Podcasts about pokalbyje

Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius?Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Prieš 25erius metus įsteigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pokalbyje su šio teismo pirmininke prof.dr. Skirgaile Žalimiene apie administracinės justicijos vaidmenį mūsų gyvenime ir apie tai kaip administracinė teisė formuoja žmogaus teisių standartus mūsų valstybėje.Kapčiamiesčio poligono steigimas: kokius pagrindinius teisinius aspektus aktualu žinoti į karinę teritoriją pateksiančių sklypų ir sodybų savininkams? Pataria nekilnojamojo turto advokatė, advokatų kontoros URBAN legal įkūrėja Eglė Subačienė.Europos Sąjunga pradeda vieną ambicingiausių pastarųjų metų aplinkosaugos iniciatyvų, kurios poveikį netrukus pajus didžioji dalis Europos rinkoje veikiančių įmonių: nuo 2026 m. gegužės 31 d. gamintojai ir tolesni mikroplastiko naudotojai privalės kasmet teikti išmetamų teršalų ataskaitas Europos cheminių medžiagų agentūrai. Teisininkai sako, kad pokyčiai nėra vien tik techniniai, nes verslas turės žinoti ne tik savo produktų sudėtį, bet ir kokie teršalai iš jų išsiskiria – taip įvedami nauji skaidrumo ir atsakomybės standartai. Ar verslas suspės iki nustatytų terminų? Komentuoja advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.Ved. Artūras Matusas

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Radijo stoties FM99 eteryje viešėjęs saksofonininkas ir kompozitorius Kęstutis Vaiginis pristatė artėjantį tarptautinį projektą „Čiurlionis džiaze“, kuriame vieno iškiliausių Lietuvos menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba interpretuojama per improvizacinę džiazo prizmę. Pokalbyje su Liudu Ramanausku muzikantas pabrėžė, kad džiazas jam yra ne techninių rekordų siekimas, o gyva emocijų kalba, leidžianti klasikiniams kūriniams suteikti visiškai naują, šiuolaikišką skambesį. Pasak K. Vaiginio, džiazas išsiskiria kūrybine laisve, kurioje kiekvienas atlikimas tampa nepakartojamas.

Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Lietuvoje daugėja nelaisvėje auginamų laukinių gyvūnų. Kodėl? Kokias sąlygas jiems turi užtikrinti laikantieji? Apie tai pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.Pokalbis su medžio drožėju Vidu Nugaru, kurio išdrožinėtais Kalėdų seneliais ir Mažuoju princu žavisi ir grožisi daugelis.Keturi penktadaliai žaislų į Europos Sąjungą atkeliauja iš Kinijos. Pokalbis apie pasaulio žaislų pramonę ir kaip rinkti žaislus savo vaikams. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir „Herojaus“ mokyklos psichologė, „Dideli vaikai“ platformos turinio kūrėja Agnė Laskytė.Birštono apylinkėse avininkystės ūkį puoselėja Audronė Naruševičė, vedanti ir avių ganymo edukacijas. Jos yra ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Anot Audronės Naruševičės, aviganiai puikiausiai tinka ganyti ir galvijus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Sovietų karių palaikų iškėlimą iš Šiaulių miesto centro archeologai planuoja pradėti kitų metų pavasarį, meras Artūras Visockas baiminasi, kad per tą laiką neprasidėtų politiniai žaidimai ir perlaidojimas išvis nesustotų. Pokalbyje dalyvauja Šiaulių meras Artūras Visockas ir archeologas Rokas Kraniauskas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie būsimo Zalcburgo festivalio operų repertuarą, prestižinių kompozicijos prizų laureates bei koks „kalėdinis siurprizas“ ištiko Luciano Pavarotti skulptūrą jo gimtajame mieste.Šiandien teikiamos Kultūros ministerijos premijos. Dalis kūrėjų dėl susiklosčiusių aplinkybių iš valdančiųjų pusės atsisako dalyvauti premijų teikimo ceremonijoje. Pasikalbėsime su jais.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbis su įstaigos „Prirašytos rankos“ savanoriu Mariumi Macevičiumi, kuris tinklalaidėse kalbina įkalinimo įstaigų kalinius. Už šį projektą savanorytės apdovanojimuose jis ką tik pelnė pokyčių kūrėjo nominaciją.Pokalbyje taip pat dalyvauja ir šios iniciatyvos įkūrėja ir vadovė Ieva Mackutė.Kaip psichologiškai ir fiziškai susigyventi, kad nebeturi galūnės? Apie savo būdus ir kelią pasakoja kojos Ukrainoje netekęs savanoris Ričardas Savickas. Pokalbyje taip pat dalyvauja viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.„Yra techninių niuansų, kainos klausimas, tačiau esminis dalykas yra valia“, taip Ukrainos karys, dronistas Dmytro komentuoja situaciją, kai Vilniaus oro uostas reguliariai uždaromas dėl iš Baltarusijos siunčiamų balionų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliaujama nuo sovietmečio istoriko patirčių ir iššūkių iki jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje paskelbtų Lietuvos istorijos supratimą keitusių drąsių koncepcijų.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kas yra „groomingas“ ir kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus? Pokalbyje dalyvauja „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriau vedėja Agnė Marčiukaitienė.Pokalbis su Ukrainoje kariaujančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas - dronų ekspertas.Spalis – krūties vėžio prevencijos vėžio. Pokalbis su Inga Černiuk – apie jos diagnozę, kaip ji su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose, kurios ji tiki „gali pasakyti kitoms, su liga susidūrusioms moterims – liga, tai ne pabaiga, tai kelionė, per kurią ir tau pavyks nukeliauti“.Parduoti viską, ką turi sausumoje, įsigyti laivą ir išplaukti keliauti po pasaulį – apie tokį gyvenimo būdą pamąsto ne vienas, mėgstantis keliauti ar tiesiog pavargęs nuo kasdienės rutinos. Būtent tokį sprendimą su mylimuoju priėmė Emilija Malinauskaitė. Kartu į kelionę leidosi ir tuo metu vos šešerių mėnesių dukra. Dabar jai jau penkeri. Šeima toliau laivu naršo po pasaulį, bendrauja su kitais tokį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis ir vietos gyventojais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių. Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“. NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo. Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš Jungtinių Tautų tribūnos pareiškė, kad klimato kaita yra "didžiausia visų laikų apgavystė". Ką JAV prezidentui atsako Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto lektorius Justinas Kilpys.Rugsėjo 30 d. minima Tarptautinė vertėjų diena, per ją teikiama Šv. Jeronimo premija. Šiemet už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą ji skiriama Tomai Gudelytei, o už lietuvių literatūros vertimus įvertinamas Adriano Cerri.Kaip žinią apie jų vaikui nustatytą disleksiją priimti tėvams? Kuo padėti gali specialistai? Pasakoja logopedė Lina Narkevičienė ir mama, viena iš Lietuvos disleksijos asociacijos steigėjų Agnė Liucilė Grickevičė.Kupiškio rajone Gindvilių kaime susikūrusi bendruomenė moka ir kartu švęsti, ir rūpinasi, kad visas kaimas atrodytų tvarkingai. Tiesa, bendruomenės pirmininkė Vilma Talačkienė sako, kad išlaikyti bendruomenę vis sunkiau, kai kuriuose kaimuose jų visai nelieka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nauja iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“ siekia keisti požiūrį į filmų ir serialų žiūrėjimą, skatinti legalių platformų naudojimą bei mažinti piratavimą.Pokalbyje dalyvauja KINFO projektų Lina Sakalauskaitė ir „Kino pavasaris“ vadovas Algirdas Ramaška.Politikos mokslų daktaras Arvydas Grišinas vykdo antropologinį tyrimą apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai Rusijos agresijos metu. Kas juos motyvuoja?Akušerinis smurtas – kokio masto problema ir kaip ją spręsti?Diskusijoje dalyvauja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, rašiusi darbą apie medikų požiūrį į akušerinį smurtą, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas, P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rugsėjo 23-ąją minima Tarptautinė gestų kalbų diena. Kokia lietuvių gestų kalbos specifika? Pokalbis šia tema su gestotyrininku Mantrimu Danieliumi.Kelionių vadovais Turkijoje dirbę lietuviai Aušrinė Šėmienė ir Justinas Simanavičius savo asmenines patirtis sudėjo į romaną „Virš abiejų pasaulių“.Užsimojo keisti stereotipus apie socialinio būsto gyventojus - Vilniuje prasideda socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kurios pirmasis etapas kvies vilniečius pažvelgti į socialinio būsto gyventojus be išankstinių nuostatų. Pokalbyje dalyvauja savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė ir LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida StrazdaVed. Agnė Skamarakaitė

