Podcasts about svarbu

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis poatostoginis stresas. Temą apžvelgė klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė.

Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, – taip kalba dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Jis prieš trejus metus teigia supratęs, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Ved. Darius Matas

Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad apie verslo kūrimą pasvarsto beveik pusė jaunų žmonių. Bet tuo viskas ir baigiasi. Kodėl jauni žmonės taip ir nesiryžta imtis ko nors savo? Ir kokie darbdaviai yra tie, kurie vis dėlto ėmėsi susigalvotos veiklos, išsilaiko patys ir suteikia darbo kitiems? Kas jiems svarbu, kaip jie vertina vyresnius darbuotojus? Apie tai, kokia darbdavių karta auga, diskutuoja personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė ir Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.Ved. Irma Janauskaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Menininko Ray Bartkaus ir kultūros atašė Ukrainoje Tomo Ivanausko iniciatyva jau antrus metus menininkai keliavo į Ukrainą, kad savo darbais papuoštų vieno iš Ukrainos miesto pastatų sienas.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Šįvakar prasideda 10-asis „Midsummer Vilnius“. Atidarymo koncerte su nuotykiais į Lietuvą keliavusio brito Benjamin Clementine koncertas.Preilos bibliotekoje atidaroma fotografo Vytauto Gaižausko fotokoliagrafijų paroda „Pasivaikščiojimas Nidoje su Thomu Mannu“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – ketvirtajai kadencijai Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke perrinkta Dalia Henkė.Ved. Marius Eidukonis

Pusės kūno nevaldantis, dukart Lietuvos rekordininkas Gintautas Markevičius ruošiasi į 4000 kilometrų įkvepiančią kelionę. Klaipėdiečio tikslas – elektriniu triračiu apvažiuoti Baltijos šalis.Ar etiketėje becukre vadinama duona tokia iš tiesų yra? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Jonas. Kaunietis rašo: „Sveiki, pamėgau Mortos duoną su salyklu ir medum. Pažiūrėjau sudėtį - sveika, ruginė, tik 4.5 g cukraus 100 g produkto. Bet truputį su neramino Po kurio laiko kad duona labai skani - tai yra saldi. Apgavystė paaiškėjo, kai dirbtinis intelektas išnarstė jos sudėtį, skelbiamą etiketėje.“Į ką svarbu atkreipti dėmesį, planuojant laisvalaikį gamtoje?Šiandien, birželio 4-ąją, minime 180-tąjį rašytojos Žemaitės gimtadienį. Daugiau apie Žemaitę - pokalbyje su rašytojos palikuone ir muzikos atlikėja, kurią įkvėpė ši garsi rašytoja.Pasaulinės maisto tendencijos brėžia naujas galimybes rabarbarams.Ved. Darius Matas

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.Ved. Artūras Matusas

2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija bei su ja įsigaliosianti šaukimo reforma kelia daugybę klausimų šiųmečių dešimtokų bei jaunesnių vaikinų tėvams.Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie baigs gimnazijas ar profesines mokyklas, bus pašaukti atlikti devynių mėnesių trukmės privalomosios karo tarnybos? Ar tikrai jie po gimnazijos iš karto negalės stoti į universitetus bei kolegijas, kaip buvo iki šiol (ir tik baigę studijas atlikti pareigą tėvynei)? Svarbu ir tai ar išliks galimybė studentams atlikti privalomąją karo tarnybą (per keletą metų) savaitgaliais?O ir kiek tiesos, kad kai kurių profesijų atstovai, kaip antai gydytojai, slaugytojai, akušeriai, avionikos ar aviacijos bei kiti trūkstamų kariuomenėje kvalifikacijų specialistai į privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami net iki 31-erių metų? Taip pat ar bus galima atlikti alternatyvią tarnybą?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa bei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir padėjo suprasti, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai padirbėti. Tokio principo laikosi ir ūkininko sūnus Modestas, diplomuotas agronomas, ryžtingai nusiteikęs tęsti šeimos ūkio veiklą.Vilniaus kolegijoje drabužių siuvimo projektavimo mokslus baigusi ir 6 m. pramonėje padirbėjusi kaunietė Jovita Liužinienė dabar su šeima gyvena Jonavos rajone netoli Upninkų esančiame vienkiemyje. Su vyru Remigijumi tvarkosi nedideliame ūkelyje ir keičia profesiją, pradeda keramikės veiklą. Kas paskatino ir kaip sekasi?Šių metų žiemą kol kas nebuvo rimto sniego, o ir šaltukas tik šią savaitę spustelėjo, bet sąlygos peršalimams, įvairioms kvėpavimo takų ligoms plisti tikrai tinkamos. Be to ir lėtai trumpėjantis tamsus paros metas išbando visų kantrybę, kurdamas prastą nuotaiką. Žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė mano, kad daugeliui išvengti ligų ir geriau jaustis gali padėti mėta.Ved. Arvydas Urba

