Podcasts about diskusijos

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Diskusijos dalyviai: Alytaus lopšelio darželio Volungėlė direktorė Aušra Plytninkaitė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimas vadovė Meilė Platūkienė Tėvų bendruomenės atstovas Arūnas Svetikas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kaip mus augino dvidešimtas amžius ir ką auginame mes? Tokia kultūros svetainės Meno bangos šios vasaros rezidencijos Ignalinoje tema.Perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų amžių kultūros žyminčios epochos simbolių galima rasti įvairiose srityse. Tačiau ar galime atpažinti renesanso pėdsakus…kvapuose?Strateginio Lietuvos kultūros tarybos finansavimo negavusios organizacijos žada LKT sprendimą skųsti ir kalba apie finansavimo sistemos nenuoseklumą.„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.Kokią programą Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatys Lietuvos nacionalinis muziejus?Ved. Marius Eidukonis

Prieš penkerius metus prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno miesto klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis. Tačiau iki šiol savivaldybės dėl paminklų apsisprendžia pačios. Diskusijos, ar tai teisinga, vėl kilo Kauno savivaldybei užsimojus įamžinti prezidento Algirdo Brazausko atminimą.Ar reikia paminklo Algirdui Brazauskui? Ir kas turi spręsti istorinės atminties klausimus - kiekvienas miestas atskirai ar valstybė?Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys, Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai Andrijana Filinaitė ir Darius Razmislevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė ir meno istorikė Rasa Antanavičiūtė.Ved. Liepa Želnienė

Sakartvelo Parlamentas svarsto, ar atmesti prezidentės veto vadinamąjam „užsienio agentų“ įstatymui. Tokio įstatymo priėmimas gali užkirsti kelią šalies narystei ES. Tūkstančiai žmonių jau ne vieną savaitę protestuoja, reikalaudami išlaikyti Sakartvelo europinę kryptį.Lenkija nusprendė riboti Rusijos diplomatų judėjimą šalyje. Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje neteisėtai sieną bandęs kirsti asmuo peiliu sužalojo lenkų karį.Dėl techninių problemų per dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimą dingo kelių šimtų mokinių darbai. Kokių sprendimų ieškoma šioje situacijoje?Pagal trišalės tarybos formulę nustatytą formulę, Lietuvos bankas nuo kitų metų minimaliąją algą siūlo kelti beveik 16 proc. iki 1069,52 eurų neatskaičius mokesčių. Arba yra ir kitas variantas pasak Lietuvos banko – siektiną vidutinio ir minimalaus užmokesčio santykį pasiekti ne per metus, o per dvejus.Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Teigiama, kad poilsiautojus kurortas pasitiks nepakitusiomis kainomis - sezono piko metu viešbučio kambarys dviem asmenims kainuos nuo šimto eurų už naktį. Darbymečiui rengiasi ir paplūdimiuose budėsiantys gelbėtojai, ir gatvėse viešąją tvarką užtikrinti turėsiantys policijos pareigūnai. Kaip Palanga ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui?Ved. Agnė Skamarakaitė

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ kalbėjome apie LFF geriausiųjų apdovanojimus, aptarėme transferų rinkos naujienas, diskutavome apie Eligijaus Jankausko dramą Slovakijoje ir Turkijoje, kėlėme kepures prieš „Liverpool“ paliekantį Jurgeną Kloppą, aptarėme Xavi sprendimą trauktis, „Bayern“ svarbią pergalę ir Italijos lygos aktualijas. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Karolis dominuoja protmūšyje 03:45 Prizas mums. Reakcija 09:00 Geriausiųjų apdovanojimai. Diskusijos dėl atstumų, Justo drąsus pareiškimas ir Gino pyktis 37:58 Šansai žaist UEFA turnyre 40:00 Naujas komentatorius Viaplay ir stadionas Vilniuje, arena Marijampolėje 40:50 Pirma lyga be legionierių? 43:18 Welcome, Fedor! 44:50 Karšti Eligijaus Jankausko viražai 52:09 Ačiū tau, mielas Jurgenai. Ir kas toliau? 1:25:00 Atsiprašom EL Jay, Anthony triumfas 1:29:20 Traukiasi ir Xavi, kas nutiko? 1:51:53 „Bayern“ vargeliai ir „Bayer“ kluptelėjimas. Ir teisėjas iš tribūnos 2:02:57 Italija. Laukiam didžiojo mūšio 2:07:18 Mariaus Afrikos apžvalga. Vargan mūsų sirgalių. Bonus valanda 2:16:40 Tęsiam toliau. Neymaro išvaizda, kur keliaus Kipras. 2:20:00 Lendam vieni kitiems į ...

Nuo naujųjų parduotuvėse galima bus įsigyti pasibaigusio galiojimo, bet tinkamų vartoti produktų.Taip siekiama sumažinti gyventojų išlaidas ir maisto švaistymą. Tačiau baiminamasi, kad gali didėti apsinuodijimų. Tokio sprendimo teisingumu abejoja ir labdaros organizacijos.Ar galimybė įsigyti pasibaigusio galiojimo maisto iš tiesų atneš pokyčių?Diskusijos dalyviai: Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius, Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė, prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, "Koops mažmena" vadovas SImas Bendorius.Ved. Mindaugas Aušra

Po smarkios liūties situacija Kretingoje dėl pakilusio vandens lygio Akmenoje stabilizavosi, tačiau pusmetriu pakilo vanduo Minijoje ir grasina Kartenai. Vanduo kyla ir Klaipėdoje - pranešama, kad Danės upėje per parą vanduo pakilo kone metrą ir pasiekė stichinį lygį.Europos Sąjungos finansų ministrai tariasi dėl 50-ies milijardų finansinės paramos Ukrainai artimiausiems ketveriems metams. Diskusijos vyksta Ukrainos finansų ministrui įspėjant, kad negavusi paramos, šalis gali panirti į ekonominę krizę.Siekiant pasirūpinti kūdikių susilaukusių mamų emocine sveikata bei padėti sergančioms pogimdyvine depresija, parengtas pagalbos planas šeimoms. Jame numatyta teikti pagalbą kūdikių susilaukusioms šeimoms – dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos kilus emociniams sunkumams, bus dalijami lankstinukai, atpažinti depresijos požymius apmokomi medikai, specialistai lankys šeimas.Vilniuje vykstančioje konferencijoje aptariami svarbiausi turizmo sektoriaus iššūkiai ir brėžiamos gairės artimiausiems keleriems metams, ką reikia stiprinti šioje srityje.Ved. Paulius Šironas

Kultūros ministerija dar kartą apkaltinta organizavusi galimai neskaidrų ir šališką kultūros įstaigos vadovo atrankos procesą. Šįkart konkursą skundžia buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė. Ką galima tobulinti šiuose konkursuose ir kokia Kultūros ministerijos atsakomybė?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame paste eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“, Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie Paryžiaus bukinistus, kuriuos į nepatogią padėtį įstūmė 2024-ųjų Olimpinės vasaros žaidynės, gaisrų nusiaubtą kultūrinį Maui salos paveldą bei 20-ame amžiuje antropologų vykdytus rasistinius tyrimus ir iki šiol muziejuose saugomas žmonių smegenis.Menas kelia klausimus, bet gal turi teikti ir atsakymus? Pokalbis apie meno svarbą neramumų ir konfliktų kontekste ir menininkų atsakomybę prieš vartotoją. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Mokytojas – diagnozė ne visam gyvenimui. Kaip atrodo gyvenimas po mokyklos? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su iš mokyklos išėjusiu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, vienu iš rengiamo švietimo darbuotojų streiko organizatoriumi Aliumi Avčininku. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Prieš beveik mėnesį kino teatrų ekranus pasiekė filmas apie atominės bombos kūrėją. Tad šį trečiadienį Pasaulio lyderių rubrikoje kartu su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto daktaru Roku Dobužinsku apžvelgsime Roberto Openheimerio asmenybę.Su mokslininke Ieva Misiūne aptarsime parkų kokybę. Ko reikia, kad jie būtų kokybiški, o žmogus galėtų atrasti gamtos prieglobstį mieste?Šiąnakt užfiksavus tropinę naktį, liepos mėnesį viršijus karščio rekordą pasaulyje ir Pasaulio vandenynui perkopus vidutinę temperatūrą - su klimatologu Justinu Kilpiu diskutuosime apie klimato pokyčius ir jų poveikį.Paskutinį laidos pusvalandį pakviesime į senjorų pikniką. Ką ten galėsite sutikti, kur vyksta senjorų susibūrimai - išgirsite laidos pabaigoje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Diskusijos per medžioklę leisti naudoti naktinio matymo taikiklius Lietuvoje tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Medžiotojų atstovai teigia, kad naktinius taikiklius siūloma leisti tik invazinėms rūšims ir šernams medžioti, taip sudarant sąlygas geriau reguliuoti jų populiaciją. Dabar siekiantys įteisinti naktinio matymo taikiklius pateikia ir karo Ukrainoje argumentą. Tačiau tiek aplinkos, tiek ir krašto apsaugos ministerija tam pagrindo nemato, o gamtosaugininkai ir dalis politikų pabrėžia, kad, įteisinus šiuos prietaisus, nebus įmanoma kontroliuoti, kaip jie bus naudojami. Visuomenė šiuo klausimu susipriešinusi, pastebi pašnekovai, klausimas nevieningai vertinamas ir pačių medžiotojų.Kodėl naktinių taikiklių klausimas vis skinasi kelią į politikų darbotvarkę? Kam jie iš tiesų gali būti naudingi? Apie tai - laidoje.Autorė Karolina Panto

