Podcasts about aptariant

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant paskutinį – dvyliktąjį – knygos skyrių kalbėtąsi apie senatvę, Mokytojo posakių (ne)teisingumą ir Dievo įstatymą, kuris saisto visus žmones. http://apologetika.lt/

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant vienuoliktąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie tai, ar verta laukti tobulų aplinkybių, kaip išnaudoti galimybes ir kaip tvarkytis su nežinomybe. http://apologetika.lt/

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant dešimtąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie klaidų neišvengiamumą, auksinę taisyklę, kritinę teoriją ir liežuvio valdymą. http://apologetika.lt/

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant devintąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie mirties baimę, gyvenimą neturint užtikrintumo, manipuliavimą dvasiniu pasauliu ir išminties jėgą. http://apologetika.lt/

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant aštuntąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie valdžią, hierarchiją, nekaltų žmonių kančią ir žinojimo ribas.

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant septintąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie mirties dienos vertę, charakterio formavimą ir išmintį, kaip turtą. http://apologetika.lt/

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant šeštąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie Biblijos skirstymą skyriais ir eilutėmis, atskirų kūrinių kompoziciją, stygių ir perteklių bei Dievo suverenumą ir žmogaus laisvą valią.

Aptariant lietuvių ir žydų santykius vyrauja dvi nuomonės. Pirmoji nuomonė grindžiama nuostata, esą lietuviai ir žydai nuo seno gana neblogai sugyveno iki pat nacių okupacijos laikotarpio. Antrosios nuomonės besilaikantieji mokslininkai teigia, kad lietuviai buvo gana priešiški žydams ir esant bent kokiai galimybei, šį priešiškumą reikšdavo. Koks požiūris yra arčiau tiesos?Kodėl istorikai laikosi nuomonės, jog konfliktiškas lietuvių ir žydų santykių vaizdavimas XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės lietuviškoje periodikoje buvo neišvengiamas dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių?Ar lietuvių ir žydų santykiai įtampų ir konfliktų prasme leidžia kalbėti apie kokį nors Lietuvos visuomenės išskirtinumą Vidurio Rytų Europos regione?Kokį žydų vaizdinį kūrė laikraštyje „Aušra“ rašiusieji tekstų autoriai? Kokius galimus dviejų tautų santykių variantus ir tolimesnį sambūvį jie siūlė įsivaizduodami ateitį?Kiek teisinga lietuviškoje istoriografijoje kai kurių mokslininkų išsakoma nuomonė, kad liberalaus sparno idėjų reiškėjo, laikraščio „Varpas“ kūrėjas Vincas Kudirka laikytinas modernaus lietuviško antisemitizmo tėvu?Kaip keitėsi (jeigu keitėsi) lietuviškoje periodikoje „žydų klausimo“ naratyvas? Galbūt bėgant laikui jis įvairėjo temų ir raiškos formų prasme, koregavo tam tikrus teiginius, o gal šis naratyvas vystėsi spirale – nuolat sugrįžtant ties tam tikromis temomis?Kaip ir kiek Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė galėjo daryti įtaką (jeigu apskritai tai buvo įmanoma) dialogo tarp dviejų tautų klostymąsi, savitarpio supratimo radimąsi ir stiprėjimą?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto lektoriumi, dr. Linu Venclausku.Ved. Aurimas Švedas

Paskutinėje LRT Klasikos programos sezono laidoje „Profiliai“ kartu su Vilniaus dailės akademijos profesore, menotyrininke, ponia Agne Narušyte ir dailininke, ponia Aleksandra Jacovskyte, aptariamas žmonių požiūris į (ne)grožio fenomeną. Negrožis keldavo atgrasumo, atstumimo, pasidygėjimo jausmą, o grožis - patrauklumo, žavėjimosi, pasigėrėjimo. Grožio ir negrožio fenomenai skirtingai vertinami gamtos, gyvūnų, taip pat daiktiškųjų objektų atžvilgiu ir žmonių atžvilgiu. Aptariant žmogiškąjį kūną - fizinę tapatybę, kitaip tariant, įgimtą žmogaus išvaizdą, jos negrožį, neišvengiamai tektų prisiminti dismorfinį kūno sutrikimą. Žinoma dailininkė, scenografė ir fotografė sako, kad gražūs žmonės ankstyvojoje jaunystėje savo išvaizdai visuomet randa priekaištų, bet visi, pagal savo supratimą, siekia grožio. VDA profesorė aptaria požiūrį į neįgalius žmones, kuris vis dar grindžiamas nevisai aiškios kilmės, šiandien nepriimtinomis normomis, taip pat konstatuoja, kad mes vis dar nesitaikstome su prigimtine žmonių įvairove. Gal (ne)grožis tik įsivaizduojamas? Ar mūsų gerai savijautai daro poveikį drabužiai? Išklausę pokalbio, sužinosite, kodėl prisiminta antikinė Graikija, kodėl ir kokiu būdu jos skulptoriai kūrė idealų žmogų. Išgirsite studijos viešnių įžvalgas apie vaizduojamojo meno aprėptį ir teatro kostiumų kūrimą.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

