Podcasts about giedre

Jeigu prieš 99-erius metus radijo klausytojai programą galėjo girdėti tik įsijungę radijo imtuvus, šiais laikais radijo laidos ne tik transliuojamos eteryje, tačiau atskirą ir ilgą gyvenimą gyvena internete – LRT radiotekoje, tinklalaidžių platformose, jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Laidoje – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus.Kaip gauname informaciją XXI amžiuje ir kuo svarbus radijas ir visuomeninis transliuotojas? Temą aptarė LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė.Barzdų kultas siekia šimtmečius. Buvo laikai, kai barzda kai kuriose šalyse buvo siejama su statusu arba priešingai – higienos stoka. Pokalbis apie istorinius barzdočius – su dabartiniais.Ved. Ignas Andriukevičius.

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su populiarių radijo laidų vedėjais Lavija Šurnaite, Giedre Čiužaite ir Ignu Klėjumi.

Send us a textKatie Street:https://www.linkedin.com/in/katiestreet/https://www.instagram.com/streetmate/Marketing in The Madnesshttps://marketinginthemadness.buzzsprout.com/https://www.linkedin.com/company/marketing-in-the-madness-podcast/https://www.instagram.com/marketinginthemadness/ Follow Street Agency:https://street.agency/https://www.instagram.com/street.agency/https://www.linkedin.com/company/streetagency/

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis apie 35 metų sukaktį švenčiantį kultūrinės spaudos flagmaną – savaitraštį „Šiaurės Atėnai“. Apie laikraščio įkūrimą, redaktorius, ryškiausias asmenybes, eseistikos ir menotyros mokyklas, įsiminusius tekstus ir nuotykius kalbamės su buvusia ir esama redaktorėmis – poete Giedre Kazlauskaite ir prozininke Egle Frank.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rodos, kūno idealo samprata kinta kartu su mados tendencijų ciklu. Vis tik praeitą dešimtmetį įsisiūbavęs kūno pozityvumo judėjimas suteikė vilties, kad kiekvienas kūnas gali būti priimtas ir vertas ne tik pagarbos, bet ir reprezentacijos madoje. O tuomet… viską pakeitė vaistas „Ozempic“, tapęs greito ir paprasto lieknėjimo pažadu. Apie tai – pokalbis su iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autore Giedre Valavičiūte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuva toliau rengia įvairias stovyklas nuo karo kenčiantiems ukrainiečių vaikams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ šią vasarą į stovyklas ketina pakviesti apie 500 ukrainiečių vaikų. Dar 22 moksleiviai iš rusų okupuoto Severodonecko poilsiauja Vilkaviškyje. Kiek tokios stovyklos padeda atsigauti ukrainiečių vaikams?„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dirbsiu socialinėje srityje“, – sako Giedrė Šedbarienė, su vyru Juliumi Šakiuose bandžiusi kurti verslus, kurie palaipsniui tapo socialine įstaiga – čia nepasiturintieji nemokamai gali gauti pavalgyti, gali būti pavežti į gydymo įstaigą, kapines, gali susiburti ir pabendrauti. Pokalbis su kitiems padedančia Giedre Šedbariene.Žmonės vasarą pastebi gatvėje uždarbiaujančius vaikus, kurie groja, pučia burbulus, rodo įvairius triukus. Ar gali nepilnamečiai uždarbiauti gatvėje?Verslininkai sako, kad šiemet miško uogų derlius prastas, o grybų – geras. Tačiau didžiausia problema – trūksta grybautojų, todėl daug grybų kasmet ir lieka miške.Ved. Edvardas Kubilius

Giedrė Kilčiauskienė išleidžia savo ketvirtąjį solinį albumą „Kiaurai sielas“. Kaip pati sako, „tai, ko gero, labiausiai vientisas mano albumas. Su emociniais skrydžiais ir nuopuoliais. Iš pradžių sukūriau, o tik po to supratau, kiek tai sveria“. Apie albumą, dainas ir jų svorį, kūrybinę virtuvę ir žaidimą žodžiais – kiaurai sielas kartu su Giedre. „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje iš balkono dailės istorikė, parodų kuratorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė Giedrė Jankevičiūtė pasakoja dar negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą „Vilniaus dailė muziejuose“ Nacionalinėje dailės galerijoje ir kaip kuratorių parodos atspindi bei kuria kultūrinę vaizduotę.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl žemės ir augalų rezonuoja su naujos kartos ekologiniais sąjūdžiais, o jos kūrybinis ir asmeninis bendravimas su tapytoja Brone Jacevičiūte įkvepia savo kelio ieškančias jaunas menininkes bei poetes. Apie Janinos Degutytės poezijos, laiškų ir autobiografinių tekstų sąsajas kalbamės su literatūros tyrinėtoja dr. Giedre Šmitiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Warum arbeiten immer mehr Menschen an ihrer Persönlichkeit? Woher kommt der ganze Hype um Selbstbewusstsein, Mindset, Vision und Co.? Die Antwort ist simpel: Wenn du eine stabile Persönlichkeit besitzt und dir bewusst bist, in welche Richtung du dich (wirklich) entwickeln willst, dann bist du mit dir selbst im Reinen. Doch dafür muss zunächst deine Basis stimmen. Bedeutet: Du musst dich selbst besser kennenlernen. Was zeichnet deinen Charakter aus? Welche Talente, Wünsche und Träume hast du? Was sind deine Ziele, Stärken, Schwächen, Ängste und Hoffnungen?  