Gynybos pramonė Lietuvoje – šaka, kuri, neabejojama, plėsis. Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė rudenį skaičiavo, kad šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje veikia 85 organizacijos ir dar dalis inovatyvių šalies įmonių, taip pat startuolių domisi galimybėmis šioje srityje. Be to, laukiama Vokietijos gynybos pramonės milžino gamyklos. Profesinės sąjungos klausia: kas dirbs, iš kur gynybos pramonė gaus gerų darbuotojų?Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė

1863 - 1864m. vyko LDK ir Lenkijos karalystės tautų sukilimas. Kodėl svarbu jį prisiminti ir minėti Lietuvoje?Gruodį baigėsi paraiškų teikimas žemės ūkiui modernizuoti. Visam sektoriui bus paskirstyta apie 40 mln eurų, už kuriuos būtų galima modernizuoti pastatus, pirkti programinę įrangą.Skirtingos gyvenimo aplinkybės gali nulemti miego trūkumą ar prastą poilsio kokybę. Ką daryti, kad poilsio trūkumas sukeltų kuo mažiau neigiamų padarinių.Jau rytoj prisieks JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas. Iškilmių išvakarėse šalyje rengiamos ir protesto ir palaikymo akcijos.Jungtinėje Karalystėje greitosios medicinos pagalbos ekipažai stringa skubios pagalbos skyriuose ir nespėja pas pacientus, netgi sunkios būklės. Kodėl susidarė tokia situacija?Ved. Gabija Narušytė

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.Baigiantis Švyturių metams entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai.Kaip vystyti menininko karjerą nuo Europos meno centrų nutolusiame mieste? Dalijasi šių metų Europos kultūros sostinės Budės kūrėjai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?„Svarbu pažinti Lietuvai reikšmingą paveldą tokiame globalėjančiame pasaulyje, kai mūsų tiek daug gyvena svetur“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovė Agnė Pancerovaitė. Kokie mums svarbūs objektai yra Prancūzijoje?Neseniai 70-metį paminėjęs Algis Griškevičius VDA erdvėje „Titanikas“ pristato parodą „Tik sankirtų aidas“. Interviu „Kultūros savaitei“ kūrėjas pasakoja apie savo požiūrį į tapybą ir fotografiją, apie netikėtus fotografijų siužetus ir pasiruošimą jiems.Ved. Austėja Kuskienė, red. Indrė Kaminckaitė

Kokią kavą labiausiai mėgstate? Juodą? Espresso? O gal su daug pieno ir cukrumi? Kavos ekspertas, "Sorpreso coffe shop" vadovas Andrius Bondarevas sako, kad nesvarbu, kokią kavą geriate, svarbu pasimėgauti, juk kava - ypatingas - šimtais skonių ir poskonių turtingas gėrimas.

Savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje metu vyko pokalbis tarp rašytojų Kristinos Sabaliauskaitės ir Amelie de Bourbonne Parme. Pasakoja Ignas Zalieckas;Kultūros ministerijos perduoda Lietuvos Respublikos kultūros atašė funkcijas Lietuvos kultūros institutui. Pokalbis su kultūros viceministre Daiva Urbanavičiene ir Lietuvos kultūros instituto direktore Julija Reklaitė;Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclere prof. dr. Lina Kaminskiene apie mokytojų trūkumo problemą Kaune ir Lietuvoje;Pokalbis apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje ir projektą „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“ su Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovėmis - komisijos pirmininke doc. dr. Vaidute Ščigliene, Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadove Viktorija Gadeikiene ir Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vyriausiaja specialiste, projekto vadove Agne Pancerovaite;Užsienio spaudos apžvalga.Ved. Donatas Šukelis

Studijoje lankosi stovyklautojas, video kūrėjas Dovydas Šimašius. Jeigu nežinote, tai Dovydas turi savo YouTube kanalą apie išgyvenimą miške. Podcasto metu pakalbėjom apie iššūkius stovyklaujant, įrangą, video motavimą, pasidalinom savo patirtimi ugnies užkurime ir kt.Support the show

Šią laidą "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" skirkime madai ir stiliui, - kiek tai svarbu jaunam žmogui? Kada pradeda formuotis poreikis pačiam vaikui spręsti, ką ir kaip apsirengti? Rūbas yra tiesiog būtinybė ar ir saviraiškos būdas? Jeigu tai galimybė išreikšti save, kaip tuomet jaustis, kai reikia dėvėti uniformas...? Šie ir daugybė kitų klausimų bei atsakymų - "FM99" radijo pokalbyje su Milda, kuri lanko modelių mokyklą, Saule, kuri fotografuoja, bei Daniele - Saulės fotografijų modeliu. Visos merginos domisi mada, stiliumi, tačiau stengiasi puoselėti tvarumo, ekologijos idėjas.

