Homo cultus. Žmogus ir miestas

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Lietuvos gyventojų skaičius palaipsniui mažėja ir, remiantis statistikos prognozėmis, toliau mažės. Tuo tarpu Vilnius auga ir neseniai peržengė 600 000 gyventojų ribą, aplenkdamas kaimyninę sostinę Rygą. Ar sostinė ir toliau sparčiai augs? O gal turime pradėti ruoštis ne miesto augimui, o lėtam traukimuisi? Apie demografijos tendencijų poveikį miesto raidai ir urbanistikai kalbamės su urbanistu, buvusiu Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovu Mindaugu Pakalniu.Laidą veda Matas Šiupšinskas

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Su kokiais iššūkiais susiduria miestų planuotojai Švedijoje ir kokių tiksinčių bombų turime Lietuvoje? Kas yra humanistinis miesto dizainas ir kaip kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, pasakoja Malmės miesto planavimo biuro architektas Džiugas Lukoševičius. Džiugas specializuojasi viešųjų ir privačių interesų derinimo urbanistinėse struktūrose srityje. Jo kompetencija demokratinio dalyvavimo ir tvarumo srityse kyla iš didelės patirties, įgytos Europoje, Kinijoje ir Lotynų Amerikoje.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų nugyventas laikas dažnai virsta daiktų sankaupomis. Kai tenka keltis į kitus namus, šios sankaupos tampa iššūkiu – ką su savimi pasiimti, ką palikti, kokias daiktais atsikratyti? O kaip tvarkomi daiktai šeimininkams mirus? Ar mūsų visuomenėje galima atrasti savo namų organizavimo tradicijų, analogiškų švediškajam susitvarkymui prieš mirtį („döstädning“), kai šeimininkai patys nusprendžia savo sukauptų daiktų likimą?Laidos viešnia – socialinė verslininkė Milda Paukštė; jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla skirta antrinio daiktų panaudojimo temai. Ji kuruoja DĖK'ui kabyklų projektą, skatindama organizacijas įdiegti tvarius dalijimosi daiktais įpročius. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininkais arba šaukliais, o kartais patogiai įsitaisydavo jau egzistuojančioje valgykloje, parduotuvėje ar įstaigos biure. Naktinės šokių kultūros istoriją Lietuvoje tyrinėja ir apie ją pasakoja Kotryna Lingienė, dar žinoma kaip Daina Dubauskaitė, o Povilas Pauplys, žinomas kaip DJ Liūdesys, veda ekskursijas praeities klubinėtojų pramintais takais. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas su jais kalbamės apie elektroninės muzikos klubus Lietuvoje ir urbanistines erdves kurias užpildo naktinis miesto gyvenimas - interjerus, gatves ir kitas kerteles.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Urbanistinė kaita ir ją lydinčios praktikos bei įtampos gali būti diskutuojamos iš skirtingų pozicijų – aktyvaus gyventojo, vietos bendruomenės atstovo, atsakingų institucijų darbuotojo, NT verslo atstovo. Ką į susiformavusį diskusijų ir konfliktų lauką gali įnešti menininkai? Kaip meninis tyrimas virsta kritine miesto plėtros praktikų refleksija, kokias priemones pasitelkia? Šios „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidos viešnia – menininkė ir paveldosaugos aktyvistė Rėda (Rėda Brandišauskienė), meninio tyrimo ir kūrinių serijos „Balta tamsa“ autorė. Atvejo studijai Rėda pasirinko Vilniaus barokinio Misionierių ansamblio užstatymo daugiabučiais rezonansą, o istorinio kraštovaizdžio transformacijos bei ją lydinčių procesų apmąstymui pasitelkė rūko instaliaciją.Ved. miesto antropologė Jekaterina LavrinecIliustracija - Rėdos įvietinto meno kūrinio projekto vizualizacija, 2024

Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanrą turime Lietuvoje, ir dėl to norisi pažvelgti atgal – tiek į architektūros gidų raidą bei reikšmę, tiek ir į leidyklos „Lapas“ istoriją. Kaip ji augo, populiarindama architektūrinę literatūrą, ir kaip buvo kuriami architektūros gidai, laidoje pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.Ved. Justinas Dūdėnas

Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Kol mes formuojame gatves ir miesto infrastruktūrą, gatvės formuoja mus. Jos keičia mūsų gyvenimo ritmą, veikia savijautą ir daro įtaką miestiečių santykiui su miestu. Apie gatves ne tik kaip apie susisiekimo arteriją, bet ir kaip viešąją socialinės saveikos erdvę, ir knygą „Greičiausiojo teisė“ pasakoja klimatologas, profesionalus pėstysis Silvestras Dikčius ir architektas, buvęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Šioje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidoje nagrinėjame, kaip suderinti miesto plėtrą su želdynų apsauga. Kokią reikšmę turi gamtinės teritorijos miesto ir rajonų tapatumui? Kaip planuojamos ir administruojamos miesto gamtinės teritorijos? Kokie teisiniai dokumentai užtikrina arba turėjo užtikrinti didelio potencialo rekreacinių teritorijų apsaugą? Kokia instancija turi prižiūrėti, kad Vilniaus Bendrojo plano sprendiniai neprieštarautų Vilniaus specialiesiems planams? Kodėl Vilniaus intensyvaus naudojimo rekreacinėse teritorijose yra suformuoti sklypai – koks scenarijus laukia šių želdynų?Kokia instancija galėtų ir turėtų ginti viešąjį interesą apsaugojant miesto gamtines teritorijas? Ar Architektų rūmai gali ginti viešąjį interesą – ir kokias transformacijas patiria architekto profesija Lietuvoje? Kokių pokyčių lauktume administruojant nenaudojamus statinius su priklausomaisiais želdynais – parduoti aukciono būdu ar perduoti miestui ir pritaikyti augantiems socialiniams poreikiams? Taip pat laidoje apžvelgiami paskutiniai įstatyminiai pokyčiai, darantys įtaką atskirųjų ir priklausomųjų želdynų planavimui ir įrengimui.Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, LR teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Statyba yra vienas labiausiai žemę teršiančių sektorių, o maži pokyčiai šioje srityje gali sukelti didelį poveikį mus supančiai aplinkai, jos kokybei ir tvarumui. Lietuvoje su inovacijomis, žadančiomis naujas projektavimo ir statybų galimybes, darbuojasi žmonės, žongliruojantys tarp meno, inžinerijos ir verslo. Todėl šį kartą laidoje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ norime išgirsti apie juos ir jų eksperimentus iš pirmų lūpų. Apie statybines medžiagas iš grybų, didžiausią trimatį spausdintuvą Lietuvoje, statybas mėnulyje ir dirbtinį intelektą pasitelkiančius projektavimo įrankius pasakoja Beatričė Laurinkutė Kijevičienė ir Jokūbas Vaišvila.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas ŠiupšinskasNuotraukos autorius Saulius Čirba

