Podcasts about keliaujant

Į Lietuvos rinką patenkančios rusiškos daržovės neramina ūkininkus: Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pastebi, kad situacija darosi vis rimtesnė, o Žemės ūkio ministras sako, kad su rusiškų daržovių problema bus bandoma tvarkytis europiniu lygiu.Rūta Stonkienė iš Pasvalio rajono - bene vienintelė senovinių skrynių kūrėja Lietuvoje. Ji savo rankomis kuparus kuria nuo pradžios iki pabaigos: nuo medinių lentų supjovimo, iki skrynios išmarginimo tradiciniais raštais.Keliaujant po egzotines šalis atsispirti spalvingiems žiedams, kvapams, lapų formoms - beveik neįmanoma, gali kilti noras vieną kitą sėklą parsivežti namo. Deja, Vilniaus universiteto augalų kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė pabrėžia, toks sprendimas gali sukelti nemalonumų. Kaip jų išvengti?Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Keliaujant pro Lietuvos miestelius akį kartais patraukia čia stovintys kultūros namų pastatai. Tai dariniai iš aplinkos išsiskiriantys ambicinga architektūra ir dažnai apgailėtina fizine būkle. Keisti praeities artefaktai keliantys daug klausimų apie jų laukiančią ateitį. Kaip jie ten atsirado, kokios idėjos sklandė juos statant ir kaip galėtume apie kultūros namų palikimą mąstyti šiandien, pasakoja istorikė Ineta Šuopytė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(M. Butkaus nuotr.)

Apreiškimo šv. Jonui knyga yra viena sunkiausiai suprantamų Šventojo Rašto knygų. Teologiniu ir dvasiniu požiūriu ji nepaprastai turtinga, joje gausu įvairių simbolių ir ženklų, kuriuos skaitant dažnai mėginta nusakyti ateitį ar įžvelgti pasaulio pabaigos scenarijų. Tačiau evangelisto Jono perduota Dievo žinia pirmiausia skirta maitinti visų laikų ir šiandienos Bažnyčios tikėjimą. Keliaujant per pirmuosius tris Apreiškimo šv. Jonui skyrius šių dienų krikščionis kviečiamas atpažinti Dievo vedimą kasdienybėje, nenuilstamai sekti Evangelijos mokymu ir budriai laukti Viešpaties atėjimo. Kun. dr. Alain-Marie de Lassus CSJ – Šventojo Jono kongregacijos brolis, kunigas, teologijos daktaras, dvasinių ir teologinių veikalų autorius. Aprašymą parengė ir knygą išleido „Magnificat”: https://www.magnificat.lt/preke/ka-dv... Pokalbį su knygos autoriumi ir vertėja Ieva Venskevičiūte vedė apologetika.lt įkūrėjas dr. Laurynas Jacevičius.

„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui aplankyti atsinaujinančius žemės ūkius ir pasisemti įkvėpimo bei patirčių, kurias galėtų papasakoti plačiai Europos ir pasaulio bendruomenei.Luko ir Aishos kelionė tapo priemone atkreipti dėmesį į atsinaujinančius žemės ūkius, kuriuose dėmesys aplinkai ir ilgalaikei perspektyvai yra svarbiausias aspektas. Ką per pusantrų metų ant dviračių patyrė Lukas ir Aisha?Dvylika kelionės patirčių su „Cycle To Farms“ projekto autoriumi Luku Paltanavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys. Naujausi A. Kunčiaus albumai „Fotografuota Vilniuje 1960–1970“, „Fotorefleksijos. Vilnius, 1990–2019“ vėl žavi urbanistine poezija, netikėtomis jungtimis ir atida detalėms. Vilnius fotografui yra „labirintiškas, netikėtumų pilnas ir visą laiką toks pūpsantis lyg gyva terpė“. Keliaujant su Kunčiumi jo fotografijų gatvelėmis, kiemais ir sodais, žvalgantis pro jo langus atsiveria nematyti miesto fragmentai, pasigirsta pamirštos istorijos, pasklinda kepamų sausainių kvapas Latako gatvėje. Nieko specialiai neieškodamas, tiesiog eidamas per miestą, Kunčius rašo fotografinį Vilniaus metraštį: „Mano gidas buvo saulė – kiek įstengiau, ėjau paskui ją“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-JadevičienėNuotraukoje jos autorius, fotografas Algimantas Kunčius.

