Podcasts about apie lietuvos

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Valstybinė kultūros paveldo komisija atliko „Dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimą“, kurio išvados verčia suklusti.Tik 40 sekundžių tylos ir lietuviškas balsas, kurio nesitikėjo okupantai. Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį. Nors radijo stotis nebeveikia, atjaunėjusi miestelio bendruomenė bibliotekoje įsteigė jos atminimo muziejų. Su Sitkūnų veteranėmis čia susitiko Kotryna Lingienė.Lietuvoje išleista daugelį prestižinių literatūros apdovanojimų pelniusios Kanados prozininkės, poetės ir literatūros kritikės Margaret Atwood knyga „Popierinis laivelis“.Šiandien LRT KLASIKA 21.30 val. tiesiogiai iš Londono, „Wigmore Hall“ salės transliuos garsaus lietuvių dueto – Asmik Grigorian ir Luko Geniušo – koncertą.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Pajūriuose buvo įrengiami paplūdimiai vyrams ir moterims, su pintais krėslais besikaitinantiems saulėje, ėmė rastis kurhauzų, gydymo įstaigų, restoranų ir viešbučių. Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., po pusės amžiaus miestui suteiktos kurorto teisės. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas bei taisykles pasakoja Agnė Bukartaitė, aplankiusi savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje atidarytą parodą „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“.Ved. Donatas Šukelis

Populiarėja žygiai, kurie rengiami savaitgaliais, švenčių dienomis ir per kuriuos žygeiviai domisi Lietuvos istorija. Vien Vasario 16-ąją nesunkiai galima rasti bent kelias dešimtis įvairių proginių žygių.Panemunės miestus ir miestelius apkeliavo paroda, kuri pasakoja apie Nemune klestėjusią upeivystę ir jos tradicijas.Meteorologas Gytis Valaika sako, kad socialiniuose tinkluose daugėja paskyrų, kurios skleidžia neteisingą informaciją apie klimato kaitą ir ta dezinformacija susijusi su prorusiškais naratyvais.Daugiabučių renovacija džiaugiasi ne visi. Į LRT GIRDI kreipėsi Garliavos gyventojas, kurio daugiabučio renovacijos darbai pradėti prieš pat žiemą. Vyras skundžiasi nuolatiniu triukšmu, netvarka ir abejoja dėl darbų kokybės.Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, domimės, kaip šią dieną atrodo Signatarų namai ir kokią reikšmę šiandien įgauna žymusis Signatarų namų balkonas, iš kurio buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.Vasario 16-osios proga LRT Radijas siūlo pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs "Amerikos Balsas". Žurnalisto Jurgio Blekaičio rengtas pasakojimas transliuotas jau gerokai po Antrojo pasaulinio karo, tačiau tiksli data archyvuose neišlikusi.Ved. Edvardas Kubilius

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pastaruoju metu fiksuoti incidentai su kontrabandiniais balionais yra Baltarusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą. Pasak jo, tokiame kontrabandos platinime dalyvauja ir specialiosios Minsko tarnybos. Nausėda sako, kad Minsko reakcija į Lietuvos priemones, siekiant užkardyti kontrabandinių balionų patekimą į šalį, rodo, kad jos veikia. Tačiau, anot Lietuvos vadovo, svarstomos ir dar skaudesnės sankcijos Minskui.Šįvakar posėdžiauti ir krašto apsaugos ministro kandidatūrą aptarinėti turėję socialdemokratai į valdybos ir prezidiumo posėdžius nesirinks – susitikimai buvo atšaukti. Teigiama, kad norima skirti daugiau laiko konsultacijoms dėl kandidatūros.Šiaurės šalių lyderiai rinkosi Stokholme, kur aptarta bendra regiono pozicija Rusijos agresijos kontekste.Šiandien žiūrovai trijose vietose po atviru dangumi - Vilniaus Rotušės aikštėje, Kyjive ir Charkive - galės tiesiogiai ir nemokamai stebėti koncertinę operos „Makbetas“ transliaciją iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salės. Renginį inicijavo kompanija Vilnius City Opera kartu su Laisvės TV ir LRT.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį vakarą sieks penktosios pergalės Eurolygoje žaisdami namie su Bolonijos „Virtus“ klubu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas yra politinė kultūra? Kodėl šiandien Lietuvos politikos kultūra yra būtent tokia? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docentu, politologu Ignu Kalpoku.Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje pristatyta Karybos instituto darbuotojo laisvės kovų tyrinėtojo ir daugybės istorinių knygų apie partizaninį karą, nepriklausomybės kovas autoriaus Ernesto Kuckailio naujausia knyga „Laisvės šuolis. Sugrįžimas“.Ar sąmokslo teorijos apie ateivius vis dar populiarios? Kas lemia jų atsiradimą ir kokios sąmokslo teorijos pačios keisčiausios, pokalbis su filosofu, religijotyrininku ir sąmokslo teorijų tyrėju dr. Alfredu Buiko.MO muziejuje atverta didžioji paroda „Amžinai laikina“, kurioje šiuolaikinis menas susitinka su senosios dailės kūriniais.Ved. Donatas Šukelis

Energetikos ministerijos sprendimas sudaryti taikos sutartį su „Veolia“ vertinamas nevienareikšmiškai. Valdantieji sako, kad tai būdas išvengti daug laiko ir pinigų reikalaujančių ginčų. Opozicija mano, kad taikos sutartis Lietuvai atneš tik žalos, nes ją patyrė šilumos vartotojai, ir dar neaišku, ar dėl to nelaimėjo pati „Veolia“.Ar taika su „Veolia“ iš tiesų yra naudinga Lietuvai?Laidoje dalyvauja advokatas Vilius Bernatonis, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, buvęs Vilniaus tarybos narys, verslininkas Vidmantas Martikonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Tikėtina, jog tik laiko klausimas, kada Lietuvos stačiatikiai, supriešinti dėl maskvos įtakos daliai bendruomenės, o gal ir dėl įsisenėjusios sampratos apie stačiatikybę kaip „rusų religiją“ Lietuvoje, vėl švęs liturgiją įprastose bažnyčiose visi kartu. Tačiau kol kas maskvos patriarchatui priklausančiuose maldos namuose Konstantinopolio patriarchato stačiatikių kunigai liturgijos aukoti neturi teisės, tad atkurtoji stačiatikių bendruomenė Lietuvoje pradeda savo gyvenimą ant naujų pamatų. Primindamas lietuviškų pamaldų šv. Paraskevės cerkvėje istoriją, apie stačiatikių bendruomenių santykius ir ateitį įžvalgomis dalijasi Konstantinopolio patriarchato kunigas, filosofijos daktaras Gintaras Sungaila.Redaktorė Jūratė Kuodytė

LRT prasidėjo teminės ekskursijos, skirtos Sausio 13-ajai. Ką išgirsta ir ką prisimena LRT apsilankę žmonės? Ievos Radzevičiūtės pasakojimas.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje buvo degė atminimo laužai.Apie Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos darbą 1991-ųjų sausį – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.„Auksinio proto“ viktorina ir Sausio 13-ajai skirto klausimo aptarimas: rašytoja Jurga Ivanauskaitė dirbo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ir rašė: „Gyvenimo šauksmas būti, gyventi vardan idealo čia garsesnis už kvietimą vardan to idealo numirti“. Rašytojos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė Radvilė Racėnaitė prisimena, kad Jurgai buvo svarbūs tuo metu Lietuvoje kelti tikslai ir viltys.Ved. Rūta Kupetytė

Ką turėtume žinoti apie Lietuvos moterų istoriją? Pokalbis su knygos „Moterų istorijos eskizai: XIX a. antra pusė-XX a. pirma pusė“ sudarytojomis dr. Ramune Bleizgiene ir dr. Birute Avižiniene.Kasmet gruodžio 3-ąją minima tarptautinė neįgaliųjų diena. Pokalbis suLietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentu Pauliumi Kalveliu.Kokia turėtų būti advento mityba? Apie tai pasakoja gydytoja dietologė-psichoterapeutė Kristina Jasmontienė.Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvoje galima spręsti būsto įperkamumo problemą. Sparčiai augančios nekilnojamojo turto kainos ir didėjanti nuomos našta apsunkina gyvenamosios vietos paieškas. Vienas iš galimų sprendimų – vadinamasis kolivingas, pasaulyje populiarėjantis kaip ekonomiška, bendruomeniška ir lanksti gyvenimo forma. Ar šis modelis galėtų būti veiksmingas Lietuvoje?Prieš penkerius metus bičių mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda atrado lietuviškąsias tamsiąsias bites, kurios, kaip anksčiau manyta, buvo išnykusios.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija Reklaitė pateikia skirtingus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje pjūvius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ansamblis „Duettisimo“ šią vasarą grojo prestižiniuose Liublijanos ir Edinburgo festivaliuose, ten buvo labai entuziastingai sutikti kritikų. Apie sėkmingus žingsnius į svarbiausias tarptautines scenas pasakoja violončelininkas Glebas Pyšniakas.Šiandien darbą pradeda naujai išrinktos kultūros atašė Lenkijoje ir Vokietijoje. Apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo viziją kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda Kompozicijos, kurioje apsilankė Marius Eidukonis ir su parodos kuratore Alge Gudaityte pasiaiškino, ką apie Gudaitį pasakoja ši paroda.Laidoje „Žvaigždžių alėja“ – Inesos Rinkevičiūtės pokalbis su vienu geriausių pasaulio pianistų tituoluojamu Jevgenijumi Kissinu. Laidos fragmentas.Ar laukdavo rugsėjo 1-osios? Kaip bendrauti su moksleiviais, kai už juos esi tik keleriais metais vyresnis? Kas skatina mokinius atsakingiau žvelgti į savo aplinką? Tai klausimai, į kuriuos rubrikoje „Be kaukių“ atsako istorikas, pedagogas, VDU Švietimo akademijos Kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėMartyno Plepio nuotrauka

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautoriumi Andriumi Šatu apie tai kaip įtikinti žmones keisti savo elgseną.Rugpjūčio 20d. Estija mini nepriklausomybės atkūrimo dieną. Apie Lietuvos estus, kaip švenčia savo valstybės šventes ir tautų vienybę Baltijos kelyje kalbamės su Lietuvos estų draugijos valdybos nare Pille Veljataga.Kuo vyras gimdyme gali padėti savo moteriai? Apie tai papasakoti gali dula su barzda. Pokalbis su vyrams pasiruošimo gimdymui seminarus organizuojančiu gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku.Kokie populiariausi rusiškos propagandos naratyvai, nukreipti prieš mūsų šalį? Pokalbyje dalyvauja „Repsense“ analizės skyriaus vadovės Rugilė Ereminaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva - finansinių technologijų šalis, skelbia valdžia. Bet šią vizitinę kortelę gadina „Foxpay“ skandalas ir italų per Lietuvą praplauti 2 milijardai eurų.Ar sukurdami rojų finansų įmonėms nepadarėm sau meškos paslaugos?Dalyvauja: Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, komiteto narys Viktoras Fiodorovas, FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas ir Fintech Hub LT tarybos narys Mindaugas Petrauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Spaudos apžvalga.Vilniečiai ir miesto svečiai, kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus, kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto.Kodėl Lietuvoje vis dar mažai rašoma apie šiuolaikinį cirką ir kokius dėmesio vertus cirko spektaklius, rodytus Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija”, apžvelgia scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Vilniuje prasidėjęs Kultūros keliams skirtas tarptautiniame seminaras. Jis Europoje surengtas pirmą kartą ir yra vienas iš oficialių Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos ministrų komitetui renginių.„Kultūrų ritmu“ – tai idėja, kad skirtingos kultūros turi savo unikalius ritmus, atspindinčius jų tradicijas, patirtis ir saviraišką. Naujus pasąmonės portalus į sielos, dvasios ir kūno gyvybingumą bei sąmoningumą performanse „Viduje“ kurianti aktorė Gintarė Šmigelskytė teigia, kad šiuo kūriniu siekia įkūnyti tai, kas nematoma, neapčiuopiama, bet ką išgyvena ir jaučia visi.Pristatoma knyga  „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“.Kaip vasarą pradeda leisti Lietuvos moksleiviai?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vėl Tie Patys #195 apie Lietuvos Tinder Swindler, Rolando 40-ąjį ir paskutinį skambutį by Negyvas Eteris

Vėl Tie Patys #186 apie Lietuvos legendas, NATO būstinę ir istoriją by Negyvas Eteris

Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo - „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi, kokie procesai vyko Lietuvos teatruose, kokios naujos terndencijos pastebėtos – pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Deimante Dementavičiūte-Stankuviene.„Dabar 2014-ieji. Ir mums pradeda trūkti šviesos. Leviatano šešėlis gaubia vis daugiau žmonių ir gamtos prieglobsčio. Mums reikia utopijos“, – taip savo kalbą pradėjo Leonido Donskio premijos laureatas Lenkijos poetas, „Paribio“ fondo steigėjas Krzysztofas Czyżewskis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias kino muzikos kompozitores, kurių gretos per pastarąjį dešimtmetį vis didėja. Tai muzikos novatorės, kurios keičia vieno svarbiausių kino komponentų skambesį ir požiūrį į moteriškąją kūrybą.„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, - yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl vietovių plėtros, ir net renkantis priemones aplinkos priežiūrai (pvz. renkantis tarp druskų ir skaldos kelių priežiūrai).Laidos svečias – geologinių kelionių įmonės „Geologo kelionės” įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.(R. Šečkuvienės nuotr.)

Kas įkvėpė Veroniką Čičinskaitę-Golovanovą sukurtį džiazo albumą vaikams „Dramblio džiazas“?Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Įspūdingas aktorystės diapazonas ir įtaiga – už tai įvertinta aktorė Rasa Samuolytė.Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų Kazio Morkūno vitražą „Trys mūzos“. Kiek svarbus šis radinys ir ar gali jis būti prieinamas pamatyti platesnei visuomenei?Kuo ypatingas Lonnie Johnsono muzikinis palikimas?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė, iliustratorė Eglė Narbutaitė.Ved. Marius Eidukonis

Šie metai mūsų šaliai ypatingi tuo, kad nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 d. vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Po truputėlį aiškėja šio sezono programa ir kitos detalės.„Žydų kilmės autorių literatūra mums yra artimesnė, nes su jų bendruomene turime intymesnį istorinį, emocinį santykį“, – apie tai, kodėl Lietuvoje populiari Izraelio ir žydų literatūra, o visai neatrasti Palestinos rašytojų balsai, svarsto politologė Ieva Koreivaitė. Ji Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarė knygų apie Palestiną sąrašą. Kokia yra Palestinos literatūros situacija Lietuvoje?Netrukus Lietuvoje savivaldybių, neturinčių krašto muziejaus, bus mažiau. Šiam žingsniui pribrendo Pakruojis. Pasak savivaldos atstovų, steigti krašto muziejų reikalauja pats gyvenimas. Tačiau didžiausias iššūkis kol kas ne eksponatai, o darbuotojai. Kaip būsimame muziejuje save ketina reprezentuoti Pakruojis?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaltinimai vagyste Italijos kultūros viceministrui, prakeiksmo išsigandę turistų atsiprašymai Pompėjoje, su žeme sulygintas šiuolaikinio meno centras Kaire.„Stebiu ant ledo brėžiančius figūras čiuožėjus, net prarasdama saiką, kad tik negalvočiau apie mane kaustantį siaubą. O kausto ne tik karas. Kausto ir artimesnė problema – kad visa mūsų kultūros spauda nuo šių metų pradžios gyvena ant bedugnės krašto“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Naruštytė.„Tūba yra visiems pažįstama – neįmanoma nepastebėti tokio dydžio instrumento scenoje. Kita vertus – nelabai ką apie ją žinome“, – apie Vokietijos metų instrumentą sako iniciatyvos pradininkas Hartmutas Šrioderis. Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą ir kokių ambicijų, populiarindama tūbą, turi ši šalis?Naujausias įrašas ne vieną žiūrovų pamiltą spektaklį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisavusios Viktorijos Streičos biografijoje — miuziklas „Mozart!“. Koks gyvenimas verda senajame Valstybės teatre Kauno miesto sode, kodėl režisierei norisi ir vaidinti, ką ji mano apie dirbtinį intelektą, ir kodėl neverta plauti indų? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje ją kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje šį kartą apie išradimų madas Lietuvoje. Specialistai sako, kad jei anksčiau Lietuvos gyventojai daugiausiai patentuodavo maisto gamybos būdus, tai šiandien išmaniąsias technologijas. Pokalbis su Valstybinio patentų biuro direktore Irina Urbone.Tylioji Lietuvos žvalgybos herojė, kurios rankose 1919 m. buvo jaunos valstybės likimas. Apie paslaptingosios Lietuvos žvalgybos legendos Marcelės Kubiliūtės prasmingus darbus vardan Tėvynės, išmintį, drąsą ir įveiktus iššūkius sukurta komiksų knyga. Studijoje komikso autoriai Miglė Anušauskaitė ir Tomas Mitkus bei Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus vadovė, idėjos autorė Aurelija Vernickaitė.Nuo kokių mūsų įpročių priklauso šildymo sąskaitos? Ką reikia žinoti apie patalpų vėdinimą? Kaip patalpų oro kokybė veikia mūsų sveikatą? Pašnekovai - Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros doc. dr. Kęstutis Čiuprinskas, Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro vyriausioji mokslo darbuotoja, dr. Rūta Aldonytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie Lietuvos karo akademijos (LKA) svarbą Rusijos karo Ukrainoje kontekste, karių rengimą, stojimus į akademiją ir jaunų žmonių motyvaciją studijuoti – akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, Kompetencijų vertinimo ir komplektavimo centro viršininkas mjr. Mindaugas Sakalauskas, Saugumo institucijų valdymo mokslo grupės docentė dr. Vidmantė Giedraitytė ir kariūnai Ugnė Baltuškonytė ir Ignas Vytautas Kargaudas.Karių psichologinis atsparumas – nuo ko jis priklauso ir kaip ugdyti? LKA Lyderystės ir metodinio rengimo centro vyr. psichologė mjr. Rosita Kanapeckaitė. Kaip ugdomi karybos lyderiai Lietuvai ir kitoms šalims? Akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. Mantas Paškevičius, Ukrainos karininkė plk. Hanna Karakurkči.Kaip valstybė ir visuomenė esame pasiruošę karinėms ir hibridinėms grėsmėms? LKA Pasaulio politikos mokslo grupės docentė dr. Ieva Gajauskaitė ir LKA Gynybos analizės centro politikos analitikas plk. (ats.) Gintaras Bagdonas.Nuo šių mokslo metų LKA pradėjo vykdyti Jaunojo kariūno-lyderio programą, kurioje dalyvauja Vilniaus licėjaus, Žirmūnų ir Antakalnio gimnazijų I klasės moksleiviai. Pašnekovai: Jaunojo kariūno-lyderio ugdymo programos instruktorius, LKA Taktikos sekcijos vyr. instruktorius kpt. Marius Dzencevičius ir programos dalyviai gimnazistai.Ved. Agnė Skamarakaitė, red. Giedrė Čiužaitė

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta mitologei ir tautosakininkei dr. Daivai Vaitkevičienei. Kokios temos šiandien labiausiai domina laureatę?Šiandien iškilmingame Senato posėdyje išeivijos filosofas, profesorius Algis Mickūnas bus inauguruotas Vilnius Tech Garbės daktaru. Pokalbis su trumpai į Lietuvą sugrįžusiu filosofu.Bell hooks – amerikietė kultūrologė ir rašytoja, pagarsėjusi kaip ryžtinga socialinės nelygybės kritikė, daug dėmesio skyrusi ir lyčių studijoms. Neseniai leidykla „Kitos knygos“ išleido žymiausią šios autorės tekstą „Viskas apie meilę. Nauji požiūriai“. Pokalbis apie knygą su jos vertėja, rašytoja, literatūros kritike Virginija Kulvinskaite.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie brazilų muziką, kuri po visą pasaulį plinta per filmus.„Kartais esu pavadinama pačia neekonomiškiausia choreografe“, – sako dešimtmetį švenčiančio šokio teatro „Airos“ vadovė, LMTA profesorė Aira Naginevičiūtė. Pradėjusi savo kūrybinę veiklą dar tada, kai Lietuvoje šiuolaikinis šokis buvo tikra terra incognita, choreografė jau daugiau nei 30 metų ieško naujų raiškos formų ir išsaugo savyje anarchijos dvasią.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė.Autorė Inga Janiulytė-TemporinE. Blaževič/LRT nuotraukoje - Punios šilas

