Podcasts about gamta

Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog asociacija siekia atstatyti teisybę, kad kvitų sistema naudotųsi tik sodininkai ir daržininkai, bet nori dar didesnės lengvatos. kad padieniai darbininkai ūkių daržuose ar soduose gali dirbti daugiau dienų, o dabar leidžiama dirbti tik 60 dienų.Žemės ūkio ministerija primena, kad tai lengvata ūkiams, nes už paslaugas teikiančius žmones ūkiai nemoka socialinių įmokų, todėl nukenčia padienius darbus dirbančiųjų interesai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasisako už šio sistemos peržiūrėjimą, nes dabartinė kvitų sistema veikia kaip skurdo spąstai.Ūkininkė Marijona Lukoševičienė 20 metų ji puoselėjo ekologinį ūkį, bet teko įsiklausyti į ūkio perėmėjo sūnaus norus, kad dirbti reikia ne tik iš idėjos, bet ir ūkininkauti ekonomiškiau. Per 20 metų ekologiškai užaugintoms daržovėms ir rugiams rinkos neatsirado. Dirbančiuosius iš pašaukimo keičia karta, kuri į ūkį žiūri lyg į verslą - turi būti ir ekonominė nauda.Gamta. Lietuvos gamtai labai reikia pievų. Tad Baltijos aplinkos forumas kviečia žemės savininkus, kurie turi sunkiai prieinamų ir nenaudojamų pievų, ar ūkininkus, kurie norėtų atkurti jau suartas pievas, dalyvauti projekte ir atkurti Europos svarbos pievų buveines kartu su gamtosaugininkų pagalba. Gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo projektą pristato Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Domas Uogintas.Ved. Kriistina ToleikienėVed. Kristina Toleikienė

Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.Ved. Arvydas Urba

Pavasario rytą miškuose nuaidi tetervino burbuliavimas – šis sėslus paukštis niekur neiškeliauja, tačiau gamtos pokyčius jaučia ne mažiau nei vieversiai ar gervės. Kodėl jo giesmė tampa vis retesnė? Ką galime padaryti, kad tetervinas išliktų Lietuvos miškuose, pasakoja gamtosaugininkas ir ornitologas Eugenijus Drobelis.O tolumoje – vilkų balsai. Jie kalbasi, siunčia signalus, o mes dar tik mokomės juos suprasti. Apie vilkų šeimos gyvenimą, likimą kalbamės su biologu Tomu Baravyku, kuris mišką pažįsta kaip savo namus.Nepraleiskite – laida apie gamtą, kurioje balsą turi ne tik žmonės, bet ir pati laukinė Lietuva!Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietiniuose Ukrainos regionuose. Pasak jų, buvusio Kachovkos rezervuaro dugnas priminė negyvą „Marso kanjoną“. Buvo baiminamasi ir dėl to, ar pavyks užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimą.Bet jau po pusmečio ukrainiečių mokslininkai pastebėjo, kad potvynio bangai nuslūgus, gamta atsigauna. Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, buvusio rezervuaro vietoje dabar plyti 150 tūkst. hektarų jaunuolynas – penkiskart didesnis už visos Maltos teritoriją. Į senąją vagą sugrįžusioje Dniepro upėje vėl plaukioja aštuonis dešimtmečius čia neregėti eršketai.Dėl tebesitęsiančio karo, botanikai katastrofos paveiktas vietas daugiausia tyrinėja su palydovų pagalba. Pasak jų, viena vertus, bioįvairovė sugrįžta, bet kartu trūksta duomenų apie tai, kiek ir kokių pavojingų teršalų sukauptų rezervuaro dugne pasklido aplinkoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Apie pokyčius gamtoje ir šios žiemos ypatumus radijo stoties FM99 eteryje kalbėjome su Žuvinto biosferos rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu.

Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas svarbesnių uždavinių yra jau kelis dešimtmečius nykstančio žirgynui priklausančio Šilgalių dvaro atkūrimas. Aplinkiniai dvarai sunaikinti, o Trakėnų veislės žirgų istorija tampriai susijusi su Mažosios Lietuvos dvarų kultūra.Ala Zubkova iš Pabradės miestelio (Švenčionių r.) - šiandien nedidelio verslo savininkė. O viskas prasidėjo tik nuo vieno levandų krūmelio. Levandų auginimą papildė ir įvairių produktų gamyba. Idėjų daug, tad ko negali Ala iš levandų pagaminti pati, idėją pasiūlo kitiems gamintojams, o ji viską parduoda savo elektroninėje parduotuvėje.„Gamta“. Vykdomas ežerų įžuvinimas lydekaitėmis – taip pagerinant ekologinę vandens telkinių būklę. Plėšrūnės turi išgaudyti karpinių žuvų perteklių ežeruose, mat jų gausa lemia, kad įsigali augalai, sukeliantys dumblių žydėjimą. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos patarėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad šį rudenį į vandens telkinius bus paleista daugiau nei milijonas lydekaičių.Ved. Kristina Toleikienė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis gilinasi į vilkų medžioklės klausimus: kokios yra šio sezono taisyklės ir ar pakanka visuomenės dėmesio vilkų apsaugai? Ar tikrai galime atpažinti vadinamuosius „probleminius“ vilkus ir kaip juos stebi gamtos tyrėjai?Su ornitologu Gintaru Riauba kalbame apie paukščių lesinimo naudą ir galimas grėsmes – ar verta kištis į natūralų jų gyvenimo būdą? Sužinosite, kokiems paukščiams labiausiai reikia pagalbos, ir kada geriausia pradėti juos lesinti. Atsakymai ir diskusijos – laidoje.Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir užnešė melioracijos sistemų žiotis, pagraužė upelių krantus. Galimą žalą ūkinei veiklai įvardija ir rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė, bet Aplinkos apsaugos agentūra, interviu atsisakiusi, atsiuntė raštišką paaiškinimą, kad nėra sulaukusi jokių faktiniais įrodymais pagrįstų pastabų ar pretenzijų.Nerija ir Petras Kairiai ūkininkauja jau du dešimtmečius ir, pradėję nuo kelių karvučių, dabar turi beveik 200 mėsinių galvijų bandą. Šeimoje atskirus ūkius turi ir sūnus ir marti, bendras plotas 750 ha. Daug modernios technikos, naujų pastatų. Kas lėmė šeimos ūkio sėkmę, kaip veiklą stabdo biurokratinė naštą ir kokių linkėjimų patyrę ūkininkai turi būsimai valdžiai?Rugsėjo mėnesį Europoje siautusios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, kurių pasekmes iki šiol jaučia ir Austrijos žemdirbiai. Dalis jų laukų ir dabar po vandeniu, žuvo žiemkenčių pasėliai. Apie austrų ūkininkų nuotaikas ir svarstymus linkti ar ne žemės ūkyje pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė iš Linco.Ved. Arvydas Urba

Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi mieste ir grįžo į tėvų ūkį Pakruojo rajone. Kartu puoselėjamas pustrečio šimto hektarų augalininkystės ūkis, nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui tausoti, taikomas įsėlis ir posėlis.Duonos kepimas tarsi meditacija. Į tokią geras emocijas dovanojančią veiklą paniro logopedė Virginija Duksienė ir Virgilijus Duksa iš Šventos kaimo, Švenčionių rajone. Jų ūkyje ir bitynas, tad ūkį pavadino Šventos duonos ir medaus dūzgėmis. Pagal seną močiutės receptą kepta duona keliauja ne tik į aplinkinius miestus, jos pirkėjų daugėja ir sostinėje.Nuo spalio 15-osios prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet numatyta sumedžioti 341 vilką. Nuo 2018 metų pagal Vilko apsaugos planą yra vykdomi tyrimai, kiek vilkų šeimų Lietuvos teritorijoje gyvena. Nuspręsta, kad populiacijai išsaugoti būtina ne mažiau nei 32 šeimos, o jei gyvena daugiau nei 62, tai vilkų daroma žala tampa grėsminga. Suskaičiuota, jod dabar Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 83 vilkų šeimos. Valstybinės saugomų teritorijos tanybos specialist vertinimu, suskaičiuoti vilkų šeimas galima ir tiksliau jei medžiotojai paisytų reikalavimo pranešti ir apie pastebėtus vilkų veiklos požymius. Medžiotojai su tuo nesutinka. Anot Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidento Raimondo Ribačiausko, jei situacija nesikeis, o vilkų tik daugės, teks mokėti medžiotojams premijas už kiekvieną sumedžiotą vilką.Ved. Kristina Toleikienė

