Podcasts about vilties

Ar gali geras miegas pakeisti gyvenimą? Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė atsako – taip, o mokslo įrodymais šia tema dalinasi naujame „Miego DNR“ epizode.Jonavos rajono Milagainių kaimo gyventojai pasipiktinę – be jokio perspėjimo nupjautos prie kelio augančios sveikos tuopos. Į LRT GIRDI kreipėsi kaimo bendruomenės pirmininkė, teigianti, kad patys gyventojai medžius sodino prieš 50-imt metų, o juos išpjovusi įmonė medieną pasiėmė sau. Įmonės vadovo teigimu, bendrovė medžius iškirto teisėtai, laimėjusi valstybės įmonių „Via Lietuva“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ konkursą. Tačiau šios apie tokį rangovą teigia nieko nežinančios.Klaipėdos gatves užlies bėgikai, bėgantys su viltimi ir už viltį - bus duotas startas jau tradicija tapusiam „Vilties bėgimui“. Tai labdaros renginys, skirtas palaikyti onkologinėmis ligomis sergančius žmones bei surinkti lėšų jų gydymui ir reabilitacijai. Pagrindinis tikslas – skatinti visuomenės solidarumą, skleisti viltį, vienybę ir pagalbos dvasią.Baigėsi 69-asis Eurovizijos dainų konkursas.Lenkijos gyventojai šiandien keliauja prie balsadėžių – šalyje vyksta pirmasis Prezidento rinkimų turas.Ved. Paulius Selezniovas

Šiemet tarptautinė Vaikų diena Alytuje bus ypatinga, – 17 val. Alytaus kultūros centro amfiteatre suskambės Mažųjų dainų ir šokių šventė! Apie tai FM99 studijoje kalbame su šiuo metu vadovaujančia Alytaus kultūros centrui Jurgita Kričenaite, „Vilties” mokyklos-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gitana Surdokiene bei muzikos mokytoja Rasa Naruševičiene.

Grupės „Taruta“ lyderis Yevhen Romanenko su savo kolektyvo nariais jau daugiau kaip dešimtmetį padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Mokytoju dirbantis Yevhenas sako, kad vaikai yra jo įkvėpimo šaltinis ir pagrindinė priežastis ginti savo šalį.Panevėžio muzikiniame teatre nuskambės ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Ščetynskio simfoninės lopšinės „Vilties sparnais“ premjera. Kompozitorius tikisi, kad nuskambėjus kūriniui, klausytojai išeis su didesne viltimi.Chersono teatro vadovas Oleksandras Knyga pasakoja, kad net spektakliams vykstant slėptuvėse nuo bombų, žmonės į jas ateina pasipuošę. Pasak jo, tai rodo, koks svarbus teatras karo metu.Lvive gyvenanti vertėja Beatričė Beliavciv pastebi, kad per visus aktyvios Rusijos invazijos į Ukrainą metus lietuviai yra vieni aktyviausių su ukrainiečiais besidalinančių savo kultūra.Vilniuje rengiamos ketvirtosios solidarumo su Ukraina eitynės.Antanas A. Jonynas sako, kad ukrainiečių poezija dabar yra viena iš pačių įdomiausių, nes ji grindžiama pačiais tikriausiais patyrimais.Šokėjas ir choreografas Viktoras Ruban pastebi, kad vis daugiau kūrėjų grįžta į Ukrainą, o skirtingose srityse pastebima, kokia svarbi yra meno galia padedant žmonėms įveikti psichologinius ir fizinius iššūkius.Ved. Marius Eidukonis

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie tikėjimą, viltį ir meilę.

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Švietimo sistema atsidūrė ant griūties ribos? Lietuvos mokytojų asociacijų vadovų taryba paskelbė viešą kreipimąsi, kuriame atskleidžiamos giluminės švietimo problemos, su kuriomis šiandien susiduria mokytojai: mokytojo profesijos prestižo nuosmukis, biurokratijos perteklius ir netolygus darbo krūvis – tai tik kelios iš daugybės sisteminių bėdų. Kur dar paties mokyklų tinklo pertvarka, vadovėlių ir mokymo priemonių trūkumas...Taryba taip pat atkreipia dėmesį į mokytojų rengimo sistemos spragas, įtraukiojo ugdymo iššūkius ir egzaminų reformų trūkumus. Dar viena opi problema – blogėjanti mokyklų psichologinė aplinka, vedanti mokytojus prie perdegimo. Bet pedagogų balsas lieka neišgirstas, o konstruktyvus dialogas su valdžios institucijomis – tik tolimas siekis?Kreipimesi atsispindi ne pavienių mokytojų nusiskundimai, o sisteminis švietimo bendruomenės požiūris.Tad kokios yra švietimo sistemos krizės priežastys ir ar dar yra vilties išsaugoti mūsų švietimo sistemą?LRT radijuje diskutuoja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, mokytojas lituanistas Alius Avčininkas, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos narė, matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė ir Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Daiva Lebednikaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.Ved. Ignas Klėjus

"FM99" studijos viešnia - "Keturkojo vilties" savanorė Ema Matačinskaitė. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie gyvūnų globos organizacijos aktualijas, įkvepiančias istorijas, savanorystės galimybes!

Susipažįstame su spaudos publiakcijomis kultūros tema.Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato baleto premjerą apie XVIII a. meilės ryšių labirintus – „Parkas“.Dovilės Kuzminskaitės apžvelgia Tinė Høeg romaną „Tour de chambre“ ir Yaa Gyasi romaną „Kitas pasaulis“.Anykščiuose jau šeštą kartą vyks literatūros ir kitų menų festivalis vaikams „Nuotykiai tęsiasi“.Pokalbis su UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoju kultūros klausimais Ernesto Ottone R. apie dėl karo besikeičiantį organizacijos veiklos modelį.Kaip Šiauliuose ir Kaune bus paminėta Gedulo ir Vilties diena?Panevėžyje ir Druskininkuose choreografė Aira Naginevičiūtė pristato instaliaciją „Nėščia tyla“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Ankstų 1941-ų metų birželio 14-tosios rytą sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokiausias Sovietų Sąjungos šiaurės teritorijas. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, visoje Lietuvoje bus skaitomi tremtinių vardai ir pavardės – įvairiuose šalies miestuose prasidės beveik parą vyksianti akcija „Atminties neištremsi“. Okupacijos aukos prieš vidurdienį pagerbtos tylos minute.Politikams kritikuojant valstybės institucijas dėl to, kad šios neinformavo apie galimas reputacines rizikas dėl Monikos Navickienės skrydžio į Dubajų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas LRT RADIJUI sakė, kad tokios informacijos teisiškai negalima rinkti ar teikti.Kokios įtakos didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių susitikimo sprendimai turės Ukrainai?NATO gynybos ministrų antros dienos posėdyje aptariamos pastarojo meto provokacijos Aljanso šalių teritorijoje. Baltijos valstybės įspėja, kad Rusija vyko hibridinį karą, tačiau specialiosios tarnybos su grėsmėmis susitvarko.Vilniuje vyksta Laisvųjų Postrusijos valstybių forumas. Šia, prieš pora metų įsteigta tarptautine visuomeninė-politine platforma, siekiama skatinti taikią ir nesmurtinę Rusijos dekolonizaciją. Forume dalyvauja beveik visų dabartinės Rusijos regionų išsivadavimo judėjimų, taip pat Europos, Amerikos ir Azijos šalių atstovai.Renginiais visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienos.Vokietijoje startuoja Europos futbolo čempionatas, kuriame dėl nugalėtojos titulo kovos 24-ių šalių rinktinės.Ved. Madona Lučkaitė