Audra Baranauskaitė. „Pelikanas Pranas ir taksas Antanas, arba Kaip svarbu pasiklydus rasti draugą“. Skaito Dalius Skamarakas

Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne'ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilniaus rajone skinamų gėlių ūkį turinti Evelina Persijanova sako, kad norinčiųjų auginti daug, bet svarbu apgalvoti, kaip tas gėles realizuoti. Bijūnus, jurginus, kosmėjas, kardelius, cinijas, flioksus ir kitas gėles auginanti Evelina sako, kad savo veiklos nišą jau rado. Šalia gėlių pardavimo, moteris užsiima visiškai nauja veikla Lietuvoje, tai bijūnų dirbtuvės, kuriose mokoma kaip auginti, iškasti, padauginti ir atskirti ligas. Augant susidomėjimui, planuojama plėsti šią veiklą.Tęsiama vaisių, daržovių, pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo programa. Ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai bei pradinių klasių mokiniai ir toliau gaus ekologiškų arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą išaugintų (pagamintų) produktų. Kiek vaikų šalyje gauna sveikesnį maistą?Rubrikoje „Užsienio naujienos“ pažintis su Simona Ševčenkaite ir Pauliumi Briedžiu, kurie ne vienus metus keliauja į Prancūziją skinti vynuogių. Dėl gausaus lietaus šį sezoną vynuogių derlius prastesnis.Ved. Rūta Simanavičienė

„Baugiai atrodo galimybės“, – taip sako dirbinio intelekto lektorius Darius Grigaliūnas, žiūrėdamas į su dirbtiniu intelektu sugeneruotas nuotraukas. Vienoje jų matyti, kaip bučiuojasi kandidatai į Jungtinių Valstijų prezidento postą – Kamala Harris ir Donaldas Trumpas. Dalis vartotojų tokią dezinformaciją kuria naudodamiesi Elono Musko kompanijos sukurtu įrankiu. Ko milijardierius siekia tokiomis naujovėmis bei kaip užkirsti kelią dezinformacijai?Norintys mokytis „Kursuok“ švietimo platformoje ir dar šiemet gauti iki 500 eurų finansavimą, šia galimybe galės pasinaudoti nuo rugsėjo 1 dienos.Į Seimo rinkimus patekti bandantis ūkininkas Kauno turguje pardavinėjo mėsos produktus po vieną eurą. Rinkimų organizatoriai aiškinasi, ar taip ūkininkas papirkinėjo rinkėjus.Šiandien minima Senelių diena, tad iki 9 val. kviečiame komentaruose dalintis, kokias senelių perduotas tradicijas puoselėjate iš kartos į kartą. Vienam jūsų padovanosime LRT puodelį.

Šio ryto rubrikoje „Auga ir balkone“ išgirsite apie tai, kaip balkone susikurti aviečių sodą.Kiek vėliau aiškinsimės, kiek šiemet kainuos studento gyvenimas ir kaip elgtis, kad jo ilgam neapkartintų prasti savarankiški sprendimai. Pokalbis apie tai - po aštuntos valandos žinių.Ekspertai vertina, kaip į Unesco pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių Nerija pasiruošusi prisitaikyti prie klimato kaitos. Specialistai pastebi, kad įvairių apsaugos priemonių neretai imamasi tik nutikus ekstremaliam įvykiui.Atsisveikinant su vasara kviečiame komentaruose iki 9 val. pasidalinti gražiausia jūsų šios vasaros akimirka. Vienam jūsų padovanosime du kvietimus į „MO“ muziejų Vilniuje.

Tikintys yra Kristaus liudytojai. Svarbu, nepraleisti progos ir išdrįsti kitiems papasakoti apie Kristų. Tačiau nemažiau svarbu, kaip žiūrime į tuos, kuriems kalbame. Evangelisto Jono aprašytas epizodas, kurį nagrinėju, itin ryškiai atskleidžia, kuomet Evangelija pasiekia širdį. Registracija į renginį "Susitikimai Kelyje", kuris vyks Palangoje rugpjūčio 24 d. čia: https://biciuliams.lt/sk-registracija/

Poilsis vaikui reikšmingas, kaip ir bet kuriam suaugusiam žmogui. FM99 eteryje apie tai pasakojo Gitana Salickienė, vaiko teisių gynėja, psichologė.