Kauno technologijos universiteto mokslininkai su partneriais maisto atliekas mėgina versti naudingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Lietuvoje 10 metų gyvenantis baltarusis sukūrė programėlę, skirtą mokytis lietuvių kalbos. Programėlė turi beveik milijoną naudotojų. Apie programėlę ir lietuvių kalbą lietuviškai kalbuosi su Pavelu Ahafonau.Patyčias ar pašaipas dėl gydymo sukeltų išvaizdos pokyčių patyrė daugiau nei šeši iš dešimties vaikų, atskleidė „Mamų unijos“ atlikta anoniminė šeimų, kuriose auga vėžiu sergantys vaikai, apklausa. Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo – solidarumo metas su vaikais ir šeimomis, kovojančiomis su onkologinėmis ligomis. Pokalbyje dalyvauja „Mamų unijos“ fondo vadovė Justina Mėlinauskaitė-Žukauskienė.Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, parengusi per 80 tinklalaidės „Miego DNR“ epizodų, pristato naują tinklalaidę „Smegenų DNR“.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi matematikos mokymu mokyklose. Valstybinio egzamino šiemet neišlaikė maždaug ketvirtadalis abiturientų, pernai – dešimtadalis. Siekiant geresnių rezultatų, svarstoma, kokių sprendimų valstybė turėtų imtis. Mokytojas – prestižinė ir patraukli profesija, švietimo sistemos vizitinė kortelė – siekti, kad moksleivis suprastų, o ne išmoktų mintinai. Tą siūlo pasaulyje matematikoje pirmaujantis Singapūras. Uždaviniai susieti su praktika, matematika nuo ketverių metų ir skirtingais lygiais nuo dvylikos. Taip mokosi mums kultūriškai artimesniuose Nyderlanduose. Ką galima išmokti iš šių valstybių ir su kokiais iššūkiais susiduria lietuviai moksleiviai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Šios savaitės LRT KLASIKOS koncertų apžvalga su Gabija Narušyte.Naujoji kultūros atašė Prancūzijoje Eglė Čepaitė – apie naujas idėjas, sau keliamus tikslus ir galimus iššūkius.Šiandien Lietuvoje prasideda du kino festivaliai: Vilniuje „Baltijos kino dienos“, Nidoje – „Baltijos banga“.Daugelis vasaros koncertų neriboja žiūrovų amžiaus. Ar garsiai kalbantys vaikai nesukelia nepatogumų kitiems žiūrovams? Ar reikėtų galvoti apie specialias tokių renginių lankymo taisykles? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas, Kristoforo orkestro vadovas ir Thomo Manno festivalio administratorius Nerijus Masevičius bei Pažaislio muzikos festivalio projektų kuratorė Lina Krėpštaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Šiek tiek daugiau nei prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Užsienio kultūros naujienose: apie dėl cenzūros atšauktą dailininkės Amy Sherald parodą JAV; sumažėjusį jaunimo ir užsienio svečių susidomėjimą Tate galerija Londone; žvilgsnis į Honkonge nykstančią madžongų gamybą rankiniu būdu. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.Daugiau kaip prieš metus trys garsių rašytojų memorialiniai muziejai perduoti viešajai įstaigai „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“. Kas vyksta Pamėnkalnio gatvėje, ar šios erdvės gyvos? Pokalbis su įstaigos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, viena reikšmingiausių salių krepšinio varžyboms ir koncertams sovietmečiu, jau du dešimtmečius griūna dėl nesibaigiančių nesutarimų ir sprendimų stygiaus. Ar naujasis Vyriausybės sprendimas išjudins procesus iš mirties taško? Pokalbyje dalyvauja Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas, Seimo narė, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė ir Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.Visaginas pradeda švęsti 50-ąjį miesto