Europos miestuose pastaruosius dešimtmečius vyksta intensyvūs mobilumo pokyčiai formuojant naujus gyventojų kelionių įpročius. Miestai skelbia, kad pertvarkydami mobilumo sistemas, ketina išspręsti taršos ir triukšmo problemas, užtikrinti sveiką aplinką gyventojams; siekia geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau taiko skirtingas strategijas ir priemones. Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje kalbėsimės apie užsienio ir Lietuvos miestų patirtis organizuojant mobilumą, apie tai, kaip miestai užsibrėžia tikslus ir nustato prioritetinius keliavimo mieste būdus. Apie darnaus judumo planus ir viešosios komunikacijos strategijas siekiant pagrįsti pokyčius. Apie viešojo transporto plėtros galimybes, pėsčiųjų ir dviratininkų patirtis bei apie stovėjimo aikštelių kiemuose problemos formulavimą ir sprendimų kryptis.Laidos svečiai: mobilumo konsultantė, Žaliojo susisiekimo ambasadorė dr. Kristina Gaučė ir architektas, tinklaraščio apie miestus „100 minčių“ autorius Aidas Kazakevičius.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Sklandžiai veikiantis viešasis transportas – sveiko miesto sąlyga. Iš kokių veiksnių susidaro viešojo transporto patrauklumas? Kokiomis nuostatomis viešojo transporto atžvilgiu vadovaujasi politikos formuotojai? Ar viešasis transportas turi būti pelningas? Ką būtina gerinti viešojo transporto vadyboje, kad keleiviai galėtų keliauti oriai? Laidos svečias – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vienas iš savičiausių ir reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV architektų Jonas Mulokas yra sukūręs ne vieną įdomų sakralinį pastatą, o kai kurie iš jų savu laiku yra susilaukę ir pasaulio spaudos dėmesio. Šiemet knygynų lentynose pasirodė Jonui Mulokui skirta monografija kurioje pasakojama ne tik apie jį, bet ir apie visą architektų kartą pasinėrusią į lietuviškojo architektūros stiliaus paieškas. Įdomi asmenybė ir įdomi išeivijos architektūros tema apie kurią kalbama mažiau nei derėtų. Laidos pašnekovas yra architektūros istorikas ir vienas iš monografijos “Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje” bendraautorių Vaidas Petrulis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaunas sparčiai keičiasi, čia netrūksta architektūrinių naujienų kurias norisi pamatyti ir aptarti, o kartu ir urbanistinių transformacijų kurios vyksta arba vyks tolimesnėje ateityje Šančiuose, Žemojoje Fredoje arba Aleksote. Taigi - kaip ir kodėl keičiasi Kauno urbanistinis audinys? Kas laukia Kauno ateityje ir kokie sėkmės scenarijai gali būti užkoduoti dabar gimstančiuose planavimo dokumentuose? Apie visa tai kalbamės su Živile Šimkute - urbaniste, kuri specializuojasi architektūrinių ir urbanistinių koncepcijų ir galimybių studijų rengime.

Miesto parkai, skverai, pievos ir žalieji kiemai yra reikšmingas miestų įvaizdžio aspektas. Taip pat miestų želdynai ir pavieniai želdiniai yra ypatingai svarbi komfortiškos, sveikatą tausojančios miesto aplinkos dalis. Šioje „Žmogus ir miesto“ laidoje diskutuosime, kaip galima pagerinti miesto želdinių ir jų aplinkos priežiūrą, kokie reikalingi specialistų pajėgumai ir kuo gali prisidėti miesto gyventojai. Apžvelgsime iššūkius ir europines praktikas gerinant medžių augimo sąlygas. Laidos svečiai: Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Arnas Švelnikas, augalų augintoja ir gyventojų susivienijimo „Gelbėkime Vilniaus medžius“ iniciatyvų kuratorė Ligita Poškutė ir Lietuvos parkų paveldo tyrinėtojas dr. Dainius Labeckis.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

madas ir virsmus galime pastebėti lėtai besikeičiančiame architektūriniame lauke? Kokie svarbiausi įvykiai nutiko pastaraisiais metais, kaip mes atrodom Europos ir pasaulio kontekste? Patogiausias laikas tokiems apibendrinimams - metų sandūra, o pašnekovas - architektas ir apžvalgininkas Andrius Ropolas.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip jaučiasi moterys architektės šiandieninėje Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais jos susiduria kuriant, gaunant užsakymus arba valdant procesus? Kokie stereotipai vis dar gajūs, ir kokį kelią iki šios situacijos nuėjome? Laidoje Žmogus ir Miestas apie tai kalbamės su architektūros istorike, VU dr. Marija Drėmaite, architekte KTU docentė Gražina Janulytė–Bernotiene ir architekte, G.Janulytės-Bernotienės studijos partere Guoda Zykuviene.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kuo kvepia kasdienės ir šventinės miesto erdvės? Kaip galime patys formuoti savo poilsio ir darbo erdves pasitelkdami kvapus? Apie miestiečių santykį su kvapais ir būdus tyrinėti kvapus savarankiškai ir kartu su kitais pasakoja parfumerijos, aromakologijos ir kvapų kultūros edukatorė, olfaktorinių ir sensorinių degustacijų vedlė Toma Vyšniauskienė.Ladą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Vilniaus miestas planuoja surengti pirmąją Lietuvoje piliečių asamblėją - pasitarimą su gyventojais svarbiausiais miesto klausimais. Kol asamblėja dar ankstyvoje planavimo stadijoje, jau verta apie ją diskutuoti: koks tai procesas, kokia jo reikšmė pilietinei galiai ir kokie galimi rezultatai? Apie tai laidoje “Žmogus ir miestas” pasakoja Vilniaus miesto vyriausios architektės patarėja Beatričė Umbrasaitė ir sociologė daktarė Rūta Žiliukaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(Sauliaus Žiūros nuotr.)

Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpnaregiui yra sveikintina, o kada – perteklinė?Laidos viešnia – Eglė Jarmolavičiūtė, LRT garso režisierė. Eglė yra ir šios laidos garso režisierė. Ji aktyviai testuoja ir apžvelgia technologijas, skirtas pagerinti regos negalią turinčių žmonių kasdienį patyrimą (Youtube kanalas „Mano akys yra Iphonas“).Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Galbūt esate girdėję apie tokį reiškinį kaip savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas. Tai galimybė miestiečiams patiems pasiūlyti naujas idėjassavo aplinkoje ir demokratiškai išrinkti pačias populiariausias, kurios bus iš tiesų įgyvendintos. Kaip veikia dalyvaujamieji biudžetai ir kokios gilesnės idėjos už jų glūdi - aiškinamės su šiuos projektusglobojančiais žmonėmis: Ingrida Kalinauskiene iš Transparency International, Ernestu Stelmach iš Vilniaus rajono savivaldybės ir Lina Koriznienė iš Vilniaus miesto savivaldybės.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios, o kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Todėl šį sykį laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie psichikos sveikatą ir architektūrą, apie aplinkos, erdvių, gamtos svarbą mūsų savijautai ir erdves skirtas sveikti. Laidos pašnekovai yra gydytojas psichiatras, Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius ir architektė Evelina Bartusevičiūtė. Šiuo metu Evelina ner tik iš architektūros pasuko į psichologijos studijas, bet ir drauge su filosofe Urte Laukaityte kuruoja architektūros pokalbių ciklą pavadinimu „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(L. Kuršvietytės nuotr.)

Kodėl kuriant erdves yra svarbus santykis tarp parametriniu technologijų ir meistrystės? Kaip derinti architektūrinę praktiką ir edukaciją? Apie tai ir apie architektūrą skirtinguose kultūriniuose kontekstuose - Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje - kalbamės su architektais Aya Voišnis ir Gediminu Kirdeikiu.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Apie teisininkus ir kaip jie žvelgia į miesto plėtrą, apie miestiečių teises ir pareigas, apie besikeičiantį Vilnių ir apie miesto žaliuosius plotus pasakoja advokatas dr. Evaldas Klimas. Jis pirmasis Lietuvoje apgynė daktaro disertaciją statybos teisės tema ir jau 15 metų dirba su sudėtingais nekilnojamojo turto projektais. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas turime progą išgirsti ne architektą ar miesto tyrėją, o žmogų iš arti stebintį miesto kaitos procesų teisinę pusę.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Spaudos kioskai ir laikraštininkai bei jų būdai pritraukti pirkėjus buvo XX a. pradžios Vilniaus miesto scenografijos dalis. Kokios temos ir problemos rūpėjo modernėjančio miesto gyventojams, skirtingoms etninėms grupėms? Su kokiais iššūkiais susidurdavo satyrinės spaudos, reaguojančios į tuometines aktualijas, leidėjai? Kas buvo satyrinės spaudos leidėjai? Ir kaip veikė tuometinė cenzūra? Šios laidos „Žmogus ir miestas“ viešnia – Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olga Mastianica-Stankevič.Laidą veda dr. Jekaterina Lavrinec.

Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra antrasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra pirmasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija?Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje apžvelgėme Vilniaus grafičių kaitą, kaip kito gatvės meno geografija ir kokie buvo pirmieji užrašai ant daugiabučių rajonų sienų. Palietėme gatvės menininkų etikos klausimus. Pasigilinome, kaip vystosi gatvės menas sudarant sąlygas kūrybiniams eksperimentams ir kokios sąlygos tam reikalingos. Kuo skiriasi Vilniaus ir Kauno santykis su gatvės menu? Kaip šių metų Europos kultūros sostinė Tartu puoselėja gatvės meno tradicijas? Ar iš gatvės meno galima išgyventi?Laidos dalyviai: gatvės menininkas Kipras Petrulis, graffiti tyrinėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir gatvės meno projektų kuratorius Julius Narkūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Architekto, kaip ir dažno miestiečio žvilgsnis į aplinką pirmiausia pastebi jos funkcijas ir ima skaityti estetinius ir istorinius kodus. Tuo tarpu menininkės Kamilės Krasauskaitės perskaitymai apipinti mitologijomis, metaforomis ir savitos vietokūros idėjomis. Pokalbyje išgirsite apie galios objektus, hiperobjektus, partizaninę sodininkystę bei apie „krosnies paviljoną“ kultūros erdvėje Sodas2123.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Markučių rajone gyvenantis fotomenininkas Saulius Paukštys savo publikacijose atskleidė daugelio Lietuvos istorinių veikėjų ir pasaulio garsenybių ryšius su šia unikalia vieta. Saulius mielai sutiko aprodyti šį istorinį Vilniaus priemiestį, kurį yra išvaikščiojęs su savo pudeliu. Šis istorinis priemiestis išsiskiria ne tik dinamišku kraštovaizdžiu, bet ir kontrastingu garsovaizdžiu, kuriame persipina lėktuvų ūžesys ir gaidžių giesmės. Kalbėjomės apie literatūrines ir fotografines mistifikacijas, Markučių kaitą ir fotografiją. Šiuo metu Vilniuje veikia dvi Sauliaus Paukščio fotografijos parodos, viena iš kurių skirta šiam rajonui: „Markučių kaleidoskopai“ (AP Galerija, paroda veikia iki rugsėjo 15 d., 2024 m.) ir „Markučių kaleidoskopai“ (Vilniaus Rotušė, paroda veikia iki rugsėjo 28 d., 2024 m.). Šios laidos klausytojai sužinos, kas sieja su Vilniaus Markučiais aktorių Ričardą Girą, boksininką Muchammadą Ali, išradėją Nikolą Teslą, grupės „King Crimson“ gitaristą Robertą Frippą ir grupės „Blondie“ dainininkę Debbie Harry – ir tai tik maža dalis istorijų, atskleidžiančių šio rajono vaidmenį pasaulio kultūroje.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Šiandien laidoje kalbamės apie aplinkos psichologiją, aplinkos poveikį mūsų savijautai ir įtampas kurias jaučiame kaitos metu. Laidos pašnekovės - psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė ir aplinkos psichologė Audra Balundė.Irma Skruibienė - psichologė, tinklaraščio "Namų terapija" kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.Audra Balundė - aplinkos psichologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU), Aplinkos psichologijos tyrimų centro bei Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos mokslininkė, MRU ir Groningeno universiteto Nyderlanduose psichologijos krypties doktorantė.Ved. Matas Šiupšinskas