Lilijos ir Stasio Rizgelių pieno ūkyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijos Paežerėlių kaime, tėra vos 6 karvutės. Iš jų pieno gaminamas vienos rūšies sūris buvo pavadintas „Tobulas švelnumas“. Šio sūrio nuperkama tiek, kiek pagaminama, dar nė karto nė vienas sūrio gabalėlis negrįžo atgal pas jo gamintojus.Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza sako, kad Lietuvos dirvožemio kokybės būklė nėra gera. Dirvoje mažėja organinių medžiagų, dirvožemį naikina erozija, dėl suspaudimo dirvų paviršiuje kaupiasi vanduo. Europos Sąjunga rengia naują direktyvą ir turi ambicingą planą, kad 2050 metais bendrijos teritorijos dirvožemiai būtų 100 proc. sveiki. Mokslininkas turi vilčių, kad bus atsižvelgta į kiekvienos šalies specifiką, taip pat - ir Lietuvos.Gamta. Drugeliai ne tik gražūs, bet juos galima ir pažinti. Biologas Giedrius Švitra pristato 6 autorių išleistą naujausią knygą apie Lietuvos drugius ir pasakoja, kad ši vasara drugių gyvenime išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kaip tik šiuo metu stebima ir ypač didelė migrantų banga. Nepažįstantys drugių juos net painioja su paukšteliais kolibriais.Ved. Kristina Toleikienė

Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė, „Ateities lysvės“ ūkio įkūrėja iš Molėtų rajono Žaugėdų kaimo.Meilė paukščiams išaugo į įdomią veiklą. Auginamas pelėdas panoro pamatyti vis daugiau žmonių, tad Slavomiras ir Mažena Taberos iš Rudaminos, Vilniaus rajone, įkūrė Pelėdų parką. Tai ne zoologijos sodas, į jį atvykti gali tik norintys dalyvauti edukacijose.„Gamta“. Liepos 16-ąją prasidėjo vėžiavimo sezonas, jis tęsis iki spalio vidurio. Lietuvoje gyvena vos 4 vėžių rūšys. Dvi lietuviškos, bei dvi invazinės. Pastarąsias netgi skatinama gaudyti. Mat siaučia vėžių maras. Apie vėžiavimo ypatumus pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Eligijus Urbonas.Ved. Kristina toleikienė

Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus, verda pušų sirupą. Šeima ūkį pavadino „Lond“ ir pirmą kartą savo produkciją pristatė didelėje mugėje, vykusioje Dainų ir šokių šventės proga. Pasakoja Dainius Kiza ir Rūta Kizaitė. Ūkis įkurtas Nuobariškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.Vilnietė, vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė savo gydymo kabinetą įkūrė kaime. Jos darbo vieta – žydinčios pievos su besiganančiomis avimis bei kumelaitėmis. Terapinių gyvūnų ūkis pavadintas „Žirgų paštas“ įkurtas Medininkų miestelyje, Šalčininkų rajone.GAMTA. Ginučių ąžuolyne, Labanoro regioniniame parke, po 50 metų vėl ganosi galvijai. Šiuo projektu siekiama atkurti labai retą gamtinę buveinę – medžiais apaugusią ganyklą, pasižyminčią biologinės įvairovės gausa, ji – unikali visoje Europoje. Projektą pristato „Natura 2000“ tinklo optimizavimo Lietuvoje projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.Ved. Kristina Toleikienė

Vasaros mėnesiais į namus miškuose, visus metus buvusius pustuščiais, plūsteli žmonės. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausisis specialistas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad per sezoną vien Labanoro girioje apsilanko keli šimtai tūkstančių lankytojų, kurie vis dar palieka kalnus šiukšlių.Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis sako, kad per sezoną, šienaujant pievas žūsta iki 30 tūkstančių stirniukų ir primena, kad gamtoje viskas susiję - stirnos, vilkai ir ūkininkų galvijai.Paukščiai jums kalba ir čiulba tik ryte. O jeigu bandysite paukščių klausytis vidury dienos, būsite pavėlavę – tuo metu jie darbuojasi, o ne gieda.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.Ved. Rūta Simanavičienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais.Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai?Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie vieną jų – vilką pasakojamokslininkė Renata Špinkytė – Bačkaitienė, sako, kad vilkų šeima – nepaprasta.