Podcasts about herkus kun

Herkus Kunčius. Knygos „Virtuvės tarakono nuotykiai“ ištrauka. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Herkus Kunčius. Knygos „Virtuvės tarakono nuotykiai“ ištrauka. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Herkus Kunčius. Knygos „Virtuvės tarakono nuotykiai“ ištrauka. Skaito aktorius Aleksas Kazanavičius.

Ko iš mūsų tikisi kiti ir kokius lūkesčius su savo kūryba siejame mes patys, patiriantys ir sėkmės skonį, ir nesėkmės baimę? Iš kur randasi tas vidinis ir išorinis spaudimas? Galbūt tas lūkesčių horizontas – tik prieš mūsų pačių akis, – niekam kitam nematomas ir nesvarbus?Prisimindami prieš dešimtmetį išleistą populiarųjį romaną „Mano vardas – Marytė“, apie kūrybą ir lūkesčius „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju Alvydu Šlepiku.Nuotraukoje – sunkaus roko grupė „Vilniaus kailiai“. Iš kairės – Aidas Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius, 2012 metai, autorius – Alis Balbierius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Romano ištraukas skaito autorius.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas „Kolūkio metraščiai" pasakoja apie margą kolūkio „Lenino keliu" pirmininko, socialistinio darbo didvyrio bei idėjinio komunisto Vytauto gyvenimą. Dar vaikystėje paveiktas komunistinės ideologijos, komjaunuolis Vytautas su šautuvu dalyvauja pokarinėje klasių kovoje. Nesirinkdamas priemonių savo tėviškėje jis steigia kolūkį ir netrukus tampa „amžinuoju" jo pirmininku. Romano ištraukas skaito autorius.

Herkus Kunčius „Euforinė savaitgalio karuselė”. Režisierius Alvydas Šlepikas, garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktoriai Vida Aniukštytė, Saulius Mykolaitis, Arūnas Sakalauskas. 1999 m.

Herkus Kunčius. „Dirbtinis pluoštas“. Režisierius Albertas Vidžiūnas, garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Jurgis Domaševičius, Sonata Visockaitė, Rimantė Valiukaitė, Rimgaudas Karvelis, Rasa Rapalytė ir Saulius Sipaitis. 2006 m.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai“. Romano ištraukas skaito autorius. 2021 m. įrašas.Laidą parengė Rimantas Kmita, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai“. Romano ištraukas skaito autorius. 2021 m. įrašas.Laidą parengė Rimantas Kmita, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Herkus Kunčius. „Euforinė savaitgalio karuselė“. Režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktoriai Vida Aniukštytė, Saulius Mykolaitis ir Arūnas Sakalauskas. 1999 m.

Radijo teatras Herkus Kunčius. „Rojaus prieangyje“. Rež. Linas Ryškus. 2014 m. įrašas.

2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Diskusija „Atsisveikinimas su Laikinąja sostine“ apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra. Kaip teigia diskusijos dalyviai, šiandien Kaunas išgyvena pokyčių ir optimizmo laiką. Diskusijoje dalyvavo Daiva Citvarienė, Aleksandra Fominaitė, Herkus Kunčius, Tomas Grigalevičius. Moderavo Rytis Zemkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.

„Nesijaučiu Lietuvoje blogai gyvenantis, čia yra mano namai, mano pasaulio centras. Ir juokiuosi iš to požiūrio, kada pradedam save menkinti ir mums pasirodo, kad kažkokio personažo atvykimas į Lietuvą ar kažkokios tituluotos asmenybės buvimas čia suteikia mums tam tikrą savimonės padidinimą – man tai yra juokinga. Dėl to knygoje ir bandau tai ironizuoti“, – prisipažįsta rašytojas Herkus Kunčius, kurio istorijų romanas „Lietuviškos apybraižos“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Visi paveikslai iš mano pamatymo – ką pamačiau, kas man pasirodė įdomu, galiu drąsiai teigti, kad iš natūros. Kiekvienas darbas kuria savo istoriją, o istorijų yra be galo“, – mintimis apie savo parodą „Be galo“, išsiskleidusią į dvi Vilniaus galerijas, dalijasi tapytoja Jolanta Kyzikaitė.„Kuriant dizainą man svarbiausia yra vartotojo potyriai. Sugalvojus daikto naudojimo scenarijų ir žinant technines galimybes, prasideda išties kūrybingas etapas – kaip visa tai suderinti ir kokį pavidalą tam suteikti“, – sako produkto dizainerė, lektorė Gintarė Černiauskaitė, kurios projektas „Upe“ laimėjo „Kids Design Award“ konkursą Vokietijoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie grimą.Ved. Austėja Kuskienė.

„Nesijaučiu Lietuvoje blogai gyvenantis, čia yra mano namai, mano pasaulio centras. Ir juokiuosi iš to požiūrio, kada pradedam save menkinti ir mums pasirodo, kad kažkokio personažo atvykimas į Lietuvą ar kažkokios tituluotos asmenybės buvimas čia suteikia mums tam tikrą savimonės padidinimą – man tai yra juokinga. Dėl to knygoje ir bandau tai ironizuoti“, – prisipažįsta rašytojas Herkus Kunčius, kurio istorijų romanas „Lietuviškos apybraižos“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Visi paveikslai iš mano pamatymo – ką pamačiau, kas man pasirodė įdomu, galiu drąsiai teigti, kad iš natūros. Kiekvienas darbas kuria savo istoriją, o istorijų yra be galo“, – mintimis apie savo parodą „Be galo“, išsiskleidusią į dvi Vilniaus galerijas, dalijasi tapytoja Jolanta Kyzikaitė.„Kuriant dizainą man svarbiausia yra vartotojo potyriai. Sugalvojus daikto naudojimo scenarijų ir žinant technines galimybes, prasideda išties kūrybingas etapas – kaip visa tai suderinti ir kokį pavidalą tam suteikti“, – sako produkto dizainerė, lektorė Gintarė Černiauskaitė, kurios projektas „Upe“ laimėjo „Kids Design Award“ konkursą Vokietijoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie grimą.Ved. Austėja Kuskienė.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Ką rodo mūšiai dėl istorijos?Kilęs didžiulis skandalas dėl partizano Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo pažeminimo kelia labai svarbius klausimus. Kiek yra svarbi atmintis mūsų visuomenei? Kodėl taip emocingai reaguojama? Kas yra „objektyvi“ ir „herojiška“ istorija? Kaip mums žiūrėti į mūsų neseną istoriją? Apie tai laidoje diskutuos istorikas Alvydas Nikžentaitis ir rašytojas Herkus Kunčius.

Ką rodo mūšiai dėl istorijos?Kilęs didžiulis skandalas dėl partizano Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo pažeminimo kelia labai svarbius klausimus. Kiek yra svarbi atmintis mūsų visuomenei? Kodėl taip emocingai reaguojama? Kas yra „objektyvi“ ir „herojiška“ istorija? Kaip mums žiūrėti į mūsų neseną istoriją? Apie tai laidoje diskutuos istorikas Alvydas Nikžentaitis ir rašytojas Herkus Kunčius.

Vi har åkt på bokmässa i Vilnius. På en vandring i staden besökte vi de kreativa kvarteren i Užupis. Vi pratar om Fluxus, Frank Zappa och vi träffar författaren Herkus Kunčius. Några ord om en författarträff i Hyltebruk och ”Hela Halland läser” hinner vi också med. Vill du höra på fler kapitel? Gå till www.bokvasen.nu

„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.

„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.