Podcasts about pokalbio

Anksčiau nei su federacijos vadovais ar rinktinės treneriais Jonas Valančiūnas susitiko su Jonu Miklovu ir Karoliu Tiškevičiumi. Jūsų dėmesiui – atviras, nuoširdus ir betarpiškas pokalbis su Lietuvos rinktinės kapitonu. Pokalbio partneriai: - Boozt.com švenčia 3 metų gimtadienį Lietuvoje! Šia proga beveik visam asortimentui taikomos nuo 30% iki 50% nuolaidos! O jei rasite prekių be nuolaidų – pasinaudokite mūsų kodu BASKETNEWS30, kuris suteiks 30% nuolaidą viskam! Kodas galioja perkant bent už 69 Eur, iki gegužės 31 d., nuolaida nesumuojama su kitomis nuolaidomis ir kodais. – Oficialu - tik Telia 5G veikia net 95 % Lietuvos, faktas. Tik dabar užsisakęs Telia 5G internetą namams išsirink dovaną: Samsung Galaxy planšetę arba išmanų žiedą RingConn. Ir mėgaukis numeris vienas greičiausiu Telia mobiliuoju ryšiu visoje Lietuvoje. Ryšių reguliavimo tarnybos 2025-05-07 duomenys, tikėtinos operatorių 5G tinklų aprėptys teritorijoje procentais pagal silpną signalo lygį. Daugiau informacijos: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos/. Ryšių reguliavimo tarnybos 2025 m. mobiliojo ryšio greičio matavimų duomenimis „Telia“ mobilus ryšys yra greičiausias Lietuvoje. Daugiau informacijos: https://matavimai.rrt.lt/. Temos: Ilgai lauktas svečias (0:00); Tėtis Jonas sūnaus rungtynėse Estijoje (2:13); Kaip garsi pavardė spaudžia vaikus (5:58); Konlfliktas su Pačėsu ir būsimas pokalbis su Kurtinaičiu (11:45); Buzelio sprendimas ir kas jei nelieka Pačėso? (23:38); Kodėl Buzelis mums toks svarbus? (32:08); Neregėta Buzelio koncentracija (40:38); Jono bendravimas su Buzeliais (47:18); Jono pažadai dėl žaidimo Europoje, karjeros NBA pabaiga ir skausmai (50:30); Mainai į Sakramentą ir žaidimas su Domu ir Kleiza (55:48); Pačėso aktyvumas internete (1:04:58); Sumažėjęs JV vaidmuo ir Sabonio sveikata (1:06:34); Priekaištai praeities rinktinėms – pagrįsti ir ne (1:12:17); Filipinuose užpykęs Sėkla ir jo skambutis Valančiūnui (1:23:00); Aukštaitijoje siautėjanti meška (1:26:33); Laikas išsiaiškinti su Pačėsu (1:28:00).

Seimo liberalai vėl siūlo išbraukti gegužės 1-ąją iš nedarbo dienų sąrašo. Pokalbio dalyviai - Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, ir Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius.

Studijoje svečiuojasi kompozitoriai Domantas Pūras, Ignas Šoliūnas ir Jokūbas Preikša – šiuolaikinės elektroninės muzikos trio „El Chico Fuendre“, įsikūręs Vilniuje. Grupė savo kūryboje jungia įkvėpimus iš vokiečių krautroko ir Indijos tradicinės muzikos, o gyvuose pasirodymuose kuria psichodelinio roko ir analoginių sintezatorių persmelktus garsovaizdžius.Šv. Velykų dieną „El Chico Fuendre“ pristato savo naują singlą „Raga for Roaring Sky“, o mėnesio pabaigoje – ir visą albumą Ragas for City Dwellers.Pokalbio metu grupės nariai dalinasi jiems svarbiais mėgstamos muzikos įrašais, pasakoja apie kūrybines įtakas, siekius, komponavimo būdą ir koncertinę veiklą.Ved. Lukas Devita

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kodėl mums reikia gamtos ir koks yra ryšys tarp žmogaus psichinės sveikatos ir buvimo gamtoje? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docente Ieva Misiūne.Pokalbio klausykite šiandien LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Po pokalbio su Jungtinių Valstijų prezidentu, Vladimiras Putinas sutinka 30-čiai dienų sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams, tačiau su visiškomis paliaubomis nesutinka. Ukraina sako, kad iš esmės idėjai pritaria, tačiau atkreipia dėmesį, kad po pokalbio Rusija iškart surengė apšaudymų virtinę.Vis labiau prastėjant kelių, tiltų ir viadukų būklei Lietuvoje kitąmet turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Jame bus kaupiamos lėšos iš įvairių šaltinių, vienas pagrindinių – elektroninė kelių rinkliava, kuri pakeis dabartines vinjetes, planuojama patrigubinti mokamų kelių skaičių.Ar reikia Lietuvai valstybinio Kelių fondo?Rinkose – aukso amžius. Aukso kaina muša rekordus. Ką tie rekordai sako apie pasaulį, kuriame gyvename?Dar praėjusiais metais Kaunas pasiūlė daugiabučiams, kurie nori įsirengti priedangas rūsiuose, padengti išlaidas, tačiau iki šiol atsirado vos penkios paraiškos, iš kurių trims skirtas finansavimas. Kodėl gyventojai taip vangiai domisi priedangų įrengimu?Kaunas trečdaliu sumažino finansavimą jubiliejiniam Pažaislio muzikos festivaliui. Kas lėmė tokį komisijos sprendimą?Ved. Rūta Kupetytė

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Bendrame šalių pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“. Todėl, anot ministrų, atsižvelgiant į nestabilią saugumo aplinką, būtina įvertinti visas priemones atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti.Jungtinių Valstijų prezidentu ruošiantis kalbėtis su Rusijos prezidentu apie galimas taikos paliaubas Ukrainoje, pats Donaldas Trampas pareiškė, kad daug detalių dėl taikos su Putinu jau suderinta. Pokalbio išvakarėse Trampas teigė, kad daug dėmesio bus skiriama teritorijoms, tam tikro turto dalyboms bei branduolinėms jėgainėms.Parlamentarai nusprendė padaryti pertrauką svarstydami demokratės Agnės Širinskienės pasitraukimo iš Seimo vicepirmininkės pareigų klausimą.Rusijos noras rizikuoti Vakarų šalių gyventojų gyvybėmis yra išaugęs, todėl ir hibridinių atakų, pavyzdžiui, teroristinių aktų, kokį Rusijos tarnybos planavo surengti IKEA prekybos centre Vilniuje, ateityje bus tik daugiau. Anot NATO generalinio sekretoriaus patarėjo inovacijų, hibridinių grėsmių ir kibernetinių sistemų klausimais Džeimso Aparturajaus, hibridinio rusijos karo prieš Europą nesustabdys ir Ukrainos karo pabaiga.Ved. Madona Lučkaitė

Pokalbio pradžioje remiksuota kompozitoriaus Vangelio ištrauka iš 1982-ųjų kino juostos „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ garso takelio skamba neatsitiktinai. Tik formatas – ne filmas, o serialas, ne vaizdo, o garso, ne 1982-ųjų, o ką tik išleistas, ne „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, o „Įsilaužimas Baltijos mieste“.Radijo stoties LRT KLASIKA bangomis transliuojamas, LRT radiotekoje randamas kūrinys klausytojus nukelia į tolimos distopinės ateities metropolį. Jame liudijame ir žmogaus bei technologijų simbiozę, dirbtinio intelekto raidą, transhumanistines idėjas, ir elementarias laimės, meilės, laisvės, tikrojo savęs paieškas.Apie garso serialą „Įsilaužimas Baltijos mieste“ pasakoja scenarijaus autorius ir režisierius Karolis Balčius bei pagrindinius Elizabetos ir Mato vaidmenis atlikę Giedrė Račkaitė ir Edvardas Guželis.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

