Podcasts about kiekvienas

Kiekvienas vaikas yra skirtingas – vieni lengvai susiranda draugų, kitiems tai sudėtingiau. Palaikymas ir atviras bendravimas su vaiku padeda išspręsti šias problemas ir suteikti jam pasitikėjimo. Apie tai FM99 kalbame su Vaiko teisių gynėja Airida Andrule.

Elektroninės muzikos kūrėjas Gediminas Jakubka, kitaip dar „Patricia Kokett“, garsus filmams kuria gimtuoju vardu ir pavarde. Naujausias darbas – į vinilo plokštelę nugulęs Lokarno kino festivalio pagrindinį prizą pelniusios režsierės Saulės Bliuvaitės juostos „Akiplėša“ garso takelis. „Saldžiai karčias mintis sudėjau, daug emocijų, darbo ir išmonės. Ganėtinai išieškotas kūrinys. Kad ir kos klausytojas bebūtų, jis turėtų atrasti save toje muzikoje. Tai nėra garso menas ar eksperimentinis garso takelis. Tai – aiškiai suvokiama plačiąjai auditorijai kompozicija, turtinga savo tekstūromis, sintezatoriais ir balsais“, – pristatydamas plokštelę pasakojo G. Jakubka. Filmą užbaigianti Sati hito „Pabudimas“ versija, tarsi duoklė laikmečiui, į kurį nukelia „Akiplėša“. Ved. Marius Andrijauskas

LRT Klasika pristatė mokslinės fantastikos ir kiberpanko stiliaus veiksmo detektyvą „Įsilaužimas Baltijos mieste“.LRT Faktai: Nerimsta gyventojų pasipiktinimas dėl Vilniaus viešojo transporto kainų pokyčių. Nuo liepos nebelieka 30 minučių bilieto, gyventojai įsitikinę, kad kitokio, ilgiau galiojančio, dažniausiai ir neprireikia. Kaip yra iš tiesų ir kiek laiko viešuoju transportu vidutiniškai keliauja gyventojai?Nuo gegužės vaikų darželių auklėtiniams turės būti sudarytos galimybės rinktis ne tik pietų miegą, bet ir ramias veiklas. Dalis darželių – jau prieš kurį laiką atsisakė pietų miego.Šių metų pradžioje daugybė žmonių dalino naujamečius pažadus. Vienas labiausiai paplitusių – pažadas pradėti sportuoti, daugiau judėti. Tiesa, besilankantieji sporto klubuose sako, kad kovo viduryje tokių pažadukų treniruotėse jau beveik nelikę.Kiekvienas turime šiek tiek skirtingus vairavimo įpročius. Kokie yra dažniausiai pasitaikantys vairuotojų įpročiai ir lietuvių vairavimo kultūra?Ved. Ignas Andriukevičius

Ekologinio pieno ūkio savininkas Zigmantas Kajėnas iš Ignalinos rajono, Ceikinių kaimo, sako, kad jei ne robotai, tai melžiamų karvių būtų atsisakęs ir pasirinkęs kitą ūkio šaką. 150 karvių bandai pašarus ūkininkas ruošia pats, tam turi įsigijęs technikos, pasistatęs angarus, statosi ir trečią silosinę, ūkis turi savo saulės elektrinę. Ūkio gyvybingumas priklauso nuo modernumo, bet ekologiniam ūkiui iš savo lėšų nuolat atsinaujinti - iššūkis, be paramos neišsiversi. Ne kartą ją gavo, bet jos skirstymu ūkininkas labai nepatenkintas. Ypač tuo, kaip buvo skirstomi praėjusiais metais papildomi 40 mln. eurų investicijoms į žemės ūkio valdas. Mat pakeitus paramos sąlygas - pinigus susirinko didieji ūkiai, mažuosius palikdami be nieko.Žemės ūkio ministerijos atstovė M. Jusienė sako, kad keisti sąlygas ir didinti projekto vertę nuo 300 tūkst. iki 1,5 mln. eurų ministerija ėmėsi įsiklausiusi į socialinių partnerių išsakytus lūkesčius. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nuo tokio sprendimo autorystės atsižada. Pasak jo, LŪS dalyvavo diskusijoje, bet tokios valios negalėjo pareikšti, nes ir patiems sąjungoje nėra lengva susitarti dėl paramos lėšų skirstymo. Labai skirtingi ūkininkų lūkesčiai, o lėšų nepakanka, tad intrigų daug.„Verslas kaime“. „Varėna Tree House“ – tai miškuose įkurti šeši nameliai medžiuose. Visi jie išdėstyti atokiau vienas nuo kito ir skirti porų poilsiui. Kiekvienas jų turi atskirą dizainą, primena namelius iš pasakos. Terasoje įkomponuoti medžiai sustiprina buvimo gamtoje įspūdį. Pasak sodybos šeimininko Antano Mačionio, idėja gimė dar vaikystėje, kai kartu su broliu sumeistravo namelį medyje.Ved. Kristina Toleikienė

Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.Ved. Regina Montvilienė

Berlyne gyvenantis ir kuriantis el. muzikos prodiuseris Pijus (Pijus Krupševičius) sausio 18 d. išleidžia naujausią albumą „Dots".Albumas neįprastas ir įdomus ne tik dėl muzikinių stilių įvairovės, bet ir dėl didelio bendradarbiavimų su kitais kūrėjais skaičiaus. Kiekvienas kūrinys -vis kita muzikinė draugystė su skirtingais vokalistais iš viso pasaulio.Apie muziką, albumą ir pristatymo koncertą Berlyne - pokalbio įraše.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Gražiosios Kalėdos lietuviškame kaime. Tokią pasaką sukūrė Eglė Jurkšienė Ąžuolų Būdos kaimo ūkyje, kurį puoselėja kartu su vyru Juliumi. Ūkyje gyvena išgelbėta Pekino antis, karvutė Laumė, mielosios avelės, pikčiurnos ožkos Rūpkė ir Zaraza, triušis Krekeris, mažoji telyčaitė Luokė, ančių ir žąsų pulkeliai, kelios vištos ir gaidys Rolandas, poniai ir arkliai, kalakutės. Gyvūnų ir žmonių susitikimai – išpuoštame eglutėmis ir girliandomis tvartelyje. Čia vyksta ir didysis stebuklas.Kiekvienas turi prisiminimų, kai vaikystėje, jaunystėje ar brandaus amžiaus švęsdavo Kūčias, Kalėdas. Patirtimi sutiko pasidalyti Alytaus rajono gyventoja Meilutė Germanienė. Anot jos, vaikystės prisiminimai ypač ryškūs ir džiuginantys, nors maisto ant stalo nebuvo gausu, o po egle keturiems šeimos vaikams žaislų nedėdavo, bet jų ir nepasigesdavo.Lietuvoje vis labiau populiarėja obuolių sūriai. Juos gamina šeimininkės ir mieste, ir kaime. Pavyzdžiui, Utenos rajone, Kuktiškėse, brandintų obuolių sūrių gamybos verslą sukūrė Vaida ir Gvidas Pauliai. Juos gamina su įvairiais priedais, labai tinkančiais Kūčių, Kalėdų stalui. Išsamiau – Vaida Paulė.Ved. Regina Montvilienė

Šiais metais jau 106 kartą minime Lietuvos kariuomenės dieną. Žmonės, turintys negalią, ir krašto gynyba - ar tai suderinama?Lietuvos krašto apsaugos ministerijos laikinoji viceministrė Kamilė Gogelienė laidoje sako: „Mūsų noras yra neatstumti tų žmonių, kurie savanoriškai nori prisidėti prie krašto gynybos”. Judėjimo negalią turintis šaulys Vaidas Stravinskas pasakoja: „Yra dalykų, apie kuriuos reikia labai pagalvoti, ar tikrai esi tam pasiruošęs, tačiau iškart nenurašyti saves. Tikrai krašto gynyboje yra sričių kuriose ir mes, žmonės turintys judėjmo negalią galime būti labai naudingi”.Kamilė Gogelienė pasakoja, kad kolegos karininkai sako: „Kiekvienas karys ruošiasi karui”, priduria kad kariuomenėje romantikos mažai, tačiau tai nemažina norinčių savanorių tarnauti Lietuvos kariuomenėje skaičiaus. Šaulys Vaidas sako niekaip nesuprantantis tų, kurie stengiasi išvengti pareigos Tėvynei atlikimo ir pasakoja apie asmenines pamokas, įgytas kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiandien Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurio metu smalsiems teatralams bus pristatytos trys prancūziškos pjesės ir trys nauji Europos dramaturgų rezidencijos metu parašyti kūriniai. Tiesiogiai iš teatro – kolegė Karina Metrikytė.Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Su kokia cenzūra susiduria vaikų literatūros autoriai? Kokių netikėčiausių prašymų jiems tenka sulaukti? Apie tai pasakoja iliustruotoja Greta Alice ir vaikų literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ sumanytojas ir organizatorius Justinas Vancevičius.Šias metais minint režisieriaus Peterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines, prisiminsime jo filmą „Paskutinis kino seansas“. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Kiekvienas muzikantas svajoja groti per šimtą koncertų per metus“, – sako pianistas Vytis Šakūras, pastaraisiais metais nuolatos gyvenantis „ant lagaminų“. Itin retai Lietuvoje koncertuojantis muzikas šiuo metu ruošiasi koncertui su styginių kvartetu „Mettis“. Pokalbis apie intensyvią darbotvarkę, turtingą Vokietijos klasikinės muzikos sceną, politinius šiandienos posūkius ir sporto iššūkius, kurie padėjo suprasti, kad ribų žmogus neturi.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valdančiąją koaliciją formuos trys partijos – socialdemokratai, Vardan Lietuvos, bei Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga. Kiek anksčiau, daugiausia mandatų pirmame ture iškovojusi socialdemokratų partija atmetė galimybę bendradarbiauti su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Valdančiosios koalicijos dėlionę stebi kolegė Justė Urbonaitė.Koaliciją buriantys rinkimų laimėtojai jau žvalgosi į vienmandatininkus, jau po pirmojo turo patekusius į parlamentą. Jų partijos neperžengė penkių procentų ribos arba yra išsikėlę patys. Prie kurių jie šliesis, o kuriems atsuks nugarą? Kiekvienas balsas trapiai koalicijai gali būti auksinis.Azijoje taip pat daugėja geopolitinės įtampos taškų. Štai Kinija vėl žaidžia karinius žaidimus Taivano sąsiauryje - Pekino pajėgos per pratybas trumpam visiškai apsupo Taivaną tiek jūroje, tiek ore. Tuo metu į Rusijos karą Ukrainoje įsitraukusi Šiaurės Korėja susprogdino kelius, jungiančius šalį su esmine prieše Pietų Korėja.Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tikriausiai dar šį dešimtmetį bus pasiruošusios karui prieš NATO – tam Rusijai pakaks ir karių, ir technikos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Praėjus 59-eriems metams, kai žmogus pirmąkart išėjo į atvirą kosmosą, šią savaitę pirmąsyk tai padarė ir privati bendrovė – Ylono Masko „Space X“. Istorine misija, viliamasi, pavyks dar labiau priartėti prie žmonijos siekių kosmose - nuskristi į Mėnulį ir Marsą. Apie tai – Karolina Panto.Kiekvienas žmogus, nusprendęs ką nors auginti balkone, turi savitą istoriją. Vieni nori tik paeksperimentuoti, kitiems svarbu užsiauginti maisto, dar vieniems tai poilsio erdvė, o štai balkono daržininkui Ginui Kamarovui iš Vilniaus tai tapo reikšminga atsvara, ieškant naujo kelio gyvenime. Apie tai rubrikoje „Auga ir balkone“ – Rūta Simanavičienė.Vyriausybė Seimui teikia įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atpiginti ir supaprastinti būsto paskolų refinansavimą. Jei Seimas tam pritartų, turintiems paskolą nebereikėtų atlikti dalies veiksmų: kreiptis į savo banką pažymos apie paskolos likutį, o procesas turėtų būti nemokamas.Vilniuje bandant tramdyti ant pastatų, tiltų, stendų piešiančius vandalus, bus įrengiama šimtas naujų stebėjimo kamerų. Pusantro milijono eurų šiems ir kitiems metams bus skiriama ir nelegalių piešinių uždažymui. Plačiau – Miglė Kalinauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.Pasaulio kultūros apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle'as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir jis yra skaistus. 1 Jn 3, 3

Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Rom 10, 12-13

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis inicijuoja paminklo Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Idėjai susilaukus kritikos, klausiame, kaip turėtų būti įpaminklinama istorinė atmintis, kada statyti paminklą jau laikas, o kada tai daryti dar anksti bei kaip tiksliai pasirinkti erdves?Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Birželio 6-15 dienomis įvairiose Šiaulių miesto erdvėse rengiamas scenos menų festivalį „Teatrodromas“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro antrą kartą organizuojamas festivalis pakvies į 10 dienų truksiantį teatrinį nuotykį, kuriam nereikia rūbinės ir uždaros scenos dėžutės.Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Buvo bakterijų ir virusų amžius, o dabar yra nervų ligų amžius, kai gyvendami kaip niekad gerai jaučiamės persidirbę, perdegę ir nelaimingi. Sėkmės ir pozityvumo visuomenėje mes naudojame sisteminį smurtą prieš patys save.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Jurgis Marčėnas. Kalbamės apie tai, ką reiškia būti „keistuoliu“ ir kurti „Atvirame rate“.Ved. Gerūta Griniūtė

Biržų rajone įsikūręs kooperatyvas „Juodoji uoga“ yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, jame derinamas serbentų auginimas ir perdirbimas. Tačiau apskritai šių uogų augintojų šalyje mažėja. Kas padėtų jiems išsilaikyti? Aptaria kooperatyvo vadovas Vytautas Jasinevičius ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius.Jaunasis ūkininkas Andrius Arlauskas dabar yra didžiausio ūkio šeimininkas Molėtų rajone. Ūkis mišrus, turi 900 hektarų žemės, augina 350 mėsinių ir mišrūnų galvijų. Ūkininkavimo pradmenų mokėsi iš tėvų, tik pieno ūkio atsisakė. Anot ūkininko, sunku ir visai neliktų laiko poilsiui. O dabar toliau modernizuoja savo ūkį, rengiasi statyti modernią fermą, kurioje tilps visi ūkio gyvuliai, įdarbins du robotus.Gamtininkas. Prasidėjo birželis – kalendorinės vasaros pradžia. Kiekvienas metų laikas daro įtaką augmenijos ir gyvūnijos gyvenimui. Atidūs gamtos stebėtojai mato ryškias, ypač gyvūnijos, elgesio permainas. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, vos ne kasdien užsukantis į mišką, turi ką papasakoti apie pasikeitimus, ne visada ramų žvėrių ir paukščių gyvenimą.Ved. Regina Montvilienė

