Podcasts about kalbam

Bona Dawn – pirmoji klasikinės burleskos artistė Lietuvoje. Jos aistra burleskai gimė iš 14 metų patirties džiazo ir svingo šokių pasaulyje, kuriant pasirodymus bei mokant šokio Lietuvoje ir Europoje.Nors burleska Lietuvoje dar tik skinasi kelią, Bona Dawn ją apibrėžia kaip gundymo meną ir stereotipų laužymą. „Nors klasikinė burleska yra apie labai didelius ir prabangius kostiumus, tačiau aš tai matau kaip žaidimo formą, kurioje yra labai daug vietos ne tik flirtui su publika, bet ir laisvės žaisti su grožio, moteriško stiprumo ir kitomis nusistovėjusiomis visuomenės normomis“, – pasakoja burleskos atlikėja.Kalbamės apie burleską, kaip meną bei pirmąjį vardinį burleskos šou Lietuvoje.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Per savo asmenines patirtis Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas šokio spektaklyje CLAP&SLAP nagrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą Rytų Europoje.Koks yra senųjų dvarų likimas ir kokia ateitis? Apie Europos dvarų istoriją, kultūrą ir paveldą tarptautinėje konferencijoje diskutuos Europos mokslininkai. Kalbamės su viena iš renginio organizatorių VDU Kavolio instituto mokslininke, dr. Aušra Vasiliauskiene.Paauglė Ema susiginčija su šeima. Ji jaučiasi nesuprasta ir pagalvoja, jog ir pati norėtų kitų nesuprasti. Jos noras netikėtai išsipildo ir Ema atsiduria pasaulyje, kur visi aplinkiniai kalba jai nesuprantama kalba. Naujausias Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Ką sakai?“ narplioja paauglių santykius su aplinkiniais. Apie prarastus ryšius kolegei Agnei Bukartaitei papasakojo spektaklio kūrėjai ir jaunieji aktoriai.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės Koncertu smuikui su orkestru. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Kaip išversti knygą, kurioje atsispindi tragiškos žmonių patirtys ir netekties skausmas? Kaip apie karą papasakoti vaikams? Ką gali papasakoti muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė, vertėja iš ukrainiečių kalbos Donata Rinkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lenkijoje pristatytas Lietuvai skirtas žurnalo „Kultūra“ numeris. Apie šį numerį kalbamės su istoriku Alvydu Nikžentaičiu.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Tuo domisi kolegė Evelina Povilavičiūtė, apsilankiusi Panevėžio miesto dailės galerijoje – vienintelėje parodinėje erdvėje Lietuvoje, kur galima pamatyti šią unikalią Japonijos lėlių kultūros ekspoziciją.Pristatyta pirmoji lietuvių autorių sukurta knyga apie kiną vaikams „Džuljeta ir kino kaukai“. Kalbamės su šios knygos autorėmis Kornelija Žalpyte ir Jurga Vile.„Apverčiu padėtį, kuomet kino ar literatūros kūriniuose moteris yra paverčiama objektu, į kurį nukreiptas vyriškas žvilgsnis“, – sako rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė. Jos pirmasis romanas „Pozuotoja“ (išleido „Baziliskas“) dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir varžosi prozos knygų kategorijoje. Susipažinkime su šia konkurso komisijos įvertinta knyga ir jos autore, kurią kalbina Indrė Kaminckaitė.Rubrikos „Be kaukių“ – režisierius Pijus Mickus.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis

LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaroma Martyno Gedimino paroda „NOW“. Parodoje eksponuojama tapybos darbų kolekcija iš netrukus pasirodysiančios autorinės knygos, kurioje šie kūriniai pristatomi dialoge su Jurgos Šeduikytės tekstais. Taip pat parodoje pristatoma naujai vystomo bendrakūrybinio Martyno Gedimino ir Brigitos Krasauskaitės projekto „Koplyčia“ tekstilės kūrinių instaliacija. Apie parodą pasakoja tapybos darbų autorius Martynas Gediminas ir tekstų autorė Jurga Šeduikytė.Kalbamės apie vieną įspūdingą, gal net nepelnytai primirštą asmenybę, kurios 150-ąsias gimimo metines minime šiemet, padariusią didžiulę įtaką mūsų šalies bankininkystės istorijai. Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Metams besibaigiant talentingi pasaulio atlikėjai ir kompozitoriai pristatė naujus albumus, prisodrintus šventinės muzikos. Nuo švelnių choro harmonijų iki energingų kalėdinių pučiamųjų orkestro skambesių. Apie šių metų pabaigos šventinius albumus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menotyrininkė, parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis apie tai, kiek menas gali tapti atgaiva ir įkvėpimu kiekvieno mūsų gyvenimuose, ir kodėl Jurgitą labiausiai įkvepia juvelyrika.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publiakcijomis kultūros tema.Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?Su kokiomis papuoštomis eglutėmis Šv.Kalėdų laukia matuiziškiai ir merkiniškiai?Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia miuziklą „Piktoji“.Kaip Sakartvelo piliečių kovą už proeuropietišką kryptį mato Tbilisyje šiuo metu esanti fotografė Aleksandra Bondarev?Menininkė Eglė Tamulytė po misijų Prancūzijoje ir Libane vėl grįžta į Griškabūdį.Alytaus miesto teatras per Kalėdas mažuosius žiūrovus kviečia į premjerą „Merė Popins".Koks kultūrinis gyvenimas šiuo metu vyksta Kyjive. Kalbamės su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

MONEY MATTERS 13 KALBAM AND AMAZON 2

MONEY MATTERS 12 KALBAM

Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni. Vis dėlto – šiek tiek daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra yra pradėjusi kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Jungtinės Tautos 2019 metais yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.37–ąjį sezoną pradedantis Keistuolių teatras mažuosius žiūrovus bei jų tėvelius kviečia į pasakos-nepasakos premjerą – Violetos Palčinskaitės pjesės „Aš vejuos vasarą“ pastatymą. Nuotaikingą spektaklį, kuriame vyksta intensyvios laimės paieškos, režisuoja Gabrielius Zapalskis su gausia bendraminčių komanda.Šių metų rugsėjo 29 d. minėsime visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) 120-ąjį jubiliejų.Subtilios dainų aranžuotės ir su niekuo nesupainiojami skaidrūs balsai - šiandien Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų. „Alessi Brothers“ labiausiai žinomi dėl savo romantinių dainų, tačiau jų platus muzikinis talentas atsiskleidė ir rašant bei prodiusuojant muziką kitiems atlikėjams.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė. Kalbamės apie balso galią ir Austėjos gyvenimo kelią.Ved. Gerūta Griniūtė

Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą ne tik treniruočių, varžybų metu, tačiau ir kiekvieną dieną, siekiant savo tikslų. Pasirodo, Gerdai visada dažnėja pulsas, kai ji stebi Edgaro plaukimą, o Edgaras labai dėkingas sužadėtinei už besąlyginį palaikymą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. „Viską galima įveikti, jei iš tiesų myli, palaikai ir supranti savo žmogų, tačiau labai svarbu nepamiršti ir savęs“, - sako sužadėtiniai Edgaras ir Gerda.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šį savaitgalį Suvalkijoje vyksta IV kriminologijos festivalis „Demistify“, kuris šiais metais skiriamas konspiracijos teorijų temai.Tarpukariu šiaurinė Nidos dalis buvo vadinama Sibiru, o pietinė – Azija. Kodėl? Apie Nidos unikalumą, kultūros saleles, skaudulius, lėtąjį turizmą ir kur Neringoje galima sutikti briedį pasakoja geografė Aušra Feser.Japonijoje pristatyta kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir choreografo Pawelo Sakowicz garso instaliacija su choreografiniais elementais „Sayonakidori” (Lakštingala).Šilalės Vlado Satkevičiaus muziejuje vykusioje konferencijoje „Mūsų kraštotyros didieji“ pagerbti labiausiai Žemaitijai nusipelnę kraštotyrininkai. Kokius ryškiausius tyrimus atliko žymūs Žemaitijos kraštotyrininkai? Ir kuo atradimai naudingi šiais laikais?Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su architekte, viena iš studijos „Do Architects“ įkūrėjų Gilma Teodora Gylyte. Kalbamės apie sovietinių mokyklų konversijas Ukrainoje ir svarstome, ar Lietuvoje į architektūrinius, urbanistinius sprendimus priimame bendruomenės balsą?Ved. Urtė Karalaitė

Šiandien turėjo prasidėti jau 15-asis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, visgi Lietuvą užklupusios liūtys ir vėtros koreguoja planus. Organizatoriai tikisi, kad atidarymo vakaras sėkmingai bus perkeltas į rytojų.Kaune jau atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda, skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti“. Apie parodos eksponatus, jų istorinę bei kolekcionieriui asmeninę jų reikšmę pasakoja Barbora Krinicinaitė.Klausomės ir LRT KLASIKOS vasaros laidos „Žvaigždžių alėja“ fragmento. Naujausioje laidoje - pokalbis su vokalinio ansamblio The King‘s Singers nariais – Johnathanu Howardu ir Patricku Dunachie apie ansamblio gyvenimą, keliones ir muziką.Pirmą laidos valandą vainikuoja virtualus susitikimas su kompanijos „Arabella Arts“ specialiųjų projektų ir partnerysčių vadove, atlikėjų vadybininke Ina Marija Ubaite, kuris pasakoja apie dešimtmetį, praleistą JAV, darbą su garsiausiais scenos vardais ir sugrįžimą į Europą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, LRT KLASIKOS laidos „Bala žino“ kūrėjas ir vedėjas Martynas Vingrys. Kalbamės apie Martyno kelią folkloro tyrinėjimų link ir nekasdienišką kasdienybę.Ved. Gerūta Griniūtė

XXIX Pažaislio muzikos festivalis įsibėgėja, o mes domimės, kaip ilgas tradicijas puoselėjantis festivalis keičiasi. O gal keistis nereikia? Pokalbyje dalyvauja Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė, projektų ir festivalio kuratorė, pianistė Lina Krėpštaitė.Vilniečiai ir miesto svečiai kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto. Klausytis ir tuo pačiu matyti neseniai po restauracijos pradėjusius skambėti Aušros Vartų vargonus po atviru dangumi – išskirtinė galimybė, kuria Lietuvos ir Europos mastu gali džiaugtis tik Vilniaus gyventojai ir svečiai.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose šiandien – ketvirtosios KKKC slemo varžytuvės. Slemo pamatas – susirinkusiai publikai gyvai skaitomas tekstas, kurį auditorija ten pat ir įvertina. Ar pakankamai susidomėjimo slemas sulaukia Lietuvoje? Kalbamės su varžytuvių organizatoriumi Dominyku Matulioniu.Šimtmečio dainų šventės programoje išgirsime ne vieną liaudies dainą, kurios žodžius gal ir žinome, bet ne visuomet perprantame. Kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį? Kodėl mergelės prižiūri rūtų darželius? Ar skiriasi žemaičių ir aukštaičių dainos? Pasakoja Tomas Riklius.Kaip kaskart paruošti save fiziškai ir psichologiškai sudėtingiems vaidmenims? Kas šokyje lemia sėkmę? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ir apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Julija Stankevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis inicijuoja paminklo Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Idėjai susilaukus kritikos, klausiame, kaip turėtų būti įpaminklinama istorinė atmintis, kada statyti paminklą jau laikas, o kada tai daryti dar anksti bei kaip tiksliai pasirinkti erdves?Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Birželio 6-15 dienomis įvairiose Šiaulių miesto erdvėse rengiamas scenos menų festivalį „Teatrodromas“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro antrą kartą organizuojamas festivalis pakvies į 10 dienų truksiantį teatrinį nuotykį, kuriam nereikia rūbinės ir uždaros scenos dėžutės.Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Buvo bakterijų ir virusų amžius, o dabar yra nervų ligų amžius, kai gyvendami kaip niekad gerai jaučiamės persidirbę, perdegę ir nelaimingi. Sėkmės ir pozityvumo visuomenėje mes naudojame sisteminį smurtą prieš patys save.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Jurgis Marčėnas. Kalbamės apie tai, ką reiškia būti „keistuoliu“ ir kurti „Atvirame rate“.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiuo metu Vokietijos Moerso mieste vyksta seniausias Vokietijoje 53-čiasis festivalis „Moers Jazz Festival“. Festivalis pasitelkia muziką kaip ginklą kovai su blogiu – blogiečių karikatūrose nesunku pažinti nusikalstamas veiklas dangstančius politikus, kuriuos imasi nukauti muzikantai-superherojai. Kuo ypatingas šis festivalis?Režisieriui Jonui Vaitkui – 80. Pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene apie kūrėjo indėlį į Lietuvos teatrą.Gegužės 22 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos katalikų mokslo akademija rengia diskusiją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Tai – vasarį vykusios konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ tąsa. Kalbamės su diskusijos dalyviais.Tęsiasi ciklas „100 balsų Dainų šventei“. Lietuvos regionų kolektyvai energingai ruošiasi artėjančiam Dainų šventės jubiliejui. Ne išimtis – Šiaurės Lietuva, Šiauliai. Tarp kitų kūrybinių kolektyvų – Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuris gyvuoja jau pusę šimtmečio, ir nėra praleidęs nė vienos Dainų šventės.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, klounė, asociacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Fotografas Gintaras Česonis, Lietuvai įstojus į ES, pradėjo fotografijų ciklą „Kita diena ES“, o šiuo metu Liuksemburge atidaryta fotografo Sauliaus Paukščio paroda „Lietuva: 20 metų Europos Sąjungoje“.Kai Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare, choreografė Agnija Šeiko studijavo Olandijoje. Ji prisipažįsta: tą gegužės 1-ąją jautėsi ypatingai.Savo kūrinius „Evocatio“ ir „I like Vidmantas Bartulis (Auscultare)“, dalyvaujančius Kompozitorių sąjungos metų kūrinio rinkimuose, pristato kompozitorius Lukas Butkus.Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas, muzikos vadybininkas Vaidas Stackevičius savo gimtadienį švenčia vos keliolika minučių iki gegužės 1-osios. Kiek buvimas ES padeda muzikos sklaidai?Ar galima įsivaizduoti gyvenimą ne europinėje Lietuvoje? Pokalbis su 2004 m. gegužės 1 d. gimusia Milda Bartašyte bei filmo „Karta.EU“ režisieriumi Eimantu Belicku.60 Lietuvos savivaldybių veikia 153 kultūros centrai. Kaip buvimas ES pagerino jų kasdienybę? Kalbamės su Lietuvos kultūros centro asociacijos vadovu Romu Matuliu.Gegužės 1-ąją prieš dvidešimt metų atlikėjas Linas Adomaitis lipo į daugiau kaip penkias skirtingas scenas, o gegužės 12-ąją Eurovizijos dainų konkurse atstovavo Lietuvai jau kaip ES narę.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga„Kai kultūros operatoriai, nusimesdami atsakomybę, negalvoja apie sklaidą ir naujų auditorijų įtraukimą, atrodo, kad jie atitrūkę nuo realaus pasaulio“, – sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis, parengusi Vilniaus knygų mugės inspiruotą komentarą.Patirti, kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai, kviečiantis „Amsterdamo mokyklos muziejus” domina tūkstančius lankytojų.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Vilniaus miesto istorijos tyrėjai vėl skatinami stipendijomis – kas dar neištirta?Naujas formatas Lietuvoje – vieno vakaro choras!Kas padėtų fiziniams asmenims Lietuvoje tapti aktyvesniais aukotojais ir įsitraukti į filantropinę veiklą? Kalbamės su Šveicarijos St.Galleno universiteto profesore Giedre Lideikyte Huber.Tarptautinis Lietuvos ir Norvegijos muzikos projektas - kaip skamba lietuviškas ir šiaurietiškas dainavimas bendrame projekte?Ved. Justė Luščinskytė

Šventinis laikotarpis daugeliui žmonių - proga nueiti į kultūros renginius. Tačiau dalis operos ir baleto, didžiųjų klasikinės muzikos koncertų gerbėjų nusivylę, kad į gruodžio mėnesio, ypač Kalėdų, Naujųjų metų sutikimo koncertus gauti bilietų be galo sudėtinga, nebent pirktum prieš pusmetį ar dar anksčiau. Jie klausia: ar negalėtų valstybiniai teatrai, filharmonija šventinių ir populiariausių pasirodymų rengti daugiau, ypač, jei pastebi, kad bilietai į juos tiesiog iššluojami?Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Maisto banko vadovu Simonu Gurevičiumi apie maisto likučius ir maisto nešvaistymą per Kalėdas.Pokalbis su lietuvių kilmės savanoriu Konstantinu Gudausku, „Buča help“ įkūrėju, iš rusų okupuotų Kijivo priemiesčių išvežusiu per 200 žmonių. Kalbamės apie filmą, sukurtą pagal jo istoriją, sumažėjusią paramą ir kalėdines nuotaikas Ukrainoje.Laidoje sužinosite, ką partizanai veikė pokariniame Vilniuje? Savas ar svetimas jis jiems pasirodė?Pažintis su su išskirtinio, ne tik Lietuvoje žinomo medaus ūkio šeimininkais Pupkevičiais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitgalį pasaulį sudrebino įvykiai Izraelyje. Kokia šio konflikto priešistorė, priežastys ir galimi scenarijai? Pasakoja VDU profesorius Egdūnas Račius.Prisimename kompozitorių, pedagogą, kultūros ir meno veikėją Rimvydą Žigaitį, kuriam šiandien būtų suėję 90. Fragmentas iš LRT televizijos laidos „Legendos“.Pokalbių ciklas „Skambutis išjungtas“ siekia išgirsti moksleivių balsą. Kalbamės su gimnazistais svarbiomis visuomenei temomis: nuo visuotinio šaukimo, švietimo sistemos klausimų iki virtualaus pasaulio aktualijų ir prasmės paieškų. Su moksleiviais bendrauja Gerūta Griniūtė.Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga, LRT Klasikoje – muzikiniai miesto akcentai- su mini radijo ciklu „Vilniaus motyvas“, pasakoja muzikos redaktorė Fausta Savickaitė.Pati išgyvenusi onkologinę ligą „Mamų unijos“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė jau penkioliką metų rūpinasi vaikais, kuriems tenka šios sunkios ligos iššūkis. Kas sukasi vėžio diagnozę išgirdusio žmogaus galvoje? Ko iš aplinkinių sergančiam vaikui reikia labiausiai? Kokios šviesios istorijos tampa kasdiene motyvacija dirbti toliau? Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų. To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų. Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė. Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu: Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti? Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys? Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti? Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi? Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas: Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi? Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį? Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais? Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą. Gero klausymo! Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų. To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų. Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė. Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu: Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti?Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys?Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti?Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi? Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas: Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi?Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį?Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais? Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą. Primenu, kad nuo šiol visi mūsų pokalbiai yra girdimi tik KALBA MAMOS narystės prenumeratoriams, o visur kitur rasite ištrauką. Prie narystės prisijungti, klausyti pokalbių, ateiti į mamų rytmečius ir pratęsti pokalbius su bendruomene KALBA MAMOS Discord‘e galite www.kalbamamos.lt Gero klausymo! Marija

Kodėl Vilniaus padangėje vis mažiau matyti oro balionų? Šią vasarą įsigaliojęs naujas reglamentas dėl skrydžių saugumo riboja oreivių veiklą, Susisiekimo ministerija žada koreguoti numatytas taisykles artimiausiu metu.Tradiciškai penktadieniais tokiu metu apžvelgiame orus išsamiau - ko tikėtis savaitgalį.Ar pavyksta išvengti grynųjų šiandien kasdienybėje? Bankomatų tenka paieškoti, o atsiskaityti kortele ne visur dar galima – pasirūpiname grynaisiais, galimybių yra ar pavyksta išsisukti be jų?Ledo šokėjos Margaritos Drobiazko pilietybės klausimas vėl paaštrino diskusijas apie pilietybės suteikimo ir atėmimo galimybes. Vidaus reikalų ministerija, surinkusi visą reikiamą informaciją kreipsis į Pilietybės reikalų komisiją, jog ši pateiktų savo rekomendaciją dėl pilietybės atėmimo iš ledo šokėjos Kokios yra pilietybės suteikimo ir atėmimo galimybės ir kaip keičia geopolitinė situacija ją? Kalbamės su profesoriumi Dainiumi Žalimu.Ved. Gabija Narušytė

