Podcasts about autorius

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Alytaus miesto skeitparke ateityje gali atsirasti interaktyvus lauko DJ pultas, skirtas visų amžiaus grupių gyventojams. Tokią idėją pasiūlė daugiau nei du dešimtmečius didžėjų kultūroje aktyviai veikiantis alytiškis Paulius Kamblevičius. Apie projektą ir artėjančią elektroninės muzikos programą Alytaus miesto šventėje jis pasakojo FM99 laidoje „Vasariški pokalbiai“.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Po kelerių metų petraukos Rusijos paviljonas atvers duris Vencijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Kokios Lietuvos ir kitų šalių reakcijos galime tikėtis?Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas.Sukurta peticija, kurioje piktinamasi Radvilų rūmų komplekso rekonstrukcijos projektu. Kaip į išsakytą kritiką reaguoja vienas iš projekto autorių architektas Vytautas Biekša?Tradicinė kauniečiams rašytojams teikiama Vieno lito literatūrinė premija šiemet skirta menininkui Gvidui Latakui.Lietuvos sezonas Prancūzijoje įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių Lietuvos pristatymo užsienyje renginių. Kokią žymę jis paliko Prancūzijoje ir kaip toliau plėtojamas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūros institucijų?Minint 120-ąsias Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimo metines, 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Kiek tradicinis kankliavimas įdomus šiandien?Semeliškės savaitgalį pradeda savo kaip vienos iš Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių metus.Ved. Marius Eidukonis

Edmundas Malūkas – vienas populiariausių dešimtojo dešimtmečio pradžios romanistų. Kodėl taip nutiko? Pokalbis apie autoriaus fenomeną su literatūros tyrėja dr. Taisija Oral, parengusia mokslinį straipsnį „Edmundas Malūkas literatūros lauke: populiaraus rašytojo trajektorija ir strategijos“.Seimui 2026-uosius paskelbus vyskupo Motiejaus Valančiaus metais, nes tęsiame pasakojimų ciklą apie šią istorinę asmenybę. Šiandien kviečiame daugiau sužinoti apie Valančiaus šeimą, jo vaikystę, mokslus, kelionę į Varnius, išskirtinį dėmesį vaikų ir jaunimo švietimui; taip pat išgirsite istorijų apie muziejuose saugomus asmeninius Valančiaus daiktus, tarp kurių ir žymieji kailiniai. iš Telšių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.„Stasys museum“ pelnė dar vieną tarptautinį apdovanojimą „EU Mies van der Rohe Award“. Priežastis aptaria architektūros kritikas Andrius Ropolas.Šilalės muzikinis teatras metų sandūroje pristatė jau šeštąją premjerą – operetę „Cirko princesė“. Ir šis pastatymas, kaip ir ankstesni, kurių pagrindu Šilalėje jau įsitvirtina muzikinė tradicija, sulaukė didžiulio susidomėjimo – bilietai į pasirodymus buvo šluote iššluoti. Šiemet prie naujai pastatytos operetės prisijungė ir tikri akrobatai iš Šakių cirko mokyklos bei dizainerė iš Šilalės krašto. Apie naujausią spektaklį – operetę „Cirko princesė“ Šilalės muzikiniame teatre pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Donatas Šukelis

„rda, všd. esmė yra neįsirėminti. Tai projektas, kuriame aš padedu norą kurti, o jis kiekvieną dieną yra vis kitoks.“ – sako kompozitorius, multiinstrumentalistas, muzikos prodiuseris Matas Beržinskas-Beržas. Girdimas grupių „ba.“ ir „Plié“ sudėtyje, Matas vysto ir solinį kūrybinį kelią, kuriame neseniai peržengė svarbų „Slenkstį“ – išleido taip pavadintą, 2020–2023 m. formuotą, dilemas ir lūžius fiksavusį albumą. O tai – ir paskata ne tik kurti, bet ir leisti toliau.Apie baimę pakeitusią laisvę leisti būti sau tokiu, kokiam norisi būti, apie iš visur srūvantį įkvėpimą, norą kurti ir techno „gabalus“, ir pianino balades, apie „Slenkstį“ – valandos trukmės pokalbyje su pačiu projekto „rda, všd.“ autoriumi.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Lenkijoje drastiškai sumažėjo visuomenės pasitikėjimas Bažnyčia ir Mišių dalyvių skaičius.Rusijos ortoksų metropolitas Hilarionas veikė kaip tarpininkas tarp Maskvos ir Vengrijos politikos viršūnių.Naujoje Paulo Elie'io knygoje „Paskutinė vakarienė“ atgyja 1980-ųjų istorijos apie menininkus ir pramogų pasaulio atstovus, kurie audringus ir emocingus santykius su savo religiniais įsitikinimais perkėlė į meno kūrinius, dažnai sulaukdavusius kontroversiškų reakcijų. Dėmesio centre yra tai, ką autorius vadina „kripto-religingumu“, kuris reiškėsi popmuzikoje, vaizduojamajame mene ir literatūroje. Jis tai apibrėžia kaip „kūrinį, kuriame esama religinių žodžių, vaizdų ir motyvų, bet kuris išreiškia kažką kita nei tradicinis tikėjimas“. Autorius siekia papasakoti istoriją menininkų akimis. „To meto spaudoje, rašančioje apie kultūrinius karus, dažniausiai figūruodavo evangelistai ir politikais, bet ne menininkai. Šioje knygoje yra kitaip, čia jie yra pagrindiniai veikėjai“. Plačiau - pasakojime "Miesto šventieji".Politologo Mariuszo Antonowicziaus komentaras: kaip Lietuva galėų išspręsti kontrabandinių balionų problemą."Krikščioniškos minties puslapis": Georges Bernanos "Mūsų šventieji".Kunigo Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalą Paulių ir eschatologiją (2 dalis).Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža "Apie mirties būtinybę".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ramūno Čičelio esė rinkinys „Paribiai ir centrai“. Išleido leidykla „Kauko laiptai“.Tai svarstymai apie gyvenimą mažuose Lietuvos miesteliuose ir užsienio didmiesčiuose. Autorius jautriai ir su šiiluma gilinasi į mažųjų tėvynių kasdienybę, lygina miestelių ir kaimų pranašumus prieš išorinę didmiesčių tuštybę. Knygoje aptariamos ir kai kurios mažų miestų problemos bei apmąstomi būdai joms spręsti. Nemažai dėmesio skiriama bendruomenių tarpusavio santykiams ir vis mažėjančiam skirtumui tarp miesto ir kaimo žmonių. Knygos ištraukas skaito aktorius Tomas Žaibus.