Daugiau nei dešimtadalis Lietuvos vienuolikamečių: 12 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų, jau yra patyrę tabako dūmą. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių vienuolikmečių skaičių Lietuvą lenkia tik Bulgarija. Tarp trylikamečių šis rodiklis dar didesnis. Beveik ketvirtadalis visų trylikamečių: 23 proc. mergaičių ir 24 proc. berniukų jau yra traukę dūmelį. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių trylikamečių skaičių mūsų šalis yra lyderė pasaulyje. O bent kartą gyvenime rūkiusių penkiolikmečių skaičiai artėja prie pusės: 42 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų jau yra rūkę. Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Danijos penkiolikmečių.Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Atvykus į kaimus, kuriuos buvo okupavę rusų kariai, buvo sunku patikėti, kad ten dar gali kas nors gyventi. Namų priekiniai vartai išvarpyti kulkų, stogai ir langai išdaužyti. Tačiau žmonės gyvena griuvėsiuose, dažnai pašiūrėse arba mažose „pirtelėse", kurias daugelis ukrainiečių turi savo namuose. Sutikome pagyvenusių porų, pasiryžusių plyta po plytos atstatyti savo namus, nepaisant nuolatinio pavojaus vėl jų netekti arba, dar blogiau, netekti gyvybės. Minusinė oro temperatūra neatšaldė daugelio ukrainiečių ryžto likti savo namuose" Plačiau - vedamojo skiltyje.Interviu su Paryžiaus Bernardinų kolegijos tyrimų centro vadovu, kun. Olric de Gélis: „Lietuvoje man padarė įspūdį tas stiprus jausmas, jog esate puolami. Nežinau, kaip teisingiausiai tai nusakyti, nes vaikštant Vilniaus gatvėmis, tikrai nesimato kareivių, bet jaučiu, kad jūs stipriai išgyvenate jausmą, kad vyksta karas. Tuo tarpu Prancūzijoje nieko panašaus nėra. Mes jaučiamės toli nuo karo, ir mums labai sunku suprasti, kad karas Ukrainoje liečia ir Prancūzijos žmones. Būtina stiprinti suvokimą, kad tas karas Ukrainoje liečia ir mus. Nežinau, kaip mums seksis, bet jaučiu, kad privalome tą daryti. Todėl mums labai svarbu palaikyti ryšį su Lietuva."Spaudos apžvalga - Vokietijos katalikų žiniasklaida apie tai, kas Vatikane nuveikta, kovojant su dvasininkų seksualiniu piktnaudžiavimu (parengė Giedrius Tamaševičius).Popiežiaus Pranciškaus žinia 2024 m. Gavėnios proga: „Per dykumą Dievas veda mus į laisvę".Tarptautinės Vilniaus knygų mugės savaitgalį - pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ apie knygas.Eleonoros Terleckienės radijo apybraiža „Potifaro žmona".Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Klimato kaitos rubrikoje - prezidento apdovanotos projekto LIETUVOS GALIA iniciatyvos. Etryje - BaiDarom ir Všį Nelik vienas bei Degaičių kaimo bendruomenės atstovė.Jaunimo linijos inicijuota Vilties knyga ragina niekuomet nenuleisti rankų. Nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ inicijuotame leidinyje rasite psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbius su garsiais ir mažiau žinomais žmonėmis apie psichikos sveikatos problemas ir jų įveikimą.Kodėl apie lytinę sveikatą kalbame taip nedrąsiai? Kiek ši dinamika keičiasi? Knygos apie moterų lytinę sveikatą autorės gydytojos akušerės tikisi, kad parašė naują mergaičių, merginų ir moterų lytinės sveikatos palydovę.Galbūt esate iš tų keliautojų, kuriems patinka kažko nusipirkti nedidelėse pakelių parduotuvėse? Tokią prekybos vietą prie judraus kelio Šeduva-Kėdainiai įkūrė ūkininkai Masiuliai. Žilionių kaime pačių augintas daržoves bei vaisius, taip pat kaimynų produkciją jie pardavinėja iš erdvios priekabos. Ją pastebi važiuojantys pro šalį žmonės, specialiai čia stabteli ir nuolatiniai klientai. Laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Arneta Matuzevičiūtė taip pat stabtelėjo pasikalbėti su ūkininke Daiva Masiuliene.LRT auksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Spaudos apžvalga.Minime 160-tąsias kompozitoriaus Pietro Mascagni gimimo metines.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės parengta teatro apžvalga.„Jaunimo linijos“ inicijuotoje „Vilties knygoje“ – jautrios žymių žmonių istorijos. Šis leidinys įkvėps skaitytojus nenuleisti rankų. Pokalbis su „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadove Rita Stanelyte.Teatras „No Shoes“ Menų spaustuvėje pristato 10-14 m. paaugliams skirtą interaktyvų, audiovizualinio bei judesio teatro raiškos spektaklį „Pasistengiau“, kuriame analizuojami paauglio, turinčio disleksijos sutrikimą, išgyvenimai.Lietuvių meno kūrėjus nuo seniausių laikų įkvepia medis. Remdamiesi liaudies meno principais skulptūroje, naudodami tas pačias technikas, šiuolaikiniai meistrai kuria naujas, nematytas formas. Vienas iš tokių – Valdas Pelegrimas, gyvenantis Anykščių krašte ir iš medžio kuriantis angelus.Kompanija „Rockstar Games“ išleido naujausios „Grand Theft Auto“ (GTA) vaizdo žaidimų serijos dalies anonsą. „GTA VI“ bus išleistas 2025 m., teigiama studijos „YouTube“ kanale paskelbtame anonse, kurį kompanija pristatė anksčiau laiko. Koks tai reiškinys bei kaip pasirodysiantis žaidimas keis rinkos paveikslą – pokalbis su žaidimų kritiku Artūru Rumiancevu.Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Agentūra „ArtTech Agency Lithuania“ organizuoja pirmą „ArtTech Forum Lithuania 2023“ – renginį, kuriame bus nagrinėjamos meno ir technologijų sankirtos per vietines ir pasaulines sėkmės istorijas ArtTech srityje. Apie tai papasakos forumo idėjos autorė, organizatorė Agnesta Filatovė.Grupė „Graži ir ta galinga“ išleido kompaktinę plokštelę „Mimozos ir sirenos“. Tai ilgų metų, ilgų darbų rezultatas. Devynios dainos, atsidūrusios plokštelėje, atveria klausimus, dvejones, aistras, baimes ir džiaugsmus, kylančius iš chaotiško meto, kai nesijauti užtikrintas dėl savo ateities.Kauno fotografijos galerijai vadovaujantis Gintaras Česonis tiki, kad dabar geriausias metas pradėti kolekcionuoti lietuvišką fotografiją. Galerijoje pradeda veikti fotografijos salonas, kuriame laukiami norintys iš arti susitikti su autorine fotografija, padiskutuoti ar tiesiog išgerti arbatos su ją kūrusiais autoriais, fotografijos meno žinovais ir kolekcionieriais.Sorbonos universiteto mokslininkės Francoise Thom knyga „Putinas arba valdžios manija“ – tai raktas vakariečiams, kaip suprasti Rusiją. „Vilties knyga“ - tai „Jaunimo linijos“ inicijuota knyga, kurioje autentiški žmonių, patyrusių įvairias psichines traumas, pasakojimai, jų istorijos apie bandymą išeiti iš sunkios vidinės vienatvės. Rubrika „Ką man skaityti?“Apie kompozitoriaus, verizmo pirmtako operoje jubiliejinius metus – muzikos redaktorės Faustos Savickaitės pasakojime.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši pianistas, meno daktaras Jurgis Aleknavičius. Kodėl jo dėmesį patraukė klasikinio fortepijono atlikimo menas?Ved. Gerūta Griniūtė

KRAUPUS įvykis Vilniuje sukėlė šoko bangas kontinente ir, tam tikra prasme, inicijavo reiškinį Europoje. Savižudybė-susišaudymas, pasiglemžęs šūsnį gyvybių, vyko pačiame sostinės centre, tačiau jo pradžia - tamsiuose žmogaus proto užkampiuose. Šis podkasto epizodas - tai skaudus priminimas apie pražūtingas smurto mokykloje pasekmes ir apie aplinkybes, kurios užaugino asmenis, diena iš dienos tapusius vienos juodžiausių Vilniaus miesto akimirkų istorijos autoriais. Kokiu būdu žmogus peržengia šį makabrišką slenkstį? Kuo harceris skiriasi nuo skauto? Ir kurios aplinkybės įgalino, o netgi paskatino šį žiaurų nusikaltimą?   Iliustracija: Tiny Mischiefs Muzika: Alexander Nakarada, Guilherme Bernardes, LexinMusic, Coma-Media, UNIVERSFIELD, SamuelFrancisJohnson, Keyframe_Audio   O jei jaučiates sunkiai, NEMOKAMA pagalba suteikiama čia: „Jaunimo linija“ - 8 800 28888  Emocinė pagalba suaugusiems „Vilties linija“ - 116 123  „Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366 Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ – 8 604 11119

Lietuvoje minima Gedulo ir Vilties diena. 1941 metų birželio 14-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.Lietuvos ateities vizija 2050 metams apims didesnį dėmesį kultūrai, gamtinei aplinkai bei technologijų ir inovacijų plėtrai.Artėjant deryboms su Europos Sąjungos valstybėmis dėl naujų dirbtinio intelekto taisyklių, Europos Parlamentas patvirtino savo derybinę poziciją. Šiomis taisyklėmis siekiama, kad Europoje kuriant ir naudojant Dirbtinį intelektą būtų visapusiškai paisoma bendrijos teisės ir vertybių.Minima Pasaulinė kraujo donorų diena ir pirmojo kraujo perpylimo Lietuvoje šimtmetis.Daugiau nei 15-a tūkstančių abiturientų laikė matematikos brandos egzaminą. Pernai matematikos egzamino neišlaikė maždaug trečdalis abiturientų, todėl šiemet jis daug jaudulio kėlė ne tik abiturientams, bet ir mokytojams.Lietuva turi didžiausią būsto savininkų skaičių, tačiau įsigyti būstą čia tampa vis sunkiau, socialinio būsto beveik nėra, o nuomos rinka yra pernelyg menka. Taip konstatuota Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kuri parengė rekomendacijas, ką daryti, kad būstas Lietuvoje būtų labiau prieinamas.Ved. Liuda Kudinova

#Tiekžinių Trečiadienį (birželio 14 d.) Tiek žinių vedėja Silvija pasakoja, kaip Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, apie  lukašenkos kalbas apie branduolinių ginklų perdavimą, Žemaitaičio eilinį antisemitinį pareiškimą ir istorinius kaltinimus Trumpui.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/OdTFM1AsrO0

Visuomenę vis pasiekia žinios apie netikėtai nusižudžiusius žmones. Jauna mama, medikas, paauglė ar žinomas dainininkas. Tokį sprendimą kasmet priima per 500us žmonių. Sveikatos ministerija žadėjo gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Bet ar tai pavyko?Kiek padedame žmonėms, susiduriantiems su psichologinėmis krizėmis?Dalyvauja:Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai Linas Slušnys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė,Klaipėdos Vilties linijos koordinatorė Inesa Bundulienė,Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.Ved. Jurgita Čeponytė

Siekdama skatinti ir įgalinti meno mėgėjų su negalia dalyvavimą kūrybinėse veiklose, sudaryti sąlygas jų meninei saviraiškai ir kūrybingumui skatinti, draugija vykdys tęstinį projektą "Vilties paukštė 2022". Ši neįgaliųjų muzikos kolektyvų šventė kasmet kviečia muzikos mylėtojus iš visų Lietuvos kampelių - joje aktyviai dalyvauja beveik visos draugijos asocijuotos narės. FM99 apie konkursą pasakojo Saulė Vėjelienė Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė.

Dėl Europos Komisijos direktyvos į minimaliosios algos formulę ateityje turės būti įtraukiami ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Dabar darbdaviai ir profsąjungos nesutaria, ar minimaliosios algos formulė turėtų būti keičiama.Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė daugiau kaip 21 proc. Kokios prognozės dėl kainų augimo?Ukrainos žurnalistas Olehas Baturinas sako, kad tiek jis pats, tiek kiti Chersono apskrities gyventojai nesakome, kad prasidėjo deokupacija, kontrpuolimas, kadangi tokius dalykus turi komentuoti tik kariai. Pasak Baturino, Rusijos okupantai rimtai yra įsitvirtinę šioje srityje ir išstumti juos iš ten bus tikrai nelengva, bet bandymai vyksta ir tai visiems teikia viltį.Baltijos jūros šalių vadovai, tarp jų ir Gitanas Nausėda tariasi, kaip statyti daugiau vėjo jėgainių Baltijos jūroje.Nuo 2023-ųjų bus pradėtas taikyti naujas suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos modelis. Terminalo klientai pajėgumus galės rezervuoti ne vieneriems metams, kaip buvo iki šiol, o ilgesniam - penkerių arba dešimties metų laikotarpiui. Pasak bendrovės atstovų, ilgalaikių pajėgumų suteikimas turėtų dar labiau stiprinti patikimą dujų tiekimą vartotojams ir prisidės prie stabilaus energetikos sistemos veikimo regione.Pagalbos Ukrainos pabėgėliams centre Vilniuje vyksta šventė „Ate, vasara!“, skirta Lietuvoje gyvenantiems Ukrainos vaikams, jų šeimoms ir ukrainiečiais besirūpinančioms bendruomenėms.Ved. A. Skamarakaitė

Jungtinę Karalystę apėmė politinis chaosas. Po virtinės ministrų ir padėjėjų atsistatydinimų Borisas Johnsonas patvirtino, jog traukiasi iš premjero posto. Atsistatydinę ministrai tikina, negalėję toliau dirbti su skandalais pagarsėjusiu premjeru, paminančiu visus moralės principus. Sakydamas atsistatydinimo kalbą Johnsonas už sukeltus skandalus neatsiprašė, o partijos kolegas kaltino pasidavus bandos instinktui. Analitikai pabrėžia, kad konservatorių partija Johnsoną spaudė atsistatydinti norėdama išgelbėti reputaciją - partijos reitingai žemiausi per pastarąjį dešimtmetį. Daugiau pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Prie Pranciškonų onkologijos centro Klaipėdoje, kuris įkurtas iš Vilties miesto renginių metu surinktų lėšų, atidaromas Jurgio Pabrėžos sensorinis sodas. Pokalbis su šio sodo projekto vadove Janina Urbikiene.Aktualus klausimas.Kur ir kaip vasarą leidžia Jūsų vaikai, vaikaičiai?Pašnekovas – žygių vedlys iš Zarasų Modestas Stumbrys.Nenurodysi sąsajų, kas tave kontroliuoja, liksi be piniginių operacijų ir suplanuotų sandorių. Viešnia studijoje Registrų centro Asmenų informacinių sistemų departamento vadovė Asta Riukienė. Ją kalbina Irma Janauskaitė.Vilnietis Tomas Budreckas 16 metų gyveno ir dirbo užsienyje, prieš pusantrų metų grįžo į Lietuvą ir jau kelis mėnesius dirba traukinių palydovu. Kuo ši profesija gali būti įdomi, kodėl traukiniai ne visuomet išvyksta laiku, ir kaip Tomas Budreckas vadina vėluojančius keleivius, traukinyje Vilnius - Kaunas domėjosi Edvinas Kučinskas.Dainos premjera. „The Ditties“ dainininkė Rūta Švipaitė pristato grupės dainą „Lietuvė“ .Komentaras. Autorė žurnalistė Rita Miliūtė.Ved.Gabija Narušytė

Antradienį (birželio 14 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie šiandien minimą gedulo, vilties, okupacijos ir genocido dieną, besitęsiantį opozicijos boikotą Seime, situaciją Ukrainoje ir Uspaskicho atsistatydinimą iš Darbo partijos pirmininko posto. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/JyQVYb3dmrA Šiandien #TiekŽinių

Minint Gedulo ir Vilties dieną, diskusija apie tai, kiek sovietinio palikimo tebėra viešose erdvėse ir lietuvių galvose. Kokių pokyčių įneštų Seime įregistruotas vadinamasis desovietizacijos įstatymas? Juo siūloma iš visų viešų vietų pašalinti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius, informaciją, kuria režimai yra propaguojami. Ši tvarka būtų taikoma ir paminklams, ir skulptūroms, ir aikštėms, ir gatvių pavadinimams.Diskutuoja: Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.Ved. Darius Matas

Opozicinės partijos tęsia protestą ir ketina ir toliau nedalyvauti plenariniuose Seimo ir komitetų posėdžiuose. Visgi rytoj vyksiančiame Gedulo ir Vilties dienos minėjime orozicija ketina pasirodyti. O valdantieji tikisi, kad krizė greitai bus išspręsta suburtoje dialogo grupėje.Nuo liepos didės pagrindinės palūkanų normos. Europos centrinis bankas tokiu būdu tikisi pristabdyti infliaciją. Tačiau būstų pardavimo rinkoje atvėsimas kol kas neprognozuojamas - per pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo kiek daugiau nei devyniolika procentų. Neatmetama, jog dar šiemet Europos, o tame tarpe ir Lietuvos, ekonomika gali susidurti ir su recesija.Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska davė išskirtinį interviu LRT radijui. Tai – pirmasis jos interviu Baltijos šalių žiniasklaidai nuo Rusijos pradėto plataus masto puolimo pradžios.Lietuva perka beveik du šimtus perspėjimo sirenų. Jas per dvejus metus ketinama įrengti šimto kilometrų spinduliu nuo Baltarusijos Astravo atominės elektrinės. Į šią zoną patenka 17 savivaldybių.Ved. Liepa Želnienė

Klaipėdos universiteto mokslininkai iš įvairių atliekų - plastikų, padangų - bando sukurti jūrinius degalus. Ar tokie bandymai turi perspetyvų ir gali ateityje pakeisti įprastus, šiuo metu naudojamus jūriniu degalus?Klaipėdoje prasideda Vilties miesto renginiai, kurių metu suringta parama skiriama onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems pradėti.Prasidėjus karui, šalies gyventojai buvo raginami pirkti Ukrainoje pagamintas prekes ir taip paremti šią šalį. Ar išaugo šių prekių paklausa?Ved. Paulius Selezniovas

Mariupolio gynėjų teigimu, gali būti, kad Rusijos atakuojamas miestas laikosi paskutines dienas. Tačiau Ukraina pranešė ir vilties suteikiančią žinią - kad su Rusijos pajėgomis sutarta dėl saugaus maršruto atvėrimo civiliams, norintiems ištrūkti iš nuniokoto Mariupolio uostamiesčio.Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Lenkijoje su kitų Europos Sąjungos parlamentų vadovėmis lanko karo pabėgėlių centru. Per devynių parlamentų vadovių susitikimą taip pat ketinama aptarti bendrijos ir atskirų valstybių paramą Ukrainai, Kremliaus režimo vykdomus karo nusikaltimus, sankcijas Rusijai, Ukrainos narystės ES perspektyvas.Seimo komitetas siūlo uždrausti atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.Klaipėdoje gali nelikti Baltarusijos miesto Mogiliovo vardu pavadintos gatvės. Pasak savivaldybės, pakeisti gatvės pavadinimą prašo patys gyventojai, nenorintys gyventi agresiją Ukrainoje palaikančios šalies miesto gatvėje. Tačiau tokie planai patinka ne visiems.Lietuvos vežėjai raginami iki balandžio 23 d. išvykti iš Baltarusijos.Jonavos rajone pradedamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno link Lietuvos-Latvijos sienos statybos.ES valstybėse registruota tarp vaikų plintančio nežinomos kilmės hepatito atvejų.Ved. Paulius Šironas

Rusijos karo prieš Ukrainą ir vykdomų masinių nusikaltimų kontekste tampa labai aktualios kultūros istoriko Johano Huizingos idėjos. Per pastaruosius kelerius metus leidykla „Gelmės“ išleido net tris šio autoriaus knygas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius. Laidoje aptariamas naujausias vertimas – J. Huizingos knyga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ (2021), kurią istorikas parašė 1943 m. būdamas priverstiniame namų arešte nacių okupuotuose Nyderlanduose.Laidoje aptariamos J. Huizingos įžvalgos, kurios nepraranda aktualumo iki šių dienų. Kaip kultūrą naikina militarizmo dvasia? Ar yra įmanomas „garbingas“ karas? Kuo kultūrai grėsmingas hipernacionalizmas? Kaip įmanoma atkurti sutrūkinėjusius politikos ir moralės ryšius? Kaip nukreipti žvilgsnį nuo vartojimo ir paviršutiniškų pramogų prie gailestingumo, solidarumo ir rūpesčio silpnesniais? Apie visa tai – pokalbis su literatu, vertėju Antanu Gailiumi ir publicistu, laidų vedėju Donatu Pusliu.Ved. Simas Čelutka

Gruodžio 3 d., penktadienį, 16 val., Alytaus kraštotyros muziejuje, Konferencijų salėje (Savanorių g. 6, Alytus) Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatys parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Paroda skirta masinių trėmimų 80-mečiui paminėti. Joje eksponuojami laiškai iš tremties, siųsti Mažylių šeimai į Kauną.