Protmūšiai – ir pramoga, ir mąstymo lavinimas. Apie muzikinius protmūšius ir šį vis populiarėjantį laisvalaikio leidimo būdą kalbamės su muzikinių protmūšių organizatoriumi, portalo 15min.lt žurnalistu Ugniumi Antanavičiumi.Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka.Sostinės „AP galerijoje“, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, pradedama eksponuoti Vokietijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Sigitos Laubengaier tapybos paroda „Susijungimai netyčia“. Apie tai, kas menininkės darbuose susijungia ir kodėl – pokalbis su kūrėja.LRT Klasikos vasaros sezone - sugrįžęs pokalbių ciklas „Žvaigždžių alėja“. Naujame laidos epizode - pokalbis su bene žymiausiu britų jaunosios kartos violončelininku Sheku Kanneh-Masonu, kuris šią vasarą atidarė Vilniaus festivalį. Ką reiškia būti žymios muzikų šeimos dalimi? Ar jautė spaudimą, grodamas Princo Hario ir Meghan Markle vestuvėse?Didžioji aistra – teatras. Ir nuolat sekamas kultūros pasaulio pulsas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši teatrologė, kultūros žurnalistė, laidos „Teatras“ kūrėja Margarita Alper.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos valstiečių iš žaliųjų partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Aurelijus Veryga. Jis išrinktas į Europos Parlamentą ir šio mandato kol kas atsisakyti neketina.Krašto apsaugos ministerija pristatė pasirengimo dienai „X“ kursą. Per jį gyventojai sužinos, kaip galėtų įsitraukti į neginkluotą pasipriešinimą karo atveju. Tikimasi, kad dar šiemet kurso išklausys apie 30 tūkstančių, o kitąmet – daugiau nei 50 tūkstančių piliečių.Lietuvą užplūdus karščiams, minios poilsiautojų atgaivos ieško šalies pajūryje. Gelbėtojai ir medikai pastarosioms dienomis fiksuoja išaugusias darbo apimtis, daug problemų kelia žmonės, ignoruojantys perspėjimus esant kaitriausiai saulei nebūti gryname ore.Vilniaus universitetas įteikė atminties diplomus okupaciniais metais iš jo pašalintiems bendruomenės nariams. Renginyje taip buvo pagerbtas 41 nuo totalitarinių režimų nukentėjęs ir iš universiteto daugiau nei prieš 80 metų pašalintas asmuo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors sostinėje plieskia saulė, greta stūksantis Kaunas – pamažu juodyn.Juodavo Nida, juodavo Palanga, juodavo Vilnius, pajuos ir Kaunas. Birželio 28-ąją „Pergalės“ plieno fabrike ūš ne stambiagabaritės mašinos, bet tamsūs sintezatoriai ir šaižios gitaros. Transformuotoje betoninėje erdvėje – grupių „Solo Ansamblis“ ir „ba.“ transformuotas Kaunas. „Juodas Kaunas“.Šiame bus pristatyta ir naujoji dviguba grupės „Solo Ansamblis“ vinilinė plokštelė, kurioje – drauge su elektroninės muzikos kūrėju Roe Deers „sukaltas“ minialbumas „SAoRD“, taip pat šio remiksų, kurtų L.F.T., Charlie, Carlo Onda, Patricia Kokett, rinkinys.Apie viena, apie kita, apie trečia ir ketvirta LRT OPUS studijoje – grupės „Solo Ansamblis“ nariai: Vytautas Leistrumas ir Giedrius Kiela.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

„Katalikybė turi atsikratyti „triumfalizmo erezijos“, jei nori tapti sinodiškesnė ir geriau evangelizuoti sekuliariame amžiuje“, – teigia žinomas čekų teologas ir filosofas kun. Tomašas Halikas. „Mes laikome save societes perfecta, arba tobula visuomene, kuri pernelyg linkusi pasikliauti vien tik savimi“, - sakė Halikas, kuriam Vatikano sinodo biuras neseniai pasiūlė pravesti balandžio ir gegužės sandūroje vykusį maždaug 200 klebonų iš viso pasaulio susitikimui. Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujas „Artumos“ numeris: apie katalikišką žiniasklaidą, žurnalisto pašaukimą ir naują Kazio Lozoraičio vardo stipendiją pasakoja žurnalo vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas.Užsienio spaudos apžvalga: kodėl mažėja moterų vienuolių pašaukimų Lenkijoje ir kas yra „užnuodoytos bendruomenės“ (parengė Giedrius Tamaševičius).Šeštinių pokalbis: kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus žengimo į dangų minėjimą apaštalo Pauliaus laiškuose.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Svarbu, kad ne ruskis...“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

