Podcasts about svarbu

Socialdemokratai, valstiečiai-žalieji ir demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau sėda derėtis dėl valdančiosios koalicijos. Premjeru pasiryžo tapti Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, tačiau dėl ministrų - krūva klaustukų. Kalbama, kad gali keistis ne tik žemės ūkio ir aplinkos, bet ir vidaus reikalų, finansų, o gal ir kiti ministrai.Kurie ministrai turi būti keičiami?Ved. Liepa Želnienė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Per miesto šventę Telšiuose medžiotojai viešai demonstravo išskrostą ir išdarinėtą stirną. Dalis žmonių pasibaisėjo ir klausia, ar galima tai daryti, matant vaikams. Medžiotojai ginasi – ir vaikai turi žinoti, iš kur atsiranda maistas.Pasirodžius pranešimams, kad JAV sustabdė daugiau nei 4 tūkst. karių dislokavimą Europoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad sprendimas vertinamas kaip laikinas šalies sąjungininkės pajėgų rotacijos pristabdymas siekiant įvertinti jų išdėstymą.Medicinos studentai norėtų dirbti ne tik slaugytojų, kaip yra dabar, bet ir gydytojų padėjėjais. Tokią idėją iškėlė Medicinos studentų asociacija.Seimas spręs, ar įpareigoti degalines tik kartą per parą didinti degalų kainas.LRT tyrimas rodo, kad buvęs kultūros ministras, „aušrietis“ Ignotas Adomavičius negali įrodyti makaronų fabriko įrangos įsigijimo.Ved. Edvardas Kubilius

„Viskas prasidėjo nuo nemigos. Pradžioje nelabai kreipiau dėmesį į tai. Grįžus namo, situacija blogėjo, viskas baigėsi visišku išsekimu, apatija, nerimu, pykčiu, nebežinojimu kur dėtis. Pripažinti, kad reikalinga specialistų pagalba, nebuvo lengva“, - pasakoja Vesta apie išgyventą pogimdyminę depresiją.Motinystė dažnai matoma kaip natūraliai džiaugsminga ir pilna prasmės patirtis. Tačiau realybėje ji gali būti ir labai įvairi – kupina nuovargio, nerimo, abejonių ar jausmo, kad viską tenka išgyventi vienai. Minėdami Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, laidoje kalbamės apie tai, kas dažnai lieka nutylėta – apie motinystės patirtis, kurios ne visada telpa į gražius įvaizdžius ir paprastus atsakymus. „Svarbu paminėti – gimė kūdikis, gimė ir mama. Kaip kūdikėlis auga savo tempu, taip ir naujagimė mama mokosi visko palengva ir savo tempu“, - sako psichologė Vilma Petrikienė, konsultuojanti Pogimdyminės depresijos centre. „Vaikeliui užauginti reikalingas visas „kaimas“, - sako Pogimdyminės depresijos centro vadovė, motinystės gerovės iniciatyvų autorė Nida Vildžiūnaitė. Kas tas kaimas? Atsakymai - laidoje.

Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas?Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams? Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais? Šiuos klausimus savo knygoje „Atminties karai“ kelia mokytojas, istorikas Algis Bitautas.Savaitgalį vyko respublikinė daugiakalbystės olimpiada „Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame!“ Kiekvienas dalyvis be savo gimtosios kalbos turėjo bendrauti ne mažiau nei dviem kitomis kalbomis, o kiekviena komanda atliko užduotis net trimis skirtingomis kalbomis. Pokalbis su pirmos vietos laimėtojais, Šiaulių Romuvos gimnazijos komandos nariais.Kodėl verslininkui, vienaragio „Vinted“ vadovui Thomui Plantengai atrodo svarbu remti tiriamąją žurnalistiką Lietuvoje? Jo iniciatyva įsteigta tiriamosios žurnalistikos premija „Pamatai“, ja kasmet bus įvertintas geriausias praėjusių metų šalyje publikuotas tiriamasis darbas, o jo autoriai bus apdovanoti 200 tūkst. eurų.