Vakare į Vilnių atvyko Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Bidenas. Jis – antrasis pareigas einantis šios šalies vadovas, besilankantis Lietuvoje. Bidenas dalyvaus NATO viršūnių susitikime, taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, sakys kalbą Vilniaus universitete.Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias tarptautinis renginys kada vykęs Lietuvoje, susitikime dalyvauja daugiau kaip 40 užsienio delegacijų. Panašu, kad dar neprasidėjus susitikimui Turkija nebestabdo Švedijos narystės NATO, taip pat iš esmės sutarta dėl naujų regioninių planų. Kalbamės su kariuomenės vadu, generolu Valdemaru Rupšiu.Prekybos tinklą Ukrainoje valdančios lietuvių bendrovės „BT Invest“ vadovas Aivaras Karalius Kyjive padovanojo žemės sklypą naujai mokyklai, taip pat dalyvauja kituose atstatymo projektuose. Jis sako, kad Ukrainoje daugėja verslų, kurie jau pradeda atstatymo darbus, tačiau tenka prisiimti didesnę riziką. Iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje verslininkas tikisi daugiau gerų žinių dėl Ukrainos.Vykstant NATO viršūnių susitikimui, Vilniuje netrukus prasidės ir NATO Viešasis forumas, kurio tikslas - skatinti visuomenę geriau suprasti NATO kuriamą politiką ir tikslus.Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias tarptautinis renginys kada vykęs Lietuvoje, susitikime dalyvauja daugiau kaip 40 užsienio delegacijų. Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – ką šiame susitikime gaus Ukraina. Mūsų eteryje: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Kiek Lietuvos, Vilniaus vardas, prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, minimas pasaulio žiniasklaidoje, pokalbis su LRT radijo bendradarbiais: Švedijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Galbūt netrukus galėsime pamiršti įprastus purškalus nuo uodų - Izraelyje mokslininkai teigia atradę naują natūralių medžiagų derinį, kurio efektyvumas siekia beveik šimtą procentų. Tuo metu Lietuvos ekspertai teigia, kad ir dabar turime labai efektyvių priemonių, tačiau svarbu jas naudoti tinkamai.Maisto ir kituose prekybos tinkluose jau kelinta diena nebeliko nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – parduotuvėse jie kainuoja po centą. Kaip elgiasi pirkėjai – moka už maišelius, atsineša savo ar išvis jų nebenaudoja?Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketina pateikti parlamentui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Jeigu Seimas pritartų, būtų leista moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pritartumėte tokiems pokyčiams?Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus Užsienio įmonės Lietuvoje investavo 10 proc. daugiau nei per ankstesnius.Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje lieka savaitė. Kokią žinią iš šio susitikimo išsineš tiek Ukraina, tiek kitos šalys, Kalbamės su Prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.Lietuvos bėgikai tęsia Ukrainos vėliavos nešimą Lenkijos teritorijoje. Per dvi dienas jie įveikė apie 130 kilometrų. Lietuvos bėgikai keičiasi kas 13-tą atkarpos kilometrą, bėga po vieną ar kelis. Projektas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ baigiasi liepos 11 dieną, kai nešama vėliava iškils sostinės Lukiškių aikštėje.Kai kurie renkasi ir daugiau.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniuje ir Kaune prasideda rytų muzikos festivalis „Orient“, sklidinas rytietiškos patirties. Festivalyje vyks fotografijų paroda, bus galima paragauti rytietiško maisto, pasirodymus surengs trys muzikos grupės: sufijų kavalio kolektyvas „Fanna-Fi-Allah“ iš Pakistano ir Kanados, Radžastano romų ir kerėtojų grupė „Dhoad Gypsies of Rajasthan“ iš Indijos ir dar niekur nepasirodę, etnomuzikologinėje ekspedicijoje atrinkti Sacharos klajokliai iš Alžyro. Kalbamės su festivalio Lietuvoje rengėjais.Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureate išrinkta mokslininkė prof. dr. Tatjana Paulauskienė. Premija skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje. Pokalbis su laureate apie jos veiklas ir pasiekimus.Kauno paveikslų galerija kviečia pažinti vieną žymiausių Lenkijos naiviojo meno atstovų - Nikiforą. Lenkijoje jį garbina panašiai, kaip mes Čiurlionį. Savamokslio lenkų menininko darbai ir jo gyvenimo istorija - įkvėpė ne vieną kūrėją. Apie Nikiforą rašyti straipsniai, knygos, statyti filmai.Berlyno filharmonijos parama Ukrainos orkestrams, BBC ieškomi sprendimai padėti savo orkestrams, Niujorko „Metropoliteno“ operos teatro didesnis dėmesys šiuolaikiniams kūriniams ir investicija į muzikos technologijų startuolį „Enote“.Kas padeda išlaikyti smalsumą ir nuostabą kaskart žengiant į sceną? Kaip neprarasti kūrybinio troškulio ir, kartu, balanso gyvenime? Aktorės Vestos Šumilovaitės būsenos teatro ir namų pasauliuose.Ved. Gerūta Griniūtė

Kalbamės su režisiere Greta Štiomer, kviečiančia į spektaklio „L. YRA S.“ premjerą Vilniaus mažajame teatre. Spektaklis, kuriama pasakojama V.Šekspyro „Karaliaus Lyro“ priešistorė, pastatytas pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę. „Tai pamąstymas, koks Lyras galėjo būti jaunystėje, koks jo žiaurumo priežastingumas, kodėl jis toks tapo“, - sako režisierė. Svarbi ir toksiško vyriškumo tema – kaip princą Lyrą veikia bendravimas su tėvais, kokios atsakomybės jam užkraunamos, kad jis tampa toks žiaurus ir tam tikra prasme neišsipildęs. Anot režisierės, spektaklyje skambės ir daug puikios muzikos, ypač hip hopo.Kalbino Inga Ramoškaitė

Kaip Lietuvos šiuolaikinį meną mato Švedijoje gimęs, bet puikiai lietuviškai kalbantis kuratorius ir rašytojas Anders Kreuger? Kaip buvimas tarp skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų padeda jam geriau pajusti vietos pulsą? Kalbamės apie kuratoriaus kelią į Lietuvą ir jo rengtas parodas, meno rašymą ir ką reiškia kultūros ir šalies savigarba – 2001 metais ir dabar.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kai kas savanoriško anglies dvideginio emisijų kompensavimo rinką vadina laukiniais vakarais, o kai kas - paskata atkurti pažeistas ekosistemas. Ar iš tikrųjų ši rinka gali prisidėti prie klimato ir biologinės įvairovės krizių stabdymo?Kalbamės su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, kurios šias paslaugas teikia arba yra pirkę. Taip pat žvalgomės po anglies dvideginio absorbentų sertifikavimo sistemą, kurią pradėjo kurti Europos Sąjunga, ir aiškinamės, kokius žingsnius reikia nueiti tam, kad anglies kreditai netaptų žaliojo smegenų plovimo įrankiu.Autorė Inga Janiulytė-TemporinEuropos Komisijos pasiūlymas: https://climate.ec.europa.eu/document/fad4a049-ff98-476f-b626-b46c6afdded3_enEuropos aplinkosaugos biuro analizė: https://eeb.org/library/analysis-of-the-european-commissions-legislative-proposal-for-the-carbon-removal-certification-framework-crcf/

Laidos tema apie vieną svarbiausių dalykų mūsų gyvenime – išsilavinimą. Kalbamės su Jonu Kavaliausku, kuris baigė prestižinį Yale universitetą ir įkūrė Atlas Academy, kurios misija padėti kitiems sėkmingai patekti į aukščiausio lygio universitetus visame pasaulyje. Kalbina Monika Petravičiūtė, H.O.T. reklamos agentūros įkūrėja. Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Lietuvių kompozitorė Egidija Medekšaitė antrus metus iš eilės pelnė aukso medalį tarptautiniuose apdovanojimuose „Global Music Awards“. Auksu įvertintas jos kūrinys „Amithaba“. Kalbamės su kompozitore apie apdovanojimų reikšmę ir kūrybines paskatas.Prisimename neseniai mus palikusį kompozitorių Mikalojų Noviką skambant jo dainoms. Faustos Savickaitės pasakojimas.Pianistė Onutė Gražinytė kartu su šeima rengia koncertą „Impulsas – BACH“. Kodėl Johanno Sebastiano Bacho muzikos niekada nebūna per daug ir koks koncertas laukia klausytojų?Klasikinės muzikos naujienose: Ukrainos kultūros ministro raginimas boikotuoti Čaikovskio muziką, Danielio Barenboimo sugrįžimas į sceną, naujas Hamburgo valstybinės operos intendantas ir naujas Miuncheno simfoninio orkestro vyr. dirigentas bei klimato aktyvistų protestas Milano La Scala.Studijoje vieši organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas, vadovas Jonas Ohmanas. Kokie muzikos kūriniai padeda nepavargti, kas skatina nesustoti padėti kovojančiai Ukrainai – apie viską pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Stasio Šimkaus konservatorija, dažniau absolventų vadinama „šimkine“, pasitinka garbingą 100-to metų jubiliejų. Konservatorija įkurta prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, siekiant auginti uostamiestyje lietuvišką aukštąją kultūrą. Ilgus metus ši muzikos kalvė garsėjo puikiais pučiamųjų instrumentų atlikėjais, o šiandien muzikai pasišventusių mokinių klasėse vis mažiau.Šio trečiadienio rubrika Kalbos rytas – apie rašybos ypatumus, žodžius, kurie rašomi didžiąja raide, ir kaip tikriniai pavadinimai virsta bendriniais. Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Ramune Vaskelaite.Vakar Vytauto Didžiojo universitetas organizavo tarptautinį forumą matematikos mokytojams ir tyrėjams, kurio tikslas – sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose. Kokias ryškiausias problemas įžvelgia tyrėjai? Kas lemia šiuolaikinio žmogaus mokymosi sunkumus?Latvijos sostinė Ryga praėjusią savaitę deklaravo ambiciją kurti savo metavisatą ir tapti vienu pirmųjų Europos metamiestų. Šia valstybės remiama iniciatyva bus siekiama skatinti papildytos ir virtualios realybės tyrimus, technologijų kūrimą ir pritaikymą. Panašiu metu Europos komisija metavisatoje organizavo edukacinį renginį skirtą šviesti jaunus žmones ir sudominti Europos sąjungos idėja, kuriame pasirodė vos 5 dalyviai.Ievos Buinevičiūtės laida „Įgarsintas vaizdas“ šiandien veda klausytoją į Brazilijos favelas, šios šalies muzikinės kultūros ir ypač bossa novos gimtinę.Šiandien Vilniuje pristatoma filosofo Leonido Donskio vėlyvųjų publikacijų knyga „Man skauda“. Rinkinys pasirodo praėjus 6-iems metams nuo staigios autoriaus mirties, o šiemet Leonidui Donskiui būtų sukakę šešiasdešimt. Plataus akiračio filosofui rūpėjo ir užsienio politika, ir švietimas, ir populiarioji kultūra, ir futbolas, ir dar daug temų. Kokius klausimus filosofas kelia šio rinkinio tekstuose? Kalbamės su knygos sudarytoja žurnaliste, visuomenininke Birute Garbaravičiene.Šiandien LRT KLASIKOS eteryje tiesiogiai skambės Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ koncertas „Tamsūs laikai. Atspirties taškas“. Tai viena naujausių ansamblio programų, atsigręžianti į dramatiškiausius trijų valstybių – Jungtinių Valstijų, Lietuvos ir Ukrainos – istorinius taškus. Koncerte skambės amerikiečių minimalisto Steve'o Reicho, lietuvių kompozitorės Rita Mačiliūnaitė ir ukrainiečių kompozitoriaus Boriso Loginovo kompozicijos.Ved. Urtė Karalaitė

