Podcasts about projekto

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kėdainiuose  statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.Ved. Kristina Toleikienė

“Teltonikai” paskelbus apie ketinimus stabdyti puslaidininkių gamyklos projektą, Vyriausybė apgailestauja tai išgirdusi iš socialinių tinklų ir žada surasti sprendimusTęsime Donaldo Trampo komandos pristatymą, sveikatos apsaugos sekretoriumi jis skiria melagienų platinimu garsėjantį Robertą Kenedį jaunesnįjį.Lietuvos moksleiviai netrukus galės mokytis valdyti dronus, svarstoma didinti ir gynybos įgūdžių pamokų skaičiųNaują pramoga Šiauliuose: čia pradės suktis Apžvalgos ratas, tačiau jau kyla abejonių, ar jis įrengtas skaidriai.Baigiantis ganiavos sezonui šalies avių augintojai skaičiuoja ne pajamas, o vilkų padarytus nuostolius. Per metus, pasak avių augintojų asociacijos, vilkai išpjovė apie 2000 avių. Puldinėjimai tampa nevaldomi, nuo vilkų neapsaugo, nei tvoros, nei garsiniai signalai, nei medžiotojai.Ved. Liepa Želnienė

„Padovanok antrą gyvenimą“ – unikalus Marijampolės onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ projektas, kviečiantis išgyvenusius onkologines ligas iš naujo atrasti kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Projekto pavadinimas labai simbolinis, jis tarsi suvienija po onkologinės ligos sveikstančias moteris ir tvarius pokyčius atliekų tvarkymo srityje.Susirgus onkologine liga, keičiasi ne tik susirgusiojo, tačiau ir visų artimųjų gyvenimas, trūksta tiek fizinių, tiek emocinių jėgų. Labai svarbus artimųjų palaikymas. Pašnekovės pabrėžia bendrystę, optimizmą, tikėjimą - kaip vienus svarbiausių vaistų: „Susirinkę siūti, stengiamės apie ligas nekalbėti. Tam yra skirtos kitos edukacinės ir palaikomosios veiklos“, - laidoje sako asociacijos vadovė Roma Karčiauskienė ir savanorė, įvairių socialinių projektų koordinatorė Rūta Kupčinskaitė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pradėjęs veikti nuolatinio globotojo institutas atvėrė galimybes kuo daugiau vaikų augti šeimose. Šeimos priima į savo namus ypatingą vaiką, pavyzdžiui, turintį sveikatos sunkumų, anksčiau išgyvenusį jautrią globos ar įvaikinimo patirtį. Kaip sekasi tokioms šeimoms?Europos kosmoso agentūrai pradėjus pirmąją Žemės gynybos misiją, siekiama išsiaiškinti, kaip nukreipti asteroidus, kurie kelia grėsmę mūsų planetai.Daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Jungtinės Tautos dar prieš penkerius metus parengė negaliai jautrios kalbos gaires. Jos buvo išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ pažintis su balkonus žmonėms padedančia apželdinti Livija Kiršaite. Projekto ,,Žalias balkonas“ sumanytoja sako, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija balkone laikyti daiktus, o ne susikurti patrauklią žaliąja erdvę. Kokius augalus rinktis pradedančiajam augintojui ir kaip paruošti balkono augalus žiemai, patars Livija Kiršaitė. Rubriką veda Rūta Simanavičienė.Po kraštutinės dešinės jėgų pergalės Austrijos rinkimuose, kyla didelė grėsmė, kad naujoji vyriausybė bus itin skeptiškai nusiteikusi paramos Ukrainai klausimais.Trisdešimt penktą kartą vyksta fantastikos festivalis „Lituanicon“ ir šįkart jo dėmesio centre - folkloras.Ved. Urtė Korsakovaitė

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo ir utilizavimo kiekių.Vilniaus miesto taryba šiandien svarstys Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties pakeitimus. Projekto kainą siekiama sumažinti beveik 20-čia tūkstančių eurų. Tačiau opozicija teigia, kad sutaupyti būtų galima kelis milijonus. Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad už projektą atsakinga įmonė, per trejus pastaruosius metus iš komercinių bankų galėjo pasiskolinti apie 120 milijonų eurų. Už paskolas šiemet teks sumokėti beveik 10 milijonų eurų palūkanų. Tarnybai kyla klausimas, kokie darbai buvo padaryti už šiuos pinigus.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai įpareigojo atkasti galbūt nelegalų pastatą buvusio nušalintojo prezidento Rolando Pakso patarėjo Jurijaus Borisovo valdose.Sakartvelui priėmus prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, šalyje tęsiasi protestai.Ukraina teigia kai kur Charkivo srityje atitraukusi karius.Statistika rodo, kad Lietuvoje pusė žmonių miršta nuo širdies kraujagyslių ligų ir mirtingumas yra vienas didžiausių Europos sąjungoje. LRT GIRDI aiškinasi kiek ši statistika tiksli, nes anot medikų, tokios mirties priežasties kaip senatvė Lietuvoje nėra, todėl gydytojai dažnai konstatuoja, kad pacientas mirė nuo širdies sutrikimų. Ar tai nėra statistikos klastojimas?Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, archeologai aptiko XIII–XIV amžių kapus.Ved. Andrius Kavaliauskas

BALANDŽIO 30 D. 18:00 val. Alytaus kino klube „Kino kablys” kviečiame į filmo „Karta.EU” premjerą ir susitikimą su filmo režisieriumi Eimantu Belicku kino teatre „Dainava”. Renginys nemokamas. FM99 eteryje pokalbis su režisieriumi, muzikantu Eimantu Belicku, kuris 2004 metų gegužės 1 dieną su Andriumi Mamontovu grojo Berlyno širdyje prie Brandenburgo vartų. Čia koncertavo roko, pop, „world music“ atlikėjai iš dešimties naujų Europos Sąjungos valstybių. Projekto organizatoriai pagrindine festivalio žvaigžde paskelbė Andrių Mamontovą, kuriam buvo patikėta užbaigti šio festivalio programą.

Vilniuje pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gynybos pramonės įmone „Rheinmetall“ dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybos. Protokolo turinys kol kas neviešinamas. Vokiečių įmonė pateikusi paraišką pripažinti jos planus stambiu investiciniu projektu. Keli šaltiniai agentūrai BNS su anonimiškumo sąlyga patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos.Artimiausią mėnesį prasidėsiant intensyviajai NATO pratybų fazei, Lietuvoje treniruosis daugiau nei 20 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių. Pirmąkart pratybose bus šaudoma iš Himars sistemų.Lietuvos kultūros ministerija antrą kartą skyrė finansavimą buvusio Maskvos Vachtangovo teatro vyriausiajam režisieriui Jurijui Butusovui spektakliui Lietuvoje statyti, nors šis režisierius 2021 metais dalyvavo Krymo festivalyje „Tavrid“.Ved. Madona Lučkaitė

Vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus laimėjo Vladimiras Putinas. Skelbiama, kad jis surinko apie 88 proc. rinkėjų balsų ir prezidentaus jau penktą kadenciją. Kaip elgsis Vakarai – pripažins vadinamųjų rinkimų rezultatus ar ne?Šiandien bus tikrinama, kaip Lietuva yra pasirengusi galimai branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje. Didžiulio masto pratybos vyks nuo 8 iki 17 val., bus tikrinamos ir perspėjimo sirenos. Kaip elgtis gyventojams?Užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis ragina Lietuvos gyventojus nepirkti „Vičiūnų grupės“ produkcijos ir taip nubausti įmonę, vis nepasitraukiančią iš Rusijos. Ar jūs dar perkate „Vičiūnų grupės“ gaminius?Kas ir kaip saugo valstybės maisto rezervą? Apie tai „Verslo laike“.Paskelbus apie krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą, Laisvės partija siūlo sušaukti koalicinę tarybą. Tam pritaria ir kiti koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Tuo metu ministro atsistatydinimo aplinkybes šiandien ketina aptarti ir prezidentas su premjere. Kas vyksta su krašto apsaugos ministru?Po Lietuvą važinėja Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ remiamas autobusas – mobili laboratorija. Projekto organizatoriai sako, kad „Agrokoncerno“ apmokami kraujo tyrimai niekaip nesusiję su rinkimais, tačiau rinkėjai už šiuos tyrimus dėkoja valstiečių kandidatui į prezidentus Aurelijui Verygai bei Seimo nariams.Ved. Edvardas Kubilius

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien susitiko su Prezidentu, kurio metu aptarė naujas kandidatūras į krašto apsaugos ministro pareigas. Kalbėdama apie tai, kodėl pasiūlė atsistatydinti dabartiniam ministrui, Ingrida Šimonytė sakė, kad Arvydo Anušausko pasigedo aktyvumo. Pats Arvydas Anušauskas teigė, kad premjerės siūlymas atsistatydinti jį nustebino, tačiau nesiryžo spėlioti, kad tokį spendimą galėjo lemti nesutarimai su partijos pirmininku ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip ir tikėtasi, perrinktas dar vienai, jau penktajai, kadencijai. Jei kadenciją pabaigs, jis bus ilgiausiai Rusiją valdantis žmogus nuo Jekaterinos II laikų. Dar prieš balsavimą didžioji dalis Vakarų šalių teigė, kad rezultatų nepripažins. Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Rusijoje savaitgalį imituoti rinkimai panašūs į tragišką farsą.Ministrė pirmininkė teigia, kad siekiant didesnių lėšų gynybai, galimi keturi finansavimo modeliai, kuriuos pritaikius būtų didinami kai kurie mokesčiai.Lietuvoje vyksta valstybinio lygio civilinės saugos pratybos simuliuojant avariją Astravo atominėje jėgainėje. Siekiama patikrinti kaip institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, taip pat į galimus išpuolius prieš svarbius objektus.Po Lietuvą važinėja Ramūno Karbauskio valdomo Agrokoncerno remiamas autobusas– mobili laboratorija. Jame atliekami sveikatos patikrinimai. Projekto organizatoriai sako, kad „Agrokoncerno“ apmokamii kraujo tyrimai niekaip nesusiję su rinkimais,tačiau rinkėjai už šiuos tyrimus dėkoja valstiečių į prezidentus iškeltam kandidatui Aurelijui Verygai bei Seimo nariams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Daugiafunkcis kompleksas su nacionaliniu stadionu Vilniuje bus statomas. Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams. Projekto kaina indeksuojama ir kils 40 proc. Taip pat sutarta trimis tūkstančiais padidinti vietų skaičių nacionaliniame stadione.Didžiausią Lietuvos istorijoje kyšį paėmęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas nuteistas kalėti trejus metus ir keturis mėnesius.Desovietizacijos komisija nusprendė, kad Salomėjos Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos. Tuo metu dėl diplomato ir karininko Kazio Škirpos atminimo lentos kol kas sprendimas nepriimtas, bus prašoma istorikų išvados.Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis konservatoriaus Justo Džiugelio santykius su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku.Moldovos prorusiško separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai prašo Maskvos suteikti „apsaugą“.Nepasiturintiems gyventojams dalijamos socialinės kortelės, kurios pakeitė iki šiol buvusią europinę paramą maistu. Kas tris mėnesius asmeniui skiriami 25 eurai.Ved. Liepa Želnienė

„Man įdomu gretinti dvi kosmologijas – Vytauto Bacevičiaus be galo žmogišką pažiūrą į visatą ir Yuasos muzikos kosmiškumą, paremtą Rytų filosofija“, - sako Lietuvoje gyvenantis japonų pianistas ir mokslininkas Yusuke Ishii, kviečiantis į išskirtinį koncertą.Vaizdo projektas „Disonansai“ atveria Europoje beveik nežinomą Lietuvos diplomatų, intelektualų gyvenimo epizodą, jų politinės egzilės tragizmą sovietinės okupacijos metu. Projekto autorė Aušra Lukošiūnienė Šlapelių muziejuje kviečia prisiminti penktojo dešimtmečio vaizdų, kvapų, garsų istorijas.Per Vilniaus gyvavimo septynis šimtmečius, karų ir gaisrų niokotame Vilniuje išliko itin mažai šv. Pranciškaus bei šv. Dominyko ikonografijų. Kuo pasižymėjo šv. Pranciškus ir šv. Dominykas, kur galima rasti užmirštas ikonografijas? Pasakoja Vilniaus dailės akademijos doktorantė Birutė Valečkaitė.Kokia yra mūsų prigimtinė kultūra? Kokios vertybės atkeliauja iš amžių glūdumos? Ką mums šiandien gali papasakoti senieji mitai, legendos ar užkalbėjimai? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, mitologė, folkloristė, dr. Daiva Vaitkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Legado : Matt “ Kion vi pensas antaŭ la endormiĝo” de Paŭlo Sergio Viana el Esperanta retradio. Intervjuo de Franciska Toubale al Roger Prieto pri la fronto Polisario . Kanto: el la kompaktdisko Projekto veko de Barok “Hejmo”. Legado: Franciska el Literatura Foiro numero 324  “ Mi scias, sed oni ne devus” de Marina Colasanti elportugaligita […]

Iš Seimo darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto svarstymas. Tai padaryti pasiūlė opozicinė Darbo partijos frakcija.Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Fnansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra.Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad dėl nuolatinių bombardavimų didžiausia Gazos miesto ligoninė Al-Šifa yra pavirtusi kone kapinėmis, o įstaigos viduje ir aplink ją daugybė žmonių kūnų. Izraelis tvirtina, kad po ligonine veikia didžioji grupuotės Hamas vadovybė ir teigia bombarduojantis tik aplink pastatą esančią teritoriją. Tarptautinė bendruomenė suglumusi, mėgindama įvertinti, kas kas atsakingas už civilių žūtis ir kiek galima sušvelninti esamą situaciją.Prezidentūra sako kol kas nematanti didelių Taivano investicijų Lietuvoje, kaip tikėtasi anksčiau. Kritikai teigia, kad dėl suartėjimo su Taivanu nukentėjo mūsų verslas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.„Trasparancy intrnational“ skelbia, kad Lietuva šiuo metu neturi dirbtinio intelekto skaidrumo standarto, kuris padėtų suprasti, kokius algoritminius įrankius ir kokiais tikslais naudoja viešojo sektoriaus institucijos.Ved. Paulius Šironas

„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Notatka do tego odcinka: https://historieobrazkowe.pl/065/Zapis na newsletter: tędy :)3 błędy fotograficzne, za które zapłaciłam $$$ pieniędzmi: tutaj!Chcesz wesprzeć rozwój tego podcastu? Możesz postawić mi kawę ;)https://www.instagram.com/historieobrazkowe/

Rumunijos pasienyje galimai vėl aptikus Rusijos prieš Ukrainą naudojamų dronų liekanų – Rumunijos šalies vadovų reakcija ir pyktis dėl rusų veiksmų. Šalies prezidentas prašo NATO nelikti abejinga, ruošiamas ir planas, kaip pavojaus atvejų turėtų elgtis pasienyje su Ukraina gyvenantys žmonės. Rumunijos rytuose, Tulčos mieste, netoli sienos su Ukraina darbuojasi Paulius Selezniovas.Europos Sąjunga atnaujino paaiškinimus, kaip taikyti sankcijas Rusijai. Pagal patikslintas taisykles, į Bendrijos teritoriją negalima atvažiuoti nuosavais automobiliais, jeigu jie registruoti Rusijoje, ir negalima įvežti tam tikrų asmeninių daiktų.Armėnija įspėja dėl naujo karo Kalnų Karabache. Anot šalies premjero, Azerbaidžanas telka karius. Pati Armėnija pradeda taikos palaikymo pratybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Situaciją įdėmiai stebi ir Azerbaidžano sąjungininkė Turkija.Finansų ministerija gerina anksčiau skelbtą ekonomikos prognozę. Šiemet Lietuvos ekonomika turėtų susitraukti tik keturiomis dešimtosiomis procento. Kitąmet prognozuojamas nuosaikus ekonomikos augimas. Šiandien paskelbti duomenys svarbūs ir rengiant kitų metų biudžetą, kuris, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nebus niekieno rinkiminės kampanijos piniginė.Kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija planuoja steigti naują vienmandatę apygardą Vilniaus regione ir panaikinti Molėtų-Širvintų apygardą. Pasak komisijos pirmininkės, peržiūrėti rinkimų apygardų ribas būtina dėl šalyje vykstančių demografinių pokyčių.Nacionalinės koncertų salės statybų pabaiga Vilniuje, ant Tauro kalno, planuojama 2030-aisiais. Projekto kaina sieks 121 mln. eurų.Vilnietis Kęstas Plauška šio savaitgalio pasivaikščiojimo Kuršių Nerijoje nepamirš ilgai – vyras ant kranto rado jūros bangų išmestą nugaišusią kardžuvę. Maždaug metro šešiasdešimties ilgio, kelių dešimčių kilogramų svorio gyvis su durklą primenančiu snukiu – Baltijos jūroje sugaunamas itin retai.Ved. Liepa Želnienė

Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau. Lietuva išsikėlusi tikslą, kad iki 2027 metų 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Tačiau šiemet šis skaičius tesiekia 8 proc. Kodėl ekologinių ūkių skaičius mažėja? Pokalbis su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.Keturiolikos žmonių komanda šią savaitę baidarėmis mėgina įveikti Šventosios upės atkarpą Anykščių rajone. Taip įgyvendinamas projektas „Oi tu“, suvienijęs Belgijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Ukrainos menininkus bei džiuginantis Anykščių rajono gyventojus. Projekto kuratoriai Neringa Greičiutė ir Benoit Briand sako, kad jų į Andrioniškį ir Kavarską atgabenama idėja – šventė – kuriama kiekvieno renginyje dalyvaujančio: ir menininkų, ir žiūrovų.Guillaumeas Godardas savo veisykloje taiko naujausias technologijas, kad čia gyvenantys triušiai jaustųsi geriau, būtų paisoma jų gerovės. Pasakojimas iš Luros miesto Prancūzijoje.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Projekto tikslas pagerbti iškilią muzikos asmenybę Petrą Bingelį bei puoselėti chorinės muzikos žanrą. Siekiama skatinti mėgėjų meno kolektyvų ir profesionalios kūrybos atstovų bei kultūrinių įstaigų bendradarbiavimą. FM99 eteryje apie organizuojamą renginių ciklą „Muzika – mano gyvenimas“ pasakojo šventės meno vadovė Ilona Zalanskienė.

Šiemet minint Petro Bingelio 80-ąsias gimimo metines, organizuojamas renginių ciklas „Muzika – mano gyvenimas“. Projekto tikslas pagerbti iškilią muzikos asmenybę Petrą Bingelį bei puoselėti chorinės muzikos žanrą. Siekiama skatinti mėgėjų meno kolektyvų ir profesionalios kūrybos atstovų bei kultūrinių įstaigų bendradarbiavimą. FM99 eteryje kalbėjo Varėnos meras Algis Kašėta.

Projektą „Plaukimas stiprina ir vienija“ Kauno „Girstučio“ baseine įgyvendina Plaukimo akademija „Banga“. Laidoje dalyvaujantys pašnekovai iniciatyvos vadovė Agnė Jakubauskienė, plaukimo treneris Mantas Juodišius ir projekto dalyvė Nina Barechova pasakoja apie projekto svarbą ir reikalingumą.„Projekto tikslas yra kuo daugiau žmonių įtraukti į plaukimo užsiėmimus baseine ir siekti didinti baseino prieinamumą žmonėms, turintiems negalią“, - sako projekto vadovė Agnė. Projekto dalyviai – asmenys, turintys negalią, teoriškai ir praktiškai supažindinami su plaukimo sportu, plaukimo sporto įtaka žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai ir gerai savijautai. Pagal asmens specialiuosius poreikius ir jo galimybes jam pritaikoma tinkamiausia fizinio aktyvumo formą, skiriamas ypatingas dėmesys pratimų atlikimo taisyklingumui.„Kažkada man vienas profesorius pasakė: problema yra ne aplinkoje, o tavyje“, - sako iniciatyvos dalyvė N. Barechova. - „Aš žinau, jei neisiu pati ir nekalbėsiu su visuomene, ji manęs ir neužkalbins“. „Po traumos, sėdus į neigaliojo vežimėlį, nusprendžiau, padarysiu viską, kad žmonės, turintys negalią neužsidarytų savyje ir judėtų į priekį“, - pasakoja plaukimo treneris M. Juodišius.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiame epizode Klubo įkūrėja Dovilė kalbino harmonija, begaliniu profesionalumu spinduliuojančią, edukacinio projekto ir socialinės iniciatyvos „Auganti šeima“ įkūrėją – Ivetą Bakanauskę. Iveta daugiau nei 10 metų dirbo su įvairių sektorių ir sričių internetiniais projektais bei komunikacija Lietuvoje ir už jos ribų, laikui bėgant augo ne tik moters profesionalumas, bet ir pati jos veikla, tačiau ji juto, jog agentūros valdymas ir komandos vedimas į priekį užgožia jos kūrybiškumą. Viskas pasikeitė tuomet, kai pašnekovės gyvenime atsirado dukrelė, kaip sako pati Iveta, ji tuo metu jautėsi labai vieniša palaikymo ir informacijos prasme. Atsiradus vaikeliui, kiekviena savaitė atnešė vis daugiau skirtingų iššūkių, atsakymų reikėjo čia ir dabar. Supratusi, jog patikimos informacijos ieškojimas užima per daug laiko, o dažniausiai ta „patikima informacija“ dar ir prieštarauja viena kitai, o kur dar kitų tėvelių teisimas ir kritikavimas tarp eilučių... Nusprendė, jog reikia sukurti erdvę, kurioje kiekviena naujai „iškepta“ šeima ras patikimiausią informaciją, palaikymą, aktualiausias temas bei specialistų patarimus tuomet, kai to labiausiai reikia. Būtent taip ir gimė Ivetos sumanyta tėvystės gidų platforma – „Auganti šeima“! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas siugriovė Ivetos svajonę tapti dailininke? Kaip gimė idėja teikti nuolatinę paramą tėvams specialiais gidais? Ką suteikia projektas „Auganti šeima“? Kokią informaciją kiekviena mama ir tėtis gali rasti platformoje? Kokius verslus Iveta vystė prieš tai, kodėl nenorėjo sugrįžti? Kaltės jausmas, kurį jaučia mamos, kaip su tuo kovoti? Likotarpis, kuris kiekvieną moterį verčia sustoti, kaip jį išnaudoti naudingai? „Našta“ būnant pirmiesiems rinkoje. Pogimdyminė melancholija, kas tai? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Gyventojai vis aktyviau domisi šalia jų planuojamomis arba jau vykdomomis įvairiomis statybomis. Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Tuskulėnų gatvės daugiabučio gyventojai, kurie skundžiasi, kad šalia - Mikalojaus Katkaus gatvėje - paslapčia planuojamos statybos. Gyventojai aiškina, kad apie tankiai apgyvendintoje teritorijoje planuojamą naują daugiabutį jie sužinojo atsitiktinai. Bendruomenė keturaukščio statybas pusaštuonių arų sklype vadina neįmanomomis, o projektą – galbūt pažeidžiančiu daugybę reikalavimų. Projekto užsakovai bei rengėjai kalbėti atsisako.Aktualaus klausimo rubrikoje klausiame, ką darote su po Velykų likusiais kiaušiniais? Ar galima juos laikyti iki atvelykio?Lietuvoje sumažėjo steigiamų naujų verslų. Ar gali būti, kad tokia tendencija užsitęs? Tyrimas rodo, kad per porą metų net perpus sumažėjo žmonių, kurie planuotų imtis kokios nors nuosavos veiklos.Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, jei jos vadovaujamai partijai pavyktų laimėti artėjančius Seimo rinkimus, premjeru galėtų būti paskirtas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Ką apie tai mano pats Mindaugas Sinkevičius?Ko gero, visi spėjo įsiminti Monikos Linkytės eurovizinėje dainoje „Stay“ skambančią frazę „čiūto tūto“ Nuo šiandien visi kviečiami burtis į chorus, grupes, ansamblius ir išlydėti Moniką Linkytę į didžiąją Euroviziją skambiai.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo šiandien į pirmuosius posėdžius pradeda rinktis naujos sudėties savivaldybių tarybos. Kaip tik šiuo metu pirmieji posėdžiai vyksta Šiaulių mieste ir Plungės rajone. Tačiau čia intrigų nedaug, mat abiem savivaldybėms ir toliau vadovaus tie patys merai. O naujienų tikrai bus Vilniaus rajone. Čia savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį susirinks po dešimties dienų. Pokalbis su išrinktuoju Vilniaus rajono savivaldybės meru Robertu Duchnevičiumi.Seimo Laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė šiandien aptarė nuo sausio įteisintą tvarką, kai moteris gali pati pasirinkti gimdymo būdą. Šiuo metu tokia galimybė suteikiama keliose medicinos įstaigose ir kainuoja kelis tūkstančius eurų.Slaptų žvalgybinių duomenų nutekinimas jau laikomas didžiausiu Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo pažeidimu per daugelį metų. Nutekinti ištisi puslapiai jautrios informacijos apie karo Ukrainoje eigą, Ukrainos sąjungininkų ginklų tiekimo planus, dokumentuose taip pat aprašomi metodai, kaip šią slaptą informaciją Jungtinės Valstijos rinko. Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai teigia, kad apie padėtį buvo informuotas Amerikos prezidentas o su sąjungininkais dėl nutekėjusių duomenų kalbamasi aukščiausiu lygiu.Šiandien minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai. Dabar už lango XXI-asis amžius, tačiau ne vienoje šalyje vis dar veikia kalinimo stovyklos.Trys poros kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje.Gyventojai vis aktyviau domisi šalia jų planuojamomis arba jau vykdomomis įvairiomis statybomis. Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Tuskulėnų gatvės daugiabučio gyventojai, kurie skundžiasi, kad šalia - Mikalojaus Katkaus gatvėje - paslapčia planuojamos statybos. Gyventojai aiškina, kad apie tankiai apgyvendintoje teritorijoje planuojamą naują daugiabutį jie sužinojo atsitiktinai. Bendruomenė keturaukščio statybas pusaštuonių arų sklype vadina neįmanomomis, o projektą – galbūt pažeidžiančiu daugybę reikalavimų. Projekto užsakovai bei rengėjai kalbėti atsisako.Ved. Liepa Želnienė

Daugumai vilniečių puikiai pažįstamas Open House Vilnius festivalis kviečia visuomenę geriau pažinti juos supančią aplinką, o šiemet startuoja naujas tarptautinis bendradarbiavimo projektas Open House Europe. Projekto pristatyme vykusi diskusija apie architektūrinį raštingumą ir visuomenės įsitraukimą į miesto kūrimą paskatino pokalbį pratęsti radijo eteryje. Laidoje kalbėsime apie tai kodėl apskritai architektai kelia visuomenės raštingumo klausimą? Kaip toks raštingumas formuojamas? Kodėl jis įgalina visuomenę veikti ne tik su architektais, bet ir prieš juos?Adelė Dovydavičiūtė - architektė, architektūros aktyvistė, dirbanti su architektūrinės edukacijos projektais ir projektuojanti viešuosius pastatus. Ji yra viena iš „Open House Vilnius“ įkūrėjų, su šiuo projektu dirbo iki 2022 m.Dalia Čiupailaitė-Višnevska - mokslų daktarė, miesto ir architektūros sociologė, tyrinėjanti miestų bei architektūros procesus.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Žlugus Sovietų Sąjungai milijonų žmonių gyvenimuose Rytų Europoje įvyko milžiniškas pokytis: jie tapo naujų sukurtų ar atkurtų valstybių, piliečiais, patyrė perėjimą prie demokratinio politinio režimo ir rinkos ekonomikos. Lietuvoje dažnai prisimename reikšmingiausius tautinio atgimimo bei kovos už laisvę įvykius, tačiau mažai žinoma ir kalbama, kaip žmonės išgyveno pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį – didelių ir greitų pokyčių laikotarpį. Atmintį apie šias patirtis tyrinėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkės Jogilė Ulinskaitė ir Rosita Garškaitė-Antonowicz, studentams padedant atlikusios daugiau nei septyniasdešimt biografinių interviu su Panevėžio ir Jonavos bei gretimų apylinkių gyventojais. „Mažosios Europos pokalbiuose“ – pašnekesys su mokslininkėmis apie tai ką atskleidė jų mokslinis žvilgsnis į transformacijos laikotarpį.Ved. Donatas Puslys

Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos kryptingas pasirinkimas, į projektą įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, sukūrė daug naujų dialogų ir atskleidė daug atradimų.Projekto „Regėjimo fonas“ esmė yra ne tik garso pažinimas. Tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Projekto sumanytojas – dėstytojas, garso menininkas, tyrinėtojas ir edukatorius Vladas Dieninis garsą tyrinėja jau seniai ir laidoje pasakoja, kodėl reikėjo tokio projekto, kaip jis gimė ir ką leido išmokti: „Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai. Girdime mes natūraliai, o klausomės sąmoningai“. Neregių bendruomenę atstovaujantis Deividas Mankevičius laidoje pasakoja apie kūrėjų atradimus dalyvaujant projekte ir apie garsinius kompiuterinius žaidimus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Spaudos apžvalga.Panevėžio energijos senojo garo katilinė atveriama lankytojams. Neįprastoje erdvėje ruošiamas judesio performansas. Jis skirtas atkreipti dėmesį į planetos ateitį – energijos švaistymą, vandenynų lygio pakilimą ir kitas aplinkosaugines problemas.Šiemet, meninink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalis „Videogramos“ per heterogenišką ir prieštaringą Rytų Europos regioną bei jo tapatybės apibrėžtis kursuos lapkričio 24–gruodžio 11 dienomis.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikui dr. Stephenui Knoxui Jonesui jaunesniajam ir jo vadovaujamai komandai buvo paskirta prestižinė 1,2 mln. eurų dotacija. Europos mokslo tarybos (EMT) įsteigta dotacija pradedantiesiems mokslininkams yra pirmoji tokia Lietuvoje. Ji mokslininkui suteikta ateinantiems penkeriems metams vykdyti projektą, siekiantį ištobulinti genų redagavimo metodus. Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriumi Daumantu Matuliu.Alternatyvius šiuolaikinio meno renginius pristatantis Artūro Areimos teatras nuo penktadienio iki sekmadienio savo erdves atveria eksperimentinės muzikos festivaliui „technē'22“. Apie laisvamaniškos muzikos invaziją į Baltupių mikrorajoną pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Šiandien visuomenei pristatomas M. K. Čiurlionio koncertų centro vizija. Projekto autoriai skelbia, kad tai bus į aplinką harmoningai įsiliejantis fasadas, dvi modernios koncertų salės su preciziška akustika, transformuojama konferencijų, kongresų erdvė, tvariais sprendimais paremta šildymo bei vėsinimo sistema. Pokalbis su projekto bendraautoriumi, architektu Rolandu Paleku.Tinklalaidės 72 ATSPALVIAI ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vatikanas išsiuntė dešimtis teologų ir sielovadininkų į pabėgėlių stovyklas, kalėjimus, prieglaudas, gatves ir turgus 40-yje pasaulio miestų ir miestelių, kad jie išklausytų žmones, kuriuos visuomenė ir net Katalikų Bažnyčia dažnai atstumia ar ignoruoja, ir sužinotų apie jų tikėjimo patirtį ir ypač jų keliamus tikėjimo klausimus. Projekto rengėjai įsitikinę, kad „toks išklausymas buvo ilgai ignoruojamas, tačiau jis yra esminis griežto, kritiško teologijos mąstymo pagrindas, ypač šiuolaikinių išbandymų akivaizdoje“. Tiek šis projektas, tiek sinodinės sesijos atskleidė, jog „'sensus fidei', kitaip tariant, tikėjimo pojūtis, vienbalsiai sutaria, kad Bažnyčia turi būti svetingesnė“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Naują Magnificat leidinių knygą „Klaros Lučės Badano gyvenimas ir mintys“ pristato Inga Čiuberkytė.Naujas žuurnalo „Artuma“ numeris (parengė Rūta Lazauskaitė).Užsienio spaudos apžvalga apie diskusijas dėl Sacre Coeur bažnyčios Paryžiuje ir skaitmeninės amžinybės pasiūlą (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Spaudos apžvalga.Ar poezija turi misiją karo akivaizdoje? Kokia poezijos reikšmė karo metu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ diskusijos dalyviai, o kai kuriuos jų mūsų laidai pakalbino ir įrašė kolegė Agnė Šimkūnaitė.Naktinis klubas „Lizdas“ ir Kauno miesto simfoninis orkestras spalio 6 d. pristato jungtinį projektą – „Kaunas 808 Orchestra“, kuriame žymiausius pasaulio alternatyvios elektroninės muzikos kūrinius atliks Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su lietuvių atlikėjais – Giedre Kilčiauskiene, Viktoru Diawara, Rūta Mur ir kitais. Projekto metu išgirsime legendinių grupių „Massive Attack“, „Prodigy“, „Underworld“, „Daft Punk“, „The Chemical Brothers“ kūrinius. Kaip darniai kurti tokią netradicinę garsinę sinergiją, kokie iššūkiai pakeliui pasitinka, repeticijos metu Kaune kalbamės su idėjos autoriumi Žilvinu Širka ir dirigentu Karoliu Variakoju.Šiandien su rubrika „Kalbos Rytas“ aiškinsimės, ar pradinukai dabar rašo blogiau, nei jų tėvai ir seneliai – atsakymą pateiks Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro mokslininkė dr. Ramunė Čičirkaitė.Spalio 4 d. LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaryta scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“, kuri yra Lietuvos pasirengimo dalyvauti Prahos kvadrienalėje įžanga – joje pristatoma redukuota nacionalinio paviljono versija. Gamtos motyvais ir mitologiniais siužetais apipinta parodos ašis siekia skleisti atvirą teatrą laisvai migruojančiame pasaulyje.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje šįkart – muzika iš kino filmo „Karalienė“, atskleidžianti karališkųjų rūmų ir juose gyvnusiois šeimos šaltį.Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaryta knygos meno trienalė „O imago!“, kurios ekspozicijoje – per 40 šiuolaikinės iliustracijos kūrėjų darbų, ieškančių šiuolaikybės ženklų: naujų raiškos būdų, įtaigos, netradicinės kompozicijos. Laidoje sužinosime, kas šiemet pelnė trienalės laureatų titulus ir kuo šių kūrėjų darbai išsiskyrė iš daugumos.Šių metų sezoną vokiečių teatras „Berliner Ensemble“ pradeda ir nauja jaunųjų talentų rėmimo programa WORX, pagal kurią visus metus šiame teatre reziduos lietuvių režisierė Uršulė Bartoševičiūtė (Barto). Rugsėjo 30 d. čia parodytas pirmasis pagal šią programą sukurtas jos spektaklis „Ofelijos mašina“. Uršulė Barto į rezidenciją drauge su austre Fritzi Wartenberg atrinkta iš 120 kandidatų. Kokie keliai ir pasiekimai atvedė kūrėją į tokią prestižinę vietą?Ved. Urtė Karalaitė

Šiais metais jau trečią kartą vyks naujos muzikos renginių serija „Kontaktas“, kurioje pristatomi nauji kūriniai, ypatingą reikšmę turi kūrybiniai procesai, apimantys kompozitorių ir atlikėjų bendradarbiavimą. Abi pusės kviečiamos eksperimentuoti, ieškoti naujų instrumentų raiškos būdų ir permąstyti savo kūrybines nuostatas. Apie tai pasakoja „Kontakto“ koordinatorė Silvija Čiuladytė ir vienas iš fstivalyje dalyvaujančių menininkų Tadas Stalyga.Architektūros fondo projektas „Pastatai kalba“ neaplenkė Šiaulių. Mieste pristatyta keliolika unikalių statinių, kurie stebina ne tik savo architektūriniais sprendiniais, bet ir istorijomis. Projekto rengėjai sako siekiantys žmonėms suteikti galimybę labiau pažinti ir patirti supančios aplinkos kokybės vertę. Tad tik per šį projektą duris lankytojam atvers pastatai, kurie įprastai yra visuomenei neprieinami. Daugiau apie tai iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vakar prasidėjo Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, šiemet kviečiantis permąstyti tikrovę. Šiųmetinė tema – realybės rekonstrukcijos – siūlo pažvelgti į realybę kaip į nuolat kintančią, judrią terpę, kuria laisvai manipuliuoja stebėtojo žvilgsnis. Neatsitiktinai festivalį, vyksiantį iki pat spalio 2 dienos Vilniuje, Kaune ir Alytuje, atvers dokumentinis filmas, 23 minučių trukmės miesto simfonija „Čia buvo Vilnius“. Tai – vieno ryškiausių šiandienos Lietuvos kino operatorių Eitvydo Doškaus režisūrinis debiutas. Daugiau – Austėjos Kuskienės pasakojime.Klasikinės muzikos naujienose: Praemium Imperiale muzikos premijos laureatas, keletas naujienų apie muzikos vadovų pozicijas Prancūzijos nacionaliniame ir Tamperės filharmonijos orkestruose ir paskutinis Emersono styginių kvarteto sezonas.„Mano tikslas – kad žmonės nebeskirstytų dienų į šventines ar ne. Šventė gali būti kasdien, ją gali sukurti drabužis“, – sako stilistė, drabužių dizainerė Kamilė Bukauskaitė. Apie kelią į saviraišką per stilių, apie mados pasaulio subtilybes ir įkvėpimus iš muzikos – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.Nors Vytautas Didysis karaimus pirmiausia apgyvendino Trakuose, jų bendruomenės kūrėsi ir kitose šalies vietose. Itin gausi buvo Panevėžio bendruomenė. Ji vidurio Lietuvoje gyvena jau daugiau, kaip du šimtus metų. Dauguma žmonių buvo amatininkai, žemdirbiai. Tačiau šiandien Panevėžio krašte belikę vos keliolika karaimų, tad bendruomenei gresia išnykimas.Kalbos rytas.Prieš pat rugsėjo pirmą kviečiame į ekskursiją apie išradimus, atradimus ir Vilniaus mokslininkus.Šiandien„Skalvijos“ kino teatre Vilniuje įvyks režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinio filmo „XIX amžiaus fotografo palikimas“ premjera. Filme pasakojama apie Juzefą Čechavičių – iškiliausią, produktyviausią ir vieną pirmųjų Vilniaus fotografų, kuris fiksavo miesto vaizdus šlapio kolodijaus metodu.Įgarsintas vaizdas.Lietuvos šokio informacijos centras nuo rugpjūčio 1 d., prisijungė prie naujo EU projekto DANCE WELL. Projekto misija – suvienyti ir puoselėti Europos choreografų, menininkų, šokio organizacijose dirbančių specialistų, mokslininkų ir medicinos atstovų bendruomenę. Taip pat Baltijos šalių šokis – didžiausioje šokio mugėje Vokietijoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

,,Veikla prasidėjo 2011, viena iš priežaščių buvo, kad mes bandėme suburti NVO į bendrą koaliciją ir norėjome, kad būtų atstovaujamos visos viešosios sritys, bet srityje apie užsieniečių integraciją mes neradome jokių veikiančių organizacijų. Mintis atėjo vien dėl to. Patys ėmėmės iniciatyvos.” sakė R. Diržys.

Lietuvoje apie pusė milijono senjorų jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas, o kai kurie seneliai neišeina iš namų ištisus metus. Psichologai pastebi, kad vienišumą išgyvenantys žmonės daug dažniau suserga depresija, jaučiasi neįdomūs ir užmiršti.„Pažadink močiutės suknelę“, – laidoje kviečia „60+ projektai“ komunikacijos atstovė Dovilė Vainorė ir iniciatyvos dalyvė Ramutė Paukštė. Projekto „Šiandien yra vakar“ iniciatorė Ermita Kirdeikytė pritaria: „Gyvenimo tempas suryja mūsų laiką ir nebelieka laiko artimiesiems“.Pokalbis apie projektus, kurie kviečia jungtis skirtingas kartas.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Sekite mus „Instragram“ tinkle: https://www.instagram.com/krepsinisnet/ 00:00 – „Barcelonos“ pralaimėtas finalas 14:35 – ar Šaras tęs darbus 31:56 – G.Žiemelio projekto viražai 40:20 – žaidėjų kainos ir treneriai LKL klubams 50:11 – rinktinės spaudos konferencija 54:57 – A.Butkevičius į „Žalgirį“ 1:03:37 – Lavrinovičių atsisveikinimo vakaras 1:11:20 – A.Sabonio parašų dalybos 1:14:20 – D.Adomaitis ir I.Buva į Japoniją 1:19:28 – diskusija dėl „Partizan“ ir susilpnėjusi Europos taurė

Jau netrukus turėtų būti patvirtinta nauja matematikos bendrojo ugdymo programa. Tačiau šios programos recenzentai: matematikos mokslininkai, taip pat matematikos mokytojai praktikai ją sukritikavo ir pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrei matematikos projekto netvirtinti.Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Nebegalime apie zoologijos sodus tik kaip apie zoologijos sodus. Zoologijos sodas šiandien turi būti modernus, tai yra, jis turi būti visuomenės švietimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo centras“, - sako Gabrielė Marija Baltrušytė, kartu su Aira Paliukėnaite per programą „Kurk Lietuvai“ parengusios projektą „Gyvūnų gerovės zoologijos soduose užtikrinimas“. Projekto autorės suformavo naują zoologijos sodų vertinimo metodiką. Kokios gerosios praktikos padėtų Lietuvos zoologijos sodams užtikrinti gyvūnų gerovę, efektyviau užsiimti šviečiamąja, moksline ar biologinės įvairovės išsaugojimo veikla? Kaip keisti Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles planuoja Aplinkos ministerija?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Vokiečių pasaka. Ar jūs kada pagalvojote, kaip svarbūs artimiems žmonėms mūsų gražūs ir geri žodžiai? Kai pastebime, kad dėl mūsų pasistengė, o gal tiesiog – pasirūpino mumis – valgyti padarė, padėjo susitvarkyti, priglaudė ir paguodė? Dažnai kasdienybėje pamirštame padėkoti ir susitelkiame ne į tai, ką gauname, o į tai, ko dar norėtume ar neturime. Apie gerus žodžius ir kaip jų kiekvienam iš mūsų reikia - sukasi ir šiandienos pasakos "Nykštuko kepurėlė" veikėjų istorija. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Pasaką muzikos garsais praturtino klarnetininkas Ignas Daniulis ir muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė - Taločkienė Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis, tinklalaidės tema -Johano Sebastiano Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt. Projekto partneris - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Nevyriausybinė organizacija „Meno avilys“ šį rudenį paskelbė apie visus mokslo metus truksiantį projektą „Garsovaizdžiai“. Projekto metu kompozitoriai, garso menininkai, antropologai, muzikantai drauge su Lietuvos regionų mokyklų mokiniais tyrinės garsą bei savo garsinę aplinką. Projekto metu su mokiniais bus kuriami įvairūs garsiniai kūriniai: garso instaliacijos, instrumentai, garso žemėlapiai, garsiniai pasakojimai, muzikiniai kūriniai ir kt. Balandį ir gegužę bendradarbiaujant su vietos kultūros įstaigomis jie bus viešai pristatomi įvairiose erdvėse. Į projekto veiklas aktyviai įsitrauks ir mokytojai – kartu su kūrėjais jie rengs integruotas fizikos, dailės, biologijos, muzikos, istorijos ir kt. pamokas. „Pakartot“ Domantas Razauskas kalbina projekto koordinatorę Kotryną Kreynaitę ir kompozitorių, lektorių Vladą Dieninį.Ved. Domantas Razauskas

Latvių liaudies pasaka. Ar žinote, kuo jūrų vanduo skiriasi nuo upių ir ežerų? Jis pilnas druskos. Gražią legendą apie tai, kodėl jūros vanduo sūrus, pasakoja mūsų kaimynai latviai. Šios dienos pasakoje „Stebuklingosios girnelės“ klausykitės ne tik šios legendos, tačiau ir apie sudėtingus brolių santykius, apie teisingus žodžius ir negerus poelgius. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Muzikos garsais pasaką palydėjo muzikos terapeutė bei mokytoja Jurgita Žebrauskaitė – Taločkienė. Pasakoje skamba kalimba, skambantys blokeliai, taip pat smulkūs perkusiniai instrumentai – griaustinio, jūros, šulinukas ir kiti. Pasakos temą sukūrė ir klarnetu atliko Ignas Daniulis. Tinklalaidės muzikinė tema - J.S. Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt. Projekto partneris Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Po pandeminės pertraukos duris atvėrė didžiausias pasaulyje leidėjų forumas – Frankfurto knygų mugė. Pokalbis tiesiai iš mugės laidos pradžioje.Šį šeštadienį Vilnių užplūs „Mados infekcija“. Vilniaus taksi parke, kuriame kažkada rikiavosi „Volgos“, dabar dizaineriai rikiuos savo modelius. Pokalbis su „Mados infekcijos“ idėjos autore, iniciatore, dizainere Sandra Straukaite.Lense, Prancūzijoje, esančiame Luvro muziejaus padalinyje atidaryta ketverius metus rengta paroda „Picasso Luvrai“. Pokalbis su viena iš šios parodos kuratorių, meno istorike Mėta Marija Valiušaityte.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.„Į dažną pastabą, kodėl mėgstu rengtis juodai, atsakau amerikiečių mados magnato Neimano Marcuso žodžiais – žmonės, kurie rengiasi juodai, gyvena spalvingus gyvenimus. Nežinau, kaip pamatuoti gyvenimo spalvingumą, bet kad gyvenu nenuobodžiai – tai jau tikrai!“, – sako mados apžvalgininkas, edukacinio projekto „Suprasti madą“ įkūrėjas Arnoldas Remeika. Jį šiandien pasitinkame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Neseniai registruotas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas – Seime kelia nesutarimų. Kai kurie opozicijos atstovai pabrėžia, kad šiuo įstatymu esą tautinių mažumų mokyklose nebūtų leidžiama mokyti gimtąja kalba. Teigiama, kad taip Lietuvoje pablogėtų tautinių bendruomenių padėtis. Projekto iniciatoriai tokias baimes vertina kaip nepagrįstas. Apie tai – Giedrė Trapikaitė parengtame reportaže.Jau greitai Lietuvoje visi norintys galės pasiskiepyti trečiąja, pastiprinančia vakcinos doze. Šiuo metu galima rinktis iš dviejų, o gyventojai spėlioja, koks vakcinų derinys yra geriausias. Į šį klausimą bus atsakyta LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportaže.Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras, kalbėdamas mūsų laidoje, teigė, kad šeimos gydytojai neaprūpinti vakcinomis nuo Covid – 19. Tad ką reiškia siūlymas spartinti vakcinavimą per šeimos gydytojus, jeigu jie neturi vakcinų? Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus, Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius Julius Kalibatas.Lietuvoje tam tikrų rūšių paukščių per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo perpus, o jų nykimo greitis paspartėjo penkis kartus.Kodėl? Išsamiau – Aplinkos ministro patarėjas, ornitologas, fotografas Marius Čepulis.Užsienio naujienų apžvalga. Lukas Kivita.Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją. Gydytojų oftalmologų įžvalgos apie vaikų ir suaugusių regėjimo ypatumus ir būklę.Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytoja oftalmologė Viktorija Slavinskytė.Ką reiškia įkurti tarptautinę kompanijų likus dviem mėnesiams iki pandemijos? Su tokia patirtimi susidūrė informacinių technologijų įmonės "Crayon Baltics" vadovas Tomas Ruzgys. Jį praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje "HR Savaitė" kalbino kolega Marius Jokūbaitis.Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.Sporto naujienos. Marius AndrijauskasMagistraliniuose keliuose dirbantys kelio darbininkai jaučiasi nesaugūs. Pastebima, jog vairuotojai nepaiso greitį ribojančių kelio ženklų ir pro remontuojamą ruožą lekia nemažindami greičio. Siekdami užkirsti tam kelią, policijos pareigūnai surengė patikrinimą, kurio metu buvo fiksuojamas vairuotojų važiavimo greitis kelio remonto ruožuose. Išsamiau mūsų kolega Klaipėdoje Paulius Selezniovas.Savaitės komentaras. Autorius – „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė.

Lietuvių liaudies pasaka iš Jono Basanavičiaus surinktų pasakų kolekcijos. Ar esate girdėję posakį – senas jautis vagos negadina? Jis reiškia, kad senas dalykas mums gali būti geresnis už naują. Kartais senas nugraužtas pieštukas piešia smagiau nei naujutėlis. O gal turite mielus marškinėlius ar suknutę, kurie nors nublukę, bet vis dar yra jūsų mylimiausi? Šios dienos pasakoje Apie baltąjį vilką išgirsite istoriją, kur jos pagrindinis veikėjas turėjo spręsti klausimą – kaip pasirinkti tarp seno ir naujo. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Pasakoje skambėjusias temas sukūrė ir klarnetu grojo Ignas Daniulis. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt. Projekto partneris Lieuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Prowadzenie firmy często wiąże się z wieloma decyzjami, które trzeba podejmować w jednym momencie. Pracujesz dla kilku klientów w tym samym czasie? Prowadzisz kilka projektów jednocześnie? A może masz kilka biznesów, ponieważ nie chcesz stawiać wszystkiego na jedną kartę? Pytanie brzmi, jak to wszystko ogarnąć? Zwłaszcza jeśli uwagi wymagają jeszcze dzieci, mąż, rodzina, partner, znajomi.Jeżeli też masz czasem ochotę zamknąć oczy i po prostu zniknąć, zapraszam Cię do wysłuchania tego odcinka podcastu. Wspólnie spróbujemy znaleźć odpowiedź na to, jak się zorganizować, kiedy prowadzisz kilka projektów jednocześnie.

