Podcasts about rimantas kmita

„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.Ved. Ignas Klėjus

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Joris Zaliauskas. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Martynas Baranauskas. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Anastasija Marčenakaitė, Urtė Povilauskaitė, Robertas Petraitis, Darius Gumauskas. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: ĮRokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. žangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, milicininką – Martynas Baranauskas, mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, milicininką – Martynas Baranauskas, mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

Spaudos publikacijų apžvalga.Kas yra vaikų ir paauglių literatūra ir ar ji skiriasi nuo kitos grožinės literatūros?Kokia Giedriaus Kuprevičiaus muzika skambėjo lietuviškame kine?„Pietinia kronikų“ autorius Rimantas Kmita kviečia Šiaulius pažinti naujoje komiksų knygoje.Šiandien minime kompozitoriaus Vidmanto Bartulio 70-ąsias gimimo metines.Ukrainietis žurnalistas Maksymas Eristavi daugiau kaip dešimtmetį tyrinėja Rusijos kolonializmą. Naujausias jo darbas – knyga „Rusijos kolonializmas.101“, kurioje jis pasakoja Rusijos invazijos į kitas šalies priežastis ir tikslus.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šį kartą pristatome poezijos kategorijoje dalyvaujančią Tado Zaronskio knygą „Spalvinimo knygelė draugams”.Iki balandžio 7 dienos Vilniuje vyksta meninių akcijų savaitė.Biržų krašto muziejuje atidaryta ekspozicija skirta įamžinti Manto Kvederavičiaus atminimą.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Editą Urtė Povilauskaitė, regbio žaidėjus – Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Joris Zaliauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Mantą – Martynas Baranauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaito autorius. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Jurgą – Anastasija Marčenkaitė, Editą – Urtė Povilauskaitė, Mindę – Robertas Petraitis, Kazlauską – Darius Gumauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaito autorius.2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, karatistą – Joris Zaliauskas, vaistininkę – Inga Juškevičiūtė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaito autorius. (S)

Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019m. (S)

Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Mindę – Robertas Petraitis, Mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Editos gimtadienio svečiai – Martynas Baranauskas, Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, milicininką – Martynas Baranauskas, mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Spaudos apžvalga.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo aktualijas pasitinkant naujus mokslo metus.Domanto Razausko muzikinės naujienos.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Šiandien prasideda ir iki pat sekmadienio vyks tarptautinis cirko festivalis HELIUM.„Sigita Geda yra didis poetas, turintis kažkokios magijos, paslapties ir nepaaiškinamumo“, – sako monografiją „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ parengęs rašytojas, literatūros kritikas Rimantas Kmita. Tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė, tai bandymas suprasti, kur Gedos fenomeno šaknys. Apie knygą su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Ar Lietuvoje turime sirgalių kultūrą? Ar mokame sirgti kultūringai? Pokalbis su Vokietijoje esančiu LRT sporto žurnalistu Pauliumi Cubera bei Lietuvos krepšinio sirgalių siela Tomu Balaišiu-SĖKLA.„Teatronas“ – tai teatro trupė, nuolat siekianti perfrazuoti teatro sąvoką, žinomus kūrinius ir aštrias socialines problemas savaip. Nuo kitų metų TEATRONAS tampa Baltic Nordic Circus Netwok dalimi. Pokalbis su trupės vadovu, režisieriumi Gildu Aleksa.Ved. Karolina Bieliauskaitė

1991-ųjų rudenį 27 vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinės mokyklos ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms ten jau įleidus šaknis. Čia jų laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp bendraamžių, gyvenančių internate. Laisvė ir egzotika svaigina, bet kiek iš jų pasiliks gyventi naujoje šalyje?Antrojoje dalyje Izraelyje jau apsipratęs penketukas susimąsto, kas laukia ateityje ir ką jie paliko Lietuvoje.Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita LičytėŠis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe's institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis.Pirmoji dalis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201478/radijo-dokumentika-saknys-vienos-keliones-istorija-i

1991-ųjų rudenį 27-nių vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinę mokyklą ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms čia jau įleidus šaknis. Atvykus laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp bendraamžių, gyvenančių internate. Bet pirminis jų ir šeimų planas greitai ima keistis.Pirmojoje dalyje sužinome apie tėvų planą ir kokie buvo pirmieji Juditos, Rašelos, Ranano, Niros ir Laurinos įspūdžiai naujoje mokykloje.Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita LičytėŠis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe's institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis. Išsamiau: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/jrk.html

Rimanto Kmitos romanas „Remyga”. Ištraukas skaito autorius.

Rimanto Kmitos romanas „Remyga”. Ištraukas skaito autorius.

Rimanto Kmitos romanas „Remyga”. Ištraukas skaito autorius.

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Kokia yra mados kultūrinė funkcija ir kaip ją reiškia „queer“ mada? Tinklalaidė „72 atspalviai“ kalbina mados žurnalistę, tinklaraštininkę Deimantę Bulbenkaitę.Šiuolaikinio meno galerija po atviru dangumi Open Gallery pasipildė penkiais naujais kūriniais. Pasikeitusį sostinės Naujamiesčio veidą menininkai pristatys renginyje „Open Gallery Night‘21“.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiemet dramaturgijos festivalyje „Versmė“ Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda pjesių mainus su Suomija. Ar festivalis sudarys sąlygas kurtis naujoms tarptautinėms teatro koprodukcijoms?Rašytojų klubas kviečia į Jurgos Ivanauskaitės 60-ųjų gimimo metinių minėjimą. „Su laiku jos, kaip rašytojos, fenomenas tik įgaus daugiau svorio. Moterų ir lygių galimybių istorija be jos figūros neapsieis. Manau, kad išlaikyti J. Ivanauskaitės egzaminą būtų rimtas iššūkis ne vienam, nebūtinai jaunam rašytojui“, – svarsto J. Ivanauskaitės premijos laureatas Rimantas Kmita.Latvijos nepriklausomybės dieną – bendro lietuvių, latvių ir čekų filmo „Miestas prie upės“ premjera. Kaip mezgasi kultūrinės partnerystės tarp Lietuvos ir jos kaimynės?Ved. Indrė Kaminckaitė

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai“. Romano ištraukas skaito autorius. 2021 m. įrašas.Laidą parengė Rimantas Kmita, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai“. Romano ištraukas skaito autorius. 2021 m. įrašas.Laidą parengė Rimantas Kmita, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Pristatome Rimanto Kmitos romaną „Remyga”. Išleido leidykla „Tyto alba”Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, kultinio romano „Pietinia kronikas” autorius. Romano, kuris tapo savotišku Nepriklausomybės pradžios Šiaulių epu ir pažadino miesto savastį. „Remyga” - romanas, kurio veiksmas taip pat vyksta Šiauliuose, tačiau tai jau visai kitokia knyga. Pasiklausykim jos ištraukų. Skaito autorius – Rimantas Kmita

Pristatome Rimanto Kmitos romaną „Remyga”. Išleido leidykla „Tyto alba”Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, kultinio romano „Pietinia kronikas” autorius. Romano, kuris tapo savotišku Nepriklausomybės pradžios Šiaulių epu ir pažadino miesto savastį. „Remyga” - romanas, kurio veiksmas taip pat vyksta Šiauliuose, tačiau tai jau visai kitokia knyga. Pasiklausykim jos ištraukų. Skaito autorius – Rimantas Kmita

Spalio 23 d. prasidėjo XXIII Tarptautinis akordeono festivalis, kuris, organizatorių teigimu, pristato įdomiausias akordeono meno aktualijas. Visą mėnesį vyksiantys renginiai pilni veržlių, novatoriškų atlikėjų ir įvairaus profilio programų. Apie tai pasakoja festivalio meno vadovas, akordeonininkas Raimondas Sviackevičius.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie vieno ryškiausių šių dienų amerikiečių nepriklausomo kino režisieriaus Jimo Jarmuscho mėgavimąsi muzika, jos istorija, instrumentais ir paties muzikavimą besitęsiantį nuo 9-ojo dešimtmečio iki garso takelių įrašų jo paties filmams.Jaunosios kartos kompozitorė Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė reiškiasi skirtinguose kūrybos baruose: akademinėje, populiariojoje bei taikomojoje kūryboje. Pasak kūrėjos, muzikoje svarbiausi – dialogas, diskusija, kontaktas su žmogaus prigimtimi, gebėjimas atrasti intymią ir unikalią kalbą, išgyventi šiandieną ir viską pamiršti, o kartais iš naujo prisiminti. „Man kūryba – viskas apie žmones. Kiekviename kūrinyje savo muzikiniu balsu kaskart kreipiuosi į klausytojus“ – sako menininkė, šiuo metu su Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija kurianti naują baletą vaikams „Kai prabunda žaislai“. Igno Gudelevičiaus pokalbis su kompozitore Silvija Miliūnaite-Bliūdžiuviene.Prieš kelerius metus pasirodęs Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ sukėlė tikrą ažiotažą, o šiais metais pasirodo ir naujas rašytojo kūrinys, kuris nebus pirmojo bestselerio tąsa, bet sąšaukų, panašu, turės. Visai neseniai po daugybės atidėliojimų pasirodė ir romano „Remyga“ pagrindu parašytos pjesės inscenizacija, kurią režisavo Oskaras Koršunovas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie bestselerius, kūrybą, Šiaulius, muziką ir visą kitą kalbamės su R. Kmita.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Kultūros puslapių spaudoje apžvalga. „Gyvenimo knygos yra atsiradusios, kai leidaisi jų vedamas, kai tikėjai jomis taip, kad galėtum patikėti joms visą savo gyvenimą,“ – apie gyvenimo knygas šįkart pasakoja rašytojas Rimantas Kmita. Menotyrininkės ir vadybininkės Godos Giedraitytės komentaras apie kultūros renginių prodiusavimą periferijoje. Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje. Kaip brandos egzaminus laikys abiturientai? Kaip pasikeis stojimų į aukštąsias mokyklas tvarka? Ar pasiteisins idėja į profesines mokyklas priimti ir gimnazijų moksleivius, kurie vienu metu derins pamokas gimnazijoje ir bandys „pasimatuoti“ galbūt būsimą profesiją? Pokalbis su Nacionalinės švietimo agentūros direktore Rūta Krasauskiene ir LAMA BPO asociacijos prezidentu, profesoriumi Pranu Žiliuku. Jaunimo teatras atveria teatro salę 40-čiai žiūrovų ir pristato naują internetinį portalą jtdigital. Kas paskatino naujus sumanymus ir kokios naujovės laukia teatro gerbėjų – Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. Ved. Austėja Kuskienė.

Paskutinysis XX a. dešimtmetis, ilgą laiką visuomenės atmintyje funkcionavęs kaip „kažkoks keistas laikas”, grįžta į mūsų gyvenimus kaip nostalgijos objektas, rašytojų vaizduotę pažadinančių siužetų lobynas, pagaliau – kaip madingas dalykas.Kodėl chronologiškai artima epocha taip greitai nutolo nuo mūsų kasdienybės, mentaliteto, estetikos prasme? Kaip paaiškinti tai, jog mes patys sau, žvelgdami į 90-ųjų pasaulį, atrodome keisti ir neretai juokingi? Kodėl kioskelių kapitalizmo, garintų džinsų, piratinių videokasečių epocha staiga tapo „cool” reiškiniu tarp jaunų žmonių, kurie turi mažai ką bendro su 90-aisiais? Kaip pirmąjį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo laisvėje dešimtmetį atranda ir interpretuoja rašytojai? Kokiais būdais grožinėje literatūroje kuriami pasakojimai apie 90-uosius padeda mums geriau save suvokti dabartyje? Pokalbyje dalyvauja menininkas, menotyrininkas ir rašytojas Kęstutis Šapoka, literatūrologė, literatūros kritikė ir rašytoja Virginija Cibarauskė, literatūrologas, vertėjas ir rašytojas Rimantas Kmita. Ved. Aurimas Švedas.

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali” (2002; antrasis leidimas 2018) yra XXI amžiaus lietuvių literatūros ir visuomenės istorinės kultūros reiškinys. Tik pasirodę „Žali” sukėlė tikrą polemikos audrą, o šio romano autoriui teko išgirsti daug karčios, tačiau ne visuomet pagrįstos, kritikos žodžių. Prieš keletą savaičių lietuviškoje viešojoje erdvėje vėl prasidėjo kovos, kuriose ginklus surėmė „Žalių” kritikai ir ginantys rašytojo pamatinę teisę į saviraiškos laisvę. Atrodo, kad šioje polemikoje romanas dažnai lieka antrame plane, todėl pats laikas atsiversti tekstą ir pabandyti atsakyti į keletą klausimų. Kuo išskirtinis grožinės literatūros kūrinių apie partizanų karą kontekste yra romanas „Žali”? Kas pavyko arba nepavyko Mariui Ivaškevičiui pasakojant apie partizanų karą savajai – tuometinių trisdešimtmečių – kartai, atsisakius įprastinių literatūroje dominavusių klišių vartojimo? Kokias idėjas savo tekste siekia išsakyti rašytojas? Kaip Lietuvos visuomenė skaito ir interpretuoja „Žalius”?Diskusijoje dalyvaus literatūrologai Aušra Jurgutienė, Rimantas Kmita, istorikai Norbertas Černiauskas, Antanas Terleckas.Ved. Aurimas Švedas.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.