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija šiandien kvietė į jau septintąjį metinį nacionalinį kultūros forumą „Kultūra ekstremalių pokyčių akivaizdoje“. Kultūros ir švietimo reikšmės klausimus forume analizavo asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė ir Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Arvydas Grišinas.Šiomis dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius” premjera. Tai spektaklis spektaklyje, kuriame aktoriai kalba apie kūrybos procesą, bet kartu – ir apie mūsų visuomenę, nesutarimus, ginčus ir kompromisus, ir aplink mus esantį Gyvulių ūkį. Su spektaklio kūrėjais susitiko Jonas Minialga.Lenkijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) nuskambėjo Lietuvos vardas – atidaryta paroda apie Lietuvos organizacijos „Blue / Yellow for Ukraine“ veiklą ir paramą Ukrainai. Kalbamės su organizacijos įkūrėju Jonu Ohmanu.Klasikinės muzikos naujienose: parduodama įspūdinga smuikų kolekcija, Curtis muzikos instituto įsteigta nuosava įrašų leidykla, nauja „Deutsche Grammophon“ muzikos transliavimo platforma ir pirmoji simfonija, sukurta specialiai metavisatos – Metaverse – aplinkai.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši grupės BIPLAN narys Maksas Melmanas. Muziką nuo paauglystės savo keliu pasirinkęs Maksas yra dirbęs ir knygų pardavėju, ir vaikų darželio prižiūrėtoju. Apie skirtingas patirtis ir visuomet lydinčią muziką – pokalbis studijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Kalbamės apie tai ko laukti po Indianapolio Colts trenerio pakeitimo. Packers su Aaron Rodgers SuperBowl langas galutinai užsidarė. Maža to - laukia tamsūs metai. Ar Josh Allen vertas būti vienas iš lyderių rungtynėse link MVP titulo. Tai ir kitas svarbias savaitės temas iš NFL laidoje aptarė Mindaugas Bertys ir Darius Krasauskas.

Paskutinė NFL žaidėjų mainų diena nustebino dar niekada nematytu aktyvumu. Laidos temos: - Pat McAffee prieš profesionalią amerikietiško futbolo lygą. - Kalbamės apie tai, kurie mainai labiausiai nustebino ir kurie buvo sėkmingiausi komandoms. - Kaip visada apie savaitės rungtynes. - Ar Packers fanai gali be baimės laukti rungtynių su Detroit Lions?

Kalbamės su Iveta Bakanauske, kuri yra trimetės Liepos mama, komunikacijos specialistė, pirmųjų Lietuvoje tėvystės gidų autorė ir edukacinio projekto tėvams „Auganti šeima“ įkūrėja. „Auganti šeima“ yra platforma, kurioje galima rasti specialistų atrinktą informaciją, vaizdo pokalbius apie tam tikrą vaiko amžių, kas jam būdinga ir ką svarbiausia žinoti. Kaip gimė mintis kurti tokius rinkinius, Iveta pasakoja šiame pokalbyje. Tačiau daugiausia kalbėjome apie motinystę ir Ivetos kelionę. Ką reiškia auginti jautrų vaiką, kodėl tokia svarbi bendruomenė ir kaip bendrystės jausmas su kitomis mamomis, kitais tėvais, gali padėti išlipti iš pačių juodžiausių etapų ir suprasti, jog su tavimi viskas gerai. Kad normalu ilgėtis ankstesnio gyvenimo, normalu jausti daugybę įvairių jausmų, džiaugtis ir liūdėti tuo pačiu metu. Tai nauja kiekvienos mamos kasdienybė ir po truputį, kiekviena savo tempu, randame savo kelią, kuriame savo istoriją, kuri bus vienintelė tokia, neaprašyta nė vienoje knygoje, nors panašumų ar tokių pačių atkarpų ir galime sutikti. Daug kalbėjome apie motinystės lūkesčius ir realybę, apie jos ir vyro jausmus. Nors daug domėjosi, skaitė, ruošėsi vaiko atėjimui į šeimą, jie tikėjosi visai ne to, kas pasitiko nuo pirmųjų dienų. Būdami, rodos, ant plaukelio besilaikantys, pervargę, neišsimiegoję tėvai, pirmą kartą save ir vienas kitą pamatę be jokių kaukių, išsigando. Iveta neslepia, jog motinystės pradžia buvo tikrai sunki ir iki šiol nežino, ar kada bus pasiryžę su vyru darkart tapti tėvais. Nors šiandien ji išgyvena vieną gražiausių ir lengviausių motinystės etapų. Nors tai nėra lengva kelionė, motinystė augina, keičia, stiprina. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbius. Gero klausymo! Kalbėkime, mamos Marija   ***** Pokalbio eiga: 00:03:35 – kada ir kaip Iveta pradėjo kurti turinį internete: tinklaraštis, vlogai YouTube, projektai ir galiausiai – „120 procentų“, kuris visai neseniai tapo „Auganti šeima“; klajonės po pasaulį ir namų radimas Lietuvoje; 00:13:07 – kaip darbas saviugdos temomis pakeitė šeimos temos; 00:15:36 – lūkesčiai vs. Realybė motinystės pradžioje; 00:23:57 – kaip motinystė pakeitė Ivetą; 00:29:55 – ir vyro gyvenimas tapus tėčiu pasikeičia. Ivetos vyro patirtis; 00:40:52 – bendruomenės svarba šeimų gyvenime – milžiniška; 00:49:32 – visi vaikai skirtingi, o tėvystės sunkumas/lengvumas nemenkai priklauso ne tik nuo mūsų požiūrio, bet ir nuo vaiko. Bandymas pakeisti vaiką taip pat atima iš tėvystės daug džiaugsmo; 00:59:34 – kai paleidžiame tobulybės iliuziją, tėvystė tampa daug lengvesnė; 01:01:15 – laiminga mama – laimingas vaikas; 01:11:58 – apie naujausią iniciatyvą – dovaną visoms Lietuvos šeimoms.