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos nacionalinis paukštis - gandras, nacionalinis akmuo - titnagas. O koks yra Lietuvos nacionalinis žvėris? Tokio dar neišrinkome. Tad, laida „Gamta – visų namai“ imasi šios iniciatyvos. Koks turėtų būti nacionalinis žinduolis?Pavasaris. Pasiklausykite juodojo strazdo, kuris ryte tiesiog plėšo tylą ar pasigrožėkite žvirbliais, kurie renka šapus lizdui, dar galite pasveikinkite varnėnus, sutūpusius prie jūsų iškelto inkilo.Miškininkė Jolita Šliakienė pasakoja, kad nors dar nėra didžiosios šilumos - angys jau pabudo. Lietuvoje jos nyksta, tuo tarpu, Vengrijoje jos veisiamos, o išveisti, paauginti individai įkurdinami apsaugotuose plotuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Entomologė Radvilė Merkevičiūtė stebi, kaip pavasarį bunda vabzdžiai, nes po žiemos jų gyvenimas kitoks nei miegojusių žinduolių, varliagyvių ar roplių.Apie augalus, kurie skelbia pavasario pradžią pasakoja knygų apie augalus autorius, botanikos sodo savininkas Sigutis Obelevičius ir paaiškina, kurie jų yra vietiniai, kurie - svetimžemiai.Po poros dienų Šv. Kazimieras, taigi - Kovų arba Kovarnių diena. Tačiau nemažai laidos klausytojų džiaugiasi, kad gali ne tik jų klausytis, bet ir stebėti kaip jie tvarkosi savo lizdus ir peri kiaušinius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos– tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti.Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeiguvieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti.Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodinti medžių juostą ar medžių salą. Jo svajonė, kad kiekvienas šalies pilietis pasodintų po medelį ir jį augintų. Pastangos nedidelės, o nauda gamtai – neįkainojama.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose.Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris auga Jono Basanavičiaus tėviškėje. Kuo jis ypatingas, kas jį sodino, kiek jam metų? Šis kaštonas siūlomas rinkti metų medžiu.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornotologas Julius Morkūnas tiria jūrinių paukščių populiacijas. Jis pasakoja, kodėl kai paukščiai žiemą praleidžia priekrantėje. Štai antis nuodėgulė nardydama maitintis, žiemą į Baltijos jūrą panyra į 60 metrų gylį, taip vandenyje praleisdama 3-4 val. Kita problema – paukščiai dažnai žūna įsipainioję į žvejų tinklus.Ką stumbras veikia Žuvinte, pasakoja Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, taip pat, stebi, jog grįžta į Žuvintą žymėtosios žąsys. O jeigu vėl užgrius žiema? Kaip elgsis žąsys?Netrukus iš toliausiųjų savo žiemaviečių pakils gandrai. Kokius lizdus, kokius savo namus jie ras? Primename, kad jei gandralizdžiui ant elektros stulpo kyla grėsmė, pagalbą turi suteikti energetikai, o ant savo stogo, sodybos medžiuose esančius lizdus galime remontuoti, tvarkyti patyts.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kada vilkai pradeda maitintis naminiais gyvuliais ir kodėl? Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis aiškina, kaip jis skaičiuoja ir veda vilkų apskaitą, koks yra „probleminis“ vilkas, taip pat koks geriausias būdas sugyventi su vilkais?Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pasakoja, kurios žuvys šiuo metu aktyvios, o kurios prisnūdusios?Pusiaužiemio dieną Vilniuje buvo apniukę, vadinasi – Vilnijos krašte barsukas nematė saulės ir pranešė, kad žiema ilgai netruks, nuožmi nebus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dar jaunas stirninas atėjo prie žmonių ir nieko nebijo, niekur nekeliauja. Kas galėjo jam nutikti? Gali būti, kad tai yra ne laukinis žvėris, o žmonių užaugintas stirniukas. Jei jau suklydote paimdami iš gamtos mažą stiriuką, neleiskite jam grįžti į gamtą.Kuršių nerijos nacionalinio parko parko direktorė Lina Dikšaitė pasakoja, kaip žiemą atrodo Kuršių Nerija, kokie didžiausi darbai parko laukia šiemet ir ką pamatys naujo šią vasarą poilsiautojai?Kristina Rudokaite iš Anykščių krašto, kuri gyvena šalia barsukų, aiškina, ką per Pusiaužiemį sako barsukai, kas juos pažadina- ar tik maisto trūkumas, ir ar pabudę jie iš karto puola ėsti obuolius?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda.Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems vabzdžiams, sako Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė ir aiškina, kaip jie yra prisitaikę ir kodėl - neiššąla.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja, kaip augalai apsisaugo nuo šalčio ir kaip jį ištveria.