Reaguojant į žurnalistų tyrimą dėl Gintauto Palucko verslų, paskolų ir būsto įsigijimo, kontroliuojančios institucijos žada įvertinti informaciją ir tuomet nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų.Kaune užsidegė atliekų perdirbimo įmonės „Kauno švara“ sandėlyje buvusios šiukšlės. Gaisro metu žmonės nenukentėjo. Kauniečiams buvo išsiųsti įspėjimai į telefonus apie galima oro taršą, tačiau per klaidą tokius pranešimus gavo ir dalis Vilniaus gyventojų. Kol kas gaisro priežastis nėra aiški, tačiau „Kauno švara“ atkreipia dėmesį, kad gyventojai į atliekų konteinerius meta ir veikiančius elektroninius prietaisus, kurie gali užsidegti.Ved. Liepa Želnienė

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

„Būna prieš miegą, kai įsijungia pasąmonė, bet sąmonė dar neišsijungusi, atsimeni dalykus, kurių nebuvo, bet jie tau atrodo tarsi atmintis. O tai, kas įvyko realiai, atrodo kaip sapnas. Iš to atėjo įkvėpimas“, – pristatydamas naują singlą pasakoja „Nevera“. Albumą „Branda“ Kęstas Nevera kuria su skirtingais prodiuseriais, tarp kurių „Pete Roche“, „Deep Shoq“, „Chill Beats“, „HDZ“, Kaseta. Autorius siekia vientisos eklektikos: „Bus labai įvairių skambesių – nuo afrobeat iki minimal, deep house, gal net greitų ritmų kaip dnb ar panašiai, kurie bendrai turėtų skambėti vientisai“, – sako „Nevera“. Ved. Marius Andrijauskas

Rolandas Rastauskas. „Trečias tomas“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė „Trečias tomas“ užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis „Kitas pasaulis“ ir „Privati teritorija“. Autorius susitelkia ties asmeninės atminties mechanizmų tyrinėjimu: praeitis tampa nelygstamu turtu, kurį įkainoja ir sykiu provokuoja dabarties kelionių ir klajonių visu savimi priimti signalai. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Gavenonis.

Rolandas Rastauskas. „Trečias tomas“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė „Trečias tomas“ užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis „Kitas pasaulis“ ir „Privati teritorija“. Autorius susitelkia ties asmeninės atminties mechanizmų tyrinėjimu: praeitis tampa nelygstamu turtu, kurį įkainoja ir sykiu provokuoja dabarties kelionių ir klajonių visu savimi priimti signalai. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Gavenonis.

Žiūrint į valdymo pultą karas gali atrodyti saugesnis, net imersinis. Tačiau atsidūrus ant žemės, virš kurios skraido dronai, jis toks pat archajiškas ir šaltas. Autorius ir fotografas Denis Vėjas Tekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius Tekstas publikuotas rugpjūčio 28 d. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/dronai-virs-zmoniu

Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiandien Baltarusijoje yra 1385 politiniai kaliniai. Tačiau buvo laikas, kai Baltarusija turėjo tik vieną politinį kalinį. Šiandien jis gyvena Vilniuje ir kuria planą, kaip Lukašenką nuvesti į Hagą. Autorius ir fotografas Denis Vėjas Tekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius Tekstas publikuotas rugpjūčio 9-ąją. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/trys-lukasenkos-kadencijos-stebint-is-uz-grotu 

Spaudos apžvalga.Kalbos ryto rubrikoje – kas yra dirbtinės kalbos, kam jos kuriamos ir kaip jos gali mums pasitarnauti?Šiauliai visą savaitę gyvena prancūziška dvasia. Mieste vyksta festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“.Amsterdamo mokyklos muziejus – tai jau antrasis butas-muziejus Kaune, kurį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai kviečiantis butas-muziejus, kaip ir kiek seniau jų įkurtas „Art deko” muziejus, domina tūkstančius lankytojų.Druskininkai svetingi teatrui: prasideda dešimtasis tarptautinis teatro festivalis „Sankryža“.Vilniuje pirmąkart – tarptautinis lotyniško teatro festivalis.„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai – Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota – suformavę Holivudinį skambesį.Net ir suskaitmenintos kultūros vertybės dažnai lieka nepasiekiamos plačiai meno vartotojų auditorijai. Tokiems skaitmeniniams objektams dažnai trūksta interaktyvumo, o suskaitmenintų muziejų lankytojams priežasties domėtis eksponatais. Kokių sprendimų pavyksta rasti?Ved. Justė Luščinskytė

Medininkų žudynių 33-iųjų metinių išvakarėse, vakar Muitinės mokymo centre Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Autorius sako, joje - ne tik tragiški prisiminimai, bet ir linksmos istorijos apie atsikūrusią muitinės tarnybą.Pasaulį sužavėjusi idėja futuristinėmis Portalų skulptūromis sujungti Vilnių ir Liubliną - plečiasi. Nuo šiandien Stoties „Portalas” rodys ne tik gyvą vaizdą iš lenkiško Liublino, bet ir leis nusikelti tolyn į Europą bei už Atlanto – dvi pirmosios Portalų skulptūros susijungs su naujausiomis Dubline ir Niujorke. Išsamiau apie tai kalbu su idėjos sumanytoju, verslininku, investuotoju Benediktu Gyliu.Neseniai pristatę idėją bendruomeniškumo, tvarumo ir paramos principais kurti atvirą visiems keliautojams namelių tinklą Lietuvoje, „Keliautojų nameliai“ jau džiaugiasi, kad tautiečiai atranda tokį keliavimo būdą. Šiandien jiems siūlomos trys savarankiško naudojimosi, nerezervuojamos, trumpalaikio apsistojimo pastogės, kurias keliautojai po savęs sutvarko patys.Ved. Darius Matas

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

Alytaus miesto himno autorius Andrius Abromavičius pasidalijo prisiminimais apie Alytaus himno kūrimą.

Spaudos apžvalga.Ernesto Parulskio komentaras „Džiazuojanti regionų mažuma“.Visą mėnesį Kaune rodoma britų menininko Luke Jerram instaliacija „Gaia“. Autorius sako, kad ja siekia padėti suvokti mūsų planetos trapumą.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Lietuvos startuolio globali kelionių platforma „Legego“ savo startą pažymėjo prestižiniame renginyje Paryžiuje.Tęsiame pažintį su Lietuvos metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Simono Bernoto poezijos rinktinė „Pasakų parkas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, pretenduoja tapti geriausia poezijos kategorijoje.Rašytoja Giedrė Mičiūnienė – už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes šiemet buvo apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.SODAS 2123 ir kultūros erdvė Entity pristato jaunosios kartos menininkų parodą apie instinktą kurti. Kaip jaunieji menininkai siekia įsitvirtinti rinkoje?Ved. Justė Luščinskytė

Trauma sulėtino koncertinį Mariaus Meilūno grupės „Pilnatys“ aktyvumą, bet autorius sako vėl „pasirengęs išbėgti į aikštelę“. Įgūdžiai scenoje pasikeitė, atsirado daugiau rimties, startui paruošta nauja daina. „Jei labai nori, kūrybai gali panaudoti ir neigiamas patirtis“, – sako atlikėjas. Bus įdomu sužinoti, kaip impresionistų paroda Paryžiuje įkvėpė atlikėją naujoms dainoms, kurių yra užtektinai albumui. M. Meilūnas tikisi, su nauja muzikantų komanda geros naujienos neužtruks. Ved. Marius Andrijauskas

„Sausio 13-oji mums svarbi kaip istorija ir įvykęs stebuklas. Dievas mums suteikė galimybę pasirinkti, ir tauta pasirinko tai, ko buvo verta. Šiandien vėl kyla klausimas – kaip apginti savo identitetą nuo gresiančio pavojaus“,- sakė kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs oratoriją „Miraculum“.„Neabejodamas sakau, kad šis kadras yra svarbiausias mano gyvenime“,- sako fotografas Virgilijus Usinavičius, sausio 13-os naktį užfiksavęs visą pasaulį apskriejusį vaizdą, kaip sovietų tankas traiško žmones. Pokalbis su fotografu.Paskutinę praėjusių metų dieną iš sosto pasitraukė Danijos karalienė Margrethe II ir viešai pareiškė, kad dabar atsidės kūrybai. Apie tai plačiau - radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Muzikologė Paulina Godliauskė apžvelgia naujausius įvykius klasikinės muzikos pasaulyje. Apžvalgoje: portalo „Bachtrack“ tyrimas, apžvelgiantis populiariausius praėjusių metų kompozitorius ir atlikėjus, šių metų „Auksinio gaublio“ laimėtojas už geriausią originalų garso takelį, Romanų Šveicarijos orkestro inovatyvi koncerto forma, Kennedy centre toliau pasiliekantis reziduoti kompozitorius ir lietuvių soprano Vidos Miknevičiūtės sėkmingas pasirodymas Richardo Wagnerio operos „Zygfrydas“ pastatyme Latvijoje.Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kuri vis dar kuriasi po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.Profesoriaus Sauliaus Sondeckio 95-osios gimimo metinės pažymėtos iškilmingu koncertu.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Nuo šiandien Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus lankytojams pristatys dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų, perkurtų 3D formatu, pasitelkiant pirmą kartą Lietuvoje naudojamas technologijas.Vytauto Kasiulio dailės muziejus rudenį palydi reikšmingu meno įvykiu. Čia lapkričio 30 d. atidaryta paroda „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“. Žymaus lietuvių grafiko Žibunto Mikšio šimtmečio sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas jo kūrybos palikimas.Šiandien Vilniaus dailės akademijoje vyks dr. Indrės Užuotaitės paskaita „Medinė architektūra Vilniuje – ką ir kaip saugome“. Kuo ypatinga sostinės medinė archtektūra ir kokie iššūkiai ją pasitinka?Gruodžio 5–6 d. Vilniuje vyksta konferencija ir kūrybinės dirbtuvės apie tvarią atributiką. Atributika neretai kuriama neapgalvojant, iš kur atkeliauja žaliavos bei medžiagos ir ar pirkėjas ilgai naudosis atributikos objektu, ar pamirš jį praėjus kelioms savaitėms po apsilankymo renginyje?Ved. Urtė Karalaitė

„Jeigu eini teisingu keliu, Dievas visada padeda“,- sako Trakų rajono Daniliškių gyvenvietės sentikių bendruomenės pirmininkė Arianda Šostak, kurios troškimas išsaugoti ateinančioms kartoms gyvą tikėjimą ir maldos namus per dešimtį metų atkaklaus rūpesčio ir pastangų sulaukė vaisių. Sekminių dieną sentikiai iš daugelio Lietuvos miestų ir net Lenkijos atvyko į iškilmę - Švč. Trejybės cerkvės atšventinimą. VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. dr. Grigorijus Potašenko pristatė knygą „Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė". Autorius pasakoja apie vieną iš devynių valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendrijų ir kuo jai svarbi Daniliškių cerkvė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Keturioliktojoje, baigiamojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje skamba jo paskutinės kompozicijos, rašytos iki 2003 metų. Autorius itin lakoniškas ir pabrėžtinai folkloriškas, suliejantis europinius, afrikietiškus ir azijietiškus elementus į vieningą ir akinančią amalgamą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Apie literatūros kritikos funkciją, kritiko santykį su autoriumi, kintančią Lietuvos knygų leidybos situaciją, literatūrinius festivalius, skaitymą kaip poilsį ir kaip darbą, smaugiančius terminus, knygos vaidmenį formuojant miesto tapatybę kalbamės su su metų knygų kritikės apdovanojimo laureate Jūrate Čerškute.Ved. Donatas Puslys

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Editą Urtė Povilauskaitė, regbio žaidėjus – Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Joris Zaliauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019 m. (S)

Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019m. (S)

Vidas Morkūnas. „Pakeleivingų stotys“ – labai trumpų novelių ciklas. Autorius per detales, per graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas. Gyvenimo istorijos, sutalpintos į kelias pastraipas, sodrūs žodžiais nutapyti vaizdai čia sugula į įspūdingą, kruopščiai sudėtą likimų mozaiką. Tai trečia Vido Morkūno prozos knyga. Išleido leidykla „Odilė“. Ištraukas skaito autorius.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Į LRT GIRDI kreipęsis klausytojas teiraujasi, kodėl turistų itin gausiai lankomoje senamiesčio vietoje, prie šventosios Onos bažnyčios nesutvarkoma erdvė. Anot klausytojo, planai toje vietoje įrengti skverą buvo paskelbti prieš ketverius metus. Kodėl užsitęsė darbai domisi Ieva Radzevičiūtė.Bendrovės CV-Online trijose Baltijos šalyse vykdytos apklausos duomenimis, atostogų metu dirba reikšminga dalis darbuotojų, tačiau tikri darbo atostogų metu „lyderiai“ yra estai. Net 83 % apklausos dalyvių iš Estijos nurodė, kad jiems atostogų metu teko dirbti. Latvijoje dirbančių atostogautojų – 50 %, Lietuvoje – 48 %. Komentuoja „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir psichologė Rosita Pipirienė.Kodėl nemaža dalis darbuotojų nori nuotolinį darbą pakeisti darbu įstaigoje, biure ir pan? Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.Verslininkai džiaugiasi ypač pelninga vasara Nemune plaukiantiems laivams, o Vandens kelių direkcija sako pastebinti jau kelis metus augantį susidomėjimą laivyba keleiviams. Vis dėlto, kroviniams gabenti vandens keliai Nemune pritaikyti dar nėra. Kaip yra gerinamos sąlygos laivybai ir ką sako keleivius Nemune plukdantys verslininkai pasakoja Edvinas Kučinskas.G. Nausėda su I. Šimonyte aptarė pagalbą gyventojams išaugus energijos kainoms. G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė susitikimo su premjere metu besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas. Premjerė anksčiau teigė, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją būtų taikomos nuo 2023 metų, tam numatoma skirti nuo pusės iki milijardo eurų.Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir šio komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.Šįkar projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi tautiiinių mažumų integracija mokyklose. Vilniaus šventojo Jono Pauliaus Antrojo gimnaziją vertina tiek tėvai, tiek reitingų sudarytojai. Ko imasi mokykla, kad pasiektų gerų mokslo rezultatų? Apie tai – Giedrės Trapikaitės reportaže.Komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Gabija Narušytė

Ar Michailas Gorbačiovas buvo istorijos herojus, ar nusikaltėlis – apie tai diskutuojama Lietuvos viešojoje erdvėje, tačiau menkiau žinomas faktas, jog paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas paskutiniais gyvenimo metais buvo vis labiau smerkiamas pačioje Rusijoje. Istorikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos propaganda, kuriai Kremliaus režimas pavedė užduotį šlovinti Sovietų Sąjungos laikus, galiausiai ėmėsi ir istorijos iškraipymo. Apie tai – LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Prasideda Europos krepšinio čempionatas. Išskirtinis Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vydo Gedvilo interviu.Daugėja atvykstančių į Lietuvą ukrainiečių. Komentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Dėl brangstančių dujų, Achemai paskelbus nuo rugsėjo laikinai stabdant veiklą, darbuotojai pasigenda aiškumo. Gresiant sumažėti pajamoms, daugėja svarstančiųjų savo noru nutraukti darbo sutartis. Plačiau tema domisi Kristina Karlonė.Turgavietėse ar prekybos centre surasti Lietuvoje užaugintą gėlę sudėtinga. Didžioji dauguma rožių, tulpių ar šiomis dienomis itin populiarių kardelių atkeliauja iš Olandijos, Lenkijos, nors šių gėlių auginama ir Lietuvoje. Lietuvos gėlių augintojai sako, jog konkuruoti su valstybės remiamais Olandijos gėlių augintojais sudėtinga, tačiau randa naujų būdų surasti lietuviškus žiedus vertinančių pirkėjų. Išsamiau Daumantas Butkus.Aktualus pokalbis. Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Ar pateisino save internetinė prekyba receptiniais vaistais? Pokalbis su Vaistinių asociacijos vadove Kristina Nemaniūte-Gage.Komentaras. Autorius žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien rubrikoje LRT FAKTAI – tema apie tai, kaip veikia Kinijos propaganda. Nors Lietuvoje tai nėra plačiai aptariama tema, daugiau žinoma apie Rusijos veiksmus, ekspertai įspėja, kad Kinija šiame lauke vis agresyvesnė. Kaip Kinija kontroliuoja informaciją, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir gyventojų nuomonę, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje. Esą turtą norima sutelkti į vienas rankas baiminantis parapijų atskilimo. Pati arkivyskupija sako, kad parapijomis pasitiki, o veiksmai su turtu atliekami pagal įstatymus. Pasakoja Mindaugas Aušra.Aktualus klausimas. Kaip vertinate sprendimą, kad darbdaviai darbuotojams privalės suteikti iki penkių neapmokamų darbo dienų per metus atostogų savišvietai. Komentuoja idėjos autorius Seimo narys Lukas Savickas.Ukrainoje vykstančio karo metu sužeisti kariai reabilitaciją atlieka ir Lietuvoje. Palangoje fronto linijose patirtus sužalojimus besigydantis karo medikas Nikolajus sako, kad širdimi ir mintimis jis yra Ukrainoje bei nori kuo greičiau grįžti į šalį ir toliau kovoti už jos laisvę. Vyras sutiko LRT radijui papasakoti apie tai, kas vyksta Ukrainoje bei ką tenka išgyventi kariams. Karo mediką Nikolajų kalbino Paulius Selezniovas.Komentaras. Autorius žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.Ved. Edvardas Kubilius

Per metus maždaug 15 tūkst. padaugėjo žmonių, prašančių paramos maistu. Tuo metu prekybos centrai sako, kad gyventojai vis labiau stengiasi „medžioti“ nuolaidas maisto produktams.Išsamiau: Maisto banko Verslo partnerystės vadovė Dovilė Kovalskytė, Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė, Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.Atidėtii gyventojų ir įmonių mokėjimai pasiekė rekordą – beveik 14-ka su puse milijardo eurų. Ir tai tik per tris šių metų mėnesius. Kas toliau? Ar tai - ekonomistų įvardyto gero gyvenimo - pabaigos pradžia? Irmos Janauskaitės reportažas.Toliau aiškinamasi, kodėl Europos Komisija sušvelnino sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sąlygas, ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.Seimas rengiasi pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO.Šias bei daugiau aktualijų komentuoja Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen.Šiemet daugiau kaip trečdaliui abiturientų neišlaikius matematikos egzamino, specialistai svarsto, kaip tai atsilieps stojimams į aukštąsias mokyklas. Akivaizdu, kad daug mažiau jaunuolių rinksis technologijų, inžinerijos ir kitas tiksliųjų mokslų programas, nors šių specialybių atstovų labiausiai trūksta. Pasakoja Edvinas Kučinskas.Komentaras. Autorius žurnalistas Marius Jokūbaitis. Ar Europa pirks dujas kaip vakcinas?Ved. Edvardas Kubilius

Viešai prabilus, kad advokatai atstovauja Rusijos įmonėms, kurioms taikomos sankcijos, ir apie tai net nepranešta finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kilo nuogąstavimų, jog norintys išvengti viešumo advokatai gali slapukaudami atstovauti sankcionuotus juridinius asmenis to nedeklaruodami net ir teismui. Teigiama, kad jau yra pavyzdžių, kur iš pateikiamų atsiliepimų ar skundų akivaizdu, kad jis rašytas Lietuvos teisę gerai išmanančių asmenų, tačiau advokatas nenurodomas. Seime prabilta apie prievolę advokatams deklaruoti klientus. Pasakoja Asta Martišiūtė.Žmogaus teisių stebėjimo institutas šiandien pristato 2020-2021 m. žmogaus teisių apžvalgą. Kartu su ekspertais, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bus diskutuojama apie šiandieninę žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, kaip būtų galima jau dabar teisiškai ir praktiškai sustiprinti žmogaus teisių apsaugą ir kokios galėtų būti tolesnės žmogaus teisių Lietuvoje raidos kryptys. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, profesorius Dainius Pūras.Verslinių sodų savininkai sako, kad dėl buvusių šalnų, vėliau liūčių laukiamas labai menkas obuolių derlius. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė ir žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.Aktualus klausimas. Ar Jūs mėgstate valgomuosius ledus. Kokių išskirtinių, įsimintinų jų rūšių esate ragavę? Pašnekovė - Bendrovės Unilever valgomųjų ledų naujų produktų vystymo grupės Baltijos šalyse vadovė Vida Šukienė.Rusija į Kaliningradą visada veždavo daugiau prekių nei reikdavo anklavo poreikiams. Ir užsiėmė eksportu. Todėl dabar jos nenori prarasti šio kąsnio, sako Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislovas Atroškevičius. Jis sako, kad čia jokių išimčių negali būti, tačiau nemato keista, kad Kaliningrade veikia lietuviško kapitalo pervežimo įmonės. Jį kalbino kolega Marius Jokūbaitis.Epidemiologai sako, kad Covid – 19 niekur toli nepasitraukė. Užsikrėtusių koronavirusu skaičiai Lietuvoje kelia nerimą. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, Sveikatos mokslų universiteto profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys – Balevičius.Prancūzijos mokslininkai, pasitelkę naująsias virtualios realybės technologijas, ištyrė, kad žaluma miestuose kelia žmonių moralę. Klimatologai sako, kad tinkamai plėtojama miesto infrastruktūra ir žaliosios oazės gali padėti kovoje su karščiais. Plačiau apie žaliosios augalijos mieste naudą žmogui - Justės Urbonaitės reportaže.Komentaras. Autorius klimatologas, filosofas Silvestras Dikčius.Edvardas Kubilius

NATO viršūnių susitikimas Madride. Tiesiogiai Mindaugas Laukagalis.Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie seimo sprendimą, kad vyrai turės du mėnesius prižiūrėti vaiką, arba neteks išmokų.Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Nekilnojamojo turto savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais ligšiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro ir kokią įtaką tai turės visai rinkai ir naujo būsto norintiems fiziniams asmenims? Apie tai Verslo laiko rubrikoje pasakoja Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Pokalbis su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku iš Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo.Rusijai grasinant imtis veiksmų dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų, o Vakarų žiniasklaidai Suvalkų koridorių pavadinus „pavojingiausia vieta žemėje“, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos pasienyje gyvenantys žmonės sunerimo dėl savo saugumo. Daumantas Butkus apvažiavo maždaug 80 -ies kilometrų ruožą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir domėjosi, ką reiškia gyventi, anot savaitraščio Politico, pavojingiausioje pasaulio vietoje.Komentaras. Autorius apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Tikiu, kad epitetą - kvailių auksas - tikrai esate girdėję. O atsirado jis tada, kai žmones buvo apsėdusi aukso karštinė ir paties įvairiausio plauko veikėjai lindo į kasyklas ir brido į upelius ieškodami tauriojo metalo, bet kartais vietoje tikro aukso grynuolių jie parsinešdavo pirito, savo išvaizda primenančio auksą, tačiau savo verte iki to tikrojo ir tauriojo - toli gražu. Šiandien ir tauriuosius metalus, ir deimantus žmonės bando įsigyti įvairiausiais būdais, bet ekspertai sako - ši investicija negali būti pigi, o jei jau taip atsitiko - tikėtina liksite kvailio vietoje ir be pinigų. Plačiau - Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Madride prasideda NATO viršūnių susitikimas. Iš Madrido mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Aktualus klausimas.Šiandien, birželio 28 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius startuoja su Pirmosios pagalbos kampanija, kuri vadinasi Antroji pagalba. Antroji pagalba reikalinga tiems, kuriems nesuteikiama pirmoji pagalba. Neseniai atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, kuriuo galima grįsti kampanijos ir pirmosios pagalbos įgūdžių poreikį:45% lietuvių nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos kitam, tik 22 proc. lietuvių yra išklausę praktinius pirmosios pagalbos mokymus, kas penktas lietuvis (20 proc.) yra atsidūręs situacijoje, kurioje reikėtų pirmosios pagalbos suteikimo žiniųKlausytojams atsako ir komentuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė ir komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie registravęsi Užimtumo tarnyboje. Kaip karo pabėgėliams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje domėjosi Edita Vitė.Aktualus pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.LRT radijo klausytoja iš Šiaulių Adolfina Stakutienė tapo prezidento metinio pranešimo heroje. Klausytoja prieš pranešimą skambino į Ryto garsų laidą, dalijosi savo patirtimi, kuomet aštuonis mėnesius nesulaukė medikų pagalbos. Šią istoriją prezidentas aptarė skaitydamas metinį pranešimą Seime. Plačiau Editos Vitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Europoje vis sparčiau plintant beždžionių raupams, Pasaulio sveikatos organizacija kol kas sako nematanti globalios grėsmės ir masinio skiepijimo nerekomenduoja.Tačiau priemonių imasi pavienės šalys. Belgija įvedė karantiną sergantiesiems, Jungtinė Karalystė jį rekomenduoja turėjusiems artimą kontaktą. Plačiau apie beždžionių virusą – Urtės Korsakovaitės reportaže.LRT tyrimų skyriaus ir Debunk EU tyrimas parodė, kad Rusiją ir buvusią Sovietų Sąjungą šlovinantys veikėjai Lietuvoje yra sukūrę platų tinklą dezinformacijai skleisti. Jis apima daugiau kaip šimtą grupių socialiniuose tinkluose, interneto portalus, organizacijas ir sektas. Šiame tinkle platintas melas apie Ukrainą ir bandyta sukelti abejonių dėl Bučos žudynių.Pasakoja Jurgita Čeponytė.Aktualus klausimas. Ką manote apie Lietuvoje vykstančią sveikatos įstaigų pertvarką? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.Jau beveik tris mėnesius Vakarų šalys Rusijai už pradėtą karą Ukrainoje taiko, kaip patys įvardina, „beprecedentes sankcijas“. Kremliaus tai nesulaikė nuo tolimesnių atakų Ukrainoje, šalies neištiko lauktas bankrotas. Kiek iš tiesų sankcijos veikia Rusiją? Tema domisi Darius Matas.Šiandien Seime bus pristatytas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projektas.Išsamiau Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas, mūsų korespondentė Alytuje Rūta Ribačiauskienė.Vilniuje vyks pirmoji masinė žuvusiųjų Ukrainoje pagerbimo ceremonijaVšĮ „Laimingas žmogus“ įkūrėja Urtė Žukaskaitė-Zabukė ir VšĮ „Laimingas žmogus“ atstovė Elena Patamsė.Komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Vos prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, socialiniuose tinkluose pasirodė asociacijos „Menų zona“ atviras kvietimas ukrainiečiams menininkams dalyvauti rezidentūroje Klaipėdoje. Rezidencijoje apsilankė ir su čia kuriančiomis menininkėmis pasikalbėjo Česlovas Burba.Atidaromas edukacinių technologijų centras, kuria turėtų atnešti skaitmeninius pokyčius į mokyklas.Apie tai išsamiau Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja Rigonda Skorulskienė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Juciuvienė.Maždaug ketvirtadalis namų ūkių šalyje nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Skatinti gyventojus tą padaryti Aplinkos ministerija bandys taikydama estišką modelį. Tačiau visiškai atsisakyti lauko tualetų Lietuvoje neketinama. Iki šių metų pabaigos jų nelikti turi tik miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena daugiau nei du tūkstančiai žmonių. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Kodėl Lietuvai sunkiai sekasi atsisakyti lauko tualetų? Komentuoja Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.Verslu Lietuvoje pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų. Tą parodė prieš savaitę pristatytas Lietuvos verslo aplinkos tyrimas. Ką tai sako apie verslą ir ką apie visuomenę, kuri taip jį įvertino? Kas svarbu darbdaviui, kad jis būtų gerbiamas–mokamos geros algos ar reputacija? Tema šio ryto "Verslo laiko" rubrikoje domisi kolegos Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Ugniagesiai ir toliau sulaukia klausimų, kaip įsirengti slėptuves, todėl, minint Šv. Florijono, ugniagesių globėjo dieną, gyventojai bus konsultuojami, kaip tai padaryti. Studijoje PAGD vadovas Saulius Greičius.Komentaras. Autorius žurnalistas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos miesto kapinėse ima trūkti vietų. Dvejos uostamiestyje esančios kapinės baigia užsipildyti, o plėsti jų teritorijos-nebėra galimybių. Teritorijos naujoms kapinėms Klaipėdos savivaldybė mieste nerado, todėl žvalgosi jų kaimyninėse savivaldybėse-Klaipėdos bei Kretingos rajonuose. Parengtoje galimybių studijoje numatomos devynios kapinėms tinkamos teritorijos, tačiau visos jos-privatūs sklypai, šalia kurių statomi nauji namai, o gyventojai kapinių kaimynystės nepageidauja. Išsamiau Paulius Selezniovas.Koronaviruso problemos perduodamos spręsti šeimos gydytojams.Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas, Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai, šeimos gydytoja Raimonda Kungytė, Vištyčio miestelio ambulatorijos šeimos gydytojas Vilius Kočiubaitis.Aktualus klausimas: Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, kartu su pajamų deklaravimu, galima skirti 1,2 procento įvairiems įstatymu numatytiems paramos gavėjams. Ar Jūs pasinaudojate šia galimybe ir pervedate paramai 1,2 procento? Komentuoja – Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.Išnagrinėjęs pluoštą įvairių pasiūlymų, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisoms, kuriomis siūloma panaikinti perteklinę prievolę embrionus saugoti amžinai. Pataisomis siūloma naikinti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatą, paliekant 10 metų saugojimo terminą, didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms, naikinti iki šiol galiojančius amžiaus cenzo ribojimus.Vienas iš minėtų pataisų iniciatorių seimo narys Arminas Lydeka,Seimo narė Agnė Širinskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Akušerijos ir ginekologijos centro skyriaus vedėjas gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius.Mikčiojančios abiturientės mama Vaiva teigia, kad Valstybinių abitūros egzaminų sistema sukurta taip, kad stipriai mikčiojantis abiturientas nėra atleidžiamas nuo kalbėjimo egzamino ir todėl gauna gerokai mažiau balų negu yra vertas.Tema domėjosi Edita Vitė.Komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Milijonams pabėgėlių iš Ukrainos traukiant į Lenkiją, Slovakiją, Moldovą ir Rumuniją, šių šalių pasienio kontrolės punktuose, geležinkelio stotyse galima sutikti žmonių, kurie vyksta priešinga kryptimi. Vilkikais, mikroautobusais į karo kamuojamą Ukrainą daugiausia gabenama labdara, tačiau eilėse prie sienos laukia ir pavieniai keliautojai apytuščiais automobiliais. Juos kalbino Ewelina Mokšecka ir Daumantas Butkus.Lietuvoje tęsiasi druskos krizė. Prekybininkai pastebi, kad druskos paklausa išaugo dešimtimis kartų, o jei pasirodžius lentynose, jos nelieka beveik iš karto. Druskos trūkumą lemia ne tik išaugę pirkimai, bet ir sutrikęs jos tiekimas iš Ukrainos. Kada baigsis druskos krizė, kalbamės su prekybos tinklo Maxima atstove Rima Aukštuolyte, prekybos tinklo Norfa atstovu Dariumi Ryliškiu, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadove Angele Andrikoniene ir ekonomistu Romu Lazutka.Nuo Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai būtinuosius receptinius vaistus jau gali nemokamai gauti vaistinėse.Išsamiau Lietuvos vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė - Gagė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.Klaipėda ruošiasi kruizinės laivybos sezono pradžiai. Pirmojo laivo laukiama jau balandžio viduryje. Pasak turizmo specialistų, šiemet uostamiestis gali sulaukti rekordinio skaičiaus kruizinių lainerių. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje kruizinės linijos aplenks šalies agresorės uostus, o dalis šių laivų gali užsukti į Klaipėdą. Tiesa, šalies kurortuose jau fiksuojami ir rezervacijų atšaukimai, mat svečiai iš užsienio baiminasi, jog Lietuva yra Rusijos pašonėje. Tačiau specialistai ramina - atostogauti Lietuvoje saugu. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Lietuvoje kai kuriose vietose pradeda trūkti žmonių siūlomų būstų, kur galėtų apsigyventi nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantys ukrainiečiai. Ką savivaldybės rengiasi daryti toliau, kur apgyvendinti kasdien vis didesnį skaičių ukrainiečių, kalbamės su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos rajono savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi, Savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatoriumi Edmundu Jakilaičiu ir Nekilnojamojo turto ekspertu, Oberhause Senamiesčio biuro vadovu Mariumi Čiulada, taip pat su mumis Viltė Novikovaitė – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasirengimo ekstremalioms situacijoms programos savanorių koordinatorė.LRT tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad stambiausi Kremliaus dujų ir naftos koncernai vandenvalos įranga aprūpinami iš Kauno. Čia nuo Nepriklausomybės pradžios veikia bendrovė „Jurby Water Tech“, dabar tarpusi tarptautinio verslo dalimi. Su mumis viena iš tyrimo autorių Rūta Juknevičiūtė.Savaitės komentaras. Autorius - žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuviai Ukrainos žmonėms padeda, kaip tik gali. Startavusi iniciatyva „Ukrainiečių vaikai Lietuvoje“ pastarąjį teiginį tik dar kartą patvirtina.Kiek ilgai ukrainiečiams pavyks atlaikyti Vladimiro Putino pradėtą karą? Kaip ukrainiečiams pavyko sužlugdyti Rusijos žaibiško užėmimo planą? Justės Urbonaitės reportažas.Aktualiausia informacija apie iš Ukrainos atvykstančius vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.Užsienio įvykių apžvalga. Sigita Vegytė.Bendrovėje Florinus ukrainiečiai pabėgėliai palankiu jiems kursu gali išsikeisti savo nacionalinę valiutą į eurus.Pusė tūkstančio Lietuvos įmonių jau pasirengusios įdarbinti nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Visgi darbuotojų Lietuvoje taip trūksta, kad net ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių neatimtų darbo vietų iš lietuvių. Bet kiek realiai Ukrainos piliečių galėtų atvykti? Kokią apskritai įtaką Lietuvos darbo rinkai gali turėti Ukrainos piliečiai? Apie tai, Justo Buivydo ir Irmos Janauskaitės reportaže.Kodėl kyla degalų kainos? Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, degalinių tinklą valdančios bendrovės „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis, „INVL “ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, roko grupė „Thundertale“, Jeronimas Milius ir Česlovas Gabalis atliko ir įrašė kūrinį „Daina apie naują karą“. Tai yra tarybinių laikų antikarinės dainos „Khotyat li russkiye voyny?“ nauja interpretacija, kuriai žodžius parašė apsuptame Kyive kovojantys ukrainiečiai Tatyana ir Grigoryi Yablonskie. Jie atsiuntė naująjį tekstą mūsų atlikėjams su prašymu įrašyti dainą. Išsamiau valstybinio ansamblio Lietuva vadovė Edita Katauskienė ir roko grupės Thudertale narys Laurynas Baškys.Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Išaugus prekybai internetu, smarkiai daugėja ir sugadintų prekių, kurios per siuntų tarnybą atkeliauja pas pirkėją. Ką daryti kai prekė pristatoma sugadinta, aiškinosi žurnalistė Edita Vitė.Plintant vis užkrečiamesnėms koronaviruso atmainoms, ugdymo įstaigos galvoja naujų būdų, kaip užtikrinti saugias pamokas. Apie klasių vėdinimo būdus Urtės Korsakovaitės ir LRT radijo bendradarbių pasakojimas.Įtampa Ukrainoje neslūgsta. Kokia situacija su Lietuvos piliečiais Ukrainoje ir ką turi žinoti Lietuvos gyventojai? Pašnekovai: Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas ir Saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė, Valstybinės ligonių kasos komunikacijos skyriaus vadovas Rimantas Zagrebajevas, Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorės pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė apie vangų žmonių skiepijimąsi nuo gripo.Verslo laikas.Įtampa dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą smukdo ne tik pastarųjų dviejų valstybių ekonomiką, bet ir kelia pavojų kitoms šalims. Nuostoliais ir galimo karinio konflikto tikimybe verslo atstovų akimis, domisi Darius Matas.Išskirtinis premjerės Ingridos Šimonytės interviu Lietuvos radijui.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.LRT Girdi gavo laišką, kuriame keliama problema, kad Priklausomybės ligų centre covid-19 susirgę asmenys yra išrašomi gydytis bei saviizoliuotis namuose. Išsamiau tuo domėjosi Justė Urbonaitė.Savaitės komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo šiandien Lenkijoje laikinai panaikinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą maisto produktams, pastebimas didesnis pirkėjų iš Lietuvos susidomėjimas. Būdų apsipirkti Lenkijoje ieško ir šiaurinėje Lietuvos dalyje gyvenantys žmonės. Apie tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Nuo šiandien visoje Europoje įsigalioja atnaujinta Europos sąjungos COVID pažymėjimų išdavimo tvarka. Todėl valstybės naikina keliautojams papildomą testavimą prieš kelionę arba po atvykimo. Nuo šiol tikrinamas bus tik imunizacijos dokumentas. Taip pat nuo vasario 1-osios, kai kurios šalys atsisako galimybių paso, kaukių dėvėjimo, kitos priešingai griežtina reikalavimus ir pradeda gyventojus skiepyti privalomai. Apie skirtingus pandemijos valdymo modelius pasakoja bendradarbiai iš užsienio, juos kalbino kolegė Edita Vitė.Vyriausybei pripažinus, kad sutartis tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Baltarusijos trąšų bendrovės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ji nuo šiandien, vasario 1d., nutraukiama.Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Apie penktadalį Seimo narių arba ne visiškai atskleidė privačius interesus, arba apskritai nepateikė deklaracijų. Tai rodo LRT Tyrimų skyriaus atlikta politikų privačių interesų analizė. Tarp dalies neatskleidusių interesų yra ir ministrų. O liberalas Andrius Bagdonas, pernai viešai užstojęs alkoholio prekybos ribojimų švelninimą, nedeklaravo valdantis įmonę, susijusią su alkoholio pardavimais.LRT Tyrimų skyrius nusprendė patikrinti visus Seimo narių privačius interesus. Deklaracijų turinys lygintas su duomenimis Registrų centre ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kandidatų anketose. Interesų deklaravimas yra priemonė skirta užkirsti kelią politinei korupcijai. Išsamiau tyrimo autorius Mindaugas Aušra.Vis daugiau Europos šalių pasirenkant apmokestinti pelną jo paskirstymo momentu, neapmokestinant dalies skirtos investicijoms, diskusijos dėl tokio modelio vyksta ir Lietuvoje. Idėją palaikantys politikai įsitikinę, kad tai skatins verslo plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą. Skeptikai sako, kad dėl šių pakeitimų biudžetas praras reikšmingą dalį pajamų. Tema domisi Darius Matas.Austrija pradeda privalomą skiepijimą, Vokietija ruošiasi, Pokalbis su mūsų bendradarbiais Austrijoje Daiva Trečiokaite ir Vokietijoje Mindaugu Savicku.Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ar reikia keisti pandemijos valdymo strategiją?Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse bandoma pritraukti gydytojų į regionus. Vokietijoje medicinos studentams siūloma apie pusės tūkstančio eurų per mėnesį stipendija. Tiesa, su sąlyga, kad baigę mokslus, jie atidirbs konkrečioje gydymo įstaigoje. Vis dėlto dalis Lietuvos medikų sako, kad sprendžiant problemą visų pirma reikia keisti medicinos studijų programą. Išsamiau – Rūtos Nikitinaitės pasakojime.Savaitės komentaras. Kokią valstybę gintų Lietuvos piliečiai? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien minimi Trys karaliai – diena, kuomet tradiciškai baigiasi kalėdinis laikotarpis. Įprastai tokiu metu jau nupuošiamos ir Kalėdų eglutės, su kuriomis svarbu tinkamai atsisveikinti – už neleistinoje vietoje išmestą žaliaskarę gali grėsti daugiau nei pusę tūkstančio eurų siekianti bauda. Kaip tinkamai atsikratyti eglutėmis bei ko daryti nereikėtų – domisi kolega Paulius Selezniovas.Gyventojams registruojantis skiepytis trečiąja COVID-19 vakcinos doze kyla klausimų, ar gali atsitikti taip, jog antikūnų organizme susidarys pernelyg daug. Ką apie tai mano specialistai, domėjosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kapitolijaus šturmo metinės. Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Europos komisija vyksta į Prancūziją, kuri pradeda pirmininkavimą ES . Apie ambicingus Paryžiaus planus šiame pirmininkavime mūsų korespondentas Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Seimo nariai kanceliarijai turi iki šiandien, sausio 6 dienos imtinai, pateikti reikalingus dokumentus, o iki sausio 10 dienos – neigiamą COVID-19 testą. To nepadarius, jiems bus draudžiama patekti į Seimo rūmus nuo sausio 11 dienos.Seimo kancleris Modestas Gelbūda.Politikai dėlioja pagalbos nuo Kinijos nukentėjusiam verslui paketą. O ko iš valdžios nori pats verslas?Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis irvienas iš „Vilkyškių pieninės“ įkūrėjų, Baltijos šalių pieno perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Gintaras Bertašius.Pokalbis. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Sveikatos teisės institutas: ryšiai su politikais ir užsienio radikalais, dėmesys vienam vaistui Jurga Tvaskienė, Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius.Savaitės komentaras. Atominės nuotaikos prezidentūroje. Autorius – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.Ved. Darius Matas

Ukrainos rinkoje fiksuojant didelius kiekius dešrų, kuriose vietoj mėsos naudojami pakaitalai, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad suklastota produkcija į mūsų šalį iš Ukrainos nepatenka.Tačiau vartotojai raginami ne tik atidžiai skaityti etiketes, bet ir reikalauti raštiško įrodymo, kad produkcija pagaminta laikantis reikalavimų. Kokiomis dešromis prekiaujama ir kaip išsirinkti kokybišką mėsos produktą, sostinės turgavietėse domėjosi Daumantas Butkus.Kur bus galima pasiskiepyti nuo COVID–19 uždarius didžiuosiusvakcinacijos centrus? Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras bus uždarytas nuo sausio vidurio, skiepijimas perkeliamas į poliklinikas. Analogiškas centras Kauno ledo rūmuose dar veiks iki sausio 24 d., vėliau čia gyventojai nebus skiepijami nuo COVID–19.Tuo metu Nacionalinis kraujo centras pradėjo akciją – gyventojų skiepijimą didžiuosiuose prekybos centruose. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Patvirtinti nauji periodinių leidinių prenumeratų pristatymo kaimo vietovių gyventojams paslaugos tarifai. Priklausomai nuo leidinio svorio, jie bus vidutiniškai iki 75 proc. mažesni už šiuo metu galiojančius tarifus. Pastebima, kad kiekvienais metais pristatomų periodinių leidinių – laikraščių bei žurnalų – skaičius kaimo vietovėse nuolatos mažėja. Tai mažina ir nepriklausomos informacijos sklaidą. Ar nauji tarifai paskatins žmones daugiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų? Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė.Nemažai stambių įmonių neturi vadovų. Kodėl? Kaip jų ieškoma?Trūksta kasininkų bei vairuotojų. Išsamiau Irma Janauskaitė.Studijoje Kultūros ministras Simonas Kairys.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Savaitės komentaras. Kodėl mėgstame kritikuoti kitus? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Darius Matas