Podcast appearances and mentions of alfonso nykos nili

Tautvydos Marcinkevičiūtės poezija – lyg be apsauginio skydo: joje savo ir kitų sutiktų žmonių gyvenimus poetė apmąsto, nebijodama kalbėti net apie sunkiausias akimirkas, jos žodžiais tariant, kai buvimas atrodo be išeities.Nuvykę į Kauną, su Tautvyda Marcinkevičiūte kalbėjomės apie jos pasaulį anapus poezijos, apie dirbtus darbus ir sutiktus ar jai įtaką dariusius žmones, nuo „Maximos“ kasininkės iki Alfonso Nykos-Niliūno, nuo Gintaro Patacko iki Sylvios Plath.Nuotraukos autorė – Aistė Jurė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Jo poeziją atrandame svarbiausiuose mūsų literatūros puslapiuose. Jo dienoraščiai – ne pabiri kasdienybės užrašai, o intelektualus tikrovės liudijimas, tapęs reiškiniu mūsų kultūroje.Svarstydami apie egzistencinį ir estetinį Alfonso Nykos-Niliūno pasaulį, jo kūrybą aptariame su dviem skaitytojais, šį poetą ir vertėją įvardijančiais kaip jiems įdomiausią – istorikais Norbertu Černiausku ir Antanu Terlecku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Skelbiami 2021-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tiesioginė transliacija iš Kultūros ministerijos.Lietuvių poetų žemininkų Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio, Vytauto Mačernio poezija nugulė į kompaktinę plokštelę „Suėjus prie žemės ribos“. Jos vienas sumanytojų – LRT žurnalistas Paulius Šironas, kuris ir įskaitė eiles, ir kruopščiai intarpams parinko lietuvių kompozitorių minimalistinę muziką.Novatoriškas skambesys, bebopo džiazo muzikos kalba ir bajo stilius. Visa tai - 1966 metais Brazilijoje susikūrusiame kolektyve „Quarteto Novo“. Pradžioje kolektyvas veikė trio sudėtyje ir tik vėliau išaugo į kvartetą. Neilgai gyvavęs kolektyvas vis tiek įsiliejo į muzikinį metraštį. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Režisierius Žilvinas Vingelis savo kūryboje žvalgosi po pseudorealybes – ar tai būtų sapnai, ar virtualybė. Nors priklauso jaunajai teatro kūrėjų kartai, jis jau įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“, o režisieriaus darbų autentiškumą lemia jo polinkis ieškoti Lietuvos teatre dar neatrastų nišų. Apie teatrą, muziką teatre ir režisieriaus gyvenime, o taip pat siurrealybę – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Alfonso Nykos Niliūno 100-etis. Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis“. Dudos Paivos lėlių teatras. Skulptūros užsienio atlikėjams Vilniuje. Vytauto Petrulio archyvas – dovana Lietuvai. Mo paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Sandro Bozzolo filmas apie menininkę Nijolę Šivickas. Liublino unijos 450-osios metinės. Kultūros renginiai. Ved. Laima Ragėnienė.

2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje. Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos- Niliūno eiles skaito Petras Venslovas.

Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentai”. Ištraukas skaito aktorius Antanas Šurna. 2 dalis

Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentai”. Ištraukas skaito aktorius Antanas Šurna.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos- Niliūno eiles skaito Petras Venslovas.

Liepos 15-ąją minime 100-ąsias iškilaus XX a. poeto, vertėjo ir literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno gimimo metines. Apie jo kūrybą, kritiką bei įtaką Lietuvos literatūrai – Laimos Ragėnienės pokalbis su literatūrologe dr. Giedre Šmitiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – literatūros kritikės Elžbietos Banytės mintys apie du užsienio autorių romanus: amerikiečių rašytojos Madeline Miller „Kirkė“ bei lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk „Bėgūnai“.Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena. 1410-aisiais vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos bei Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino pasibaigė pastarojo sutriuškinimu. Pergalė šiame mūšyje nulėmė vokiečių ordino galybės galą, nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus. Apie Lietuvos istoriniu pasididžiavimu tapusį Žalgirio mūšį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: režisierius Luisas Bunuelis (Luis Buñuel).Ved. Viktoras Paulavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos- Niliūno eiles skaito Petras Venslovas.