BN pokalbių laidoje – sausio 22-ąją karjeros taškų rekordą pagerinęs Marekas Blaževičius. Vilniaus „Wolves“ aukštaūgis prisiminė etapą Ispanijoje, reagavo į dėmesio sulaukusius epizodus, atsakė į „Ką mieliau padarytum?“ klausimus bei žvelgė į vilkų sezoną. Pokalbio partneris: – ARAS - kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ Temos: Rekordinės Mareko rungtynės (0:00); Sugrįžimas į Europos turnyrą ir lietuvių svarba vilkuose (02:56); Ispanijoje Marekas žaidė ketvirtu numeriu (06:45); Kovingas Blaževičiaus charakteris ir prakirstas Galdiko antakis (09:39); Moncho Fernandezas – treneris, vadinęs Mareką sūnumi (14:10); Aukšti Dainiaus Adomaičio standartai ir emocinga pertraukėlė (16:31); Pagarba Maksvyčiui dėl atviro atsakymo (19:03); Draugystės su Westermannu, Pustovijumi ir Kovliaru (20:30); Motiejūno „ne“ Mareko norui vykti į Panevėžį (23:32); Šokas dėl Janio Timmos (25:22); Sunkiausias varžovas ACB lygoje ir akistatos su Šaru (27:30); Kodėl Marekas nemeta tritaškių? (31:00); Cowano galimybės Eurolygoje (34:36); Jogėlos situacija Ispanijoje (38:11); „Wolves“ rūbinę pakeitęs Magro (40:30); Kokios komandos vasarą siūlė kontraktą Marekui? (44:17); Atsiribojimas nuo socialinių tinklų (45:38); Kvietimas į rinktinę ar kvietimas į NBA? (49:29); Neprofesionalus pokalbis su Kairiu (50:47); Laimėtum 3 titulus skirtingose komandose ar būtum 3 metus be titulų? (52:30); Lemtinga nesportinė pražanga Europoje ar LKL titulas? (53:38); KMT turnyras ir „Wolves“ šansai nugalėti „Žalgirį“ (54:27).  

Šios laidos svečias – charizmatiškasis renginių ir laidų vedėjas Rolandas Mackevičius. Pokalbio metu jis dalinasi savo mintimis apie darbą, savo požiūrį į pykčius bei diskordą. Laidoje taip pat išgirsite vedybinį patarimą ir įspūdžius iš Safario. 00:00 Rolandas Mackevičius 5:22 Darbas 11:52 Vestuvės 17:40 Pykčiai 20:38 Diskordas 26:58 Nepatogūs klausimai 36:54 Kelionė YouTube nuoroda: https://youtu.be/oIBjqIx6ADM

Studijoje svečiavosi LRT Opus Talentas konkurso trečios vietos laimėtojas, elektroniką su melancholijos prieskoniu kuriantis „LORUS" (Laurynas Vytas).Pokalbio tikslas buvo pakalbėti apie naują singlą ir būsimą albumą tuo pačiu pavadinimu „Everchanging", na ir neįtikėtinomis istorijomis apipintą vaizdo klipą, tačiau pradėjęs klausyti Lauryno ne mažiau sunkiai įtikimos muzikinės priešistorės, patirčių Londone, kurių sako niekada nekartosiantis - supratau, kad laiko aptarti būsimam albumui neliko.Niekis, nuo dabar kas savaitę pasirodys po naują „LORUS" albumo singlą, kol materializuosis visas albumas, o tada jis pažadėjo sugrįžti.Lauksiu!Domėjosi Rimvydas Černiauskas

Pokalbio pradžioje grupės daina „Nutirpęs“ – neatsitiktinai. Vis dar lengvai tirpstama, kaip galbūt saldžiai beskambėtų, ir nuo ketverto skambesio. 2020-aisiais triumfavę muzikos inkubatoriuje „Novus“, jaunų grupių konkurse „Garažas“ užėmę II vietą, po metų išleidę debiutinį albumą „Atgaiva“, o 2023-aisiais – antrąjį, pavadinimu „Nuvytusi Meilė“ (abu jie – LRT OPUS savaitės albumai), kolektyvas iš Šakių grįžo su nauja kūryba. Grupė verčia klausytojus „Aukštyn Kojom“, pristato ne tik dainą, bet ir šios vaizdo klipą, o taip pat koncentruotai ruošiasi itin svarbiam koncertiniam turui, nes, kaip sako patys, soliniai pasirodymai – ypatingi.Nors sostinėje lauke – gana pilka, LRT OPUS studijoje – „Mėlyna“. Tiksliau, dvi grupės ketvirtosios: vokalistė, gitaristė Beata Beatričė Šiuikaitė ir bosistas Saidas Stiklius.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Pokalbio tema – naujas Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romanas „Vivat Regina!“, kurį išleido leidykla „Apostrofa“.Kas yra paralelinių istorijų romanas? Kaip būtų galima nusakyti paralelinių istorijų romano santykį su paralelinėmis biografijomis?Romano „Post scriptum“ D.Staponkutė rašo: „Šiame romane siekiau apmąstyti istorijos, politikos ir žmogiškosios būties paraleles, pasirinkusi dviejų Europos pakraščių, dviejų karalienių, dviejų moterų, dviejų meilės istorijų sugretinimą. Paralelės amžinos, jos nesusikerta, viena apie kitą nežino, atskirtos nustoja lyginimo stebuklo, o sugretintos viena kitą papildo ir, jei į jas giliniesi, padeda atverti istorinę tiesą ir geriau suprasti dabartį.“ Kokie dalykai atsiskleidė sugretinus venecijietės Kotrynos Kornaro (Caterina Cornaro, 1454-1510) ir lietuvės Barboros Radvilaitės (1520-1551) gyvenimus? Kaip paveikia žmogaus likimą gyvenimas pakraštyje, paribyje, paraštėje?Romane išryškinama mintis – abi karalienės buvo matomos ir tuo pat metu nematomos. Pastarąją idėją pabrėžia ir knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ką įsižiūrėję į beveidžius karalienių portretus pamatysime? Dviejų moterų veikimo politiniame lauke, dviejų valdovų negalėjimo valdyti dramą? O gal moteris, iš kurių buvo mėginama pavogti jų likimą?Keturių kūrinio struktūrą išlaikančias kolonų vaidmenį atlieka keturios emocijos: meilė, neapykanta, vienatvė, nostalgija. Kodėl praktiškai visi svarbiausi romano herojai yra supančioti nostalgijos tam kas patirta arba, deja, neišgyventa, voratinklio?Nepaisant to, kad Kotryna Kornaro ir Barbora Radvilaitė gyveno visiškai skirtingose realybėse, šių moterų erdvėlaikį susiejo vyro figūra – mokytojas, filosofas Chrizostomas. Kas buvo šis žmogus, atkeliavęs iš pietų Europos į šiaurę, praleidęs LDK didelę savo gyvenimo dalį, ir savo pasakojimuose sukūręs dviejų valdovių portretus? Kaip ir kokiomis proporcijomis kuriant šio veikėjo portretą buvo sulietos meninė ir istorinė tiesos?Pokalbis su filosofe, kultūrologe, vertėja ir rašyta Dalia Staponkute.Ved. Aurimas Švedas

2024 metų gegužės 12 dieną dalyvausime referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Šiame straipsnyje yra nusakomos sąlygos, kas gali gauti Lietuvos pilietybę. Referendumui teikiamas klausimas, ar Lietuvos piliečiai pritaria Konstitucijos pakeitimui, kad žmonės galėtų turėti Lietuvos ir kitų šalių pilietybę.Pokalbio tema – kaip skirtingose epochose formavosi ir keitėsi Lietuvos valstybės piliečio samprata, kokias teises ir pareigas šie piliečiai turėjo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos valstybės pilietybė buvo įgyjama arba prarandama?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikais, prof. dr. Tamara Bairašauskaite, doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, dr. Jonu Drungilu ir dr. Artūru Svarausku.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbio metu su grupe „ILLUME" sėdame į jų autobusą ir keliaujame po albumo kūrinius bei istorijas.Pasirodo, "Bus Ride" turėjo būti grupės pavadinimas, tačiau juo pavadintas pirmasis grupės kūrinys, o dabar ir visas pirmasis mini albumas. Ši ir daug kitų istorijų - pokalbyje, kuriame kaip ir priklauso kelionėje, ir po lankas pasivažinėjom.Kartu važiavo Rimvydas Černiauskas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir dr. Giedre Purvaneckiene. Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Ved. Darius Matas

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Aidų“ žurnalas, gyvavęs išeivijoje kone penkis dešimtmečius. Atkūrus nepriklausomybę, stropiai perskaityti senojo „Židinio“ tomeliai Lietuvoje išsyk virsta „Naujuoju Židiniu“, kuris, suėmęs netrukus ir „Aidų“ paveldą, tebegyvuoja iki šiol. Nuostabi šimtmečio istorija, atkaklus, užsispyręs tęstinumas, apie kurio vaisius ir kalbėsime šioje laidoje. Pokalbio dalyviai – filosofas ir kultūrologas Vytautas Ališauskas, vienas iš „Naujojo Židinio“ tėvų kūrėjų, ir dabartinis žurnalo redaktorius istorikas Antanas Terleckas.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Vienas pirmųjų Lietuvos tatuiruočių meistrų, nuo 1997-ų metų šioje srityje dirbantis Tomas Olšauskas (Tomas Tattoo), dalinasi prisiminimais apie tatuiruočių meno pradžią Lietuvoje bei eksperimentus ant savo kūno.Meistras neigia su tatuiruotėmis siejamus mitus bei atskleidžia iššūkius, su kuriais susiduria kone visą parą trunkančiame kasdieniniame darbe.Pokalbio pabaigoje Tomas tiesiai šviesiai atsako, ką mano apie žmones be tatuiruočių ir kas šios meno rūšies laukia ateityje.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Pokalbio epicentre – viena sukaktis. 1773 m. spalio 14 dieną Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Tautinė edukacinė komisija, pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija.Kokiomis aplinkybėmis gimė ši komisija?Kaip derėtų vertinti Tautinės edukacinės komisijos atsiradimą – kaip integralią pastangą atlikti svarbius institucinius pertvarkymus bei reformas jungtinėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje, o gal kaip pavykusį, tačiau vis tik išskirtinį projektą to meto valstybėje?Ar Tautinė edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Kokiu keliu naujos švietimo sistemos kūrėjai ėjo – Abiejų Tautų Respublikos švietimo centralizacijos ar decentralizacijos?Šiandien Lietuvos švietimo sistemos funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be sklandžiai vadovėlių rengimo, spausdinimo bei platinimo industrijos. 1775 prie Tautinės edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Kiek Tautinės edukacinės komisijos epochoje vadovėlių rengimo bei leidybos procesai buvo centralizuotai prižiūrimi ir (reikalui esant) įtakojami? O gal ši sfera buvo palikta improvizacijai ir savieigai?XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų.Kokių dalykų jaunąją kartą siekė mokyti Apšvietos epochos idealais tikintys edukatoriai?Kaip būtų galima nusakyti šios įstaigos įtaką XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vykusiems procesams, keitusiems visuomenę ir valstybę?Kodėl carinės Rusijos imperija, sužlugdžiusi Abiejų Tautų Respubliką, nepanaikino Lietuvoje Edukacinės komisijos iki pat 1803 m.?Ką būtų galima laikyti svarbiausiu Tautinės edukacinės komisijos nuveiktu darbu?2023 m. gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija.“ Kokius svarbiausius uždavinius sau kėlė šio renginio organizatoriai formuodami konferencijos programą? Kiek pavyko įgyvendinti šiuos tikslus? Kokią vietą konferencijos darbe užėmė Tautinės edukacinės komisijos istorija?Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas(M. Požerskytės nuotr.)

Ko galėtume išmokyti savo vaikus apie patį mokymosi džiaugsmą? Kodėl mūsų lūkesčiai gali pakišti koją vaikų norui mokytis? O koks šiandienos mokytojo vaidmuo? Apie tai kalbamės su edukologe, socialinių mokslų daktare, Vilniaus privačios gimnazijos vykdančiąja direktore Agne Liubertaite-Amšieje. Pokalbio rėmėjas https://www.yesforskills.lt/

Pokalbio epicentre – medijų menininko Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“, ką tik pristatytas Lietuvos visuomenei.Filmo veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje. Tai – lūžio taškas, kai keičiasi pasaulis. „Tai kadu gi tas svieto galas, ar grait?“ – nuskamba klausimas iš vieno filmo herojaus lūpų. Šis klausimas adresuotas ir mums, gyvenantiems XXI-ąjame amžiuje ir besijaučiantiems taip lyg žemė slystų mums iš po kojų. Apie kokią pasaulio pabaigą pasakoja mums filmo herojai? Ar jie suprastų mus apnikusias pasaulio pabaigos baimes? Ką mes galime (jeigu galime) vieni kitiems pasakyti?Kino leidybos kompanija „Taip toliau“ pristatydama filmą „Čiulbanti siela“ suformuluoja klausimą: „O kas, jei tas glaudus žmogaus ir gamtos ryšys nebūtų nusilpęs? Galbūt dabar gyventume daug darnesniame pasaulyje?“ Pastarąjį klausimą Antropoceno akivaizdoje svarsto daugybė istorikų, filosofų, antropologų, biologų tuo pačiu bandydami suvokti, kada ir kokie mūsų sprendimai nulėmė mūsų civilizacijos kelią ir tuo pačiu pažeidė ekosistemą, kurioje gyvename.Mes, deja, negalime grįžti atgal, tačiau galime mąstyti apie vis dar įmanomas alternatyvas. Ar filmas „Čiulbanti siela“ kalba apie utopijos poreikį XXI amžiaus žmogui?„Vienas iš filmo tikslų ir buvo padėti žiūrovams pasinerti į kitą realybę“, - sako D. Narkevičius. Kokias galimybes režisieriui ir visai kūrybinei komandai atvėrė 3D technologijos ir kur šios technologijos apribojo jų manevro laisvę?Filmą „Čiulbanti siela“ galima pamatyti per Rytų Europos kaip paslaptingo paribio, kuriame dedasi keisti dalykai, prizmę. Ar tokio įspūdžio filmo kūrėjai ir siekė?Pokalbis medijų menininku, kino filmo „Čiulbanti siela“ režisieriumi Deimantu Narkevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbio epicentre - italų žurnalistų klajonės po Lietuvą (bei kitas Baltijos šalis) ir Vilnių tarpukario epochoje. Ką jie patyrė keliaudami po nepažintos, kitokios ir keistos Europos lopinėlį ir kaip pasakojo apie savąsias patirtis?Kiek italai savojoje spaudoje publikavę tekstus apie keliones po Baltijos šalis, matė jose istorinius, kultūrinius ir kitokius skirtumus? O gal žvelgiant iš Romos arba Milano gyventojo perspektyvos šios šalys buvo vientisas paslaptingas paribys tarp Europos civilizacijos ir azijietiško kitoniškumo?Kokie Baltijos ir Lietuvos kraštovaizdžio ypatumai italų žurnalistams, rašytojams, keliautojams, publicistams tapdavo svarbiais ženklais arba simboliais, jog jie atsidūrė nebe visai įprastoje Europoje?Kaip jautėsi keliautojai kirsdavę Baltijos šalis ir bolševikinę Rusiją skiriančią sieną? Ar keistumo ir svetimumo jausmas sustiprėdavo?Kiek pastarieji italų keliautojų pasakojimai atitinka amerikiečių istoriko Larry Wolffo tezę, esą Rytų Europa yra kultūrinis konstruktas, atsiradęs didžiuosiuose Europos centruose XVIII amžiuje priešpriešinus jį Apšvietos kultūrai, su kuria patys stebėtojai tapatinosi?Kaip dviems XXI a. Vilniuje gyvenantiems italams kilo mintis imtis savo tautiečių patirčių ir pasakojimų tyrimų, kurie virto knyga „Baltijos Rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją, 1918-2018” (Kaunas, 2019) ir dokumentiniu filmu „Piove a Wilno“ (2023)?Pokalbis su istoriku, Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu dr. Andrea Griffante ir grafiniu dizaineriu, kino režisieriumi, istorijos tyrinėtoju Giorgio Ruggeri.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbio epicentre – gyva ir aštri, intriguojanti, poleminiu įkarščiu pulsuojanti amerikiečių antropologo David Graeber knyga „Šūdmalos darbų teorija“.Kokius darbus, anot D. Graeber, galima vadinti šūdmala? Kaip reikėtų iššifruoti mokslininko sukurtą šūdmalos darbus dirbančių žmonių klasifikaciją? Kas yra „liokajai“, „smogikai“, „lipniaškės klijuotojai“, „varnelių dėliotojai“ ir „brigadininkai“?Kodėl šūdmalos darbus dirbantys žmonės nuolat skundžiasi, kad yra nelaimingi? Juk nemaža jų dalis gauna padorų, o neretai – ir nepadoriai gerą atlygį?D. Graeber nuomone, turtingose visuomenėse apie 40 proc. kasdien į darbą vykstančių žmonių užsiima šūdmala. Kaip antropologas paaiškina šį paradoksą? Juk kapitalistinė sistema visų pirma yra orientuota į darbo efektyvumą ir pelno siekimą! Kodėl mes, kaip visuomenė, nesipriešiname beprasmių darbo vietų gausėjimui?Kokios yra politinės šūdmalos darbų pasėkmės?Kokias išeitis siūlo antropologas Vakarų visuomenei, grimztančiai į beprasmių darbų pelkę?Pokalbis su poetu, rašytoju, vertėju Aisčiu Žekevičiumi, į lietuvių kalbą išvertusiu David Graeber knygą „Šūdmalos darbų teorija“.Ved. Aurimas Švedas

2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“. Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs Patočkos, Vaclavo Havelo, M. Kunderos, J. Hašeko ir kitų čekų rašytojų kūrinius. Jis taip pat daug metų dėstė Čekijoje, gyveno Prahoje 1987-1990 m., bičiuliavosi su čekų disidentais ir intelektualais. Laidoje A. Grybauskas dalinasi savo turtingais prisiminimais ir unikaliomis patirtimis. Pokalbio metu taip pat gvildenami klausimai apie literatūros ir politikos santykį, disidentinės veiklos prasmę, Lietuvos ir Čekijos panašumus bei skirtumus.Ved. Simas Čelutka

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka

Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“. Ši knyga turėtų būti svarbi ne tik centro dešinės vidinėms tapatybės refleksijoms, bet ir puikus pavyzdys su idėjomis ir intelektualiniu Lietuvos paveldu dirbantiems istorikams, filosofams ir politikos mokslininkams.Laidoje su knygos autoriumi svarstome apie Lietuvos centro dešinės intelektualinės tradicijos raidą ir ypatumus, tiek visuomenėje geriau žinomus mąstytojus (A. Maceina, S. Šalkauskis), tiek ir mažiau žinomus vardus (A. Jakštas-Dambrauskas, M. Krupavičius, P. Dielininkaitis). Pokalbio metu aptariami šie klausimai: koks yra konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos santykis? Kodėl centro dešinė skeptiškai vertina valstybę ir jos galios naudojimą? Kaip suderinamas asmens akcentavimas su bendruomeniškumu ir politiniais interesais? Kaip galima paaiškinti šiandieninę TS-LKD partijos vidinę įtampą tarp konservatyvaus ir krikdemų flango? Apie visa tai – pokalbis su J. Dementavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Sveiki įsijungę naują „Mama, ką valgom?“ rubrikos pokalbį, kuriame aš, Morta Belenavičienė, kalbuosi su gydytoja osteopate Elena Kublickiene. Eleną pasikviečiau norėdama išgirsti apie kūdikių sėdėjimą valgymo kėdutėje bei kramtymą, tačiau ji papasakojo dar daugiau įdomių dalykų apie mūsų kūnus. Beje, nenustebkite, kad pokalbio įraše mano balsas skamba keistai – įrašinėjant pokalbį buvau dar šiek tiek užkimusi, o tai buvo paskutinė proga įrašyti pokalbį prieš Elenai išvažiuojant. Labiausiai knietėjo sužinoti, ar valgymo kėdutėje sėdinčiam vaikui yra svarbi kojų atrama bei taisyklinga sėdėsena (bei kokia ta taisyklinga sėdėsena yra), tad buvo įdomu išgirsti gydytojos osteopatės įžvalgas apie tai. Pokalbio pradžioje Elena papasakojo ir apie osteopatiją – kuo ji ją patraukė, kaip atrodo diagnozės procesas, kaip svarbu atsižvelgti į visą kūną, nes visiškai viskas mūsų kūne yra susiję, kaip ieškant sprendimo ir taikant gydymą reikia žvelgti plačiau, nei tik į tą vietą, dėl kurios skundžiasi pacientas, o kartais – net ir į jį supančią aplinką: tėvus, senelius (ypač, jei gydomas vaikas). Šiuose pokalbiuose dažnai miniu vaiko vedamo primaitinimo metodą, kuriuo su kietu maistu supažindinau ir savo vaiką, tad buvo be galo svarbu aptarti ir springimo bei žiaukčiojimo skirtumus, burnoje veikiantį kramtymo mechanizmą, kaip atrodo mokymasis kramtyti ir kodėl jis toks svarbus pažindinantis su maistu. Man pačiai daugiausia ramybės suteikė žinojimas, kad žmogaus organizmas labai protingai sukurtas, tad ir mokantis valgyti bei kramtyti kūdikio burnoje veikia įvairiausi apsauginiai mechanizmai (pavyzdžiui, žiaukčiojimas), todėl didesnis maisto gabaliukas burnoje nebūtinai reiškia springimą. Kaip visuomet, už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai „START FM“. O dabar – kviečiu klausytis pokalbio! Morta

Prie mikrofono vėl įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Šįkart noriu jus pakviesti pasiklausyti Kornelijos Mekionytės-Covacci, kuriančios tinklaraštį „Tik ne košė“, pasakojančios apie savo kūdikio primaitinimo patirtį ir besidalinančios naudingais patarimais kitoms šeimoms. Vienas toks patarimas apie maisto produktų šaldymą sugundė ir mane pasikviesti Korneliją pokalbiui. Pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kaip ji atsirado virtuvėje – pasirodo, jau studijų metais Kornelija atliko praktiką virtuvėje Maltoje, ten susipažino ir su savo vyru, o po kiek laiko jiedu netgi atidarė restoraną Italijoje, tad restorano virtuvė jai išties gerai pažįstama, todėl labai džiaugiuosi galėdama jums perduoti tai, ką papasakojo Kornelija. Labiausiai man knietėjo sužinoti, kaip derėtų elgtis su maistu, o ypač maisto likučiais, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Klausiau, kokiais atvejais Kornelija deda likučius į šaldytuvą, o kada į šaldiklį, ar yra tokių produktų, kurių nereikėtų šaldyti, o gal galima šaldyti viską? Kaip atšildyti jau užšaldytą maistą ir kas nutinka, jei jį užšaldome dar kartą? Kokia temperatūra yra mažiausiai draugiška maistui? Smalsavau, ar Kornelija gamina naują patiekalą kasdien – ji atskleidė paslaptį, kaip jiems pavyksta kasdien nevalgyti to paties, tačiau ir nepraleisti visos dienos virtuvėje! Kita šiuo metu itin aktuali tema Kornelijos gyvenime: kūdikio primaitinimas. Pasmalsavau, kodėl kilo mintis savo tinklaraštį pavadinti „Tik ne košė“, kaip sekėsi pradėti primaitinimo kelionę sužinojus, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui produktų. Kornelija pasidalino, kaip jautėsi susidūrusi su alergijomis maistui, kaip jas pastebėjo bei kur kreipėsi pagalbos. Pokalbio pabaigoje palietėme ir dar vieną – daugiakalbystės – temą. Kornelijos vyras yra italas, jų šeima gyvena Lietuvoje, tad man buvo labai smalsu sužinoti, kokios ir kiek kalbų skamba jų namuose. Šis pokalbis buvo išties gyvas ir kupinas juoko, Korneliją kalbinti buvo vienas malonumas! Tikiu, kad jis bus naudingas visiems, kurie nors truputį laiko praleidžia virtuvėje. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Primenu, kad šis pokalbis skirtas „Kalba mamos“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite jo ištrauką, o visą pokalbį išgirsite paremdami „Kalba mamos“ Contribee. Už galimybę pokalbius įrašyti kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai Start FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Morta

Šiame episode Youngblood studentės Agnė Matulionytė bei Dovilė Stasiūnaitė kalbėjosi apie darbą užsienio projektuose su aktore bei režisiere Gabija Urniežiūte.Pokalbio metu Agnė ir Dovilė sužinojo, ką reiškia kurti ir dirbti plataus mąsto projektuose kaip aktorei ir režisieriaus asistentei. Taip pat, aptarė įvairius kūrybiškumo aspektus.,, Man labai patinka alternatyvaus pasaulio sukūrimas ir, kad per kiną gali pamąstyti apie gyvenimą kitaip.”

Jubiliejinėje, šimtojoje „Tarp praeities ir ateities“ laidoje apie Lietuvos istoriją ir tapatybę diskutuojame su visiems puikiai pažįstamu istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku. Laidoje aptariama naujausia profesoriaus knyga „Lietuvos kryžkelės: istorijos etiudai“, kurią išleido leidykla „Naujasis Židinys-Aidai“. Taip pat prisimenama legendinė prof. Bumblausko ir prof. Edvardo Gudavičiaus laida „Būtovės slėpiniai“, apmąstoma F. Nyčės knyga „Apie istorijos žalą ir naudingumą“.Pokalbio metu svarstomi klausimai: kas yra istorija? Kuris faktorius yra istoriškai lemtingesnis – konkrečių asmenų veiksmai ir sprendimai, ar struktūros ir ilgalaikės tendencijos? Kodėl būtina svarstyti apie alternatyviąją istoriją ir klausti: „kas būtų, jeigu būtų?“ Kuo ydingas šiuo metu įsitvirtinęs, „vytautinis“ Lietuvos istorijos pasakojimas? Kodėl daliai lietuvių vis dar svetima multikultūrinė, daugiakonfesinė Vilniaus tapatybė ir istorija? Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia „kruvinųjų žemių“ istorinę savivoką ir regiono valstybių tarpusavio santykius?Ved. Simas Čelutka

Prie mikrofono jau antrą kartą įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Kuriu tinklaraštį „Mama, ką valgom?“, tad ir pokalbių temos suksis apie maistą. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Būtent toks – įkvepiantis meilę sezoniniam maistui, turgui ir kūrybai virtuvėje – yra ir šis pokalbis su Aiste Bikauske, tinklaraščio @mission_diabetes autore. Aistė pasidalino, kodėl pradėjo rašyti tinklaraštį apie cukrinį diabetą, koks yra jos santykis su maistu, kaip šį santykį pakoregavo pirmo tipo cukrinis diabetas, kiek laiko prireikė, kad atrastų mitybos principus, tinkančius būtent jos kūnui. Pokalbyje aptarėme dietų kultus ir kodėl jie neveikia, o dietos tėra trumpalaikės – Aistė kviečia kalbėti apie visos mitybos įpročius: mes turime gebėti taip valgyti visą gyvenimą, o kasdieniai mūsų pasirinkimai labai priklauso nuo aplinkybių – ar ruošiamės bėgti maratoną, ar automobiliu važiuosime į darbą, todėl mityboje, kaip ir tėvystėje bei kitose gyvenimo srityse, Aistė siūlo rinktis balansą. Klausiau Aistės, ar natūraliai produktuose esantis cukrus skiriasi nuo pridėtinio cukraus, kodėl gali būti klaidinga jį vadinti „sveika alternatyva“. Ji pasidalino ir savo šeimos desertų ragavimo tradicijomis bei kokias mitybos ir meilės maistui vertybes ji nori perduoti ir savo vaikui. Žinoma, kalbėjomės ir apie Aistės kūdikio primaitinimą, kokiu būdu ji pasirinko supažindinti Adomą su maistu ir kaip galiausiai atsipalaidavo, leido sau būti atvira įvairioms patirtims ir stengėsi neprisirišti prie vieno metodo ar teorijos, norėdama pasilikti lankstumo galimybę. Klausiau ir apie iššūkius, su kuriais teko susidurti primaitinimo metu, tačiau Aistė pastebėjo, kad vieni iššūkiai keičia kitus ir tai, kas pačioje pradžioje atrodė sudėtinga, labai greitai praeina, didžiausiu iššūkiu tampa tėvų išėjimas iš komforto zonos ir perėjimas į naują etapą. Aistė man yra viena turgaus ir sezoninių bei vietinių produktų entuziasčių vėliavnešių, tad nenuostabu, kad ir mudviejų pokalbyje aptarėme, kaip ir kur ji renkasi produktus bei kur semiasi įkvėpimo, kaip jai sekasi planuoti šeimos maistą ir kodėl ji taip mėgsta pirkti turguje. Pokalbio pabaigoje Aistė palinkėjo visiems mokytis apie maistą, kas su kuo dera, eksperimentuoti, kad būtų galima vis lengviau gaminti su sezoniškais produktais ir „išvirti sriubą iš kirvio“, o svarbiausia, nenuspręsti, jog ko nors nemėgsti dar neišbandžius – pokalbio pabaigoje išgirsite, ką daryti, jei nemėgstate burokėlių, kaip įsikvėpti kurti virtuvėje bei koks didelis džiaugsmas Aistei yra būti nustebintai maisto. Tikiu, kad mudviejų pokalbis įkvėps ir jus! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Šiame pokalbyje girdėsite: 00:03:39 – Aistės tinklaraštis Mission Diabetes ir kaip jį įkvėpė pirmo tipo cukrinis diabetas 00:05:45 – Cukriniu diabetu sergančio žmogaus mityba – ko sveikas žmogus galėtų iš jos pasimokyti 00:14:49 – Pridėtinis ir natūraliai produktuose esantis cukrus 00:26:56 – Desertų ragavimo tradicija Aistės šeimoje 00:30:09 – Adomo primaitinimo kelionė 00:51:33 – Sezoninis, vietinis, kokybiškas maistas ir kūryba Aistės virtuvėje 01:07:44 – Patarimas primaitinimą pradedantiems tėvams 01:15:27 – Kas Aistę įkvepia gaminti ir mėgautis maistu

Kėdainių rajone esantis Užupės kaimas greičiausiai vienintelis Lietuvoje puoselėjantis Velykinio prausimo tradiciją. Ji šiemet įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.Kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Pokalbio ištrauka su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.MRU mokslininkės parengė naują metodinį įrankį, padėsiantį išklausyti ir suprasti vaiko nuomonę. Pokalbis su MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos atstovėmis Odeta Inte, prof. Jolanta Sondaite.Sukanka 25-eri metai, kai buvo pasirašytas „Gerojo penktadienio“ susitarimas, kuriuo oficialiai užbaigtas konfliktas Šiaurės Airijoje. Kuo šiandien gyvena šio regiono žmonės?Ved. Darius Matas

Pokalbio epicentre – trys ciklo „Prabilę namai“ (leidykla „Aukso žuvys“) knygos, pasakojančios apie Vokiečių, Žydų ir Mėsinių gatves.Su kokiais svarbiausiais iššūkiais susiduria mokslininkai nusprendę tyrinėti XIX amžiuje arba XX amžiaus I pusėje Vilniuje gyvenusių žmonių buitį ir būtį mikroistoriniame lygmenyje? Kokiuose archyvuose saugomi ir kokie šaltiniai gali mums papasakoti konkrečių Vilniaus miesto gatvėse stovėjusių namų bei jų šeimininkų istorijas?Kodėl Vokiečių gavę XIX a. antroje pusėje galima pavadinti „Akropoliu po atviru dangumi“? Kokios parduotuvės veikė šioje gatvėje XIX amžiuje? Anot archyvinių šaltinių, kampiniame Vokiečių ir Mėsinių gatvių name, 382-ojoje posesijoje, buvo įsikūrusios net 25 įmonės: 17 parduotuvių, 2 pinigų keityklos, fotoateljė ir 4 dirbtuvės. Kaip visi tie prekybininkai, pinigų keitėjai, fotografas ir amatininkai galėjo išsitekti viename name?XXI a. vilniečių ir miesto svečių pasivaikščiojimai senamiesčio gatvėmis tampa tikru iššūkiu dėl šaligatviais skriejančių paspirtukų. O kokie pavojai laukė vilniečių XIX a. arba XX a. pirmojoje pusėje išėjusių pasivaikščioti po Vokiečių ar Mėsinių gatves?Kodėl Žydų gatvės statusas Vilniuje XIX-XX a. sandūroje buvo ypatingas? Kas yra „eksdivizinis namas“ ir kaip „eksdivizinių namų“ atsiradimas įtakojo žydų kvartalo bei žydų gatvės raidą?Vilniuje yra kelios gatvės, kurių pavadinimas kilo nuo ten gyvenusių ir dirbusių profesinių bendruomenių: Stiklių, Rūdninkų, Vežėjų, Tymo, Odminių, Vežėjų, Amatų, Lentpjūvių ir kitos. Tikriausiai „amatininkiška“ yra ir Mėsinių gatvės pavadinimo kilmė?Kodėl dalis istorinės Mėsinių gatvės buvo pavadinta Antokolskio vardu?Kaip suprasti žodžius, esą tarpukario epochoje Mėsinių gatvė ne tik savo architektūra, bet ir gyvenimo būdu pretendavo į seniausios ir konservatyviausios miesto gatvės statusą?Pokalbis su knygų ciklo „Prabilę namai“ autorėmis istorikėmis dr. Aelita Ambrulevičiūte ir Giedre Polkaite-Petkevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Šį kartą She Is Glowing podcast'ų studijoje bendravome su prekinio vardo Odore d'amore vadove Agne Prakapavičiūte. Naujasis epizodas yra puikus pavyzdys, jog tikslingai dirbant net ir mažoje komandoje, galime pasiekti norimus tikslus vos vienerių metų laikotarpyje. Pašnekovė teigia, jog anksčiau į kvepalus ji taip dažnai neatkreipdavo savo dėmesio ir net nenutuokė, jog būtent LinkedIn platformos dėka atsidurs aukštosios parfumerijos pasaulyje – prekinio vardo vadovės pozicijoje, kuri viską apvertė aukštyn kojomis. Įgijusi aukštąjį išsilavinimą finansų srityje, Agnė visuomet turėjo polinkį generuoti naujas idėjas bei pasiūlymus, kurie galėtų ženkliai pagerinti pardavimus, regis, jog marketingo sritis buvo moters kraujyje! Pokalbio metu išgirsite patarimus, kaip turėtume rinktis savo asmeninius kvepalus, sužinosite, kokia netikėta linkme pasisuko jos darbo pokalbis, kokie marketinginiai sprendimai padėjo užauginti sėkmingą prekinio vardo įvaizdį vos per vienerius metus, bei kodėl Lietuviai vis dar renkasi tai, kas patinka daugumai? Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip pamatuoti ar tapai šiltą žinutę transliuojančiu prekiniu ženklu? Google įrankis, kurį privalo turėti kiekvienas verslas. Nano/micro ar didieji nuomonės formuotojai, kurių reklama veiksmingesnė? Kodėl susirašiusi 10 tikslų aštuonis iš jų Agnė išbraukia, iš kurių marketingo specialistų ji to išmoko? Kodėl būtent renginiai yra didžiausias aukštosios parfumerijos namų arkliukas? Kokie yra pašnekovės patarimai kuriant ryšį su klientais? Nedidelė kolegų komanda: efektyvus darbas ar nuolatinis bėgimas užduočių įgyvendinimo link? Kokia ta pačia vertybe turi vadovautis darbdavys ir darbuotojas, kad abi pusės būtų patenkintos? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Pokalbio epicentre – ką tik pasirodžiusi Palmiros Galkontaitės ir Linos Šlipavičiūtės knyga „Ištrūkusios iš pragaro“, kurioje užfiksuotos 16-kos ukrainiečių moterų karo patirtys. Šios patirtys sukrečia ir kartu priverčia knygos skaitytojus užsiimti savistaba svarstant pamatinius egzistencinius klausimus.Kaip knygos autorės ieškojo iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių moterų, kurios galėtų papasakoti apie savuosius išgyvenimus kare? Kaip vyko pokalbiai? Kokie iš jų buvo patys sunkiausi? Ar tikrai buvimas kartu bei rūpesčio ir atidos kupinas kalbėjimasis gydo? Ar sprendimas piešti savąsias istorijas pasakojančias moteris buvo spontaniškas? Kaip buvo atrasta dienoraščio įrašus imituojanti knygos forma?Viena iš knygos herojų Aliona (inžinierė, baldų konstruktorė iš Kryvyj Riho) sako: „Ir man baugu, kad mano sūnus ir mano anūkai nekęs rusų. Ne šiaip nemėgs, o nekęs. Nes ko nors neapkęsti yra baisu. Dar baisiau, kai ta neapykanta ima tarpti vaikų sieloje“. Atrodo jog vienas iš Vladimiro Putino tikslų – pasėti neapykantos sėklas Rusijoje, Ukrainoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje. Jeigu jos sudygs – tai bus ilgalaikė šio karą pradėjusio diktatoriaus pergalė.Ko galime išmokti iš siaubingus dalykus patyrusių, bet nepasiduodančių nužmoginančiai neapykantai, mokėjimo džiaugtis gyvenimu nepraradusių ir turinčių drąsos svajoti apie ateitį moterų iš Ukrainos?Pokalbis su menininke Lina Šlipavičiūte ir žurnaliste, laidų vedėja Palmira Galkontaite.Ved. Aurimas Švedas

Galime drąsiai sakyti, jog prekinio ženklo „INZO“ įkūrėja Inga Žuolytė yra viena pirmųjų nuomonės formuotojų Lietuvoje, kuri turinio kūrėjos profesiją pirmąjį kartą išbandė prieš bene devynerius metus. Tuo metu tinklalaidės pašnekovė net nenumanė, jog dalijimasis savo rutina, darbu ir įvairiais pomėgiais užaugins tokią gausią ir pelną nešančią auditoriją. Inga teigia, jog šiuo metu socialiniuose tinkluose ji jaučiasi it žuvis vandenyje, tai savotiška scena, kurioje ji visuomet norėjo atsidurti. Pokalbio metu pašnekovė dalijosi: istorija apie gautą pirmąjį darbo pasiūlymą Instagram platformoje, skaudžiais išgyvenimais, kuriuos teko patirti siekiant aukštumų kultūrizmo varžybose, atmosfera, kuri vyrauja tarp jos kolegų socialiniuose tinkluose, asmeninio prekinio ženklo atsiradimo istorija bei pamokomis, kurias išmoko vos 23-erių metų, kuomet tapo mama. Tad kviečiame Tave pasiklausyti be galo nuoširdų interviu, kuriame išgirsi ir daug skanaus juoko! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kodėl pašnekovė nusprendė palikti fitneso pasaulį? Kaip Inga reaguoja į skaudžius, kritiškus komentarus? Koks buvo pirmasis užsakymas socialiniame tinkle Instagram? Kaip į Ingos darbą yra įsitraukusi jos mama ir vyras? Kokios nuotaikos vyrauja tarp nuomonės formuotojų? Kaip atrodo turinio kūrėjos diena? Neišsipildžiusi svajonė tapti dainininke. Kokius planus Inga yra numačiusi savo prekiniam ženklui „INZO“? Koks pašnekovės planas B, jeigu socialinių tinklų nebeliktų? Patarimai, kaip pritraukti didelę auditoriją. Kaip Ingai padėjo Dovilės suteikta verslo konsultaciją? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be jo? Atsakymų ieškosime su Vilniaus ir Oslo universitetų neuromokslininke, mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaite.Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Ved. Darius Matas