Šių metų rugsėjo mėnesį sukako 700 metų nuo Vakarų literatūros genijaus, „Dieviškosios komedijos“ autoriaus mirties. Kodėl pasaulis iki šiol skaito Dantės kūrinius, o net trys naujausių laikų popiežiai, tarp jų ir dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus paskyrė savo apaštalinius laiškus jo asmeniui ir kūrybai?„Mažojoje studijoje“ vieši tikras Dantės entuziastas ir gerbėjas ir vienas iš žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ naujausio numerio autorių Tomas Riklius, Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos katedros doktorantas, tyrinėjantis ankstyvojo baroko katalikiškąją meno teoriją ir šiuo metu esantis stažuotėje Romoje. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Tremtinių prisiminimai: naujas perskaitymas ir naujos įžvalgos. Filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė vietoj paminklo kančiai siūlo atrasti „šventosios žemės“, tėvynės vaizdinių svarbą tremties dramoje.Laidą parengė Julius Sasnauskas

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyventojams svarbu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos, kodėl būtina užtikrinti gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. Šios laidos viešnia – Audra Balundė, aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį, įgyvendinanti doktorantūros veiklas Aplinkos psichologijos tyrimų centre Mykolo Romerio universitete bei Groningeno universitete Nyderalnduose.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Pokalbyje palietus psichinės, emocinės sveikatos klausimus, laidos viešnios prašymu pateikiame nuorodas į psichologinės pagalbos centrus: Vilties linija, tel. 116 123; Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555. Sidabrinė linija, tel. 8 80080020. Jaunimo linija, tel. 8 800 28888; Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), tel. 8 800 77277.

Kokios spalvos, formos, kvapo ar atrodymo yra depresija? Koks jausmas, kai ji tave apkabina? O gal ji visai tavęs neapkabina, bet tempia už kojos žemyn… Ar uždengia akis? Ar yra kelias, kuriuo iki jos nueinama, ar ji užklumpa iš pasalų, niekur neinant? Kaip atrodo gijimo būdai? Kaip padėti kitam, ją išgyvenančiam? Kaip su juo būti? Milda Noreikaitė-Bobinienė, kurią kalbinu šioje laidoje, sutiko priimti mane į savo depresijos patirtį ir leido jos drąsiai visų šių klausimų klausinėti. Abi tikim, kad šis pokalbis gali įkvėpti sergančius, o kitiems paprasčiausiai padėti truputį labiau suprasti, kokia depresija gali būti ir koks jausmas, kai ji apkabina.  Šioje laidoje girdima tik asmeninė istorija, ne specialistų įžvalgos ar patarimai. Norint gydyti depresiją būtina asmeniškai kreiptis į specialistus.   Nemokama pagalba telefonu visą parą: Suaugusiųjų emocinė parama „Vilties linija“ - 116 123 „Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366 Emocinė parama vyrams „Nelik vienas“ - 860411119 „Jaunimo linija“ - 8 800 28888 „Vaikų linija“ - 116111

Onkologinė diagnozė, sudėtinga operacija, chemotarapija ir kartu atėjęs ramybės bei laimingumo jausmas - ar tai įmanoma? Žinią apie sunkų susirgimą Gabrielė priemė ne kaip nuosprendį, o viltį pasveikti. Pasirinko sveikti ir sveiksta su stipria, tikinčia ir juokaujančia širdimi.Atviras, jautrus ir toks reikalingas išgirsti pokalbis.Ved. Lavija Šurnaitė

Vasario mėnesio „Kultūros barų“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Klaipėdos miesto istorija“ – ką tik iš spaustuvės į uostamiestį parvykusi nauja, ryški, gausiai iliustruota 304 puslapių knyga. Pokalbis su jos autoriumi, istoriku Vasilijum Safronovu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie premijas, prizus, apdovanojimus.Kas mūsų laukia Lietuvoje žmogaus teisių srityje 2021-aisiais? Kokią įtaką žmogaus teisėms daro karantinas ir COVID-19? Ko galime tikėtis iš „Nepatogaus kino“ festivalio ir Lietuvos žmogaus teisių centro 2021-aisiais? Lietuvos žmogaus teisių centro ir „Nepatogaus kino“ komanda kviečia į klausimų-atsakymų sesiją.„Pylimo galerija“ pristato tapytojo Solomono Teitelbaumo parodą „Vilties šviesa virš Baltijos“.Simonas Glinskis už Karolio Kaupinio filmą „Nova Lituania“ apdovanotas kino operatorių apdovanojimu „Ąžuolas“.Pokalbis su menininku, dizaineriu, inžinieriumi ir tyrėju Julijonu Urbonu apie jo įsteigtą Lietuvos erdvės agentūrą bei kultūrą, meną ir architektūrą kosmose.„Klasikos koncertų sales“ apžvelgia LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Austėja Kuskienė

FM99 pokalbis su Alytaus policijos komisariato vadovu Alvydu Jurgelevičiumi ,,Dėl smurto artimoje aplinkoje, 2019 metais buvo pradėti 704 ikiteisminiai tyrimai, tai 2020 metais buvo pradėti 754 tyrimai”, – sakė Alytaus apskrities policijos komisariato viršininkas. A.Jurgelevičiaus teigimu, toks pokytis galėjo įvykti dėl sudėtingos dabartinės situacijos ir alkoholio vartojimo.

Šiemet tikriausiai labiau nei bet kada nuo šeimų liks per šventes atkirsti mūsų vyriausieji ir brangiausieji – tėvai, močiutės ir seneliai. Jeigu šie gyvena atskirai, laikydamiesi pandemijai taikomų ribojimų ir nenorėdami jų užkrėsti pavojingu koronavirusu privalėsime tenkintis sveikinimais nuotoliniu būdu. Tačiau kartais telefono skambučio negana, juk norisi ne tik pasveikinti su šventėmis, bet tiesiog pasikalbėti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.Ką vienišiems gyventojams šventiniam laikotarpiui yra numačiusios emocinės pagalbos tarnybos – papasakos „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė ir viena linijos įkūrėjų Kristina Čiuželienė bei emocinės paramos tarnybos „Vilties linija“ savanorė taip pat gydytoja psichologė-psichoterapeutė Lidija Stonienė.Vienatvė neretai mums asocijuojasi su liūdesiu, vienišumo jausmu. Jeigu ta vienatvė yra priverstinė, ne mūsų pačių pasirinkta – ją pakelti gali būti nemenkas iššūkis. Tačiau vienatvė ir vienišumas nebūtinai žengia koja kojon. Galiausiai psichologai teigia, kad sunkumai neretai slypi mūsų pačių asmeniniame požiūryje į problemas. Požiūrį pakeitę galime tapti stipresni ir laimingesni. Ar įmanoma net ir esant laikiniems apribojimams susidraugauti su vienatve – klausime Vilniaus universiteto (VU) docentas psichologo Pauliaus Skruibio.Ved. Laura Adomavičienė

Depresiją medikai įvardija šio amžiaus rykšte, ypač kai nerimui ir prislėgtai nuotaikai daug reikšmės turi didelis gyvenimo tempas ir galbūt pernelyg aukštai keliami pačių gyventojų tikslai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje depresija serga daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Pusei jų nustatoma vaistams atspari depresija. Ar šiems pacientams dar yra vilties pasveikti?Vaistams atsparia depresija serganti Laura sako, kad be medikų pagalbos nebūtų išsivertusi. Nors iš pradžių buvo ir baugu, mergina pasiryžo gydymui gultis į psichiatrijos ligoninę, o šiandien šį sprendimą ji vadina teisingiausiu, kokį galėjusi tuo metu priimti.Ar vaistams atsparia depresija sergantys pacientai su liga kovos visą likusį gyvenimą, o galbūt galima išsivaduoti iš jos gniaužtų? Kokie gydymo būdai jiems yra taikomi Vilniaus Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas daktaras Edgaras Dlugauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Sludinātājs: Ģirts Ašnevics / Sērija: Bez sērijas / Rakstvieta: Gal 6:7

Turėdama savo kišenėje milžinišką sumą, Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveiktos apsaugos ministerija niekaip neranda kelių dešimčių milijonų, būtinų gyvybes gelbstintiems vaistams kompensuoti. Ministerijos valdomame Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve šiemet planuojama sukaupti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Jurga Tvaskienė aiškinasi, kodėl šis milžiniškas rezervas ligoniams, laukiantiems inovatyvių vaistų, vis tiek reiškia mirties nuosprendį.

Garsus fitoterapeutas Juozas Ruola laidoje kalbės apie galimybes, kaip saugotis vėžio pasikartojimo. Tam pagelbėti galėtų jo ilgus metus atliekami tyrinėjimai – kokie vaistažolių mišiniai turi priešvėžinių savybių. Gydytojas J. Ruolia akcentuoja, kad vaistažolės – tik pagalbinė priemonė, kuri niekada neatstos chirurginio ar chemoterapinio gydymo. Kalbėsime ir apie vėžio gydymo mitus, kuriais vis dar vadovaujamasi. Laidoje gydytojas turės patarimų ne tik vėžiu sergantiems žmonėms, bet ir su antsvoriu kovojantiems bei Alytaus gaisrus gesinusiems ugniagesiams. Psichologinės pagalbos į „Vilties liniją“ pernai buvo kreiptasi 13 000 kartų. Tiek buvo konsultuota apie savižudybę kalbančių, į neviltį puolusių dėl konfliktų su artimaisiais ar vienatvės slegiamų žmonių. Kaip telefonu sprendžiamos pagalbos ieškančiųjų problemos laidoje papasakos „Vilties linijos savanorė, psichologė, psichoterapeutė Lidija Stonienė.Ved. Rasa Pekarskienė.

Lietuvoje gyvena daugiau nei 40 tūkst. sutrikusio intelekto suaugusiųjų ir vaikų. Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo sukurta Laikinojo atokvėpio tarnyba, sudarytos sąlygos poilsiui prižiūrintiems neįgalų asmenį. Laikino atokvėpio problema iš dalies sprendžiama „Vilties” bendrijos organizuojamose vasaros stovyklose. Sukanka 75-eri metai, kai Raudonoji armija užėmė Vilnių. Maskvai paskelbus, kad sukakties proga bus surengtas šventinis artilerijos saliutas, Baltijos šalys pareiškė protestus Rusijos ambasados atstovams. Vasarą daugiau laiko leidžiame ne tik lauke, bet ir balkone. Kaip sukurti mažai priežiūros reikalaujančius augalų derinius? Dar laidoje girdėsite savaitgalio spaudos apžvalgą, šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykų. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Gedulo ir vilties dienai – speciali transliacija iš Seimo.

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Šią dieną prisimenami 1941 metais birželio 14 prasidėję Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą, kai per savaitę iš šalies deportuota daugiau nei 17 tūkstančių žmonių. Kaip laikyti vaistus per karščius? Farmacininkės patarimai. Vilniuje renginiu festivalis „Kultūros naktis.

Jurbarko rajone surengtas pėsčiųjų žygis. Vilties bėgimas Klaipėdoje. Eurovizijos dainų konkursą laimėjo Nyderlandų atstovas. Vedėjas Darius Kuodis

Ratelinukė Rūta Kupčinskaitė džiaugiasi Naujuosius metus sutiksianti su vyru ir dukrele tik ką nupirktame bute. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šeduvos neįgaliųjų vadovė Romualda Pranskietienė prisipažįsta netikėjusi, kad jų vokalinis ansamblis „Versmė“ konkurse laimės „Vilties paukštę“. Į knygų Kalėdas kviečia Lietuvos aklųjų biblioteka. Prieš pat metų šventes Lietuvos aklųjų biblioteka pasipuošė reginčių vaikų iš Trakų ir Ukmergės piešiniais neregintiems vaikams. Parodą pristato Lietuvos aklųjų bibliotekos, Tiflotyros skaityklos vyresnioji specialistė Audronė Gendvilienė. Ved. Gemutė Padribonienė.

Ratelinukė Rūta Kupčinskaitė džiaugiasi Naujuosius metus sutiksianti su vyru ir dukrele tik ką nupirktame bute. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šeduvos neįgaliųjų vadovė Romualda Pranskietienė prisipažįsta netikėjusi, kad jų vokalinis ansamblis „Versmė“ konkurse laimės „Vilties paukštę“. Į knygų Kalėdas kviečia Lietuvos aklųjų biblioteka. Prieš pat metų šventes Lietuvos aklųjų biblioteka pasipuošė reginčių vaikų iš Trakų ir Ukmergės piešiniais neregintiems vaikams. Parodą pristato Lietuvos aklųjų bibliotekos, Tiflotyros skaityklos vyresnioji specialistė Audronė Gendvilienė. Ved. Gemutė Padribonienė.

„Jei bus priimtas neįgaliesiems nepalankus socialinių įmonių įstatymas, teks uždaryti „Liregus“ įmonę, kuri jau 73-ejus metus žadina neregiams norą gyventi ir išgyventi“, – sako įmonės direktorius Leonas Kirkilovskis. Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė kviečia į vokalinių ansamblių konkursą „Vilties paukštė“, kuris vyks lapkričio 20 d. Prienuose. Ar prieinamas turizmas – turizmas visiems? Vedėja Gemutė Padribonienė.

„Jei bus priimtas neįgaliesiems nepalankus socialinių įmonių įstatymas, teks uždaryti „Liregus“ įmonę, kuri jau 73-ejus metus žadina neregiams norą gyventi ir išgyventi“, – sako įmonės direktorius Leonas Kirkilovskis. Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė kviečia į vokalinių ansamblių konkursą „Vilties paukštė“, kuris vyks lapkričio 20 d. Prienuose. Ar prieinamas turizmas – turizmas visiems? Vedėja Gemutė Padribonienė.

Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios akto salės. Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir Vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Minint Gedulo ir Vilties dieną, gyventojai kviečiami prisijungti prie akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“.Fragmentas iš iškilmingo Seimo posėdžio Gedulo ir Vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.Parlamentarams vėl planuojama pateikti siūlymą jau nuo kitų metų sausio paviešinti prisipažinusių KGB bendradarbių pavardes. Diplomatinis ginčas tarp Italijos ir Prancūzijos dėl migrantų laivo. Pasaulio futbolo čempionatas, kurio šeimininkė Rusija.

Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios akto salės. Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir Vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Minint Gedulo ir Vilties dieną, gyventojai kviečiami prisijungti prie akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“.Fragmentas iš iškilmingo Seimo posėdžio Gedulo ir Vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.Parlamentarams vėl planuojama pateikti siūlymą jau nuo kitų metų sausio paviešinti prisipažinusių KGB bendradarbių pavardes. Diplomatinis ginčas tarp Italijos ir Prancūzijos dėl migrantų laivo. Pasaulio futbolo čempionatas, kurio šeimininkė Rusija.

Klaipėdoje surengtas „Vilties bėgimas“. Kauno „Žalgiris“ su Maskvos „CSKA“ šiandien Belgrade kausis dėl trečiosios vietos Eurolygoje.Keičiasi automobilių išregistravimo tvarka.Orų prognozė. Venesueloje renkamas prezidentas.Kanų kino festivalis. Muziejų naktis. Sportas. Kultūros renginiai.

Klaipėdoje surengtas „Vilties bėgimas“. Kauno „Žalgiris“ su Maskvos „CSKA“ šiandien Belgrade kausis dėl trečiosios vietos Eurolygoje.Keičiasi automobilių išregistravimo tvarka.Orų prognozė. Venesueloje renkamas prezidentas.Kanų kino festivalis. Muziejų naktis. Sportas. Kultūros renginiai.

Orų prognozė.Gatvės muzikos diena.Muziejų naktis. Kultūros renginiai.Eurolygos finalas.Senovinės bitininkystės muziejuje – Bitės diena.Klaipėdoje vyks tradicinis „Vilties bėgimo“ maratonas.Šiandien Venesueloje vyksta prezidento rinkimai. Valstybės šimtmečio proga – tarptautinės autostopo varžybos „Baltija 100“.

Orų prognozė.Gatvės muzikos diena.Muziejų naktis. Kultūros renginiai.Eurolygos finalas.Senovinės bitininkystės muziejuje – Bitės diena.Klaipėdoje vyks tradicinis „Vilties bėgimo“ maratonas.Šiandien Venesueloje vyksta prezidento rinkimai. Valstybės šimtmečio proga – tarptautinės autostopo varžybos „Baltija 100“.

„Viltis – kvailių motina“, – tūlas numoja ranka. Išmintingasis žino – viltis gydo. Gydo sielą, kūną, net visą gyvenimą.Kodėl tiek virkaujame ir niurname, kodėl po nesėkmės iškart nuleidžiame rankas, kodėl vengiame dvikovos su problemomis? Visi šie kodėl slepia vilties stoką. Vilties, kad šiandien pavyks, nes labai stengtasi: pajudės į priekį verslo reikalai, pavyks susirasti gebėjimus vertinantį darbą, bus įveikti mokslo egzaminai, liga, nedraugų spaudimas.Be vilties nėra ateities. Be vilties nėra prasmės. Tad ar įmanoma viltį sugrąžinti į gyvenimą? Kaip ją užsiauginti?

„Viltis – kvailių motina“, – tūlas numoja ranka. Išmintingasis žino – viltis gydo. Gydo sielą, kūną, net visą gyvenimą.Kodėl tiek virkaujame ir niurname, kodėl po nesėkmės iškart nuleidžiame rankas, kodėl vengiame dvikovos su problemomis? Visi šie kodėl slepia vilties stoką. Vilties, kad šiandien pavyks, nes labai stengtasi: pajudės į priekį verslo reikalai, pavyks susirasti gebėjimus vertinantį darbą, bus įveikti mokslo egzaminai, liga, nedraugų spaudimas.Be vilties nėra ateities. Be vilties nėra prasmės. Tad ar įmanoma viltį sugrąžinti į gyvenimą? Kaip ją užsiauginti?

Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė. Konkursą laimėjęs Lukiškių aikštės memorialas laisvės kovotojams neatitinka paveldosauginių reikalavimų.„Regitra“: nesusimokėjusiems baudų nebus išduodami vairuotojo pažymėjimai.Socialinių tinklų apžvalga.Projektas „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“.Lietuvos Raudonasis Kryžius šiandien pradeda visą gruodį vyksiančią Vilties kampaniją.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė-Šemetienė).Lietuvos advokatai pradeda Advokatūros savaitę.Rubrika „Naujienų žemėlapis“: anglies dvideginis atmosferoje.Verslo naujienos (kalėdinės kelionės).Šios dienos kultūros renginiai.Žmonių nuomonė apie gražiausią eglę.Penktadienio svečias – gamtininkas, kino operatorius ir režisierius Mindaugas Survila.

Orų apžvalga. Dešimtasis "Vilties bėgimas“ Klaipėdoje.NATO pratybos Kaune.Šimonių girioje – žygis Lietuvos partizanams pagerbti.Muziejų naktis.JAV prezidento Trampo vizitas Saudo Arabijoje. Serialas „Tvin Pyksas“.Sporto pranešimai.

„Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas...“, – knygoje „Angelų kalva“ rašo etnologas prof. Libertas Klimka.Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.

„Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas...“, – knygoje „Angelų kalva“ rašo etnologas prof. Libertas Klimka.Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ tarybos narys Artūras Melianas jau 26-erius metus bendradarbiauja kuriant „Vilties“ ateitį.Aldona Vėbrienė iš Utenos ir Kretingos vilties vadovė Sigutė Bendikienė jau įsitikino, jog sutrikusio intelekto žmonėms įsidarbinti sunkiausia.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ tarybos narys Artūras Melianas jau 26-erius metus bendradarbiauja kuriant „Vilties“ ateitį.Aldona Vėbrienė iš Utenos ir Kretingos vilties vadovė Sigutė Bendikienė jau įsitikino, jog sutrikusio intelekto žmonėms įsidarbinti sunkiausia.

„Investicija į tautos dvasinę sveikatą yra pati geriausia valstybės investicija“, – sako psichiatras prof. Dainius Pūras. Pokalbyje dalyvauja psichiatras prof. Arūnas Germanavičius, Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė ir „Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova.„Geriausiu pripažintas aklųjų choras „Feniksas“ pademonstravo ne tik puikų dainavimą, bet ir susitelkimą, didelę atsakomybę už artimą“, – teigia choro vadovė Lina Puodžiūnienė.

„Investicija į tautos dvasinę sveikatą yra pati geriausia valstybės investicija“, – sako psichiatras prof. Dainius Pūras. Pokalbyje dalyvauja psichiatras prof. Arūnas Germanavičius, Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė ir „Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova.„Geriausiu pripažintas aklųjų choras „Feniksas“ pademonstravo ne tik puikų dainavimą, bet ir susitelkimą, didelę atsakomybę už artimą“, – teigia choro vadovė Lina Puodžiūnienė.

Vilniaus neįgaliųjų dienos centro socialinė darbuotoja Rūta Drąsutytė-Čepienė sieks europarlamentarės mandato. Kalba kandidatė ir neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė.„Nuoširdžiausiai savo motinas myli vaikai, kurie niekada nesuauga“, – sako Šilutės „Vilties“ bendrijos narės Svajonė Maciukevičienė, Bronė Obrikienė ir Romualda Vasiliauskienė.

Vilniaus neįgaliųjų dienos centro socialinė darbuotoja Rūta Drąsutytė-Čepienė sieks europarlamentarės mandato. Kalba kandidatė ir neįgaliųjų dienos centro vadovė Nijolė Zenkevičiūtė.„Nuoširdžiausiai savo motinas myli vaikai, kurie niekada nesuauga“, – sako Šilutės „Vilties“ bendrijos narės Svajonė Maciukevičienė, Bronė Obrikienė ir Romualda Vasiliauskienė.

Likimo brolius ir savanorius sveikina „Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova ir jurbarkietė Regina Andriuškienė, Klaipėdos krašto aklųjų vadovė Daina Vitkauskienė, rašytojai Vanda Juknaitė ir Romas Sadauskas.

Likimo brolius ir savanorius sveikina „Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova ir jurbarkietė Regina Andriuškienė, Klaipėdos krašto aklųjų vadovė Daina Vitkauskienė, rašytojai Vanda Juknaitė ir Romas Sadauskas.

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalėdinis sveikinimas iš nevyriausybinių organizacijų mugės. Mugės įspūdžiais dalijasi „Vilties“ bendrijos socialinės darbuotojos Lina Ramanauskienė ir Agnė Lunskaitė.Šventųjų Kalėdų belaukiant. Pokalbis su Roma ir Jonu Večkiais iš Varėnos rajono Gudelių kaimo.

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalėdinis sveikinimas iš nevyriausybinių organizacijų mugės. Mugės įspūdžiais dalijasi „Vilties“ bendrijos socialinės darbuotojos Lina Ramanauskienė ir Agnė Lunskaitė.Šventųjų Kalėdų belaukiant. Pokalbis su Roma ir Jonu Večkiais iš Varėnos rajono Gudelių kaimo.

Šiame sunkmetyje sekmą rytą sveikiname primindami JT vaiko teisių komiteto nario, vaikų psichiatro doc. Dainiaus Pūro mintis - visuomenės požiūris į proto negalios žmones yra geriausias būdas patikrinti, ar visuomenė yra sveika, ar dėl kokių nors priežasčių serganti. Visuomenės sveikimas neįmanomas be proto negalios žmonių susigrąžinimo į visuomenę ir bendruomenę. Šis procesas Lietuvoje vyksta, nors gal ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vilties bendrijos mestą iššūkį palaipsniui priima valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei eiliniai piliečiai. Proto negalios žmonės išdidžiai sugrįžta į visuomenę, gal net nujausdami, kad tas grąžinimas gydo ne tik juos pačius, bet ir tą visuomenės dalį, kuri save vadina sveikąja. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Vilniaus viltis" jungia per 700 sutrikusio intelekto žmonių, dienos užimtumo centras šioms šeimoms yra visas išganymas ir visos viltys. Tik įsteigus bendriją, kuri rūpinasi jų neįgaliais vaikais, žmonės gali dirbti. "Vilniaus vilties" vadovė Birutė Šapolienė taip pat augina dar vadinamą "amžiną" vaiką. Jos visos viltys - kad šiuo sunkmečiu išsilaikytų panašaus profilio neįgaliųjų užimtumo įstaigos. Žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė šią savaitę įvykusiame Lietuvos neįgaliųjų forumo visuotiniame susirinkime išrinkta Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidente. Forumo pagrindinis uždavinys yra ginti žmonių su negalia teises ir skatinti lygias galimybes visiems, vadovaujantis nediskriminavimu, įvairovės ir lygybės principais. Įvykusiame susirinkime neįgalieji pasigedo tikros, aktyvios forumo veiklos.Vilniuje Litexpo rūmuose prasidės tradicinė knygų mugė.Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras nebodamas jokių finansinių pavojų ne tik kad nesumažino socialinių paslaugų kiekio neįgaliesiems, bet ir "kruta iš rezervų", kaip savo bendruomenės vadovas Algimantas Arbočius.

Šiame sunkmetyje sekmą rytą sveikiname primindami JT vaiko teisių komiteto nario, vaikų psichiatro doc. Dainiaus Pūro mintis - visuomenės požiūris į proto negalios žmones yra geriausias būdas patikrinti, ar visuomenė yra sveika, ar dėl kokių nors priežasčių serganti. Visuomenės sveikimas neįmanomas be proto negalios žmonių susigrąžinimo į visuomenę ir bendruomenę. Šis procesas Lietuvoje vyksta, nors gal ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vilties bendrijos mestą iššūkį palaipsniui priima valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei eiliniai piliečiai. Proto negalios žmonės išdidžiai sugrįžta į visuomenę, gal net nujausdami, kad tas grąžinimas gydo ne tik juos pačius, bet ir tą visuomenės dalį, kuri save vadina sveikąja. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Vilniaus viltis" jungia per 700 sutrikusio intelekto žmonių, dienos užimtumo centras šioms šeimoms yra visas išganymas ir visos viltys. Tik įsteigus bendriją, kuri rūpinasi jų neįgaliais vaikais, žmonės gali dirbti. "Vilniaus vilties" vadovė Birutė Šapolienė taip pat augina dar vadinamą "amžiną" vaiką. Jos visos viltys - kad šiuo sunkmečiu išsilaikytų panašaus profilio neįgaliųjų užimtumo įstaigos. Žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė šią savaitę įvykusiame Lietuvos neįgaliųjų forumo visuotiniame susirinkime išrinkta Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidente. Forumo pagrindinis uždavinys yra ginti žmonių su negalia teises ir skatinti lygias galimybes visiems, vadovaujantis nediskriminavimu, įvairovės ir lygybės principais. Įvykusiame susirinkime neįgalieji pasigedo tikros, aktyvios forumo veiklos.Vilniuje Litexpo rūmuose prasidės tradicinė knygų mugė.Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras nebodamas jokių finansinių pavojų ne tik kad nesumažino socialinių paslaugų kiekio neįgaliesiems, bet ir "kruta iš rezervų", kaip savo bendruomenės vadovas Algimantas Arbočius.