Savijauta keliaujant vienam. Buitinisfilosofas.lt

Kaip žinoti, kurie verslai iš tiesų tvarūs, o jų produkcija – palanki aplinkai? Šalyje netylant taršos skandalams, specialistai kelia ir klausimą, kodėl Lietuvoje verslai tvarumu ir ekologija susirūpina pavėluotai. Laidoje dalyvaus MITA mokslinių tyrimų, inovacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas, taip pat „Urban Earth Lovers“ įkūrėjos Miglė Makuškaitė ir Laura Prievelytė-Juknė. Keliavimas Saudo Arabijoje: įspūdžiais dalinsis keliautojas Robertas Pogorelis.Ved. Živilė Kropaitė.

Laidos „Kelionės ir svajonės” centre - Japonija, o ją aplankė portalo lrt.lt žurnalistė Vaida Kalinkaitė Matuliauskienė. Jos pasakojime - atsakymai į dažnai stereotipais apraizgytus klausimus - ar japonai tikrai nekalba angliškai, ar jų namai tokie maži, kad europiečiai vos išsitenka, ar ideali švara bei mandagumas nėra viso labo mitas, ar ten tikrai negalima atsiskaityti kortelėmis. Vaida su bičiuliais ne tik aplankė sostinę Tokiją, bet patyrinėjo ir Osaką, ir Hirošimą, pamatė Fudži kalną. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Pelkes įprasta laikyti negražiomis, pavojingomis vietomis, kurios niekam neįdomios ir kurių apskritai derėtų privengti. Psichologas Julius Kvedarauskas būtent ten rengia ekskursijas. Keliaujant po pelkes, ieškoma sąsajų tarp gamtos ir tarp vidinių žmogaus pelkių – tokių gyvenimo momentų, kai kasdienybės tėkmėje tarsi įklimpstame. Kaip elgtis pelkėje, kad iš jos išeitume, o ne paskęstume? Ir kaip atrasti grožį ir gėrį ten, kur mažiausiai to tikimės? Pokalbis su psichologu Juliumi Kvedarausku.

Pelkes įprasta laikyti negražiomis, pavojingomis vietomis, kurios niekam neįdomios ir kurių apskritai derėtų privengti. Psichologas Julius Kvedarauskas būtent ten rengia ekskursijas. Keliaujant po pelkes, ieškoma sąsajų tarp gamtos ir tarp vidinių žmogaus pelkių – tokių gyvenimo momentų, kai kasdienybės tėkmėje tarsi įklimpstame. Kaip elgtis pelkėje, kad iš jos išeitume, o ne paskęstume? Ir kaip atrasti grožį ir gėrį ten, kur mažiausiai to tikimės? Pokalbis su psichologu Juliumi Kvedarausku.

„Gamta – visų namai“:Giesmių giesmės šimtabalsės Keliaujant pas Trakų krašto miškininkus. Dar kartą - apie visuotinę miškasodžio talką.Kiekvienam po medelį ir medį.

„Gamta – visų namai“:Giesmių giesmės šimtabalsės Keliaujant pas Trakų krašto miškininkus. Dar kartą - apie visuotinę miškasodžio talką.Kiekvienam po medelį ir medį.

Keliaujant su geologais galima patirti neįtikėtinų įspūdžių. Tarkime pabūti speleologu ir įsiropšti į sunkiai prieinamą Čiobiškio urvą. Pavyko! Ačiū geologams Jonui Satkūnui ir Vidui Mikulėnui. Pakeliui privalu apžiūrėti Bražuolės akmenį, Ausiutiškių konglomeratą.Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vis dar kviečia lankyti rudenėjantį Medžių lajų taką bei žvalgytis po Anykščių kraštą nuo Rubikių apžvalgos bokšto Bijeikiuose.Viekšniuose gyvenantis dailės technologijų mokytojas Vitalijus Baltutis mielai moko puodininkystės amato. Juk molio Ventos regioniniame parke – apstu.