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidarytoje „Kada bus rytojus“ lankytojams pristatoma vengrų kilmės JAV fotografės Sylvios Plachy kūryba, kurioje įamžinta ne tik Niujorko – miesto, kuriame menininkė gyvena ir dirba – kultūra, socialinis gyvenimas, ryškios asmenybės bet ir vietos bei žmonės visame pasaulyje.8-asis šiuolaikinės operos festivalis Naujosios operos akcija (NOA) tęsiasi su dar viena premjera. Šeštadienį Menų spaustuvėje žiūrovai galės išvysti „Operomanijos” inicijuotą ir režisieriaus Artūro Areimos sukurtą operą „Traviatos”. Opera grįsta tikromis Lietuvoje dirbančių sekso paslaugų teikėjų – vyrų ir moterų – patirtimis.Klasikinės muzikos naujienose: eilė pasikeitimų meno vadovų ir dirigentų gretose - Londono Karališkajame operos teatre, Vokietijos Brandenburgo simfoniniame orkestre, Suomijos Nacionalinėje operoje, o taip pat - pakeitimai Berlyno valstybinės operos pastatyme po skundų dėl gyvūnų naudojimo scenoje.„Yra žmonių, kurie neleidžia sau atsidaryti langų, o man gyvenimui reikia atsidaryti langus – kitaip aš uždusiu“, – apie pačias įvairiausias saviraiškos kryptis ir smalsumą gyvenime kalba muzikantu nelabai mėgstantis save vadinti rašytojas, fantastikos entuziastas, socialinių mokslų daktaras, teisės profesorius Justinas Žilinskas. Kalbamės apie skirtingų veiklų dermę, žodžio svarbą gyvenime ir muzikos pulsą kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Kalbėdami apie augalus, dažniausiai minime jų gebėjimą „valyti“ užterštą orą arba suteikti mitybos resursus kitiems. Tačiau mažai girdime apie tai, kaip jie gerai reaguoja ir prisitaiko prie kintančios aplinkos. Plačiau – pasakojime apie augalų jutimus.Spalio 15-oji – Tarptautinė baltosios lazdelės diena. Ta proga užsukime į Kauną, kur pojūčių turizmo iniciatyva „Neregėjimo galia” kviečia pažinti neregių pasaulį. Ją išbandė mūsų kolega Andrius Baranovas.Stipriausia mėgėjiškų teatrų pusė – krašto istorijos, kultūrinio ir literatūrinio paveldo puoselėjimas, o svarbiausia – tvarios ir rūpestingos bendruomenės, sako Priekulės mėgėjų teatro režisierius Donatas Savickis. Išgirskite, kaip gyvena mažieji provincijos teatrai.Penktadienio skaitymo rubrikai mūsų bendradarbė Eglė Baliutavičiūtė pasirinko aptarti dvi knygas. Tai britų rašytojos Claire Fuller „Slystanti žemė“ – apie šiuolaikinio pasaulio autsaiderius, ir švedų autorės Elin Persson jaunimo auditorijai skirta knyga „Afganistano sūnūs“, kurioje dėmesys – pabėgėlių temai.Šiandien Vilniuje prasideda 8-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija). Jį atidarys pasaulinė muzikinio performanso „Sporto grupė“ premjera, kurio idėja gimė sporto salėje žaidžiant krepšinį. TikTok'o opera, sporto salės įkvėptas performansas, archeologinė opera – tai tik dalis šių metų festivalio programos. Ko dar tikėtis festivalyje ir kaip šiandien išsiplečia operos samprata, kalbamės su festivalio kūrėjais.Po 4 metų pertraukos į ekranus grįžta Emilio Vėlyvio kūryba – šiandien naujausio jo filmo „Piktųjų karta“ premjera. Kaip kūrėjas išnaudojo kūrybinę pertrauką, kokios dvejonės kilo filmo kūrimo procese, kalbamės su režisieriumi Emiliu Vėlyviu. Savo įspūdžiais apie filmą dalijasi kino kritikas Edvinas Pukšta.Kirtimų kultūros centras, inicijuojantis šiuolaikinio ir eksperimentinio meno renginius, šį rudenį pristato naują judesio raiškos tyrinėjimo seminarų programą „Guma“, kurioje skirtingais judesio tyrimo metodais ir kūrybos principais dalinsis trys šokio, tarpdisciplininio meno kūrėjos. Kalbamės su viena jų – Liza Baliasnaja.Vilnius yra naujausias UNESCO literatūros miestų bendruomenės narys, tačiau jau aktyviai dalyvauja įvairiose literatūros miestų iniciatyvose. Viena iš jų – tarptautinis slemo eilėraščių konkursas SlamOvision, kurį jau keletą metų organizuoja Notingamo literatūros miestas.Ved. Urtė Karalaitė

Spalio 13 dieną Vilniaus rotušėje penkiems nugalėtojams įteikti kas dvejus metus vykstančio konkurso „Žvilgsnis į save“ prizai. Kas šiemet pelnė prizus, kaip apsisprendė komisija? Kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos primininke Rūta Leitanaite.Spalio 15-16 dienomis Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje vyks „Fotografijos savaitgalis“ – vienintelis toks renginys Lietuvoje, jau antrus metus kviečiantis lankytojus į turiningą fotografijos meno pasaulį. Renginyje susiburs per pusšimtį fotomenininkų – ir žinomų vardų, ir jaunųjų talentų – asmeniškai pristatysiančių analoginius ir skaitmeninius atspaudus bei fotografijos leidinius. Apie parodą jau dabar kalbamės su vienu iš „Fotografijos savaitgalio“ iniciatorių ir organizatorių Jonu Staseliu.Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Ta proga Kaune pojūčių turizmo iniciatyva „Neregėjimo galia“ kviečia pažinti neregių pasaulį. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Klasikinės muzikos naujienose: vėl duris atvėrusi atnaujinta Davido Geffeno salė, pratęstos meno vadovų sutartys Štutgarto valstybinėje operoje ir Zalcburgo Mozarteum fonde ir aukcionas siekiant parduoti žymaus smuiko kopiją vardan kilnaus tikslo.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Rimas Šapauskas. Nuo aktorystės – prie muzikos ir svarbių klausimų, pažįstant save. Laidoje, žinoma, skamba Rimo mėgstama, klausoma muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