Palanga, pelniusi 2026-ųjų Europos sporto miesto titulą, kviečia visus – tiek vietos gyventojus, tiek kurorto svečius – pagauti didžiausią sporto bangą. Visus metus trunkanti programa skirta ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir mėgėjams – visiems, kurie nori aktyviai judėti ir smagiai leisti laiką.Australijos policija ir vietos žiniasklaida pranešė, kad, atlikus išsamų karo nusikaltimų tyrimą, buvo suimtas vienas iš daugiausiai apdovanojimų pelniusių šalies karių, įtariamas tarnybos Afganistane metu žudęs beginklius belaisvius. Kiek anksčiau, Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus bombarduoti Irano elektrines ir tiltus, jei iki duoto termino neatvers Hormuzo sąsiaurio, Europos Sąjunga įspėjo, kad tokie Vašingtono smūgiai būtų karo nusikaltimas. Kas yra laikoma karo nusikaltimu? Kaip jie įrodomi?Būsto statyba ar remontas neretam Lietuvos gyventojui yra viena didžiausių finansinių investicijų. Specialistai pastebi, kad tiek statant namą, tiek atliekant buto remontą kyla nemažai ginčų. Dažnai ginčai kyla sudarant sutartį, keičiant darbų apimtį, atsiskaitant ir priimant atliktus darbus. Ką verta žinoti, jei atšilus orams kaip tik planuojate atsinaujinti būstą ar statyti namą?Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinumo dėka pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Taip ji sužinojo apie Švėkšnoje gyvenusią, stilingą kaip paryžietę Zofiją.Ved. Darius Matas.

Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.Šioje srityje dirbanti Švedijos Lundo universiteto biologė dr. Cecilia Nilsson oro erdvę mato kaip sudėtingą, daugiasluoksnę ekosistemą, kurioje gyvūnai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.Savo tyrimus ji pristatė kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The Coins 2026“.Kodėl svarbu rūpintis oro ekosistema, kaip technologijos keičia migracijos tyrimus ir kas mums padėtų geriau sugyventi su oro erdvę naudojančiais gyvūnais?Aut. Nojus StaknysRedaktorės – Elizabet Beržanskytė ir Vaida Pilibaitytė

Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunkūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“. Taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Daugiau – Gintare Šatė, Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.Ved. Rūta Kupetytė

Vasario 11-ąją, minint Pasaulinę ligonių dieną ir Lurdo Dievo Motinos šventę, Alytuje įsikūrusi Tėviškės namų bendruomenė kviečia visuomenę į paramos renginius, skirtus Alytaus onkologinių ligonių bendruomenei palaikyti.

Ko galima pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos?Lygumų slidinėjimo kultūra Lietuvoje.Kodėl, pasak tyrimų, mums naudinga kasdien pasikalbėti su nepažįstamaisiais, puoselėti ne tik ilgalaikius ryšius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai prekiaus vis tiek, o mokslininkai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti ūkio gyvūnais.Europos Komisija nustatė, kad net 53 % ES parduodamų produktų pakuotėse ar reklamose pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra neaiškūs arba klaidinantys. Tokia praktika vadinama žaliuoju smegenų plovimu. Siekiant tai sustabdyti, parengta ES Žaliųjų teiginių direktyva.Rubrikoje „Miestietis kaime“ apie kraštovaizdžio inžinieriaus sprendimą iš miesto persikelti į kaimą. Vilniaus rajone esančioje sodyboje „Miško sodas“ ne tik rankų darbo kūriniai, bet ir, anot Gyčio, gražiausia vištidė Lietuvoje. Prie jos ir suolelis, skirtas stebėti įdomų vištų gyvenimą.Ved. Rūta Simanavičienė

Pokalbis su vertėju Vadzimu Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kadaise išmoko nuo nulio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po daugiau nei dviejų metų pertraukos į NARA tinklalaidę sugrįžta senų bičiulių žurnalistės Bertos Tilmantės ir psichologo Andriaus Jančiausko pokalbis. Jų pasirinkta tema – atvirumas. Atvirumo mes siekiame vieni iš kitų, o taip pat ir iš savęs pačių. Bet ką praktiškai tai reiškia? Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu. Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius  Titulinės fotografijos autorė – Rūta Meilutytė.

Politikų vizijose natūralios pakrantės neretai laikomos nebaigtomis arba neįrengtomis. Tačiau būtent jos vėsina aplinką, palaiko biologinę įvairovę ir leidžia miestui kvėpuoti. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kartu su geografijos mokslininkėmis kalbamės apie natūralių Neries pakrančių reikšmę miestui: vandens lygių kaitą, šlaitų eroziją, požeminius šaltinius, migracijos koridorius ir mikroklimatą. Aptariame ir Vilniaus miesto pristatomus Neries urbanizacijos planus: kokios upės ir jos pakrančių funkcijos dažniausiai lieka nepastebėtos ir kokios būna pakrančių urbanizacijos pasekmės? Kokia yra žygeivystės Lietuvoje tradicijas formavusių ir plėtojančių geografių patirtis keliaujant su gyventojų grupėmis Neries krantais? Kaip kinta Neris ir kaip urbanizacijos apraiškos paveikia miestų upes ir upelius? Geografijos perspektyva padeda pažvelgti į upę ne kaip į dar „neįrengtą“ erdvę, bet kaip į sudėtingą gamtinę infrastruktūrą, palaikančią miesto gyvybę.Laidos viešnios – geografijos mokslininkės: daugelį metų Gamtos tyrimų centre dirbusi dr. Regina Morkūnaitė, žygeivystės Lietuvoje pradininkė ir Antakalniečių bendruomenės tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Giedrė Godienė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba

Kaip sudaryti sąlygas tautinės mažumos vaikui tiek pažinti savo tautos tradicijas, kalbą, tiek įgyti kokybišką išsilavinimą ir mokėti valstybinę kalbą?Ved. Darius Matas

Nėra dienos, kad socialiniuose tinkluose nerastum naujų įrašų apie atnaujintų bendrojo ugdymo programų (BUP) broką - dalijasi tiek mokiniai, tiek jų tėvai, tiek mokytojai – nuo matematikų iki biologų.Ar iš tikrųjų atnaujintos programos tokios prastos, palyginti su buvusiomis, ar tas nepasitenkinimas girdimas tik todėl, kad šiandien visi turi galimybę nevaržomai rašyti ir išsakyti savo nuomonę socialiniuose tinkluose? O ir kodėl absoliuti dauguma edukologų, didaktų tyli?Svarbu išsiaiškinti, ar specialistai, kūrę naująsias programas, tyrėjo kompetencijų ne tik savo dalyko, bet ir neuromokslo, mokinių amžiaus tarpsnių išmanymo? Pagaliau, jei programos išties prastos, kada realiai galima tikėtis pasikeitimų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja programų atnaujinime dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, Lietuvos istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos deleguota į Nacionalinės švietimo agentūros sudaromas Mokomojo dalyko tarybas, naujosioms programoms taisyti, Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Nemenkai smuko prezidento Gitano Nausėdos reitingas, jis žemiausias per jo prezidentavimo laiką. Taip pat sumenko gyventojų palankumas socialdemokratams, pasitikėjimais jais mažiausias per 4 metus. Tai parodė „Vilmorus“ „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta apklausa.Laidoje – politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir 15min.lt“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Apie „groomingą“, arba vaikų viliojimą siekiant išnaudoti seksualiai, įtraukti į nusikalstamas veiklas. Kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus, kodėl atpažinus viliojimą svarbu kreiptis į tarnybas? Laidoje „10-12“ – organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.

Kaip žinią apie jų vaikui nustatytą disleksiją priimti tėvams? Kuo padėti gali specialistai?Studijoje logopedė Lina Narkevičienė ir viena iš Lietuvos disleksijos asociacijos steigėjų Agnė Liucilė Grickevičė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Rageliene ir atvejo vadybininke Rita Trečiakauskiene.Pašnekovės pasakoja, kaip ir kodėl jos rinkosi dirbti socialinį darbą, su kokiomis situacijomis susiduria kiekvieną dieną ir paneigia dažnai girdimą nuomonę, kad socialiniai pedagogai dirba tik su asocialiomis šeimomis: „Kylančios įvairios socialinės problemos nesirenka statuso ar tautybės, visuomeninės padėties. Sunkumų gali iškilti bet kurioje šeimoje. Svarbu – nebijoti kreiptis pagalbos“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

❗ Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, politologas Arvydas Medalinskas ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas komentuoja karščiausią dienos naujieną.00:00 Pažeista Lenkijos oro erdvė4:22 Koks atsakas? 8:23 Rusija stiprėja? 11:15 JAV ir Europos reakcija16:55 Putinas trina ribas 19:32 Zapad pratybos 21:52 Kiek pasiruošę provokacijoms? Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=k3GStu2Jv8Y

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis poatostoginis stresas. Temą apžvelgė klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė.

Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, – taip kalba dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Jis prieš trejus metus teigia supratęs, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Ved. Darius Matas

Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad apie verslo kūrimą pasvarsto beveik pusė jaunų žmonių. Bet tuo viskas ir baigiasi. Kodėl jauni žmonės taip ir nesiryžta imtis ko nors savo? Ir kokie darbdaviai yra tie, kurie vis dėlto ėmėsi susigalvotos veiklos, išsilaiko patys ir suteikia darbo kitiems? Kas jiems svarbu, kaip jie vertina vyresnius darbuotojus? Apie tai, kokia darbdavių karta auga, diskutuoja personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė ir Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.Ved. Irma Janauskaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Menininko Ray Bartkaus ir kultūros atašė Ukrainoje Tomo Ivanausko iniciatyva jau antrus metus menininkai keliavo į Ukrainą, kad savo darbais papuoštų vieno iš Ukrainos miesto pastatų sienas.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Šįvakar prasideda 10-asis „Midsummer Vilnius“. Atidarymo koncerte su nuotykiais į Lietuvą keliavusio brito Benjamin Clementine koncertas.Preilos bibliotekoje atidaroma fotografo Vytauto Gaižausko fotokoliagrafijų paroda „Pasivaikščiojimas Nidoje su Thomu Mannu“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – ketvirtajai kadencijai Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke perrinkta Dalia Henkė.Ved. Marius Eidukonis

Pusės kūno nevaldantis, dukart Lietuvos rekordininkas Gintautas Markevičius ruošiasi į 4000 kilometrų įkvepiančią kelionę. Klaipėdiečio tikslas – elektriniu triračiu apvažiuoti Baltijos šalis.Ar etiketėje becukre vadinama duona tokia iš tiesų yra? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Jonas. Kaunietis rašo: „Sveiki, pamėgau Mortos duoną su salyklu ir medum. Pažiūrėjau sudėtį - sveika, ruginė, tik 4.5 g cukraus 100 g produkto. Bet truputį su neramino Po kurio laiko kad duona labai skani - tai yra saldi. Apgavystė paaiškėjo, kai dirbtinis intelektas išnarstė jos sudėtį, skelbiamą etiketėje.“Į ką svarbu atkreipti dėmesį, planuojant laisvalaikį gamtoje?Šiandien, birželio 4-ąją, minime 180-tąjį rašytojos Žemaitės gimtadienį. Daugiau apie Žemaitę - pokalbyje su rašytojos palikuone ir muzikos atlikėja, kurią įkvėpė ši garsi rašytoja.Pasaulinės maisto tendencijos brėžia naujas galimybes rabarbarams.Ved. Darius Matas

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.Ved. Artūras Matusas

1863 - 1864m. vyko LDK ir Lenkijos karalystės tautų sukilimas. Kodėl svarbu jį prisiminti ir minėti Lietuvoje?Gruodį baigėsi paraiškų teikimas žemės ūkiui modernizuoti. Visam sektoriui bus paskirstyta apie 40 mln eurų, už kuriuos būtų galima modernizuoti pastatus, pirkti programinę įrangą.Skirtingos gyvenimo aplinkybės gali nulemti miego trūkumą ar prastą poilsio kokybę. Ką daryti, kad poilsio trūkumas sukeltų kuo mažiau neigiamų padarinių.Jau rytoj prisieks JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas. Iškilmių išvakarėse šalyje rengiamos ir protesto ir palaikymo akcijos.Jungtinėje Karalystėje greitosios medicinos pagalbos ekipažai stringa skubios pagalbos skyriuose ir nespėja pas pacientus, netgi sunkios būklės. Kodėl susidarė tokia situacija?Ved. Gabija Narušytė

Studijoje lankosi stovyklautojas, video kūrėjas Dovydas Šimašius. Jeigu nežinote, tai Dovydas turi savo YouTube kanalą apie išgyvenimą miške. Podcasto metu pakalbėjom apie iššūkius stovyklaujant, įrangą, video motavimą, pasidalinom savo patirtimi ugnies užkurime ir kt.Support the show

Audra Baranauskaitė. „Pelikanas Pranas ir taksas Antanas, arba Kaip svarbu pasiklydus rasti draugą“. Skaito Dalius Skamarakas

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Baugiai atrodo galimybės“, – taip sako dirbinio intelekto lektorius Darius Grigaliūnas, žiūrėdamas į su dirbtiniu intelektu sugeneruotas nuotraukas. Vienoje jų matyti, kaip bučiuojasi kandidatai į Jungtinių Valstijų prezidento postą – Kamala Harris ir Donaldas Trumpas. Dalis vartotojų tokią dezinformaciją kuria naudodamiesi Elono Musko kompanijos sukurtu įrankiu. Ko milijardierius siekia tokiomis naujovėmis bei kaip užkirsti kelią dezinformacijai?Norintys mokytis „Kursuok“ švietimo platformoje ir dar šiemet gauti iki 500 eurų finansavimą, šia galimybe galės pasinaudoti nuo rugsėjo 1 dienos.Į Seimo rinkimus patekti bandantis ūkininkas Kauno turguje pardavinėjo mėsos produktus po vieną eurą. Rinkimų organizatoriai aiškinasi, ar taip ūkininkas papirkinėjo rinkėjus.Šiandien minima Senelių diena, tad iki 9 val. kviečiame komentaruose dalintis, kokias senelių perduotas tradicijas puoselėjate iš kartos į kartą. Vienam jūsų padovanosime LRT puodelį.

Šio ryto rubrikoje „Auga ir balkone“ išgirsite apie tai, kaip balkone susikurti aviečių sodą.Kiek vėliau aiškinsimės, kiek šiemet kainuos studento gyvenimas ir kaip elgtis, kad jo ilgam neapkartintų prasti savarankiški sprendimai. Pokalbis apie tai - po aštuntos valandos žinių.Ekspertai vertina, kaip į Unesco pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių Nerija pasiruošusi prisitaikyti prie klimato kaitos. Specialistai pastebi, kad įvairių apsaugos priemonių neretai imamasi tik nutikus ekstremaliam įvykiui.Atsisveikinant su vasara kviečiame komentaruose iki 9 val. pasidalinti gražiausia jūsų šios vasaros akimirka. Vienam jūsų padovanosime du kvietimus į „MO“ muziejų Vilniuje.

Lietuvos valstiečių iš žaliųjų partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Aurelijus Veryga. Jis išrinktas į Europos Parlamentą ir šio mandato kol kas atsisakyti neketina.Krašto apsaugos ministerija pristatė pasirengimo dienai „X“ kursą. Per jį gyventojai sužinos, kaip galėtų įsitraukti į neginkluotą pasipriešinimą karo atveju. Tikimasi, kad dar šiemet kurso išklausys apie 30 tūkstančių, o kitąmet – daugiau nei 50 tūkstančių piliečių.Lietuvą užplūdus karščiams, minios poilsiautojų atgaivos ieško šalies pajūryje. Gelbėtojai ir medikai pastarosioms dienomis fiksuoja išaugusias darbo apimtis, daug problemų kelia žmonės, ignoruojantys perspėjimus esant kaitriausiai saulei nebūti gryname ore.Vilniaus universitetas įteikė atminties diplomus okupaciniais metais iš jo pašalintiems bendruomenės nariams. Renginyje taip buvo pagerbtas 41 nuo totalitarinių režimų nukentėjęs ir iš universiteto daugiau nei prieš 80 metų pašalintas asmuo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra.„Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasarį ir pati pamatykit“, – atkirto Vilniuje Gedimino pr. prie savo traktoriaus užkalbintas ūkininkas iš Rokiškio rajono.Viešojoje erdvėje dalis ūkininkų dar aštriau šaipėsi iš aplinkosaugos priemonių ir jas palaikančių aplinkosaugos organizacijų. Tuo metu šios surengė savo protestą pavadinimu „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“ ir ragino Vyriausybę derybose su protestuojančiais žemdirbiais nepamiršti viešųjų aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.„Šitas protestas yra jėgos demonstravimas“, – sako prie akcijos prisijungęs dr. Ričardas Skorupskas iš VU Geomokslų instituto. – „Jei jie tą energiją skirtų pokyčiams, visiems būtų geriau. Bet įtariu, kad politikai prieš rinkimus neturės valios užtikrinti, kad po dešimtmečio neturėtume blogesnės situacijos negu dabar turime.“Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į prastą pusės Lietuvos upių ir ežerų būklę, vis sparčiau nykstančius įprastus kaimo kraštovaizdžio paukščius ir nualintą dirvožemį. Visi šie reiškiniai susiję su intensyvėjančia Europos Sąjungos subsidijuojama Lietuvos žemės ūkio veikla.„Svarbu yra ne tik tai, kad jie mums užaugina maistą, bet labai svarbu KAIP tai padaro“, – pažymi KTU sociologijos profesorė Audronė Telešienė. Pasak jos, klimato krizės ir biologinės įvairovės nykimas veikia ir maisto tiekimo sistemas, tad reikalaudami atšaukti aplinkosauginius reikalavimus, ūkininkai iš esmės kasa duobę sau ir mums visiems.Kaip žemės ūkis veikia aplinką ir ką reiškia ūkininkų priešinimasis jos apsaugai?Autorė Vaida Pilibaitytė

Šventiniu laikotarpiu gyventojai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Svarbu tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti savo namus, nes vagys kasmet veikia vis aktyviau – tai rodo augantis bendras vagysčių skaičius. Svarbiausi priminimai, ką reikia padaryti, paliekant namus ilgesniam laikui.Šiais metais kalėdinis savaitgalis itin ilgas – laukia keturios laisvos dienos. Tačiau yra nemaža dalis dirbančiųjų, kuriems darbas nesustoja ir tenka dirbti, nepriklausomai, kokia tai diena. Kaip mokamas atlygis, dirbant švenčių dienomis? Ar pavyksta visiems susitarti su darbdaviais?Peršalimo ligų sezonas prasidėjęs, o švenčių metu sergamumas padidėja. Svarbu kreipti dėmesį į simptomus, pirmuosius ligos požymius, saugoti save ir artimuosius, kad po švenčių visi galėtų vėl grįžti į darbus.2023-iuosius pelnytai galima vadinti dirbtinio intelekto metais. Sparčiai išpopuliarėjęs kalbos robotas ChatGPT ir kiti turinio kūrimo įrankiai kelia susižavėjimą ir klausimus, kuriems atsakymai dar tik ieškomi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip gimsta muzika, kuri į klasikinės muzikos koncertų sales pritraukia naujų ir jaunesnių klausytojų? Rubrikoje „Išskirtinės asmenybės“ pažintis su lietuvių kompozitoriumi ir dirigentu, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO įkūrėju ir meno vadovu Gediminu Gelgotu.Ką daryti, kai pašto dėžutėje reklamos daugiau, nei laiškų? Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdiškis Gediminas, kuris rašo: „norėčiau, kad į mano, ir kaimynų pašto dėžutes nebūtų metamos prekybos tinklų reklamos. Dėl to pašto dėžučių nebeįmanoma naudoti pagal jų paskirtį - korespondencijai. Ypač šiukšlinama prieš šventes“.Vieno ekonomisto socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltas kurortinio būsto Lietuvos ir Ispanijos pajūryje palyginimas įplieskė diskusiją. Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje gerokai aukštesnės? Laidoje ne tik paskaičiuosime tokių investicijų atsiperkamumą, bet ir aptarsime rizikas, kurias būtina įvertinti prieš atliekant tokį žingsnį.Taip pat pakviesime į atokų Akmenės rajono ViliOšių kaimą. Ten iš tėvų perėmę maitinimo ir apgyvendinimo verslą RobertA ir Dovydas Gerdauskiaiii jį puoselėja ir turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „ViliOšiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, sodyboje rengiamos šventės ar galima tiesiog pailsėti.Rubrika „LRT faktai“. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar Lietuvos demografinė situacija po pandemijos išties pagerėjo ir šiais metais pasiekė iki pandeminį lygį. Ką rodo statistika ir sako ekspertai? LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Darius Matas

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie Palestinos lyderį, Nobelio taikos premijos laureatą Yasserą Arafatą.Kuo gyvena Argentinos lietuviai? Studijoje lankosi Argentinos lietuvių bendruomenės vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.Kitų metų gegužės 12 d. vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Ką gyventojams reikia žinoti apie šį referendumą?2024 m. sausio 15 d. Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui būtų suėję 77 m. Ta proga Palangos koncertų salė rengia parodą, prie kurios kviečia prisidėti visus turinčius daiktų, menančių šią neeilinę asmenybę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukraina Šveicarijos maisto milžinę „Nestle“ pavadino karo rėmėja. Tokios kritikos bendrovė susilaukė dėl to, kad toliau vykdo veiklą Rusijoje. Ar rinkdamiesi prekes ir paslaugas lietuviai atkreipia dėmesį, ar jų gamintojai ir tiekėjai tebedirba Rusijos rinkoje?Kaip situacija Artimuosiuose Rytuose nušviečiama Libane? Kaip karas paveikė vietos gyventojų kasdienybę? Pokalbis su Libane gyvenančiu lietuviu.Išaugus kibernetinių atakų ir skaitmeninio sukčiavimo atvejų skaičiui, saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad su didesne rizika gali susidurti nuotoliniu būdu dirbantys žmonės. Esminiai patarimai, kad nuotolinis darbas nevirstų kibernetine grėsme.Ved. Darius Matas

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis įrašytas 2023 m. vasario 24 dieną vykusiose Sveikatos dienose. Už sukvietimą ir iniciatyvą ačiū Krizinio nėštumo centrui ir jo savanorei Vilmai Ragauskienei. Už įrašą - EXTRA FM. „Motinystė kaip niekas kitas išmoko mus pasirūpinti savimi ir, kad ir kaip banaliai tai skamba, – moko mus mylėti save. Atleisti sau – sunkiausias darbas. Priimti savo žemiškumą, netobulumą ir kartu pamatyti save tame tikrą ir nuostabią yra vidinė kelionė. Kartais nelengva, kartais skausminga, bet tikrai verta nukeliauti. Mes norim vaikams duoti geriausia – prašom, kas gali būti geriau, nei perduoti kaip mylėti save ir kaip mokytis meno gyventi“, – kviesdama į pokalbį dalinosi Sigita Valevičienė. TOBULA gali nužudyti GERAI. Aš šio pokalbio laukiau su mintimi, kad mes juk visi sutinkame, jog nėra tobulų žmonių. Nėra tobulų mamų. Akivaizdu juk. Bet kodėl tada kasdien vis tiek sugebame rasti dėl ko sau papriekaištauti? Kodėl tada vis tiek graužia ta kaltė, jog kažką galėjau padaryti geriau? Daugiau. Labiau. Švelniau. Bet būti kasdien vis geresnei lyg ir nėra labai blogai, ar ne? Juk dėl to, kad mes norime vis daugiau sužinoti, vis daugiau išmokti ir pasiekti, mūsų pasaulis juda pirmyn. Kur tas vidurys tarp tobulybės paieškų ir stovėjimo vietoje? Kada jau esu ta „pakankama mama“? O kada verta pasistengt labiau? Koks vaidmuo kaltės ir gėdos jausmo atsiradimui turi mūsų kultūra, socialiniai tinklai ir ten vyraujantis pagražintas, epizodiškai pateikiamas kitų žmonių gyvenimas? Kas nutinka motinystės vaizdiniui mūsų akyse, kai vienintelis jo formavimosi kanalas yra socialiniai tinklai? Kaip iš tikrųjų mylėti save netobulą, klystančią, susimaunančią vėl ir vėl? Labai įsiminė psichologės Sigitos Valevičienės  mintys apie tai, jog tobuliems mums nereikalingas santykis. Juk mes tada sau patys fainiausi ir geriausi. Vadinasi, netobulumas mums dovanoja santykį, ryšį. Su vaikais, su draugėmis, su vyru. Su kitu žmogumi. O artimi santykiai irgi padeda pamatyti, jog ne aš viena tikrai tikrai esu klystanti. Tas žinojimas kažkaip padeda labiau ir save priimti, ir kitiems už jų netobulumą atleisti.Gero klausymo.Kalbėkime, mamosMarija