Podcasts about pokalbyje

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie krikščionio santykį su politika, visuomeniniu gyvenimu ir sąžine. Ar tikintis žmogus turi savo tikėjimą palikti tik privačioje erdvėje? Ar krikščionis gali sakyti: „Aš tik pasimelsiu, o viešieji reikalai manęs neliečia“? O gal Evangelija įpareigoja ne tik melstis, bet ir atsakingai veikti pasaulyje? Pokalbyje svarstoma, kuo skiriasi krikščioniškas dalyvavimas visuomenėje nuo susitapatinimo su politinėmis partijomis, ideologijomis ar valdžios interesais. Kunigai remiasi Šventuoju Raštu, Katalikų Bažnyčios Katekizmu, Vatikano II Susirinkimo mokymu ir Bažnyčios istorijos pavyzdžiais. Kalbama apie tai, kad krikščionis yra pasaulyje, bet ne iš pasaulio; jo galutinė viltis nėra politinė sistema, tačiau meilė Dievui ir artimui neleidžia abejingai stebėti neteisybės, melo, žmogaus orumo menkinimo ar sąžinei prieštaraujančių įstatymų. Ši laida kviečia savęs paklausti: ar mano tikėjimas turi poveikį tik mano asmeninei maldai, ar ir mano viešai atsakomybei? Kunigai primena, kad Bažnyčia neturi tapti politine bendruomene, tačiau ji turi teisę ir pareigą kalbėti moraliniais klausimais, kai paliečiamos pagrindinės žmogaus teisės, bendrasis gėris ir sielų išganymas. Krikščioniškas atsakas nėra nei prisitaikėliškas tylėjimas, nei nuolatinis bambėjimas prieš valdžią, bet drąsus, sąžiningas ir Evangelijai ištikimas veikimas. Pokalbyje prisimenami ir konkretūs istorijos pavyzdžiai — nuo ankstyvosios Bažnyčios iki Motiejaus Valančiaus, Antano Mackevičiaus, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos, sovietmečio ir kitų laikotarpių, kai tikintieji turėjo rinktis tarp patogaus tylėjimo ir ištikimybės tiesai. Laida kviečia nebijoti atsakomybės, ieškoti bendraminčių, burtis, melstis, veikti ir prašyti Dievo drąsos ten, kur krikščionio sąžinė nebeleidžia likti nuošalyje.

Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos. Pokalbyje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė ir mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Ved. Darius Matas.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie nepatogią krikščioniško gyvenimo temą — pyktį. Ar kiekvienas pyktis yra nuodėmė? Ar krikščionis turi viską tyliai nuryti? O gal matant blogį, melą, neteisybę ir gėrio trūkumą kartais yra būtina reaguoti? Pokalbyje svarstoma, kuo teisėtas pasipiktinimas skiriasi nuo rūstumo, keršto, neapykantos, nuolatinio bambėjimo ir vidinio nepasitenkinimo. Kunigai remiasi Bažnyčios mokymu, Katekizmu, dvasine tradicija, Evangelijos žvilgsniu ir konkrečiais gyvenimo pavyzdžiais. Kalbama apie pyktį kaip stiprią žmogaus prigimties jėgą, kuri gali padėti įveikti baimę ir ginti gėrį, bet gali ir aptemdyti protą, sugriauti santykius, atimti ramybę bei nutolinti nuo meilės. Ši laida kviečia savęs paklausti: ar mano pyktis kyla iš meilės tiesai, Dievui, artimui ir teisingumui, ar iš nesaugumo, puikybės, baimės, keršto ir noro viską kritikuoti? Kunigai primena, kad krikščioniškas atsakas nėra nei bailus tylėjimas, nei nuolatinis piktinimasis. Reikia mokytis atpažinti, kur yra tikras blogis, kalbėti tiesą meilės kalba, nepaversti žmogaus priešu ir neleisti pykčio aistrai užvaldyti širdies.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie krikščionišką dvasingumą — ne kaip apie praktinių patarimų, gražių vertybių ar religinių metodikų rinkinį, bet kaip apie gyvą kelionę į susitikimą su Dievu, kuriai vadovauja Šventoji Dvasia. Pokalbyje svarstoma, kodėl žmogus šiandien lengvai pasimeta tarp skirtingų patarimų, psichologijos, populiarių dvasinių praktikų, new age mąstymo, maginio požiūrio į maldą ir noro greitai „tapti šventu“. Kunigai kalba apie perfekcionizmą, vidinį nesaugumą, sovietmečio paliktą dvasinio gyvenimo badą, tikėjimo tiesų, Šventojo Rašto, Bažnyčios tradicijos ir mokymo svarbą, dorybių praktiką, pasauliečio pašaukimą, šeimos bei pareigų vietą dvasiniame gyvenime. Ši laida kviečia sustoti ir paklausti: ar mano dvasingumas kyla iš gyvo santykio su mylinčiu Dievu, ar tik iš baimės, spaudimo, išorinių formų ir noro viską padaryti „teisingai“? Vietoj maginio mąstymo ir dvasinių kraštutinumų kunigai kviečia grįžti prie sakramentų, maldos, Šventojo Rašto, dėkingumo, meilės darbų, blaivaus savęs pažinimo ir pasitikėjimo, kad Dievas kiekvieną žmogų veda pagal jo gyvenimo kelią.

Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie nuolatinį zyzimą, nepasitenkinimą ir negatyvumo dvasią — kai žmogus, net gyvendamas patogiau nei ankstesnės kartos, vis tiek visur mato, kad „tas negerai, anas negerai“. Pokalbyje svarstoma, kodėl mums tampa „skanu“ kaltinti kitus, pasilikti aukos pozicijoje, bėgti nuo atsakomybės ir nebematyti Dievo bei kitų žmonių gerumo. Kunigai kalba apie dėkingumo stoką, tikėjimo krizę, žiniasklaidos ir viešo kalbėjimo formuojamą baimės atmosferą, neautentišką gyvenimą, narcisizmą, dorybių stoką, tvirtumo bei susivaldymo trūkumą. Ši laida kviečia sustoti ir paklausti: ar aš gyvenu savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, ar tik maitinuosi pasaulio šiukšlėmis? Vietoj tamsos keikimo kunigai kviečia uždegti žvakę — mokytis dėkoti, prisiimti atsakomybę, pasitikėti Dievo vedimu, praktikuoti meilę ir kasdien atrasti tikrą krikščionišką autentiškumą.

Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vienas iš Pasaulinio Gailestingumo kongreso pranešėjų – buvęs Londono mafijos narys Johnas Pridmore, dabar pasauliui liudijantis savo atsivertimo istoriją. Kokiais keliais ateina tikėjimas? Pokalbyje dalyvauja Johnas Pridmore, kunigai Algirdas Toliatas ir Lukas Laniauskas, gyvenantis Klivlende, JAV.Ved. Rūta Kupetytė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Dievo gailestingumo slėpinį — ne kaip apie paviršutinišką paguodą ar mintį, kad „viskas savaime bus gerai“, bet kaip apie tikrą Dievo kvietimą žmogui atsiversti, pripažinti nuodėmę, sugrįžti į santykį su Dievu ir priimti Jo meilę. Pokalbyje svarstoma šv. Faustinos Kovalskos perduota gailestingumo žinia, pragaro realumas, žmogaus laisvė, nuodėmės pasekmės, atgaila, nuolankumas ir Dievo artumas. Kunigai primena, kad Dievo gailestingumas nepanaikina tiesos apie blogį, bet atveria žmogui kelią keltis, grįžti pas Tėvą, melstis, daryti gerus darbus ir gyventi tikro atsivertimo keliu.

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

„Praėjo tie laikai, kai jaunimėlis nesiskirdavo su kasetinėmis „magėmis“ ar „bumboxais“, kurie tarsi padėdavo užimti tam tikrą ausimi suvokiamą viešosios erdvės dalį. Visgi muzikos koncentracija mieste yra daug didesnė, tik tiek, kad didžioji jos dalis negirdima, nes skamba už uždarų durų arba slepiasi ausinėse“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.Antrajame pasakojimų ciklo epizode LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. iškilo specialiai radiofonui. Išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu. Sužinosite, kuo žodis „agresija“ skiriasi nuo „įvykių“, ir kokią diplomatinę misiją sovietų okupacijos metais atlikdavo pastato kieme iki šiol stovinti skulptūra.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „Padangių paukštis ir laukų lelija“ simfoniniam orkestrui.Šiandien dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui būtų sukakę 75-eri. Šią sukaktį lydi ne tik prisiminimai, bet ir nauji bandymai iš arčiau pažvelgti į vieną ryškiausių Lietuvos scenos asmenybių. Koks Vytautas Kernagis išliko artimųjų, bičiulių ir scenos bendražygių atmintyje? Pokalbyje dalyvauja sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis, dokumentinio filmo „Mūsų draugas Kernagis“ režisierė Giedrė Genevičiūtė ir lietuvių country, folk muzikos bei dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas.Šiaulių dailės galerijoje surengta trečioji įvairių sričių menininkų fotografijų paroda „Resume“. Šiemet, Šiauliams švenčiant 790-ąjį gimtadienį, daugiau dėmesio skirta miesto vaizdiniams.Šiandien Gargžduose atidaroma „Gargždų kūrybos stotis“ – laikina kultūros, kūrybos ir bendruomenės erdvė Turgaus gatvės garažų masyve. Ką miestui gali duoti tokia netradicinė erdvė?Ved. Justė Luščinskytė

Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. Nepaisant kokios priežastys atveda atveda į teismo salę, vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai. Įrodymai byloje gali būti patys įvairiausi – šalių susirašinėjimai, foto ar vaizdo įrašai, sutartys, finansiniai dokumentai, specialistų išvados ir kt. O didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į elektroninę erdvę, vis dažniau įrodymai būna skaitmeniniai. Kaip šie skaitmeniniai arba elektroniniai įrodymai vertinami teismuose , kaip tikrinamas jų autentiškumas, kokie dirbtinio intelekto iššūkiai? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas Mantas Mikalopas.

Nuo liepos1 d. įsigalioja reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Kodėl jų reikėjo? Ką šie pokyčiai reiškia verslo atstovams? Ko reikia imtis jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vykdančioji direktorė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. Nepaisant kokios priežastys atveda atveda į teismo salę, vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai. Įrodymai byloje gali būti patys įvairiausi – šalių susirašinėjimai, foto ar vaizdo įrašai, sutartys, finansiniai dokumentai, specialistų išvados ir kt. O didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į elektroninę erdvę, vis dažniau įrodymai būna skaitmeniniai. Kaip šie skaitmeniniai arba elektroniniai įrodymai vertinami teismuose , kaip tikrinamas jų autentiškumas, kokie dirbtinio intelekto iššūkiai? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas Mantas Mikalopas.Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, kartais vienu iš realių sprendimų tampa fizinio asmens bankrotas. Kaip veikia šis teisinis instrumentas ir kodėl teisininkai sako , jog tai nėra lengvas ar greitas kelias? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.Ved. Artūras Matusas

Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę, svarstoma rudenį organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Su demografine krize susiduria daugybė valstybių, ar ten imamasi specialių priemonių? Pokalbyje dalyvauja su LRT RADIJO bendradarbiai: Andrius Kleiva iš Japonijos, Ernesta Žukauskaitė iš Portugalijos, Vaida Strazda iš Švedijos, Laurynas Vaičiūnas iš Lenkijos. Taip pat psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė.Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio naujienų apžvalga. Šįryt apie šią savaitę prasidedančią Venecijos meno bienalę ir už jos slypinčius logistinius išbandymus, su dirbtiniu intelektu atkurtas paskutines Pompėjų gyventojo gyvenimo akimirkas ir naujas „Oskarų“ taisykles, apibrėžiančias dirbtinio intelekto naudojimą filmuose.Šiuo metu Venecijoje vyksta vienas prestižiškiausių pasaulyje meno renginių – Venecijos bienalė. Tačiau šiemet aktyviai kalbama apie bienalės reputacijos krizę. Šias kalbas ypač paskatino leidimas renginyje dalyvauti Rusijai. Nemažai prieštarų kyla ir dėl Izraelio dalyvavimo. Menininkai netyli ir nepasitenkinimą reiškia įvairiais protestais. Iš Italijos pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pirmąją gegužės savaitę LRT KLASIKOS eteryje dominuoja gamtos muzikos temos. Gamtos muzikos savaitei skirtų koncertų klausykitės Euroradijo koncerto ir Klasikos koncertų salės programose, o savaitgalį klausytojų lauks rytmetinis paukščių choras. Klausomės pjesės „Vištidė“ - iš Kamilio Sen Sanso siuitos „Žvėrių karnavalas“.Argentinos ir Čilės poezijos rinktinė – eilėraščių čempionatas: Dovilės Kuzminskaitės interviu su vertėjais ir sudarytojais.Kone išnykusią lietuvių raudų tradiciją kaip šiuolaikinių emocinių krizių metaforą nagrinėja spektaklis „Tearful words“. Pokalbis su režisiere ir idėjos autore Agne Ambrozaityte, kompozitoriumi Matu Samulioniu, scenografe ir vaizdo projekcijų dailininke Andrėja Puskunigyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus, o klausytojai renka savo kūrinį-favoritą. Kalbame apie kompozitoriaus Lino Rupšlaukio koncertą „Leviatanas“.20 metų vystomas didžiausias Lietuvos kultūros paveldo portalas „epaveldas.lt“ tampa „ekultura.lt“. Kokie numatomi pokyčiai, kaip bus atnaujinamas turinys ir kokie nauji formatai, kokios naujos galimybės atsiveria lankytojams? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienėprojekto komandos atstovės Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė ir dr. Jolanta Budriūnienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Intelektinė nuosavybė: kada ir kaip atsiranda, kaip pastaruoju metu kinta, kodėl vis dar nepakankamai saugome tai, kas priklauso tik mums? Tai aptariame su Valstybinio patentų biuro direktore Vita Kiriliauskaite.Teisininkai sako, kad pernai rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija įnešė reikšmingų pokyčių į paciento teisių gynimo sistemą. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka ir pacientui, ir sveikatos priežiūros įstaigai, o viešojo administravimo institucija veikia kaip moderatorė. Tačiau pastebima, kad toks reguliavimas kartu kelia klausimų dėl ginčo silpnesniosios šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo. Naują pacientų skundų nagrinėjimo tvarką komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, kuri skatina vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį jau perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.Ved. Artūras Matusas

Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, kuri skatina vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį jau perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.

Apie socialinių tinklų poveikį vaikams ir paaugliams FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ diskutavo SOS vaikų kaimai Lietuva Vaikų dienos centrų koordinatorė Erika Rusevičiūtė, Seimo narė Daiva Ulbinaitė bei AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariai Livita, Vėjūnė, Milda ir Justinas. Pokalbyje susitiko skirtingos patirtys – specialistų įžvalgos, politiniai sprendimai ir pačių jaunų žmonių patirtys.

Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek apie skundus, rašytus į Maskvą, tiek vietinei valdžiai. Pokalbyje išryškėja pagrindiniai du skundų tipai - prašymai ką nors gauti kaip nusiskundimai netenkinama padėtimi bei paskundimai - kitų žmonių elgesio kontrolės siekis per valdžios įsikišimą.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas žada greitą karo Irane pabaigą. Pasak Trumpo, Jungtinės Valstijos paliks Iraną galbūt per dvi-tris savaites. Bet gilėja NATO krizė.Valstybės sekretorius Markas Rubijas sako, kad po karo su Iranu Amerika turės peržiūrėti santykius su NATO.Pokalbyje - ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.

Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Lietuvos gyventojai, įsijungę į šį procesą. Kovo 15-osios, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, minėjimo kontekste svarstoma apie tai, kas nulėmė šių išskirtinių žmonių pasirinkimus.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Kino pavasaryje“ vyks režisierės Emilijos Škarnulytės filmo „Dykumos garsai“ premjera. Pokalbis su menininke.„Mano kartos jaunystės, studijų laikus apibrėžia kelionės pigiomis oro linijomis į Vakarų Europos miestus“, – sako rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, kurios romanas „Jausmai“ nuskraidina skaitytoją į 2009-uosius. „Jausmai“ pateko į „Metų knygos rinkimų“ prozos penketuką.Kultūros ministerija nepritaria valdančiųjų socialdemokratų siūlymui panaikinti Desovietizacijos komisiją ir jos funkcijas perduoti savivaldybių taryboms. Pokalbyje – kultūros viceministrė Edita Utarienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo narys liberalas Simonas Kairys.Ved. Donatas Šukelis

Rusijos sukelto karo Ukrainoje išvakarėse – speciali laida „Pakeliui su klasika“, kurioje skirsime dėmesį Ukrainos kultūrai ir jos pokyčiams per ketverius karo metus.Kokį kiną dabar aktualu kurti Ukrainos režisieriams? Kiek kino kūrėjams judėti į priekį leidžia koprodukcijos su kitomis šalimis? Pokalbyje dalyvauja kino prodiuseris Stasys Baltakis, kino režisierius Nerijus Milerius ir kino režisieriai iš Ukrainos Oleksandras Tkačiukas ir Olga Gibelinda.Dnipre po Nacionaliniu Taraso Ševčenkos teatru atidaryta išskirtinė erdvė – požeminis teatras. Šiame teatre vaidmenis kuria ir Lietuvoje studijavusi aktorė Karina Sviatovec. Kaip atrodo kultūrinis gyvenimas šiame netoli fronto esančiame Ukrainos mieste?Ukrainos rašytojai – vieni didžiausių savo šalies ambasadorių užsienyje, o pačioje Ukrainoje itin išaugusi knygų leidyba: knygos skaitomos ir namuose, ir fronto apkasuose. Kokius virsmus išgyvena kariaujančios šalies literatūra? Pokalbis su rašytojais Andrijumi Kurkovu, Tania Piankova ir Jurijumi Andruchovyčiumi.Dirigentas Aleksandras Šimelis daug laiko praleidžia Ukrainoje, kur diriguoja skirtingiems Ukrainos orkestrams. Ką jis mato ir girdi šioje šalyje ir kokia muzika skamba Ukrainos koncertų salėse?Ved. Marius Eidukonis

Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius?Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Prieš 25erius metus įsteigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pokalbyje su šio teismo pirmininke prof.dr. Skirgaile Žalimiene apie administracinės justicijos vaidmenį mūsų gyvenime ir apie tai kaip administracinė teisė formuoja žmogaus teisių standartus mūsų valstybėje.Kapčiamiesčio poligono steigimas: kokius pagrindinius teisinius aspektus aktualu žinoti į karinę teritoriją pateksiančių sklypų ir sodybų savininkams? Pataria nekilnojamojo turto advokatė, advokatų kontoros URBAN legal įkūrėja Eglė Subačienė.Europos Sąjunga pradeda vieną ambicingiausių pastarųjų metų aplinkosaugos iniciatyvų, kurios poveikį netrukus pajus didžioji dalis Europos rinkoje veikiančių įmonių: nuo 2026 m. gegužės 31 d. gamintojai ir tolesni mikroplastiko naudotojai privalės kasmet teikti išmetamų teršalų ataskaitas Europos cheminių medžiagų agentūrai. Teisininkai sako, kad pokyčiai nėra vien tik techniniai, nes verslas turės žinoti ne tik savo produktų sudėtį, bet ir kokie teršalai iš jų išsiskiria – taip įvedami nauji skaidrumo ir atsakomybės standartai. Ar verslas suspės iki nustatytų terminų? Komentuoja advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.Ved. Artūras Matusas

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Radijo stoties FM99 eteryje viešėjęs saksofonininkas ir kompozitorius Kęstutis Vaiginis pristatė artėjantį tarptautinį projektą „Čiurlionis džiaze“, kuriame vieno iškiliausių Lietuvos menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba interpretuojama per improvizacinę džiazo prizmę. Pokalbyje su Liudu Ramanausku muzikantas pabrėžė, kad džiazas jam yra ne techninių rekordų siekimas, o gyva emocijų kalba, leidžianti klasikiniams kūriniams suteikti visiškai naują, šiuolaikišką skambesį. Pasak K. Vaiginio, džiazas išsiskiria kūrybine laisve, kurioje kiekvienas atlikimas tampa nepakartojamas.

Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Lietuvoje daugėja nelaisvėje auginamų laukinių gyvūnų. Kodėl? Kokias sąlygas jiems turi užtikrinti laikantieji? Apie tai pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.Pokalbis su medžio drožėju Vidu Nugaru, kurio išdrožinėtais Kalėdų seneliais ir Mažuoju princu žavisi ir grožisi daugelis.Keturi penktadaliai žaislų į Europos Sąjungą atkeliauja iš Kinijos. Pokalbis apie pasaulio žaislų pramonę ir kaip rinkti žaislus savo vaikams. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir „Herojaus“ mokyklos psichologė, „Dideli vaikai“ platformos turinio kūrėja Agnė Laskytė.Birštono apylinkėse avininkystės ūkį puoselėja Audronė Naruševičė, vedanti ir avių ganymo edukacijas. Jos yra ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Anot Audronės Naruševičės, aviganiai puikiausiai tinka ganyti ir galvijus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Sovietų karių palaikų iškėlimą iš Šiaulių miesto centro archeologai planuoja pradėti kitų metų pavasarį, meras Artūras Visockas baiminasi, kad per tą laiką neprasidėtų politiniai žaidimai ir perlaidojimas išvis nesustotų. Pokalbyje dalyvauja Šiaulių meras Artūras Visockas ir archeologas Rokas Kraniauskas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie būsimo Zalcburgo festivalio operų repertuarą, prestižinių kompozicijos prizų laureates bei koks „kalėdinis siurprizas“ ištiko Luciano Pavarotti skulptūrą jo gimtajame mieste.Šiandien teikiamos Kultūros ministerijos premijos. Dalis kūrėjų dėl susiklosčiusių aplinkybių iš valdančiųjų pusės atsisako dalyvauti premijų teikimo ceremonijoje. Pasikalbėsime su jais.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbis su įstaigos „Prirašytos rankos“ savanoriu Mariumi Macevičiumi, kuris tinklalaidėse kalbina įkalinimo įstaigų kalinius. Už šį projektą savanorytės apdovanojimuose jis ką tik pelnė pokyčių kūrėjo nominaciją.Pokalbyje taip pat dalyvauja ir šios iniciatyvos įkūrėja ir vadovė Ieva Mackutė.Kaip psichologiškai ir fiziškai susigyventi, kad nebeturi galūnės? Apie savo būdus ir kelią pasakoja kojos Ukrainoje netekęs savanoris Ričardas Savickas. Pokalbyje taip pat dalyvauja viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.„Yra techninių niuansų, kainos klausimas, tačiau esminis dalykas yra valia“, taip Ukrainos karys, dronistas Dmytro komentuoja situaciją, kai Vilniaus oro uostas reguliariai uždaromas dėl iš Baltarusijos siunčiamų balionų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliaujama nuo sovietmečio istoriko patirčių ir iššūkių iki jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje paskelbtų Lietuvos istorijos supratimą keitusių drąsių koncepcijų.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kas yra „groomingas“ ir kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus? Pokalbyje dalyvauja „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriau vedėja Agnė Marčiukaitienė.Pokalbis su Ukrainoje kariaujančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas - dronų ekspertas.Spalis – krūties vėžio prevencijos vėžio. Pokalbis su Inga Černiuk – apie jos diagnozę, kaip ji su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose, kurios ji tiki „gali pasakyti kitoms, su liga susidūrusioms moterims – liga, tai ne pabaiga, tai kelionė, per kurią ir tau pavyks nukeliauti“.Parduoti viską, ką turi sausumoje, įsigyti laivą ir išplaukti keliauti po pasaulį – apie tokį gyvenimo būdą pamąsto ne vienas, mėgstantis keliauti ar tiesiog pavargęs nuo kasdienės rutinos. Būtent tokį sprendimą su mylimuoju priėmė Emilija Malinauskaitė. Kartu į kelionę leidosi ir tuo metu vos šešerių mėnesių dukra. Dabar jai jau penkeri. Šeima toliau laivu naršo po pasaulį, bendrauja su kitais tokį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis ir vietos gyventojais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių. Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“. NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo. Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš Jungtinių Tautų tribūnos pareiškė, kad klimato kaita yra "didžiausia visų laikų apgavystė". Ką JAV prezidentui atsako Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto lektorius Justinas Kilpys.Rugsėjo 30 d. minima Tarptautinė vertėjų diena, per ją teikiama Šv. Jeronimo premija. Šiemet už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą ji skiriama Tomai Gudelytei, o už lietuvių literatūros vertimus įvertinamas Adriano Cerri.Kaip žinią apie jų vaikui nustatytą disleksiją priimti tėvams? Kuo padėti gali specialistai? Pasakoja logopedė Lina Narkevičienė ir mama, viena iš Lietuvos disleksijos asociacijos steigėjų Agnė Liucilė Grickevičė.Kupiškio rajone Gindvilių kaime susikūrusi bendruomenė moka ir kartu švęsti, ir rūpinasi, kad visas kaimas atrodytų tvarkingai. Tiesa, bendruomenės pirmininkė Vilma Talačkienė sako, kad išlaikyti bendruomenę vis sunkiau, kai kuriuose kaimuose jų visai nelieka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nauja iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“ siekia keisti požiūrį į filmų ir serialų žiūrėjimą, skatinti legalių platformų naudojimą bei mažinti piratavimą.Pokalbyje dalyvauja KINFO projektų Lina Sakalauskaitė ir „Kino pavasaris“ vadovas Algirdas Ramaška.Politikos mokslų daktaras Arvydas Grišinas vykdo antropologinį tyrimą apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai Rusijos agresijos metu. Kas juos motyvuoja?Akušerinis smurtas – kokio masto problema ir kaip ją spręsti?Diskusijoje dalyvauja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, rašiusi darbą apie medikų požiūrį į akušerinį smurtą, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas, P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rugsėjo 23-ąją minima Tarptautinė gestų kalbų diena. Kokia lietuvių gestų kalbos specifika? Pokalbis šia tema su gestotyrininku Mantrimu Danieliumi.Kelionių vadovais Turkijoje dirbę lietuviai Aušrinė Šėmienė ir Justinas Simanavičius savo asmenines patirtis sudėjo į romaną „Virš abiejų pasaulių“.Užsimojo keisti stereotipus apie socialinio būsto gyventojus - Vilniuje prasideda socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kurios pirmasis etapas kvies vilniečius pažvelgti į socialinio būsto gyventojus be išankstinių nuostatų. Pokalbyje dalyvauja savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė ir LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida StrazdaVed. Agnė Skamarakaitė

Kauno technologijos universiteto mokslininkai su partneriais maisto atliekas mėgina versti naudingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Lietuvoje 10 metų gyvenantis baltarusis sukūrė programėlę, skirtą mokytis lietuvių kalbos. Programėlė turi beveik milijoną naudotojų. Apie programėlę ir lietuvių kalbą lietuviškai kalbuosi su Pavelu Ahafonau.Patyčias ar pašaipas dėl gydymo sukeltų išvaizdos pokyčių patyrė daugiau nei šeši iš dešimties vaikų, atskleidė „Mamų unijos“ atlikta anoniminė šeimų, kuriose auga vėžiu sergantys vaikai, apklausa. Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo – solidarumo metas su vaikais ir šeimomis, kovojančiomis su onkologinėmis ligomis. Pokalbyje dalyvauja „Mamų unijos“ fondo vadovė Justina Mėlinauskaitė-Žukauskienė.Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, parengusi per 80 tinklalaidės „Miego DNR“ epizodų, pristato naują tinklalaidę „Smegenų DNR“.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi matematikos mokymu mokyklose. Valstybinio egzamino šiemet neišlaikė maždaug ketvirtadalis abiturientų, pernai – dešimtadalis. Siekiant geresnių rezultatų, svarstoma, kokių sprendimų valstybė turėtų imtis. Mokytojas – prestižinė ir patraukli profesija, švietimo sistemos vizitinė kortelė – siekti, kad moksleivis suprastų, o ne išmoktų mintinai. Tą siūlo pasaulyje matematikoje pirmaujantis Singapūras. Uždaviniai susieti su praktika, matematika nuo ketverių metų ir skirtingais lygiais nuo dvylikos. Taip mokosi mums kultūriškai artimesniuose Nyderlanduose. Ką galima išmokti iš šių valstybių ir su kokiais iššūkiais susiduria lietuviai moksleiviai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Svečiuose politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pokalbyje su Andriumi Tapinu papasakos apie studijų centro rebrandingą, asmenines studijas ir savo kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, o daugiausiai dėmesio skirs temai apie situaciją JAV.00:00 Studijų centro rebrandingas3:49 Studijos 13:28 Analitiko diena18:23 90 sec. apie politiką21:48 JAV31:51 Vice prezidentų vaidmuo39:10 JAVYouTube: https://youtu.be/GqrzEG-738M

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?Ved. Agnė Skamarakaitė