gimtadienį. Apie jubiliejinį tarptautinį festivalį –pokalbis su Visagino kultūros centro laikinai einančia direktoriaus pareigas Jurgita Skiotyte-Norvaišiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau 20 metų Lietuvoje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai sistema, užtikrinanti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo socialinės ar finansinės padėties, turėtų galimybę apginti savo teises. Suskaičiuota, kad kiekvienais metais, valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Kokie svarbiausi šios sistemos pokyčiai per du dešimtmečius įvyko, kas žinotina norintiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba? Pokalbyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjamos dešimtys bylų dėl savavališkų statybų. Daugybė žmonių apskritai neteisingai suvokia „savavališkos statybos“ terminą ir galvoja, kad tai yra nebent naujo namo statymas plyname lauke be dokumentų ir leidimų. Deja, teisiškai viskas yra kitaip, o neišmanymas nuo atsakomybės neatleidžia, tad su neteisėta statyba susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam savo būstą statančiam žmogui. Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir ar įmanoma jas legalizuoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.Vasarai artėjant, daugelis moksleivių ieško galimybės įsidarbinti ir ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki darbo pas ūkininkus. Teisininkai primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų. Apie juos – advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.Ved. Artūras Matusas

Svečiuose politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pokalbyje su Andriumi Tapinu papasakos apie studijų centro rebrandingą, asmenines studijas ir savo kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, o daugiausiai dėmesio skirs temai apie situaciją JAV.00:00 Studijų centro rebrandingas3:49 Studijos 13:28 Analitiko diena18:23 90 sec. apie politiką21:48 JAV31:51 Vice prezidentų vaidmuo39:10 JAVYouTube: https://youtu.be/GqrzEG-738M

Dirbtinis intelektas (DI) sukelia vis daugiau netikėtų iššūkių pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. Jo naudojimas tapo aktualus viešosioms ir privačioms organizacijoms, įskaitant DI kūrėjus, naudotojus, importuotojus, pardavėjus ir gamintojus, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia ES viduje, ar už jos ribų. Naujų situacijų sprendimui buvo sukurta pirmoji dirbtinio intelekto teisinė sistema – dirbtinio intelekto aktas. Kokia tai sistema, kur, kam ir kaip jis jau ir dar bus taikomas? Pokalbyje dalyvauja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė, sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė Katerina Jarmolovičienė.Nuo šių metų vasario 1 d. viešųjų pirkimų įstatyme įtrauktas naujas privalomas tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas, taip pat naujai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims. Apie naują baudžiamosios teisės ryšį su viešųjų pirkimų procedūra svarstome su advokatų kontoros „Noor“ patarėja, advokate Karolina Keršyte.„Aš buvau tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugas paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. – Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. Anot specialistų, sunku suvokti ar tai nekalto naivumo ar aklo pasitikėjimo pasekmės, tačiau neatmetama, kad kartais tokie atvejai gali būti ir sąmoningo veikimo rezultatas. Faktinis ir formalus vadovas - kuris atsakys už padarytą žalą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.Ved. Artūras Matusas

Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?Ved. Agnė Skamarakaitė

Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi eismo saugumo iniciatyvomis. Kelininkams neretai tenka dirbti pavojingomis sąlygomis, kai šalia dideliu greičiu pravažiuoja automobiliai. Ne visada susidūrimo pavyksta išvengti. Išmanėjant kelininkų naudojamai technikai, išskirtinis dėmesys skiriamas jų saugumo užtikrinimui. Ievos Radzevičiūtės pasakojimas apie tai, kas kelininkams apsaugoti naudojama Lietuvoje, o kokios inovacijos mūsų šalies dar nepasiekė.Kandidatų į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris retorika - ką galima pasakyti apie jų viešą kalbėjimą? Apie tai viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.Ši savaitė - Lietuvos gastronomijos savaitė. Pokalbis su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vadovu Justinu Kapkovičiumi.Ispanijos Valensiją nusiaubė potvyniai, žuvo per 200 žmonių. Kodėl taip nutinka? Ką žinoti ir kaip potvyniams turėtų ruoštis gyventojai? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos hidrometerologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus ir civilinės saugos konsultantė Renata Baniulienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokia klimato kaitos įtaka gyviesiems organizmams? Apie tai su VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros dėstytoja ir mokslininke Diana Miškelyte.Rugsėjo 10 d. minima pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ko reikia sprendžiant šią problemą? Pokalbyje dalyvauja „Vilnius sveikiau“ savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė ir Vilniaus vicemerė Simona BieliūnėKas yra kuksando? Kuo šis tradicinis korėjiečių sveikatos mokymas gali būti naudingas lietuviams? Algirdas Kumža pristato savo knygą „Kuksando. Nuo Korėjos kalnų“. Apie kuksando pasakoja meistrai Toma ir Algirdas Kumžos.„Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ švenčia savo 14 gimtadienį. Per tiek laiko aplankyta per 200 tūkst. vaikų. Kokie tolimesni planai? Studijoje vieši„Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ vadovė Aistė Lacitė ir Meno plėtros vadovė, ilgametė aktorė ir klounė Justė Liaugaudė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautoriumi Andriumi Šatu apie tai kaip įtikinti žmones keisti savo elgseną.Rugpjūčio 20d. Estija mini nepriklausomybės atkūrimo dieną. Apie Lietuvos estus, kaip švenčia savo valstybės šventes ir tautų vienybę Baltijos kelyje kalbamės su Lietuvos estų draugijos valdybos nare Pille Veljataga.Kuo vyras gimdyme gali padėti savo moteriai? Apie tai papasakoti gali dula su barzda. Pokalbis su vyrams pasiruošimo gimdymui seminarus organizuojančiu gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku.Kokie populiariausi rusiškos propagandos naratyvai, nukreipti prieš mūsų šalį? Pokalbyje dalyvauja „Repsense“ analizės skyriaus vadovės Rugilė Ereminaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine turėtų tapti Estijos premjerė Kaja Kallas. Kokia ji? Koks jos politinis kelias iki vieno aukščiausių postų ES? Apie K.Kallas pasakoja LRT RADIJO bendradarvbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Uogų sezonas. Kokios uogos sveikiausios ir kaip jas ruošti žiemai? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene ir poetu Gintaras Bleizgiu.Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių pertraukos Norvegija nusprendė vėl kaupti grūdų atsargas, kad ištikus nelaimei šalies gyventojams nepritrūktų maisto. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumu ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi iniciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėjantis dalykas. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį. Blusturgiais ir daiktomatais Vilniuje, pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios klimato kaitos prognozės ir scenarijai visai Lietuvai ir atskiriems jos regionams? Apie tai pasakoja Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.Pokalbis su Tomu Kačerausku apie jo knygą „Karo laiškai, 1 dalis“. Knygos dėmesio centre – LDK karas su Maskva XVII a.viduryje.Ką reikia žinoti perkant skrydžius per populiarias skrydžių užsakymo platformas? Pokalbyje dalyvauja „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.Keturiems Lietuvos restoranams – „Džiaugsmas“, „Demo“, „Pas mus restoranas“ ir „Ninteen18“ – suteiktos „Michelin“ žvaigždės. Pokalbis su dviejų iš jų šefais - „Pas mus restoranas“ šefė Vita Bartininkaitė ir restorano „Demo“ šefas Tadas Eidukevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie tai kaip sekasi iniciatyvai „Keisk tarą į šlamančius“? Kiek žmonės linkę taromatuose aukoti užstatą? Pokalbyje dalyvauja „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas ir„Sengirės fondo“ įkūrėjas Mindaugas Survila.Pokalbis su ukrainiete, šunų dresuotoja Julija Mirgorodskaya apie Bučą per rusų okupaciją ir dabar, gyvūnų apsaugą karo metu ir jos savanorišką veiklą.Kokia pasaulio ateitis, jei prasidėtų karas visoje Europoje? Šį klausimą kelia Vytauto Tinterio filmas „Pabaigos pradžia“, kurio premjera kaip tik šiandien.Grybautojai sako, kad jau randa grybų. Kur ir kaip grybauti? Pokalbis suGamtos tyrimų centro mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VU TSPMI doktorante Neringa Mataityte apie emocijų vaidmenį tarptautinėse klimato kaitos derybose.Su kokiomis problemomis susiduria ukrainiečiai dokumentuodami Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus? Apie tai pasakoja Ukrainos pilietinio tinklo OPORA valdybos pirmininkė Olha Aivazovska.Taktinė medicina – kiek lietuviai domisi ir ką reikėtų apie ją žinoti? Pokalbyje dalyvauja Locked N‘Loaded mokymų vadovas Povilas Rubinas.Lietuvoje pirmą kartą vykdomas pasaulinis su demencija susijusių nuostatų tyrimas. „Reikia, kad žmonės suprastų, kad nesmerktų to, ko nesupranta. Mes bijome atvirai prisipažinti, kad yra visokių ligų pasaulyje, išmokti bendruomeniškai gyventi.“ – sako Vida Stokienė, globojanti vyrą, kuris serga Alzheimerio liga. Pokalbyje dalyvauja Vida Stokienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje “ prezidentė Ieva Petkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Sodininkystėje ir daržininkystėje plačiai naudojamos durpės gaunamos sausinant pelkes. Kokias alternatyvas vietoj durpių galima pasiūlyti? Pokalbyje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas: direktorius, ekologas Nerijus Zableckis ir botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr.Jūratė Sendžikaitė.Balandžio 23 d. minima pasaulinė knygų diena. Pokalbis su knygų mylėtoju, rašytoju Aidu Puklevičiumi.Naujasias tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. augo, taip pat gerėjo ir jų finansinė padėtis. Pokalbis su vienu tyrimo koordinatoriumi Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininku doc. Antanu KairiuGyventojai kviečiami siūlyti temas pašto ženklams. Apie tai pasakoja Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Šiuolaikinėje Lietuvos heraldikoje registruotas pirmas moters įsteigtas herbas. Pokalbis su Heraldikos akademijos direktoriumi Pauliumi Vaniuchinu apie moterų heraldiką ir ar kiekvienas galime turėti savo asmeninį herbą.Ką daro medaus ir vandens someljė? Apie tai pasakoja medaus someljė Ilma Silkauskaitė-Paluckė ir vandens someljė Erika Šaltytė.Eismo rubrika. Kokių sprendimų reikia dėl motociklininkų keliamo triukšmo? Pokalbyje dalyvauja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos atstovas Mantas Andriulaitis ir Lietuvos motociklų sporto federacijos Mototurizmo komisijos pirmininkas Linas Pečiukaitis.Kino teatruose rodomas dokumentinis filmas apie dvi kadencijas Lietuvos prezidentu buvusį Valdą Adamkų, pavadinimu „Prezidentas“. Apie filmą pasakoja jo kūrėjos Daiva Žeimytė-Bilienė ir Giedrė Genevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Ukrainos kariais, besigydančiais Lietuvoje po patirtų išbandymų ir organizacijos „Back to life“ vadovu Danu Rėksniu.Kiek vaikai yra pažeidžiami socialiniame tinkle „TikTok“? Europos Sąjunga tiria, ar platformoje „TikTok“ nepažeidžiamos nepilnamečių apsaugos internete taisyklės. Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Renata Vasiliauskienė ir „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.Klimato kaitos rubrika. Kur keliauja drabužiai iš tekstilės konteinerių?Lietuvai diskutuojant, ar reikėtų griežčiau kontroliuoti lošimų verslus ir jų reklamą, projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda dairosi, kokias priemones yra pritaikiusios kitos šalys ir kokią pagalbą nuo lošimų priklausomi žmonės gali gauti Lietuvoje. Pasak specialistų, pagalbos priklausomiems lošėjams stokojama. Spragų pastebima ir finansavime – pagal europinius projektus nemokama reabilitacija skiriama tik tiems lošėjams, kurie be patologinio lošimo dar turi ir gretutinių priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Balandį leidžiamės gilyn į savo kūno pažinimo temą, kurią su bendruomene užgriebėme kovo mėnesį – kviečiu pasigilinti, o gal ir visai naujai pažvelgti į nuostabią dovaną – vaisingumą. Mano pašnekovė – dabar galbūt išgirsit keletą visiškai nepažįstamų pavadinimų – Ingrida Vuosaitytė Kreitono modelio ir FEMM bei teenFEMM metodų mokytoja, teologė, 5 vaikų mama. Ingrida nuo 2014 metų moko moteris ir poras pažinti savo vaisingumą ir to yra išmokiusi jau virš 800 porų Lietuvoje. Šie skaičiai ir patirtis pokalbį nuspalvino tikrai įdomiais faktais ir istorijomis. Be jokios abejonės, tai leidžia Ingridai daryti šiokias tokias išvadas. Trumpai tariant, Ingrida padeda išmokti natūraliai planuoti savo šeimą, tiek norint atidėti ar išvengti nėštumo, tiek norint pastoti. Dažnai į Ingridą kreipiasi poros, kurios susiduria su nevaisingumu. O į paauglystę žengiančių dukrų turinčioms klausytojoms bus vertinga išgirsti, kad Ingrida taip pat veda edukacines grupes skirtas mamoms ir dukroms. Pokalbyje išgirsite, kokiais terminais apie hormonusjau žongliruoja jos dukros, tarp kurių ir 9-metė. Klausydama svajojau, kaip ir mano dukra tą gebės – pažinti ir gerbti savo kūną. PSO teigia, kad tinkamai pažinus savo kūną, šis, natūralaus šeimos planavimo metodas, yra tikslus 98% procentais. Jei smalsu, kviečiu klausyti pokalbio ir susipažinti giliau. Ką dar išgirsite šiame pokalbyje: Kaip ekologija susijusi su natūraliu šeimos planavimu? Kaip natūralaus šeimos planavimo metodai atsirado Ingridos gyvenime ir kodėl jie pakeitė jų poros gyvenimą kardinaliai? Klausiau, kiek užtrunka, kol pora, o ypač pati moteris, išmoksta pažinti savo vaisingas ir nevaisingas dienas? Kaip reaguoja mano ciklas ligos, streso, nemigos etapais, pavartojus alkoholio, vaistų ir pan? Nes kūnas reaguoja, mūsų ciklas taip pat. Ar gali moteris jausti ovuliaciją? Kokie dar ženklai, be gimdos kaklelio gleivių ir kūno bazinės temperatūros stebėjimo, gali padėti atpažinti vaisingas dienas? Ar realu, kad jau mėnesinių metu yra vaisingos dienos? Gero klausymo irvertingų atradimų, kalbėkime, mamos. Marija

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos klausimais Agne Buraityte apie lyčių stereotipus ir klimato kaitą – kaip tai susiję?Pokalbis apie pirmąjį lietuvių ir anglų kalbomis parengtą albumą, nuosekliai pasakojantį tremtinių ir Gulago lageriuose kalintų politinių kalinių istorijas. Leidinyje „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ apie 800 nuotraukų iš Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Centrinėje Azijoje. Apie jį pasakoja vieni iš leidinio sudarytojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas ir Violeta Jasinskienė.Senjorai ir karo nerimas - kaip padėti su tuo dorotis? Pokalbyje dalyvauja „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė ir senjorė Laima KatinienėA.A. Navalno mirtis ir jos pasekmės. Apie tai pokalbis su buvusiu A. Navalno štabo koordinatorius Irkutske Sergey Bespalov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklos ir darželiai turės priimti visus, ir specialiųjų poreikių turinčius, vaikus. Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip įtraukusis ugdymas įgyvendinamas kitose šalyse. Kolegė Giedrė Trapikaitė lankėsi Islandijoje, kur panašūs nurodymai mokykloms įtvirtinti jau prieš 16-a metų.Apie skirtumus tarp „geros“ ir „prastos“ poezijos kalbamės su nesankcionuotai prastos poezijos vakarus rengiančiais meninio dueto „To try to attempt“ nariais Algiu Sprindžiūnu ir Eriku Siliuk.Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kur dėti dar gerus, bet nebereikalingu daiktus? Kiek naudojamasi „Dėkui“ stotelėmis? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos Skyriaus vadovas Aurimas Uldukis.Pokalbis su Biomokslų instituto mokslo darbuotoja Vaida Natkevičiūte-Surviliene tyrinėjančią pilkuosius ruonius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su juvelyre Egle Mykolaityte, gyvenančia ir dirbančia ČilėjeEuropos Parlamento nariai, siekdami užkirsti kelią medaus klastojimui siūlo įdiegti medaus kilmės patikrinimo mechanizmą ir įsteigti ES medaus laboratoriją. Kokio masto problema yra medaus klastojimas? Kaip tai veikia ES medaus rinką? Pokalbyje dalyvauja Europos Parlamento narys, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas ir bityno „Avilio istorijos” bitininkė Jolita Smaidrienė.Bibliotekos nurašytas knygas galės perduoti jų norintiesiems. Ar domėtumėtės tokia galimybe? Pokalbyje dalyvauja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos vadovė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Negalios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje kardinaliai keičiasi žmonių su negalia vaizdavimas: mažėja nuvertinimo, gailesčio ir nepagarbių apibūdinimų. Tačiau naujai kuriamas žmogaus su negalia paveikslas taip pat gausus stereotipų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iškirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis apie aktorių Macaulay Culkiną, vaidinusį kultiniame filme vis dar teberodomame šventiniu periodu „Vienas namuose“. Šiam aktoriui visai neseniai Holivudo šlovės alėjoje atidengta žvaigždė. Apie jį pasakoja kino apžvalgininkas Darius Voitukevičius.Išskirtines elektrines gitaras gaminančios įmonės „Lava-Drops“ įkūrėjas Rapolas Gražys pelnė prestižinį taivaniečių „Golden Pin“ geriausio dizaino apdovanojimą. Į finalą šiais metais iš 8000 dalyvių buvo atrinkta 10 kūrėjų iš įvairių pasaulio šalių.Kaip turėtumėme integruoti į Lietuvą atvykusius imigrantus? Pokalbyje dalyvauja žmogus prieš kelis metus gavęs Lietuvos pilietybę Boris Abramov.Artėjant Kalėdoms puošiame namus. Kaip tai padaryti tvariai? Pasakojakūrybos namų „Basomis miške“ įkūrėja Aušra Galvanauskė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva pirmą kartą istorijoje turi pasaulio čempioną motociklų sporte, tai Laisvydas Kancius.Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis apie Lenkijos opozicijos lyderį Donaldą Tuską, kuris turi didelių šansų vėl tapti šalies ministru pirmininku. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Kaip komiksas virsta spektakliu? Nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“.Pokalbyje dalyvauja spektaklio dramaturgė Birutė Kapustinskaitė ir režisierius Augustas GornatkevičiusLietuvos moterys partizanės – kas jos ir ką turėtume apie jas žinoti? Pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimų centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius ir Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimų centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip inovuoti įmonę, kai įmonei nesiseka?Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė, pasakoja apie inovacijų prasmę, tinkamą laiką ir reikiamą pasiruošimą joms daryti.Pokalbyje aptariama viešojo sektoriaus pagalbą verslams, verslų kūrimas, krizių valdymas ir dar daugiau.Vadovo Laiko interviu su Sauliumi Jovaišu.

Viena populiariausių temų šių dienų pokalbiuose yra ChatGPT ir kiti dirbtinio intelekto produktai, o ir pats dirbtinis intelektas ir galimas jo poveikis gyvenimui, verslui, darbo rinkai ir viskam viskam.Apie Dirbtinio intelekto kuriamus pokyčius vadovų gyvenime pokalbis su Mykolo Romerio Universiteto profesoriumi, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos nariu, Telia vyriausiuoju teisininku, Pauliumi Pakutinsku.Pokalbyje iešokojome atsakymų į klausimus, kokias rizikas ir galimybes sukuria dirbinio intelekto tokia sparti plėtra. Kaip pasiruošti šiai plėtrai. Kaip šiandien imtis laimėti konkurencinę kovą dirbinio intelekto pagalba.

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara