Podcasts about svarbiausia

Šeimos ūkį Birutė ir Vladimiras Kobcevai kūrė porą dešimtmečių. Telšių rajone Dirmeikių kaime dirbta nelengvai, nes pradėta nuo nulio, o dabar yra 300 hektarų ir 150 galvijų. Svarbiausia, kaip sako Birutė, užauginti sūnūs perima veiklą ir vienas ūkininkas jau “iškeptas”, o kitas dar mokosi ūkininkavimo. Apie šeimos ūkį, prioritetus ir ryžtą likti kaime kalba ir šeimos ūkio vairą perimantis, agronomijos mokslus baigęs “iškeptas” ūkininkas Mantas.Dryžius ir Tigris- asilas ir žemaitukų veislės arklys gražiai sutaria, būdami voljere, ūkininko Antano Bezaro sodyboje. Šiaulių rajone netoli Kuršėnų įsikūrusio ūkininko biografija ypatinga: gimęs tremtyje, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, ūkininkavo ir politiku gerą dešimtmetį buvo. Ta proga draugai jam ir asilą padovanojo. Kam jam asilas dabar, kaip atrodo žemės ūkis, pasitraukus iš aktyvios politikos?Lenkijos ūkininkų gyvulius irgi puola vilkai. Kaip sako LRT radijo bendradarbis iš Vroclavo Laurynas Vaičiūnas, pernai fiksuota 2000 atvejų. Lenkijos ūkininkai nepatenkinti, nes vyriausybės politika ne mažinti vilkų populiaciją, o mokėti kompensacijas už vilkų padarytą žalą.Ved. Arvydas Urba

Pokalbis su animatoriumi ir tratlonininku Meinardu Valkevičiumi, ketinančiu perplaukti Baltijos jūrą – 350 km. nuo Švedijos iki Lietuvos.Klimato kaitos rubrika. Menininkas Evaldas Jurčiukonis interjero objektus kuria iš medienos atliekų, sako tokiu būdu jaučiasi gaminantis be kaltės.Moterys, gimdžiusios pernai metais kviečiamos užpildyti klausimyną apie savo patirtis. Tai daroma jau penktą kartą. Apie tai kalbamės su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos nare Lina Gabrijolavičiene.Gegužės 6-oji minima kaip diena be dietų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atsako į klausimus apie dietų veiksmingumą.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija. O kartais ir laiko gaminimui nėra daug. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai. Daugiau – Ievos Radzevičiūtės reportaže.

Lietuvių kalbą į tarmes pradėta skirstyti dar XVII amžiuje. Pirmasis tai padarė ir išskyrė dvi tarmes – žemaičių ir aukštaičių – Danielius Kleinas.

Penkių Seimo narių delegacija šiomis dienomis vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose. Seimo nariai susitinka su kongresmenais, lankosi analitikos centruose. Delegacija ketina pasidalinti situacijos mūsų regione vertinimu, Rusijai toliau tęsiant karą prieš Ukrainą. Vizitui vykstant Jungtinės Amerikos Valstijos jau sustabdė karinę paramą Ukrainai, o Donaldas Trumpas kreipėsi/kreipsis į Kongresą su metiniu pranešimu.Kaip Lietuvai kalbėtis su JAV?Tiesiogiai iš Vašingtono laidoje dalyvauja Seimo Pirmininko pavaduojas, delegacijos vadovas Juozas Olekas ir delegacijos nariai, parlamentarai Remigijus Motuzas, Giedrimas Jeglinskas, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, studijoje - TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.Ved. Liepa Želnienė

Penkių Seimo narių delegacija šiomis dienomis vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose. Seimo nariai susitinka su kongresmenais, lankosi analitikos centruose. Delegacija ketina pasidalinti situacijos mūsų regione vertinimu, Rusijai toliau tęsiant karą prieš Ukrainą. Vizitui vykstant Jungtinės Amerikos Valstijos jau sustabdė karinę paramą Ukrainai, o Donaldas Trumpas kreipėsi/kreipsis į Kongresą su metiniu pranešimu.Kaip Lietuvai kalbėtis su JAV?Tiesiogiai iš Vašingtono laidoje dalyvauja Seimo Pirmininko pavaduojas, delegacijos vadovas Juozas Olekas ir delegacijos nariai, parlamentarai Remigijus Motuzas, Giedrimas Jeglinskas, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, studijoje - TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.Ved. Liepa Želnienė

„Svarbiausia, kad vaikučiai būtų sveiki, o tada norėčiau, kad visi kartu išvyktume gyventi kur nors toliau nuo Ukrainos, kad galėtume gyventi tyliai ir niekas neprimintų to, ką patyrėme. Svajoju, kad Veronika, nors ir neturi rankytės, tikiuosi, kad gaus protezą, kad galėtų ja ir apsikabinti, ir pasisveikinti, pamojuoti“, – sako Aliona Černiak. Ji per vieną dieną neteko viduriniosios dukters, namų, vyras apdegė 60 procentų kūno, 4 metų sūnus irgi nukentėjo, o 11 metė dukra Veronika nebeturi dešinės rankos. Visa tai įvyko dėl rusų paleisto sprogmens, pataikiusio į šalia jų namų stovėjusią mašiną su dujų balionais.„Dabar, manau, įžengėm į trečią šito ilgo proceso etapą. Jau susitaikėm su mintimi, kad šitas karas gali tęstis dar dešimtmetį – ne dar vienerius metus ar dar vieną žiemą. Nes prieš tai sakėm, kad štai – sunkiausia žiema per visą mūsų istoriją. Bet dabar kiekviena žiema vis sunkesnė ir sunkesnė. Todėl dabar ir mūsų elgesys bei požiūris labiau primena antikos laikus, senovės Graikijos filosofiją. Nes matom savo gyvenimą kaip likimą, fatum. Kur mes negalim nieko padaryti. Niekas nuo mūsų nepriklauso. Nei karo baigtis, nei kiek laiko jis dar tęsis...“, – sako Ukrainos rašytojas Andriy Lyubka, dabar daugiausiai užsiimantis savanoryste.„Ar lietuvių folkloras gali tapti mūsų švelniosios galios įrankiu?“ Tokią diskusiją kelia VU TSPMI prof. Ainė Ramonaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.Ved. Regina Montvilienė

Augustas Šuliauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius paskutiniame viešame metų podkaste aptarė blogiausias „Žalgirio” sezono rungtynes ir perdavė asmeninius linkėjimus Rokui Jokubaičiui. Jums liūdna? Su mumis pasidarys linksmiau. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Kaip Grinčas Liako Kalėdas vogė (0:00); Kaip Karolis išprognozavo Skersio likimą (3:50); Kur dabar dėti tą maistą? (5:48); Kalėdos Belgrade ir kodėl „Maccabi” ten (13:00); Roko Jokubaičio augimas (17:23); Treviono Williamso fokusai (24:09); Problema su Walkeriu (26:09); „Žalgirio” ramybė dėl Walkerio (42:23); Ką „Žalgiris” darys su priekine linija? (46:22); Svarbiausia „Žalgirio” sezono atkarpa (51:24); Greita apsaugininkų reakcija Jonavoje (58:18); Tipinis „Lietkabelio” pasirodymas (1:00:40); Spanoulio pokyčiai Monake (1:03:04); Keista rungtynių Milane pabaiga (1:04:42); Įsimintiniausios metų rungtynės (1:10:12).

Spaudos apžvalga.Lietuvos kultūros sezonas jau artėja prie pabaigos. Visgi, Lietuva dar aktyviai matoma įvairiuose Prancūzijos miestuose. Štai Oskaras Koršunovas praėjusią savaitę pristatė spektaklį ,,Otelas” Kano miesto Normadijoje publikai.„Svarbiausia ne mokyti, o įtraukti, kad studentams patiktų matematika“ — sako Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto lektorė Tatjana Sidekerskienė. Būtent įtraukių metodų pagalba – žaidybinėmis veiklomis pagrįstomis platformomis, skaitmeniniais matematiniais pabėgimo kambariais ir matematiniais memais motyvuoja ir skatina studentus domėtis ir mokytis matematikos.Kaip Vilniaus Tarptautinė eglutė atskleis miesto kultūrinę įvairovę?Dažnai kabame apie Lietuvos ir Taivano politinių, diplomatinių santykių stiprinimą. Šiandien pasikalbėsime ir apie kultūrinę šių šalių draugystę. Šiuo metu Taivane yra Lietuvos kamerinis orkestras, kuris pirmą kartą atvyko gastrolių į šią šalį.Lietuvoje pirmą kartą pristatoma menininko Hermanno Nitscho kūryba. Kraujas, nuogumas, ritualinės apeigos – tai priemonės, kuriomis Nitschas tyrinėja žmogaus prigimtinį žiaurumą.Vilniuje atidaroma paroda „Menas kaip prieglobstis“, organizuojama menų agentūros „Artscape“ partnerystėje su JT pabėgėlių agentūra.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kiekviena evangelija turi savo ypatumų. Aptariu Evangelijos pagal Luką išskirtinumą, atskleisdamas pagrindinę šio evangelinio naratyvo mintį.

Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje ieškome su Laura Stadalninkaite – mama, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja, neregių bendruomenės nare, ir teisininku Egidijumi Grigoniu, atstovaujančiu žmonių su judėjimo negalia bendruomenę.„Artėjant Pasaulinei orumo dienai, linkiu sau ir kitiems būti vieni kitiems tolerantiškiems“, - sako Laura Stadalninkaitė. – „Nesvarbu, kokie yra mūsų įsitikinimai, pasirinkimai ar skirtumai, tiesiog būkime savimi. Svarbiausia, kad siekdami savo orumo nepamintume kitų žmonių vertybių”. „Dėl savo nesėkmių nekaltinkime kitų. Neišskiriant negalios buvimo ar ne, kiekvienas ieškokime būdų, kaip nemenkinti savo ir kitų orumo“, - antrina Egidijus Grigonis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kauno muitinė sulaikė siuntas su galimai karinės paskirties daiktais, skirtais Rusijos kariams.Dalies vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas mokyklos neturi jau antrus mokslo metus. Kaip tai vertina pedagogai ir ar situacija keičiasi?Vienoje Kauno gimnazijoje įkurtos specialios klasės mokiniams, kurie planuoja rinktis pedagogo profesiją.Naujas tyrimas rodo, kad lietuviams gynyba – svarbiausia, bet galbūt jaučiamas „karo žinių nuovargis“.Daugėja laukiančiųjų socialinio būsto regionuose. Nors lėšų netrūksta, nekilnojamojo turto pasiūla – menka.Ved. Karolina Panto

Ukrainos rašytojas Jurijus Andruchovyčius sako, kad Ukrainos kultūros hierarchijoje kova už laisvę yra svarbiausia.Moterų teisėmis besidominti kūrėja Simona Bendikaitė pastebi, kad požiūris į moterį gali skirtis mažesniuose ir didesniuose miestuose.Savaitgalį LRT KLASIKOS eteryje prasidėjo laida „Parodų rūmai“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – edukatorė, animacijos kūrėja Eglė Davidavičė.Ved. Marius Eidukonis

„Labai smagus potyris – įlįsti į kelnes, kurios buvo ankštos”, - sako operos solistas Rafailas Karpis.„Aš stengiuosi nekelti sau tikslo, kad pasiekčiau greitų rezultatų. Kol kas ši strategija man pasiteisina, minus 11 kilogramų“, - dalijasi regos negalią turintis informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas.Ir Rafailas, ir Andžėjus dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos organizuotame projekte „Nematau, bet judu“. Apie projektą laidoje pasakoja Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybinės veiklos vyriausias kuratorius, projekto vadovas Audrius Meška.„Gali viską išmanyti ir puikiai žinoti, kaip viskas veikia, tačiau esmė – gyvenimo būdas. Svarbiausia – daug vidinės ramybės bei ją prisijaukinti kasdienybėje“, - sutaria pašnekovai ir dalijasi ne tik geros savijautos, tačiau ir savo mėgstamiausių patiekalų receptais.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malenauskis aptarė svarbiausią Lietuvos 3x3 krepšinio pirmadienį ir kaip pavyko iki jo ateiti. Daug dėmesio skyrėme ir antradienį prasidėsiančioms olimpiados 5x5 krepšinio atkrintamosioms. Tinklalaidės partneriai: – UNIPARK - tavo žadintuvas, kad nepamirštum išjungti parkavimo! Išmaniai atsiskaityk už parkavimą miestų zonose visoje Lietuvoję, įsigyk “Įvažiavimo į Neringą bilietą” vos kelių mygtukų paspaudimu, o jeigu vairuoji elektromobilį - programėlėje dar rasi ir daugiau nei 130 įkrovimo stotelių visoje Lietuvoje. Atsisiųsk populiariausią parkavimo programėlę Lietuvoje UNIPARK per Google Play arba App Store! – Išbandyk „Telia Play” MIDI arba MAXI planą, kuriame įtraukiamas ir Eurosport paketas. Pirmasis mėnuo - visiškai nemokamai! Mėgaukis kokybiškomis sporto transliacijomis kartu su Telia Play. Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu Temos: Senkutės triumfas ir tinklininkių liūdesys (00:00); Svarbiausia diena Lietuvos 3x3 istorijoje (7:02); Vydo Gedvilo absurdai Prancūzijoje (9:54); Lietuvių forma, Prancūzijos sėkmė ir serbų krachas (13:38); Keistina 3x3 taisyklė (24:10); Kokie čia tie krepšininkai tam 3x3? (26:52); 3x3 krepšinis panašesnis į futbolą (31:58); Didysis olimpinis 3x3 ketvertas (34:40); Kokie pinigai laukia 3x3 olimpinės rinktinės? (38:30); 5x5 olimpinis krepšinis grįžta: prancūzų problemos (45:10); Ispanų magija, Pietų Sudano ašaros (48:20); Vokietija - Graikija (53:35); Prancūzija - Kanada (57:30); Serbija - Australija (59:59); Nustebinęs penketukas (1:06:27); Nuvylusių penketukas (1:12:48).

Pasikėsinimas į respublikonų kandidato Donaldo Trumpo gyvybę bent jau laikinai suvienijo šalį. Ar šios retorinės paliaubos išsilaikys, priklausys nuo to, ką artimiausiomis dienomis kalbės abu kandidatai, o visų akys krypsta į Viskonsiną, kur prasideda Respublikonų partijos konferencija.Savaitgalio įvykiai JAV sukėlė Lietuvos politikų reakciją. Prezidentūra pasikėsinimą į Trumpą lygina su Slovakijos premjero užpuolimu, Krašto apsaugos ministras tai vadina pamoka susiskaldymą skatinantiems politikams.Naujai išrinktas Europos parlamentas pradeda darbą 5-erių metų kadencijoje. Svarbiausia į pirmą posėdį Strasbūre susirinkusių parlamentarų užduotis - išrinkti naująjį parlamento pirmininką, taip pat Europos Komisijos pirmininką. Didžiausia intriga, ar antrai kadencijai bus perrinkta vokietė Ursula von der Leyen ir Bendrija galės sklandžiai pradėti naująjį politinį sezoną.Trakų gyventojai piktinasi vietos valdžios sprendimais istorinėje Karaimų gatvėje pastatyti suoliukus ir betoninius vazonus, kurie, pasak gyventojų, netinka prie senamiesčio architektūros. Savivaldybės teigimu, suoliukai ir kiti elementai pastatyti, siekiant sumažinti įvairaus transporto judėjimą gatve, ir sako, kad visi klausimai su gyventojais buvo aptarti dar prieš projekto įgyvendinimą.Policija aiškinasi, kas per Dainų šventę į vieną Vilniaus mokyklų atvežė dėžes alkoholio. Mokykloje buvo apgyvendinti įvairūs kolektyvai, tarp jų ir nepilnamečių. Dėl alkoholio vartojimo mokykloje naktį buvo iškviesti ir vaiko teisių specialistai. Prienų meras bei vicemerė sako, kad mokykloje buvo surengę vaišes, bet neigia, kad atvežė ir alkoholio.Krašto apsaugos ministerija šiandien susitiko su Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojais, kad atsakytų į visuomenei kylančius klausimus dėl poligonų steigimo. Tam valstybės gynimo taryba pritarė birželio pabaigoje. Poligonų steigimo darbus planuojama pradėti rudenį.Šiaulių rajono valdžia tebeskaičiuoja viesulo savaitgalį padarytus nuostolius, o dėl ekstremaliosios situacijos ir paramos nukentėjusiems gyventojams ketina apsispręsti savaitės viduryje. Stichija šeštadienio vakarą apgadino pastatus, plėšė namų stogus, pridarė įvairios žalos. Dalis gyventojų savo turto nebuvo apsidraudę. Tuo metu sinoptikai užsimena apie naujas audras.Ved. Andrius Kavaliauskas

Milvokyje, prasidedant respublikonų suvažiavimui, pareigūnai toliau aiškinasi pasikėsinimo į buvusio prezidento Donaldo Trumpo gyvybę.Šiaulių rajono valdžia toliau skaičiuoja viesulo padarytus nuostolius ir teiks sprendimą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo.Krašto apsaugos ministerija dėl poligonų steigimo susitinka su Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojais.Naujai išrinktas Europos parlamentas pradeda darbą 5-erių metų kadencijoje. Svarbiausia į pirmą posėdį Strasbūre susirinkusių parlamentarų užduotis - išrinkti naująjį parlamento pirmininką, taip pat Europos Komisijos pirmininką.Europos futbolo čempionate pergalę prieš Angliją iškovojus Ispanijai, kokios nuotaikos vyrauja šiose šalyse?Ved. Karolina Panto

Teatro dienos pokalbiai. „Mes džiaugiamės apdovanojimais ir nominacijomis, nes buvo laikas, kai jų iš viso nebūdavo. Tai paveikia kūrėjus ir gali įvaryti kompleksą. Svarbiausia, kad tikime tuo, ką darome“,- sako Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.Scenos meno kritikų asociacija šiandien paskelbė, kokius teatro kritikus ir prodiuserius šiemet apdovanoja. Pokalbis su „Meno rakto“ prizu įvertinta „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiusere Rusne Kregždaite.Džiazo pasaulis šiandien mini amerikiečių džiazo dainininkės ir pianistės Sarah Vaughan 100-metį. Kaip rašė kritikai, ji turėjo „vieną nuostabiausių XX amžiaus balsų“. Laimos Slepkovaitės pasakojimas.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinyje „Gyvybė“ – skaudžios patirtys ir išgyvenimai. Su knygos autore kalbasi Urtė Karalaitė.„Pirmą kartą teatro interjere panaudosime molį, jūros bangas primenantys molio lipdiniai papuoš Klaipėdos muzikinio teatro interjerą“,- sako architektas Marius Mateika, projektavęs ne vieną visuomeninės paskirties pastato interjerą, ką tik atidarytos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės interjerą ir Klaipėdos muzikinio teatro interjerą. Marius Mateika - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Laisvės gynėjų dienai kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė oratoriją „Miraculum“. Kuo ypatingi Sausio 13-osios inspiruoti, jos aukoms skirti kūriniai?Kauno paveikslų galerija kviečia pradėti pokalbį apie naują žmonių muziejų, kuris galėtų saugoti Lietuvos pramonės atmintį ir pasakoti industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas.Neseniai išleista latvių poetų eilėraščių vaikams rinktinė.„Svarbiausia tai, kad rašymas tampa įrankiu nuteistosioms pačioms tvarkytis su tuo, ką jos patiria gyvenime ir pačiame kalėjime, nes ten joms tikrai sunku“, – sako Berlyne gyvenantis Vokietijoje žinomas rašytojas ir žurnalistas Nikolas Ljubičius, viename iš vietinių moterų kalėjimų vedantis rašymo dirbtuves nuteistosioms.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Gan dažnai pastaruoju metu tenka išgirsti apie situacijas skyrybų procese, kai tėvai neranda sutarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Netgi, kai teismai pasiūlo vienokį ar kitokį variantą, abiem tėvams, ar vienam iš jų, tai netinka ir nusprendžiama teismo sprendimo nevykdyti. Dažnai tėvai nesugeba suvaldyti savo emocijų, o tai konfliktą tik gilina ir tuomet į jį įsitraukia įvairios institucijos. Svarbiausia, kad būtent vaikas tampa įkaitu ir tėvų principų įrankiu. Apie tėvų ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos pasekmes bei išeitis pokalbyje su Kauno apygardos teismo teisėja Simona Dementavičiene.Kas žinotina siunčiantis siuntinius iš trečiųjų šalių? Ar tikrai mokesčiai už atsisųstą dovaną gali viršyti jos kainą? Komentuoja ginčų ir muitų teisės ekspertas, advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ partneris, advokatas Eligijus Vinckus.Pasitaiko atvejų, kai įmonei keičiant veiklos pobūdį ar darbo organizavimo tvarką, vieno ar kelių darbuotojų atliekamos funkcijos darbdaviui tampa perteklinėmis. Tokiu atveju darbo santykiai gali pasibaigti darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės Darbo kodekse nustatyta tvarka. Kas žinotina darbuotojui ir darbdaviui, jeigu tenka atleisti darbuotoją be jo kaltės? Kokios kompensacijos atleidžiamajam priklauso? Apie tai pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.Ved. Artūras Matusas

Likus savaitei iki filmo „Bilietas“ premjeros prodiuseris Edmundas Jakilaitis papasakojo apie kūrinio idėją ir jo gamybos procesą. Kaip apie „Auksinį Žalgirį“ papasakoti nebanaliai? Temos: Krepšinis Jakilaičio gyvenime (0:00); Filmas „Bilietas“ – ne tik apie krepšinį (1:48); Nuo idėjos iki įgyvendinimo (5:00); Premjera Kauno sporto halėje (9:34); Kur vyko filmavimai? (11:09); Legendinis teisėjas ir dar labiau legendinis jo sprendimas (12:15); Apie ką filmo pavadinimas? (15:45); Filmo pašnekovai ir vienintelis CSKA atstovas (19:00); Iš „Žalgirio“ klaidos nepasimokiusi CSKA (20:40); Džounso taurėje – ne krepšinis svarbiausia (23:10); Ar viskas pavyko ir kas toliau? (26:40); Šių laikų „Žalgirio“ fanų skanduotė nukeltą į praeitį (29:10); Kaip politikos žurnalistui sekasi kalbinti krepšininkus? (30:45); Filmo kompozitorius Andrius Mamontovas (33:38); Nepanaudota medžiaga – TV seriale (35:58); Į kokį žiūrovą orientuojasi filmo kūrėjai? (37:14); Premjera ir filmo kelionė per kino sales (39:33).

Spaudos apžvalga.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.Kuršių nerijos nacionaliniame parke pirmadienį atidaryta Gamtos mokykla, įkurta Smiltynėje ir Nidoje. Laukiami visi, norintys pažinti Kuršių neriją visais potyriais: stebėti paukščių migraciją, keliauti basomis per smėlio dykumą, ragauti nepažintus augalus, uosti miško kvapus, pažinti gyvūnų pėdsakus.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Psichikos sveikatos dienos proga domimės, kaip derėtų, o kaip nederėtų viešai kalbėti psichikos sveikatos klausimais. Kokia komunikacija gali būti žalinga?Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Šiandien Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizuoja paskaitą „Sovietinio Vilniaus likučiai ir ką su jais daryti?”. Kas jos metu bus svarstoma?Ved. Urtė Karalaitė

„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

1998 metais australų mokslininkė, sociologė Judy Singer sukritikavo dominuojantį biomedicininį požiūrį į autizmą ir iškėlė neuroįvairovės idėją. Ji autistiškumą pasiūlė vertinti ne kaip autistiškų žmonių socializacijos, emocijų bei elgsenos sutrikimą, bet kaip neurologinį skirtingumą. Jos idėja rėmėsi tuo, kad kitų žmonių neuroskirtingumai ir kitoniškumai neturėtų būti matomi tik kaip klinikinės diagnozės, vien todėl, jog visuomenė yra labiau pritaikyta įprastos raidos žmonėms.Vytauto Didžiojo universiteto medicinos sociologė ir antropologė Daiva Bartušienė prieš kelis metus atliko tyrimą apie šeimas, auginančias autistiškus vaikus, bandydama išsiaiškinti požiūrį į šią unikalią būklę. Pačios mokslininkės interesai apima kultūrinę psichiatriją ir neuroįvairę, apie kurią plačiai kalba įvairiose auditorijose.Kaip autizmo diagnozė priimama Lietuvos visuomenėje? Kodėl bijome įvairovės ir skirstome žmones į „normalius“ ir „nenormalius? Pokalbis su VDU antropologe dr. Daiva Bartušiene.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su mokykloje dirbančia psichologe Jurgita Čečėtiene ir gimnaziste, AJC žurnalistų kursų nare Taja Tamkevičiūte apie tai, kiek mokyklos yra vaiko gyvenime, kokios svarbiausios aktualijos vaikams ir paaugliams, kas labiausiai rūpi, skauda ar džiugina.

Tarptautiniai partneriai nediskutuoja dėl specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams būtinumo, tik dėl jo formos, sako Prahoje besilankanti teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė – Daugirdė.Vakarų sąjungininkams žadant siųsti tankus Ukrainai, misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Sigitas Maliauskas sako, kad dabar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamiems tankams labai trūksta dalių ir kuro.Vilniuje viešinti Sacharovo premijos laureatė, iš rusų nelaisvės išlaisvinta paramedikė Julija Pajevska-Taira Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą įvardija Trečiuoju pasauliniu karu. Ji įspėja, kad Kremliaus pavojus gresia visoms Europos tautoms. Svarbiausia žinia, kurią ji nori perduoti Lietuvai – raginimas nebijoti priešo. Ji pažymėjo, kad itin svarbu ruoštis galimam agresoriaus stabdymui.Ukrainos prezidentui prašant tarptautinės bendruomenės pagalbos sugrąžinant iš Ukrainos pagrobtus ir į Rusiją deportuotus vaikus, Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros vadovas teigia, kad Rusija pažeidžia pagrindinius vaikų apsaugos principus.Minima tarptautinė Holokausto ir jo aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945- ais metais buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Didžiausioje nacių koncentracijos ir naikinimo stovykloje nužudyta daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų – daugiausia žydai.Lietuvių kelionių įpročius pakeitė pandemija, šiltuose kraštuose žmonės ilsisi ilgiau, tačiau vis dar mažai užsienio turistų sulaukiama dėl karo Ukrainoje. Turizmo ekspertai pataria nebelaukti paskutinės minutės pasiūlymo, o atostogas planuoti jau dabar.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip savo 60 metų jubiliejų pasitinka aktorius Saulius Balandis?Tęsiame ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“, skirtą Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-ečiui.Kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė buvo viena iš žiuri narių Taivano Nacionalinio simfoninio orkestro paskelbtame kompozitorių konkurse.Emilijos Škarnulytės kūriniu „Afotija“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prasideda Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimas, kartu tai ir įvadinis Vilniaus performanso bienalės renginys.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - knygyno „Eureka!“ vadovė Eurika Stogevičienė.Ved. Marius Eidukonis

Klaipėdos kamerinis orkestras švenčia 30-metį. Kaip keičiasi vienas svarbiausių uostamiesčio muzikinių kolektyvų? Pokalbis su orkestro meno vadovu, violončelininku Mindaugu Bačkumi.Nacionaliniame Kauno dramos teatre kūrėjams įteiktos „Auksinės rūtos šakelės“. Už viso gyvenimo nuopelnus įvertinta aktorė Daiva Stubraitė, už metų proveržį įvertintas Marius Karolis Gotbergas. Pokalbis su laureatais.Tęsiame vakar pradėtą ciklą apie švenčių laukimą. Ir šiandien ieškodami kalėdinių istorijų iš Klaipėdos kelkimės į Vilniaus geležinkelio stotį. Būtent iš ten daugelis grįžta į savo gimtuosius miestus. Justė Luščinskytė domėjosi kokios yra gyventojų Kalėdinės tradicijos ir svajonės.Legendinėms „Čarlio Brauno Kalėdoms“ ekrane daugiau nei pusšimtis metų. Daugiau nei 70-imt metų skaičiuoja pats Čarlis Brounas – vienas žymiausių amerikiečių archetipų, perteikiančiu mielo nevykėlio atributiką. Linksmumo jo liūdnoms „Kalėdoms“ suteikia Vinco Gvaraldžio muzika, tokia neįprasta veikėjui, kuris labiau iki šiol domina suaugusiuosius.„Vaikystėje galvojau, kad dirbsiu buhaltere, sekretore, ar kokį nors panašų darbą ofise“, – kažkada interviu yra pasakojusi literatūros kritikė, rašytoja Virginija Cibarauskė. Savo knygose ji kuria tam tikrus alter ego, kurie skaitytojams sužadina atpažįstamumo jausmą. Rubrikoje „Be kaukių“, – apie literatūrą, rašymą, feminizmą, pakeliui klausantis Virginijos mėgstamos muzikos.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Akvilė Kavaliauskaitė. „Kūnai“. Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame. Skaito autorė Akvilė Kavaliauskaitė.

FM99 geriausio Boso rinkimuose daugiausiai palaikymo sulaukė Vidzgirio progimnazijos direktorius Artūras Čiurlionis.

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad silpnėjanti Rusija gali keisti puolimo kryptis, dėl to kyla grėsmė ir Lietuvai. Vertindamas diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, jis teigia, kad ne 10 dienų terminas svarbiausia. Svarbiausia, pasak Malinionio, politiniai sprendimai ir jų greitis, o tai kiša koją jau dabar.Ved. Deividas Jursevičius

Karolis Tiškevičius ir Tomas Pačėsas aptaria Lietuvos pergalę prieš Vengrijos rinktinę bei būsimą kovą su bosniais. Temos: Pirmoji pergalė (00:00); Ar prancūzai žaidė iš visų jėgų? (4:47); Psichologinis krūvis rinktinei (7:12); Kaip Halilovičius tapo krepšininku (9:32); Prastas rinktinės pasiruošimas čempionatui (13:22); Iki galo neįvertinti vokiečiai (21:28); Lietuvos rinktinės sudėties subtilybės (26:07); Svarbiausia išgyventi šitą grupę (29:05); Galimi bosnių pranašumai prieš Lietuvą (34:42); Miko Brown'o mintys apie Valančiūno ir Sabonio žaidimą kartu (39:47); Intriguonatis EuroBasket tvarkaraštis (47:12); Prancūzai parodė pavyzdį Lietuvai (48:32).

Meilė turi būti nuobodi, sako Brigita. Taip taip. Amerikietiškųjų kalnelių santykiuose mus verčia ieškoti ir  juos kurti skirtingi prieraišumo tipai, kurie susiformuoja labai anksti mūsų vaikystėje. Jų yra keturi: saugus, nerimastingas, vengiantis ar dezorganizuotas.  Paklausykite, atpažinkite save santykiuose ir padėkite sau. Saugiųjų yra, pasirodo, tik 50%, visi kiti arba nerimastingai ieškome patvirtinimų, arba nuo intymumo bėgame. Svarbiausia, atpažinti savyje savo tipą ir su juo susidraugauti. Gero klausymo ir geros vasaros, neriame į atostogas, palikdami Jus su 51 įrašu saulėtoms ir ne tik ramybės ir laiko sau akimirkoms. Eglė ir Neringa

„Kur dingo Karolina?“ buvo kone dažniausiai užduodamas klausimas pastarąjį pusmetį. Karolina kartu su Rasa įkūrė „Ką darai, daryk gerai“, o tik paleidus „Veiklių moterų klubą“, antrą jo gyvavimo mėnesį Karolina staiga dingo. Šiais laikais kalbėti apie moterų verslininkių pervargimą vis dar nėra populiaru. Turėti 5 verslus ir 3 vaikus - jėga, tačiau patirti prieš infarktinę būseną vos 27-erių - tabu. Kokia yra kita sėkmės pusė? Kaip sugrįžti iš pervargimo ir kaip jis atrodo? Atviras dviejų draugių ir verslo įkūrėjų pokalbis apie tuos gyvenimo momentus, kai protas perdega ir galiausiai kūnas pasiduoda. Kaip galime padėti sau to niekada nepatirti? Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese Dėkojame šio epizodo remėjams „Zyro“ – tai lengviausias ir greičiausias būdas pačiam susikurti svetainę. Svarbiausia, nereikia jokių dizaino ar programavimo žinių. Pasinaudok specialiu riboto laiko pasiūlymu ir gauk net iki 71% nuolaidą, o svetainę susikurk už mažiau nei 5 Eur. TIK DABAR pasinaudojus šiuo pasiūlymu papildomai gausi nemokamą domeną metams ir 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu. Taip iš viso turėsi net 15 mėnesių, iš kurių 3 bus nemokama dovana. TIK MŪSŲ KLAUSYTOJAMS įsigijusiems bet kurį metinį planą, „Zyro“ siūlo nemokamą konsultaciją su svetainių kūrimo profesionalu. Įsigiję planą parašykite klientų aptarnavimui ir rezervuokite savo konsultacijos laiką. O jei tau nepatiks, „Zyro“ siulo 30 DIENŲ PINIGŲ GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Tai itin RIBOTO LAIKO pasiūlymas – nepraleisk progos, nedelsk ir pradėk kurti svetainę DABAR. Ką tau reikia padaryti: keliauk į zyro.com, išsirink labiausiai tinkamą planą, įvesk nuolaidos kodą pradekdabar ir pradėk kurti, o ne svajoti! https://zyro.com/lt/special/kadaraidarykgerai

Pokalbis su „Nebegėda“ įkūrėjomis Beata Tiškevič ir Kotryna Baranauskaite, kurio metu kalbamės kaip atrodo ir veikia verslas su reklamos apribojimais? Ar tada pagrindinė strategija yra turinio kūrimas? Kiek ir kokių resursų reikalauja idėjos įgyvendinimas, kuri visuomenėje yra didelis TABU?  Šiandien „Nebegėda“ viena populiariausių suaugusiųjų prekių elektroninė parduotuvė Lietuvoje. Šią vasarą „Nebegėda“ skaičiuos jau ketvirtus gyvavimo metus - būtent apie tai, kaip augo, vystėsi ir keitėsi jų projektas kalbame šiame įraše. Pokalbį veda Monika Petravičiūtė.  Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese Dėkojame šio epizodo remėjams „Zyro“ – tai lengviausias ir greičiausias būdas pačiam susikurti svetainę. Svarbiausia, nereikia jokių dizaino ar programavimo žinių. Pasinaudok specialiu riboto laiko pasiūlymu ir gauk net iki 71% nuolaidą, o svetainę susikurk už mažiau nei 5 Eur. TIK DABAR pasinaudojus šiuo pasiūlymu papildomai gausi nemokamą domeną metams ir 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu. Taip iš viso turėsi net 15 mėnesių, iš kurių 3 bus nemokama dovana. TIK MŪSŲ KLAUSYTOJAMS įsigijusiems bet kurį metinį planą, „Zyro“ siūlo nemokamą konsultaciją su svetainių kūrimo profesionalu. Įsigiję planą parašykite klientų aptarnavimui ir rezervuokite savo konsultacijos laiką. O jei tau nepatiks, „Zyro“ siulo 30 DIENŲ PINIGŲ GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Tai itin RIBOTO LAIKO pasiūlymas – nepraleisk progos, nedelsk ir pradėk kurti svetainę DABAR. Ką tau reikia padaryti: keliauk į zyro.com, išsirink labiausiai tinkamą planą, įvesk nuolaidos kodą pradekdabar ir pradėk kurti, o ne svajoti! https://zyro.com/lt/special/kadaraidarykgerai  

Praėjusį šeštadienį susitikome su „Veiklių moterų klubo“ narėmis gyvame tinkalaidės įrašyme Kaune. Po skanios kavos ir pusryčių sėdome pasikabėti su Migle iš „Nekenčiu Marketingo“. Jos istorija apie savo marketingo agentūros pradžią gali pasirodyti apie karjerą, tačiau šis pokalbis išties yra apie pasitikėjimą savimi. Kodėl pamilus ir priėmus savo kūną pradeda sektis darbe ir kaip realiame gyvenime atrodo ta drąsa, apie kurią vis kalbame? Pokalbio pabaigoje Miglė pasidalino naudingomis žiniomis apie komunikaciją – ką ir kaip turėtum daryti, kad tavo prekę ar paslaugą pamatytų ir įsigytų kuo daugiau žmonių? Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese Dėkojame šio epizodo remėjams „Zyro“ – tai lengviausias ir greičiausias būdas pačiam susikurti svetainę. Svarbiausia, nereikia jokių dizaino ar programavimo žinių. Pasinaudok specialiu riboto laiko pasiūlymu ir gauk net iki 71% nuolaidą, o svetainę susikurk už mažiau nei 5 Eur. TIK DABAR pasinaudojus šiuo pasiūlymu papildomai gausi nemokamą domeną metams ir 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu. Taip iš viso turėsi net 15 mėnesių, iš kurių 3 bus nemokama dovana. TIK MŪSŲ KLAUSYTOJAMS įsigijusiems bet kurį metinį planą, „Zyro“ siūlo nemokamą konsultaciją su svetainių kūrimo profesionalu. Įsigiję planą parašykite klientų aptarnavimui ir rezervuokite savo konsultacijos laiką. O jei tau nepatiks, „Zyro“ siulo 30 DIENŲ PINIGŲ GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Tai itin RIBOTO LAIKO pasiūlymas – nepraleisk progos, nedelsk ir pradėk kurti svetainę DABAR. Ką tau reikia padaryti: keliauk į zyro.com, išsirink labiausiai tinkamą planą, įvesk nuolaidos kodą pradekdabar ir pradėk kurti, o ne svajoti! https://zyro.com/lt/special/kadaraidarykgerai  

Naujas pokalbis. Kitoks. Broliams ir sesėms ukrainiečiams.Karas ten, mes čia - kaip padėti sau? Daug klausimų gali kilti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams: kaip pastebėti, kad reikia pagalbos man, šalia esančiam ar vaikui šalia? Svarbiausia, maži žingsneliai ir viskas palaipsniui - rūpintis savo išgyvenimu, kūnu, mintimis, stebėti aplinką ir žengti žingsnius link jos, ne nuo jos. Apkabinam mintimis ir žodžiais visus ukrianiečius, esančius čia, Lietuvoje. Džiaugiamės, kad esate saugūs. Ir siunčiame mažą žingsnelį link pagalbos sau. “O po to - susitvarkysim”, kaip sako mūsų pašnekovė psichologė Natalja Kozyr, pati tik prieš kelias dienas atvykusi čia.Pasidalinkite su ukrainiečiais savo tarpe. Tai dar viena pagalba šalia visko, ką galime padaryti.Kviečiame visus ukrainiečių psichologus ir psichoterapeutus, esančius Lietuvoje, palikti informaciją apie save komentaruose. Gal atsiras ieškančių Jūsų pagalbos ar galinčių pasiūlyti darbo galimybes.Война там, мы здесь - как себе помочь? У украинцев, спасающихся от войны, может возникнуть много вопросов: как заметить, что  нужна помощь мне, человеку рядом или ребенку?Самое главное - маленькие шаги и все постепенно - заботиться о своем выживании, теле, мыслях, наблюдать за окружающей средой и делать шаги к ней, а не от нее.Мы обнимаем всех украинцев здесь, в Литве, мыслями и словами. Мы рады, что вы в безопасности. И делаем маленький шаг к самопомощи . ‘А дальше - будем разбираться', — говорит наш собеседник психолог Наталья Козырь. она тоже приехала в Вильнюс  несколько дней назад.Приглашаем всех украинских психологов и психотерапевтов Литвы оставлять информацию о себе в комментариях. Возможно, найдутся люди, которым нужна ваша помощь или которые могут предложить работу.

  Karolis Vyšniauskas skaito savo mintis, užrašytas dalyvaujant Ukrainos palaikymo demonstracijose Niujorke.   Tekstas: https://nara.lt/lt/articles-lt/svarbiausia-nebuti-vienam-niujorko-protestu-dienorastis   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Negalime skirstyti nei Bažnyčios, nei žmonijos į savus ir svetimus. Neteisinga telkti savus kovai su svetimaisiais. Mes visi broliai, visi žmonės. Tarp krikščionių yra netikinčių, o tarp netikinčių – krikščionių. Svarbiausia – nugalėti save, išritinti rąstą iš savo akies, neieškant šapelio kito akyje. Vienybę kuria ne bendri išpažinimai, doktrinos ar tradicijos, o Šventoji Dvasia. Vienybė ryškėja, kai rūpinamės vieni kitais ir mylime ne vien brolius.

Sutuoktinių turto dalybos: svarbiausi dalykai, kuriuos ką reikia žinoti.Fiksuojami bene didžiausi namų, butų ir žemės sklypų pirkimai per pastaruosius du dešimtmečius. Kyla kainos, perkami dar nepradėti statyti butai, o kai kuriuose miestuose būsto paklausa viršija pasiūlą. Ką turėtume žinoti ir į ką turėtume atkreipti dėmesį įsigydami būstą?Laidoje dalyvauja: teisininkės Rasa Vaičekauskytė ir Edita Stepanenkovaitė.Ved. Artūras Matusas

Romualdas Lečickis yra IT valdymo ir saugos ekspertas su daugiau nei 15 metų patirtimi kibernetinio saugumo užtikrinimo, rizikos vertinimo, IT audito bei IT valdymo tobulinimo srityse. Įrašas iš 2018-ųjų „ESET Security Day“ konferencijos.

Dabar svarbiausia išgabenti mūsų žmones iš Afganistano, po to galėsime analizuoti išmoktas pamokas, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas:LRT.LT kalbintas afganistanietis vertėjas teigia, kad šiuo metu Kabule slapstosi bent 15 Lietuvos kariams padėjusių afganistaniečių su šeimomis. Jis pats teigia dirbęs su Lietuvos kariais nuo 2011 iki 2013 metų. Anot LRT.lt kalbinto vyro, bent 15 vertėjų į Kabulą atvyko iš skirtingų provincijų, visi jie laukia informacijos iš Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos. Vertėjai kreipėsi į Lietuvą su prieglobsčio prašymais, nes teigia iš Talibano sulaukę grasinimų mirtimi.Situacija dėl migrantų Lietuvos Baltarusijos pasienyje stabili, tačiau nereiškia, kad tokia išliks ir ateityje, sako ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.Akmenės rajonas yra antrasis Lietuvoje po Neringos pagal paskiepytų asmenų skaičių. Beveik 77 procentai žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę.Visuomenei pristatyti amerikietiški šarvuoti visureigiai, pirmieji jau pristatyti į kariuomenės mokymo padalinius Rukloje ir Kazlų Rūdoje.Prezidentas Gitanas Nausėda skyrė valstybinį apdovanojimą Tokijo olimpiados vicečempionei, šiuolaikinės penkiakovės atstovei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Norint geresnių rezultatų ateityje, reikia pasidaryti išvadas dėl finansavimo ir sportininkų rengimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Kokios knygos dažniausiai skaitomos bibliotekose?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Vytautu Zubrumi, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi, Silvija Pešteniene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos laikinąja vadove, Indre Mikelionyte – Pranculevičienė Alytaus kultūros centro direktore, Klementina Gruzdienė Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke.Kiekviena diena yra bendruomenės narių ugdymas. Ir neužtenka vien reglamentuojančių teisės aktų priėmimo tam, kad vyktų pokyčiai. Svarbiausia – visiems būti tos pačios bendruomenės dalimi, visiems mokytis vieniems iš kitų kiekvieną dieną ir tik taip galime judėti pirmyn. „Viskas susiveda į žmones ir į paprastą norą daryti pokyčius. Tai neturi gimti iš rašto, tai turi gimti iš širdies“, - sako laidos pašnekovai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kas yra svarbiausia pradedančiajam vadovui?- Kai vadovui keliami lūkesčiai nėra įgyvendinami, kas toliau?- Koks laikotarpis yra priimtinas įsilieti į komandą, perprasti veiklą ir imtis pokyčių?- Kaip nustoti būti vadovu? - Kaip turi atrodyti susirinkimai tarp direktoriaus ir akcininkų?

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį galite rasti Patreon arba Contribee platformose. Tai mano padėka rėmėjams – kas antras pokalbis lieka tik paramos platformose. Ačiū! Kviečiu į pasivaikščiojimą su dviejų vaikų – Uršulės ir Jurgio – mama, vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja rezidente, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autore Elena Landsbergyte-Bukauskiene. Eleną pokalbiui pakviesti planavau jau anksčiau, jos vardas nugulė mano kalbinti planuojamų moterų sąraše, tačiau kai ji IG pasidalino savo mintimis apie motinystės vienišumą, supratau, kad noriu pakalbinti ją dabar pat. Šis pokalbis apie motinystės pradžią, lūkesčius ir realybę, apie baimę kažkam pasiguosti, kai būna sunku, liūdna, kai nesupranti savęs. Ir aštriai smeigiantį jausmą, kad... gal net ir neturi, kam apie tai pasakyti? Draugai, kurie neturi vaikų, nesupranta, o vyrui pasakyti gėda. Nes juk esi stipri moteris. Dar apie kaltę, kai, rodos, turi tik šokinėti iš laimės, nes, na, labai laukei šio vaikelio, svajojai apie jį, tad tikėjaisi, kad būsi be proto laiminga ir tik truputį pavargusi mama, bet gaunasi kažkaip beveik atvirkščiai. Tai kaip čia yra? Kaip sugaudyti galus šituose absoliučiai naujuose jausmuose? Kai kurioms šis laikotarpis būna trumpesnis, kai kurioms – ilgesnis. Kai kurios jį sukandę dantis pralaukiame viską paslėpusios po sauskelnių ir skalbinių krūvomis, kai kurios išsigandę, neiškentę ir nesulaukę pagerėjimo ieškome pagalbos. Elena suprato, kad pasikalbėti neturi su kuo, todėl pradėjo lankyti psichoterapiją, kuri padėjo susidėlioti taškus ant „i“. Ir nebebijoti kalbėti apie tai, kaip ji jaučiasi. Socialinė atskirtis, kurioje užstringa dalis mamų su mažais vaikais, turi daugybę veidų. Vienas iš jų – vienišumas, kuris kartais persmelkia kiekvieną eilinės dienos akimirką. Galėtum juk eiti, daryti, veikti, dalyvauti, susitikti. Galėtum, bet kartais nėra tam jėgų. O kartais ir noro. Nes didžiausias troškimas neretai, po visos tos dienos rūpesčio kitu, mažu žmogumi, yra tiesiog valandėlė ramybės ir tylos. Net jeigu niekam (nebent tik tuščiam pascrollinimui) nėra jėgų. Juk būna, ar ne? O tada, hm, lyg ir mėgaujiesi ta ramybe, bet lyg ir ilgiesi draugų, šurmulio, viso to, kas būdavo smagaus anksčiau (be vaikų), galimybės užeiti kur nori negalvojant apie tai, kaip čia reikės užsitempti tą vežimą, prikrautą krūvooom daiktų. Lyg ir supranti, kad normalu, jog atsiradus vaikams gyvenimas pasikeičia, bet vis tiek kartais ilgiesi ankstesnio laiko, ankstesnės savęs. O tada pasižiūri į vaiko akis ir jauti kaltę dėl to ilgesio, nes juk tavo rankose tai, apie ką svajojai, ko taip laukei. Et... Elena sako, kad reikia tai išgedėti. Nes niekada nebus taip, kaip anksčiau. O jūs gedit? Jei taip, tai žinokit, kad su tuo jausmu gyvenančių mamų tikrai yra daugiau. Bet ateina diena, kai supranti, priimi, kad viskas su tuo yra gerai. Viskas su manimi yra gerai. Ir su visais tais jausmais, kurie iš pradžių gal net ir gąsdino. Bet tai auginanti, stiprinanti patirtis, atverianti pačias giliausias ir slapčiausias mūsų kerteles ir padedanti dar geriau pažinti save. Jei tik leidžiamės tų pokyčių vedami. O pokytis dažniausiai juk nėra lengva. „Svarbiausia – neišsigąsti savęs ir savo jausmų“, – sako Elena. Kalbėkime, mamos. Apie viską. Linkėjimai, Marija

Ministrų kabinetas sušvelnino karantino režimą, numatydamas tam tikrų reikalavimų atsisakymą per Joninių šventes.Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti dar vieną, jau ketvirtą, sankcijų paketą Baltarusijai - kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?Prieš 80-metį įvykęs Birželio sukilimas: pasak istorikų, negalima jo tapyti vien šviesiomis ar vien juodomis spalvomis.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

NAUJAS! #26Pokyčiai. Ne kartą mūsų podcastuose yra nuskambėjusi frazė, kad kovoti su savimi jokiais būdais negalima. Tad ir pokyčiai į gyvenimą turi ateiti palengva. Ne visada jie būna labai malonūs, kartais reikia šiek tiek stumtelėti save jų link, tačiau išdrįsus jų imtis - gyvenimo kokybė pakinta.Nėra lengva pripažinti, kad gyvenime kažkam vykstant ne taip, kaip norisi, reikia pasižiūrėti ką ta situacija sako apie jus. Bet toks sprendimas - jau labai didelis žingsnis pokyčių link.Su Jurgita ir terapeutu Gintaras Šmatavičius susėdome pasikalbėti apie vidinius pokyčius. Tokius, kurie pasiekiami ne iškart, tokius, kuriems reikia pribręsti ir nuo kurių, kartais, mes įnirtingai bėgame. Kodėl jų bijome ir koks kelyje į pokyčius yra terapeuto vaidmuo?Jurga ir Gintaras dalinasi savo patirtimi terapijos, padėjusios pasiekti reikšmingų pokyčių Jurgos gyvenime ir išaugusios į judviejų knygą, kurią galite išgirsti pas mūsų bičiulius - Audioteka.ltNebijokime keistis. Kaip sakė Gintaras - juk blogiausia, kas gali nutikti, tai liksite tame pačiame taške nuo kurio ir pradėjote.Svarbiausia judėti pirmyn.Malonaus klausymoEglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Šį kartą kalbiname kultūros diplomatę ir vadybininkę Johanną M. Keller, lietuviams labiausiai žinomą kaip buvusią 2010-2015 metais „Goethes instituto Lietuvoje“ direktorę.Pokalbio metu atskleidžiant kultūros politikos, strategiškumo ir pačios kūrybos sintezės svarbą, Johanna dalinasi svarbiomis profesinėmis patirtimis Lietuvoje bei užsienyje. Tinklalaidės svetė tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali keisti aplink esantį pasaulį, atkreipiant dėmesį į tai, kokią kalbą naudojame, kaip klausome, kur kreipiame savo dėmesį, ar priimame kitaip mąstančius, diskriminuojamus žmones. Šis požiūrio atvirumas padėtų ir mums patiems atrasti naujus aspektus bei perspektyvas tuose kontekstuose, kuriuose dirbame ir gyvename. Todėl kartais svarbu egocentristinį mąstymą atidėti į šalį ir savęs paklausti: „Kaip galiu savo kūrybiškumu padėti visuomenei plačiąja, kolektyvine prasme?“Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas DovydėnasTinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Pokalbis su fotografe, trejų metų berniuko mama, Juliana Murašova ir viena iš jos projekto apie moters kūną heroje, trijų vaikų mama Vilma Mamniashvili Schvili, apie tai, jog kiekvienas randas, siūlė, strija pasakoja savo istoriją.„Tai yra tobula istorija, nes ji niekada nepasikartoja, ji niekada nebus tokia pati. Mes su džiaugsmu į pasaulį priimame gyvybę, mes galime ir su džiaugsmu priimti savo kūną, kuris mums suteikė stebuklą”, – sako Juliana.Jau daugiau nei septynerius metus fotografe dirbanti Juliana dalijasi, kad nors ir anksčiau fotografuodavo šeimas, besilaukiančias moteris, kūdikius, tačiau pati tapusi mama į moters kūną pradėjo žiūrėti kiek kitaip. Kad ir koks stebuklingas būtų nėštumo laikas ir apskritai gyvybės atsiradimas, moters kūne dažnai tai palieka žymes: antsvorį, strijas, randus, pasikeitusią figūrą. Tai priimti, prie to priprasti ne visuomet lengva.Kasdien ant kiekvieno kampo mus pasitinka reklamos, siūlančios panaikinti randus, greit ir lengvai numesti svorio, kuo greičiau sugrįžti į ankstesnes formas, „pasitaisyti“ krūtinę ir t.t. O kur dar visi klausimai apie tai, kiek priaugai kilogramų ir kiek iš jų „liko“. Lyg tai būtų svarbiausias su vaiko atėjimu į pasaulį susijęs klausimas...Pačias įvairiausias patirtis Juliana išgirsta ir iš fotografuotis su šeimomis ar į kūdikio fotosesiją atvykusių moterų, kurios nori paslėpti tam tikras savo kūno vietas ar apskritai prašo jų nefotografuoti. Nes jaučiasi negražios. Juliana tada juokais klausia jų: „O kada jūs jau būsit sau graži? Kada galėsiu jus fotografuoti?“Tokių pokalbių su moterimis ir asmeninės patirties paskatinta Juliana nusprendė pakviesti moteris nusifotografuoti ir papasakoti savo istorijas. Taip gimė projektas „Moters kūnas“, kuris Julianai atrodo kaip įvykdyta svarbiausia misija jos, kaip fotografės, karjeroje. Projekte dalyvavo 13 moterų, kurios pasidalino savo istorijomis. Visas jas galite rasti Julianos internetinėje svetainėje www.juliana.ltSavo istorija pokalbio metu dalinasi ir Vilma, trijų vaikų mama. Jos istorijoje telpa patyčios jaunystėje dėl lieknumo ir profesionalaus sporto paliktos žymės kūne, natūralus gimdymas ir du cezariai, skyrybos, gimdymo patirtys 19-os ir 39-erių. Nors pirmą kartą išvydus iki tol lygią savo odą nusėtą mėlynomis strijomis verkė, šiandien Vilma tikina, kad yra laiminga, ir po rimtos širdies operacijos, kūno randai, pasikeitusi krūtinė jai atrodo kaip menkniekiai. „Svarbiausia, kad esu gyva, o krūtinė juk tam ir skirta – išmaitinti kūdikiui“, – sako ji.Kviečiu klausyti.O norinčius prisidėti prie tinklalaidės kviečiu užsukti į Patreon, kur jums priimtina suma galėsite paremti pokalbius ir išgirsti juos pirmieji.Balčiausi linkėjimai tokią nuostabią žiemą!Marija

Dar kartą apie popiežių Pijų XII ir Katalikų Bažnyčios vaidmenį holokausto metais: ką byloja naujai paviešinti Vatikano archyvai ir ar įmanoma iki galo išspręsti šį prieštaringą ir jautrų klausimą?Kodėl šių metų Vatikano prakartėlė sukėlė tiek daug ginčų?„Svarbiausia, kad žmonės žinotų, jog tai sukūrė paaugliai 1965 metais, o ne kokie nors išprotėję menininkai šiandien. Jei žmonėms nepatinka nieko tokio. Tai meno kūrinys, o dėl skonio nesiginčijama“.Ar tikrai kalėdinės eglutės mums svarbesnės už savo artimą? - Lauryno Peluričio spaudos apžvalga.Ved. Rūta Tumėnaitė.

Šiame epizode kviečiame išgirsti pokalbį su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Jame aptariame įvykius Baltarusijoje ir reakcijas į juos Lietuvoje. Šnekame apie protesto ir režimo pasirinktus kalbėjimo būdus, omon pareigūnų silpnybę ir protestuotojų stiprybes. Svarstome, kokiu statusu reikėtų kreiptis į Svetlaną Cichanovskajos šiandien – pasitraukusi opozicijos lyderė ar išrinktoji prezidentė? Su G.Mažeikiu lietuviškai kalbasi Nyla Ru redaktorė Ina Šilina. Interviu gyvai transliuotas Instagrame rugpjūčio 13 d., tačiau juo dalinamės ir tinklalaidžių platformose.  „Svarbiausia leisti žmonėms kalbėti. Jie gali pasisakyti už Maskvą. Jie gali pasisakyti už ar prieš Lukašenką. Svarbu suteikti balsą, kad žmonės būtų nuolat medijazuojami. Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą. Kodėl Cichanauskajos štabu pasitikima? Todėl, kad jie suteikė balsus kitiems. Leiskite visiems kalbėti. Tegul išsišneka. Taip pat reikia pripažinti, kad rusakalbiai yra dalis, kurių nuomonę reikia gerbti. Negalima sakyti, kad jie yra penkta kolona. Cichanauskajos atvejis parodė, kad reikia bendradarbiauti priešingoms nuomonėms”, – įžvalgomis ir apie tolimesnius žingsnius pasidalino G. Mažeikis.

Gveldenamų temų sąrašas šį kartą aprėpia vieną sėkmingiausių pasaulio pedofilų ir jo merginos Ghislaine Maxwell prigavimą, karališkosios šeimos... trūkumus, kastų sistemą bei lietuvių madas Anglijoje... Svarbiausia šios dienos tema be abejo apie tai, kaip mes drįstam toliau gyventi ir žvengti kai mums jau virš 30, o esam naglai nieko nepasiekusios karjeroje. Pasirodo mes abi meninikės, o varguoliu gimęs, menininku taip greitai nebūsi. Taipogi paliečiame cancel culture, arba gal labiau kalbos laisvę ir svarstom ar yra taiklesnių žodžių nei homoFOBAS? 

Apie vieną svarbiausių ginklų šiuo mums visiems tenkančių išbandymų metu – laiku ir tinkamai perduotą bei mus pasiekiančią informaciją. Kokios žinios apie viruso grėsmę ir kaip iki mūsų atkeliauja, kokiais šaltiniais ir kieno pateikiama informacija pasitikime labiausiai, kieno žodis šiandien turėtų būti svarbiausias? Ar galime pasiremti praeities krizių patirtimis?Pašnekovai: sociologė, Kauno technologijos universiteto profesorė Audrone Telešienė; komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas; gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas Jonas Fugalis; politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas. Ved. Artūras Matusas.

Pirmoji nuo  koronaviruso Lietuvoje mirusi moteris greičiausiai užsikrėtė ligoninėje, šįryt  spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Pasak jo, moteris ketvirtadienį buvo išrašyta iš ligoninės, tačiau jau kitą dieną jai teko grįžti į gydymo įstaigą. - Apie pirmąjį mirties atvejį plačiau sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius-:Laikykitės karantino nurodymų -saugokite save ir kitus!Medikai  teigia  be visa ko susidūrę  su dar viena problema -  Lietuvoje  paskelbus karantiną, sumažėjo žmonių, galinčių duoti kraujo, o jei virusas  plis ir toliau, prognozuojamas jo trūkumas.-  Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.Pirmasis karantino savaitgalisLietuvoje  – Į ką atkreipia dėmesį ir kaip dirba policija?Karantino metu gyventojai aktyviai siunčiasi medikamentus, maisto papildus bei kitas prekes iš elektroninių parduotuvių. Lietuvos pašto vadovės Astos Sungailienės teigimu, šią savaitę ypač augo pirkimai internetu iš vaistinių, taip pat – iš smulkių prekybininkų. Iš jų perkama nuo rankų darbo muilo iki indų  ir drabužių. Svarbiausia įmonės naujiena – kad didžiąją dalį siuntų, jeigu ant jų nurodytas mobilusis telefonas, žmonės gali pasiimti iš savitarnos terminalų, o ne pašto skyriuose.Naujausia Vilmorus apklausa liudija , kad išaugo pasitikėjimas valstybės institucijomis . -Sociologas Vladas Gaidys ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Ved. Artūras Matusas.

Patarimais dalinasi medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė: ▪️Kas yra koronavirusas? ▪️Kaip nuo jo apsisaugoti? ▪️Ką daryti, jeigu įtariate, kad galite būti užsikrėtęs? Svarbiausia, nepasiduokite panikai ir saugokite save.

Sausio mėnuo dažnai yra labai sudėtingas - esame pilni vilčių įgyvendinti svajones ateinančiais metais. Tačiau per pirmas savaites nepavykus imtis kardinalių pokyčių galime lengvai nusivilti savimi. Sausio 20d., dar žinomą kaip liūdniausią metų pirmadienį, kviečiame pasiklausyti pokalbio apie prokrastinaciją, jos formas, keliamus sunkumus ir netgi jos naudą. Kartu su filosofe Rasa Davidavičiūte nagrinėsime, kas visgi verčia mus atidėlioti. O strateginiai Rasos patarimai gali padėti pagaliau imtis išsvajoto kūrybinio sumanymo, mokslinio darbo, verslo idėjos ar trokštamo gyvenimo pokyčio. Paremk Nebegėdą https://www.patreon.com/nebegeda.  

Fotografas, šokėjas ir Instagram žvaigždė Naglis Bierancas.

Visa Tiesa apie Šventes #1 Sako, kad lietuviai švenčia daug, su trenksmu, linksmai, pakankamai brangiai ir tikrai nepasakysi, kad mes esam kažkokia santūri ar rami tauta. Kadangi su šventėm dirbame jau daug metų, norime pasidalinti sukauptomis žiniomis, kurios padėtų organizuoti nepamirštamas šventes. Dažniausiai lietuviai kviečiasi profesionalus, kurie galėtų organizuoti jų šventes tik 2 kartus per visą savo gyvenimą - vestuves ir jubiliejų, dėl šios priežasties mes norime dalintis tendencijomis, smulkmenomis, kurios šventę padarys ypatingą. Šiame podcast’e plačiau aptarsime kaip padaryti šventę savo mylimajai arba mylimajam, į ką atkreipti dėmesį. Podcast’as naudingas tiek vyrams, tiek moterims, nes čia sužinosite, ko reikia moteriai, kas galį nustebinti ją ir dar daug naudingų patarimų. Trumpai apie podcast’us: jie skirti tiems, kurie nori organizuoti įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius ar įmonių vakarėlius. Kalbėsime ne tik mes, bet ir kiti savo srities profesionalai. Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcasto vedėjai: Tomas Kul ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

Įsivaizduojame, kad būtent mes nusipelnėme gyvenimo su meduolių krantais ir pieno upėmis. Kyla problemų darbe? Vadinasi, darbas ne tas, keiskime jį. Nesutariate šeimoje ar partnerystėje? Palikite ją, nes kur tai matyta, kad partneriai turėtų skirtingas nuomones ar norus. Svarbiausia norėti. Kuo daugiau. Visko. Ir laukti, kad kiti žmonės ar visata tuos norus išpildys kaip kažkada užgaidas ir kaprizus patenkindavo tėvai. Sėkmės tikint lengvu gyvenimu, tik nenustebkite, kad gyvenimas taps tragedija. Psichoterapeutas Scottas M. Peckas yra sakęs: „Gyvenimas yra sunkus. Tai didi tiesa, viena didžiausiųjų tiesų. Tai iš tikrųjų didi tiesa, nes kai tik ją suvokiame, mes pakylame aukščiau jos.“Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Sudijoje 50” lankosi jaunosios kartos mokytoja lituanistė Goda Zovaitė. Kalbamės apie daug ką - kaip mokytojų misiją supranta jaunoji mokytojų karta, kaip Godai sekėsi dirbti lituanistinėje mokykloje JAV ir daug ką kitą. Laidą veda Valentinas Mitė.

Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi aplinkosaugos ir darnaus vystymosi specialistės, VšĮ Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė. Kalbėdama apie darnų vystymasį ekonomikoje, kuri, anot pašnekovės, beveik visa yra pagrįsta žmonių vartotojiškumu, specialistė pabrėžia, kad sunku įsivaizduoti verslą, kuris nenaudotų išteklių. „Šiandien turbūt kiekvienas žmogaus judesys yra susijęs su ištekliais. Ir verslas mūsų gyvenime padeda daryti tuos judesius, daro mūsų gyvenimą patogesnį. Verslas iš esmės yra tobulas gėris. Pavyzdžiui, verslas man išleidžia knygą, verslas atneša valgyti, sukuria automoblį ir t.t. Verslas turbūt nėra tas blogasis, kaip mes kartais bandome pasakyti“, – teigia pašnekovė. A. Alijošiutė-Paulauskienė įsitikinusi, kad kalbėdami apie darnų, atsakingą verslą, mes neturėtumėme apie jį kalbėti, kaip apie tokį verslą, kuriam nerūpėtų nauda ar pelnas. „Mes kalbame apie tokį patį verslą, tik suvokiantį pagrindinę savo atsakomybę – šaindien naudoti išteklius taip, kad neprikurtų problemų ateityje, – pasakoja pašnekovė. – Ilgą laiką verslininkai dirbo tarsi kažkokioje uždaroje erdvėje. Pavyzdžiui, buvo neaišku, iš kokios šalies atsveža išteklių, ar ten nėra išnaudojami žmonės, niokojama gamta. Svarbiausia buvo tai, kad iš atsivežtos pigios žaliavos jie čia galės pigiai gaminti.“ Laidos viešnia sutinka su tuo, kad įmonėms šiandien deklaruoti tai, jog yra atsakingas verslas, tiesiog apsimoka, nes pasaulis, anot pašnekovės, per pastaruosius 15 metų labai pasikeitė. Tačiau daug svarbiau, tęsia pašnekovė, suvokti verslo daromą poveikį. „Jeigu spausdinu knygas, tai turėčiau suvokti, kur aš darau didžiausią poveikį ir kur jis gali būti kritinis. Tai nereiškia, kad dabar aš knygas turiu pradėti spausdinti ant papiruso ar panašiai, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė. Darnus vystymasis ir yra aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių dalykų derinimas. Ir čia tokio recepto, kurį galėčiau duoti verslininkams, sakydama, imkite ir visi dabar pagal jį darykite, nėra.“

Keli kūriniai, kuriuose minima turbūt svarbiausia diena Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams – Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas 1776-aisiais. Ji – jauna, moteris, turinti klasikinės muzikos išsilavinimą ir ji – japonė, – taip apibūdinama 32-ejų dirigentė Miho Hasama, pradėjusi vadovauti Danijos radijo bigbendui. Skambės jos diriguojamų pasirodymų įrašai bei pačios kūryba. Rubrikoje „Retro“ klausysimės 1959-ųjų Marcelio Camu filmo „Juodasis Orfėjas“ garso takelio. Laidos pabaigoje lauks dar keli šių dienų brazilų atlikėjai. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

„Svarbiausia priimti save tokį, koks esi“, – kartoja savipagalbos knygos. O kas, jei du iš trijų žmonių šalyje nenori priimti tavęs į savo kaimynystę? Panevėžyje gyvenanti romė Rasma savo kilmę paslėpti bandė net nuo mylimojo. Buvusiam vyrui prisistatė kaip moldavė, nes santykių pradžioje išgirdo jį niekinat gatvėje sutiktus romus. Šiandien ji jaučiasi laisva. „Esu čigonė ir tuo džiaugiuosi. Aš nebesislepiu. Aš laisvas žmogus.“ Atidariusi šokių studiją, grojanti saksofonu ir planuojanti pradėti drabužių verslą, Rasma savo pavyzdžiu rodo, kad nėra tokio dalyko kaip „tipinis romas“ – kiekvienas romų bendruomenės narys yra atskira asmenybė. Rasmos patirtų iššūkių užtektų penkiems: vaikystėje engta mokykloje dėl tamsesnės odos spalvos, vėliau ji atsidūrė Vilniaus tabore, iš kurio pabėgo atgal į Panevėžį. Būdama 21-erių Rasma tapo viena jauniausių moterų Lietuvoje, kuriai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Besikaupęs pyktis sau, aplinkai ir situacijai ją privedė prie savęs žalojimo ir bandymo pasitraukti iš gyvenimo. Su Rasma važiavome kalbėtis kaip viena tų Lietuvos romių, kurios šeimos istoriją palietė romų genocidas. Tačiau, kaip parodė susitikimas, Rasmai tai nėra tik istorijos dalis – to atspindžiai yra jos kasdienybėje, į kurią ji sutiko įsileisti „Nyla“ podkasto klausytojus. Tai yra antroji pasakojimo apie Lietuvos romų bendruomenės istoriją ir dabartį dalis. Pirmąją išgirskite čia. Fotopasakojimas: https://nanook.lt/podcast/mes-stiprus-mes-nerealiai-stiprus-lietuvos-romai-siandien/ NYLA turinys išlieka nepriklausomas dėl klausytojų palaikymo. Prisijunkite: https://patreon.com/NanookMultimedia

Kokie jausmai po Povilo Korop atlyginimų apklausos rezultatų? Norėtum uždirbti daugiau? Esi beveik viduriuke? Džiaugiesi, kad esi geriau nei vidurkis? Net jei dar negavai programuotojo darbo, apklausa yra geras įrankis įvertinti potencialų atlygį. Ir taigi labai smalsu. Nupūčiau dulkes nuo mikrofono, kad pakalbėčiau kaip uždirbti daugiau pinigų. Įsivaizduoju žinantis kaip patekti aukščiau viduriuko, nors iš tikro tai man gerokai pasisekė ir sekasi. Svarbiausia, kad visi turėtume galimybę uždirbti sąžiningą atlygį. Su tuo ateis daugiau laisvės rinktis ir gyventi kaip norim. # Laiko žymos 00:06:52 - Sugebėjimai, nusistatymas, derybos 00:12:25 - Nenusipiginimas pirmam darbe 00:15:43 - Darbo rinkos stebėjimas 00:18:34 - Darbų kaitaliojimas (job hopping) 00:25:35 - Savo vertės įrodymas (personal branding) 00:33:32 - Priedai darbe (alternatyva atlyginimui) 00:36:44 - Doleriais negalima įvertinti kai kurių dalykų 00:38:26 - Bonusinis patarimas (svarbiausias) 00:41:50 - Pabaigos žodis # Nuorodos Kiek uždirba programuotojai - Povilo Korop apklausa ir rezultatai.

Nuo kovo daliai pacientų bus automatiškai parenkami pigiausi kompensuojami vaistai.Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos „Huawei“ dalyvavimo plėtojant 5G ryšį Lietuvoje patikimumas.Koks likimas laukia lietuvių Jungtinėje Karalystėje, jei šalies parlamentas balsuos prieš dabartinę ,,Brexit” sutartį?Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May įspėjo šalies parlamentą, jog sausio 15 d. nubalsavus prieš dabartinę „Brexito“ sutartį, šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos gali ir neįvykti – toks scenarijus yra labiau tikėtinas nei „Brexitas“ be jokios sutarties.„Brexito“ be sutarties atveju ES taisyklių galiojimas JK nutrūks iškart, tačiau tuo pat metu JK nedelsiant susidurs su didžiuliais sunkumais. JK gyvenančių ES piliečių ir ES gyvenančių JK piliečių statusas taptų neaiškus.Vakar mirė Lenkijos uostamiesčio Gdansko meras Pawelas Adamowiczius.Iki vasario 1-osios galima teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti. Šiuo metu atnaujinama apie 500 daugiabučių, beveik trečdalis jų – didžiuosiuose miestuose. Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Ignalinos rajonas, kuriame artimiausiu metu bus renovuoti visi seni daugiabučiai, taip pat sparčiai atnaujinami Druskininkų, Jonavos bei Palangos būstai.Neseniai į Žemę atskriejo pasikartojantys radijo signalai iš tolimos Galaktikos. Ar tai pagaliau reiškia, kad Visatoje mes – ne vieni?Iškilmingu koncertu Klaipėdoje prasideda vieno talentingiausių pokario kartos kompozitorių Eduardo Balsio 100-mečio minėjimo renginiai. E. Balsys priskiriamas nuosaikiems modernistams. Svarbiausia jo kūrybos dalis – stambios formos kūriniai: baletas, opera, oratorijos, koncertai.Verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos. Sporto apžvalga. Apžvalgininkės Rimos Urbonaitės komentaras.Orai. Dienos renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Nuo kovo daliai pacientų bus automatiškai parenkami pigiausi kompensuojami vaistai.Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos „Huawei“ dalyvavimo plėtojant 5G ryšį Lietuvoje patikimumas.Koks likimas laukia lietuvių Jungtinėje Karalystėje, jei šalies parlamentas balsuos prieš dabartinę ,,Brexit” sutartį?Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May įspėjo šalies parlamentą, jog sausio 15 d. nubalsavus prieš dabartinę „Brexito“ sutartį, šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos gali ir neįvykti – toks scenarijus yra labiau tikėtinas nei „Brexitas“ be jokios sutarties.„Brexito“ be sutarties atveju ES taisyklių galiojimas JK nutrūks iškart, tačiau tuo pat metu JK nedelsiant susidurs su didžiuliais sunkumais. JK gyvenančių ES piliečių ir ES gyvenančių JK piliečių statusas taptų neaiškus.Vakar mirė Lenkijos uostamiesčio Gdansko meras Pawelas Adamowiczius.Iki vasario 1-osios galima teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti. Šiuo metu atnaujinama apie 500 daugiabučių, beveik trečdalis jų – didžiuosiuose miestuose. Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Ignalinos rajonas, kuriame artimiausiu metu bus renovuoti visi seni daugiabučiai, taip pat sparčiai atnaujinami Druskininkų, Jonavos bei Palangos būstai.Neseniai į Žemę atskriejo pasikartojantys radijo signalai iš tolimos Galaktikos. Ar tai pagaliau reiškia, kad Visatoje mes – ne vieni?Iškilmingu koncertu Klaipėdoje prasideda vieno talentingiausių pokario kartos kompozitorių Eduardo Balsio 100-mečio minėjimo renginiai. E. Balsys priskiriamas nuosaikiems modernistams. Svarbiausia jo kūrybos dalis – stambios formos kūriniai: baletas, opera, oratorijos, koncertai.Verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos. Sporto apžvalga. Apžvalgininkės Rimos Urbonaitės komentaras.Orai. Dienos renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Šarūnas Mačiulis – psichologas, verslo konsultantas, diplomuotas verslo mediatorius ir derybų treneris, VU TVM lektorius laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ vedėjo paklaustas, kas, svečio manymu, yra svarbiausia sėkmingose derybose, negailėjo naudingų patarimų, kuriuos dažniausiai pažeria konsultuodamas dideles įmones. „Svarbiausia yra užnugaris, su kuriuo tu atėjai prie derybų stalo. Tai yra du dalykai: tavo filosofija ir vertybės. Pastarosios suteikia kryptį ir prasmę, o filosifija – supratimą, ką tu gali pasiekti ir kokią vertę gauti. Iš principo yra keli elementai, kurie atneša sėkmę derybose. Pirma – pasiruošimas joms, antra – pritaikymas prie modernaus laikmečio“,– pasakoja Š. Mačiulis. Laidos svečias įvardino ir bene dažniausiai pasitaikančią nesėkmingų derybų priežastį. Tai – nepasiruošimas joms. „Derybos nėra tai, kad tu surėkei, pareikalavai ir gavai. Tai – pasiruošimas, žinojimas apie organizaciją, apie jos poreikius, apie asmenį ar asmenų grupę, kurie sėdi prie derybų stalo, kas jiems yra svarbu. Kai derėtis ateini nepasiruošęs, tai tampa siauru, primityviu pokalbiu be argumentų“,– dažniausiai pasitaikančią klaidą įvardina pašnekovas. Laidoje – pokalbis su Š. Mačiuliu apie tai, kokios derybos yra vertingesnės: asmeninės ar komandinės, kaip išjudinti psichologiškai sunkias derybas, kuomet norima tik įtvirtinti savo statusą ir kaip atsiriboti nuo emocijų jose.

Kaip emocinės perkrovos veikia mūsų sveikatą? Sakoma, kad emocinis intelektas – tai labai svarbi emocijų valdymo sistema, kad išprusimo šioje srityje labai reikia, nes sugebantis savo emocijas valdyti žmogus yra sėkmingesnis – jam gyvenime ir darbe tiesiog geriau sekasi. Besibaigiantys metai: ar sunkūs buvo emociniu požiūriu, kas mus paveikė ir kaip reagavome? Psichologai sako, jog nėra gerų ir blogų emocijų – visos jos yra mums reikalingos. Svarbiausia, mokėti jas atpažinti ir susidraugauti. Laidoje viešės psichologė Inga Vaidelauskienė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Kaip emocinės perkrovos veikia mūsų sveikatą? Sakoma, kad emocinis intelektas – tai labai svarbi emocijų valdymo sistema, kad išprusimo šioje srityje labai reikia, nes sugebantis savo emocijas valdyti žmogus yra sėkmingesnis – jam gyvenime ir darbe tiesiog geriau sekasi. Besibaigiantys metai: ar sunkūs buvo emociniu požiūriu, kas mus paveikė ir kaip reagavome? Psichologai sako, jog nėra gerų ir blogų emocijų – visos jos yra mums reikalingos. Svarbiausia, mokėti jas atpažinti ir susidraugauti. Laidoje viešės psichologė Inga Vaidelauskienė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Išmokti naudoti defibriliatorių nesunku – tai veiksmingas ir paprastai naudojamas prietaisas. Svarbu žinoti, kad jis skirtas ne gydytojams, o tiems, kurie yra šalia žmogaus, kuriam sutriko širdies veikla ir jis apalpo. Oro uostuose, geležinkelio stotyse, kai kuriuose prekybos centruose įrengti šie aparatai skirti padėti išgelbėti žmogaus gyvybę. Per pirmąsias 5 minutes suteikta pagalba galėtų išgelbėti 3 iš 4 žmonių. Svarbiausia nepasimesti, o imti gaivinti žmogų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė. Kita tema – apie sepsį: tai infekcinė liga, kurį pribloškia savo pasekmėmis. Pasakojimas laidoje bus apie tai, kaip atpažinti šią grėsmingą būklę. Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas prof. Saulius Vosylius.

Išmokti naudoti defibriliatorių nesunku – tai veiksmingas ir paprastai naudojamas prietaisas. Svarbu žinoti, kad jis skirtas ne gydytojams, o tiems, kurie yra šalia žmogaus, kuriam sutriko širdies veikla ir jis apalpo. Oro uostuose, geležinkelio stotyse, kai kuriuose prekybos centruose įrengti šie aparatai skirti padėti išgelbėti žmogaus gyvybę. Per pirmąsias 5 minutes suteikta pagalba galėtų išgelbėti 3 iš 4 žmonių. Svarbiausia nepasimesti, o imti gaivinti žmogų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė. Kita tema – apie sepsį: tai infekcinė liga, kurį pribloškia savo pasekmėmis. Pasakojimas laidoje bus apie tai, kaip atpažinti šią grėsmingą būklę. Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas prof. Saulius Vosylius.

Miegu prastai, padės tik vaistai? „80 procentų tų, kurie blogai miega ir neišsimiega, padeda susitvarkius savo gyvenimo režimą arba laikantis miego higienos, ir tam nereikia tablečių. Tabletė, kuri padėjo kaimynei ar draugei, nebūtinai padės tau. Yra tokių miego sutrikimų, kai jokiu būdu negalima vartoti migdomųjų vaistų”, – sako VU docentė, gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė. Svarbiausia sporte: tikslas ir netikėtumas. „Niekada nesustokit fokusuodamiesi ties vienu komponentu. Duokit kūnui truputį šoko reakcijos kasdien. Ne tiek, kad nugriūtumėt ant žemės ir nebežinotumėt, kur randatės. Kalbu apie netikėtumo komponentą. Tada kūnas nežino kam ruoštis ir ima ruoštis viskam. Kai kūnas ruošiasi viskam, jis labai greit stiprėja“, – teigia CrossFit treneris, ultramaratonininkas Paulius Anciukevičius.

Miegu prastai, padės tik vaistai? „80 procentų tų, kurie blogai miega ir neišsimiega, padeda susitvarkius savo gyvenimo režimą arba laikantis miego higienos, ir tam nereikia tablečių. Tabletė, kuri padėjo kaimynei ar draugei, nebūtinai padės tau. Yra tokių miego sutrikimų, kai jokiu būdu negalima vartoti migdomųjų vaistų”, – sako VU docentė, gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė. Svarbiausia sporte: tikslas ir netikėtumas. „Niekada nesustokit fokusuodamiesi ties vienu komponentu. Duokit kūnui truputį šoko reakcijos kasdien. Ne tiek, kad nugriūtumėt ant žemės ir nebežinotumėt, kur randatės. Kalbu apie netikėtumo komponentą. Tada kūnas nežino kam ruoštis ir ima ruoštis viskam. Kai kūnas ruošiasi viskam, jis labai greit stiprėja“, – teigia CrossFit treneris, ultramaratonininkas Paulius Anciukevičius.

Žaibinė meningokokinė infekcija – tragedija ir šeimai, ir gydytojui. Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija šaltuoju laikotarpiu atneša skaudžių netekčių kiekvienais metais. Kiekvienąkart, kai pranešama apie tragišką ligos baigtį, žmonės, turintys mažų vaikų, išsigąsta, vos sunegalavus mažyliui, jis vežamas į ligoninės priėmimo skyrių. Ligonines užplūsta pacientai. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką būtina atkreipti dėmesį ir kodėl davę vaistų nuo temperatūros, tėveliai neturėtų eiti miegoti, o akylai stebėti vaiko savijautą, odą.Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.

Žaibinė meningokokinė infekcija – tragedija ir šeimai, ir gydytojui. Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija šaltuoju laikotarpiu atneša skaudžių netekčių kiekvienais metais. Kiekvienąkart, kai pranešama apie tragišką ligos baigtį, žmonės, turintys mažų vaikų, išsigąsta, vos sunegalavus mažyliui, jis vežamas į ligoninės priėmimo skyrių. Ligonines užplūsta pacientai. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką būtina atkreipti dėmesį ir kodėl davę vaistų nuo temperatūros, tėveliai neturėtų eiti miegoti, o akylai stebėti vaiko savijautą, odą.Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.

„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių. Tuomet visąlaik susiduriame su mums nepalankia aplinka ir kovojam, o taip pat ir su mumis kovoja. Ta kova ir veda į tokį byrėjimą, destrukciją, savigraužą ir griovimą apie save“, - pastebi režisierius. Apie dvasinį kapitalą, reikalingą gėriui, o ne destrukcijai kurti – pokalbis su režisieriumi Gyčiu Padegimu, naujausią savo spektaklį skyrusiu šeimai.

„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių. Tuomet visąlaik susiduriame su mums nepalankia aplinka ir kovojam, o taip pat ir su mumis kovoja. Ta kova ir veda į tokį byrėjimą, destrukciją, savigraužą ir griovimą apie save“, - pastebi režisierius. Apie dvasinį kapitalą, reikalingą gėriui, o ne destrukcijai kurti – pokalbis su režisieriumi Gyčiu Padegimu, naujausią savo spektaklį skyrusiu šeimai.

„Visais laikais žmonės mėgo šventes,šokius, muziką.Tad kompozitoriai čia buvo ir yra didžiausi švenčių pagalbininkai.Karnavale gali būti kažkuo kitu, o kartu - ir savimi. Taip pat gali būti viskuo-pasirinkimas didelis- princesėmis,karaliais,pabaisomis,angelėliais išvaduotojais,teisuoliais, mąstytojais,fantazuotojais ir net melagiais. Svarbiausia išsirinkti kaukę ir ją užsidėjus įtikinamai suvaidinti,taip jog niekas nepažintų,kas po ja slepiasi.Juk tam ir yra skiriamos kaukės.Tačiau šiame karnavale pabandysime neslapukauti“... Kokia muzika skambės Muzikinės dėžutės karnavale ir kokios kaukės jame suksis išgirsite įsijungę Klasikos programą.

„Visais laikais žmonės mėgo šventes,šokius, muziką.Tad kompozitoriai čia buvo ir yra didžiausi švenčių pagalbininkai.Karnavale gali būti kažkuo kitu, o kartu - ir savimi. Taip pat gali būti viskuo-pasirinkimas didelis- princesėmis,karaliais,pabaisomis,angelėliais išvaduotojais,teisuoliais, mąstytojais,fantazuotojais ir net melagiais. Svarbiausia išsirinkti kaukę ir ją užsidėjus įtikinamai suvaidinti,taip jog niekas nepažintų,kas po ja slepiasi.Juk tam ir yra skiriamos kaukės.Tačiau šiame karnavale pabandysime neslapukauti“... Kokia muzika skambės Muzikinės dėžutės karnavale ir kokios kaukės jame suksis išgirsite įsijungę Klasikos programą.

Apie tikėjimą ir tikėjimo krizęSvarbiausia, kad tikėjimo krizės yra įveikiamos ir jos augina gilesnį mūsų tikėjimą. Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu.„Kai anas pasaulis priartėjo – amžinybė pakvėpavo į mane,“– aktoriaus, režisieriaus, renginių organizatoriaus Marijaus Bagdonavičiaus patirtis.„Tikėjimas yra kelionė su Dievu ir šia prasme tikėjimas yra visada krizė, – sako teologas Valdas Mackela.Berklio universitete yra Laimės mokslo tyrimų centras, jis tyrinėja žmonių patirtis, susijusias su gebėjimu būti dėkingam kažkokiai aukštesnei gyvenimo tikrovei, kad esi gyvas, gyveni. Ką sako mokslas apie tikėjimą, laimės pojūtį ir krizes? Klinikinės psichologės Aistės Diržytės pasakojimas.

Apie tikėjimą ir tikėjimo krizęSvarbiausia, kad tikėjimo krizės yra įveikiamos ir jos augina gilesnį mūsų tikėjimą. Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu.„Kai anas pasaulis priartėjo – amžinybė pakvėpavo į mane,“– aktoriaus, režisieriaus, renginių organizatoriaus Marijaus Bagdonavičiaus patirtis.„Tikėjimas yra kelionė su Dievu ir šia prasme tikėjimas yra visada krizė, – sako teologas Valdas Mackela.Berklio universitete yra Laimės mokslo tyrimų centras, jis tyrinėja žmonių patirtis, susijusias su gebėjimu būti dėkingam kažkokiai aukštesnei gyvenimo tikrovei, kad esi gyvas, gyveni. Ką sako mokslas apie tikėjimą, laimės pojūtį ir krizes? Klinikinės psichologės Aistės Diržytės pasakojimas.

Šventiniu laikotarpiu stresą ir liūdesį patiria nuo trečdalio iki pusės švenčiančiųjų. Užuot dvasiškai pasisotinus, po švenčių sunegaluoja ne vienas: kam pilvą pučia, kam skauda galvą ar skrandį, o ką kaltė graužia. Yra nustatyta: kuo didesnė euforija apima per šventes, kuo intensyviau švenčiama, tuo didesnė tikimybė pulti į liūdesį šventėms pasibaigus, tuo sunkiau grįžti į kasdienybę, imtis įprastų pareigų.Psichologai sako, jog pats gyvenimas yra neutralus. Visus džiaugsmus ar liūdesį sukuriame mes patys – savo galvose. Kaip galėtume sau padėti išsivaduoti nuo slogių minčių ir grįžti į įprastą ritmą? Kaip praskaidrinti depresines nuotaikas laidoje kalbėsime su Rytų medicinos gydytoja Genovaite Pečiulyte.Magnetinės audros ypač veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones. Sausio mėnesį prognozuojamos 7 dienos, kuomet bus jos fiksuojamos. Patarimų žmonėms turi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Mykolas Biliukas.Kaip mesti rūkyti? Patarimų ieškoma straipsniuose, knygose, klausiama jau atsisakiusiųjų šios priklausomybės. „Svarbiausia, kad žmogus pats suvoktų, jog jis nori mesti rūkyti“, – sako žolininkė Nijolė Degutienė. – O žolės gali tik padėti išvalyti organizmą nuo toksinų“.

Šventiniu laikotarpiu stresą ir liūdesį patiria nuo trečdalio iki pusės švenčiančiųjų. Užuot dvasiškai pasisotinus, po švenčių sunegaluoja ne vienas: kam pilvą pučia, kam skauda galvą ar skrandį, o ką kaltė graužia. Yra nustatyta: kuo didesnė euforija apima per šventes, kuo intensyviau švenčiama, tuo didesnė tikimybė pulti į liūdesį šventėms pasibaigus, tuo sunkiau grįžti į kasdienybę, imtis įprastų pareigų.Psichologai sako, jog pats gyvenimas yra neutralus. Visus džiaugsmus ar liūdesį sukuriame mes patys – savo galvose. Kaip galėtume sau padėti išsivaduoti nuo slogių minčių ir grįžti į įprastą ritmą? Kaip praskaidrinti depresines nuotaikas laidoje kalbėsime su Rytų medicinos gydytoja Genovaite Pečiulyte.Magnetinės audros ypač veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones. Sausio mėnesį prognozuojamos 7 dienos, kuomet bus jos fiksuojamos. Patarimų žmonėms turi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Mykolas Biliukas.Kaip mesti rūkyti? Patarimų ieškoma straipsniuose, knygose, klausiama jau atsisakiusiųjų šios priklausomybės. „Svarbiausia, kad žmogus pats suvoktų, jog jis nori mesti rūkyti“, – sako žolininkė Nijolė Degutienė. – O žolės gali tik padėti išvalyti organizmą nuo toksinų“.