Paveikiausi pokalbiai apie klimato kaitą yra tie, kuriuose vengiama termino „klimato kaita“. Tuo įsitikinę meteorologijos entuziastai Gytis Valaika ir Lukas Sudvajus. Prieš beveik 8-erius metus socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrę šviečiamojo pobūdžio puslapį „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Apie orus ir gamtos reiškinius rašydami paprastai ir daugeliui suprantamai, vaikinai subūrė beveik 80-imties tūkstančių žmonių bendruomenę.Kaip mokėjimas valdyti emocijas lemia gebėjimą taupyti? Dalis ekspertų pastebi, kad nors finansų taisyklės sukurtos remiantis racionalumu, dauguma žmonių jas taiko emocionaliai. Su finansų eksperte, „Vivus Finance“ vadove Giedre Štuope ir psichologu Pauliumi Rakštiku pokalbis apie tai, kada emocijos padeda, o kada gali ir pakenkti.Spręsti sudėtingas ir įsisenėjusias socialines problemas siūloma pasitelkus socialines inovacijas. Paskatinti jų atsiradimą ir socialinių verslų kūrimąsi siekiama ir Europos Sąjungos lygmeniu. Skurdo mažinimo, užimtumo ir darbo jėgos mobilumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse kūrybiškus ir tvarius sprendimus kuriančioms organizacijoms numatomas šimtus milijonų siekiantis biudžetas. Kokių Lietuvos institucijų veiksmų pasigendama? Kokių reikia sąlygų norint sukurti klestinčio socialinio verslo ekosistemą?Ir dar viena tema. Minima Daržų diena. Nuo seno lietuviai tokiu metu pradėdavo dirbti daržus. Lietuvoje vis labiau populiarėja miesto daržininkystė ir daržai balkonuose ar ant palangių. Taip pat kuriasi bendruomenės, kuriose šio amato paslapčių iš vyresniųjų mokosi ir jaunimas. Pokalbis su Kaune veikiančio projekto „Šilainių sodai“ koordinatore Evelina Šimkute maždaug pusę dvyliktos.Laidos pabaigoje - televizijos žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Ar galėtumėte įsivaizduoti situaciją, jog kažkada dėl patiriamo gyvenimo streso, vietoje vaistų, gydytojas išrašytų receptą gamtos ir miško terapijai? Psichoterapeutė bei gamtos ir miško terapijos gidė Giedrė Žalytė teigia tikinti, kad ateityje šios praktikos bus integruotos į mūsų sveikatos sistemą. Nors žmogus vakarų pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius nutolo nuo gamtos, šiuo metu vyksta sugrįžimas ir žvalgymasis į ten, kur buvome nuo pat žmogaus gyvavimo šioje planetoje pradžios. Tam įtakos neabejotinai turi kintančios šiuolaikinio gyvenimo sąlygos ir didelis kasdienis tempas, darantis įtaką fizinei bei psichologinei sveikatai. Europoje pastaruoju metu populiarėja gamtos ir miško terapija, o šie gidai jau rengiami ir Lietuvoje.Kaip atrodo šios terapijos praktikos? Ar galima paaiškinti miško poveikį mokslo pagrindu? Kokias sveikatos problemas galėtų spręsti ši terapijos forma? Pokalbis su psichologe - psichoterapeute, gamtos ir miško terapijos gide Giedre Žalyte.Ved. Ignas Klėjus

Šiemet Lietuvoje jau penktą kartą rengiama „Geografijos naktis“ – pasaulinė iniciatyva, kviečianti gyventojus ir įvairias organizacijas įsitraukti į geografinius metodus ir tyrimus įdomiai atskleidžiančias veiklas. Pasak organizatorių, savo aplinkos pažinimą skatinantį ir geografiją populiarinantį renginį gali surengti kiekvienas žmogus. Taigi, kaip mūsų kasdienė aplinka susijusi su geografija? Kokius geografų metodus galime taikyti siekdami geriau pažinti savo gyvenvietę ir pasaulį? Kaip prie geografijos populiarinimo prisideda kavinės, vyno žinovai ir istorijų pasakotojai? Kaip surengti geografijai skirtą šventę savo kieme? Kaip gyventojų renkami duomenys gali būti naudojami geografiniuose tyrimuose ir kas yra „piliečių mokslas“? Apie tai papasakojo šios laidos viešnia, „Geografijos nakties“ renginių platformos koordinatorė Lietuvoje, Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.Šiemet pasaulinė „Geografijos naktis“ vyks balandžio 14 d., tačiau registruoti geografiją populiarinančius sumanymus rengėjai kviečia iki vasario 5 d. „Geografijos naktis“ pirmąkart surengta 2016 m. Kroatijoje, Zadaro mieste, o 2017 m. tokią geografinių renginių platformą nacionaliniu mastu pirmąsyk inicijavo Prancūzijos Nacionalinis geografijos komitetas. Europos geografinių asociacijų organizacijos EUGEO pastangomis ši iniciatyva išplito Europoje, o įsitraukus Tarptautinei geografų sąjungai IGU - visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie dalyvavimą Geografijos naktyje galite rasti Lietuvos geografų draugijos puslapyje https://www.lgd.lt/ , o geografijos nakties iniciatyvas gyventojai kviečia registruoti pasauliniame renginių žemėlapyje: https://www.geonight.netLaidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje visuomenėje, bet ir socialiniuose tinkluose aptariamos „didžiosios asmenybės“. Pagaliau proga gali būti ir ne vienadienė, jubiliejinė, susijusi su nauja knyga ar premija. Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygos – Heterų dainos (2008), Meninos (2014), Singerstraum (2016), Gintaro kambarys (2018), išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, yra atraminiai lietuvių poezijos stulpai, todėl kalbėti su knygos autore galima (ir verta!) kiekvieną dieną.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Tonton Mick vient nous partager ses connaissances en chanson francophone à travers plusieurs émissions, généreusement illustrées en chansons et parsemées d'anecdotes ou commentaires. Le Coin de Tonton Mick : https://www.radiolocalitiz.fr/le-coin-de-tonton-mick/ Titres diffusés : Wally - Comme Mon Chien : https://youtu.be/r85cdAjiEbo Batlik - Les chiens de prairie (Live) : https://music.apple.com/fr/album/les-chiens-de-prairie-live/955510765?i=955510777  Toufo - Sacré petit chat (Live): https://music.apple.com/fr/album/sacré-petit-chat-live/373310322?i=373310537             Manu Galure - Vous avez dans votre ville : https://music.apple.com/fr/album/vous-avez-dans-votre-ville/1554586745?i=1554588099 Govrache  - Pigeons : https://music.apple.com/fr/album/pigeons/1599654520?i=1599654542 La reine des aveugles - A quel prix : https://lareinedesaveugles.wixsite.com/reine-des-aveugles/page-de-musique   Manu Lods - Le pigeon du 11 janvier : https://youtu.be/aVnP8wfv9VI Thomas Fersen - Les malheurs du lion : https://music.apple.com/fr/album/les-malheurs-du-lion/1240255675?i=1240256839 Giedre  - Le petit vers de terre : https://music.apple.com/fr/album/le-petit-vers-de-terre/587467366?i=587467709 La Lue  - Le nom des oiseaux : https://music.apple.com/fr/album/le-nom-des-oiseaux/1606398882?i=1606398897 Lizzie  - L'Albatros : https://youtu.be/dAVFuS2S0oQ Sarcloret, Simon Gerber, Le Bel Hubert  - Le Goéland [Bonus track] : https://youtu.be/mCHLT2mAewM  Michel Bühler  - Le boeuf : https://music.apple.com/fr/album/le-boeuf/250905836?i=250905840 Boule  - L'ours polaire : https://music.apple.com/fr/album/lours-polaire/1461452387?i=1461452389

❌ Tu pitches, tu fais des RDV commerciaux, des propal, des devis... et ça signe pas ?

Naujų nekilnojamojo turto projektų komunikacija dažnai stebina savo banalumu ir nuspėjamomis klišėmis. Atrodo, kad aplink mus dygsta tik kalvos, slėniai terasos ir rezidencijos. Tačiau tendencijos palaipsniui keičiasi. Jei prieš dešimtemtį buvo pabrėžiami gamtos, privatumo ir ramybės vaizdiniai, tai šiandien dažnai matome projektus pristatomus per miestietiško gyvenimo ritmo ir autentiškumo prizmę. Ar šias tendencijas diktuoja kintnatis pirkėjas, ar vystytojas? Ar NT reklama gali būti kūrybinga? Ir kokie iššūkiai laukia kuriant komunikacijos strategiją miestui? Apie visa tai kalbėsimės su komunikacijos, reklamos kūrybos ir prekių ženklų stratege Giedre Ona Šileikyte.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

FM99 kalbėjome su Jurga Jonutyte. Jurga kartu su Giedre Šmitiene parašė knygą „Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose“. Iš knygos anotacijos: „Pagrindinę knygos medžiagą sudaro gyvenimo pasakojimai, užrašyti iš žmonių, turinčių fizinę ir sensorinę negalią. Tyrinėdamos šiuos pasakojimus, autorės siekia negaliai sugrąžinti vienos iš daugelio gyvenamojo kūno patirčių statusą ir atitolinti ją nuo žmonių rūšiavimo praktikų.“

Vakar Valdovų rūmuose buvo išdalytos „Sidabrinės gervės“. Pokalbis su gervių laureatėmis režisierėmis Giedre Žickyte, Jorūne Greičiūte, prodiusere Klementina Remeikaite ir Vilniaus kino biuro vadove Jūrate Pazikaite.Berlyne, „ChertLüdde“ galerijoje pirmą kartą Europoje pristatomas septynis dešimtmečius trukęs amerikiečių kilmės lietuvių aplinkos menininkės, vizionierės Aleksandros Kasubos (1923–2019) kūrybinis palikimas, saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Paroda surengta bendradarbiaujant Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, „ChertLüdde“ galerijai, Lietuvos kultūros institutui ir kultūros atašė Vokietijoje Rasai Balčikonytei. Apie parodą - jos kuratorė Elona Lubytė.„Literatūra ir menas“ kultūros lauke visada turėjo vardą, istoriją ir tradicijas – konstantą. Tai gražu ir reta“ – sako nuo šiandienos šio kultūros žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas einanti žurnalistė, scenaristė, dramaturgė, vertėja ir rašytoja Lina Laura Švedaitė. Apie „Literatūros ir meno“ ateities viziją bei kultūrinės spaudos aktualijas mintimis dalijasi naujoji redaktorė.Kaune žiūrovai kviečiami į dokumentinį spektaklį - eksperimentą taksi ir pavežėjų automobiliuose. Žiūrovus spektaklis „Taksai”. Bandymai įveikti atstumus" kviečia į susitikimus su tikrais vairuotojais, jų patirtimis, istorijomis, kasdienybe.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Beata Baublinskienė. Pokalbis apie įvairias muzikologines veiklas, muzikos kritiką ir giedojimo paslaptis bei atradimus.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kaune visa ši savaitė skiriama pažinčiai su Japonijos kultūra. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“. Beje, šiais metais Japonija ir Lietuva mini draugiškų santykių šimtmetį. Kolegos Andriaus Baranovo reportažas.„Pradėję jaukintis Pūčkorių parką supratome, kad gamta yra labai reiklus partneris“, – teigia interaktyvaus poezijos spektaklio vaikams „Brūzgynų eilės“ režisierė Kristina Mauruševičiūtė.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kaip laikomasi autorinių teisių karo metu, ir kiek prasminga jų laikytis? Ar karo metu įvykius dokumentuojančių žurnalistų sukurta audiovizualinė medžiaga patenka į autorinių teisių kategorijų? O civilių? Diskusija minint pasaulinės intelektinės nuosavybės dieną.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie vertybių kismą karo metu ir atgimstančius socialinius-politinius reiškinius, kurie meta iššūkius kūrybiniam procesui.(Arche)tipinis ir netipinis bibliotekininko portretas. Šiuolaikinės bibliotekos misija. Skaitytojų poreikiai karo kontekste. Pokalbis su metų bibliotekininke Giedre Čistoviene.Ved. Laura Kešytė.Kaune visa ši savaitė skiriama pažinčiai su Japonijos kultūra. Kaunas Europos Kultūros sostinė kartu su partneriais kviečia į festivalį „Japonijos dienos Kaune WA“. Beje, šiais metais Japonija ir Lietuva mini draugiškų santykių šimtmetį. Kolegos Andriaus Baranovo reportažas.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.„Pradėję jaukintis Pūčkorių parką supratome, kad gamta yra labai reiklus partneris“, – teigia interaktyvaus poezijos spektaklio vaikams „Brūzgynų eilės“ režisierė Kristina Mauruševičiūtė.Ved. Laura Kešytė

Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė apie šio krašto aktualijas.Kaip mūsų visuomenėje, kultūroje žiūrima į negalią? Kaip apie save pasakoja patys negalią turintieji? Pokalbis su knygos „Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose“ autorėmis Giedre Šmitienė ir Jurga Jonutyte.Ką reiškia būti autistišku suagusiuoju Lietuvoje? Apie tai kalbamės suPovilu Staniuliu.Lrt.lt portalo projekte „Lietuva po rytojaus“ šiandien dėmesys atsinaujinančiai energetikai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos kompozitorių sąjungos pirmininkas Igorius Ščerbakovas dabar dienas leidžia savo namuose Kijeve. Ar yra galvoje vietos muzikai, kai aplinkui skamba šūviai, sprogimai ir sirenos?Charkivas – vienas miestų, kuris po Rusijos invazijos nukentėjo labiausiai. Kokias žaizdas teks gydyti kultūrininkams? Pokalbis su Charkivo Korolenko bibliotekos vadove Liudmila Galzunova.Sekmadienį Rusijoje turėję įvykti protestai buvo nuslopinti dar neprasidėję. Kas trukdo rusams pasipriešinti? Pokalbis su aktyviu piliečiu iš Sankt Peterburgo Jurijumi Ovčinikovu ir menininke iš Kaliningrado Aleksandra Artomonova.Sekmadienį buvo perspėta, kad Rusijos pajėgos gali bombarduoti Odesą. Kaip laikosi šis miestas, kiek kultūros pasaulio žmonės įsitraukę į šalies ir miesto gynybą?Filmo „Mėlynas kaip apelsinas žemė“ herojės po ilgos kelionės pagaliau pasiekė Lietuvą. Jų kelionę iš karo žalojamos Ukrainos verta atskiros kino juostos. Pokalbis su filmo prodiusere Giedre Žickytė ir filmo heroje Anna.Ar šiandien Rusijoje intiligentija gali lemti tokius pačius pokyčius šalyje kaip sovietmečiu? Pokalbis su istorijos mokslų daktaru Valdemaru Klumbiu.LRT Klasikos eteryje kūrinio premjera. Norvegų kompozitorius Marcusas Pausas sukūrė kūrinį „Šlovė Ukrainai“ („Slava Ukraini“). Jį pirmą kartą atliko ir įrašė Norvegijoje gyvenantis smuikininkas Povilas Syrrist-Gelgota.

Die litauische Dirigentin Giedr? Slekyt? verwirklicht einen Traumberuf nach dem anderen: Erst Sängerin, dann Tänzerin, danach Journalistin und schließlich Dirigentin. Aktuell steht sie am Pult der Münchner Philharmoniker.

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Sekmadienį viename televizijos projekte, o šiandien ir visiems, atlikėja Giedrė Kilčiauskienė kartu su Marijonu Mikutavičiumi pristatė naujausią savo dainą, jautrią baladę „Šiaurės vėjas“. Giedrė apsilankė ir Radiocentre, laidoje „Vakarop su Vyteniu“. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip Kulių miestelis, esantis Plungės rajone, toliau vystys kūrybiškos vietos įvaizdį, kuris pastaraisiais metais daugiausia buvo siejamas su čia organizuojamu Sofijos festivaliu?Dovilės Kuzminskaitės knygų apžvalga, kurioje – japonų rašytojos Y. Ogawa „Atminties policija“ ir vokiečių rašytojo W. G. Sebald „Austerlicas“.LRT Plius – pirmoji televizija Baltijos šalyse, pradedanti reguliariai transliuoti trumpametražius filmus. Per aštuonias savaites bus parodyti 23 trumpametražiai Europos kūrėjų darbai, apkeliavę didžiuosius tarptautinius festivalius – Kanų, Berlyno, Venecijos, Amsterdamo ir kitus.Nobelio literatūros premijos laureatu už darbus, išryškinančius kolonializmą, tapo Tanzanijos rašytojas Abdulrazakas Gurnah. Kuo pasižymi šio autoriaus kūryba ir kiek ji pažįstama mums?Vokietijoje, kurortinėje Usedomo saloje Baltijos jūroje, vyksta Usedomo muzikos festivalis, šiemet didžiausią dėmesį skiriantis Lietuvai. Įspūdžiais iš festivalio tiesiogiai dalinsis kolegė Gabija Narušytė.Kaune prasidėjo Istorijų festivalis. Ši „Kaunas 2022“ iniciatyva siekia priminti daugiatautę miesto atmintį ir stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių. Vienas festivalio renginių – spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“. Pokalbis su režisiere S. Sakalauskaite.Vilniuje, galerijoje „The Rooster“ veikia fotografijų paroda „Miražai“, klausianti, ar gali reklaminė fotografija įgyti kitą, ne ekonominę, bet meninę vertę? Kokią menininkai mato skirtį tarp šių dviejų fotografijos žanrų ir kodėl kartais nenori fotografuoti reklamoms? Pokalbis su fotografais Tadu Kazakevičiumi, Justinu Vilučiu ir kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadove Giedre Šileikyte.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Apie laimę padėti ir dešimt iš to ateinančių įkvepiančių pamokų su aukok.lt vadove, projekto anksti.lt įkūrėja Giedre Šopaite-Šilinskiene.Ved. Rimantė Kulvinskytė

On the new episode of Leadership at the edge, the Institute of Leadership & Management's CEO, John Mark Williams, joined by lecturer, trainer and coach specialised in critical thinking, leadership and cross-cultural communication skill development, Dr Giedrė Vasiliauskaitė, explore: The habitual application of critical thinking Problem-solving and overcoming biased decision making Leadership challenges in the academic world --- Send in a voice message: https://anchor.fm/leadership-at-the-edge/message

Tekstų kultūros tema dienos spaudoje apžvalga.Paveldosaugininkai priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.Apie pirmą kartą tyrinėtus astrologijos terminus ir kilmę – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ramune Vaskelaite.Lietuvių kino gamybos kompanija „M–Films“ prisijungė prie tarptautinio „Pop Up Film Residency“ kino scenarijaus rezidencijų tinklo. To rezultatas – Lietuvoje reziduojantys pasaulio kino kūrėjai.Praėjusią savaitę baras „Bardakas“ sulaukė kritikos dėl moteris žeminančios reklamos. Kokių seksizmo apraiškų vis dar pastebima reklamose ir kodėl jis pasirenkamas kaip rinkodaros strategija? Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadove Giedre Šileikyte.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Ieva Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 Wong Kar-wai‘jaus filmo „Laimingi dviese“, perteikianti dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais.Ved. Indrė Kaminckaitė

Pokalbis su dueto „Sun Francisco“ nariais Giedre ir Maksu, kurie pateikė muzikinių naujienų - du singlus iš būsimojo debiutinio pilnos sudėties albumo „Alternate Reality“. Pokalbis apie kūrybą, būsimą albumą ir naujausius kūrinius.Laidos vedėjas Donatas Šukelis

Kaip mūsų visuomenėje konstruojamas laimės suvokimas ir kaip jis lemia mūsų savijautą? Ar nėra paradoksalu, kad laimės siekimas mus dažnai verčia jaustis nelaimingais? Su kuo pirmiausia siejame laimę: materialiniais ar dvasiniais dalykais, ilgalaikiu pasitenkinimu ar trumpalaikėmis euforijos būsenomis? Kodėl laimė dažniausiai suvokiama individualistiškai, kaip visiškai asmeninis reikalas? Ką prarandame, laimę atsiedami nuo platesnių socialinių kontekstų ir bendruomenės? Kokią įtaką laimės suvokimui daro socialiniai tinklai, šiuolaikinė rinkodara ir besaikio vartojimo kultūra? Galbūt laimė yra pervertinta sąvoka ir daugiau turėtume kalbėti apie prasmę? Apie visa tai – pokalbis su sociologe, Vilniaus universiteto dėstytoja, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorante Giedre Plepyte-Davidavičiene.Ved. Simas Čelutka

Namaskaram, como vão? Hoje temos o prazer e a honra de trazer mais uma querida amiga, Giedre benjamin, para nossa conversa e, mais do que isso uma grande terapeuta e estudiosa das ciências médicas tradicionais da Índia, o Ayurveda, uma ciência multimilenar que concebe o corpo e o universo como todos harmônicos que precisam ser compreendidos e estabilizados de maneira integral na medida em que buscamos por bem estar físico e mental, longevidade, sabedoria e autorrealização. Sobre a Gi: Terapeuta Ayurveda formada pela Escola Yoga Brahma Vidyalaya, com especializações em culinária ayurvédica, kayachikitsa e dravya guna vignana (Tilak University Mahavidyalaya e Hospital Taracharand, em Pune/Índia; Hemadri Panchakarma Center, em Rishikesh/India, EYBV, São Paulo/Brasil). Atende no Vida de Clara Luz, em São Paulo/SP.

Dans cet épisode, Véro et Cédric nous parlent de France Gall - Sarclo - Christophe Alévêque et son Groupo - Giedre - Rare Bird Chez Radio Localitiz, on parle très souvent musique entre nous. Tous styles de musiques, toutes époques, c'est tout le temps varié... Enfin ça dépend. Si on laisse trop Vero et Cédric parler ensemble ça devient vite « l'amicale des anciens combattants de la musicolatrie ». Mode « et tu te souviens de machin qui jouait dans tel groupe » et l'autre de répondre « ah oui je les ai vu dans telle salle, tu sais celle où le patron c'était bidule ».  Du coup, pour que vous ne ratiez rien de ces échanges (ok et aussi un peu pour avoir la paix lors de nos réunions) on leur a conseillé de faire Le Coin des Souvenirs Dans ce coin tout ce qui fait la vie d'un musicolâtre est à portée d'oreille, sans basculer pour autant dans le “c'était mieux avant”.  Souvenirs au téléphone, autour d'une table ou chez des amis à l'apéro, Vero et Cédric nous distillent des pépites et anecdotes dont vous nous direz des nouvelles. Et n'hésitez surtout pas à partager un souvenir qui vous hante, ces deux là en sont friands !!.  Le Coin des Souvenirs : https://www.radiolocalitiz.fr/le-coin-des-souvenirs/ Titres diffusés :  France Gall - Sacré Charlemagne : https://youtu.be/L69oOFc7Fu0 Sarclo - Dieu a-t-il les oreilles décollées et le front national  : https://music.apple.com/fr/album/dieu-t-les-oreilles-décollées-et-le-front-national/361172317?i=361172435 Christophe Alévêque et son Groupo - 1000 colombes : https://music.apple.com/fr/album/1000-colombes/426875263?i=426875467 Giedre - Grand-mère : https://music.apple.com/fr/album/grand-mère/1080578962?i=1080578966 Rare Bird - Sympathy : https://music.apple.com/fr/album/sympathy/724210055?i=724210230

durée : 00:14:19 - Le disque contemporain de la semaine du dimanche 18 avril 2021 - Star dans son pays alors qu'elle n'est pas connue en France, la compositrice d'origine lituanienne Zibuoklé Martinaityté a 48 ans et elle travaille à New-York.

Giedre Ray is a serial entrepreneur, personal branding expert and public speaker. Giedre is sharing her knowledge and competence on how to create a strong personal brand online, form authority and sell your services. Giedre's customers reach their professional & business goals by leveraging social media & online knowledge-based platforms. More than 1000 professionals have already participated in Giedre's courses and 1:1 consulting sessions.

Austrijoje gyvenanti dirigentė Giedrė Šlekytė nuo 2021–2022 sezono paskirta pagrindine kviestine Brucknerio simfoninio orkestro Lince dirigente. Apie ilgai lauktą žinią ir būsimas programas pokalbyje su Giedre Šlekyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga dar vis kviečia balsuoti už geriausius praėjusių metų kompozitorių kūrinius. Muzikos ekspertų atrinktas penkioliktukas yra atviras visiems specialioje interneto svetainėje muzikosantena.lt/konkursas, kur galima ir balsuoti, ir pasiklausyti šių kūrinių. Visus kūrinius mes pristatome LRT KLASIKOS laidose „Pakeliui su klasika“. Šiuokart pažintis su Monikos Zenkevičiūtės kūriniu „Manta“.Šimtmetį pasitinkantis Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sugeba pateikti staigmenų ir ilgamečiams savo darbuotojams. Apie neseniai atrastas muziejaus erdves ir itin turtingą lankytojams dar nematytą Lietuvos dailės ekspoziciją Laimės dienos proga atsivėrusiose parodų erdvėse Kotrynai Lingienei pasakoja muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė.„Besigilindamas į grojimo fortepijonu subtilybes vis iš naujo atrandu, kad fortepijonas savo skambesiu artimas net žmogaus balsui“ – pastebi pianistas Justas Čeponis. Matyt neatsitiktinai jo koncertinėje praktikoje dominuoja partnerystė su operos solistais. Apie atradimus, pasirinkimus ir fortepijono subtilybes Justas Čeponis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Niujorko muziejai rudenį atvėrė duris lankytojams. Tačiau ribodami lankytojų srautus, muziejai kasdien patiria milijonus dolerių nuostolių, baiminamasi, kad finansiškai išsilaikyti taps tiesiog neįmanoma. Apie prie pandemijos sąlygų prisitaikančias meno organizacijas pasakoja kolegė JAV Agnė Kairiūnaitė Albright.Apie dokumentinius filmus, kurių autoriai padėjo atrasti niekam nežinomus, užmirštus muzikos kūrėjus, atlikėjus ar muzikos istorijos dešimtmečius pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Pradedame radijo pasakojimų ciklą “Lietuvos teatrui -100”. Kokia buvo profesionalaus Lietuvos teatro pradžia, kas kūrė pirmuosius spektaklius, kiek įtakos procesams turėjo tautinis nepriklausomos valstybės pakilimas? Pasakoja muzikologė, teatro istorikė Vyda Bakutytė ir teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė.Režisierės Giedrės Žickytė naujausias dokumentinis filmas „Šuolis“ sulaukia didelio tarptautinio susidomėjimo, filmo pasirodymo ekranuose laukia Lietuvos žiūrovai. Kodėl Simo Kudirkos istorija, nuo kurios praėjo jau 50 metų, nebuvo plačiai žinoma Lietuvoje? Apie ką režisierė pasakoja savo naujame filme, ką buvo svarbu išryškinti kūrybinei grupei? Pokalbis su režisiere Giedre Žickyte.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Pokalbių serija su Tinklinio Marketingo lyderiais ir jų patarimais verslui

Giedrė Žickytė remarkable documentary, THE JUMP, chronicles the stranger than fiction story of a man determined to free himself from the stifling clutches of a political system that destroyed the lives of millions living behind the Iron Curtain, It’s Thanksgiving Day, 1970. The US coast guard sets out to meet a Soviet vessel anchored just off the shore of Martha’s Vineyard. A one-day conference between the two nations has been set to discuss fishing rights in the Atlantic Ocean. While the talks are in full swing, Lithuanian sailor Simas Kudirka jumps across the icy water onto the American boat in a frantic bid for freedom. To his horror, and to the outcry of the world media, the Americans return him to the Soviets and he is tried for treason. The event sets off a series of protests throughout the US begging for his freedom and all hope seems lost, until new information about Simas’ citizenship surfaces. Through eye-witness reports, rare archival footage and a dramatic first-person re-enactment by now 90-year-old would-be defector Simas Kudirka, director Giedrė Žickytė takes us on a stranger-than-fiction journey that became an inspiration for people, pictures and politics, reaching all the way up to the White House. Director Giedrė Žickytė joins us to talk about why Simas Kudirka’s story, and the stories of the thousands of migrants from around the globe, both past migrants and those of the future who will be seeking freedom and a promise of a better life. are so near to her heart and to the people of her native land, Lithuania. For news and updates go to: metfilmsales.com/the-jump

Daugybei porų visame pasaulyje 2020-ieji iškėlė ypatingus santykių krizės suvaldymo iššūkius. Tie, kas nesuvaldė – prisidėjo prie aštrios skyrybų statistikos. Bet muzikoje, kūryboje išsiskyrimas – nebūtinai paraidžiui pakartojantis gyvenimą. Atlikėja Giedrė Kilčiauskienė laidoje „Vakarop su Vyteniu“ pristatys dainą, kurią reikia išgirsti santykių krizę patyrusioms poroms. „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War. The post Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 appeared first on Fred Film Radio.