M. Marcinkevičiaus ligoninės palata buvo Onutės paskutiniai žemiškieji namai, kuriems jaukumo suteikė paliatyvios pagalbos skyriaus darbuotojai ir artimieji. „Svarbu nepamesti meilės“, - prieš mirtį kalbėjo Onutė. Ar visuomet meilė gyvenimui gali laimėti prieš nepakeliamą fizinį ir dvasinį skausmą? Ar įmanoma šlovinti gyvybę, kai iš kūno telikę vienos žaizdos, kai žmogus guli kelis metus komoje. O gal tokiais atvejais prasmingiau būtų galvoti apie pagalbą tokiam ligoniui ir, žinoma, jo artimiesiems, kuriems neabejotinai sunku pakelti kito kančią ir, regis, stebėti tokį beprasmį gyvenimą, pagalbą ne savanoriais, ateinančiais nuplauti, paskaityti, pavalgydinti, bet pagalba greičiau numirti. Ar teko iš nepagydomų ligonių išgirsti: daktare, daugiau nebegaliu kentėti, pavargau gyventi, padėkite numirti? Apie gyvenimą paskutiniuose namuose - Onutės liudijimas, o apie eutanaziją mintimis dalijasi M. Marcinkevičiaus Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Audrys Skliutas ir psichologė Regina Morkūnienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra.„Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasarį ir pati pamatykit“, – atkirto Vilniuje Gedimino pr. prie savo traktoriaus užkalbintas ūkininkas iš Rokiškio rajono.Viešojoje erdvėje dalis ūkininkų dar aštriau šaipėsi iš aplinkosaugos priemonių ir jas palaikančių aplinkosaugos organizacijų. Tuo metu šios surengė savo protestą pavadinimu „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“ ir ragino Vyriausybę derybose su protestuojančiais žemdirbiais nepamiršti viešųjų aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.„Šitas protestas yra jėgos demonstravimas“, – sako prie akcijos prisijungęs dr. Ričardas Skorupskas iš VU Geomokslų instituto. – „Jei jie tą energiją skirtų pokyčiams, visiems būtų geriau. Bet įtariu, kad politikai prieš rinkimus neturės valios užtikrinti, kad po dešimtmečio neturėtume blogesnės situacijos negu dabar turime.“Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į prastą pusės Lietuvos upių ir ežerų būklę, vis sparčiau nykstančius įprastus kaimo kraštovaizdžio paukščius ir nualintą dirvožemį. Visi šie reiškiniai susiję su intensyvėjančia Europos Sąjungos subsidijuojama Lietuvos žemės ūkio veikla.„Svarbu yra ne tik tai, kad jie mums užaugina maistą, bet labai svarbu KAIP tai padaro“, – pažymi KTU sociologijos profesorė Audronė Telešienė. Pasak jos, klimato krizės ir biologinės įvairovės nykimas veikia ir maisto tiekimo sistemas, tad reikalaudami atšaukti aplinkosauginius reikalavimus, ūkininkai iš esmės kasa duobę sau ir mums visiems.Kaip žemės ūkis veikia aplinką ir ką reiškia ūkininkų priešinimasis jos apsaugai?Autorė Vaida Pilibaitytė

Šventiniu laikotarpiu gyventojai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Svarbu tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti savo namus, nes vagys kasmet veikia vis aktyviau – tai rodo augantis bendras vagysčių skaičius. Svarbiausi priminimai, ką reikia padaryti, paliekant namus ilgesniam laikui.Šiais metais kalėdinis savaitgalis itin ilgas – laukia keturios laisvos dienos. Tačiau yra nemaža dalis dirbančiųjų, kuriems darbas nesustoja ir tenka dirbti, nepriklausomai, kokia tai diena. Kaip mokamas atlygis, dirbant švenčių dienomis? Ar pavyksta visiems susitarti su darbdaviais?Peršalimo ligų sezonas prasidėjęs, o švenčių metu sergamumas padidėja. Svarbu kreipti dėmesį į simptomus, pirmuosius ligos požymius, saugoti save ir artimuosius, kad po švenčių visi galėtų vėl grįžti į darbus.2023-iuosius pelnytai galima vadinti dirbtinio intelekto metais. Sparčiai išpopuliarėjęs kalbos robotas ChatGPT ir kiti turinio kūrimo įrankiai kelia susižavėjimą ir klausimus, kuriems atsakymai dar tik ieškomi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip gimsta muzika, kuri į klasikinės muzikos koncertų sales pritraukia naujų ir jaunesnių klausytojų? Rubrikoje „Išskirtinės asmenybės“ pažintis su lietuvių kompozitoriumi ir dirigentu, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO įkūrėju ir meno vadovu Gediminu Gelgotu.Ką daryti, kai pašto dėžutėje reklamos daugiau, nei laiškų? Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdiškis Gediminas, kuris rašo: „norėčiau, kad į mano, ir kaimynų pašto dėžutes nebūtų metamos prekybos tinklų reklamos. Dėl to pašto dėžučių nebeįmanoma naudoti pagal jų paskirtį - korespondencijai. Ypač šiukšlinama prieš šventes“.Vieno ekonomisto socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltas kurortinio būsto Lietuvos ir Ispanijos pajūryje palyginimas įplieskė diskusiją. Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje gerokai aukštesnės? Laidoje ne tik paskaičiuosime tokių investicijų atsiperkamumą, bet ir aptarsime rizikas, kurias būtina įvertinti prieš atliekant tokį žingsnį.Taip pat pakviesime į atokų Akmenės rajono ViliOšių kaimą. Ten iš tėvų perėmę maitinimo ir apgyvendinimo verslą RobertA ir Dovydas Gerdauskiaiii jį puoselėja ir turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „ViliOšiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, sodyboje rengiamos šventės ar galima tiesiog pailsėti.Rubrika „LRT faktai“. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar Lietuvos demografinė situacija po pandemijos išties pagerėjo ir šiais metais pasiekė iki pandeminį lygį. Ką rodo statistika ir sako ekspertai? LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Darius Matas

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie Palestinos lyderį, Nobelio taikos premijos laureatą Yasserą Arafatą.Kuo gyvena Argentinos lietuviai? Studijoje lankosi Argentinos lietuvių bendruomenės vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.Kitų metų gegužės 12 d. vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Ką gyventojams reikia žinoti apie šį referendumą?2024 m. sausio 15 d. Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui būtų suėję 77 m. Ta proga Palangos koncertų salė rengia parodą, prie kurios kviečia prisidėti visus turinčius daiktų, menančių šią neeilinę asmenybę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukraina Šveicarijos maisto milžinę „Nestle“ pavadino karo rėmėja. Tokios kritikos bendrovė susilaukė dėl to, kad toliau vykdo veiklą Rusijoje. Ar rinkdamiesi prekes ir paslaugas lietuviai atkreipia dėmesį, ar jų gamintojai ir tiekėjai tebedirba Rusijos rinkoje?Kaip situacija Artimuosiuose Rytuose nušviečiama Libane? Kaip karas paveikė vietos gyventojų kasdienybę? Pokalbis su Libane gyvenančiu lietuviu.Išaugus kibernetinių atakų ir skaitmeninio sukčiavimo atvejų skaičiui, saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad su didesne rizika gali susidurti nuotoliniu būdu dirbantys žmonės. Esminiai patarimai, kad nuotolinis darbas nevirstų kibernetine grėsme.Ved. Darius Matas

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Euroradijo džiazo orkestras jau pakeliui į Lietuvą. Apie šį unikalų LRT KLASIKOS projektą, pirmąjį tokį orkestrą, kurio koncerto klausysis visa Europa – orkestro siela: kompozitorius ir orkestro vadovas Jievaras Jasinskis.Aplinkosaugininkai patikrino keliasdešimt sodybų ir aiškinosi, ar gyventojai laikosi reikalavimų šalindami nuotekas? Pažeidimų rasta, tad aplinkosaugininkai perspėja apie būtinybę ištaisyti klaidas ir perspėja, kad gali grėsti baudos, jei nebus laikomasi reikalavimų. Ką privalu žinoti sodybų šeimininkams?Viso pasaulio kino gurmanų dėmesį pritraukiantis Kanų kino festivalis jau įsibėgėjo. Kokios kūrėjų staigmenos, kokie filmai tarp favoritų, kiek politikos ir koks dėmesys lietuviškam kinui? Lolita Bytautaitė tiesiai iš Prancūzijos.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje "Keturi milijonai" - Orinta Petružytė iš Dubajaus.Vyresni darbuotojai darbo rinkoje: ar baigėsi laikai, kai 50-ties ar net 40-ties turi galvoti, kad tavo karjeros pikas - jau praeity? Lietuvos visuomenei kasmet senėjant, darbdaviai turi atsigręžti į vyresnio amžiaus kandidatus. Tačiau ar taip ir vyksta? KAip keičiasi vyresnių žmonių integravimosi į darbo rinką dinamika? Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė irISM profesorė Raimonda AlonderienėKo galime pasimokyti apie sugyvenimą šių dienų Lietuvoje, atsigręždami į tautinės politikos ištakas? Neseniai pasirodėAmbasadorės, pirmosios Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinės direktorės dr. Halinos Kobeckaitės knyga „Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų 1988–1994“.Įsibėgėjo naujas muzikinis šeštadienio projektas AŠ ESU MUZIKA. Jame dešimt muzikos žvaigždžių kiekvieną savaitę atstovauja vis kitą muzikos žanrą. Kantri, disko, operos, roko ar kito stiliaus dainas atlieka tie muzikantai, kuriems nebūtinai tas stilius būdingas. Kaip sekasi atlikėjams, ir kodėl verta atrasti šį projektą, jeigu dar nesat to padarę - prodiuseris Samas Urbonavičius.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Gintarė Eidimtaitė, dirbanti Somalyje.Kokias problemas gali išspręsti Mokytojų Palaikymo Ratai? Tai - viena iš Prezidentūros globojamų Lietuvos galios iniciatyvų. Eglė Stankūnaitė, fizikos mokytoja ir mokytojų palaikymo įkūrėja.Kiek kultūros organizacijos linkusios keistis viduje ir plačiau atsiverti visuomenei? Ką daryti, jei norisi pokyčių, bet nežinai, kokių? Milda Laužikaitė, organizacijos Kūrybinės jungtys vadovė. Virginija Šiukščienė — Šiaulių Aušros muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Austėja Tavoraitė —kurianti praktikė.Kodėl mums svarbu vis iš naujo domėtis Holokaustu? Istorikas Nerijus Šepetys parašė knygą „Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo“.LRT faktai.AUKSINIS PROTAS.Ved. Živilė Kropaitė

Pokalbis įrašytas 2023 m. vasario 24 dieną vykusiose Sveikatos dienose. Už sukvietimą ir iniciatyvą ačiū Krizinio nėštumo centrui ir jo savanorei Vilmai Ragauskienei. Už įrašą - EXTRA FM. „Motinystė kaip niekas kitas išmoko mus pasirūpinti savimi ir, kad ir kaip banaliai tai skamba, – moko mus mylėti save. Atleisti sau – sunkiausias darbas. Priimti savo žemiškumą, netobulumą ir kartu pamatyti save tame tikrą ir nuostabią yra vidinė kelionė. Kartais nelengva, kartais skausminga, bet tikrai verta nukeliauti. Mes norim vaikams duoti geriausia – prašom, kas gali būti geriau, nei perduoti kaip mylėti save ir kaip mokytis meno gyventi“, – kviesdama į pokalbį dalinosi Sigita Valevičienė. TOBULA gali nužudyti GERAI. Aš šio pokalbio laukiau su mintimi, kad mes juk visi sutinkame, jog nėra tobulų žmonių. Nėra tobulų mamų. Akivaizdu juk. Bet kodėl tada kasdien vis tiek sugebame rasti dėl ko sau papriekaištauti? Kodėl tada vis tiek graužia ta kaltė, jog kažką galėjau padaryti geriau? Daugiau. Labiau. Švelniau. Bet būti kasdien vis geresnei lyg ir nėra labai blogai, ar ne? Juk dėl to, kad mes norime vis daugiau sužinoti, vis daugiau išmokti ir pasiekti, mūsų pasaulis juda pirmyn. Kur tas vidurys tarp tobulybės paieškų ir stovėjimo vietoje? Kada jau esu ta „pakankama mama“? O kada verta pasistengt labiau? Koks vaidmuo kaltės ir gėdos jausmo atsiradimui turi mūsų kultūra, socialiniai tinklai ir ten vyraujantis pagražintas, epizodiškai pateikiamas kitų žmonių gyvenimas? Kas nutinka motinystės vaizdiniui mūsų akyse, kai vienintelis jo formavimosi kanalas yra socialiniai tinklai? Kaip iš tikrųjų mylėti save netobulą, klystančią, susimaunančią vėl ir vėl? Labai įsiminė psichologės Sigitos Valevičienės  mintys apie tai, jog tobuliems mums nereikalingas santykis. Juk mes tada sau patys fainiausi ir geriausi. Vadinasi, netobulumas mums dovanoja santykį, ryšį. Su vaikais, su draugėmis, su vyru. Su kitu žmogumi. O artimi santykiai irgi padeda pamatyti, jog ne aš viena tikrai tikrai esu klystanti. Tas žinojimas kažkaip padeda labiau ir save priimti, ir kitiems už jų netobulumą atleisti.Gero klausymo.Kalbėkime, mamosMarija

Nauja apklausa rodo, kad tarp partijų lyderių pozicijose išlieka socialdemokratai.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis siūlo šalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų. Viena jų - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Kodėl tai yra svarbu ir kiek tai yra realu?Rusijai tęsiant Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymus, sparčiai prastėja situacija ir kaimyninėje Moldovoje.Suaktyvėjus prekybai prieš ateinantį Kalėdų laikotarpį, fiksuojama daugiau sukčiavimo atvejų elektroninėje erdvėje.Pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanclere apie renginius, kuriuose visą švenčių laikotarpį laukiami vilniečiai ir miesto svečiai.Ved. Darius Matas

Išskirtiniu reginiu prasideda tradicinis kino festivalis „Scanorama“ – atgimsta nebyliojo kino šedevras „Žanos d`Ark aistra“ su specialiai jam prieš 13a metų sukurta kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzika.Ar kelsimės anksčiau, kad ilgiau gyventume šviesoje, pasukus laikrodžiams ir trumpėjant dienai?Padažnėjusias gamtos stichijas vis ryškiau pastebinčios draudimo bendrovės sako, kad ateityje draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gali brangti. Kiek?Kylant kainoms ir pirkėjams ieškant pigesnių, neretai ir nukainuotų maisto produktų, paramos organizacijos norėtų, kad prekybos centrai būtų įpareigoti besibaigiančio galiojimo greitai gendančius produktus atiduoti jiems. Kuo tai pagelbėtų nepasiturintiesiems?Naujausia Rūtos Dubakienės knyga „Įdomioji alergologija“ gali tapti kelrodžiu kenčiantiems nuo alergijos. Pokalbis su mokslininke, knygos autore.Ved. Gabija Narušytė

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad viešasis sektorius privalės taupyti energijos išteklius, tikimasi per metus sutaupyti 60 mln. eurų.Sausio 13-osios byloje nuteistas ukrainietis Aleksandras Radkevičius pripažįsta savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pradeda masinį išmaniųjų skaitiklių diegimą vartotojams. Visus įrenginius ketinama pakeisti iki 2026-tų metų. Svarbu tai, kad gyventojams šių skaitiklių rodmenų nurašinėti nereikės, mat juos ESO gaus automatiškai, taip pat bus sutaupyta elektros.Latvijos prezidentas pateikė įstatymo projektą dėl Latvijos Stačiatikių Bažnyčios statuso keitimo, kad ji galėtų veikti nepriklausomai nuo Maskvos.TATENA inspektoriai turi pateikti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ataskaitą apie situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje.Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei dar yra šansų Europos krepšinio čempionate?Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegos rubrikoje - 35-erius metus radijuje dirbanti Alvyda Bajarūnaitė.Invaziniai šliužai - ką apie juos reikia žinoti ir kaip kovoti? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.Praėjo dveji metai po prezidento rinkimų Baltarusijoje, po to kai trūkstančiai baltarusių išėjo į gatves. Kuo Baltarusija tapo per šį laiką? Pokalbis suLRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta.„Perlas Energija“ penktadienį pranešė, kad naikina vartotojams fiksuotos kainos planus ir jie turės mokėti pagal realias biržos kainas. Ką svarbu žinoti šios įmonės klientams? Apie tai su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrinu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltijos šalyse ir Lenkijoje ypač skaudžiai reaguojame į karą Ukrainoje, susitapatindami su ukrainiečiais ir pykdami dėl kitų valstybių abejingumo. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš lietuvių istorinės atminties iškėlė kolektyvinę traumą dėl Sovietų Sąjungoje patirtų represijų ir okupacijos.   Vis dažniau savęs klausiame: o kas, jeigu toliau mūsų eilė? Kaip išbūti šioje karo realybėje ir nuolatinėje grėsmėje, nekenkiant sau bei geriausiai padedant ukrainiečiams? Apie tai – įgarsintas Neringos Rekašiūtės interviu su klinikinės psichologijos dėstytoja, kolektyvinių traumų tyrėja profesore Danute Gailiene.   Tekstą skaito Rasa Syminaitė.   Muzikos autorius Martynas Gailius.   Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/labai-svarbu-nepasiduoti-bejegystei-interviu-su-profesore-danute-gailiene

Lietuva yra svarbių ir žinomų krikščioniškame pasaulyje piligrimystės vietų. Tai – Kryžių kalnas, Vilniaus Aušros vartai, Vilniaus arkikatedra, Šiluva, Dievo gailestingumo šventovė.Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir pramogomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas.Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas pastebi, kad piligriminės kelionės dažnai palieka gilų įspūdį. Žmonės su kitais dalijasi savo išgyvenimais, nežinia, skausmu. Po tokių kelionių, praėjus kažkuriam laikui, susitikę apsikabina kaip broliai. Atsiradęs artumo ir atjautos jausmas neišnyksta.„Dvasinį gyvenimą reikia prižiūrėti kaip ir paprastą gyvenimą. Savo praeities nereikia bijoti. Svarbu, kas su mumis vyksta dabar...“, – mintimis dalijasi brolis Dovydas iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno ir pasakoja apie vienuolių benediktinų gyvenimo būdą Lietuvoje.Gidė Rūta Krencienė kviečia į naktinę ekskursiją po Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį.Ved. Jolanta Jurkūnienė