„Eva Kubbos bene nuosekliausiai atsiskleidė tapydama abstrahuotus peizažus, akivaizdžiai liudijančius stiprų ryšį su šiuolaikiniu ir tradiciniu Australijos menu. Didžiąją jos kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos. Dailininkė pamėgo Centrinio bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį“, – pastebi parodos „Eva Kubbos: tarp horizontų“ kuratorė Ilona Mažeikienė.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Mes visi esame žmonės, su savo siekiais, troškimais, su savo sėkmėm, nesėkmėm, ir todėl kreiptis vienam į kitą akių lygmenyje, o ne nuo sosto, ne iš aukšto, yra pats gražiausias bendravimo būdas“, – savo santykį su žmonėmis atskleidžia dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą.„Aptariant 2018 metų knygas diskutuota, ar tekstai persekioja mus, ar mes persekiojame tekstus. Praėję metai gana tradiciniai lietuvių literatūros metai: poezija klesti, kaip visada, romanas atrodo kiek išsikvėpęs, ir nebuvo išskirtinių, nukaunančių knygų“, – apibendrino knygų aptarime dalyvavę LLTI literatūrologai.„Klasikos enciklopedija“: Horacijus Nelsonas. Ved. Laima Ragėnienė.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, jauna, pirmąjį laisvos ir ne visada patogios muzikos albumą pristatanti, bet jau gerbėjų ratą turinti grupė „Džiazlaif“ atsako. Pavadinimas „Džiazlaif“ tiesiog persunktas ironija. Jis sako porą dalykų: mes grojame ir gyvename džiazu ir mes nemokame anglų kalbos. Iš tikrųjų, abu šie dalykai nėra tiesa. „Džiazlaif“ – tai savotiškas protestas prieš tradicinio džiazo snobiškumą, prieš stereotipus, kurie lydi šią kryptį. Jauni muzikantai tikrai negroja to, kas galvoje pasigirsta ištarus žodį „džiazas“. Bet ar XXI amžiuje dar likę grynųjų žanrų? „Džiazlaif“ tikslas – parodyti, kad yra kitokia laisvosios muzikos pusė. Ne visada patogi, tikrai ne saldi, labai veržli ir absoliučiai nenusakoma. Aptariant kolektyvo koncertų geografiją ir grupės netenkinančią Lietuvos džiazo festivalių situaciją aiškėja, kad „Džiazlaif“ gerokai daugiau koncertuoja ir ketina koncertuoti užsienyje. Ypač dabar, kai jau turi savo vizitinę kortelę – pirmąjį albumą.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, jauna, pirmąjį laisvos ir ne visada patogios muzikos albumą pristatanti, bet jau gerbėjų ratą turinti grupė „Džiazlaif“ atsako. Pavadinimas „Džiazlaif“ tiesiog persunktas ironija. Jis sako porą dalykų: mes grojame ir gyvename džiazu ir mes nemokame anglų kalbos. Iš tikrųjų, abu šie dalykai nėra tiesa. „Džiazlaif“ – tai savotiškas protestas prieš tradicinio džiazo snobiškumą, prieš stereotipus, kurie lydi šią kryptį. Jauni muzikantai tikrai negroja to, kas galvoje pasigirsta ištarus žodį „džiazas“. Bet ar XXI amžiuje dar likę grynųjų žanrų? „Džiazlaif“ tikslas – parodyti, kad yra kitokia laisvosios muzikos pusė. Ne visada patogi, tikrai ne saldi, labai veržli ir absoliučiai nenusakoma. Aptariant kolektyvo koncertų geografiją ir grupės netenkinančią Lietuvos džiazo festivalių situaciją aiškėja, kad „Džiazlaif“ gerokai daugiau koncertuoja ir ketina koncertuoti užsienyje. Ypač dabar, kai jau turi savo vizitinę kortelę – pirmąjį albumą.

Doc. dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Trys lietuviškosios Europos“ bus analizuojami europietiškumo vaizdiniai dabartinėje lietuviškoje tautinėje tapatybėje. Aptariant kultūrinius ir akademinius tekstus bei reiškinius, politinius pareiškimus ir programas, siekiama atsakyti į klausimą: kas kliudo būnant lietuviais jaustis visaverčiais europiečiais?Kiti paskaitoje keliami klausimai: kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos tapatybės ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums tautiškai būtų prasminga, sava ir verta pastangų? Kokia yra mūsų tapatybę geriausiai atitinkanti Europos Sąjunga?

Doc. dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Trys lietuviškosios Europos“ bus analizuojami europietiškumo vaizdiniai dabartinėje lietuviškoje tautinėje tapatybėje. Aptariant kultūrinius ir akademinius tekstus bei reiškinius, politinius pareiškimus ir programas, siekiama atsakyti į klausimą: kas kliudo būnant lietuviais jaustis visaverčiais europiečiais?Kiti paskaitoje keliami klausimai: kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos tapatybės ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums tautiškai būtų prasminga, sava ir verta pastangų? Kokia yra mūsų tapatybę geriausiai atitinkanti Europos Sąjunga?