Jau paskelbti ir apdovanoti akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ nugalėtojai. Laureatų paskelbimo ceremonijoje įteiktas ir LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas. Šįkart jis atiteko Danutei Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“. Kaip nuotykinis romanas virs radijo teatru?Artėjant 100-mečio Dainų šventei, LRT Klasika pristato ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šį kartą susitinkame su chorvedžiu ir dirigentu Remigijumi Adomaičiu, kuris po studijų Klaipėdoje, pačioje nepriklausomybės pradžioje atvyko į Šiaulius ir subūrė berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“. Remigijų Adomaitį kalbina Jolanta Kryževičienė.Kaunas – miestas, pilnas literatūros! Tokiu šūkiu šiandien prasideda jau ketvirtą kartą rengiama Kauno literatūros savaitė, kviečianti nerti į tekstų pasaulį su juos kuriančiais. Organizatoriai siekia paskleisti žinią miestiečiams ir miesto svečiams - kuo gyvena šiuolaikinė lietuvių ir pasaulio literatūra. Kuo?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Bethoveno 9-ąją simfoniją, kuri atlieka daug vaidmenų tiek kiekvieno Europos sąjungos šalies nario gyvenime, tiek pop ar Japonijos kultūros vartotojo širdyje.Diriguoti tūkstančiams choristų Dainų šventėje, būsimiems pedagogams ar mažam būreliui nestudijuojančių vargonininkų? Kiekvienas choras, kokio jis dydžio bebūtų, įkvepia, tiki choro „Ave Vita“ meno vadovas ir vyr. dirigentas Kastytis Barisas. Rubrikoje „Be kaukių“ jis dalijasi polėkiu chorinei muzikai, pačiomis įvairiausiomis patirtimis ir to dėka susikurtu įdomiu ir įkvepiančiu gyvenimu.Ved. Gabija Narušytė

Keičiasi atliekų priėmimo tvarka Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojamuose rūšiavimo centruose. Kiekvienas atliekas atvežęs asmuo turės pateikti jo tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą, t.y. asmens tapatybės kortelę arba pasą, arba vairuotojo pažymėjimą

Lietuvos teismai kasmet nagrinėja tūkstančius santuokus nutraukimo bylų. Štai pernai vien Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta 1375 bylos dėl santuokos nutraukimo. Teigiama, kad būtent santuokos nutraukimo bylos yra psichologiškai sudėtingiausios. Santuoką ketinantys nutraukti žmonės ne tik išgyveną psichologinę įtampą, bet dažnai susiduria ir su nelengvais teisiniais klausimais, į kuriuos atsakymų nelabai žino. Pokalbis su Kauno apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Virginija Meliene.Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tai gali būti asmeninės ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės. Dar egzistuoja šeimos ir jungtinė dalinė nuosvybė. Kaip susigaudyti šioje nuosavybės formos teisinių terminų gausybėje? Ką reikia žinoti apie nuosavybės teisę įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir kokių niuansų yra teisinėse nuostatose, aiškina kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.Ar teisingai galvojame, jog žodžiai „teisininkas“ ir „advokatas“ yra sinonimai? Iš dalies tai tiesa. Visi advokatai yra teisininkai, visi advokato padėjėjai yra teisininkai, tačiau ne visi teisininkai, dar kitaip vadinami, juristais, yra advokatai. Kas slepiasi už šių sąvokų ir kaip pasirinkti, kam patikėti savo problemos sprendimą? Komentuoja advokatė, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė Sabina Izokaitienė.Ved. Artūras Matusas

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Dainius Baltrušaitis Nėra rezultato? Ieškok, kur gali patirti transformuojantį pokalbį! Verslo psichologas, CONFINN vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad laisvi, nestruktūruoti pokalbiai organizacijose, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai, nes tada mąstome gerokai plačiau. Dainiaus manymu, pokalbiai, kuriuose yra mažiau efektyvumo ir daugiau refleksijos, neišreikštas žinias perkelia iš asmeninio lygmens į kitą plotmę ir tampa auginantys. Apie transakcinius ir transformuojančius pokalbius organizacijose - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 8 epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Kiekvienas virėjas turi ingredientą, kurio ir pats negali įvardyti“. Kodėl neišreikštų žinių nerasi surašytų knygose? 0:04:42 – „Tu nesupranti kodėl, bet taip nutiko“. Apie nematomus priežasčių ir pasekmių ryšius. 0:07:39 – „Daug dalykų girdime tarp eilučių.“ Apie atvirų erdvių ir refleksijos svarbą organizacijose. 0:09:08 – „Efektyvumas yra kalbėjimo priešas“. Kodėl verta skirti laiko kalbėjimui efektyvumo sąskaita? 0:09:34 – „Organizacijose vyrauja transakcinė komunikacija“. Apie transformacinių pokalbių poreikį ir naudą. 0:10:53 – „Svarbiau - dialogas, o ne noras įrodyti, kas čia kietesnis“. Apie lygiavertį santykį pokalbyje. 0:12:43 – „Tie pokalbiai, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai“. Apie nestruktūruoto pokalbio vertę. 0:19:20 – „Esame susifokusavę tik į vieną“. Apie skirtingų pokalbio formų balanso būtinybę. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną, taip pat atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino. Į neeilinę Seimo sesiją parlamentarus subūrė protestavę, sprendimų laukiantys ūkininkai. Laidoje „Gimtoji žemė“ – Seimo narių įžvalgos ir sprendimų argumentai.Šiandien – Užgavėnės, diena kai laikas vyti žiemą iš kiemo ir kviesti pavasarį. Paskutinę žiemos dieną būtina daug ir sočiai prisivalgyti. Danguolė Kemerienė iš Stoniškių seniūnijos, Pagėgių savivaldybės, pasidalys tradicinio šiupinio virimo receptu.Gamtininkas. Kiekvienas šalies regioninis parkas turi ypatingų, tik jam būdingų vietų, žavinčių jų lankytojus bet kuriuo metų laiku. Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas didžiuojasi išskirtiniu kraštovaizdžiu: velniabalėmis, šaltiniais, ežerais, upėmis, piliakalniais ir miškais. Pasakoja Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro administratorė Ema Staniulionienė.Ved. Regina Montvilienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Iš kur kilę karinių laipsnių pavadinimai ir ką jie reiškia?Monika Gimbutaitė, apžvelgia „Scanoramoje“ pristatytus Dainiaus Liškevičiaus „Modernų butą“ ir Deimanto Narkevičiaus „Čiulbančią sielą“.Kaip kultūros sektorius pasirengęs priimti darbuotojus su negalia?Minint Adomo Mickevičiaus 225- ąsias gimimo metines Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks konferencija „Adomas Mickevičius: tiltas tarp kultūrų ir nacionalinio identiteto“.Kaip vyksta pasiruošimas 2025 metais minimoms M.K.Čiurlionio 150- osioms gimimo metinėms?Kuo įdomi muzikalioji prancūzų režisierius Marcelio Camus filmografija?Kiek aktyviai jaunimas Lietuvoje įsitraukia į demokratinius procesus ir kaip kultūrinis ugdymas gali padėti išgirsti jaunimo balsą?Rašytojas ir publicistas Romas Sadauskas lapkričio 21- ąją paminėjo savo 85 metų sukaktį.Paryžiuje jau daugiau kaip 50 metų vyksta festivalis Paryžiaus ruduo. Kuo jis ypatingas šiemet?Ved. Marius Eidukonis

2021-aisiais jie išleido debiutinį ir, kaip patys yra sakę, labiau poetinį albumą „Lunar Soil“. 2022-aisiais, prasidėjus rusijos karui Ukrainoje, taip pat prie projekto prisijungus multiinstrumentalistui Matui Samulioniui, grupė kūrinio formatu nurodė aiškią kryptį rusų kariniam laivui. Metų pabaigoje – triumfas jaunųjų džiazo atlikėjų konkurse „Vilnius Jazz Young Power“.Viskas, regis, – sparčiame pagreityje, tačiau šiandien kolektyvas stabdo kūrybinę veiklą. Tiesa, dėl svarbios ir, reikia pasakyti, įkvepiančios priežasties, o drauge dar ir išleidžia antrąjį pilnametražį studijinį įrašą.Apie naują, vakar pasirodžiusį albumą „Gold Age Good Luck“ – su dviem eksperimentinės muzikos, kurioje – ir panko, ir avangardo, ir elektronikos, taip pat ir džiazo elementai, grupės „Quark Effect“ trečiosiomis: multiinstrumentalistu Matu Samulioniu ir būgnininku Dominyku Snarskiu.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė trečiąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti nugalėtojai. Čempionato ambasadorius pristato, jų ūkių išskirtinumą aptaria Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.Prieš dešimtmetį, susižavėjusi prancūzų patirtimi, Aida Klepeckienė Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti levandas. Dabar ūkio laukuose jau 2,5 tūkstančio levandų krūmelių. Jau keletas metų iš jų gamina hidrolatus, žaislus, net paveikslus, riša puokštes, ieško naujų levandų panaudojimo būdų.Kiekvienas metų laikas savaip gražus. Vėlyvas ruduo keičia ne tik medžių spalvas, bet ir visą augmenijos bei gyvūnijos gyvenimą. Pastebėjimais dalijasi panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė).Ši paroda yra menininkės autoetnografinio tyrimo dalis, vykstanti stebint save ir aplinkinius bendrose emocinėje ir geopolitinėje erdvėse. Kūrinį įkvėpė ukrainietės žodžiai, kuriuos Jelena išgirdo per radiją. Mergina iš Ukrainos savo gyvenimą apibūdino žodžiais „karas“, „ašaros“ ir kad gyvena „laukimu“. Šiuos žodžius ukrainiečių kalba J. Škulis išdėliojo įvairia lėtai audžiamoje „laiko juostoje“ su pauzėmis arba beveik įskaitomus. „Ukrainiečių kalba man yra galimybė pajusti fiziškai ir suprasti ne savo kalbą ir ne savo mąstymą. Kaip mes išgyvename dabartinę kasdienybę? Pati patiriu, kad turi būti pauzė, kad karas turi baigtis“, – sako menininkė.Jelena Škulis yra menininkė ir tyrėja, kurios kūryba grįsta medžiagos (de)konstravimu ir santykiu su bendruomene. Menininkė yra baigusi socialinius mokslus Vilniaus universitete ir vizualiuosius menus Vilniaus dailės akademijoje, savo kūryboje naudoja įvairius metodus: lėtą audimą, rankų darbą, kasdienę kalbą, performatyvų veiksmą, apklausas, bendruomenės įtraukimą į kūrybos procesą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų, nenori didesnių mokesčių, bet už kelias dienas pajūryje pakloja tūkstantį eurų, telefoniniams ar romantiniams sukčiams atiduoda dešimtis tūkstančių. Kodėl taip yra? Iš kur žmonės turi šitiek pinigų? Ir kiek tai byloja apie milžinišką socialinę atskirtį Lietuvoje?Nors valdžia ragina žmones rinktis naujus ar naujesnius bei aplinkai draugiškesnius automobilius, statistika rodo visai ką kita – Lietuvoje daugėja naudotų automobilių. Kodėl taip yra?Gyventojai kviečiami užsukti į Laisvės švyturių naktį Pervalkoje. Šeštadienį čia bus diskutuojama, kaip išsaugoti inžinerinį-techninį paveldą ir pirmą kartą po daugybės metų bus uždengtas Pervalkos švyturys.Daugėja suoliukų muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Trečiasis suoliukas atidengtas Raseiniuose, vietos žmonės kuria ir Zitos Kelmickaitės skulptūrą.Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis su aktyviais savanoriais: AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nare, būsima politikos mokslų studente Gyte Augustinaityte ir jaunuoju ūkininku Modestu Ekleriu apie savanorystės svarbą, veiklas, patirtis.

Pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į žemdirbių pageidavimus ir kilusią sumaištį. Nespėję deklaruoti pasėlių ūkininkai tai galės padaryti iki mėnesio pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki birželio 19 d. patvirtintos 107 317 paraiškos, tai yra maždaug 90 procentų pernai patvirtintų paraiškų.Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė stebina savo žolelių arbata. Kiekvienas žiedelis surinktas ranka, pamiškėse, palei Kuršių marias. Darbo dienas ji leidžia laukuose rinkdama vaistažoles, o savaitgaliais keliauja po muges, pristato gausią – daugiau nei 160 pavadinimų turinčią augalų mišinių, arbatų kolekciją.Verslas kaime rubrikoje – Vladimiro Eicher Lorkos istorija, kaip jis žinias perėmęs iš savo tėvų įkūrė kraštovaizdžio dizaino įmonę „Floralita dizainas“. Bene kiekvieną augalą, įrankį vyras išbando Vilniaus rajone esančioje, 6 hektarų teritoriją aprėpiančioje savo sodyboje, o verslo puoselėjimu jau dalijasi ir su savais vaikais. „Augalų verslas – šeimos verslas“, - sako V. Eicher Lorka.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo vaikystės pedagogo padėjėja ir vizažistė Rumina Rumianceva išmoko būti nepastebėta, kad apsaugotų save romams atšiauriame gimtajame mieste. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, ji pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis. Rumina yra šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  

Šiandien sostinės Lukiškių aikštėje vyksta Žolynų turgus, kuris kviespasidžiaugti suvešėjusia gamta prieš pat Jonines.Naujausiais duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalyje pernai nepakito.Šį savaitgalį Lietuvoje gausu Europos archeologijos dienoms skirtų renginių. Lietuvos nacionalinis muziejus kvies susipažinti su Akmens amžiumi.Ugniagesiai gelbėtojai skelbia, kad šiemet fiksuoja augantį skęstančių žmonių skaičių lyginant su praėjusiais metais. Statistika rodo, kad skaičiai ima augti tuomet, kai atšyla orai.Vilniuje, prie Baltojo tilto vyksta NATO festivalis. Siekiama, kad kiekvienas pilietis suvoktų Aljanso svarbą karo Ukrainoje kontekste.Ved. Karolina Panto

Pokalbis su LRT Radijo bendradarbe Švedijoje Vaida Strazda apie antrą kartą „Euroviziją“ laimėjusią švedų dainininkę Loreen – kaip klostėsi jos karjera, kaip ji vertinama Švedijoje?„Kiekvienas žmogus, kuris kovojo už savo tėvynę, turi būti prisimintas, negali būti pamirštas“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Prieš kone dvidešimt metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo kaupti duomenis apie Lietuvos partizanų ir sovietų represinių struktūrų kautynes, jų datas, vietą, svarbiausias aplinkybes ir žuvusius partizanus, visuomenei pristatomas paskutinis leidinys su šia informacija - „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis“.Kaip atrodo savanorystė įkalinimo įstaigose? Pokalbis su organizacijos „Prirašytos rankos“, pagrindinį savo dėmesį skiriančios žmonėms įkalinimo įstaigose, nare Klaudija Adele Armonavičiūte.Praėjusiais metais Lietuvoje buvo išjungta taksofonų paslauga, tačiau jų būdelėsvis dar yra. Kam jas galima panaudoti?Ved. Agnė Skamarakaitė

Viešasis sektorius atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant ir subalansuojant ekonomiką, teikiant gyventojams būtinas paslaugas ar kaip jų darbdavys. Tačiau ekspertai metai iš metų pirštu rodo į menką šio sektoriaus darbo efektyvumą, nepakankamą pajamų surinkimą. Mokslininkai pažymi, kad besikeičiančiame pasaulyje jis taip pat turi keistis, kad patenkintų visuomenės lūkesčius. Įvairius pokyčius inicijuoja ir šalies politikai.Vyriausybė siekia kilstelėti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį ir pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Tokie lūkesčiai iškelti dar pernai patvirtinus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Du milijardus eurų viršijančią dotaciją per ateinantį kelerių metų laikotarpį tam skirti pažadėjo Europos Komisija. Kaip sekasi įgyvendinti tai, kas numatyta?Minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. Daugelyje šalių šią dieną ar savaitę organizuojami renginiai, skirti paskatinti žmones būti tolerantiškais, akcentuoti lygybės svarbą. Šį rytą rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės: „Ar Lietuva tapo tolerantiškesnė LGBT žmonėms?"„Verslo laike“ apie priemones, kurios stabdytų įtartinas pinigines operacijas bankuose ir tokiu būdu užtikrintų, kad neprasprūstų pinigų plovėjai, terorizmo finansuotojai ir kiti sukčiai ar sankcijų vengėjai. Pernai sustabdytų piniginių operacijų suma siekė daugiau nei pusantro šimto milijonų eurų.Siekiant visuotino pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymo, šiandien tokių įgūdžių bus mokomi Lietuvos parlamentarai. Anot idėjos iniciatorių, tai taip pat padės pamatyti, kaip valstybė atrodytų karo padėties atveju. Tačiau vis garsesni ir kritikos balsai. Ir užsienio, ir Lietuvos ekspertų nuomonės sutampa - praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos piliečiai iš esmės nepradėti ruošti pilietiniam pasipriešinimui.Ved. Darius Matas

„Kai pamačiau filmą „Neliečiamieji“, supratau – čia yra apie tai“, – apie Asmeninio asistento pagalbą sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio Lietaus vaikų vadovė. Sandra pati dirbo asmenine asistente, nes, prieš imantis organizuoti pagalbos teikimą, norėjo sužinoti, kokie sunkumai kyla, kokių netikėtumų gali tikėtis asmeninis asistentas ir kt. Jos vaikas šiandien turi asmeninį asistentą ir, kreipdamasi į kitus tėvus, Sandra sako: „Pasiruoškite būti nustebę“.Žilvinas Mišeikis – vienas iš Lietuvos asmeninių asistentų asociacijos steigėjų ir asociacijos vadovas. Pats Žilvinas taip pat turi asmeninį asistentą ir, kaip tame filme, džiaugiasi, kad asmeninė pagalba jo gyvenimą daro visavertiškesnį.Asmeninio asistento pagalba – priemonė dar nauja, ir dar vis kyla įvairių iššūkių. Tačiau ši priemonė ir labai laukta bei reikalinga. Ką galime padaryti kiekvienas, kad gyventume kaip filme „Neliečiamieji“?Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pristatoma ir komentuojama anglų poeto W. H. Audeno poema „Esamuoju laiku: Kalėdų oratorija“, sukurta Antrojo pasaulinio karo metais. Visiems gerai pažįstami bibliniai personažai, kalbantys šių dienų kalba, skrieja savo orbitose aplink tylų poemos centrą – kūdikėlį Kristų. Kiekvienas jų mėgina atsakyti į klausimą: ką daryti su tuo išskirtiniu įvykiu mūsų nepanašumo, nerimo ir kūno sąlygomis? Choras sudiktuoja tris liepiamosios nuosakos veiksmažodžius: sek, ieškok, mylėk.Laidą parengė Julius Sasnauskas

Man Adventas – tai nesuvokiama visus žmones apimanti Dievo malonė. Tai duoto pažado puolusiam žmogui, kad blogis bus sunaikintas, o gėris triumfuos, išsipildymas. Kiekvienas suklumpa, užsigauna, paklysta. Ir širdį sopa. Tačiau būtent tuomet mano pasididžiavimas sunyksta ir aš atsiveriu Dievo malonei. Adventas – ne apie mus, o apie Dievą, apie jo ištikimybę ir gerumą. Dievo malonės šviesoje džiaugėsi Senojo Testamento piligrimai ir Naujojo Testamento apaštalai. Ir vieni, ir kiti mums siunčia žinią, kad tai, ko labiausiai mums reikia, yra Dievo malonė. Tamsiu ir bauginančiu metu iš jos semkimės stiprybės.

Pasieniečiai pastebi, kad kontrabandą gabenantys asmenys ieško naujų būdų nelegaliems kroviniams patekti į Lietuvą. Vienas jų - tokius krovinius gabenti bepilotėmis skraidyklėmis. Valstybės sieną saugantys pareigūnai fiksuoja dronais gabenamą gintaro žaliavą iš Kaliningrado srities. Anot specialistų, gintaras - itin paklausi medžiaga, kurios kaina Rusijoje - mažesnė nei Lietuvoje, todėl esą nieko stebėtino, kad Europai pritaikius sankcijas šaliai agresorei ir nelikus legalių kelių gintarą eksportuoti į kitas šalis, ieškoma kitų būdų jį realizuoti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas lankosi pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Neseniai Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Kaliningrado sritis atvėrė savo oro erdvę skrydžiams iš Artimųjų Rytų ir Azijos šalių. Rusija sako, kad taip į Kaliningrado sritį siekiama pritraukti oro bendrovių ir turistų. Tuo metu Lenkija ir Lietuva sako, kad taip Rusija gali atsiskraidinti migrantų ir juos stumti į Lietuvą bei Lenkiją, kaip šiuo metu tai vyksta pasienyje su Baltarusija.Netrukus startuos atsinaujinęs kultūros pasas. Kiekvienas mokinys matys savo virtualią piniginę, skirtą kultūrinėms veikloms, o vyresnieji galės eiti į kultūrines veiklas individualiai. Taip pat moksleiviai už kultūrinės edukacijos veiklas galės rinkti ženkliukus-raktus ir gauti diplomą su visais pasiekimais. Diskusija su klausytojais: ar reikėtų uždrausti šunis laikyti aptvaruose arba pririšus prie būdos?„Verslo laiko“ rubrikoje – apie šildymo kainas. Lapkritį kai kuriuose miestuose ji pastebimai krito, o kai kur nepakito. Dujos ir biokuras pinga jau du mėnesius, tačiau ne visur tai padarė poveikį. Apie tai pokalbis su ekspertais.Lietuvoje yra savivaldybių, kurios nuo Covid–19 neskiepija savo gyventojų, nėra užsisakiusios vakcinų. Kaip šią problemą ketina spręsti Sveikatos apsaugos ministerija ir kur tų savivaldybių žmonėms pasiskiepyti?Projektas „LRT girdi“ – klausytoja atkreipė dėmesį į pagalbą moterims, kurios per gimdymą patiria traumas. Mamų atstovė teigia, kad trūksta aiškumo, kur ir kokių paslaugų būtų galima sulaukti.Ved. Edvardas Kubilius

Kiekvienas paukštis – lyg plunknų rinkinys. Jos ne tik spalviškai, bet ir funkciškai įvairios, jų išvaizda, forma gali būti netikėta. Mindaugas Ilčiukas - miškininkas, doktorantas, gal vienintelis Lietuvoje turintis paukščių plunksnų kolekciją.Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyrenioji patarėja Justina Čunderova paaiškino, ką reikėtų vadinti želdiniais, kas išduoda leidimus mažaverčių, svetimžeminų, invazinių kirtimui, pašalinimui?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ant aktoriaus ir atlikėjo Dominyko Vaitiekūno rankos ištatuiruotas žodis „galima“. Kodėl? Nes esam sau žiauriausi kontrolieriai. Vos prisėdę atsipūsti iškart nerimstame, galvojame sau užduotis. Užsistatome žadintuvus, nes privalome anksti keltis ir einam į darbus, nes reikia. O kas mums galima? Ką sau leidžiame? Jei kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis, koks tavasis? Ar netyčia negyvena ten tavo dalys įstrigusios baudžiavos laikais? O gal su savimi elgiesi, kaip griežtas tėtis ar mama, nemokantys atjausti? Šiame laidos epizode Dominykas pasakoja, kaip atrado virš 100 savo versijų telpančių viename jame ir kaip mokėsi su jomis gyventi. Ir sugyventi.  Taip pat jis kviečia į naujausią koncertų turą po Lietuvą, čia gali rezervuoti savo vietą: kakava.lt/renginiai/26/dominykas-vaitiekunas Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, PRISIJUNK Į KLUBĄ.

Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau. Kaip, pavyzdžiui, riešutuose gausu ne tik visiems žinomų riebalų, bet ir triptofano, kuris yra mūsų nuotaikos hormono serotonino bei paros ritmo hormono – melatonino, pirmtakas.Apie šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas maisto sudėtis bei apie tai, kokį maistą valgo laimingiausios pasaulio šalys, pokalbis su funkcinio maisto mokslininke, doktorante Paulina Martuseviče.Ved. Ignas Klėjus

Užbaiginėdami Emmos Goldman sagą nusprendėme pažvelgti į asmenį, kuris nuolatos buvo netoli Emmos, tačiau buvo kiek nepelnytai primirštamas.  Šiame Idėjų Komposto epizode sužinosite, iš kur Alexanderis Berkmanas atsirado, kodėl jo veiklos šaknis galima rasti jo paties šeimoje, bei kokiu XX a. kandidatu į Lietuvos nacionalinio sporto kategoriją jis užsiiminėjo. Na, o jei tai nebus įdomu, išgirsite kaip bjauriai ir kaip toli galime išvystyti prastas metaforas. Kiekvienas ras sau smagumynų!

Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas skirtingai priimame išorinius ir vidinius išgyvenimus. Kai kurie esame labai emocionalūs, greitai užsiliepsnojantys, o kartais galime būti labai uždari.Kokie asmenybių tipai išskiriami psichologijoje? Kokia riba tarp normos ir patologijos? Kokie asmenybių bruožai būdingi dabartiniams pasaulio diktatoriams, sukėlusiems karą Europoje? Dvylika punktų apie asmenybių tipus kartu su psichologu Justinu BurokuVed. Ignas Klėjus

Kokia situacija Chersone, kuris užimtas rusų kariuomenės? Tiesiogai pasakos Chersono žurnalistė Evgenija Virlič.Karo veiksmai buvusio specpajėgų kario akimis.Maskvos Krasnoselsko rajono deputatų tarybos vadovė Lena Kotionočkina sako, kad jų taryba priėmė sprendimą, smerkiantį Rusijos karą Ukrainoje. Ji sako, kad už tai, ką ji dabar kalba jai gresia 15 metų kalėjimo bausmė.Likviduojama nepriklausoma Rusijos radijo stotis „Echo Moskvy“. Tokį sprendimą stoties direktorių taryba priėmė dėl to, kad Maskva blokuoja informaciją apie savo karą Ukrainoje. Nors likviduoja radijo stotį ir interneto tinklalapį, tačiau tęsia darbą „Youtube“ platformoje, socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir susirašinėjimo platformoje „Telegram“. Mūsų pašnekovas bus „Echo Moskvy“ žurnalistas Aleksandr Pliuščev.Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei milijonas civilių. Nuo karo bėgantys Ukrainiečiai vyksta į kaimynines šalis. Ukrainos Lenkijos pasienyje yra kolega Daumantas Butkus.Ved. Agnė Skamarakaitė