Visuomenininkė, Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė sako, jog kiekvienas dalykas pasidaro darymo būdu, nesvarbu, kiek vienu metu tektų žongliruoti skirtingų sričių, svarbu išlaikyti discipliną ir aiškų planą. Šiame She Is Glowing podcast'o epizode pašnekovė klausytojams atskleidžia, kaip liežuvio ir didelės drąsos pagalba jai pavyko prisijungti prie Nacionalinės ekspedicijos, kodėl būtent savanorystė jai užaugino didžiausius sparnus, bei kaip jai sekasi atrasti vis naujus kampus, kurie padeda puoselėti visuomenininkės unikalumą. Pokalbio metu Luka nepabūgo leistis ir į asmeniškesnius klausimus, ji nuoširdžiai su tinklalaidės kausytojais pasidalijo, kaip tvarkosi, kuomet užklumpa emocinis perdegimas, bei ko nekartotų ir kokį vertybinį pamatą puoselėtų naujuose santykiuose. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip pašnekovei pavyko patekti į televiziją? Kokias galimybes atveria nuolatis komunikavimas įvairiausiomis formomis? Kaip gimė idėja pradėti LRT radijo laidą „Vardan tos“? Kaip Luka atranda drąsos pradėti kiekvieną galvoje užgimusį projektą? Kas yra unikalumas? Kur jo pataria ieškoti podcast'o pašnekovė? Kokiais būdais galima susirinkti reikiamus kontaktus? Kaip komunikacijos vadovė „tvarkosi“ su krizinėmis situacijomis darbe? Kaip atrodo jos įprasta diena? Ar yra vienas, sėkmingos komunikacijos receptas? Kada komunikacijos specialistė įjungia socialinių tinklų detoksą? Kaip kokybiškai susiplanuoti dieną, nusibrėžti ribas ir išvengti perdegimo? Kokie faktoriai pakenkė asmeniniams santykiams? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Ramiai ir jaukiai laukti švenčių padės tradicinių šiaudinių sodų rišimas.Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrimą, renginius ir edukacijas pasakoja muziejininkas Arūnas Sniečkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

#VadovoLaikas Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas, ir Gediminas Almantas, nepriklausomas valdybų narys.Ekstremalios situacijos. Ko jos gali išmokyti vadovus? Kai yra blogai, tai tik tu pats sau ir gali padėti. Jei tu sugebi pats sau padėti, tu išgyvensi. Jei nesugebi - griūsi ir krisi. Individualiai tavimi niekas nepasirūpins. Ir tokioms situacijoms reikia save ruošti. Lūkesčiai, nusiteikimas ir veiksmų planas padeda jaustis stabiliai. Nusiteikimas "niekas man nepadės" labai padeda objektyviai įvertinti situaciją. Pokalbio metu diskutavome, kad motyvacija ir demotyvacija profesinėje srityje nėra aiškiai išreikšti antonimai. Jei mane motyvuoja pati misija ir darbas, kurį aš važiuoju daryt, jį atliekant mane gali demotyvuoti visai kiti veiksniai. Supanti aplinką, kuri trukdo veikti gali demotyvuoti, nors pačios misijos motyvacija gali išlikti ir laba stipri. Ir tai yra asmeninė demotyvacija, ne organizacinė. Joks atlygio paketas nenupirks geros savijautos ir neuždangstys neteisingumo jausmo. Jis gali nupirkti laiką, metus - gal tai truks porą metų, ilgiau arba trumpiau. Bet ne daugiau. Jei organizacija ne tik deklaruotų vertybes, bet ir jomis gyventų, neteisingumo jausmo neliktų. Vis dėl to ir pats žmogus turi remtis tam tikromis vertybėmis ir turėtų stiprų vertybinį stuburą, kuris jį ir motyvuotų siekti rezultatų. Žmogus darbui nori praleisti kuo mažiau laiko. Darbas yra tam tikra prasme būtinas išgyvenimui. Tačiau kitam darbui žmogus norėtų skirti daugiau laiko. Ir tas darbas yra individualus - nuo savanoriavimo iki daržo kasimo. Kas yra tas motyvatorius? Kaip yra iš tikrųjų: kai žmogus gerai jaučiasi, tuomet jis gerai dirba; ar kai žmogus dirba, jis gerai jaučiasi? 

Pokalbio atskaitos tašku yra karštosios, prieš mūsų akis besiskleidžiančios, istorijos keliamos stiprios emocijos bei jų įtaka mūsų gebėjimui mąstyti, suprasti pasaulį, priimti sprendimus, būti empatiškiems Kito patiriamam skausmui.Rusijos karas prieš Ukrainą Europos demokratijoms yra iššūkis ne tik tradicine prasme (saugumas, ekonomika, pabėgėliai, etc.), bet ir visiškai nauju aspektu. Tai yra pirmas gyvai transliuojamas karas – ilgos trukmės traumuojantis istorinis įvykis – Europos demokratinėms visuomenėms. Kokių naujų kompetencijų iš politikų, žiniasklaidos, karybos ekspertų, politikos apžvalgininkų ir viešųjų intelektualų reikalauja ši nauja – buvimo karštosios istorijos akivaizdoje - situacija?Ar dramatiškos istorijos vyksmą stebintiems žmonėms įmanoma „nevaidinti ekspertų“, kai dalis informacijos lengvai pasiekiama ranka, įsiaudrinus norisi daryti skambius apibendrinimus, o viešoji nuomonė vertina konkrečių įžvalgų teisingumą suskaičiuodama emocijos „patinka“ arba „nepatinka“ raiškos atvejus? Kaip ribinėse situacijose atsidūrusiam (arba šių situacijų transliacijas stebinčiam) žmogui pavyksta atsispirti norui paaiškinti sudėtingus dalykus tuo pačiu juos supaprastinant?Pastaruoju metu karo akivaizdoje visuomenė dažnai jaučia baimę. Ką ši emocija su mumis daro?Kodėl kai kurie sugriovimų ir žūčių vaizdai ką tik baimės ataką patyrusiai visuomenei kartais sukelia ekstazę? Kas tokiomis ekstazės akimirkomis su mumis vyksta?Kokio veiksmo nupirkus droną Bayraktar neatlikome kaip visuomenė ir kodėl tai nėra gerai?Ar išvarginti emocijų sūpuoklių mes dar turime jėgų įsivaizduoti, kaip gyvensime po karo?Pokalbis su politologu, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Deividu Šlekiu ir teisininke, visuomenės aktyviste Emilija Švobaitė.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbio epicentre – keletas pirmųjų Nepriklausomybės epochos metų, kurie buvo kupini dramatiškų įvykių bei iššūkių žmonėms, formavusiems Lietuvos užsienio politikos strategiją ir ieškojusiems galimybių Vilniaus bei Maskvos sambūviui.Kokiame tarptautiniame kontekste atsidūrė Kovo 11-ąją atgimusi Lietuvos valstybė? Kokią įtaką Lietuvos situacijai darė „nežinomi nežinomieji“?Kiek efektyvi buvo Michailo Gorbačiovo pasirinkta Lietuvos spaudimo priemonė – ekonominė blokada? Kas iš tikrųjų Maskvoje rašė Sausio 13-osios dramos scenarijų?Kas buvo sunkiausia Lietuvos delegacijai derantis su Rusijos Federacijos atstovais dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų sutarties (pasirašytos 1991 m. liepos 29 d.) teksto?1991 m. rugpjūčio 19 d. prasidėjo karinis pučas Maskvoje. Juo buvo bandyta užkirsti kelią Sutarties dėl naujos Suverenių valstybių sąjungos, kuri turėjo panaikinti Sovietų Sąjungą, pasirašymui 1991 m. rugpjūčio 20 d. Kas Maskvoje įvyko? Kaip šie įvykiai keitė situaciją Vilniuje?1991 m. rugsėjo 8 d. Boriso Jelcino pasirašytą Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką galima vertinti kaip simptomą, jog šios valstybės raidoje įvyko reikšminga slinktis, ilgainiui esmingai paveikusi Maskvos ir Vilniaus santykius. Kuo svarbi pastaroji data ir kas įvyko prieš kariuomenės išvedimo grafiko pasirašymą?Pokalbis su politiniu veikėju, ambasadoriumi, ekonomistu Valdemaru Katkumi.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvoje neseniai viešėjo garsi prancūzų filosofė, politinė mąstytoja Chantal Delsol. Su ja pasikalbėjome apie Apšvietos projektą, jo reikšmę ir transformacijas nūdienos pasaulyje. Kur slypi Apšvietos sąjūdžio stiprybės ir silpnybės? Su kokiomis vidinėmis prieštaromis susiduria šio sąjūdžio idėjų praktinis įgyvendinimas? Kuo skiriasi radikali ir nuosaiki Apšvieta? Ar emancipacija turi ribas? Ar mokslas gali sugyventi su religija? Koks yra individo ir bendruomenės santykis?Pokalbio metu taip pat aptariamos svarbiausios aktualijos – karas Ukrainoje, Vokietijos reakcija į Rusijos agresiją, Prancūzijos ir jos prezidento Emmanuelio Macrono laikysena karo akivaizdoje, radikalaus blogio sugrįžimas į mūsų visų gyvenimus. Apie visa tai – pokalbis su C. Delsol.Ved. Simas Čelutka

Pokalbio tema iš pirmo žvilgsnio keista – zombių apokalipsės vaizdinys mūsų kolektyvinėje vaizduotėje. Kita vertus, pati zombių kaip daugiareikšmio simbolio tema „Istoriko teritorijai“ nėra nauja. Kaip antai, dar 2019-ųjų balandžio mėnesį kartu su filosofu dr. Viliumi Bartninku laidoje įvairiais aspektais aptarinėtas amerikiečių kabelinės televizijos AMC serialo „Vaikščiojantys negyvėliai“ fenomenas.Na o šiandien sugrįžti ties zombių tema paskatino ką tik pasirodęs Viktor Denisenko romanas „Vilniaus apokalipsė“.Ką simbolizuoja zombiai šiuolaikinėje kultūroje? Ar tikrai šou pasaulyje ir mūsų kolektyvinėje vaizduotėje zombiai nugalėjo vampyrus (triumfavusius 2005-2008 metais viso pasaulio paaugliams skaitant Stephenie Meyer knygų „Saulėlydis“ ciklą)?Ar zombių metaforos panaudojimas įmanomas rašant politinį komentarą XXI amžiuje? Kiek prasmingos sąsajų tarp COVID-19 pandemijos ir zombių apokalipsės paieškos? Ar Rusijos Federacijos karinėms pajėgoms ir jos veiksmus pateisinantiems propagandistams pradėjus naudoti „Z“ raidę derėtų prisiminti Max Brooks romaną „Pasaulių karas Z“?Kaip rašant romaną apie zombius įmanoma spręsti originalaus turinio ir formos problemą?Pokalbis su žurnalistu, Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentu Viktor Denisenko.Ved. Aurimas Švedas

FM99 radijo eteryje kalbėjome apie apie AENSK gamintų surenkamųjų skydinių namų, vadinamųjų „alytnamių“, architektūrinės idėjos ištakas, projekto raidą, mėginsime atskleisti išskirtinumą istoriniame, architektūriniame, politiniame, tarptautinio modernizmo kontekste, aptarėme įgyvendinimo procesą. Pokalbio dalyviai: menotyrininkas, Kauno architektūrinių ekskursijų iniciatyvos „Ekskursas“ gidas Nerijus Babrauskas ir muziejininkė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė.

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ dėmesio centre Džuničiro Tanadzakio knyga „Odė šešėliams“. Ši 1933 metais parašyta knyga leidžia pažvelgti į Japonijos kultūrą, joje įsišaknijusią grožio sampratą, tradicijos svarbą joje ir tai, kaip interpretuojamas tos tradicijos santykis su iš Vakarų ateinančiomis įtakomis. Kokią įtaką tiek Japonijoje, tiek užsienyje ši knyga turėjo estetikos suvokimui ir kodėl ji šiandien yra svarbus skaitinys architektūros studentams? Pokalbio viešnios – architektūros tyrėja Eglė Bazaraitė ir vertėja, Japonijos kultūros tyrėja Jurgita Polonskaitė-Ignotienė.Ved. Donatas Puslys

Praėjusį šeštadienį susitikome su „Veiklių moterų klubo“ narėmis gyvame tinkalaidės įrašyme Kaune. Po skanios kavos ir pusryčių sėdome pasikabėti su Migle iš „Nekenčiu Marketingo“. Jos istorija apie savo marketingo agentūros pradžią gali pasirodyti apie karjerą, tačiau šis pokalbis išties yra apie pasitikėjimą savimi. Kodėl pamilus ir priėmus savo kūną pradeda sektis darbe ir kaip realiame gyvenime atrodo ta drąsa, apie kurią vis kalbame? Pokalbio pabaigoje Miglė pasidalino naudingomis žiniomis apie komunikaciją – ką ir kaip turėtum daryti, kad tavo prekę ar paslaugą pamatytų ir įsigytų kuo daugiau žmonių? Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese Dėkojame šio epizodo remėjams „Zyro“ – tai lengviausias ir greičiausias būdas pačiam susikurti svetainę. Svarbiausia, nereikia jokių dizaino ar programavimo žinių. Pasinaudok specialiu riboto laiko pasiūlymu ir gauk net iki 71% nuolaidą, o svetainę susikurk už mažiau nei 5 Eur. TIK DABAR pasinaudojus šiuo pasiūlymu papildomai gausi nemokamą domeną metams ir 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu. Taip iš viso turėsi net 15 mėnesių, iš kurių 3 bus nemokama dovana. TIK MŪSŲ KLAUSYTOJAMS įsigijusiems bet kurį metinį planą, „Zyro“ siūlo nemokamą konsultaciją su svetainių kūrimo profesionalu. Įsigiję planą parašykite klientų aptarnavimui ir rezervuokite savo konsultacijos laiką. O jei tau nepatiks, „Zyro“ siulo 30 DIENŲ PINIGŲ GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Tai itin RIBOTO LAIKO pasiūlymas – nepraleisk progos, nedelsk ir pradėk kurti svetainę DABAR. Ką tau reikia padaryti: keliauk į zyro.com, išsirink labiausiai tinkamą planą, įvesk nuolaidos kodą pradekdabar ir pradėk kurti, o ne svajoti! https://zyro.com/lt/special/kadaraidarykgerai  

Trečiadienį paskelbta apie užfiksuotą didžiausią naujų koronaviruso atvejų skaičių nuo pandemijos pradžios – 9490.Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų.Pokalbis apie tautinių mažumų švietimo problemų tyrimą.Ved. Olga Ugriumova

Pokalbis su atlikėja Rūta Mur, kuri neseniai pranešė šiemet išleisianti naują albumą. Pokalbyje Rūta Mur atskleidžia kelias detales apie būsimą albumą, jo temą ir skambesį. Pokalbio metu atlikė pasidalina įspūdžiais ir muzikinėmis 2021 metų patirtimis.Kalbino Donatas Šukelis

Atsakymai į jūsų klausimus:- ZOOM pokalbio metu buvo atleista ~700 darbuotojų.- Kaip suprasti ar nori dar vieno verslo?- Kaip viziją ir strategiją perkelti į visos organizacijos tikslus?- Kaip pamatyti ar įmonės savininkas nebėga nuo problemų?