Vilniuje vyksta tarptautinė Andrejaus Sacharovo konferencija „How to win a lasting peace“ („Kaip laimėti ilgalaikę taiką“), į kurią dalintis savo įžvalgomis ir žiniomis, kaip padėti Ukrainai atsigauti po karo, atvyksta daug žymių visuomenės veikėjų. Kai kurie iš jų tiesiogiai dirbo ar tebedirba Ukrainoje, aktyviai dalyvauja politikoje, tyrinėja posovietinių šalių specifiką, sprendžia ar sprendė karinius konfliktus arba karo padarinius.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2022 metų kūrinio konkursą. Pristatome kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinį „Otro rio“.Neseniai pasibaigęs festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ šiemet ne tik atvežė įvairių pasaulio kūrėjų darbų, bet ir sukūrė terpę Lietuvos šokėjams padirbėti su užsienio menininkais. Danijoje šiuo metu gyvenantis suomis Tanelis Törmä gastroliuoja po įvairius pasaulio miestus ir savo pastatymus performuoja su vietos menininkais. Tą padarė ir Lietuvoje.Kokie vėjai siaučia šių metų šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forume „Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje“, arba „Rostrume“?Rubrika „Ką man skaityti?“ nauja serijos apie garsiausius pasaulio menininkus knyga – apie Nyderlandų tapytojo Rembranto gyvenimą, kūrybą ir epochą, kurioje 500 iliustracijų. Karo, pandemijų, skurdo ir radikalizmo epochoje galime kalbėti apie viltį. Būtent apie tai kalba garsi pasaulio mokslininkė, gamtininkė Jane Goodal „Vilties knygoje“. Visa tiesa apie mokytojo gyvenimo realybę lietuvių kalbos mokytojo Karolio Klimo knygoje „Mokytojas“.Moksliniai tyrinėjimai, savojo kultūrinio palikimo saugojimas, horizontai, atvėrę daug naujų kelių ir pažinimų. Pokalbio „Be kaukių“ viešnia – muzikologė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Seimas įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus. Pataisos keičia dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie tampa privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, bet nebeliks patikrinimo šeštoje klasėje. Taip pat palaipsniui įvedama kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams: keturių balų nuo 2025-ųjų ir penkių balų nuo 2029-ųjų.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti pasirašytą susitarimą dėl brigados, nes Vilnius ir Berlynas skirtingai supranta kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda tokį raginimą vadina neatsakingu. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengia atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas.Atidarytas naujas 24 kilometrų magistralės ruožas nuo Lenkijos pasienio miestelio Budzisko iki Suvalkų.Kinija atšaukė beveik trejus metus vykdytą griežtą COVID-19 politiką, dėl to virusas sparčiai plinta, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas sako susirūpinęs dėl besikeičiančios situacijos Kinijoje ir ragina pateikti išsamią informaciją apie ligos protrūkio sunkumą, hospitalizacijos ir intensyviosios terapijos poreikius.Prieš Kalėdas daugėja labdaros akcijų labiausiai vargstantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Pakruojo krašto bitininkai nemokamai dalija medų globos įstaigoms ir nepasiturintiesiems. Šiauliuose labdaros valgykloje rengiami šventiniai pietūs ir dovanojami kūčiukai bei kalėdaičiai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos keliuose jau yra kelio ženklų, kurie reguliuoja leistiną greitį, reaguodami į oro sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu geras oras, galima važiuoti didesniu greičiu, jeigu blogas, mažesniu. Kodėl Lietuvai prireikė tokių ženklų ir ar tai pagerins eismo saugumą?Eglučių augintojai sako, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių perka gyvą eglutę vazone, ją pasipuošia Kalėdoms, bet po to nežino, kur ją dėti, kaip prižiūrėti.Palangiškiai prašo prezidento padėti, kad Palangos baseinas, kurį valdo savivaldybė, ir toliau liktų jos rankose. Diskusijos kilo po to, kai Konkurencijos taryba informavo Palangos savivaldybę, kad bus sprendžiama, jog Palangos baseinas būtų perduotas privačiam verslui. Koks Palangos ir kitų savivaldybėms priklausančių baseinų likimas?Paaiškėjo LRT organizuotos kūrybinės laboratorijos „Patys“ nugalėtojai. Jais tapo jaunuolių komanda iš Vilniaus ir Trakų, sukūrusi tikromis jaunimo istorijomis paremtą trumpos formos animacijos serialą.Ved. Edvardas Kubilius

Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) ir kun. Sigitas Jurkštas (@Krikščioniški filmai) kalbasi apie Sigito tapimą krikščionimi, jo buvusį susidomėjimą ezoterika, Marijos apsireiškimus ir apie tai, kaip vystyti geras tarpkonfesines diskusijas. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=XEtA3Wt5gAo Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Jogilė Ulinskaitė, Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ir Ugnė Kabelkaitė aptaria Ismail Kadaré romaną „Pakirstas balandis“ (Tyto alba 2001 m., vertė Asta Uosytė). Albanijos kalniečių gyvenimą reguliuojantis Kanunas - senųjų papročių, pareigų ir teisių rinkinys - pribloškia savo žiaurumu ir kategoriškumu bei atrodo visiškai svetimas tiek šiuolaikiniam pasauliui, tiek žmogaus prigimčiai apskritai. Tai, kad romano veikėjai su tokiais papročiais susigyvena ir jų paiso, stebina dar labiau. Diskusijos metu bandome suprasti, kaip atsitinka, kad paklusimas papročiui tampa svarbesnis už klausimą „o kur visa tai mus nuves?“ .

Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Galima įžvelgti artėjančių rinkimų įtaką ir bandymų greičiau susitvarkyti“, - įtaria tarybos narė Vilma Krušnienė. Diskusijos taryboje kilo dėl to, kad tuo pat metu, kai atliekamos procedūros dėl valstybės tapimo Alytaus ligoninės dalininke, skubiai paskelbtas ir vykdomas ligoninės direktoriaus atrankos konkursas.

PILNO EPIZODO TEMOS: Skiepais pandemijos nesuvaldysi? Totalinis FB traiškymas 00:39:20 Lenkija rimtai ruošiasi karui 00:58:55 Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Koronaviruso atvejai ir toliau neslūgsta. Vyriausybė nusprendė vėl įvesti privalomą kaukių dėvėjimą patalpose, o kur įmanoma - rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, sako, kad tokios primonės - yra vienas iš bandymų mažinti užsikrėtimų koronavirusu skaičius.Klaipėdoje pradėtas paviršių testavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ieškant koronaviruso pėdsakų.Raseiniuose nuo spalio ketinant pradėti mokyti čia apgyvendintų migrantų vaikus, miesto valdžia tarėsi, kaip turėtų būti organizuojamas ugdymo procesas.Nuo spalio 1-osios lieka vienas skubiosios pagalbos numeris – 112, iki šiol veikusiais numeriais 01, 02, 03, 101, 102, 103, 011, 022, 033 tarnybos nebus pasiekiamos.Minint Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių šimtmetį, į Lietuvą dviejų dienų vizito atvyko Danijos kronprincesė Mary. Ji susitiko su šalies vadovais, danų diaspora Lietuvoje. Kokie Lietuvos ir Danijos santykiai buvo per šį laiką – ir kokie jie dabar?Baigiantis fiskaliniams metams Jungtinių Valstijų Kongresas per šiandien privalo patvirtinti naująjį šalies biudžetą, priešingu atveju šaliai grės dalinis vyriausybės uždarymas. Tai reiškia, o dalis valstybės institucijų bus uždaryti, o jų darbuotojams teks išeiti privalomų atostogų.Vyriausybės užsidarymai Jungtinėse Valstijose nėra naujas fenomenas. Prieš keletą metų, Donaldo Trampo kadencijos metu jis truko rekordiškai ilgai – 35-ias dienas. Tačiau šįkart užsidarymas gali nutikti pandemijos metu, kai ligoninėse ir kitose įstaigose kritiškai reikia darbuotojų.Į šalies elevatorius jau suvežta didžioji dalis šiųmečio javų derliaus. Supirkimo kainos rekordinės, tačiau laboratorijose atlikti kokybės tyrimai ūkininkų nedžiugina. Derlius žymiai prastesnės kokybės, nei pernai.Ved. Simona Vasiliauskaitė

„Keturi milijonai“: robotikos srityje Italijoje dirbanti Inga Akulauskaitė.„LRT ieško sprendimų“: ko dar Lietuva galėtų imtis, kad paskatintų žmones skiepytis nuo COVID-19?„LRT faktai“: Baltarusijos dezinformacijos kampanija po lėktuvo nutupdymo.Virs Vilniaus vėl kyla oro balionai.Ved. Giedrė Čiužaitė

Diskusijos dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje trunka jau ilgiau nei dešimtmetį. Šią savaitę Kultūros ministras Simonas Kairys pranešė pasiūlęs išbraukti paminklą iš Kultūros vertybių registro. Jei tai bus padaryta, sostinės savivaldybė žada paminklą iš miesto centro perkelti į kitą vietą. Dar 2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras surinko įrodymų, kad Petras Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia, tačiau Rašytojų sąjunga ir kiti visuomeninkai iki šiol mano, kad dėl to paminklo nukelti nebūtina.Būti ar nebūti P.Cvirkos paminklui Vilniuje, ketvirtadienį „LRT Aktualijų studijoje“ diskutuoja Kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas ir istorikė Daiva Vilkelytė.Ved. Liepa Želnienė

Spaudos pulbikacijų apžvalga.Vita Ličytė pasakoja apie kultūros įvykius pasaulyje.Valstybės pažinimo centre įsikūrė nauja paroda „Šiuolaikinė lietuvių poezija: eilėraščiai mieste“, kurioje savitai pristatoma 36 – ių lietuvių poetų kūryba.Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija šiemet atiteko Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą, fotografijų seriją „Miestovaizdžio balsai“.Ar diskusijos dėl Arūno ir Vidos Sniečkų gyvenimo Antano ir Jono Juškų muziejuje Vilkijoje lems, kad bus sukurtas „gyvojo“ muziejaus įstatymas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) iniciatyva kasmet įvertinamas praėjusiais metais išleistas verstinės literatūros derlius – atrenkamos vertingiausios knygos.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir netikėtumai.Ved. Marius Eidukonis

Balandį baigiasi Lietuvos banko vadovo kadencija. Naują vadovą siūlo prezidentas, skiria Seimas. Tačiau iki šio nėra jokio kandidato, kuris pakeistų dvi kadencijas šiame poste esantį Vitą Vasiliauską. Kokias pasekmes gali sukelti šio klausimo vilkinimas ir kaip tai atsilieps šalies įvaizdžiui? Nes Lietuvos banko vadovas yra ir Centrinio Europos banko valdančiosios tarybos narys. Kaip apskritai ieškoma kandidatų į svarbius ir atsakingus postus valstybėje? Diskusijos dalyviai: Mykolas Majauskas, Jūratė Novagrockienė, Andrius Mazuronis, Raimundas Dužinskas. Prezidentūros atstovai atsisakė dalyvauti.Ved. Deividas Jursevičius

Diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą užaštrino svarbų klausimą: koks yra (ir turėtų būti) krikščionybės ir politikos, krikščionių ir kitaminčių santykis? Ar priešiškumas, neapykanta kitokiems suderinama su autentišku krikščioniškuoju etiniu mokymu? Kaip tradicionalistams pavyko šį mokymą paversti griežta, bekompromise, moralizuojančia ideologija? Kaip atviros visuomenės idėja padeda geriau suprasti šiuos reiškinius ir kodėl jos nederėtų tapatinti su kiaura visuomene? Ar lietuviai gali dvasiškai atsinaujinti ir vėl tiesti tiltus tarp skirtingai mąstančių žmonių? Kokios yra tokio atsinaujinimo sąlygos? Apie tai diskutuojame su filosofu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Povilu Aleksandravičiumi.Ved. Simas Čelutka

„Pinigų kartos akademijos“ pagrindinė tema – ketvirtoji pramonės revoliucija. Pramonė 4.0 reiškinys apibūdinamas kaip naujas ekonomikos raidos etapas, pasižymintis technologijų sinteze, jų fizine, skaitmenine ir biologine sąveika. Ar ši evoliucija jau jaučiama Lietuvoje? Kaip šis naujas etapas pakeis darbo rinką? Kokios reikia švietimo sistemos, kad ji paruoštų 21-ojo amžiaus žmones? PREMIUM dalyje diskusijos ir pamąstymai apie ateities galimas realybes ir utopijas. Ar praeities spėjimai apie ateitį jau išsipildė? Kaip su pramonės revoliucija susijęs darbuotojų didėjantis takumas? Kokia ateitis laukia mūsų visų? „Pinigų kartos akademijoje“ orientyrų dairosi: Diskusijos moderatorius doc. dr. Ainius Lašas – KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas; doc. dr. Kęstutis Duoba – KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto prodekanas, skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėjas; Andrius Francas – darbo rinkos ekspertas, įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Vizito išvakarėse ne vieno žurnalisto klausiamas, kaip popiežius pateisina tokį rizikingą sprendimą tiek savo, tiek jį lydinčių žmonių atžvilgiu, Vatikano atstovas spaudai Matteo Brunis pabrėžė, kad daugumą Irako gyventojų sudaro jauni žmonės, tad sunkių koronaviruso atvejų rizika yra žema, be to, Vatikano įsitikinimu, kelionę galima suorganizuoti pagal visus saugumo reikalavimus. Popiežius keliaus ne atviru, o šarvuotu automobiliu, todėl minių būriavimasis bus mažesnis. Taip pat tikimasi, kad žmonės viešumoje laikysis saugaus atstumo. Brunio teigimu, Pranciškus kelionę į Iraką laiko „meilės darbu šiai žemei, jos žmonėms ir joje gyvenantiems krikščionims. Kiekvienas meilės darbas gali būti suprantamas kaip kraštutinis... Tai jokiu būdu nereiškia, kad užsimerkiama prieš savo poelgių pasekmes, bet šia prasme galima įvertinti kito poreikį priimti tą meilę, dėmesį ir atidumą".Kovo 11-osios išvakarėse - apie Lietuvos meilę per atstumą, trunkančią jau 31-erius metus: Jūratė Kuodytė kalbina Vokietijoje gyvenantį evangelikų liuteronų kunigą Valdą Žielį.Diskusijos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo - kieno žaidimus žaidžiame? Lauryno Peluričio komentaras.Ved. Rūta Tumėnaitė

Tema: Krikščionybė Diskusijos dalyviai: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt Norbertas Lisauskas, Laisvos Filosofijos Klubo koordinatorius. Įkelta į Youtube: 2021-02-05 Vaizdo įrašas: https://youtu.be/VhtSu4vT-sw  

Tema: Krikščionybė Diskusijos dalyviai: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt Norbertas Lisauskas, Laisvos Filosofijos Klubo koordinatorius. Įkelta į Youtube: 2021-01-28 Vaizdo įrašas: https://youtu.be/GAcDhbf6SyQ  

Diskusijos dalyviai: Ainius Lašas - KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas; Ramunė Dirvanskienė - vyriausioji politikos analitikė Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) bei lektorė Vilniaus universitete; Saulius Jurkevičius - Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas; Daiva Žeimytė-Bilienė - žurnalistė Diskusiją moderuoja Andrius Tapinas.

Diskusijos dalyviai: Arnoldas Pranckevičius - Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas; Rūta Vainienė - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė, ekonomistė; Algirdas Stonys - Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių informacinių technologijų paslaugų įmonės „TeleSoftas“ įkūrėjas ir vadovas; Odeta Bložienė - Restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ bei „Brooklyn Brothers“ bendraturtė ir vadovė. Diskusiją moderuoja Andrius Tapinas.

Europos Vadovų Tarybos sprendimas Lietuvai didinti tiesiogines išmokas paskatino diskusijas dėl paramos perskirstymo tvarkos. Didelė dalis politikų siūlo riboti išmokas stambiems ūkiams ir taip padėti smulkiesiems. Žemės ūkio ekspertai tvirtina, kad tada gali sumažėti viso sektoriaus konkurencingumas. Ekonomistai ragina atlikti detalius skaičiavimus ir priimti ne tik politiškai motyvuotą sprendimą.Ved. Saulenė PečiulytėDiskusijos dalyviai: Seimo KRK atstovai- pirmininkas, valstietis Andrejus Stančikas ir liberalas Juozas Baublys. Radviliškio rajono ūkininkų Rimanto Garucko, Viktoro Radionovo, Rimanto Budreckio nuomonės. VDU ŽŪA bioekonomikos dekanės, prof. Astridos Miceikienės komentaras.

Kaip Lukiškių aikštės kasdienybę pakeitė čia staiga įrengtas dirbtinis paplūdimys? Diskusijos dėl Lukiškių aikštės likimo netyla dešimtmečius. Jas paskatino čia neseniai atsiradęs paplūdimys. Taigi kas ir kokius sprendimus turėtų priimti dėl Lukiškių aikštės? Komunikacijos ekspertai sako, kad paplūdimys Lukiškių aikštėje – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo Laisvės partijos rinkimų triukas. Ar tikrai ir kokių dar triukių galima pastebėti artėjant Seimo rinkimams? Kokia po rinkimų galėtų susiburti valdančioji koalicija? Ved. Edvardas Kubilius.

PILNO EPIZODO TEMOS: Duda pas Trumpą Rusija prieš Šiaurės Vakarų Europą 00:27:21 Diskusijos dėl NATO ateities 00:43:08 Putino varžovė Lenkija 00:49:21 Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Nuotolinėje Europos Vadovų Taryboje šiandien virs diskusijos apie Europos Sąjungos milijardus.Algirdas Monkevičius išvyksta į dvi mokyklas Vilniuje ir domėsis, kaip ruošiamasi egzaminams.Nuo rytdienos vykstantiems į Neringą teks plačiau atverti pinigines. Vokietijoje naujas koronaviruso židinys užfiksuotas fabrike.Facebookas ištrynė Trumpo rinkimų kampanijos dalį – nacių Vokietijos simbolį.Sportas. Ved. Živilė Kropaitė.

Iš pirmo žvilgsnio laidos pavadinime suformuluotas klausimas gali pasirodyti neįdomus, nes daug kartų svarstytas. Tačiau jo vertę atskleidžia ką tik pasirodžiusi knyga „Debatai dėl praeities Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje“ (Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2020). Kokie klausimai, susiję su istorijos ir atminties temomis, įnirtingiausiai svarstyti internetinėje erdvėje Nepriklausomybės epochoje? Ar kuriuos nors iš jų pavyko išspręsti? O gal internetas yra vieta, kurioje konstruktyviai kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius istorijos bei atminties klausimus sunkiai įmanoma? Kiek šiandien pastaroji erdvė turi galios ir galimybių iš savotiško Hyde Parko transformuotis į įtakingą instrumentą, kurį įgudę vartotojai gali panaudoti ne tik visuomenės informavimui, bet ir istorijos politikos darymui? Kokias svarbiausias komunikacijos klaidos daro istorikai reikšdami savo nuomonę internetinėje erdvėje?Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi dr. Alvydu Nikžentaičiu ir knygos “Debatai dėl praeities internetinėje žiniasklaidoje” sudarytoja dr. Živile Mikailiene. Ved. Aurimas Švedas

Per karantiną pasigirdo nerimo ir piktų komentarų, kodėl jaunuoliai ir vaikai net tokiu laiku būriuojasi gatvėse. Su organizacijos „Vilnius Social Club“ gatvės socialiniu darbuotoju Kasparu Laureckiu – apie rizikos šeimose gyvenančių vaikų ir paauglių problemas, kurias karantinas dar paaštrino. Lietuvos ūkininkai kviečiami prisidėti prie naujos natūralių pievų atkūrimo programos, kurią įkvėpė Prancūzijos ūkininkų pavyzdys. Kokios ES paramos ir už kokį rezultatą gali gauti natūralių savininkai, ar realu, kad Lietuvos ūkininkai rengtų netgi žydinčių pievų čempionatus? Diskusijos dalyviai – programą koordinuojančio „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas, ūkininkas Raimundas Brizgys, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ar mokate čiuožti ir ar turite savo pačiūžas? Šiltos žiemos nedovanoja natūralaus ledo ant tvenkinio ar ežero, bet lankytojų dirbtinio ledo arenose netrūksta. Apie mokymąsi čiuožti laidoje pokalbis su trenere Daina Kilčiauskiene. Kita tema – kodėl bankrotai Lietuvoje turi neigiamą atspalvį ir ar požiūris keičiasi? Ekspertai sako, kad bankrotą išgyvenę verslininkai turi neįkainojamos patirties. Diskusijos dalyviai: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos direktorė doc. dr. Asta Klimavičienė, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.Vedėja Neringa Gudišauskaitė.

Tu nesi senas, kol visuomenė nenusprendžia, kad esi. Amžizmas, arba žmonių vertinimas pagal amžių, pasireiškia subtiliomis formomis – pavyzdžiui, vyresnių žmonių nekviečiant į darbo pokalbius ar atsisakant drausti kelionių draudimu. „Jauni žmonės tiesiog yra protingesni“, – 2007-aisiais pasakė tuomet 23-ijų Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas, nors vėliau šiuos žodžius ir atsiėmė. Jauną amžių matyti kaip privalumą yra įprasta praktika net ir tarp tų žmonių, kurie kitas diskriminacijos formas – lyties, tautybės ar odos spalvos – iškart pamatytų ir pasmerktų. Spalį „Sirenų“ teatro festivalio, daug dėmesio skyrusio skirtingų kartų temai, diskusijų erdvėje kalbėjome apie amžizmą Lietuvoje. Pokalbio metu išsiaiškinome, kad net trečdalis vyresnių žmonių Lietuvoje jaučiasi vieniši. Kaip sukurti visuomenę, kurioje amžius nėra barjeras gyventi pilnavertišką gyvenimą? Diskusijos dalyviai: Gražina Rapolienė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto daktarė, disertacijos „Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“ autorė; Regina Dovidavičiūtė – trečiojo amžiaus universitetų, skatinančių mokytis visą gyvenimą, asociacijos pirmininkė; Algirdas Davidavičius – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://patreon.com/nanookmultimedia

Klimato kaitos tema – viena svarbiausių ir Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje. Seimo valadantieji užsimojo naikinti švietimo įstaigų vadovų kadencijas.Rinkėjų apklausos rodo, kad rinkimus Jungtinėje Karalystėje laimi B. Džonsono Torių partija.Vedėjas Darius Matas, redaktorė Aušra Jūraitė.

"Nėra nesėkmių, yra tik pamokos" sako olimpinė čempionė ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Diskusijos apie komandos atstovavimą, ir pamokas, kuriuos ateina vadovaujant.

Trišalė taryba svarsto mamadienių klausimą.prezidento Gitano Nausėdos siūlymą laisvadienius suteikti ir vieną vaiką auginantiems tėvams.Gamtos tyrimų centro mokslininkai renka naujus duomenis apie kormoranus.Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. lapkričio 19 dieną, pranciškonai Lietuvoje oficialiai sugrįžo iš pogrindžio. Diskusijos apie plastikinių pakuočių atsisakymą.Po Jungtinę Karalystę keliaujantys  Mindaugas Laukagalis ir Giedrė Čiužaitė kalbina skirtingų patirčių lietuvius. Ved. Vasiliauskaitė Simona.

Diskusijos apie „Brexitą“ daliai jau įgriso iki gyvo kaulo. Nepaisant kalbų, aiškumo ne daugiau, o pats „Brexitas“ dar kartą nukeltas. Kaip Lietuva pasiruošė „Brexitui“, ko laukti Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems mūsų piliečiams?Apie tai diskutuoja užsienio reikalų viceministras Albinas Zanavičius ir Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Kalbėsimės su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Asanavičiūte. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Sukanka 100 dienų, kai prezidentas Gitanas Nausėda eina valstybės vadovo pareigas. Kaip šimtadienį vertina piliečiai, ką pastebi politologai?Prasideda padangų keitimas. Naujausi tyrimai rodo, kad būtent automobilių padangos yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko teršėjų. Šiandien Vidaus saugumo diena. Diskusijos dėl istorinių Klaipėdos pašto rūmų ateities.Ved. Artūras Matusas.

Per 2019-2020 medžioklės sezoną siūloma leisti sumedžioti 120 vilkų. Šis dešimčia didesnis nei pernai limitas jau sulaukė gausybės komentarų. Nukentėję ūkininkai sako, kad toks kiekis vis tiek yra per mažas, vilkų gynėjai teigia, kad reguliari medžioklė problemos iš esmės nesprendžia, o tam tikrai atvejais gali ją ir padidinti. Ar avys liks sveikos ir vilkai bus sotūs, diskutuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Alius Ulevičius, ūkininkas, Lietuvos avių augintojų asociacijos narys Žilvinas Augustinavičius, Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos narys Vaidas Balys, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius. Ved. Artūras Matusas.

Nors Europos Komisija dar beveik trejus metus Bendrijos narėms leidžia naudoti prieštaringai vertinamą herbicidą – glifosatą, Seime registruotos pataisos, siūlančios šį chemikalą uždrausti jau dabar. Diskusijos kaista. Kaip toks draudimas paveiktų Lietuvos žemės ūkį, diskutuos Seimo nariai Linas Balsys ir Kazys Starkevičius, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Ved. Artūras Matusas.

Ar knyga miršta? Šiandien vis dažniau pastebima, kad spausdintų žodžių galia sumenko, o skaitymo vietą užima naujos komunikacijos ir medijavimo formos. Kita vertus, šiuolaikinėje kultūroje netrūksta atvejų, kai žmonės radikaliai pakeitė savo gyvenimą paveikti knygų. Kai kada tikslingai parinkti literatūros kūriniai gali įgauti net gydomąjį poveikį. Taigi – ar knygos išlaikė savo galią medijų epochoje?Diskusijos moderatorius Kristupas Sabolius, dalyvauja Jūratė Sučylaitė ir Kęstas Kirtiklis. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d.

Klausysimės diskusijos „Kas užkeikė novelę?“, įrašytos Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną. Kaip teigia dalyvės, novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę. Jei novelė gerai struktūruota, trumpu pasakojimu pristato stiprią problemą, tokia novelė tarsi nesutrūkinėjęs siūlas rodo visą audinio grožį. Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir pasakoti apie mus čia ir dabar. Kokie klausimai mums aktualūs, kokioje atmosferoje gyvename, kas mes esame? Deja, novelių, kaip ir novelistų, lietuvių literatūroje mažuma, ir neatrodo, kad situacija keistųsi. Taigi, kas užkeikė novelę ir kas turi prisiimti misiją ją atkerėti?Diskusijos moderatorė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, dalyvauja Renata Šerelytė, Danutė Kalinauskaitė ir Daina Opolskaitė.

„Kunigaikštis Gediminas nevalgė cepelinų, nes bulvės tada dar nebuvo atvežtos į Lietuvą. Netikras lietuvis?“, – juokauja šio „Nyla“ podkasto epizodo pašnekovai. Bet išties, kur yra riba, kada žmogus tampa lietuviu? Kokius kriterijus turi atitikti, kad galėtum vadinti save lietuviu – ir kas turi teisę juos nustatyti? Šiandien, Lietuvos visuomenėje susipriešinus dėl istorinės atminties ir požiūrio į globalizaciją, kas mus vienija kaip lietuvius? Pasaulio lietuvių vienybės diena, liepos 17-oji, buvo geras metas šiuos klausimus kelti. Į diskusiją pakvietė Vilniaus Kirtimų kultūros centro komanda. Tai buvo pokalbis apie tai, ką su plačia lietuviška tapatybe užaugusiems žmonėms reiškia lietuviškumas ir kaip skirtingi požiūriai į jį formavosi augant JAV, Pietų Amerikoje ir studijuojant Jungtinėje Karalystėje. Diskusijos dalyviai: – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, Londono universiteto koledžo doktorantas Vladas Oleinikovas – Harvardo universiteto doktorantė Andrėja Šiliūnaitė – Antrus metus Vilniuje gyvenantis, JAV užaugęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininkas Dovas Lietuvninkas – Urugvajuje užaugęs komunikacijos specialistas Rimantas Leonavičius. – Diskusiją moderavo viena „Nanook“ įkūrėjų, multimedijų žurnalistė Berta Tilmantaitė Palaikykite podkastą: patreon.com/NanookMultimedia Išgirskite visus epizodus: nyla.lt

2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje. Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.