Spaudos apžvalga.Naujuosiuose Valkininkuose, kur pušų paunksmėje glaudžiasi įvairiausios sanatorijos, senelių globos namai ir grybų bei uogų surinkimo ir apdirbimo įmonė, šalia vietinės katilinės kelis metus veikia parodų erdvė „Menų skalbykla“.Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) direktoriaus pareigas laimėjo dabartinis vadovas Saulius Liausa.Tomas Venclova apdovanotas prestižine Lenkijoje teikiama tarptautine literatūros premija. Pokalbis su kultūros atašė Lenkijoje.Prasidėjo tarptautinis Odesos kino festivalis. Su kino kritiku Edvinu Pukšta apžvelgiame festivalio nuotaikas bei kino aktualijas.Venecijoje parodą atnešęs į miestą kūrėjas Robertas Narkus Klaipėdoje kuria atvirkštinį ryšį – pakvietė ir įkurdino patį miestą į parodines erdves.Elektroninės muzikos revoliucionieriui, kuris prisidėjo prie pusę amžiaus vykstančio muzikos evoliucijos, Jeanui-Micheliui Jarre'ui sukanka 75-eri.Vilniaus Rotušėje – Ukrainos Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas.Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Lietuvos karalių Mindaugą.Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.Apie Lietuvos laivininkystės situaciją kalbamės su Lietuvos pramoginių laivų asociacijos prezidentu Karoliu Valenta ir Vidaus vandens kelių direkcijos generaliniu direktoriumi Vladimiru Vinokurovu.Pasirašytas pirmasis visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Ar dėl to keisis vaistininko ir kliento santykis? Pokalbyje daluvauja Vaistininkų profesinės sąjungos atstovė, kodekso rengimo darbo grupės vadovė Vaiva Bražinskienė.Anoniminių alkoholikų judėjimui Lietuvoje – 35 metai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Neteisėtai automobilių stovėjimo aikštelėse gyventojų užgrobiamos vietos – vis dar problema. Vilnietė Laura gavo baudą už tai, kad kieme, prie, kaip vėliau paaiškėjo, savavališkai nupieštos geltonos linijos pastatė automobilį. Vilnietė pasakoja, kad dešimt metų čia automobilius stato ir kiti gyventojai, ir policijos pareigūnai. Institucijų atstovai pripažįsta – trūksta vietų automobiliams statyti, todėl žmonės ir toliau bando užsigrobti vietų.Vyriausybė Seimui teikia mokesčių reformos projektus. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, esminis paketo tikslas – skatinti investicijas, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo ir sudaryti lygias galimybes skirtingose veiklos formose veikiantiems žmonėms.Palangos valdžia ketina dvigubinti pagalvės mokestį. Dabar už vieną nakvynę Palangoje poilsiautojai moka eurą. Jeigu politikai pritars, pagalvės mokestis nuo 1 euro pakils iki 2. Teigiama, kad šios rinkliavos pagrindu kuriamas kurorto konkurencingumas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkų mastu. Ką jūs manote apie pagalvės mokesčio Palangoje dvigubinimą.„Verslo laiko“ rubrikoje pokalbis, kodėl prekybos tinklai Lietuvoje nežymi prekių, kurių gamintojai neišėjo iš Rusijos?Apie Lietuvos saugumo situaciją po grupuotės „Wagner“ sukeltų neramumų Rusijoje pokalbis su Vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.Bakterijos, mielės ir dumbliai – puikiai pažįstami mikroorganizmai, galintys tapti įrankiais kuriant naujas technologijas. Būtent tai domina chemijos mokslų daktarę Aušrą Baradokę ir jos komandą. Anot mokslininkės, tyrimai, atliekami taikant žaliosios chemijos principus, gali būti pritaikyti medicinoje, ekologiškų trąšų gamyboje, taip pat būti žaliava kurui Žemėje ar kosmose.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje nuolat paniurnama apie mūsų literatūros lygį, originalumą, įdomumą, tarsi būtume kamuojami literatūrinio komplekso. Vienas iš būdų, kaip nustatyti, ar šis kompleksas pagrįstas – įvertinti Lietuvos literatūrą kitų šalių ir kalbų kontekste: ar mūsų kūriniais domisi leidėjai ir agentai, kaip sekasi išverstoms knygoms, kokių vertinimų sulaukiama.O gal visa tai nėra taip svarbu, nes viską lemia ne pats kūrinys, o jo vertimas, leidyklos darbas ir vadyba?Apie Lietuvos literatūros vertimus į kitas kalbas ir leidybą kitose šalyse kalbamės su Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadove Rūta Nanartavičiūte.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Monikos Požerskytės nuotr.

„Trys NATO blokui priklausančių valstybių vadovai – ir, taip jau sutapo, trys katalikai pasauliečiai, aktyviai dalyvaujantys politikoje, – šią savaitę, artėjant karo su Rusija metinėms, išreiškė jaudinančią paramą kovojančiai Ukrainai. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Varšuvoje pasakė ryžtingą kalbą, kurioje pažadėjo, kad laisvasis pasaulis „nepavargs“ remti Ukrainą, ir pareiškė, kad tokie „tironai“ kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik žodį „ne“, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad „Ukraina turi laimėti šį karą“. Tuo pat metu, kai vyko Bideno ir Dudos susitikimas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni apsilankė Bučoje ir pasakė ukrainiečiams, kad Italija „bus su jumis iki galo“. „Jūs nesate vieni. Mes kovosime už jūsų laisvę“, – sakė Meloni.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.Pirmąjį Gavėnios sekmadienį Lietuvos vyskupai kviečia aukoti Ukrainai bažnyčiose, o Lietuvos Caritas vasario 27–kovo 1 d. visoje Lietuvoje rinks Ukrainai paramą daiktais. Apie Lietuvos žmonių pagalbą kariaujančiai Ukrainai pasakoja Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.Spaudos apžvalga: popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vaidmuo Lenkijos bažnyčią ištikusios krizės kontekste (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

#TiekŽinių Su užgimimu, Lietuva!

Eurostatas prognozuoja, kad po 20 metų Lietuvoje liks tik 2 milijonai gyventojų. Kuo tai gresia? Kas paskatintų šeimas turėti daigiau vaikų? Ar darbuotojų trūkumą teks kamšyti užsieniečiais? O gal gerai gyventi galime ir su gerokai mažesniu žmonių kiekiu?Apie Lietuvos ateitį „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Seimo narys, Ateities komiteto vicepirmininkas Matas Maldeikis, ekonomistas Raimondas Kuodis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas, demografas Daumantas Stumbrys.Ved. Mindaugas Jackevičius

Legenda byloja, kad 1922 metais ant apleisto Pelėdų dailininkas Justinas Vienožinskis kartu su kultūros ir politikos veikėju Stasiu Šilingu ir bendraminčiais naktį paslapčia pradėjo mūryti Kauno meno mokyklos pastato pamatus. O kaip buvo realybėje? Kodėl nepriklausomai valstybei taip skubiai reikėjo meno mokyklos? Apie mokyklos pradžią, jubiliejiniams metams skirtą tarptautinę konferenciją ir parodą - pokalbis su VDA Kauno fakulteto dekanu prof. Jonu Audėjaičiu.Nejaukiuose VRM rūmuose atidaryta didelė paroda „Nejauka“. Apie ką kalba šešiolika menininkų iš skirtingų šalių pasakoja parodos kuratoriai Artūras Mitinas, Monika Kornilova, Darius Jaruševičius.Rubrika „Ką man skaityti“ šį kartą skirta garsiausiai detektyvų rašytojai Agatai Kristi. Rašytojos gimimo dieną apie jos populiarumo fenomeną, darbštumą ir kūrybos paslaptis - pokalbis su literatūrologe Jūrate Čerškute.Kelionę po Kauno regiono miestelius tęsia Iniciatyva „PROmetėjas”. Spektakliais, edukacijomis ir menininkų rezidencijomis siekiama su šiuolaikiniu šokiu supažindinti kuo daugiau žmonių.Žurnalistas Edvardas Kubilius žinomas LRT radijo klausytojams iš esminius politikos, ekonomikos klausimus keliančių laidų kaip „Ryto garsai“, „10-12“, tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau pasiima mikrofona ir išsiruošia į keliones už Vilniaus. Laida „Už Vilniaus“ tapo viena klausomiausių, o nuo šio sezono atsirado dar viena laida LRT mediatekoje „Nepaprastai žmonės“. Apie Lietuvos miestus ir miestelius, čia gyvenančius žmones ir žurnalistiką - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Edvardu Kubiliumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lukas Romualdas Malinauskas, Karolis Jordanas Tiškevičius ir Jonas Petras Lekšas išlydi Lietuvos rinktinę į Europos čempionatą ir aptaria varžovų pasirodymą pasiruošime. Šią tinklalaidę pristato Nr. 1 Lietuvoje skolų išieškojimo platforma www.eskolos.lt. Su nuolaidos BASKETNEWS20 kodu -20% skolos išieškojimui. Laidą taip pat remia G9 Maisto zona, esanti Vilniuje, Gedimino pr. 9. Ši vieta – oficiali BasketNews Europos čempionato stebėjimo vieta. Joje – didžiuliai TV ekranai, įvairių skonių maisto ir gėrimų pasirinkimas ir daug erdvės jums ir jūsų bičiuliams. Temos: Įžanga (0:00); Apie kelionę į Europos čempionatą (4:11); Apie Jono Lekšo ir Vytauto Mikaičio išvyką į Vengriją (6:05); Apie aurą aplink Kazį Maksvytį ir nuotaikas rinktinėje (10:56); Apie įsibėgėjantį Marių Grigonį ir nuo suolo kylančių žaidėjų indėlį (15:06); Apie slovėnų pralaimėjimą vokiečiams (20:40); Apie kautynes lietuvių grupėje (27:20); Apie Lietuvos pasiruošimą ir klausimus dėl sudėties gilumo (32:44); Išsiskyrusios pasaulio čempionato atrankos rungtynės (41:43); Apie Lietuvos rinktinės kaitą ir BasketNews Europos čempionato reitingą (43:30); Apie gaires kovoje su Slovėnija (47:34); Apie padėtį Klaipėdos „Neptūne“ (53:40); Apie Edo Nickaus organizuotą krepšinio bičiulių susitikimą (1:02:18).

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas aptaria Lietuvos rinktinės startą, Kauno „Žalgirio“ komplektacijos pabaigą ir šurmulį sukėlusias permainas moksleivių krepšinyje. Temos: Apie nesklandumus rinktinės rungtynėse ir Roko Jokubaičio įvaizdį (0:00); Apie Lietuvos rinktinės startą (3:52); Apie aštuoniolikmečių pusfinalį su Turkija ir išsiskyrusius lietuvius (15:24); Apie „Žalgirio“ komplektacijos pabaigą ir sandorį su Dovydu Giedraičiu (19:35); Apie Igno Brazdeikio trumpą patirtį su rinktine ir persikėlimą į „Žalgirį“ (26:45); Apie LKF reakciją į Jono Lekšo nuomonės tekstą ir permainas moksleivių krepšinyje (37:19) Skambutis Mindaugui Balčiūnui (58:42); Fosterio atvykimo į Vilnių detalės ir „Ryto“ komplektacijos idėja (1:02:53); „Wolves“ pirmasis legionierius Marcosas Delia ir klubo sudėties branduolys (1:06:38); Apie LKL debiutantų ėjimą ir bruzdesį turguje (1:14:50).

Vasara – ir turistų, ir piligrimų mėgstamiausias laikas. O jauniausias Lietuvos piligrimų centras – Vilniaus arkivyskupijos – turi ką pasiūlyti tiek vieniems, tiek kitiems. Pokalbis su šio centro vadove Lina Šapauskiene bei bendradarbėmis Emilija Karčevska ir Vilija Tauraite.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Venecijos šiuolaikinio meno bienalė – seniausia pasaulyje, tačiau daug dalykų joje atsitinka pirmą kartą. Apie pirmus kartus, Lietuvos paviljone rodomą Roberto Narkaus „Gut Feeling“ instaliaciją ir nustebinusius skirtingų šalių paviljonus, menininkus bei menininkes kalbamės su Lietuvos paviljono kuratore Neringa Bumbliene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pasaulyje: Ukrainos meno skveras Venecijos bienalėje, Prancūzijos rinkimai komiksuose ir karikatūrose, knygų miestelis Ispanijoje.Vilniuje, Istorijų namų parodoje „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas” eksponuojami niekur nematyti tarpukario Kauno vaizdai ir narpliojama Ingelevičiaus gyvenimo istorija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Atidaryta 59-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Apie Lietuvos paviljoną, bienalės palaikymą Ukrainai, ryškiausius akcentus ir viską jungiančią siurrealizmo temą kalba menininkas Robertas Narkus, kuratorė Neringa Bumblienė, žurnalistė, mados analitikė Deimantė Bulbenkaitė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie vertybių kismą karo metu ir atgimstančius socialinius-politinius reiškinius, kurie meta iššūkius kūrybiniam procesui.Vengrijos „Mitem“ teatro festivalį organizuoja Viktorui Orbanui simpatizuojantis Nacionalinio teatro vadovas. Kaip festivalį vertina vengrijos teatralai ir kodėl ten vyktu nusprendė Klaipėdos dramos teatras?Minint pasaulinę knygos dieną, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas sako, kad šiandien ukrainiečių poezijai neprilygsta niekas Europoje. Pokalbis apie sukauptą įspūdingą patirtį verčiant ir rašant knygas, nors Jonynas sako, kad ir klasikas yra klystantis žmogus, su kuriuo nereikia bijoti ginčytis – jauniems menininkams jis linki kūrybinio įžulumo.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Įdomesnius kultūros įvykius pasaulyje apžvelgia Rūta Dambravaitė.LRT Klasika šią ir kitą savaitę supažindina klausytojus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šiandien dėmesio centre – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.Laida „Muziejaus istorijos“ pradeda naują ciklą skirtą signatarams. Ko jame galime laukti?Daugiau kaip 10 proc. reikšmingų atsiliepimų apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje buvo susiję su kultūra. Kaip apie Lietuvos kultūrą komunikuojame užsienyje? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Aušrine Žilinskiene.Sėkmingiausiu 2021 metų turizmo projektu paskelbtas Kaune esantis „Art Deco“ muziejus. Kalbamės su vienu jo įkūrėjų Karoliu Baniu.Kaip greitai Vilniaus centre išvysime atnaujintus Radvilų rūmus? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu ir architektų studijos „Processoffice“ vadovu Vytautu Biekša.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Vilnius šiandien švenčia 699-ąjį gimtadienį, kuris žymi visus metus truksiantį jubiliejaus laukimą. Apie Lietuvos sostinės istoriją, jos kūrimąsi - Viniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas.Vilniaus televizijos bokštas sveikins sostinę Morzės abėcėle – užšifruotu šviesiniu pranešimu. Šiandien nuo 18 val. iki rytojaus 8 val. bokštas kas penkiolika minučių ims mirksėti, siųsdamas pranešimą Morzės abėcėle.„Autentiški namai - tikros istorijos“ - taip pavadinta šiųmetė Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos dovana Vilniui.Minime rašytojos Virginios Woolf 140-ąsias gimimo metines. Apie jos kūrybos nepavaldumą laikui - vertėjas Laimantas Jonušys ir atlikėja Ieva Narkutė.Karas, atmintis, haliucinacijos ir ambientas, vedantis į tikrovės atspindžius sapnuose Ari Folmano išgyvenimais paremtame filme. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien daug apie kiną. Ir ne tik. Svečiuose – kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė. Pokalbis apie filmų pasirinkimus, knygas, kultūrą ir dainų kūrybą kartu su broliu dainininku Justinu Jaručiu.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

“Dar tos čia” #38 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Galina Miškinienė pasakoja apie Lietuvos totorių bendruomenės istoriją, kuri, prasidėjusi daugiau kaip prieš 600 metų, nenutrūkstamai tęsiasi iki šių dienų, turtindama mūsų valstybės gyvenimo įvairiausias sritis – mokslą, kultūrą, švietimą, religiją.Ved. Jūratė Kuodytė

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie Kinijos pastangas pasivyti Vakarus technologijų pažangos ir plėtros srityje. Ko reikia, kad Vakarai išlaikytų pranašumą tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto vystymas? Kaip naujausios technologijos įgalina autoritarinių šalių virsmą totalitarinėmis? Ar Kinijai pavyko sukurti sėkmingą alternatyvą Vakarų liberaliajai demokratijai?Vienas įdomiausių mąstytojų, siūlantis nauju žvilgsniu pažvelgti į dabarties pasaulio politinius ir ekonominius procesus, yra N. N. Talebas. Šių procesų paaiškinimui jis nukaldino kelias įsimintinas sąvokas ir metaforas: juodoji gulbė, antitrapumas (antifragility) ir rizikavimas savo kailiu (to have skin in the game). Kuo jos reikšmingos? Kaip antitrapumo sąvoka leidžia paaiškinti Lietuvos ir A. Lukašenkos režimo, JAV ir Kinijos santykių dinamiką? Apie visa tai – pokalbis su informacinių technologijų ekspertu Justu Šireika.Ved. Simas Čelutka

Kas paskatino Lietuvos kurortų atsiradimą, kaip formavosi lankymosi paplūdimiuose tradicijos ir poilsiui skirta architektūra apžvelgia architektūros istorikė, „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė, leidyklos „Lapas“ leidinių, skirtų architektūrai, bendraautorė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.Kauno upių kaip kultūrinio laisvalaikio vietos atgaivinimą komentuoja Romena Puikytė, „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ dalyvė.Laidos vedėja — miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Apie „Lietuvos žirgyną“ – STT veiksmai ir pagrindinių veikėjų pyktis.Ved. Jurga Tvaskienė

52-asis Real Lithuanian Podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie Lietuvos energetiką 52st episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about energy situation in LithuaniaText, translation and full episode: www.patreon.com/reallithuanianpodcastOver 20 hours of audio with English translation! 100+ short stories and podcast episodes!If you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com or www.reallithuanianpodcast.com

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Lietuvos diasporos dailės muziejuje Vilniuje veikia paroda „Nežinomas Jurkūnas. Sedūnai–Leningradas, 1895–1938“, skiriama Lietuvoje gimusio menininko Juozapo Jurijaus Jurkūno gyvenimui ir kūrybai.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia stebuklingą Studio Ghibli“ bendraįkūrėjo Hayao Miyazaki ir animazijos pasaulį.Apie Lietuvos diplomato, teisininko, užsienio reikalų ministro Petro Klimo gebėjimą sudėtingus dalykus pasakyti trumpai, perteikti metaforomis, priežodžiais ir patarlėmis pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Kašėtienė.14-oji Baltijos trienalė šiemet dėmesį telkia ties Centrine bei Rytų Europa ir pristato istorinės bei šiuolaikinės šio regiono meno praktikas. Pavadinimas „Nesibaigiančios kovos“ nurodo į regionui būdingus staigius pokyčius ir pertvarkas – čia dažnai susiduria itin skirtingi požiūriai į ideologines, ekologines ir ekonomines problemas.Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša perdavė Prahoje atrastus dailininko ir scenografo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyvinius dokumentus. Kaip kadaise, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, su dokumentais paliktas saugoti portfelis pasiekė Lietuvą ir kokias mįsles apie Mstislavą Dobužinskį, jo gyvenimą, jo kūrybines veiklas užmena?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Q. Tarantino filmo „Džekė Braun“ garso takelį.Ved. Indrė Kaminckaitė

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT) - tai viena įtakingiausių tarpvyriausybinių institucijų, atsakinga už žmogaus teisių stiprinimą ir jų užtikrinimą visame pasaulyje. Iki šiol dalyvavusi JT ŽTT stebėtojos teisėmis, Lietuva siekia tapti JT ŽTT nare 2022-2024 m. kadencijai, taip stiprinant mūsų balsą ir ekspertizę globaliu mastu. Lietuva ir šalies atstovai ir dabar aktyviai pasisako aktualiausiais žmogaus teisių klausimais - ar tai būtų žmogaus teisių padėtis kaimyninėje Baltarusijoje, žurnalistų saugumas konflikto zonose, ar moterų teisių ir smurto lyties pagrindu prevencijos užtikrinimas. Apie Lietuvos kandidatavimą į JT ŽTT ir pačius aktualiausias žmogaus teisių tendencijas kalbėjomės su Užsienio reikalų ministerijos JT, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriumi Dariumi Staniuliu ir Lietuvos nuolatiniu atstovu Ženevoje ambasadoriumi Andriumi Krivu. „Vis tiek tam tikri papročiai formuojasi toje veikloje, kurią vykdo ŽTT, tai priima rezoliucijas, kurios nėra teisiškai privalomos, bet jos galų gale vis tiek transformuojamos į vienokius ar kitokius veiksmus“, - pokalbio metu teigia D. Staniulis. „ŽTT nėra lengva organizacija, tai nėra bendraminčių klubas, o veikiau kovos laukas, kuriame mes kartu su savo sąjungininkais ir bendraminčiais turime kasdieną iš naujo turime įrodinėti savo vertybių ir principų kilnumą ir naudą žmonijai“, - diskusijoje sakė ambasadorius A. Krivas. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Savaitgalį šalies pajūryje poilsiautojų antplūdis. Pokalbis su Palangos turizmo informacijos centro direktore Rasa Kmitiene.2021-ieji yra Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Apie Lietuvos totorių muzikinį kultūros paveldą pokalbis su orientaliste, turkologe, vertėja, totorių paveldo tyrinėtoja Galina Miškiniene.Apie prancūzišką šarmą pokalbis su LRT Klasikos laidos „Porfiliai“ vedėju Eugenijumi Skerstonu.Ved. Olga Ugriumova

Kovo 9-ojis – Lietuvos vardo diena. Ar visi klausimai dėl Lietuvos vardo kilmės ir paminėjimų istoriniuose šaltiniuose jau atsakyti? Kalbininkas, Vilniaus universiteto docentas Antanas Smetona ir istorikė, Vilniaus universiteto dėstytoja Inga Leonavičiūtė.Iniciatyvą „Senjorai daro dalykus“ kviečia atkreipti dėmesį į veiklius senjorus. Iniciatyvos autorius Marijus Juronis, ispanų kalbos mokytoja Janina Stanaitienė.Tarp Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų ekspertų mitybos rekomendacijų vis pabrėžiama ankštinių daržovių svarba mūsų meniu. Europos Sąjunga prieš trejus metus ėmėsi iniciatyvos skatinti ne tik žirnių, pupų, lęšių ir kitų ankštinių daržovių vartojimą, bet ir auginimą mūsų reigione. Mokslininkė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Žydrė Kadžiulienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, dietologė Kristina Jasmontienė.Ved. Giedrė Čiužaitė