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War. The post Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 appeared first on Fred Film Radio.

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War.Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 was first posted on October 19, 2020 at 9:37 am.©2015 "Fred English Channel". Use of this feed is for personal non-commercial use only. If you are not reading this article in your feed reader, then the site is guilty of copyright infringement. Please contact me at radio@fred.fm

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War. The post Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 appeared first on Fred Film Radio.

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War. The post Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 appeared first on Fred Film Radio.

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War. The post Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 appeared first on Fred Film Radio.

A man becomes a symbol of freedom in the midst of the Cold War. The post Giedre Zickyte – The Jump #RomaFF15 appeared first on Fred Film Radio.

Giedrė Kilčiauskienė pristatė savo naują kūrinį „Dykuma“ ir laidoje „RadioDiena“ atskleidė savo nuomonę apie Lukiškių aikštėje esantį paplūdimį, pasakojo apie savo vasarą, modernistinę dykumą, ateities planus ir naujausią dainą. Laidą „RadioDiena“ klausyk šiokiadieniais nuo 14 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „RadioDiena: Jonas ir Justė“.

Você já deve ter consultado um fonoaudiólogo para fazer testes de audição ou conhece alguém que já fez isso. Também pode ter utilizado os serviços desse profissional para você ou para seu filho, como, por exemplo, para melhorar o posicionamento da língua quando colocou aparelho nos dentes.  Mas saiba que a atuação dos fonoaudiólogos vai muito além desses processos. Esse profissional entra em ação sempre que alguém apresentar dificuldades e alterações em relação à comunicação, oral ou escrita, na audição ou alimentação, e ainda em aspectos respiratórios. Na comunicação humana ele pode aprimorar seus padrões, como acontece com as intervenções feitas em profissionais que têm a voz como instrumento de trabalho, os cantores e locutores, por exemplo. Enfim, o fonoaudiólogo atua nas diferentes fases da vida, desde o nascimento até o envelhecimento e mesmo em situações de normalidade ele pode propiciar um melhor desempenho das habilidades de comunicação e alimentação.   Como o fonoaudiólogo atua na mesma área do corpo humano, num mesmo sistema que o cirurgião-dentista, o Momento Odontologia desta semana conversou com a professora Giedre Berretin-Felix, do curso de Fonoaudiologia da Faculdade de Odontologia de Bauru (FOB) da USP, para saber mais sobre a interação entre essas duas profissões.  “O papel da fonoaudiologia é complementar ao trabalho do cirurgião-dentista, uma vez que a fonoaudiologia trabalha com as funções orofaciais, como a respiração, a mastigação, a deglutição e a fala, funções essas desempenhadas pelas estruturas da cavidade oral. O cirurgião-dentista é responsável pelos aspectos estruturais morfológicos relacionados à boca, assim a fonoaudiologia complementarmente aborda os aspectos funcionais, pois, muitas vezes, corrigindo a forma, a função se restabelece.”  Ainda segundo a professora, essa interação começa desde a primeira fase da vida, com os bebês e crianças, passando pela adolescência, pelo adulto jovem, pela meia-idade, até chegar à terceira idade. Giedre destaca que, havendo alteração no resultado do teste da orelhinha (exame realizado pelo fonoaudiólogo no recém-nascido para detectar problemas de audição), o bebê precisa de acompanhamento em centros de referência, para que o diagnóstico da deficiência auditiva seja confirmado ou não, e, se confirmado, para que tenha o mais precocemente possível acesso aos tratamentos e procedimentos de reabilitação adequados às suas necessidades.  Um dos papéis mais conhecidos no trabalho conjunto entre fonoaudiólogo e cirurgião-dentista é quando a criança ou adolescente coloca aparelho ortodôntico. “Nesse caso, havendo respiração oral pode haver alterações importantes das musculaturas da cavidade oral, o que pode levar a dificuldades para alcançar o sucesso no tratamento ortodôntico. Além disso, quando houver alteração na mastigação, na deglutição ou na fala, após a movimentação e correção da posição dos dentes pela odontologia, a fonoaudiologia também deverá atuar para que a ação dos músculos envolvidos nessas funções aconteça de forma que não prejudique o sucesso do trabalho odontológico.” Sempre que houver perda de dentes, diz a professora, haverá compensações e adaptações da musculatura da cavidade oral para as funções de mastigar, deglutir e falar e essas compensações e adaptações podem permanecer após a colocação de próteses ou implantes. “Nesse caso é fundamental para o indivíduo aprender a se comunicar e a se alimentar usando essas próteses e implantes e aí pode ser necessário o trabalho do fonoaudiólogo.” Outras situações descritas pela professora são os casos de cirurgias da boca e áreas próximas, as chamadas cirurgias bucomaxilofaciais e, ainda, as Disfunções Temporomandibulares, as chamadas DTMs. “Até para melhorar nosso sono podemos contar com o fonoaudiólogo.”  A professora explica que ambas as profissões, odontologia e fonoaudiologia, atuam numa mesma área do corpo humano, num mesmo sistema. “Mas a odontologia está mais voltada para as questões morfológicas e a fonoaudiologia para a reabilitação e readequação funcional, são profissões complementares.”  Ouça o Momento Odontologia na íntegra no player acima. Momento Odontologia Produção e Apresentação: Rosemeire Talamone Co-Produção: Alexandra Mussolino de Queiroz (FORP), Letícia Acquaviva (FO), Paula Marques e Tiago Rodella (FOB) Edição Sonora: Gabriel Soares Edição Geral: Cinderela Caldeira E-mail: ouvinte@usp.br Horário: segunda-feira, às 8h05 Você pode sintonizar a Rádio USP em São Paulo FM 107,9; ou Ribeirão Preto FM 107.9, ou pela internet em www.jornal.usp.br ou pelo aplicativo no celular para Android e iOS   Veja todos os episódios do Momento Odontologia     .

Você já deve ter consultado um fonoaudiólogo para fazer testes de audição ou conhece alguém que já fez isso. Também pode ter utilizado os serviços desse profissional para você ou para seu filho, como, por exemplo, para melhorar o posicionamento da língua quando colocou aparelho nos dentes.  Mas saiba que a atuação dos fonoaudiólogos vai muito além desses processos. Esse profissional entra em ação sempre que alguém apresentar dificuldades e alterações em relação à comunicação, oral ou escrita, na audição ou alimentação, e ainda em aspectos respiratórios. Na comunicação humana ele pode aprimorar seus padrões, como acontece com as intervenções feitas em profissionais que têm a voz como instrumento de trabalho, os cantores e locutores, por exemplo. Enfim, o fonoaudiólogo atua nas diferentes fases da vida, desde o nascimento até o envelhecimento e mesmo em situações de normalidade ele pode propiciar um melhor desempenho das habilidades de comunicação e alimentação.   Como o fonoaudiólogo atua na mesma área do corpo humano, num mesmo sistema que o cirurgião-dentista, o Momento Odontologia desta semana conversou com a professora Giedre Berretin-Felix, do curso de Fonoaudiologia da Faculdade de Odontologia de Bauru (FOB) da USP, para saber mais sobre a interação entre essas duas profissões.  “O papel da fonoaudiologia é complementar ao trabalho do cirurgião-dentista, uma vez que a fonoaudiologia trabalha com as funções orofaciais, como a respiração, a mastigação, a deglutição e a fala, funções essas desempenhadas pelas estruturas da cavidade oral. O cirurgião-dentista é responsável pelos aspectos estruturais morfológicos relacionados à boca, assim a fonoaudiologia complementarmente aborda os aspectos funcionais, pois, muitas vezes, corrigindo a forma, a função se restabelece.”  Ainda segundo a professora, essa interação começa desde a primeira fase da vida, com os bebês e crianças, passando pela adolescência, pelo adulto jovem, pela meia-idade, até chegar à terceira idade. Giedre destaca que, havendo alteração no resultado do teste da orelhinha (exame realizado pelo fonoaudiólogo no recém-nascido para detectar problemas de audição), o bebê precisa de acompanhamento em centros de referência, para que o diagnóstico da deficiência auditiva seja confirmado ou não, e, se confirmado, para que tenha o mais precocemente possível acesso aos tratamentos e procedimentos de reabilitação adequados às suas necessidades.  Um dos papéis mais conhecidos no trabalho conjunto entre fonoaudiólogo e cirurgião-dentista é quando a criança ou adolescente coloca aparelho ortodôntico. “Nesse caso, havendo respiração oral pode haver alterações importantes das musculaturas da cavidade oral, o que pode levar a dificuldades para alcançar o sucesso no tratamento ortodôntico. Além disso, quando houver alteração na mastigação, na deglutição ou na fala, após a movimentação e correção da posição dos dentes pela odontologia, a fonoaudiologia também deverá atuar para que a ação dos músculos envolvidos nessas funções aconteça de forma que não prejudique o sucesso do trabalho odontológico.” Sempre que houver perda de dentes, diz a professora, haverá compensações e adaptações da musculatura da cavidade oral para as funções de mastigar, deglutir e falar e essas compensações e adaptações podem permanecer após a colocação de próteses ou implantes. “Nesse caso é fundamental para o indivíduo aprender a se comunicar e a se alimentar usando essas próteses e implantes e aí pode ser necessário o trabalho do fonoaudiólogo.” Outras situações descritas pela professora são os casos de cirurgias da boca e áreas próximas, as chamadas cirurgias bucomaxilofaciais e, ainda, as Disfunções Temporomandibulares, as chamadas DTMs. “Até para melhorar nosso sono podemos contar com o fonoaudiólogo.”  A professora explica que ambas as profissões, odontologia e fonoaudiologia, atuam numa mesma área do corpo humano, num mesmo sistema. “Mas a odontologia está mais voltada para as questões morfológicas e a fonoaudiologia para a reabilitação e readequação funcional, são profissões complementares.”  Ouça o Momento Odontologia na íntegra no player acima. Momento Odontologia Produção e Apresentação: Rosemeire Talamone Co-Produção: Alexandra Mussolino de Queiroz (FORP), Letícia Acquaviva (FO), Paula Marques e Tiago Rodella (FOB) Edição Sonora: Gabriel Soares Edição Geral: Cinderela Caldeira E-mail: ouvinte@usp.br Horário: segunda-feira, às 8h05 Você pode sintonizar a Rádio USP em São Paulo FM 107,9; ou Ribeirão Preto FM 107.9, ou pela internet em www.jornal.usp.br ou pelo aplicativo no celular para Android e iOS   Veja todos os episódios do Momento Odontologia     .

Giedre (AKA "G") is the Head Volleyball Coach at Fort Lewis College is Colorado. She has also been an assistant coach for Seattle University, University of Montana, Pacific University (Oregon) and University of Portland. G has also done some work assisting with the USA Volleyball High Performance teams as well as coaching club. G grew up in Lithuania and came to the U.S. to play volleyball and go to college. She attended and played for Jefferson College (a junior college in Missouri) and then transferred to Arkansas State University.  In this episode AC and G talk about growing up playing volleyball in Lithuania and then moving to the U.S. to go to college with nothing but two suitcases. They also discuss her journey through the college rankings to then find her true calling, coaching volleyball.

We are joined by Giedre Kronberga from Printful, to talk international content marketing. Challenges and importance of staying on brand while remaining local, how to plan content and how do trends come into that, the importance of team and trust, and other topics are discussed with International Content Marketing Manager at one of the industry's largest print-on-demand drop shipping businesses with more than 700 employees. Moderator: Anna Vildaus of #techchillfamily

Kaip gauti svajonių darbą ir kasdien veikti tai, kas iš tiesų patinka? Ar laimė įmanoma be savirealizacijos? Kokias klaidas darome, ruošdami gyvenimo aprašymus ar rašydami motyvacinius laiškus, ir kas vis dėlto – popierius ar tvarkingai išlyginti marškiniai – galiausiai laimi būsimo darbdavio širdį? Šįkart laidoje - apie žingsnius profesinės laimės link su veiklos ir karjeros trenere Giedre Vaitiekūnaite.Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Laidoje lankosi aktorė ir prodiuserė Giedrė Mockeliūnaitė. Kalbamės apie studijas bei gyvenimą Niujorke, grįžimą į Lietuvą bei planus tėvynėje. Apie tai ir daug ką kitą „Studijoje 50“. Laidą veda Valentinas Mitė.

Paramos skyrimo platforma „Aukok.lt“ mini dešimtmetį – ką apie mus atskleidžia aukojimo internetu tendencijos ir kam dažniausiai skiriama parama pasaulyje? Interviu su „Aukok.lt“ vadove Giedre Šopyte – Šilinskiene. Rengiama vis daugiau masinių aplinkos švarinimo akcijų, nuo šio penktadienio Lietuva jungiasi ir prie pasaulinės aplinkos tvarkymo dienos „World Cleanup Day“, per 20 tūkstančių moksleivių žada dalyvauti aplinkosauginiame „flashmobe“ arba sąspietyje. Studijoje – šių iniciatyų rengėjai. Interviu su Australijoje gyvenančiu 94-erių Edvardu Šidlausku: pasitraukimo iš Lietuvos ir kūrimosi Australijoje istorija. Lietuvos literatūros ir meno archyvo ir Vasario 16-osios fondo rengiamos ekspedicijos po Australijos ir Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenes pokalbis, kurį rengė Juozapas Blažiūnas.Reportažas iš vadovų konferencijos „Lūžio taškas“ su LRT žurnalistu Jonu Deveikiu. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ramūnas Zilnys su klausytojais dalijasi muzika, išgirsta per praėjusią savaitę. Laidoje svečiuojasi dainininkė Giedrė Kilčiauskienė.

Liepos 15-ąją minime 100-ąsias iškilaus XX a. poeto, vertėjo ir literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno gimimo metines. Apie jo kūrybą, kritiką bei įtaką Lietuvos literatūrai – Laimos Ragėnienės pokalbis su literatūrologe dr. Giedre Šmitiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – literatūros kritikės Elžbietos Banytės mintys apie du užsienio autorių romanus: amerikiečių rašytojos Madeline Miller „Kirkė“ bei lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk „Bėgūnai“.Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena. 1410-aisiais vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos bei Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino pasibaigė pastarojo sutriuškinimu. Pergalė šiame mūšyje nulėmė vokiečių ordino galybės galą, nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus. Apie Lietuvos istoriniu pasididžiavimu tapusį Žalgirio mūšį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: režisierius Luisas Bunuelis (Luis Buñuel).Ved. Viktoras Paulavičius.

Today's episode I am with one half of the teaching duo Giedre & Joao. Giedre and João are Kizomba, Semba, Tarraxinha Dance Teachers, Performers and Choreographers.   Currently living in Frankfurt, Germany   In this episode we talk about   - The differences between Kizomba and Urban Kiz.   - How Kizomba and Urban Kiz are actually two different dances.   - What it takes to get to that next level of dancing.   - Why Experience levels are bullshit. (Beginner, Intermediate, Advanced)   - The beef between the Kizomba and Kiz communities.   If you are interested in the Kizomba vs Urban Kiz. Please check this episode out. In no way shape or form does he or I believe one dance is superior than the other.   https://www.instagram.com/joaonrocha81/   https://www.facebook.com/GiedreJoao/   _____________________________________   Twitter: @Tw0LeftFeet Instagram: tw0_left_feet Website: https://2leftfeet.blog/ Facebook: https://www.facebook.com/groups/2171874589599779/ Reddit: https://www.reddit.com/r/TwoLeftFeetPodcast/ iTunes: https://itunes.apple.com/us/podcast/two-left-feet-podcast/id1454425997 Spotify: https://open.spotify.com/show/5bQSnwKDmHbDQdgnZ0OrC3 Patreon: https://www.patreon.com/Twoleftfeet https://www.youtube.com/channel/UCR109vJ4Pbl146Ok1u5vSuA

Mother of two Giedre likens her family dynamic to that of Bart and Lisa Simpson - her daughter is very well mannered and compliant, while her son often acts out and takes things out on his sister. When regular discipline wasn't working for Giedre, she looked for help elsewhere. Hosted and produced by Jake Morcom.

"Meistras ir Tatjana" - filmas apie fotomenininką Vitą Luckų. Pokalbis su filmo režisiere Giedre Žickyte ir fotografo našle Tatjana Luckiene-Aldag. Kėdainių istoriją pasakoja istorikas Rimantas Žirgulis. Rašytojo Andriaus Jakučiūno pasakojimas iš "Poetinio Druskininkų rudens". Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras apie pabėgėlius.Naujasis Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Aktoriaus Dainiaus Gavenonio teatras.

"Meistras ir Tatjana" - filmas apie fotomenininką Vitą Luckų. Pokalbis su filmo režisiere Giedre Žickyte ir fotografo našle Tatjana Luckiene-Aldag. Kėdainių istoriją pasakoja istorikas Rimantas Žirgulis. Rašytojo Andriaus Jakučiūno pasakojimas iš "Poetinio Druskininkų rudens". Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras apie pabėgėlius.Naujasis Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Aktoriaus Dainiaus Gavenonio teatras.

Kai tampi mama išmoksti organizuoti laiką„Esu iš tų žmonių, kuriai neužtenka nuolatinio kalbėjimo apie vystyklus, košytes: norisi saviraiškos, susitikimo su žmonėmis. Tiesiog reikėdavo save labiau disciplinuoti: kai žinai, kad turi interviu dvi valandas – suvažinėti ir baigti tada ir ne vėliau, arba interviu pasiruošti, kai stumdai vežimėlį, minus 15, kai tavo rankos šąla, o tu telefonu rašaisi klausimus. Tarsi gali savęs ir gailėtis, bet žinai, kad kaip atpildas laukia įdomus interviu, įdomi laida.“ Pokalbis su VU Žurnalistikos instituto dėstytoja, radijo laidos „Mes, moterys“ autore ir vedėja Giedre Čiužaite.

Kai tampi mama išmoksti organizuoti laiką„Esu iš tų žmonių, kuriai neužtenka nuolatinio kalbėjimo apie vystyklus, košytes: norisi saviraiškos, susitikimo su žmonėmis. Tiesiog reikėdavo save labiau disciplinuoti: kai žinai, kad turi interviu dvi valandas – suvažinėti ir baigti tada ir ne vėliau, arba interviu pasiruošti, kai stumdai vežimėlį, minus 15, kai tavo rankos šąla, o tu telefonu rašaisi klausimus. Tarsi gali savęs ir gailėtis, bet žinai, kad kaip atpildas laukia įdomus interviu, įdomi laida.“ Pokalbis su VU Žurnalistikos instituto dėstytoja, radijo laidos „Mes, moterys“ autore ir vedėja Giedre Čiužaite.

Raimonda Laužikienė apie kūrybinį inkubatorių „Kultūros fabrikas“. Pokalbis su Giedre Žickyte ir Tatjana Luckiene-Aldag. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Metų knygos rinkimuose – Kęstučio Navako poezijos knyga. Europos muzikos ir teatro novatorius Heineris Goebbelsas.

Raimonda Laužikienė apie kūrybinį inkubatorių „Kultūros fabrikas“. Pokalbis su Giedre Žickyte ir Tatjana Luckiene-Aldag. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Metų knygos rinkimuose – Kęstučio Navako poezijos knyga. Europos muzikos ir teatro novatorius Heineris Goebbelsas.

Обзор свежих Deep House релизов вместе с Deep Active Sound. 1. The Disclosure Project - Swerve 2. BiG AL - Chill Out Bro 3. Mehmet Akar - Butterflies 4. Jay West - Smile 5. Desos - Deep Dancer (Deep Active Sound remix) 6. H.O.S.H. Feat. Malonda - What Do You Want Me To Say 7. Atjazz - For Real (Fred Everything Spoken Dub) 8. Nick Harris - Surfing With Kilgore 9. Audiojack - Bad Influence 10. Forteba - mR - 8 11. Mario & Vidis - Suspend The Feeling feat Giedre

Обзор свежих Deep House релизов вместе с Deep Active Sound. 1. The Disclosure Project - Swerve 2. BiG AL - Chill Out Bro 3. Mehmet Akar - Butterflies 4. Jay West - Smile 5. Desos - Deep Dancer (Deep Active Sound remix) 6. H.O.S.H. Feat. Malonda - What Do You Want Me To Say 7. Atjazz - For Real (Fred Everything Spoken Dub) 8. Nick Harris - Surfing With Kilgore 9. Audiojack - Bad Influence 10. Forteba - mR - 8 11. Mario & Vidis - Suspend The Feeling feat Giedre