Laidos pradžioje – kelios dainos pagal Alfonso Nykos-Niliūno eiles. Vienam žymiausių XX a. lietuvių poetų, egzilio atstovui šiandien sukaktų 100 metų. World muzikos Lietuvoje guru, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis rengia didžiulį koncertinį turą „Už jūrų marių“, kuris jau vyksta Lietuvoje, o mėnesio pabaigoje nusidrieks į Estiją ir Latviją. Studijoje sulauksime paties Sauliaus Petreikio su broliu Donatu. Po to – keletą dainų iš kompozitoriaus, dainininko ir aktoriaus Luiso Mariano repertuaro atliks prancūzų operos žvaigždė Roberto Alagna, o paskutinės minutės prabėgs skambant Duo Naranjo-Weurlander įrašams kartu su Čiurlionio kvartetu. Pianistė iš Čilės Tania Naranjo ir suomių kilmės švedų akordeonistė Minna Weurlander susibūrusios į duetą muzikuoja Latin Jazz stiliumi, o praėjusiais metais jos koncertavo Vilniuje su Čiurlionio kvartetu.Ved. Jūratė Katinaitė.

Liepos 15 dieną Alfonsas Nyka – Niliūnas būtų sulaukęs 100 metų, todėl šiandienos laida skirta jam, vienam svarbiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos poetų. Niliūno poezija – daugialypė, gili, aprėpti ją visą vieno pokalbiu metu neįmanoma, todėl nusprendėme imtis konkretaus motyvo, kuris leidžia dar įdėmiau perskaityti šio poeto tekstus – išėjimo. Įžvalgomis apie išėjimo patirtį, o drauge ir vietos poetiką Alfonso Nykos – Niliūno tekstuose, dalinasi dr. Giedrė Šmitienė. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos -Niliūno eiles skaito Olita Dautartaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos -Niliūno eiles skaito Olita Dautartaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos- Niliūno eiles skaito Petras Venslovas.

Vidurnakčio lyrikoje Alfonso Nykos- Niliūno eiles skaito Petras Venslovas.

„Skaityti Niliūną – tai lipti į kalną. Tarp autorinio ir aktorinio skaitymo reikia atrasti aukso vidurį“, – sako poetas ir performeris Rolandas Rastauskas.Lietuvių literatūrinė scena įvairėja, kad iš jos sklinda muzika, ritmas ir energija. Tęsiame pokalbius apie poezijos skaitymą, eilėraščio atlikimą scenoje, apie aktorių ir pačių autorių skaitymo ypatumus. Šį sykį su poetu, eseistu Rolandu Rastausku ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu kalbėsime ir apie poezijos atlikimą scenoje, apie autorinio ir aktorinio skaitymo tradicijas ir tendencijas, ir apie Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių skaitymą. Šie du menininkai jau daug metų pasirodo kartu ir kuria bendrą sceninį vyksmą. Jų klausime, kas vyksta rečituojant eilėraščius ir vystant dialogą su muzika, kaip, atrodo, filosofinis ir tik tyliam skaitymui skirti eilėraščiai pasiduoda atlikimui scenoje, ir kodėl perkusininkui sunkiau kurti su lietuvių kalba negu su anglų.

„Skaityti Niliūną – tai lipti į kalną. Tarp autorinio ir aktorinio skaitymo reikia atrasti aukso vidurį“, – sako poetas ir performeris Rolandas Rastauskas.Lietuvių literatūrinė scena įvairėja, kad iš jos sklinda muzika, ritmas ir energija. Tęsiame pokalbius apie poezijos skaitymą, eilėraščio atlikimą scenoje, apie aktorių ir pačių autorių skaitymo ypatumus. Šį sykį su poetu, eseistu Rolandu Rastausku ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu kalbėsime ir apie poezijos atlikimą scenoje, apie autorinio ir aktorinio skaitymo tradicijas ir tendencijas, ir apie Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių skaitymą. Šie du menininkai jau daug metų pasirodo kartu ir kuria bendrą sceninį vyksmą. Jų klausime, kas vyksta rečituojant eilėraščius ir vystant dialogą su muzika, kaip, atrodo, filosofinis ir tik tyliam skaitymui skirti eilėraščiai pasiduoda atlikimui scenoje, ir kodėl perkusininkui sunkiau kurti su lietuvių kalba negu su anglų.

Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.

Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.

Poezija iš svetur: Alfonso Nykos-Niliūno vertimai,skaito Mindaugas Ancevičius,laidą parengė Tomas Andriukonis.

Poezija iš svetur: Alfonso Nykos-Niliūno vertimai,skaito Mindaugas Ancevičius,laidą parengė Tomas Andriukonis.