Keliaujant su geologais galima patirti neįtikėtinų įspūdžių. Tarkime pabūti speleologu ir įsiropšti į sunkiai prieinamą Čiobiškio urvą. Pavyko! Ačiū geologams Jonui Satkūnui ir Vidui Mikulėnui. Pakeliui privalu apžiūrėti Bražuolės akmenį, Ausiutiškių konglomeratą.Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vis dar kviečia lankyti rudenėjantį Medžių lajų taką bei žvalgytis po Anykščių kraštą nuo Rubikių apžvalgos bokšto Bijeikiuose.Viekšniuose gyvenantis dailės technologijų mokytojas Vitalijus Baltutis mielai moko puodininkystės amato. Juk molio Ventos regioniniame parke – apstu.

Ispanija lyg margaspalvis drugelis ,į kurį pažvelgus iš arčiau supranti jog kiekviena spalva - graži , įdomi ir niekada neregėta. Keliaujant iš vienos Ispanijos vietos į kitą, susidaro toks įspūdis, kad lankomasi skirtinguose kraštuose su vis kitokiais papročiais ,kultūra ir muzika. Kodėl tokia spalvinga Ispanijos muzika ,sužinosite pasiklausę Kolombinos pasakojimo ir Isaako Albenio „Ispaniškos Siutos“.

Ispanija lyg margaspalvis drugelis ,į kurį pažvelgus iš arčiau supranti jog kiekviena spalva - graži , įdomi ir niekada neregėta. Keliaujant iš vienos Ispanijos vietos į kitą, susidaro toks įspūdis, kad lankomasi skirtinguose kraštuose su vis kitokiais papročiais ,kultūra ir muzika. Kodėl tokia spalvinga Ispanijos muzika ,sužinosite pasiklausę Kolombinos pasakojimo ir Isaako Albenio „Ispaniškos Siutos“.

„Gamta – visų namai“: Gamta prie vasaros vidurio. Keliaujant gamtos pažintiniais takais. Apie juodąjį strazdą ir naminą pelėdą. Kokį grybą nešti į namus.

„Gamta – visų namai“: Gamta prie vasaros vidurio. Keliaujant gamtos pažintiniais takais. Apie juodąjį strazdą ir naminą pelėdą. Kokį grybą nešti į namus.

XIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas ir publicistas Vladislovas Sirokomlė dar prieš 150 metų rašė: „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė gėda, kai svetimais kraštais domimasi labiau negu savuoju“.Neries regioninio parko specialistai Audronė Žičkutė ir Saulius Pupininkas tikina, kad Dūkštų kraštovaizdžio draustinio perlas yra Dūkštų pažintinis pėsčiųjų takas. Keliaujant miškais ir pievomis palei Dūkštų upelį, prieš akis atsiveria Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai. Buivydų piliakalnyje virš aukšto šlaito įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai: atodanga, kanjonas, besidriekiantis Dūkštų slėniu, netoliese stūksantis Bradeliškių piliakalnis. Būtent pro Buivydų ir Bradeliškių piliakalnius vingiuoja 5 km ilgio pats ekstremaliausias Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas.

XIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas ir publicistas Vladislovas Sirokomlė dar prieš 150 metų rašė: „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė gėda, kai svetimais kraštais domimasi labiau negu savuoju“.Neries regioninio parko specialistai Audronė Žičkutė ir Saulius Pupininkas tikina, kad Dūkštų kraštovaizdžio draustinio perlas yra Dūkštų pažintinis pėsčiųjų takas. Keliaujant miškais ir pievomis palei Dūkštų upelį, prieš akis atsiveria Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai. Buivydų piliakalnyje virš aukšto šlaito įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai: atodanga, kanjonas, besidriekiantis Dūkštų slėniu, netoliese stūksantis Bradeliškių piliakalnis. Būtent pro Buivydų ir Bradeliškių piliakalnius vingiuoja 5 km ilgio pats ekstremaliausias Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas.