mišeikis.

Europos šalys ieško priemonių, kaip sustabdyti Rusijos skleidžiamus GPS signalų trikdžius, dėl kurių su sunkumais susiduria tiek lėktuvai, tiek laivai, ūkininkai ar net greitosios pagalbos brigados. Lietuvoje stipriausi trikdžiai fiksuojami pasienyje ties Kaliningrado sritimi.Valdantieji sako, kad Lietuva kol kas nediskutuoja dėl Baltarusijos kalio trąšų gamintojos Belaruskalij tranzito atnaujinimo. Tokias kalbas sukėlė Teisingumo ministerijos siekis perimti visus tarptautinius ginčus ir galbūt juos baigti taikiai, nes bylinėjimasis, anot ministro Mockaus, brangiai kainuoja. Dar labiau paskatino tokias kalbas vakarykštė žinia apie sprendimą sudaryti taikos sutartį su „Veolia“. Yra pastangų ir iš JAV, ir iš Minsko pusės.Vykstantys į Lenkiją pasienyje šiandien gali įstrigti spūstyse. Kelyje nuo nuo Kalvarijos link Budzisko nusidriekė kelių kilometrų eilės.Europos Sąjunga pagaliau įveikė Slovakijos bloką ir patvirtino aštuonioliktą sankcijų Rusijai paketą. Jame ir naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jis nutaikytas tiesiai į Rusijos ekonomikos širdį.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje praėjusią naktį nusileido lėktuvas, skraidinęs iš Izraelio evakuotus lietuvius. Tuo metu laukiama ir sugrįžtančio apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, kuris iš lėktuvo buvo išlaipintas Jordanijoje.Seimas toliau svarsto siūlymą išplėsti ratą asmenų, kuriuos būtų galima tikrinti poligrafu, kai jie prašo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.Aktualus klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pacientus skirstyti į 3 grupes – pirmosios grupės pacientai pas specialistą turėtų patekti per savaitę, antrosios grupės – per 30 dienų, trečiosios – per kelis mėnesius. Kaip vertinate idėją skirstyti pacientus į tris grupes?Ūkininkai prie Seimo protestuos prieš mokesčių pertvarką, kuri, pasak žemdirbių, daliai jų bus nepakeliama.Ved. Edvardas Kubilius

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova