Podcasts about projektas

„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės tik pavargę, dejuojantys ir nelaimingi? Mes griauname šiuos mitus ir rodome kitokią realybę!“Projektas, kuriame senjorai pasirodo ant podiumo, turi labai svarbią žinutę: visi turi teisę jaustis gražūs, unikalūs, pasitikintys savimi, nepriklausomai nuo amžiaus. Laidoje pašnekovės kviečia atsisakyti stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones ir neužsidaryti vienatvės gniaužtuose – dalyvauti, savanoriauti, bendrauti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Sausio 3 d. jubiliejų švenčia pianistė Guoda Gedvilaitė. Pokalbis apie prasmingus darbus, šventes ir gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.Kauno miesto simfoninis orkestras ir didžiausias Europoje kultūros ir meno kanalas „ARTE“ rengia projektą, kurio metu bus daromas specialus šventinių koncertų įrašas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Koncertuose pasirodys ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažintas sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai bei gausybė kitų artefaktų į kelionę laiku kviečia visuose trijuose galerijos aukštuose. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Brolio ir sesers duetas iš JAV „The Carpenters“ muzikos pasaulį žavėjo ne tik savo sukurtomis baladėmis, bet ir subtiliu aranžuotės meistriškumu bei savita garso raiška. Karen ir Ričardas sugebėjo puikiai balansuoti tarp melancholijos ir optimizmo ir netgi eksperimentavimo su skirtingais žanrais. Vis dėlto šiandien išraiškingos melodijos primena – už jų slypėjo trumpas grupės kelias ir liūdna išsiskyrimo pabaiga. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Giedrius Širka – grupės „Golden Parazyth“ lyderis. Kodėl, jei būtų paukštis, jis būtų kėkštas ir kokių stiprybių semiasi iš gamtos?Ved. Gerūta Griniūtė

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinių mokyklų Prancūzijoje mokytojas ir įkūrėjas: Jolita Šilanskienė, 16 metų Strasbūre, iš Alytaus: „Lituanistinę mokyklą nusprendėme įkurti todėl, kad, būdamos jaunos mamos, jautėme stiprų poreikį perduoti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas savo vaikams. Norime, kad jie didžiuotųsi savo šaknimis, galėtų kalbėti lietuviškai, pažinti savo tautos istoriją ir puoselėti lietuvišką tapatybę net gyvendami toli nuo Lietuvos.“ Inga Kvietelaitienė: „Gimusi Vilniuje prieš 48-erius metus. Mokytojo darbas man yra pašaukimas. 1998m, baigusi VPU ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, išvykau (trumpam) į Prancūziją. Tuoj pat įsitraukusi į vietinės lietuvių bendruomenės veiklą, tapau lituanistinės mokyklos mokytoja, nors šiandien suprantu, kad tuo metu net neįsivaizdavau, kas tai yra lituanistinė mokykla. Kas man ji yra šiandien ? Žodžiais neišsakysiu. Tai tiesiog dalis manęs. “ Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Lituanistinių mokytojų stovykloje - pokalbis su dalyviais, kuriuos kalbina JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Svečiai: Živilė Ramašauskienė iš Pasvalio, 23 metai gyvenanti JAV. Justina El Maghrabi iš Kauno, 18 metų gyvena Egipte. Alvyda Simonaitienė iš Radviliškio, 10 metų gyvena Švedijoje. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Pirmoje laidoje - lituanistinės mokyklos „Obelėlė“ Londone vadovė Alvija Černiauskaitė, absolventė ir mokytoja Silvija Černiauskaitė bei moksleivis Adrijus Kvederavičius. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Pranešama, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sulaikė teisėsaugos akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ akcininkę Ievą Trinkūnaitę bei jos sugyventinį Vilhelmą Germaną.Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui: pajamos augs milijardu eurų, išlaidos - dviem su puse milijardo, lyginant su šių metų biudžeto planu. Vaiko pinigai kitais metais turėtų augti iki 122,5 euro. Biudžeto projektas rodo, kad augs tiek pensijos, tiek atlyginimai dirbantiesiems. Projektas rytoj bus teikiamas Seimui, jį, tikėtina, pakoreguos ir iki Kalėdų patvirtins jau naujos sudėties parlamentas.Lietuva planuoja įsigyti naujų priemonių, kurios padėtų kovoti su iš Baltarusijos pusės atskrendančiais meteorologiniais balionais.Ukrainos įmonė Lietuvoje statys sprogmenų gamyklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Ukrainos bendrove pasirašė ketinimų protokolą. Statybos turėtų prasidėti kitąmet.Ukrainos prezidentas savo šalies parlamentui pristatė pergalės planą. Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.Kelininkai skelbia jau pasiruošę žiemiškiems orams.Ved. Liepa Želnienė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – J.Lekšo prisijungimas 03:37 – M.Balčiūno spaudos konferencija 36:45 – G.Žiemelio projektas Suomijoje 40:45 – sustiprėjusi LKL ir kas bus paskutiniai 56:40 – G.Yabusele išvyko į NBA 58:43 – „Partizan“ keistas ėjimas 1:01:07 – LKL sezono naujienos

Šią savaitę įvairiose Lietuvos vietose kilo gaisrai butuose, degė namai. Neišvengta ir tragiškų pasekmių. Dėl kokių priežasčių kyla gaisrai vasaros laikotarpiu?Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ukrainietė, teigdama, kad transporto priemonėm prekiaujanti įmonė pardavė jai automobilį su gedimais, apie kuriuos iš anksto neįspėjo. Į moters prašymus grąžinti pinigus arba sutaisyti automobilį, įmonė nereaguoja. Pasak teisininkų, pastaruoju metu sukčiavimų parduodant automobilius padaugėjo.Ketvirtą kartą vykstantis projektas „Šaknys“ šiemet subūrė ne tik JAV lietuvius, bet ir lietuvius iš Lietuvos bei Punsko krašto Lenkijoje. Nuo rugpjūčio 12 iki 18 dienos projekto dalyviai susirinko Pensilvanijoje, kur planuoja sutvarkyti bent dešimt lietuvių kapinių. Projektas „Šaknys“ siekia ne tik išsaugoti lietuvių emigrantų paveldą, bet ir aktyviai dokumentuoti migrantų ir jų šeimų istorijasŠiandien Ignalinos rajone vyksta Medkopio pabaigos festivalis „Pagauk spiečių“. Koks buvo medaus sezonas šiais metais?Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto įrankius, kuriais galima bendrauti su jau mirusio žmogaus skaitmeniniu antrininku. Psichologai atkreipia dėmesį, kad technologija, sukurianti bendravimo su mirusiuoju iliuziją, gali būti žalinga žmonių psichikai.Visagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – krepšininkai atsisakė olimpinio kaimelio 02:35 – prancūzų problemos ir vidinės rietenos 12:04 – ar graikai pasipriešins vokiečiams 16:38 – serbai–australai ir pagarba Pietų Sudanui 24:00 – lengvas ketvirtfinalis amerikiečiams 29:50 – kaip lietuviai būtų atrodę C grupėje? 32:50 – 18-mečiai grįžta tuščiomis 44:21 – puikus 3x3 pasirodymas 53:01 – „Žalgirio“ projektas Londone Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 1:04:32 – „Ryto“ ir „Twinsbet“ arenos situacija 1:09:49 – kodėl traumuotas T.Dimša buvo rinktinėje 1:13:03 – kiek uždirbdavo legendiniai „Lietuvos ryto“ legionieriai 1:15:20 – „Šiaulių“ reikalai 1:17:24 – kodėl lietuviai nesusitvarko su įtampa 1:21:35 – (ne)nutekanti informacija apie „Rytą“ 1:24:30 – arena „Rytui“ 1:27:26 – „Lietkabelio“ paskutinis žaidėjas ir „verkšlenimų“ interviu 1:32:04 – apie D.Novicko elgesį ir emocijas 1:35:49 – dar kartą apie išgertuvių skandalą 1:41:18 – netvarka Mažeikiuose 1:45:00 – NKL nauja valdžia ir klubų pageidavimai 1:48:56 – „Juventus“ centras ir ar LKL sustiprėjo 1:50:27 – kodėl olimpiadoje pilnos tribūnos 1:52:47 – A.Kulboka „Wolves“ gretose 1:54:05 – kas turėtų mokėti agentui ir jų darbas 1:58:05 – asociacijos su R.Fernandezu

Geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ pabaigimui vien tik Lietuvoje reiktų papildomai beveik 9 milijardų eurų, konstatuoja Valstybės kontrolė. Projektas vėluoja jau penkerius metus, ir pabaigos jam nematyti.Susisiekimo ministras Marius Skuodis dėl to kaltina už „Rail Baltica“ atsakingą bendrą Baltijos šalių įmonę, prisiimti atsakomybę raginami ir Lietuvos geležinkeliai. Nepasitenkinimas kyla ir Latvijoje bei Estijoje.Daug nerimo kelia ir tai, kad nuo 2027 metų Baltijos šalims teks prisidėti daugiau, Baltijos šalys ruošiasi sumažinti darbus.Ar bus baigta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė,„Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus, VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros docentė profesorė Kristina Čižiūnienė, Seimo narys Gintautas Paluckas, Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys.Ved. Marius Jokūbaitis

Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas bus patvirtintas, dar laiko klausimas. Naujausioje redakcijoje numatoma, kad kaina bus mokama pagal pieno pristatymo būdą, taip pat bus nauji apribojimai priedų mokėjimo.Kone dešimtmetį ūkininkaujantis Alvydas Paliukėnas iš Alytaus rajono gamina brandintus ožkų ir karvės pieno sūrius. Dabar jo asortimente net 70 skirtingų rūšių sūrių. Kaip tikina ūkininkas, populiariausias sūris yra pavadinimu ,,Faraonas“.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Renata Fediakiniene, kuri su šeima iš gamtoje surinktų gėrybių gamina actus, įvairius sirupus, žolelių arbatas. Renata sako, kad fermentavimas yra sudėtingas procesas, bet gautas rezultatas pateisina įdėtas pastangas.Ved. Rūta Simanavičienė

Alytaus Putinų gimnazijoje lankėsi ir į FM99 studiją šia tema pasikalbėti atvyko vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek bei Seimo narys Linas Slušnys.

Vyriausybė pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo. Seimui bus teikiami siūlymai didinti Pelno mokestį, akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams. Tačiau draudimo sutarčių mokesčiai kol pas parlamente nebus svarstomi.Pietryčių Azijoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija stengiasi sužlugdyti birželį Šveicarijoje organizuojamą susitikimą dėl taikos. Tuo metu Financial Times skelbia,Čekija pradėjo bandomąjį savanoriško ukrainiečių grįžimo į tėvynę projektą. Norintiems grįžti į Ukrainą karo pabėgėliams bus apmokėti autobuso bilietai, o ligoniai bus parvežami greitosios pagalbos automobiliais. Projektas truks iki lapkričio.Paaiškėjus, kad kai kurie Seimo nariai iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų perka ne tik būtinas darbo priemones, kilo idėja įpareigoti juos pasibaigus kadencijai už mokesčių mokėtojų pinigus įsigytą kompiuterinę techniką ir telefonus grąžinti. Šį siūlymą aptarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O jį registravusi Seimo narė, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė.Prieš 36 metus Mokslų akademijos salėje susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į laisvę ir nepriklausomybę.Vilniuje atidarytas pirmasis sensorinis sodas pritaikytas autistiškiems vaikams.Klaipėdos paplūdimiuose skelbiama vasaros sezono pradžia. Nors šiemet uostamiesčio paplūdimiuose ir nebus iškeltos kokybę žyminčios Mėlynosios vėliavos, paplūdimių prižiūrėtojai sako, kad poilsiautojai nuo to nenukentės – kokybės standartus žadama išlaikyti.Ved. Liepa Želnienė

Spaudos apžvalga.  Menininkų grupės „DermArs“ narė Lolita Grabauskienė siekia, kad odos menas šalyje nebūtų pamirštas. Nors darbas su oda atveria įvairių galimybių kūrybai, tačiau norinčiųjų rinktis odos dailininko kelią šiuo metu nėra daug.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė pasakoja apie Europos teatro žvaigždę Milo Rau ir jo spektaklį „Antigonė Amazonėje“.Prieš kelis dešimtmečius Pasvalyje pradėję skambėti „Šilo genių“ pjūklų garsai, netilsta iki šiol. Stovyklose sukurtos medžio skulptūros puošia visą miestą, buria bendruomenę, o seni meno kūriniai – restauruojami. Tiesa, skulptoriai pastebi, kad susidomėjimas jų darbu vis nyksta. Kuo unikalus tautodailininkų sukurtas „Šilo genių“ projektas? „Už visų amžinų klausimų ir sostų žaidimų ilgainiui ima nesimatyti žmogiškesnės kūrinio veikėjų dramos. Regis, režisierius apskritai yra geriau įvaldęs būtent epiškąjį pasakojimo registrą“, - filmą „Kopa. Antra dalis“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Daugiau nei 100 filmų repertuare ir daugiau nei 50 renginių įvairiose didžiųjų miestų vietose – jau šį ketvirtadienį, kovo 14 d., prasidedantis „Kino pavasaris“ kviečia ne tik žiūrėti „Oskarams“ nominuotus ir apdovanotus, svarbiausiuose pasaulio festivaliuose įvertintus filmus, bet ir dalyvauti specialiuose festivalio renginiuose. Prieš daugiau nei metus prasidėjęs projektas „Neišgirsti balsai“ – kūrybinio rašymo dirbtuvės nuteistiesiems tęsia darbus. Projektas skelbia apie tai, kad grįžta su naujais tikslais ir dar daugiau lektorių.Ved. Karolina Bieliauskaitė

FM99 studijoje Alytaus miesto savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė.

Pokalbis su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Aptarsime kokią grėsmę baltarusių opozicijai kelia leidimus gyventi Lietuvoje gaunantys Baltarusijos milicininkai ir kaip baltarusių bendruomenei surasti geresnį sutarimą su juos priėmusia šalimi.„BaltCap“ Nacionalinio stadiono projekte keičia „Hanner“. Projektas brangs apie 40 procentų.Tęsiasi valdančiųjų ir prezidento konfliktas. Ar pagrįstai Gitanas Nausėda į Europos Vadovų Tarybos posėdį išvyko be užsienio reikalų viceministro?Privati gimnazija Vilniuje net ir karo Ukrainoje metu minėjo Rusijos kariuomenės švenčiamą pergalės dieną – gegužės 9-ąją.Ved. Liepa Želnienė

Pradedamas įgyvendinti bandomasis, narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos modelis. Projektas bus vykdomas septyniose pasirinktose mokymo įstaigose.Kaip Ukraina pasitinka dar vieną karo žiemą? Tiesiogiai iš Kyjivo LRT RADIJO žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusija siekia atkurti karines pajėgas ir apginkluoti pusantro milijono karių didesnei konfrontacijai Ukrainoje.Migrantų apgręžimas, sudėtingas kelias pasirašyti prieglobsčio ir ilgalaikės migrantų integravimo strategijos nebuvimas paskatino neigiamas Lietuvos gyventojų nuotaikas kitataučių atžvilgiu. Taip teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su parneriais pristatęs analitinę studiją: migrantų ir prieglobsčio prašytojų situacija LietuvojeSpecialistų teigimu, smurtas prieš moteris vis dar yra kone viena pagrindinių moterų teisių problemų Lietuvoje. Pasak teisininkų, smurtas artimoje aplinkoje dažnai priskiriamas prie paprasto buitinio konflikto.Ukraina ir Lenkija atidaro Dorohusko sienos perėją tuštiems sunkvežimiams, siekdamos palengvinti lenkų vežėjų, kurių protestai jau kelias savaites paralyžiuoja eismą, blokadą.Šių metų Kalbos premija įteikta žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiajai redaktorei, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai Ritai Urnėžiūtei.Ved. Madona Lučkaitė

Pastaruoju metu daugėja nerimo dėl karo Ukrainoje baigties, ir galimos Kremliaus agresijos plėtros. Kai kurie politikai netgi įvardija konkretų terminą – neva pasirengti Rusijos agresijai turime dvejus - trejus metus. Kodėl nebekalbam apie Ukrainos pergalę ir vis labiau akcentuojam augantį Rusijos pavojų.Izraelis plečia puolimą visame Gazos Ruože. Teigiama, kad rasta apie 800-us Hamas tunelių šachtų. Sunaikinta daugybė teroristų ir jų vadų. Tuo metu palestiniečiai skelbia, kad civilių aukų skaičius jau perkopė 15,5 tūkstančio. Izraelis gyventojus ragina evakuotis, bet žmonės sako, neturintys kur bėgti.Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono mokyklose pradedamas įgyvendinti bandomasis, narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos modelis. Projektas bus vykdomas 7-iose pasirinktose mokymo įstaigose.Europos komisija siūlo direktyvą, kuri turėtų prisidėti prie vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ mažinimo. Dalis verslų, prisidengdami aplinkosauga, apgaulingai siekia įtikinti visuomenę, kad jų produktai, tikslai ir politika yra draugiški aplinkai. Naujoji direktyva, pasak ekspertų, įpareigotų tokius teiginius pagrįsti detalia informacija, kuri privalėtų būti aiškiai pateikta vartotojui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.Ved. Arvydas Urba

#TiekPinigų Greitos ir paprastos ekonomikos bei verslo naujienos kiekvieną penktadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/2PDFhWDnhdo Tiek Pinigų (spalio 6 d.) vedėjas Simas Tiek pinigų aptarsia jau parengtą ateinančių metų biudžeto projektą, virtualias pop žvaigždes, kaaarštus iPhone, sidabrines monetas ir kartu apžvelgia biržų naujienas.

„Dram Bam Burtai“ – mistiškas naujas folktronikos projektas, kuriame susitinka du skirtingi muzikos pasauliai. Elektroninę muziką atstovauja kompozitorius, prodiuseris, grupės „Happyendless“ narys Marius Narbutis, tradicinę muziką – smuikininkė, prodiuserė Edita Gumauskaitė. Albume – autorinė muzika, pripildyta senovinių instrumentų garsų, archyvinių įrašų ir smuiko garsų.Ved. Domantas Razauskas

Būdamas 32-ejų Darius Žutautas susirgo viena iš kraujo vėžio grupės ligų. Pačiame karjeros ir asmeninio gyvenimo įkarštyje – jo dukrai dar nebuvo nė vienerių. Darius apsisprendė ligos kelią nueiti kuo pozityviau nusiteikęs: nieko neslepiant, neglaistant, bet ir nebauginant savęs bei aplinkinių. Iš prigimties Darius linkęs bėdas spręsti, o ne dėl jų sielotis, todėl į ligą pažiūrėjo kaip į darbinį projektą ir sukūrė vaizdo filmukų seriją apie savo patirtis nuo pirmos iki paskutinės gydymo dienos ir patalpino viešoje „Youtube“ platformoje, pavadinęs „Projektas.Vėžys.“.Ved. Lavija Šurnaitė

Biržų rajone išbandytas ir į laukus išriedėjo traktorius, kuris varomas jau ir Lietuvoje gaminamu biometanu. Jis išgaunamas iš žemės ūkio įmonės atliekų: mėšlo bei skerdienos. Tikimasi, kad neilgai trukus šią technologija ims naudoti daugiau ūkių, o tai prisidės prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, mažins šiltnamio dujų išmetimą.„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ atvyksta į mažų miestelių bendruomenes, kuriose bendram darbui ir kūrybai buriami vietos jaunuoliai bei vaikai. Projektas vykdomas jau 10-us metus, o šiemet bus aplankytos 7 skirtingos bendruomenės. Pokalbis apie vaikų idėjas, mažosios architektūros statinius ir naudą bendruomenėms.Prieskonių maistui galima aptikti ir Lietuvos laukuose. Reikia tik šiek tiek kantrybės bei žinių, kuriomis dalijasi žolininkė Vilija Kišonienė-Šaparnienė iš Panevėžio rajono.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Daliai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių nepritariant partijos lyderių siūlymui siekti pirmalaikių Seimo rinkimų ir reikalaujant, kad tokio lygio sprendimai būtų priimami partijos tarybos, politinę situaciją dar kartą aptarė konservatorių prezidiumas. Savo ruožtu partijos Priežiūros komitetas nusprendė, kad savo išlaidų paaiškinti negalintys konservatoriai negalės kandidatuoti artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimuose.Prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros - kaip visuomet sukėlė diskusijų audrą socialiniuose tinkluose. Šalies eruditai vėl svarsto, ar tikrai tokiuose rašiniuose abiturientai gali atskleisti savo apsiskaitymą, o gal rašo pagal iškaltą šabloną? Tiesa, patys abiturientai pasakojo, kad šiųmetės rašinio temos jiems pasirodė nesudėtingos.Per trejus metus iš darbo išėjo 53-ys prokurorai, regionuose prokurorai dirba policijos komisariatų patalpose. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašo Prezidento nepasirašyti Seimo priimto valstybės tarnybos įstatymo. Anot jos, teisėjų atlyginimus numatanti padidinti reforma, nenumato algų prokurorams didinimo.Gali būti, kad režimas Rusijoje pasikeis tik Vladimiro Putino mirties atveju, LRT teigia opozicionierius Michailas Chodorkovskis. Jis ir kiti Rusijos opozicionieriai susirinko į konferenciją Briuselyje ir svarstė, kaip Rusija galėtų tapti demokratiška valstybe.Klimatologai pastebi, kad sausringumas šiuo metu labiausiai yra padidėjęs vakariniuose rajonuose, kur fiksuojama stichinė sausra. Lietuvoje išaugo miškų gaisrų pavojus.Ved. Liepa Želnienė

Kaip šalies kurortų veidą keis Seime svarstomas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas?Kaip užtikrinti saugų vaikų poilsį vasaros stovyklose ar gamtoje?„Aktualus klausimas“ - kaip spręsti senjorų vienišumo problemą? Siekdama mažinti senjorų vienišumą, Nacionalinio socialinės integracijos instituto Senjoro programa, šiandien Kaune kviečia senjorus išmėginti visame pasaulyje išpopuliarėjusius - greituosius pasimatymus!Seimas balsuoja dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, numatančių verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse.Ved. Darius Matas

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar kada nors galėsime prakalbinti dirbtinį intelektą lietuviškai?Keramikė iš Japonijos savo kūrybą puoselėja Pasarčių kaime, Rokiškio rajone.Klausomės pretendentų į geriausiojo titulą 2022 metų kūrinio konkurse. Šįkart tai Algrido Martinaičio „Koncertas fleitai“.Paaiškėjo architektūrinio-skulptūrinio objekto konkurso rašytojui Justinui Marcinkevičiui atminti laimėtojai.Lietuvos mokiniai pagal skaitymo gebėjimus patenka į pirmajį pasaulio šalių dešimtuką.Pasakojimas apie primirštą ir retesnę režisūrinių trilogijų muziką.Architektūros ir urbanistikos agentūros „Bluma“ projektas „Gamtos biblioteka“ atrinktas tarp šių metų Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo finalininkų. Šis projektas siekia apdovanojimo kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“.Trečius metus Valstybinis mažasis teatras vykdo projektą „DramaTest“. Šiemet jo laimėtoju tapo režisierius Žilvinas Vingelis.Ved. Marius Eidukonis

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Seimo narių teiktam įstatymo projektui nuo 2027 metų uždrausti kailinę žvėrininkystę. Pasak siūlymo iniciatorių, Lietuva yra viena iš paskutinių šalių Europoje kur šis verslas leidžiamas.Tuo metu didžioji dalis valstybių jo atsisakė dėl gyvūnų gerovės ir gamtosauginių priežasčių.Lietuvos Žemės ūkio ministerijos užsakyta analizė rodo, pastaraisiais metais kailinių žvėrelių verslas traukiasi. Šia veikla Lietuvoje užsiima apie 60 įmonių ir keliasdešimt privačių asmenų.Kailinių žvėrelių augintojai neigia, kad ūkiuose neužtikrinama gyvūnų gerovė ir prašo didesnių kompensacijų arba sulaukti sprendimo dėl šio verslo perspektyvų visos Europos Sąjungos lygiu, kur irgi vyksta diskusijos šiuo klausimu.Projektas dar bus svarstomas Seime, kur 2021 metais po pateikimo parlamentarai jam jau kartą yra pritarę. Už draudimą aktyviai pasisako ir gyvūnų gerovės srityje dirbantys visuomenininkai.Kodėl daugėja manančių, kad gyvūnų auginimas dėl kailių nebeturi perspektyvų?Autorė Vaida Pilibaitytė

Kai Maskvos patriarchatas nuteisė penkis stačiatikius kunigus dėl nepritarimo patriarchui Kirilui, kuris nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų palaikė Putino politiką, laikydamas tai šventu karu prieš ukrainiečių tautą, pasukusią Vakarų demokratijos keliu, jie kartu su juos palaikančia stačiatikių bendruomene išgyveno metus trukusią gavėnią: be liturgijos, sakramentų ir kitų krikščionims būtinų dalykų. Galiausiai 2023 m. vasario 17 d. Visuotinis patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų V. Seliavko, V. Mockaus, V.Dauparo, G. Sungailos ir G. Ananjevo pateiktos apeliacijos. Jos buvo patenkintos, kas suteikė teisę dvasininkams toliau tęsti kunigo tarnystę.Tačiau galbūt skilimas ar net griovimas, kaip įvardija Maskvos patriarchato sprendimą palaikiusi Lietuvos stačiatikių dalis, prasidėjo gerokai anksčiau ir nesusijusi su Rusijos pradėtu karu? Gal pradžia - data, kai vienoje iš Vilniaus stačiatikių bažnyčių pradėta melstis ne rusų, o lietuvių kalba, ir tikslas parodyti, jog stačiatikybė nėra vienos tautos - rusų ar tik rusiškai kalbančių religija, buvo sąmokslas? Apie kalbą, tautybę ir vadinamojo rusiško pasaulio ideologijos populiarumą Lietuvos stačiatikių bendruomenėje pokalbis su Vilniaus šv. Paraskevės bažnyčios buvusiais klebonais kun. Vitalijumi Mockumi ir kun. Vitaliu Dauparu, dalyvauja kun. Vladimir Seliavko.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Nestabili padėtis pieno sektoriuje jau veikia ir didesnius ūkius. Raseinių rajono Kalnujų bendrovė, turinti 1000 galvijų iš kiurų 320 melžiamos karvės, parengė investicinį projektą fermoms rekonstruoti ir karuselinei melžimo aikštelei įrengti. Projektas patvirtintas, tačiau jo vykdymas atidėtas, o gal ir visai nebus pradėtas.Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigia, kad pasėlių draudimo nauja tvarka bus palanki žemdirbiams, o Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad papildomi reikalavimai tvarkant dokumentus, tiksliai nežinomas kompensacijos dydis neskatins ūkininkų ir sudaro sunkumų paslaugos teikėjams.Kaimo turizmo verslas jau trečius metus veikia sudėtingomis sąlygomis. Buvo pandemija, o dabar energetinių resursų ir maisto brangimo laikas. Ką rodo KTS „Medaus slėnis“ patirtis ir kaip situaciją vertina KTS asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė?Ved. Arvydas Urba

Vlado Vickuno ūkyje „Žuvies paštas“ (Vilniaus r.) žuvis veisiama ir auginama pasitelkus modernią technologiją – akvaponiką., kurios pagalba tvariai ir saugiai galima užauginti didelius kiekius žuvies ir daržovių. Šamai plėšikai auginami be antibiotikų, o daržovės - be trąšų. Prie ūkio sėkmės prisidėjo ir žmonos Svetlanos įžvalgumas, kokius produktus reikia pasiūlyti pirkėjams, kad šie pamėgtų žuvį. Šiemet ūkis tapo „Gero ūkininko čempionato“ ambasadoriumi.Nedidelio Voniškių kaimo (Šakių r.) bendruomenės namai po truputį tampa jaukesni. Lėšų remontams bendruomenė užsidirba įkūrusi socialinį verslą. Bendruomenės pirmininkė Gitana Kuncaitienė pasakoja, kad sumanymas paprastas – gaminti maistą. Projektas pasiteisino. Žemės ūkio bendrovėse darbymečiu triūsiantys darbininkai sotūs, moterys trykšta entuziazmu, o per Jonines voniškiečiai susirinko naujai įrengtoje terasoje. Dabar tikslas - uždirbti lėšų bendruomenės salės remontui, kad ir Kalėdas švęsti būtų jauku ir šilta.Mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atspariomis klimato kaitai, tačiau neišvaizdžiomis bulvėmis beveik nebeprekiaujama, tad baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.Ved. Kristina Toleikienė

Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos kryptingas pasirinkimas, į projektą įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, sukūrė daug naujų dialogų ir atskleidė daug atradimų.Projekto „Regėjimo fonas“ esmė yra ne tik garso pažinimas. Tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Projekto sumanytojas – dėstytojas, garso menininkas, tyrinėtojas ir edukatorius Vladas Dieninis garsą tyrinėja jau seniai ir laidoje pasakoja, kodėl reikėjo tokio projekto, kaip jis gimė ir ką leido išmokti: „Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai. Girdime mes natūraliai, o klausomės sąmoningai“. Neregių bendruomenę atstovaujantis Deividas Mankevičius laidoje pasakoja apie kūrėjų atradimus dalyvaujant projekte ir apie garsinius kompiuterinius žaidimus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sako, kad Ukrainos karinės pajėgos pietuose jau išvadavo 41 gyvenvietę, tačiau paminėjo, kad nepatikslintas skaičius karių žuvo per susirėmimus.Jungtinėse Valstijose dalyje valstijų vis dar skaičiuojami vidurio kadencijos rinkimų balsai, bet aišku viena: prognozuota raudonoji respublikonų banga kongreso neužtvindė. Kodėl respublikonams nepavyko užsitikrinti rinkėjų balsų ir kas laukia respublikonų partijos, pasakoja Živilė Raškauskaitė.Seimas nepritarė siūlomoms pataisoms dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo. Projektas, kuris siūlė įpareigoti darbdavius padengti darbuotojams, dirbantiems nuotoliu, elektros, interneto, vandens, šildymo ir kitas išlaidas grąžintas tobulinti. Ką jūs manote, ar darbdaviai turėtų apmokėti už elektrą ir kitas namuose patiriamas išlaidas, kai dirbama per nuotolį?„Aš vėl pas jus grįžtu”; „Kiekvieną nelemtą rudenį blogėja”, „Vėl rėkiu ant vaiko, nenoriu rėkti”. Lapkritis yra vienas iš tų populiariausių mėnesių apsilankyti psichiatro kabinete. Rugsėjį ir spalį žmonės dar kažkaip laikosi, tęsia vaikščiojimus parkuose, bendrauja, dar nesusisuka į „nieko nenoriu” kamuoliuką. Lapkritį tamsėja, šaltėja, šlapėja, niūrėja. Vėlinės primena tą siaubingą tiesą, jog nesame amžini. Taip socialiniame tinkle Facebook rašo gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kodėl taip sunku išgyventi lapkritį?Atlikėja Monique pristato naują rudenišką singlą „Mačiau ją“: „Nereikia bijoti konfrontacijos“.Ved. Rūta Kupetytė

Ukrainoje po praėjusios paros raketų smūgių vyksta restauravimo darbai. Ukrainos prezidentas sako, kad jo šalis nebus įbauginta raketų smūgių, o Ukraina bus dar labiau suvienyta. Apie tai diskusija su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Valdemaru Sarapinu, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala, žurnalistu Benu Gerdžiūnu.Ligonių kasos, patikrinusios, kaip gydymo įstaigose laikomasi vaistų skyrimo tvarkos – sukėlė nemažą šurmulį gydytojų gretose. Šeimos gydytojų profesinė sąjunga sako, jog šiuo metu nemažai jų rašo pasiaiškinimus dėl to, kad pagrįstai skyrė kompensuojamą vaistą gydymui tęsti pacientams, sergantiems krūtinės angina.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ – ar parduotuvės turėtų atiduoti privalomai maistą labdarai? Seime kilus idėjai įpareigoti didžiuosius prekybos centrus nebetinkamą parduoti maistą paaukoti labdarai, ja besirūpinantis „Maisto bankas“ tikina kol kas neturintis pajėgumų visą jį surinkti.Lietuvos verslo kultūra smarkiai pakito į gerąją pusę - pastebi Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda. Apie socialinę atsakomybę ir lietuvių įvaizdį už Atlanto, Jungtinių Valstijų saugių mokėjimų sprendimų lyderės „Shift4 Payments“ padalinio Lietuvoje vadovą kalbino Darius Matas.Vyriausybė Seimui šiandien teiks kitų metų deficitinį biudžetą. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį, tačiau pasigenda taiklesnių priemonių pažeidžiamiausioms grupėms. Plačiau apie teikiamą biudžetą kalbamės su finansų ministre Gintare Skaiste.Pasikeitus „Smiltynės perkėlos“ keltų grafikams kilo neringiškių pasipiktinimas. Žmonės sako, kad susisiekimas su žemynine dalimi jiems gerokai pasunkėjo, o po vidurnakčio grįžti į Neringą galimybės apskritai nebėra. Perkėlos atstovai aiškina, jog grafikas po vasaros sezono keisdavosi kasmet, tačiau šiemet dar labiau retinti reisų skaičių privertė visą Europą kaustanti energetinė krizė.Ved. Rūta Kupetytė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad deficitiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte yra pakankamai priemonių, kurios padės gyventojams amortizuoti aukštas maisto kainas. Opozicijai tvirtinant, kad valstybės skola jau priartėjo prie raudonos ribos, Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuvos ekonomikos būklei keičiantis iš esmės, 2023 metų valstybės biudžetas kitąmet būtų tikslinamas.Lietuvos Krašto apsaugos ministras mano, kad Rusija siekia visapusiškai įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą. Taip Arvydas Anušauskas LRT radijui komentavo pranešimus apie tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir nepripažintas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitarė dislokuoti bendrą karių grupę.Tarptautiniai apžvalgininkai pastebi, kad sustiprėję smūgiai Ukrainos miestams ir infrastruktūrai gali būti ir pokyčių Rusijos karinėje vadovybėje apraiška.Paryžiuje prasidėjo Lietuvos-Prancūzijos verslo forumas. Kokie įmonių lūkesčiai antroje pagal dydį ES rinkoje?Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas pradeda svarstyti, ar teisėtas Škotijos noras surengti referendumą dėl nepriklausomybės.Ved. Darius Matas

Kaune, Europos kultūros sostinėje - dar vienas išskirtinis įvykis šiemet: naktinis klubas „Lizdas“ ir Kauno miesto simfoninis orkestras pristato jungtinį projektą – „Kaunas 808 Orchestra“. Koks tai sumanymas? Iš repeticijos Kaune tiesiogiai kolegos Urtė Karalaitė ir Tomas Lukaševičius.Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į kino muziką. Šiuokart apie muziką filmui „Karalienė“, atskleidžiančią karališkųjų rūmų ir juose gyvenusios šeimos šaltį.Su muzika nuo pat vaikystės gyvenanti aktorė Gabrielia Kuodytė dabar daugiausia dėmesio skiria jaunųjų talentų parengimui aktorystei. Jos su bendraminčiais įkurta kūrybinė teatro ir muzikos erdvė „Šeši pojūčiai“ dabar labiausiai menininkę džiugina ir dominuoja jos gyvenime. Tačiau ne tik pedagogine veikla aktorė gali pasigirti: ir toliau kuria vaidmenis, o įvertinimai, tarp kurių ir Kristoforo statulėlė, byloja apie teisingą muzikų šeimoje užaugusios aktorės pasirinkimą. Apie muziką, aktorystę ir pedagogiką – Gabrielia Kuodytė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet   00:00 – N.Pacevičių keičia R.Jarutis 03:05 – klaustukai „Žalgirio“ žaidime 17:33 – šeichų projektas Eurolygoje 25:57 – žvilgsnis į „Ryto“ varžovus 34:32 – pasistiprinusi „Lenovo“

Šiais metais jau trečią kartą vyks naujos muzikos renginių serija „Kontaktas“, kurioje pristatomi nauji kūriniai, ypatingą reikšmę turi kūrybiniai procesai, apimantys kompozitorių ir atlikėjų bendradarbiavimą. Abi pusės kviečiamos eksperimentuoti, ieškoti naujų instrumentų raiškos būdų ir permąstyti savo kūrybines nuostatas. Apie tai pasakoja „Kontakto“ koordinatorė Silvija Čiuladytė ir vienas iš fstivalyje dalyvaujančių menininkų Tadas Stalyga.Architektūros fondo projektas „Pastatai kalba“ neaplenkė Šiaulių. Mieste pristatyta keliolika unikalių statinių, kurie stebina ne tik savo architektūriniais sprendiniais, bet ir istorijomis. Projekto rengėjai sako siekiantys žmonėms suteikti galimybę labiau pažinti ir patirti supančios aplinkos kokybės vertę. Tad tik per šį projektą duris lankytojam atvers pastatai, kurie įprastai yra visuomenei neprieinami. Daugiau apie tai iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vakar prasidėjo Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, šiemet kviečiantis permąstyti tikrovę. Šiųmetinė tema – realybės rekonstrukcijos – siūlo pažvelgti į realybę kaip į nuolat kintančią, judrią terpę, kuria laisvai manipuliuoja stebėtojo žvilgsnis. Neatsitiktinai festivalį, vyksiantį iki pat spalio 2 dienos Vilniuje, Kaune ir Alytuje, atvers dokumentinis filmas, 23 minučių trukmės miesto simfonija „Čia buvo Vilnius“. Tai – vieno ryškiausių šiandienos Lietuvos kino operatorių Eitvydo Doškaus režisūrinis debiutas. Daugiau – Austėjos Kuskienės pasakojime.Klasikinės muzikos naujienose: Praemium Imperiale muzikos premijos laureatas, keletas naujienų apie muzikos vadovų pozicijas Prancūzijos nacionaliniame ir Tamperės filharmonijos orkestruose ir paskutinis Emersono styginių kvarteto sezonas.„Mano tikslas – kad žmonės nebeskirstytų dienų į šventines ar ne. Šventė gali būti kasdien, ją gali sukurti drabužis“, – sako stilistė, drabužių dizainerė Kamilė Bukauskaitė. Apie kelią į saviraišką per stilių, apie mados pasaulio subtilybes ir įkvėpimus iš muzikos – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Alytaus miesto teatras gyvena įspūdingo masto projektu, jauniems žmonės atveriančiu neįtikėtinų galimybių. Būti tarptautinio šokio ir teatro projekto „People Power Partnership“ („Žmonių galia partnerystėje“) partneriu – ne tik garbė, bet ir proga augti, tobulėti, įgyti naujų patirčių. Apie laukiamą šokio spektaklį Alytuje ir 33 Alytaus teatro sezoną FM99 pokalbis su teatro vadove Inesa Pilvelyte.

Rugpjūčio pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos startavo su ilgalaikiu socialiniu viešų paskaitų ciklo projektu „Prieinamumas atveria galimybes“. Dar šį rudenį kiekvienas turės unikalią galimybę gyvai arba tiesioginės transliacijos būdu klausytis nemokamų paskaitų apie universalų dizainą, informacijos prieinamumą, lengvai suprantamą kalbą ir apie dar daug kitų ne mažiau aktualių ir įdomių temų.Projektas startavo rugpjūčio 25 dieną kūrybinėmis dirbtuvėmis Valakupių reabilitacijos centre, kur gausi žinomų Lietuvos menininkų komanda kūrė lengvai suprantamos kalbos tekstus paaiškinančias iliustracijas.Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba?Pokalbyje apie pagarbą ir meilę žmogui dalyvauja Eglė Čaplikienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Medikai įspėja, kad daugėja pacientų, norinčių esą išsivalyti organizmą geriant distiliuotą vandenį, tačiau tai – ne tik nebūtinas, bet ir potencialiai mirtingas sumanymas. Atsiranda ir iš tokios mados besipelnančių verslininkų, apie tai – LRT portalo žurnalisčių Irtautės Gutauskaitės ir Jurgos Bakaitės parengta istorija.Vangiai vyksta vaikų sveikatos tikrinimas prieš rugsėjį. Tėvai raginami pasirūpinti vaikų sveikatos tikrinimu prieš naujuosius mokslo metus.Palangoje, beveik 6 hektarų teritorijoje, 2023 metais bus pradėtos pirmojo Baltijos šalyse dalijimosi būstu projekto statybos – čia iškils poilsio ir darbo prie jūros kompleksas „Futuristai“. Projektas, į kurio plėtojimą investuojama 50 mln. EUR, išsiskirs ne tik tvariais techniniais sprendimais, bet ir nauju verslo modeliu, paremtu būsto dalijimosi idėja. Palangą pamėgę klientai galės tapti šio nekilnojamojo turto objekto gyventojų bendruomenės dalimi, tačiau mokėti tik už tiek laiko, kiek jame per metus gyvens.Mūsų pašnekovas verslininkas ir investuotojas, projekto sumanytojas, UAB „Vilniaus pakuotė“ įmonių grupės bendrasavininkas Mindaugas Mizaras ir Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.Kai kurie elektros vartotojai turėjo pastebėti, kad nuo liepos tarifas yra didesnis nei pasirašė sutartyje. Todėl kartais kyla nesusipratimų, liejasi emocijos, nes gyventojai įžvelgia klastą. Tačiau iš tiesų elektra pabrango visiems, nes valstybė padidino perdavimo tarifą. O tai padarė todėl, kad pirko dujų elektros gamybai. Tema domisi Marius Jokūbaitis.Aktualus pokalbis. Pa6nekovas Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.Ryškėja pilkos Marijampolės pataisos namų sienos. Piešinio autorius – Ričardas Gruodis, kuris dar pernai tapė kitoje sienų pusėje. Kartu su menininku prie piešinio ant Marijampolės pataisos namų sienos pasikalbėjo kolegė Urtė Korsakovaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Jeigu šį šeštadienį svečiuositės Klaipėdoje, turite progą apsilankyti ir „Šv. Magdalenos naktis“ renginiuose. Projektas ypač aktualus krūties vėžiu sergančioms ar rizikos grupėje esančioms moterims.Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, po krūties vėžio diagnozės susiduriančios su psichoemociniais sutrikimais, dėl taikomo gydymo patiriančios šalutinius reiškinius: plaukų slinkimą, rankos tinimą. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją pasakoja Lietuvos vėžio asociacijos pirmininkė bei gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.Kita laidos tema – odos nudegimai, kuriuos sukelia nuodingasis Sosnovskio barštis. Nors ši piktžolė Lietuvoje yra aktyviai naikinama, visgi pievose, prie gyvenamųjų namų ar parkuose šių augalų vis dar galime sutikti. Svarbiausia – Sosnovskio barščio neliesti, nerauti, jį pjaunant svarbu dėvėti tinkamą, odą dengiančią aprangą ir saugoti veidą bei akis. Mat Sosnovskio barščiuose yra labai stipraus alergeno, dėl to augalo sultys, patekusios ant odos, gali sukelti ir trečio laipsnio nudegimą. Kokių priemonių reikėtų pirmiausia griebtis, jeigu kontakto su šiuo nuodingu augalu išvengti nepavyko ir kaip atrodo tolesnis nudegimų gydymas – pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu.Ved. Laura Adomavičienė

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas aptaria Gedimino Žiemelio krepšinio projektą, o BN+ nariams skirtoje dalyje atsako į žiūrovų klausimus. Temos: Įžanga apie BasketNews planus (0:00); Nesuprantamas Žiemelio projektas (5:28); Žiemelio noras skaldyti (16:20); Ar Žiemelio ryšiai su Rusija – didžiausias blogis? (25:06);

Savaitinė sporto apžvalga „O, Sportas!“. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas, Justas Naulickas ir Rolandas Jarutis.

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Sekite mus „Instragram“ tinkle: https://www.instagram.com/krepsinisnet/ 00:00 – aikštelėje dominavęs „Rytas“ 12:12 – sprogusios emocijos 18:10 – kur apsauga? 21:03 – skanduotė 24:30 – teisėjų darbas 29:30 – emocinis fonas prieš 4 mačą 32:25 – dar vienerios rungtynės „Jeep“ arenoje 37:06 – Jankūno atsisveikinimas 43:12 – G.Žiemelio projekto nutraukta tyla 55:08 – „Maccabi“ fiasko 59:28 – ar reikia dviejų Belgrado klubų Eurolygoje 1:05:10 – permainos Vitorijoje 1:09:13 – ką priimti į Eurolygą

Rūpestis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais – senyvo amžiaus, vienišais, negalią turinčiais asmenimis, taip pat mamomis su vaikais, paskatino skirtinguose Lietuvos miestuose veikiančias socialines paslaugas teikiančias įstaigas dalyvauti įsidiegiant EQUASS Assurance Kokybės sistemą.Natalja Markovskaja, EQUASS projekto koordinatorė ir Jūratė Tamašauskienė, dienos centro „Šviesa“ direktorė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė pasakoja apie pokyčius, patiriamus, kasdieniniame darbe, pradėjus diegti sistemos įrankius. Orientacija į asmenį, teisė dalyvauti, lyderystė, nuolatinis gerinimas – tai pamatinės EQUASS standarto vertybės, kurias būtina formuoti ir puoselėti mūsų šalies socialiniame gyvenime. Projektas, atnešęs naujovių į šalies socialinį sektorių, šiandien duoda rezultatų: jau 118 socialines paslaugas teikiančių įstaigų suteiktas EQUASS Assurance sertifikatas, o tų įmonių socialiniai darbuotojai, naudodamiesi sistemos suteiktais profesiniais įrankiais, jaučiasi emociškai laisvesni, paslaugų gavėjai – laimingesni.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kodėl europietiškumas šiandien nemenkos Lietuvos visuomenės dalies išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip lietuviškajai tapatybei priešingas bei pavojingas darinys? Ar įmanomas lietuviškosios tautinės tapatybės ribų ir pozityviųjų europietiškumo prasmių suartėjimas?Kiek ir kaip Rusijos Federacijos karas Ukrainoje skatina Europos visuomenės ir Bendrijos politinio elito savistabos bei savivokos procesus? Kaip šį karą ir su juo susijusias grėsmes Ukrainai bei Europai padeda suvokti totalitarizmo studijos bei resentimento sovietinei civilizacijai kritinis apmąstymas? Kaip reikia (ir ateityje) reikės Europos Sąjungai reikės elgtis su Rusijos Federacija, kurios veiksmai meta iššūkį visam Vakarų normatyviniam pasaulėvaizdžiui?Kokius diplomatine prasme svarbiausius iššūkius teko spręsti XX-XXI a. sandūroje Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos Sąjungos? Kokius tikslus turėtume sau iškelti rengdamiesi 2027 metais įvyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai? Į kokius dalykus reikėtų kreipti dėmesį galvojant apie Lietuvos buvimą pokarinėje Europos Sąjungoje?Kokia bus Europos ateitis ir ko ta ateitis nori iš mūsų?Pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto docente Nerija Putinaite bei diplomatu, buvusiu Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje Ryčiu Martikoniu.Ved. Aurimas Švedas

Rusijai įsiveržus į Ukrainą ne tik politologai, karo ekspertai, istorikai, bet ir religijotyrininkai suskato gręžtis į praeitį ir ieškoti šio beprasmio karo priežasčių. Buvo prisiminti graikų apeigų katalikai, kitaip vadinami unitais. Tai viena gausiausių Ukrainos krikščionių bendruomenių, šalia stačiatikių Bažnyčios, kuri pradėjo skilinėti, kai Putino kariuomenė okupavo Krymą. Maskvos patriarchui Kirilui palaiminus brolžudišką karą, vis daugiau stačiatikių atsisako priklausyti priešiškoje valstybėje esančiai Bažnyčios hierarchijai ir renkasi Ukrainos stačiatikių Bažnyčią, kuriai nepriklausomybę nuo Maskvos suteikė Konstantinopolio patriarchatas. Plūstelėjus į Lietuvą ukrainiečių karo pabėgėliams netrukome sužinoti, jog daugeliui tikinčiųjų paguodos, ramybės ir vilties vieta tapo nuo LDK laikų Vilniuje veikianti unitų Švč. Trejybės bažnyčia, o šalia esantis bazilijonų vienuolynas kaip kuriems tapo ir laikinais namais. Apie unitus kaip religinį ir geopolitinį projektą pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas Remigijus Černius.Ved. Jūratė Kuodytė

Jungtinėje Karalystėje 30 įmonių pusę metų vykdys bandomąjį projektą – darbuotai dirbs 4 dienas per savaitę ir bus matuojama, ar turėdami ilgesnius savaitgalius žmonės dirba produktyviau.Lietuvoje irgi yra įmonių, kurios savo iniciatyva yra įvedusios 4 darbo dienų savaitę. Kaip joms sekasi?Kokie augalai stiprina imunitetą? Pokalbis su knygos „Imunitetą stiprinantys augalai. Vaistiniai, kultūriniai, gėlynų, egzotiniai augalai bei grybai“ autoriumi, Anykščių meru Sigučiu Obelevičiumi.Koks Vilnius buvo prieš 699 metus? Šiandien švenčiame Vilniaus 699-ąjį gimtadienį. Apie tai su VU rektoriumi, istoriku prof. Rimvydu Petrausku.Ved. Agnė Skamarakaitė