Dvisavaitinio kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.Ar aiškėja Klaipėdos centrinio pašto ateitis? Atgimimo scenarijus apžvelgia Česlovas Burba.Skirtingose Šiaulių erdvėse išsibarstė mažyčiai požeminio meno kūriniai – žinomų regiono menininkų kurti slapukai. Visi jie prabyla netikėtais, rašytojo Rimanto Kmitos kurtais tekstais. Projekto rengėjai sako taip norėję paskatinti žmones labiau domėtis Šiaulių istorija.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Lietuvos kultūros institutas pristato naują žurnalą „* as a Journal“, skirtą kultūra besidomintiems pasaulio skaitytojams. Šioke kultūrinio bendradarbiavimo erdvėje Lietuvos ir įvairių užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka kolektyviai apmąstyti visuotinai aktualių temų. Pirmoji iš jų – miškas.Po sostinės Liubarto tiltu vėl rengiami projekto „Gilios upės tyliai plaukia“ kino seansai. Šiemet repertuaro ašį sudaro programa, skirta sinefilijai ir kino žiūrėjimo praktikoms.Troškūnuose, Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, baigėsi tradiciniu tampantis menininkų pleneras „Atradimai 21-ieji“.Naujausia LRT KLASIKOS tinklalaidės „Savas miestas“ kelionė – Gargžduose.LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su vasara“ vėl Kaune – šįkart sveikinsis iš Vytauto parko, kavinės „O kodėl ne?“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ostatnie miesiące były dla mnie i dla Pretty Well Done prawdziwym wyzwaniem. Oprócz cyklicznych zadań dla klientów pracowałyśmy nad wydaniem książki Agnieszki czy organizacja kursu „Mam pomysł na firmę”. A do tego mój prywatny projekt „Dom”.Jak zapanować nad wszystkim, nie pogubić się i realizować zadania na najwyższym poziomie? Wysłuchaj najnowszego odcinka podcastu „Co we freelansie piszczy?” i poznaj 4 rzeczy, o których trzeba pamiętać, gdy realizujesz kilka dużych projektów jednocześnie. Zapraszam!

Minčių, istorijų ir pastebėjimų apie programuotojų freelancinimą kratinys. 0:00:00 Pradžia 0:02:07 Freelancinimas ir programavimas tinka vienas kitam 0:10:09 Kur neprisigauti 0:14:15 Ko klausti klientų 0:18:32 Geriausi klientai žino ko nori 0:21:53 Klientų rato kaupimas ir klientų paieška 0:26:47 Aktyvūs veiksmai medžiojant klientus 0:29:34 Freelancerių administracinė darbo dalis 0:32:23 Projekto scope'as 0:34:13 Reikia "pastovėti už save" 0:36:16 Redflag'ai ir pavojaus signalai 0:38:38 Pinigai 0:41:52 Valandinis vs fiksuotas įkainiai 0:46:13 Supaprastintas būdas susiskaičiuoti valandinį 0:58:40 Pliurpėm valandą, bet nieko nepasakėm

Lietuvai svarstant apie galimybių pasą, toks dokumentas aktualus ir kitose užsienio šalyse. Imunitetą nuo koronaviruso įrodantis sertifikatas jau išduodamas Izraelyje, netrukus dokumentas turėtų atsirasti Prancūzijoje ir Estijoje. Tačiau prieš kelias savaites įsigaliojęs vadinamasis koronapasas Danijoje vertinamas neigiamai. Apie galimybių paso alternatyvas užsienyje domėjosi Rūta Nikitinaitė.Kodėl savivaldybės steigia atskiras gyventojų registravimo sistemas?Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Eskpedicija. Iš Kroatijos Edvardas Kubilius.Lietuvoje startuoja ankstyvos vaiko raidos principais paremta socialinė inovacija – pagalbos ir informacijos sistema auginantiems vaikus iki 3 metų amžiaus. Projekto sumanytoja Marija Dautartaitė.Dalis šalies gyventojų ne vienerius metus laukia prisijungimo prie centralizuoto vandens tiekimo. Vandens tiekėjai piktinasi, kad individualių namų savininkai patys netrykšta noru jungtis. Todėl vandentvarkos įmonės net buvo nubaustos baudomis, nes prie tinklų prisijungė mažiau gyventojų nei buvo planuota. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio interviu.Šiandien tarptautinė mediko diena. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, dainininkas Jonas Sakalauskas pakvietė dainuojančius medikus ir įrašė dainą „O, mano saule“ Jis sako, kad tai dovana mūsų medikams jų profesinės dienos proga.Ved. Rūta Kupetytė

„Radiocentro“ laidoje „Vakarop su Vyteniu“ televizinio projekto „Lietuvos balsas“ superfinalo dalyvių pristatymas. Vaidos Deksnytės mokytoja yra Monika Liu. Projekto finale Vaida pristatys savo pirmąjį singlą „Skrendu su Vėju“, kuriam žodžius rašė kartu su Monika Liu. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

„Radiocentro“ laidoje „Vakarop su Vyteniu“ televizinio projekto „Lietuvos balsas“ superfinalo dalyvių pristatymas. Trečioji – Vaida Deksnytė. 18-etė iš Vilniaus ir ji yra Monikos Liu komandos finalistė. Projekto finale Vaida pristatys savo pirmąjį singlą „Skrendu su Vėju“, kuriam žodžius rašė kartu su Monika Liu. Kūrinio prodiuseris - Snorre Bergerud.Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

„Radiocentro“ laidoje „Vakarop su Vyteniu“ televizinio projekto „Lietuvos balsas“ superfinalo dalyvių pristatymas. Trečioji – Artūras Aleksiejus. 18-etis iš Raseinių ir jis yra Justino Jaručio komandos finalistas. Projekto finalui Artūras ruošia naują singlą „Nieks nepasikeis“. Kūrinio autoriai: Justinas Jarutis ir Jessica Shy, prodiuseris – Plukando.Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Per karantiną Lietuva priaugo 2 milijoną 316 tūkstančių kilogramų. Komentuoja kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas ir sveikos mitybos ekspertas, VU profesorius Rimantas Stukas.Uždarytas sporto sektorius. Įžvalgos: kur tai yra nelogiška, neapgalvota, absurdiška. Lietuvos sveikatingumo asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.Menininkai protestuoja prieš nelogiškus suvaržymus. Tiesiogiai iš Vilniaus senamiesčio Gabrielius Grubinskas.KTU kviečia nemokamai ruoštis brandos egzaminams su universiteto dėstytojais. Projekto autorius dr. Ainius Lašas.Ved. Lavija Šurnaitė

Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos. Organizacijos Lietuvoje atstovės Ingridos Zurlytės komentaras.Sodros teigimu, pernai, pandeminiais metais dirbančių žmonių skaičius mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais metais.Projekto ,,LRT ieško sprendimų" žurnalistai šįkart domisi, kaip padidinti visuomenės finansinį raštingumą. Ekspertų manymu, verslumo ir ekonomikos pamokos turėtų prasidėti jau ankstesnėse klasėse.Ved. Olga Ugriumova

In memoriam kino operatoriui Jonui Griciui.Kultūros publikacijų apžvalga.Po Kauno jėzuitų gimnazijos vadovų pasipriešinimo moksleivių kuriamam kanalui „Giljožinios“, istorikė Ugnė Marija Andrijauskaitė komentare primena, kaip praeityje varžyta politinė moksleivių veikla.Menų fabrikas „Loftas“ tapo vienu iš 14 partnerių Europos Komisijos finansuojamame tarptautiniame šokio ir teatro projekte „People Power Partnership“. Projekto tikslas – šokėjų ir aktorių tobulėjimas, Europos šalių bendradarbiavimas kuriant scenos menų turinį, o svarbiausia – jaunųjų talentų iškilimas tarptautiniame lygmenyje.Po ilgos pertraukos sugrįžta Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimai „Ąžuolai“. Kodėl buvo nuspręsta daryti pertrauką? Kuo pasižymi jaunoji kino operatorių karta ir kodėl kartais operatoriai stipresni už režisierius?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021-uosius paskelbė graikų literatūros metais.Aktorė Severina Špakovska išleido „Lietuvių-karaimų kalbų žodyną“.LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgia „Klasikos koncertų sales“.Ved. Austėja Kuskienė

Baigiasi dar vienas iniciatyvos „Draugystė veža“ projektas „Stipresni už virusą“ Penkias savaites portale lrt.lt ir LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ eteryje buvo pristatytos 15 dalyvių porų. Projekto idėja gimė, kai visą pasaulį užvaldė pandemija, kai buvo apribotas keliavimas, kontaktinis bendravimas, tačiau draugauti niekas neuždraudė. Su laidos pašnekovais – LRT generalinės direktorės pavaduotoju Gyčiu Oganausku ir VšĮ „Turizmo plėtros instituto“, administruojančios iniciatyvos „Draugystė veža“ projektus, direktoriumi Vyčiu Venslausku kalbamės apie draugystę, visuomenės požiūrį į kitokį ir tikėjimą, kad gėris visada nugali blogį.„Pabandom iš naujo!“ – nacionalinės Eurovizijos atrankos šūkis jau kitą šeštadienį kvies paskutinį kartą ir paaiškės ne tik, kas atstovaus Lietuvą šiais metais Eurovizijoje, bet ir projekto „Stipresni už virusą“ laimėtojas. G. Oganauskas džiaugiasi, kad šiais metais Eurovizija tikrai įvyks, o V. Venslauskas tikisi, kad ir „Draugystė veža“ komanda galės vykti stebėti, kaip pasirodo Lietuvos atstovai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vyriausioji rinkimų komisija sako, kad saviizoliacijoje esantys rinkėjai vangiai registruojasi dalyvauti Seimo rinkimuosePastarąją parą Lietuvoje nustatytas 81-as covido atvejis ir registruotos 5-ios su šia liga siejamos mirtys. Daugiau nei trečdalis jų susiję su židiniais.Nacionalinis vėžio institutas suorganizavo akciją, kurios metu visi norintieji gali išreikšti savo nuomonę ir pasiūlyti, ką ir kaip reikėtų keisti ne tik vėžio diagnostikoje ir gydyme, bet ir vėžio tyrimuose, tyrimų taikyme ir viešinime.Vilniaus Antakalnio kapinėse atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Paminklas Valstybės vadovų panteone atidengtas, minint antrąsias A. Ramanausko-Vanago laidotuvių metines.Paskelbta Nobelio fizikos premija.Projekto ,,LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kokias priemones taiko palyginti sėkmingai koronaviruso plitimą valdančios šalys. Nors Lietuva ėmėsi gana panašių veiksmų kaip Pietų Korėja, vis dėlto šioje valstybėje situacija – geresnė.Ved. Madona Lučkaitė

Projekto pabaiga ir nauja pradžia Psiaudo buitinė filosofija audio blogo formate. www.buitinisfilosofas.lt PATREON PARAMA: www.patreon.com/buitinisfilosofas --- Support this podcast: https://anchor.fm/buitinis-filosofas/support

Šių metų pradžioje įkurtas ,,Sengirės” fondas išsikėlė ambicingą, Lietuvoje iki šiol nerealizuotą tikslą – rinkti lėšas ir pagal galimybes išpirkti senuosius šalies miškų plotus saugant juo nuo kirtimų ar kitos ūkinės veiklos. Dėl plačiai vykdomų kirtimų, daugelyje vakarų šalių senųjų girių neliko, o Lietuvoje jos sudaro 0,34 procento Lietuvos teritorijos arba 1 procentą visų šalies miškų. Projekto sumanytojai , tarptautinius apdovanojimus pelniusio filmo „Sengirė“ autoriai bei visuomenininkai, skelbia, jog prie fondo prisidėti kviečiami visi norintieji – surinktos lėšos bus skirtos privačių senųjų girių sklypų įsigijimui.Jau sulaukta ir pirmo svarbaus įnašo – prof. Vytautas Smailys padovanojo „Sengirės fondui“ miško sklypą netoli Kauno. Kaip seksis toliau – ar visuomenė palaikys sengirių atkūrimo idėją , ar pirmą kartą Lietuvos istorijoje atsiras bendruomeniniai miškai?Laidoje dalyvauja: Fondo sumanytojas, režisierius Mindaugas Survila, biologas, biomedicinos m. dr.Mindaugas Lapelė, „Sengirės“ fondo valdybos narė Kristina Skindelytė, biologas Aidas Pivoras, prof. Vytautas Smailys.Ved. Artūras Matusas.

Karantino metu "Jaunųjų gydytojų asociacija" kartu su "Ugdančia komunikacija" vykdė projektą #PriešakinėseLinijose. Projekto tikslas buvo įamžinti ir su visais pasidalinti, kaip atrodo kova su netikėtai užklupusia pandemija, , kuo gyvena ir kaip jaučiasi su ja kovojantys medikai. Sėdome pasišnekėti su projekto iniciatore Karolina Barišauskiene ir projektą organizavusia Alina Vilkaite apie sėkmes, iššūkius ir mediko įvaizdį visuomenėje. ______________________ Narystės anketa: https://bit.ly/2GwRDKA JGA Facebook: https://bit.ly/2SO6hjh JGA YouTube: https://bit.ly/2YrS5h0 ______________________ Muzika: Dag Rosenqvist - Come Silence --- Send in a voice message: https://anchor.fm/jgapodcast/message

Karantino metu "Jaunųjų gydytojų asociacija" kartu su "Ugdančia komunikacija" vykdė projektą #PriešakinėseLinijose. Projekto tikslas buvo įamžinti ir su visais pasidalinti, kaip atrodo kova su netikėtai užklupusia pandemija, , kuo gyvena ir kaip jaučiasi su ja kovojantys medikai. Sėdome pasišnekėti su projekto iniciatore Karolina Barišauskiene ir projektą organizavusia Alina Vilkaite apie sėkmes, iššūkius ir mediko įvaizdį visuomenėje. ______________________ Narystės anketa: https://bit.ly/2GwRDKA JGA Facebook: https://bit.ly/2SO6hjh JGA YouTube: https://bit.ly/2YrS5h0 ______________________ Muzika: Kan R. Gao, feat. Laura Shigihara - Everything's Alright (Music Box) --- Send in a voice message: https://anchor.fm/jgapodcast/message

Karantino metu "Jaunųjų gydytojų asociacija" kartu su "Ugdančia komunikacija" vykdė projektą #PriešakinėseLinijose. Projekto tikslas buvo įamžinti ir su visais pasidalinti, kaip atrodo kova su netikėtai užklupusia pandemija, , kuo gyvena ir kaip jaučiasi su ja kovojantys medikai. Sėdome pasišnekėti su projekto iniciatore Karolina Barišauskiene ir projektą organizavusia Alina Vilkaite apie sėkmes, iššūkius ir mediko įvaizdį visuomenėje. ______________________ Narystės anketa: https://bit.ly/2GwRDKA JGA Facebook: https://bit.ly/2SO6hjh JGA YouTube: https://bit.ly/2YrS5h0 ______________________ Muzika: Rachel K Collier – Follow Puppies Kan R. Gao, feat. Laura Shigihara - Everything's Alright (Music Box) Dag Rosenqvist - Come Silence --- Send in a voice message: https://anchor.fm/jgapodcast/message

Šią savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atvėrė svetainę http://www.lietuviaisibire.lt/, kurioje daugybė lankytojų rado informacijos apie savo artimuosius. Pašnekovė - centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė. Prasidėjo penktasis „Skaitymo iššūkis“, kasmet sutraukiantis vis daugiau žmonių. Projekto vadovė, bibliotekininkė iš Panevėžio Greta Kėvelaitienė. Kokie Lietuvos pažintiniai takai verti Jūsų dėmesio šią vasarą? Tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ autorius Ramūnas Šukauskas. Laidojimo paslaugų srityje dirbanti Nora Išganaitienė sako, kad artimųjų netektį išgyvenantiems žmonėms Lietuvoje trūksta asmeninio palydėjimo ir pagalbos organizuojant tokias laidotuves, po kurių nebūtų kartėlio, kad svarbūs dalykai buvo praleisti. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Du bičiuliai ir kūrybos partneriai Andrius Laucevičius bei Matas Samulionis LRT OPUS eteryje pasakoja, kaip gimė naujas muzikos projektas „Artfcl“, koks susidėliojo gegužę pasirodysiantis albumas „Artificial“, paklausėme ir kelių šio albumo dainų. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Atlikėjas Saulius Labanauskas, muzikos scenoje žinomas „Saulius spindi” vardu, pavasarį išleis albumą, skirtą legendinio Dzūkijos folkloro dainininko Petro Zalansko 120-osioms gimimo metinėms. Sauliui talkina daugiau kaip 20 Lietuvos atlikėjų, tarp jų - ir „Solo ansamblio” narys Jonas Šarkus. Albumo dainas lydės vaizdo klipai - apie naujausią iš jų Saulius papasakojo LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas”. „Tai - rugiapjūtės daina, kurioje ieškome santykio su savo protėviais”, - kalbėjo Saulius apie dainą „Vai tu aglala”, kurios vaizdo klipą režisavo Džiugas Šėma. Laidą vedė Inga Ramoškaitė.

Projekto atnaujinimas.

Kaip Britanijos lietuviai telkiasi, kai reikia spręsti smurto šeimoje ir kitas socialines problemas? Projekto „4 milijonai“ interviu su viena iš Piterboro lietuvių lyderių Snieguole Maliavskaja. Apie šiemetinę atranką į programą „Renkuosi mokyti“ – šios programos vadovė Agnė Motiejūnė. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje prasideda Sostinės kalėdinė knygų mugė, kurioje dalyvauja mažesnieji Lietuvos leidėjai. Studijoje: Ramutė Žandarienė, Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidyklų asociacijos vadovė ir leidyklos „Charibdė“ direktorė Rita Kubilienė Ved. Giedrė Čiužaitė.

Seimo biudžeto ir finansų komitetui neradus švietimui prašomų papildomų 60 milijonų eurų, pedagogų profesinės sąjungos atstovai sako, kad streikas neišvengiamas. Seimas apsvarstė kitų metų biudžetą ir grąžino jį vyriausybei tobulinti. Opozicija priekaištauja, kad netęsiami anksčiau duoti pažadai, keliami mokesčiai, be diskusijos įvedami nauji. LRT tyrimas: Žemdirbių protestai.Projekto „4 milijonai“ komanda iš kelionės po Jungtinę Karalystę ir parsivežė interviu su įvairių patirčių lietuviais, kurių kviesime klausytis artimiausiomis savaitėmis. Vienas iš jų – daugiau nei 20 metų Britanijoje dirbantis Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tverijonas. Į Mišias Rytų Londono Betnal Gryn (Bethnal Green) rajone esančioje bažnyčioje kiekvieną sekmadienį susirenka daugiau nei 300 tikinčiųjų. Ekspertai pastebi, kad kalėdinis laikotarpis prekybos centruose prasideda vis anksčiau. Ar tai lemia didesnį prekybininkų pelną? Ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?Lietuvoje pirmą kartą lankosi Kanados generalinė gubernatorė Julie Payette (Žiuli Pejet). Buvusi astronautė, pirmoji Tarptautinėje kosminėje stotyje pabuvojusi kanadietė, dabar – oficiali karalienės Elžbietos II-osios atstovė Kanadoje iki šiol prisimena, kaip Lietuva atrodo iš kosmoso. Ji teigia, kad Lietuva ir Kanada turi daug panašumų ir pabrėžia, jog reikia siekti stiprinti ryšius saugumo, gynybos, kultūros ir mokslo srityse.Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.Per pastaruosius dvejus metus Švedijoje išaugo išpuolių skaičius. Vien per 2019-uosius šalyje įvyko beveik šimtas sprogimų. Kas juos vykdo, į ką jie nukreipTI ir kaip su tuo kovoja Švedijos bei Danijos policija – pasakoja Liepa Žeromskaitė.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda režisierė Marija Stonytė? Savaitės įvykių apžvalga su Indre Urbaite. Verslo laikas. Apžvalgininko Virginijaus Savukyno komentaras. Ką rekomenduoja skaityti dizainerė Aušra Haglund? Ved. Darius Matas.

Po savaitės pertraukos grįžę Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas diskutuoja apie pastaruosius įvykius pasaulio krepšinyje. Temos: apie „Ryto“ situaciją Europos taurėje ir komplektacijos spragas (6:59); apie Europos krepšinio gyvenimą nuo sezono iki sezono (14:38); apie dvi pastarąsias „Žalgirio“ pergales Eurolygoje (22:31); apie „Olympiakos“ vasaros klaidas ir „Fenerbahče“ strigimo priežastys (29:30); in ar out: metimai su sirena (41:54); in ar out: ne pagrindinis Lietuvos rinktinės treneris atrankos langams (45:30); Los Andželo komandų istorija (50:20).

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Ar galimas apkaltos procesas Donaldui Trampui? Vilniaus Paveikslų galerijoje antra paroda iš ciklo, skirto Vilniaus gatvėms. „Didžioji gatvė“. Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekoje projekto Sound change the city/Sound change the planet prezentacija. Vilniaus, Rygos, Talino ir Berlino garsai atkreips žmonių dėmesį į ekologijos problemas.

Nacionalinis muziejus pristatė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo projekto eigą. Darbai gali kainuoti apie 30 milijonų.Specialistų teigimu, vien nemokamas visuomeninis transportas, neprivers žmonių atsisakyti nuosavo automobilio ir ženkliai nesumažins jų srauto miestuose.Nuo šiandien dalis LRT kolegų persikelia dirbti į Katedros aikštę. Be kita ko, iki ketvirtadienio čia bus kuriama Baltijos keliui skirta radijo imtuvų instaliacija.Amerikos prezidentas rimtai išreiškė norą įsigyti Grenlandiją. Danija ketina apeiti šį klausimą per Donaldo Trampo vizitą Kopenhagoje.Šiandien minima Tarptautinė fotografijos diena. Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Laidos svečias – Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso projekto koordinatorė Aušra Taločkaitė. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

LRT OPUS laidos „Melomanas klauso” centre - Emilija Aneta Kazlauskaitė, projekto „Kasetė” sumanytoja. Klausėmės ne tik ypatingo Emilijos sudėlioto grojarasčio, bet ir aiškinomės projekto esmę ir prasmę, komandos misiją, Lietuvos muzikantų ir klausytojų padėtį. Laidą vedė Inga Ramoškaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Kino kūrėjo Jono Meko laidotuvės Lietuvoje. Kelionę pradeda penktoji LRT Nacionalinė ekspedicija. Projekto dalyviai plauks Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasieks Saremos salą Estijoje, o vėliau per Žemaitiją grįš į Kauną.Trečią kartą vyksta labdaros projektas „Pirmoji kuprinė“.

Viešasis kalbėjimas yra viena iš dažniausių žmonių baimių. Kaip ją įveikti ir kokie yra geros kalbos receptai? Patarimais dalysis aktorius, viešojo kalbėjimo lektorius Vytautas Kontrimas.Projekto ,,Keturi milijonai“ pasakojimas iš Čikagos. Interviu su Čikagoje veikiančios lietuviškos kavinės SMILGA savininku Vladu Kriaučiūnu ir restorano „Kunigaikščių užeiga“ savininkais Laura ir Andriumi Bučais. Ved. Giedrė Trapikaitė.

Eidama ligoninės koridoriumi Indrė išgirdo verkiantį kūdikį. Šalia nebuvo artimųjų todėl ji nuėjo į palatą jo nuraminti. „Man net nekilo klausimas, kad tų tėvų gali nebūti,“ – pasakoja mūsų herojė. Tai buvo pati pati projekto „Niekieno vaikai“ pradžia. Projekto, kurio tikslas, kad nei vienas vaikas atsidūręs ligoninėje, nesijaustų vienišas ir pamirštas.

„Išrdįsk pradėti” - projektas užgimęs iniciatyvių moterų širdyse. Šiandien kalbamės su jo organizatorėmis: Aiste Košiene ir Raminta Girdvaine. Projekto tikslas - skatinti atrasti naujus dalykus ir nebijoti pradėti juos daryti. Konferencija, kuri kasmet vis augdama, siūlo ir daugiau įvairių veiklų, taip sukeliant festivalio atmosferos kvapą. Pranešėjai, leisiantys pajausti naujų veiklų ir poreikių skonį, kuriam pasiekti receptai dalinami čia pat. Orientuotas renginys į moterų auditoriją, tačiau neretai užsuka ir vienas kitas vyras, pasisemti ne tik patirties, bet ir minčių. Ved. Tomas Lukaševičius.

„Ryto allegro“: humanistikos krizė – mitas?„Ne vienu atveju įvyksta labai ryškus lūžis, kai humanitaras tampa politikos žmogumi. Jis tarsi atsiduria visai kitoje sferoje. Bendravimo kodas tampa ne dialogo, o valdymo kodu“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės pavaduotojas, dr. Mindaugas Kvietkauskas. Ši mintis išsakyta akademinio sambūrio „Literatūros salos“ diskusijos metu. „Projekto idėja gimė vaikštinėjant Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir regint tuos praeities ženklus, įspaustus į sienas ir grindinį, jaučiant tarsi dar čia gyvuojančią specifinę – kitokio mentaliteto ir kultūros – dvasią. Todėl man šis projektas yra tarsi susitikimas dviejų pasaulių, kurie egzistuoja toje pačioje vietoje, bet skirtingu laiku“, – apie projektą „Sienos prisimena“ pasakoja jo autorė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkė Agnė Narušytė savo komentare svarstys apie optimizuotą ateitį.„Klasikos enciklopedija“: Lusono salos ryžių terasos. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“: humanistikos krizė – mitas?„Ne vienu atveju įvyksta labai ryškus lūžis, kai humanitaras tampa politikos žmogumi. Jis tarsi atsiduria visai kitoje sferoje. Bendravimo kodas tampa ne dialogo, o valdymo kodu“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės pavaduotojas, dr. Mindaugas Kvietkauskas. Ši mintis išsakyta akademinio sambūrio „Literatūros salos“ diskusijos metu. „Projekto idėja gimė vaikštinėjant Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir regint tuos praeities ženklus, įspaustus į sienas ir grindinį, jaučiant tarsi dar čia gyvuojančią specifinę – kitokio mentaliteto ir kultūros – dvasią. Todėl man šis projektas yra tarsi susitikimas dviejų pasaulių, kurie egzistuoja toje pačioje vietoje, bet skirtingu laiku“, – apie projektą „Sienos prisimena“ pasakoja jo autorė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkė Agnė Narušytė savo komentare svarstys apie optimizuotą ateitį.„Klasikos enciklopedija“: Lusono salos ryžių terasos. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Raimundas Jurka. Taip jis komentuoja režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto „Zero Live Show“ aktorių per Žolinę Turgelių bažnyčioje sukeltą skandalą. Tiesiogiai per „Facebooką“ transliuota akcija piktinosi daugybė žmonių, tarp jų – skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių Seimo narių, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.Apie tai – pokalbis su R. Jurka, parlamentaru Mantu Adomėnu, dizaineriu Robertu Kalinkinu ir vienu iš kavinių „Keulė Rūkė“ įkūrėjų, irgi turėjusių problemų dėl reklamų religine tematika, Dominyku Čečkausku. Projekto režisierius ir jo aktoriai buvo kviesti, bet atvykti į laidą atsisakė.

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Raimundas Jurka. Taip jis komentuoja režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto „Zero Live Show“ aktorių per Žolinę Turgelių bažnyčioje sukeltą skandalą. Tiesiogiai per „Facebooką“ transliuota akcija piktinosi daugybė žmonių, tarp jų – skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių Seimo narių, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.Apie tai – pokalbis su R. Jurka, parlamentaru Mantu Adomėnu, dizaineriu Robertu Kalinkinu ir vienu iš kavinių „Keulė Rūkė“ įkūrėjų, irgi turėjusių problemų dėl reklamų religine tematika, Dominyku Čečkausku. Projekto režisierius ir jo aktoriai buvo kviesti, bet atvykti į laidą atsisakė.

LNOBT muzikos vadovas, dirigentas Robertas Šervenikas neseniai grįžo iš gastrolių Pietų Korėjoje, kur viešėjo šioje šalyje veikiančio P. Čaikovskio fondo kvietimu. Jis dirigavo netoli Seulo esančio Gunpo miesto Praimo filharmonijos orkestrui (Prime Philharmonic Orchestra), koncertavusiam naujutėlėje, pernai rugpjūtį Seule duris atvėrusioje Lotte koncertų salėje. Prancūzija nusprendė restauruoti George‘o Bizet namą Paryžiaus priemiestyje, kuriame kompozitorius sukūrė savo garsiąją operą „Karmen“. Projekto išlaidos bus dengiamos iš taip vadinamo „Crowdfundingo“ platformos, lietuviškai kalbininkai siūlo tai vadinti sutelktiniu finansavimu, kai žmonės internetu perveda pinigų į jiems patinkančio projekto sąskaitą.15 metų ėjęs Londono karališkojo „Covent Garden“ teatro muzikos direktoriaus pareigas maestro Antonio Pappano praneša apie savo atsistatydinimą. Šiame poste jis išaugo į operos pasaulio lyderius. Jo kontraktas baigsis 2020 m. Jis bus ištarnavęs karališkajai operai 18 metų. Tad šiandien ilgiau stabtelėsime ties maestro Pappano, kurio itališka pavardė, pasak britų spaudos, skamba kaip fanfaros, kūrybiniu portretu.O paskutinės laidos minutės prabėgs skambant vasaros naktų muzikai – lietuviškai, amerikietiškai, suomiškai, rusiškai, vokiškai, prancūziškai... Rudens ar žiemos naktis kompozitoriai apdainuoja su liūdesio, melancholijos ar kančios gaidele, o štai vasaros naktys – meilės, vilties, svajonės metas. Tokia ir vasaros naktų muzika.

Sausio 13 –osios į vykius prisimena žurnalistas Virginijus Mičiulis.Meno projekto tikslas – sukurti tokius meninės raiškos modelius, kurie skatintų žmones bendrauti, kurti savo aplinką. Projekto vieta: Kauno Žemieji Šančiai. Ar gyventojai buvo aktyvūs? Kalbamės su kūrybinės grupės iniciatore Vita Gėlūniene, dalyviais: žurnaliste, politologe Viktorija Rusinaite, sociologe Veronika Barkauskiene, menininke Monika Žaltauskiene.

Sausio 13 –osios į vykius prisimena žurnalistas Virginijus Mičiulis.Meno projekto tikslas – sukurti tokius meninės raiškos modelius, kurie skatintų žmones bendrauti, kurti savo aplinką. Projekto vieta: Kauno Žemieji Šančiai. Ar gyventojai buvo aktyvūs? Kalbamės su kūrybinės grupės iniciatore Vita Gėlūniene, dalyviais: žurnaliste, politologe Viktorija Rusinaite, sociologe Veronika Barkauskiene, menininke Monika Žaltauskiene.