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiais laikais jau suprantama, kad nebereikia papildomai šerti laukinių žvėrių. Tuo tarpu, biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip prieš daugybę metų „baltojo bado“ metu buvo šeriami miško žvėrys – maišai daržovių, grūdų, net šaldytų žuvų.Lietuvos atviro kraštovaizdžio paukščiai nyksta, nors ganymas galėtų išspręsti daugelio gamtos teritorijų tvarkymą, pastebi ornitologas Liutauras Raudonikis ir aiškina, kas yra kaimo kraštovaizdžio paukščių indeksas - tai metodika, kuri leidžia žinoti, kaip pasiskirstę laukiniai paukščiai šalyje, regione ar net rajone.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ornitologė Gintarė Grašytė pasakoja, kad plėšrieji paukščiai, kurie yra pažymėti siųstuvėliais, jau žiemoja Afrikoje. Tiesa, ne visi grįžta į Lietuvą, nes tūkstančiai jų žūsta pakeliui, grįždami namo.Tuo tarpu, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys stebėdamas paukščių migraciją, pastebi, kad šie metai paukščiams gimtinėje buvo sėkmingi, jie gausiai augino jauniklius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kiekviena šventė turi daugybę materialių gamtos dalykų: kalėdinė eglutė - iš miško, spanguolės kisieliui - iš pelkės, grybai virtiniams - iš girios, kitkas – iš sodo, daržo. Daugelis Kūčių vakarą susirinks prie bendro šeimos stalo ir tikrai, ne patiekalų gausa šį vakarą svarbi ant stalo – svarbiausia, su kokia nuotaika, ko palinkėsime vieni kitiems, apie ką galvosime, nutilę minutei.O kur linkėjimai, būrimai – pastebi tautodailininkė Marija Liugienė ir aiškina, kaip ten buvo su tuo ilgiausiu ar trumpiausiu iš po staltiesės ištrauktu šieno šiaudu?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas.Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zoologijos sode yra kampelis skirtas T.Ivanauskui, taip pat džiaugiasi, jog per mėnesį nuo sodo atidarymo vis dar susilaukia gausybės svečių, o lankomiausios yra žirafos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žvejai laukia, kol sustiprės ežerėlių ledas, nes ten, kur vandens telkiniai pratakūs, kur yra iš dugno kylančių srovių, ant ledo eiti nerekomenduojama. O ką šiomis dienomis gaudo žvejai, kas neršia, kaip žvejojamos stintos? Atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Ir dar - koks yra žvejų ir medžiotojų „svoris“ visuomenėje, ką žmonės labiau supranta, vertina – medžiotojus ar žvejus?UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Etnologė Marija Liugienė pasakoja, kokia buvo pradžia, t.y. ką jie simbolizuoja, ką daryti, kad sodų rišimo tradicija neišnyktų? Tiesa, dabar, po tokio pripažinimo, dėmesys bus didesnis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kvietkų medžiotojų būrelio narys Julius Daunys pasakoja, kaip jo draugas, žvejodamas ant Nemunėlio kranto, neseniai sulaukė viešnios - užsižiopsojusi meška pati išsigando sutikusi žmogų. Kas bėgo pirmas - žvejys ar meška? O šiaip, sakoma, jei sutikai mešką miške - garsiai rėk ar dainuok..VDU Miškų fakulteto Medžioklėtyros vadovas Artūras Kibiša sako, kad gamtoje esančių gyvūnų biologijos, ekologijos tyrimama anksčiau užteko žiūronų, daug ką galėjome sužinoti pagal pėdas ar kitas veiklos žymes. Šiandien tyrimams padeda prie gyvūnų pritaisyti siųstuvėliai.Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas aiškina, kodėl pelkių atkūrimas jau tampa ir mūsų politinių priemonių įgyvendinimo dalimi. Kada pamatysime, kas iš to gavosi, kaip atkurtos pelkės gyvenimas bus stebimas?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Savaitgalį Kaune, Žemės ūkio rūmuose, Lietuvos ūkininkių draugija aptarė galimybes ir iššūkius naujajame Kaimo plėtros laikotarpyje. Draugijos vadovė Algimanta Pabedinskienė vertina, kad galimybių ir iššūkių santykis - vienodas. Aktualiausia tai, kad draugijos gretas papildytų jaunesnės kartos ūkininkės, mat kaimo plėtrai būtina kurti išmaniuosius kaimus.Eglė ir Mantas Jašinai, abu kilę iš ūkininkų šeimų, nusprendė ūkininkauti ir patys. Šaltuoju metų sezonu gyvena Utenoje, o vasaras leidžia Rokiškio rajone, Gučiūnų kaime esančioje sodyboje, kur augina arbūzus. Pasirinko auginti vieną, labiausiai jiems patikusią veislę – „Producer“. Ateityje šeima ketina plėtoti ir uogininkystės ūkį.GAMTA. Žiema - puikus metas pažinti ledynmečio palikimą. Kauno marių regioninio parko Žiegždrių geologiniame take tarsi desertas atsivėrę Kalniškio konglomeratų sluoksniai, o varvinių molių atodangoje galite net paragauti ledynmečio šokolado.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš kelias dienas Lietuvoje kai kur pripustė keliolika centimetrų sniego, o netrukus jis ištirpo. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė vardija 4 faktorius, dėl kurių beveik neįmanoma prognozuoti artėjančių orų, ir pataria dažniau kelti akis į dangų – žiedai aplink mėnulį rodo, kad ateina orų permanos.Mokslininkas biologas, gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip Lietuvą atrado Viduržemio jūros pakrantės vabzdžiai, kodėl terminą „baltasis badas“ jau galime pamiršti bei pataria rašyti dienoraštį ir fiksuoti esamus orus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinio rinkinio kuratoriausRomas Ferenca pasakoja, kad aktyvios boružės yra invazinė rūšis, kuri skiriasi nuo įprastos boružės septyntaškės, raštų ir spalvų įvairove bei dydžiu.Gamtos fotografas Kęstutis Čepulėnas pristato savo knygą „Raiba tyla“ apie pelėdas, kurių Lietuvoje yra net 13 rūšių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po beveik dvejus metus trukusios renovacijos, savaitgalį atidaromas Lietuvos zoologijos sodas. Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Minime Šv.Huberto, Medžiotojų dieną. Biologas Eugenijus Tijušas lygina Lietuvos ir kitų šalių medžioklės ir švenčių tradicijas. Ornitologas, fotografas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl kaimynai lenkai briedžių nemedžioja, o džiaugasi jų artumu giriose.Džiaugsimės dar nenukritusiais lapais. Jie, nukritę po medžiais, saugos nuo šalčio jų šaknis, maitins dirvožemyje esančius sliekus, o žvėrims jie bus pagalbininkai, nes braškantys, čežantys lapai perspėja apie pavojus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę sugrąžinti visuomenei nusavintas kapines, tačiau tai nepadaryta iki šiol.Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad kapinės – tai ne tik apie tuos, kurie jose ilsisi, bet daugiau pasako apie gyvenančius šalia.Kita naujakurystės istorija Klaipėdos krašte – kitokia. Gintarė Tarvydavičienė prieš dvejus metus įkūrusi alpakų ūkį vienkiemyje Kojalių kaime (Klaipėdos r.) radusi miške šalia esančias senąsias kapines ir ėmėsi jas globoti. Mirusiųjų pagerbimo dieną žvakutes dega ant kiekvieno kapo. Tiki, kad jose ilsisi ir jų šimtametės sodybos buvusieji šeimininkai bei jaučia jų globą.GAMTA. Lino Verdenės šaltinis unikalus ne tik išvaizda (dar jį vadinamarsiečiu), bet ir įstabia legenda. Mat tikima, kad šaltinio pavidalu į gentį grįžo žynio sūnus Linas, kuris žuvo klaidindamas gentį norėjusius pavergti kryžiuočius. Pavasarį, atgimstant gamtai, šalia Sietiko ežero ėmė veržtis šaltinis. pasakoja Marius Januška iš Sirvėtos regioninio parko.Ved. Kristina Toleikienė

Ką šiandien rasime gamtoje? Jau matėme pirmąsias snaiges, kurios krito ir tirpo, tuo labiau nieko neišgąsdino – iki šiol dar svirpia žiogai giesmininkai, dar pranešama apie stebėtus nemiegančius žalčius ir angis.Biologas, herpetologas, taigi – roplių specialistas Gerardas Paškevičius sako, kad angis - vienintelė Lietuvoje nuodinga gyvatė, kuri kanda tik ekstremaliu atveju, nes nuodus – tausoja.Dubravos rezervatinė apyrubė, nuostabaus grožio aukštapelkė, šalia Kauno. Po šią vietovę vaikčiojome kartu su Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistu Tomu Valiausku, kuris pasakoja, kuo ypatinga ši vietovė ir kodėl svarbu kartais lankytis pelkėtose vietose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė trečiąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti nugalėtojai. Čempionato ambasadorius pristato, jų ūkių išskirtinumą aptaria Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.Prieš dešimtmetį, susižavėjusi prancūzų patirtimi, Aida Klepeckienė Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti levandas. Dabar ūkio laukuose jau 2,5 tūkstančio levandų krūmelių. Jau keletas metų iš jų gamina hidrolatus, žaislus, net paveikslus, riša puokštes, ieško naujų levandų panaudojimo būdų.Kiekvienas metų laikas savaip gražus. Vėlyvas ruduo keičia ne tik medžių spalvas, bet ir visą augmenijos bei gyvūnijos gyvenimą. Pastebėjimais dalijasi panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas aiškina, kodėl kukutis, žalvarnis yra tie retieji paukščiai, kurių populiacijos pas mus vos rusena. Sakoma, kad šių paukščių populiacijos sumenko tada, kai išnyko miškuose ganomos galvijų bandos. Ar tai galėjo turėti įtakos?Kuršių nerija gyva visą rudenį, tačiau joje kaip reta svarbu matyti orų permainas ir ypač – vėjo kryptį ir stiprumą. Pavyzdžiui, spalio pradžioje gervės intensyviai lėkė, o dabar pajūryje galima tikėtis alksninukų, zylių skridimo, naktimis – mažųjų apuokų. Tuo tarpu Žuvinte šį rudenį žąsų tiek, kad yra kuo stebėtis, sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiais laikais su vilku reikalų tiesiogiai turi labai maža visuomenės dalis – gyvulius auginantys ūkininkai, medžiotojai, mokslininkai. Miškininkas, biologas Andrejus Gaidamavičius, save vadinantis Labanoro vilku aiškina, kodėl sunkiai sugyvena žmogus ir vilkas. O medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad vilkas kaip ėdė mėsą ir toliau ją ės, tačiau tai nebūtinai turi būti avys ar veršeliai – gamtoje jiems maisto iki valios.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Arklių slėnyje, ypatingoje prieglaudoje, arkliai sulaukia užtarnautos padėkos. Arklių slėnio vadovė Olga Choroškova pasakoja, kodėl ir kada arkliai tampa nebereikalingi žmogui ir kodėl, atvykus į Arklių slėnį, negalėsite jodinėti jais. Arklių slėnis – pakeliui iš Vilniaus į Kernavę, už Dūkštų ąžuolyno.Šiandien kalbame apie gyvūnų ir žmonių santykius; jie tikrai nėra idealūs. Antra vertus – pasiekti, kad viskas būtų kitaip, galėsime tik mes patys.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Ekologinės problemos kinui kaip vizualinei medijai yra labai sudėtinga tema, todėl kad nei tarša nei klimato kaita neturi vieno taško. Uraganas tai dar ne klimato kaita, penki buteliai tavo paplūdimyje dar nėra tarša“, – komentuoja kino kritikas Vladas Rožėnas, vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų.Pasak jo, paveikiausi tie filmai, kurie sudėtingas aplinkosaugines problemas geba susieti su kažkokiu simboliu ar metafora, kuri rezonuoja daugeliui žiūrovų.„Prieš 20 metų filmai buvo labiau statiški – jie pasakojo apie tai, kas ir kaip vyksta gamtoje ir kad taip buvo visada“, – sako Sivia Lotman, Estijoje organizuojamo Matsalu gamtos filmų festivalio vadovė.Jos teigimu, niūrios planetos realybės – klimato krizės ir bioįvairovės nykimo jau tampa nebeįmanoma ignoruoti. „Gamta taip pasikeitė, kad filmų kūrėjai pastaraisiais metais apie tai visą laiką užsimena, net jei tai nėra tos konkrečios dokumentikos tema.“Estų gamtosaugininkė taip pat pastebi, kad dėl filmų apie gamtą ir aplinkosaugą vis dažniau tenka konkuruoti su kitais kino festivaliais. „Manau, kad tai pozityvi tendencija, tai rodo, kad ši tema yra vis aktualesnė.“Su pašnekovais laidoje kalbamės apie pastarųjų metų dokumentinio kino tendencijas ir ryškiausius šių metų festivalių filmus, kuriuose fiksuojamas žmogaus žvilgsnis į gamtą, aplinką ir save.Autorė Vaida Pilibaitytė

Renkame Lietuvos medį, kuris varžysis su Europos medžiais. Biologas, arboristas Algis Davenis pasakoja apie Estijos ąžuolą, kuris auga vidury futbolo stadiono ar Britanijoje augančius bukus, kurie simbolizuoja meilės istorjią.Rugsėjo pabaigoje ir spalį Novaraistyje skamba gervių giesmės – prieš išskrisdamos į pietus jos būriuojasi raiste. Novaraistį ir išgarsino migruojančios gervės ir žąsys. Miškininkas Simonas Šilingas, vedžiodamas po pelkę, pasakoja, kodėl čia įkurtas ornitologinis draustinis.Biologas, gamtos fotografas Vytautas Knyva primena, kad šių metų briedžių ruja dar nesibaigė, tad juos dar galite sutikti ir keliuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėju Justinu Kilpiu kalbamės apie vasarą užfiksuotus klimato (anti)rekordus, o taip pat svarbią mokslo iniciatyvą – greitąsias studijas, kurių metu nustatomas ryšys tarp ekstremalių orų reiškinių, t.y. karščio bangų, ekstremalių liūčių, sausrų, miškų gaisrų sukeltų nelaimių ir klimato kaitos.Kaip atliekamos tokios studijos? Ir kodėl jas atliekantys mokslininkai ragina neskubėti ekstremalių orų reiškinių priskirti klimato kaitai?Autorė Inga Janiulytė-TemporinAssociated Press nuotraukoje - Dernos miestas po potvynio.

Kauno rajone, šalia Tado Ivanausko Obelynės, įsikūręs bitininkas, sodininkas mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. Apie tvarų bitininkavimą ir medaus poveikį sveikatai, kokią žiemą prognozuoja bitės, pasakoja žinomas bitininkas.Šiandien - rudens lygiadienis. Astronominio rudens pradžia, tačiau, kai kur prašydo kaštonai. Tiesa, kaštonų – nebus, kaip ir obuolių ar kriaušių iš žydinčių vaismedžių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Užsienio kolegų rubrikoje - LRT bendradarbis Latvijoje Rolandas Žalnierius.„Svarbus pokalbis” Gamtininkas Salemonas Paltanavičius sako, kad labiausiai keičiasi ne gamta, o žmonės, kurie vis agresyviau elgiasi savo aplinkoje. Pasak Paltanavičiaus, mūsų santykį su gamta rodo ir tai, kad neturime nei vieno žurnalo apie gamtą ir net nesame suskaičiavę kiek turimę gyvybės rūšių. Seniausią radijo laidą “Gamta visų namai” kuriantis S.Paltanavičius pastebi, kad Lietuvoje sparčiausiai nyksta paukščiai ir varliagyviai.Išleistas ukrainiečių-lietuvių kalbų žodynas, kuris yra pirmas ir vienintelis Lietuvos ir ukrainos mokslo istorijoje dvikalbis šių kalbų kalbų žodynas. Jame pateikta apie 20 tūkstančių antraštinių žodžių. Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Aurelija Gritėnienė ir Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Filologijos instituto Polonistikos katedros profesorius, Baltistikos centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas, habilituotas daktaras Igoris Koroliovas.LRT faktai.Mamoms vis dažniau buriantis į bendruomenes, kuriose dalijasi džiaugsmais ir vargais, kiek keičias požiūris ir į pačią motinystę? Internete ėmė veikti virtualių išpažinčių klausykla, kaip dar viena viešai prieinama galimybė mamoms anonimiškai išsikalbėti. Kaip sekasi? APie ką labiausiai norisi kalbėtis mamoms? Jos idėjos autorė, internetinės bendruomenės „Motherhood Is Sexy“ įkūrėja Ieva Juodelė.Ved. Živilė Kropaitė

Laidos pradžioje - orų prognozė ir naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Ją pateikia užsienio naujienų redaktorius.Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka.Nors didžioji dalis nuo karo bėgančių ukrainiečių apsistojo sostinėje, jų sulaukiama ir atokiuose regionuose. Gausi bendruomenė apsigyveno Akmenės krašte. Net per šimtą vaikų lanko lietuviškas mokyklas. Nors prie gyvenamosios aplinkos ukrainiečiams prisitaikyti pavyksta, darbo paieškos regione sunkios.Šį savaitgalį savo kelionę po Lietuvą pradeda interaktyvus pabėgimo kambarys „Misija: Žaliasis kursas“, kurio lankytojai turės galimybę patikrinti ir pagilinti savo žinias apie tvarumą, aplinkosaugą bei ES iniciatyvas kovos su klimato kaita srityje.Maždaug ketvirtadalis namų ūkių šalyje nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Skatinti gyventojus tą padaryti Aplinkos ministerija bandys taikydama estišką modelį. Tačiau visiškai atsisakyti lauko tualetų Lietuvoje neketinama.Šįvakar oficialus „Eurovizijos“ atidarymas: be kelių dešimčių Europos atlikėjų, raudonu kilimu žengs ir Lietuvos eurovizinė viltis Monika Liu.Ved. Darius Matas