Būti rūpestingu piliečiu dažnai trukdo informacijos apie aplinką stygius. Apie naujas statybas neretai sužinome per vėlai, dėl to kyla nepasitenkinimas, o projektų svarstymai dažnai tampa proga išsilieti. Bet ar žinojote, kad apie projektus, vykdomus greta jūsų namų ar sodybų, dabar galite būti informuoti automatiškai, tiesiog elektroniniu paštu? Jums tereikia pažymėti rūpimas teritorijas naujoje aplinkos ministerijos sukurtoje platformoje smalsuolis.lt - ir aktuali informacija pati pas jus atkeliaus. Tai ne šiaip dar vienas projektų žemėlapis, o kokybiškai naujas žingsnelis, įgalinantis mus tapti geresniais piliečiais. Todėl laidoje kalbiname Eimantą Norkūną, kuris ne tik plačiau pasakoja apie šį projektą, bet ir apie šiuolaikinio darbo valstybės tarnyboje ypatybes.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Mados veja viena kitą, bet ar tai kas madinga yra ir stilinga? „Parsidavėlis“ architektas, daugybės komercinių ir visuomeninių interjerų kūrėjas Marius Mateika pasakoja apie savo požiūrį į madą, funkcionalumą, daiktinės aplinkos stilingumą ir skirtumus tarp to ko norime ir ko mums kartais iš ties reikia. Marius Mateika net 20 metų atstovavo nekilnojamojo turto vystytojus, iš arti matė kaip funkcionuoja verslo struktūros, bet tuo pat metu jis yra tik ką atsidariusios Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės, Klaipėdos muzikinio teatro salės interjerų autorius - žmogus turintis nestandartinės patirties bagažą, norintis ir gebantis viešai kalbėti apie tai kas jam rūpi architektūroje, miestuose ir interjeruose.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Laidoje kalbamės apie tik ką atsidariusio Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje architektūrą. Pasaulinių multifunkcinių menų centrų tendencijas siekiantis atliepti muziejus siūlo lanksčias, besitransformuojančias erdves, kuriose bus eksponuojama ne tik plačiai žinomo menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija, bet ir kita modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio menininkų kūryba. Ikoniškas „Stasys Museum“ pastatas bando savyje supinti paprastumą ir logiką su lakia fantazija ir kūrybos šuorais. Kaip tai pavyko suderinti architektūrinėje formoje, kalbamės su architektu ir studijos IMPLMNT vadovu Aurimu Syrusu.Ved. Matas Šiupšinskas

Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų kultūrinės patirtys, klimatas, gyventojų galimybės ir lūkesčiai maisto vartojimo patirčiai. Maistas yra tokia svarbi mūsų kasdienybės ir išgyvenimo dalis, kad pradėjus kalbėtis apie kulinarinius eksperimentus ir maisto vartojimo malonumą, galiausiai galime nukeliauti iki pasaulinės maisto krizės, maisto prieinamumo ir nelygybės klausimų. Tyrėjų ir dizainerių dėka į tamprų miesto ir maisto ryšį galime pažvelgti gerokai kompleksiškiau, kritiškiau ir kūrybiškiau. Laidos pašnekovai - tyrėja Živilė Mantrimaitė ir dizaineris Tauras Stalionis.Živilė Mantrimaitė yra tyrėja besidominti tvarios, atsinaujinančios energijos panaudojimo praktikomis, miesto aktyvizmu, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės temomis.Tauras Stalnionis yra dizaineris, dizaino tyrėjas bei šefas gyvenantis ir kuriantis tarp Romos ir Vilniaus, o pastaruoju metu besigilinantis į gatvės maisto technikų panaudojimą formuluojant atvirą maisto dizaino metodologiją.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio miestų, buvo išbandytas ir Lietuvoje. Šios laidos viešnios pasakoja apie savo atradimus lankantis Miuncheno mini mieste ir rengiant mini miestus Lietuvoje. Jos pabrėžia: mini miestai nėra komercinė iniciatyva, ji atvira visiems vaikams. Šiuo metu jos siekia įkurti „Mini-Vilnių“.Laidos viešnios: Gintė Marija Ivanauskienė – Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, tirianti ir dirbanti su žaidimo, mokinių dalyvavimo ir demokrainės kultūros kūrimo mokykloje temomis ir Justė Paulina Kubertavičiūtė – neformalaus ugdymo praktikė-ekspertė, mokytoja.Laidos ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.