POPULARITY
XXIX Pažaislio muzikos festivalis įsibėgėja, o mes domimės, kaip ilgas tradicijas puoselėjantis festivalis keičiasi. O gal keistis nereikia? Pokalbyje dalyvauja Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė, projektų ir festivalio kuratorė, pianistė Lina Krėpštaitė.Vilniečiai ir miesto svečiai kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto. Klausytis ir tuo pačiu matyti neseniai po restauracijos pradėjusius skambėti Aušros Vartų vargonus po atviru dangumi – išskirtinė galimybė, kuria Lietuvos ir Europos mastu gali džiaugtis tik Vilniaus gyventojai ir svečiai.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose šiandien – ketvirtosios KKKC slemo varžytuvės. Slemo pamatas – susirinkusiai publikai gyvai skaitomas tekstas, kurį auditorija ten pat ir įvertina. Ar pakankamai susidomėjimo slemas sulaukia Lietuvoje? Kalbamės su varžytuvių organizatoriumi Dominyku Matulioniu.Šimtmečio dainų šventės programoje išgirsime ne vieną liaudies dainą, kurios žodžius gal ir žinome, bet ne visuomet perprantame. Kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį? Kodėl mergelės prižiūri rūtų darželius? Ar skiriasi žemaičių ir aukštaičių dainos? Pasakoja Tomas Riklius.Kaip kaskart paruošti save fiziškai ir psichologiškai sudėtingiems vaidmenims? Kas šokyje lemia sėkmę? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ir apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Julija Stankevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Japonų liaudies pasakas „Ponaitis Šiaudo Stiebelis“ ir „Bajoras, labai mėgęs pasakų klausytis“ seka aktorė Agnė Sunklodaitė.
Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos kryptingas pasirinkimas, į projektą įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, sukūrė daug naujų dialogų ir atskleidė daug atradimų.Projekto „Regėjimo fonas“ esmė yra ne tik garso pažinimas. Tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Projekto sumanytojas – dėstytojas, garso menininkas, tyrinėtojas ir edukatorius Vladas Dieninis garsą tyrinėja jau seniai ir laidoje pasakoja, kodėl reikėjo tokio projekto, kaip jis gimė ir ką leido išmokti: „Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai. Girdime mes natūraliai, o klausomės sąmoningai“. Neregių bendruomenę atstovaujantis Deividas Mankevičius laidoje pasakoja apie kūrėjų atradimus dalyvaujant projekte ir apie garsinius kompiuterinius žaidimus.Ved. Žydrė Gedrimaitė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Opera ir džinsai? Atrodo nesuderinama? Tačiau Merkinėje įmanomi dar ne tokie dalykai. Merkinės fabrikas kviečia atvykti į operą, kurioje džinsai taps privalomu aprangos atributu ir operos dainininkams, ir klausytojams. Iškart po Joninių, birželio 25 dieną, 19 valandą Merkinės dvarvietės pievoje vyks nemokamas trijų operos solistų Rafailo Karpio, Šarūno Šapalo ir Laimono Pautieniaus pasirodymas „Opera su džinsais“. FM99 pokalbis su su Merkinės fabriko įkūrėju Vytaru Radzevičiumi.
Balandžio 22 d. atidaromas kultūrinis maršrutas „Samuelio Bako keliu“, per asmeninę žymaus dailininko istoriją pasakojantis sudėtingą nacistinės Vokietijos okupuoto Vilniaus istoriją. Apie maršrutą pasakoja Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė.„Abdonas Lietuvninkas – vien jo pavardė rodo, kad tai – tikras lietuvis. Jiedu su Virgilijumi Noreika sakė, kad Lietuvos nacionaliniame teatre spektakliai turi būti rodomi ir lietuvių kalba, nes tai sveika ne tik solistams, bet ir publikai“, – sako jo scenos kolega, operos solistas prof. Vladimiras Prudnikovas. Pokalbis su profesoriumi A. Lietuvninko 100-ojo jubiliejaus išvakarėse.Steponas Pričinas pasakoja apie sportbačių kultūros paradoksus. Pavyzdžiui, kaip už sportinius batus visame pasaulyje žmonės pasiryžę mokėti keturženkles sumas, nors prabangių mados namų kolekcijoje tie sportbačiai atrodo kaip gerokai padėvėti.Muzikologą, LRT OPUS įkūrėją ir vyresnįjį redaktorių Darių Užkuraitį muzika lydėjo nuo gimimo. Kaip tikrų tikriausias melomanas jis negaili laiko įvairiausiai muzikai pažinti. Bet ar egzistuoja tokia muzika, kurios Darius Užkuraitis klausytis negalėtų ar bent jau nenorėtų? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė
Į kultūros sąvoką galima sukišti tiek, kiek šis žodis pajėgia tempti. Ir viską, kas nėra gamta, ir tai, ką snobai mėgsta laikyti vien jiems suvokiamomis aukštomis materijomis, ir, pagaliau, tai, ką tiesiog suvokiame kaip padorias manieras. O galima ją laikyti ir tai, kas yra įdomu ir kuo norisi dalintis su kitais.Ved. Aidas Puklevičius
Šį kartą kalbiname kultūros diplomatę ir vadybininkę Johanną M. Keller, lietuviams labiausiai žinomą kaip buvusią 2010-2015 metais „Goethes instituto Lietuvoje“ direktorę.Pokalbio metu atskleidžiant kultūros politikos, strategiškumo ir pačios kūrybos sintezės svarbą, Johanna dalinasi svarbiomis profesinėmis patirtimis Lietuvoje bei užsienyje. Tinklalaidės svetė tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali keisti aplink esantį pasaulį, atkreipiant dėmesį į tai, kokią kalbą naudojame, kaip klausome, kur kreipiame savo dėmesį, ar priimame kitaip mąstančius, diskriminuojamus žmones. Šis požiūrio atvirumas padėtų ir mums patiems atrasti naujus aspektus bei perspektyvas tuose kontekstuose, kuriuose dirbame ir gyvename. Todėl kartais svarbu egocentristinį mąstymą atidėti į šalį ir savęs paklausti: „Kaip galiu savo kūrybiškumu padėti visuomenei plačiąja, kolektyvine prasme?“Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas DovydėnasTinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.
Japonų pasakas „Bajoras, labai mėgęs pasakų klausytis“ ir „Ponaitis Šiaudo Stiebelis“ seka aktorė Agnė Sunklodaitė.
Rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – modernaus būgnų komplekto istorija. Kada ir kas sugalvojo, kad užteks mušti būgnus po vieną ir ėmė juos dėti į rinkinius, kas sugalvojo pedalą bosiniam būgnui ir kodėl visi būgnininkai žino Ludwigų pavardę? Antroje laidos dalyje – pirmoji gido į laisvojo, avangardinio džiazo pasaulį dalis. Kas yra laisvasis džiazas ir kaip jo klausytis? Ar gali žmogus jį suprasti, ar tik pajusti? Ar jis turi taisykles, kuo jis panašus į akademinę muziką, dailės kūrinius? Ar įmanoma mylėti melodiją, harmoniją ir kartu mėgautis laisvuoju džiazu?Ved. Domantas Razauskas
„Sudijoje 50” lankosi kompozitorius Šarūnas Nakas. Kalbėsimės ne tik apie muziką, bet ir apie visuomenines bei politines problemas. Laidą veda Valentinas Mitė.
Vinilinės plokštelės įprastai skamba muzika, bet ne vien ja. Klausytis galima ir pasakų, poezijos, psichologų paskaitų ar reklamų. Apie atgimstančią įrašų laikmeną ir tai, kaip galima išnaudoti jos galimybes XXI amžiuje – pokalbis su kolekcininku, Vinilo studijos savininku Artūru Franckevičiumi.Ved. Agnė Kairiūnaitė.
Vinilinės plokštelės įprastai skamba muzika, bet ne vien ja. Klausytis galima ir pasakų, poezijos, psichologų paskaitų ar reklamų. Apie atgimstančią įrašų laikmeną ir tai, kaip galima išnaudoti jos galimybes XXI amžiuje – pokalbis su kolekcininku, Vinilo studijos savininku Artūru Franckevičiumi.Ved. Agnė Kairiūnaitė.
Tai antroji laida, kurioje pasakojama apie Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatus. Šį kartą pristatomi ne ką didesni už mažylius 7–10 m. vaikai, pradinukai, bet jų gebėjimai, linksmas, šmaikštus ir esant reikalui rimtas būdas, išties daro įspūdį. Klausytis jų įrašų – dainavimo, muzikavimo, pasakojimo – tikras malonumas. Skamba įvairių Lietuvos regionų tarmės, skirtingi dainavimo būdai.
Tai antroji laida, kurioje pasakojama apie Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatus. Šį kartą pristatomi ne ką didesni už mažylius 7–10 m. vaikai, pradinukai, bet jų gebėjimai, linksmas, šmaikštus ir esant reikalui rimtas būdas, išties daro įspūdį. Klausytis jų įrašų – dainavimo, muzikavimo, pasakojimo – tikras malonumas. Skamba įvairių Lietuvos regionų tarmės, skirtingi dainavimo būdai.
Japonų pasaką „Bajoras, labai mėgęs pasakų klausytis” skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.
Radijo specifikos inspiruotų šiuolaikinių vokiečių kompozitorių kūrinių fragmentais ir trumpa „pamokėle“ apie muzikos klausymo ypatumus laidos vedėjas gilinasi į muzikos suvokimo mechanizmą.Klausytis ir išgirsti, priimti ir suvokti – tai greičiau pasiekiama ne vien stebintiems, bet visų pirma susidomėjusiems. Ir ne vien jau žinomais, atpažįstamais, bet ir negirdėtais, naujais ir neįprastais muzikos kūriniais. Drąsesnio klausytojo visuomet laukia jo muzikinę patirtį praturtinantys ir stebinantys atradimai.P.S. kai kuriuose kūriniuose esančios gana ilgokos pauzės – kūrybinio sumanymo dalis.
Radijo specifikos inspiruotų šiuolaikinių vokiečių kompozitorių kūrinių fragmentais ir trumpa „pamokėle“ apie muzikos klausymo ypatumus laidos vedėjas gilinasi į muzikos suvokimo mechanizmą.Klausytis ir išgirsti, priimti ir suvokti – tai greičiau pasiekiama ne vien stebintiems, bet visų pirma susidomėjusiems. Ir ne vien jau žinomais, atpažįstamais, bet ir negirdėtais, naujais ir neįprastais muzikos kūriniais. Drąsesnio klausytojo visuomet laukia jo muzikinę patirtį praturtinantys ir stebinantys atradimai.P.S. kai kuriuose kūriniuose esančios gana ilgokos pauzės – kūrybinio sumanymo dalis.