Žurnalo „Metai“ naujausio numerio apžvalga.2022–uosius paskelbus Lietuvos karaimų metais, LRT Klasika siūlo iš arčiau susipažinti su šia unikalia etnine grupe, Lietuvoje gyvenančia jau daugiau nei 600 metų. Kaip išlaikyti unikalią kalbą, karaimų bendruomenei mažėjant? Koks jaunosios kartos santykis su tradicijomis ir, apskritai, kuo šiandien gyvena Lietuvos karaimai? Atsakymai – pasakojimų cikle „Lietuvos karaimų istorijos“, kuriuose girdėsite laidose „Ryto allegro“ ir „Pakeliui su vasara“.Kaune vyksta simpoziumas „Kritinė indukcija“, skirtas miesto erdvių analizei, kritikai ir diskusijai. Rugpjūčio 19 d. vyksiančioje sesijoje, kultūros įstaigų atstovai iš įvairių šalių svarstys, kaip sukurti įsitraukiančią bendruomenę, ir savikritiškai klaus, kiek kultūros įstaigos yra atviros įvairiems miesto ir ne tik bendruomenių nariams? Ar jos yra pakankamai svetingos visiems? Kalbamės su simpoziumo kuratore Agne Bagdžiūnaite.Savaitgalį Biržuose vyks tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“, kurio tema šiemet – „Gyvūnai ir kiti“. Su viena jo organizatorių, Rūta Elijošaityte-Kaikare, kalbamės apie temos literatūrinį kontekstą ir galimus pjūvius, forumo aistrą uogienėms ir tropų konkursą.Agentūra „8 days a week“ į Lietuvą pakvietė brangiausią atlikėją savo istorijoje – australų muzikos legendą Nick'ą Cave'ą. Istoriniu vadinamas koncertas įvyko rugpjūčio 16–ąją – ar jis pateisino organizatorių lūkesčius?Rugpjūčio 16–28 d. vykstantis ​​audiofestivalis „Banguoja“ kviečia įtempti ausis ir pasinerti į intymius, jautrius, drąsius, asmeniškus ir aktualius garsinius pasakojimus žmogaus teisių temomis. Hibridinio formato renginyje – gyvos kūrinių perklausos, diskusijos, virtuali konferencija, skirta audio turinio profesionalams ir norintiems jais tapti, bei mentorystės programa, subursianti pirmuosius žingsnius šiame formate žengiančius kūrėjus.Ukrainiečių menininkė, aktyvistė, viena pagrindinių „Euromaidano“ organizatorių, Daria Kalashnikova, šiandien Kaune pristato ne viename meno festivalyje kritikus ir žiūrovus sujaudinusį performansą „Kiek tai gali tęstis?“. Su menininke kalbamės apie pasirinkimą bėgti į Europą ir išsikeltą tikslą meninėmis priemonėmis skleisti žinutę pasauliui apie karo žiaurumus Ukrainoje.Ved. Urtė Karalaitė

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kviečiu klausyti pokalbio su maisto fotografe, tinklaraštininke, turinio kūrėja Egle Juzumas, ką tik tapusia dviejų vaikų mama. Sveikinu, Egle, ir džiaugiuosi galėdama padovanoti išsirinktą VAGOS leidyklos knygą „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai: kaip numalšinti kovas ir užauginti draugus visam gyvenimui“. Pati kol kas nesu skaičiusi šios knygos, bet esu girdėjusi tikrai daug gerų atsiliepimų, tad jei tema aktuali, verta žinoti, kad tokia knyga yra. Eglės tinklaraštis Instagram'e „Mano vaikas valgo viską“, turintis virš 20 tūkst. sekėjų, drįstu sakyti, kad intriguoja ir savo pavadinimu, ir vizualu – čia nėra pastelinių spalvų ir mielų paveikslėlių, būdingų didžiajai daliai verslų ir absoliučiai viskam, kas susiję su vaikais. Tai pat, įkišus ten nosį,  tikiu, daugumą nustebina patiekalai, kuriuos Eglė, beje, siūlo ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Mūsų šeima labai dažnai naudojasi jos paruoštukais. Eglė jau daug metų domisi gastronomija ir dalinasi įdomiomis įžvalgomis, savo šeimos patirtimi auginant ketverių Leoną, o visai neseniai pradėjo ir mitybos mokslus. Eglę seku ir pakalbinti norėjau jau labai seniai, tad džiaugiuosi, kad galų gale prisiruošėm. Kalbamės apie tai, kokia buvo jos pačios kelionė iki sąmoningo valgymo ir meilės maistui ir kokie, jos nuomone, yra esminiai principai, norinti tą meilę išugdyti vaikui. Klausiau jos, kaip prasidėjo jos sūnaus draugystė su maistu, kokių klaidų Eglė tėvams pataria vengti, kokios taisyklės jos šeimoje galioja dėl viso maisto, kurio neturėtų būti vaiko racione, siekiant subalansuotos ir sveikos mitybos: čia tikrai kalbame apie cukrų, visus saldumynus, limonadus, čipsus, įvairius parduotuvinius užkandžius, kurie visai nėra jau tokie nekalti, kad ir kas ten būtų užrašyta ant etikečių. Taip pat abi pakalbėjome ir pasidalinome patarimais, kaip išvengti didelės netvarkos leidžiant vaikui valgyti savarankiškai ir kokia yra to savarankiško valgymo nauda. Kaip galime patiekti vaikui maistą, kad jo švaistoma būtų kuo mažiau, kai vaikas valgo pats. O galiausiai pakalbėjome ir apie sveiką protą rūpinantis, kad šeima valgytų sveiką, naminį maistą. Abi su Egle sutariam, kad tikrai verta susipaprastinti maisto ruošą, bet vis tiek džiaugtis naminiu maistu, nei per kančią ir sukąstus dantis gaminti vis iš naujo ir nekęsti gaminimo. Žodžiu, kaip ir visur, čia ypač svarbu saikas, noras domėtis ir gera nuotaika. Taigi, kviečiu klausyti pokalbio su Egle ir labai tikiuosi, kad išgirsite vertingų patarimų ir idėjų, ypač, jeigu esate pradėję ar tuoj laukia vaiko primaitinimo kelionė. Primenu, kad šis pokalbis nuo rytojaus, t.y. liepos 4 dienos 13 val., bus girdimas tik Contribee rėmėjams. Ten kviečiu ir susitikti. Marija

Alytuje miesto gimtadienio proga – miesto šventė „Dzūkija sujungia“. Kokie renginiai pasitinka Alytaus gyventojus ir miesto svečius? Ar daug dėmesio sulaukia dviejų dienų konferencija „Dzūko genomo beieškant“ Alytaus kraštotyros muziejuje, gvildenanti klausimus, kas yra dzūkas, kuo ypatinga Dzūkija, kas lėmė čia įsikūrusių žmonių gyvenimo būdą? Tiesiogiai iš Alytaus - kolegė Rūta Lankininkaitė-Ribačiauskienė.„Epo kismas: Eglės karūnos misterija“ – tokiu pavadinimu, po kuriuo slypi psichologinė, antropologinė analizė apie istorinius archetipus, stereotipus ir mūsų sprendimų formavimąsi, žiūrovus ir klausytojus pasitinka daugiasluoksnis renginys. Apie jį pasakoja idėjos autorė ir projekto prodiuserė Rasa Baltė Balčiūnienė ir režisierius Gintaras Šeputis.Kaip ir kiekvieną savaitę – Paulinos Nalivaikaitės klasikinės muzikos naujienų apžvalga. Joje pristatytas naujas būsimas Karališkojo Concertgebouw orkestro vyriausiasis dirigentas, Vienos valstybinės operos generalinio direktoriaus tolesnis darbas, už antrą pagal dydį sumą aukcione parduotas Stradivarijaus smuikas ir dosni auka Minesotos radijui, skirta klasikinės muzikos populiarinimui.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dirigentas, pedagogas Martynas Staškus. Kalbamės apie dirigento darbą mokyklos, akademijos, koncertų salių ir operos teatrų scenose. Kuo maestro M. Staškaus akimis dirigento specialybė ypatinga?Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su Greta Marcinkevičiūte - laisvai samdoma „Google” reklamos ir kitų mokamų skaitmeninio marketingo kanalų specialiste. Kalbamės apie rinkodaros specialisto darbą, kuris neretai yra orientuotas į skaičius. Greta atvirai dalinasi savo profesine kelione nuo chemijos inžinierės iki marketingo specialistės ir nuoširdžiai džiaugiasi savo sprendimu jau 8 metus. Epizodo klausytojams ji nori pristatyti ir padėti suprasti, kokius skaitmeninio maretingo rodiklius svarbu nuolat stebėti, kokia informacija aktualiausia marketingo duomenų ataskaitose ir ką daryti, kad Excel įrankis ne gąsdintų, o neštų realią naudą, analizuojant pardavimus. Pokalbį veda reklamos agentūros „H.O.T.” įkūrėja Monika Petravičiūtė. Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese

Kuo šiandien gyvena ir kvėpuoja dainininkė, pianistė, kompozitorė, Gintarė Jautakaitė? Kokios idėjos gimsta už Atlanto? Kalbamės apie kasdienybę, apsilankymus Lietuvoje ir kūrybinius sprendimus Jungtinėse Amerikos Valstijose.„Kelionių“ rubrikoje susitinkame su meditacijos mokytoja ir kelionių vadove Urta Dorotėja, neseniai grįžusia iš piligriminės kelionės Šv. Pranciškaus pėdsakais. Kuo šis kelias svarbus ir ypatingas?Minint Gedulo ir vilties dieną karilionininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta pasakoja apie koncertą Kauno Vienybės aikštės prieigose.Rubrika „Minutė džiaugsmo“ kviečia nusikelti į pajūrį, kuriame mus pasitinka jėgos aitvarų instruktorius Laurynas Juodeška, pasakojantis apie šį sportą.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

Kuo ypatinga iniciatyva „Moterų pasaulyje“? Kokius iššūkius teko įveikti jos autorei Indrei Stonkuvienei ir kokiomis idėjomis ji gyvena prasidedant vasarai?Iš kol kas lietingos Lietuvos keliamės į Italiją ir teiraujamės gidės Raimondos, kokie keliai ją atvedė į Romą.Dainininkas Eugenijus Chrebtovas pristato naują dainą – kalbamės su solistu ir klausomės kūrinio.Rubrikoje „Meno dozė“ keliamės į Kaune esantį Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, kuris kviečia patirti dailės terapijos poveikį. Kalbamės su terapeute Sigita Kupčiūniene.

Spaudos apžvalga.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie moteris, fotografuojančias karą ir jo paveiktus žmones.Panevėžyje duris atvėrė šiauliečio menininko Ričardo Garbačiausko tapybos paroda „Neramūs siluetai“.Veiklos dešimtmetį minintis styginių kvartetas „Mettis“ gegužės 10 d. Valdovų rūmuose Vilniuje pristato savo antrajį albumą, kuriame griežia Liudviko van Bethoveno opusus styginiams.Pažintis su architektu, įvairių gamtos meno skulptūrų, instaliacijų autoriumi Povilu Šoriu. Apie menininko poreikį kurti, klaidų kūryboje žavesį ir… parašiutų sporto įtaką kūrybinėms idėjoms kalbasi Karina Metrikytė.Kaip karo kontekstas keičia Eurovizijos ir viso kultūros pasaulio santykį su politika? Kalbamės su sociologe, Vilniaus universiteto Sociologijos katedros docente dr. Rūta Žiliukaite, filosofu, antropologu, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir menotyrininke, kultūros politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaityte.LRT atnaujina įvaizdį – kokias vertybes jis koduoja? Apie šviežiausius pokyčius pasakoja LRT komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė.Ved. Urtė Karalaitė

Išdalyti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, kuriuos inicijuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. METŲ PROVERŽIO APDOVANOJIMAS įteiktas Rasai Račienei. Kalbamės su laureate R. Račiene ir Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Iš karo siaubiamos Ukrainos, Charkivo Nacionalinio operos ir baleto teatro į Lietuvą atvyko teatro trupė. Kokie bendri darbai su Lietuvos artistais laukia ir su kokiomis patirtimis į Lietuvą atvyko kūrėjai iš Ukrainos? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prodiuseriu Artūru Alensku.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2021 m. kūrinio konkursą. Laidoje „Pakeliui su klasika“ iki pat gegužės 1 d., kol vyksta balsavimas, pristatome konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinius pristato du kompozitoriai: „Alrediph“ pristato Marius Baranauskas, o kūrinį „Respire“ – Albertas Navickas.Į Šiaulių fotografijos muziejų sugrąžintos restauruotos unikalios fotoateljė dekoracjos. Šimtamečiai rekvizitai atspindi fotografijos raidą ir to meto madas. Apie senųjų fotoateljė dekoracijas iš Šiaulių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.78-erių populiarus Brazilijos muzikantas Marcosas Valle‘is sukūrė ir iki šiol kuria savo šalies muzikinį braižą. Kaip pastebi menininkas, kartais pirmyn veda melodija ar harmonija, o kartais tenka keliauti paskui ritmą, tačiau svarbiausia – kuriamus garsus būtinai turi lydėti nuoširdumas. Apie Marcosasą Valle‘į ir muzikanto kūrybą pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kukių“ – žurnalistas, televizijos laidų ir reginių vedėjas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, oreivis Giedrius Leškveičius.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Andriukevičius

Kalbamės su Kasparu Jasu, jaunuoju Lietuvos menininku, kurio paroda šių metų kovo mėnesį buvo pristatoma Vilniuje, ir kurios metu mes ir pasikalbėjome. Kasparas piešia nuo mažų dienų, domisi manga ir anime, Amerikos pop-art stiliais, tad visų šių stilių įtaką galime matyti ir Kasparo darbuose, kurių yra nupiešęs jau daugiau nei šimtą. Kasparas domisi ir skaitmeniniu menu, svarsto apie performansų ar instaliacijų kūrimą ateityje. Ir taip, noriu priminti, kad Kasparui tik ką suėjo 13! Pasiklausykime pokalbio su talentingu menininku. Dar daugiau apie Kasparą ir jo kūrybą galite rasti čia: https://linktr.ee/kaspajazz

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis. Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes. Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu. „Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ ) „MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija. Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą. Taip pat kviečiu remti „Kalba mamos“ lietuviškoje paramos rinkimo platformoje Contribee, kur jūsų lauks tik rėmėjams skirti papildomi pokalbiai. O jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasižvalgyti archyve, kur rasite virš 30 pokalbių įvairiausiomis temomis. Jeigu norite pirmieji sužinoti apie naujus pokalbius, prenumeruokite tinklalaidę platformoje, kurioje ją klausote. Ačiū, kad remiate ir dalinatės žinia apie pokalbius. Kalbėkime, mamos! Marija

“Dar tos čia” #45 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! Svečiuose psichologė Vitalija Navicke. www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Alytaus radijo stotis „FM99“ išsikraustymui iš patalpų miesto teatre turėjo dvi savaites, nes savivaldybė pasirašė sutartį dėl patalpų nuomos su sporto klubą turinčiu verslininku. Apie tai su radijo stoties vadovu Liudu Ramanausku.Visai netrukus kino ekranus išvys dokumentinis filmas apie maestro Vytautą Kernagį, pavadinimu „Kernagis“. Kokį Vytautą Kernagį išvysime pokalbis su filmo režisieriumi Andriumi Lekavičiumi.Kaip nuo priklausomybių efektyviai gydyti kalinčius asmenis? Kalbamės suKalėjimų departamente neseniai pradėjusiu dirbti gydytoju toksikologu Robertu Badaru.Kuo žmones traukia speleologija? Pokalbis su speleologu Sauliumi Žemaitaičiu.Ved. Agnė Skamarakaitė