Podcasts about gyventi

„Gyventi, kurti, dirbti, auginti vaikus – Varėna tinkamiausia vieta“, – sako akordeono meistras, pedagogas, muzikos festivalio „Vasaros sonata“ sumanytojas ir rengėjas Nerijus Bakula. Jam pritaria žmona, Varėnos J. Čiurlionienės meno mokyklos direktorė Renata Bakulienė, ir kviečia susitikti su dzūkais, apsilankyti Dainavos krašte.Valkininkai – urbanistikos paminklas. Danutė Blažulionienė, Valkininkų bendruomenės pirmininkė, kviečia susipažinti su miesteliu.Amatų ir sūrio ieškokime etnokultūriniame gatviniame Dargužių kaime. Sigita Švedė, Dargužių amatų centro vadovė, svečiams iš Lietuvos ir užsienio pristato tautodailininkų bei profesionalių menininkų darbus, parodas, kviečia į edukacijas ir renginius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

"FM99" studijoje kalbame su Odeta Petraitiene - VŠĮ „Angelo sparnai“ įkūrėja ir vadove, geradarystės vakaro „Leisk suknelei gyventi“ idėjos puoselėtoja.

Radijo stoties FM99 eteryje - "Alytaus naujienos" žurnalistė Saulė Pinkevičienė bei iš Alytaus kilusį pulkininkas, naujasis Lietuvos karo akademijos vadovas plk. Ričardas Dumbliauskas.

Raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, kiaušinių, grikių, o vasarą ankstyvų daržovių ir įvairių uogų iš Keršių ūkio gali rasti ūkininkų turgeliuose ir Vilniuje. Varėnos rajone Barčių kaime įsikūrę Zita ir Vytautas Keršiai turi tik 50 ha, bet išgyventi padeda įvairios veiklos ir pardavimai tiesiai vartotojams. Sumanūs ūkininkai ir toliau įvairina veiklas: pradeda statyti šiltnamius jau įsigijo mėsinių galvijų.Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ir miško ūkiui. Tokia tema praėjusį antradienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vyko mokslinė konferencijja. Apie įdomiausius, ne tik agrariniam sektoriui, bet ir visuomenei svarbius mokslininkų tyrimus pasakoja centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.Biurokratija apraizgiusi ne tik Lietuvos žemės ūkio sektorių, bet nuo biurokratų kenčia ir vokiečių ūkininkai. Kas juos labiausia erzina ir kada tikimasi pokyčių? Pasakoja LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.Ved. Arvydas Urba

Rūta Viktorija išgyveno sumišusius jausmus dėl savo minčių, kūno ir sveikatos, kol nesužinojo, kad turi ADHD ir autizmo spektro sutrikimą. ADHD sindromą turi ir visi trys moters vaikai.Kai nežinomybę pakeitė įvardytos diagnozės, Rūta Viktorija ėmė ieškoti atsakymų, kaip kurti savo kasdienybę, kad ši taptų ne kankinančia patirtimi, o priimtinu gyvenimu.Ved. Lavija Šurnaitė

Masačusetso technologijos instituto tyrėjai, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaudami su Prancūzijos mokslininkais, sukūrė internetinį žaidimą „wetland.games“, skirtą ugdyti ekosisteminį sąmoningumą ir skatinti tvarumą.Penktus metus skaičiuojantis Šilalės muzikinis teatras jau spėjo suburti savo gerbėjų būrį, kuris bilietus į naujus muzikinius spektaklius, operetes išperka akimirksniu. Kuo išskirtinis Šilalės muzikinis teatras? Pasakoja Vesta Vitkutė.Druskininkų kultūros puoselėtojo 2024 metų premija – menotyrininkei Aušrai Česnulevičienei.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – džiazo šokėja ir choreografė Elzė Višnevskytė.Ved. Marius Eidukonis

FM99 archyvai. „Alytaus istorijos trio‘, tai „FM99“ su Alytaus kraštotyros muziejumi 2002 metais sukurtos radijo laidos – pasakojimai apie Alytaus istoriją nuo ankstyvųjų laikų iki XX amžiaus. XX amžiaus antra pusė.

Užimtumo tarnyba sukūrė interaktyvų Lietuvos regionų žemėlapį, kuriame pateikiama daugiau nei 50 aktualių rodiklių, susijusių su būsto, darbo, švietimo bei kitais aktualiais klausimais. Ketvirtus metus iš eilės grįžtančių gyventi į Lietuvą piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių.Seimo narys A.Zuokas siūlo steigti Dirbtinio intelekto ministeriją. Premjeras G.Paluckas teigia, kad idėja racionali. Visgi, jo teigimu, reiktų steigti ne ministeriją, o Seime skaitmenizacijos komitetą arba skaitmenizacijos instituciją, veikiančią prie Vyriausybės. Tuo metu regionų ministerija panašu tikrai bus, jos imtis planuojama kitąmet. Klausimas klausytojams: ką manote apie idėjas steigti dirbtinio intelekto ir regionų ministerijas?Prieš šventes randasi vis daugiau skelbimų, siūlančių išblaivinimo paslaugas namuose. Šios paslaugos nelegalios, tačiau nuo uždarbio neatbaido ir teisiamųjų suolas. Mažiausiai du kartus baudžiamosiose bylose teistas vyras išblaivinimo paslaugą siūlo visoje Lietuvoje, jam talkina būrys talkininkų, siūlantys su lašinėmis, medikamentais ir kitais išblaivinimo reikmenimis atvykti į namus. Tik šiais metais metais išsikviesti išblaivintojo į namus gali ir nepavykti nes, LRT RADIJO žiniomis, nelegalių paslaugų tinklą sukūręs vilnietis yra sulaikytas.Naujoji valdžia žada keisti esamą pensijų kaupimo tvarką. Norima praplėsti priežasčių sąrašą, kada gyventojai galėtų panaudoti pensijų fonduose sukauptus pinigus. Pavyzdžiui, pasisakoma už galimybę pasiimti pinigus ir juos išleisti pirmo būsto įsigijimui.Radviliškio rajono gyventojams nebereikia susirgus klampoti iki artimiausio medicinos punkto susileisti vaistų, pasimatuoti kraujospūdį ar pasikeisti žaizdos tvarstį. Dabar slaugytojos pas sunegalavusį gyventoją atvyksta į namus pačios.Ved. Rūta Kupetytė

Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje ieškome su Laura Stadalninkaite – mama, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja, neregių bendruomenės nare, ir teisininku Egidijumi Grigoniu, atstovaujančiu žmonių su judėjimo negalia bendruomenę.„Artėjant Pasaulinei orumo dienai, linkiu sau ir kitiems būti vieni kitiems tolerantiškiems“, - sako Laura Stadalninkaitė. – „Nesvarbu, kokie yra mūsų įsitikinimai, pasirinkimai ar skirtumai, tiesiog būkime savimi. Svarbiausia, kad siekdami savo orumo nepamintume kitų žmonių vertybių”. „Dėl savo nesėkmių nekaltinkime kitų. Neišskiriant negalios buvimo ar ne, kiekvienas ieškokime būdų, kaip nemenkinti savo ir kitų orumo“, - antrina Egidijus Grigonis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pradėjęs veikti nuolatinio globotojo institutas atvėrė galimybes kuo daugiau vaikų augti šeimose. Šeimos priima į savo namus ypatingą vaiką, pavyzdžiui, turintį sveikatos sunkumų, anksčiau išgyvenusį jautrią globos ar įvaikinimo patirtį. Kaip sekasi tokioms šeimoms?Europos kosmoso agentūrai pradėjus pirmąją Žemės gynybos misiją, siekiama išsiaiškinti, kaip nukreipti asteroidus, kurie kelia grėsmę mūsų planetai.Daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Jungtinės Tautos dar prieš penkerius metus parengė negaliai jautrios kalbos gaires. Jos buvo išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ pažintis su balkonus žmonėms padedančia apželdinti Livija Kiršaite. Projekto ,,Žalias balkonas“ sumanytoja sako, kad Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija balkone laikyti daiktus, o ne susikurti patrauklią žaliąja erdvę. Kokius augalus rinktis pradedančiajam augintojui ir kaip paruošti balkono augalus žiemai, patars Livija Kiršaitė. Rubriką veda Rūta Simanavičienė.Po kraštutinės dešinės jėgų pergalės Austrijos rinkimuose, kyla didelė grėsmė, kad naujoji vyriausybė bus itin skeptiškai nusiteikusi paramos Ukrainai klausimais.Trisdešimt penktą kartą vyksta fantastikos festivalis „Lituanicon“ ir šįkart jo dėmesio centre - folkloras.Ved. Urtė Korsakovaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuva didelių įmonių vadovybėje siekia lyčių lygybės. Seimas toliau svarsto įstatymo pataisas, kurios numato, kad didelių įmonių valdybose ir jų priežiūros organuose moterų būtų bent 33 proc.Aktualus klausimas. Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams, „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimas, drąsesnis pensijų indeksavimas, valstybė kompensuos pusę daugiabučio renovacijos išlaidų, būtina gerinti santykius su Rusija, Baltarusija ir Kinija. Tai tik keli pažadai, kuriuos partijos vardija per šią Seimo rinkimų kampaniją. Kiek rinkėjams pavyksta atskirti, kurie politikų rinkimų pažadai įgyvendinami, o kurie – tik populizmas?Statybininkų stygius toks, kokio nėra buvę, sako dalis rinkos atstovų. Irma Janauskaitė aiškinasi, kuo tai baigsis.Lietuva toliau peržiūri šalies pasirengimą karui ar ekstremaliajai situacijai ir tam pastaruoju metu treniruojasi. Kaip sekasi tai daryti?Kauno centrinio pašto rūmuose 2027 m. bus atidarytas Nacionalinis architektūros institutas. Kol bus rekonstruojamas centrinio pašto pastatas, institutas laikinai veiks kitose patalpose Kauno centre.Ved. Edvardas Kubilius

„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

Alchemikams niekaip neatrandant filosofinio akmens bei jaunystės eleksyro, į pagalbą skubą medikai ir genetikai. Gyventi ilgiau tikrai įmanoma, tačiau kaip atsakyti į klausimą, ar gyventi ilgiau verta?Ved. Aidas Puklevičius

„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.Ved. Ignas Klėjus

Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.Ved. Kristina Toleikienė

Siūloma panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dažniau nei kartą per ketvirtį vykstantiems į savo šalis. Toks siūlymas aptartas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. 62 tūkstančiai Baltarusijos piliečių turi leidimą gyventi Lietuvoje. Dauguma jų reguliariai važinėja į Baltarusiją. Ir kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.Gyventojai skundžiasi dėl uždaromų bankų skyrių regionuose ir mažėjančių galimybių išsiimti grynųjų pinigų.Antrą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių Sakartvele protestavo dėl valdančiųjų planų priimti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą.Vokietijos kancleris Olafas Šolcas baigė savo trijų dienų viešnagę Kinijoje. Čia jis akcentavo ekonominių ir prekybinių ryšių stiprinimą, tačiau tai darė be Europos partnerių palaikymo, o kritikai perspėja apie augančią ekonominę priklausomybę nuo nenuspėjamo režimo, kuris iki šiol nepasmerkė Rusijos agresijos Ukrainoje.Ved. A. Skamarakaitė

Balandžio 17 d. 19.00 val. Alytaus miesto teatre vyks geradarystės vakaras „Leisk suknelei gyventi“. Apie tai FM99 studijoje kalbame su viena iš sumanytojų, organizatorių Odeta Petraitiene.

Miestai, ypač didmiesčiai, teikia galimybę rinktis tarp darbo vietų įvairovės ir pagerinti savo ekonominę bei socialinę padėtį. Tačiau barjeru, siekiant oriai gyventi, gali tapti susisiekimas, socialinio būsto politika, apskritai būsto prieinamumas, sveikatos bei kitų paslaugų prieinamumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė nurodo, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas patiria skurdo riziką. Siekiant mažinti skurdą bei socialinę atskirtį būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, į kurį turi įsitraukti skirtingos ministerijos. Kita šios „Žmogus ir miestas” laidos viešnia, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas direktorės pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms Aida Karčiauskienė, pabrėžia, kad siekiant padėti žmogui įsitvirtinti, neišstumti jo atgal į skurdo ratą, reikalingas institucinis lankstumas ir jautrumas konkretiems atvejams.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Daugėja užsieniečių, kurie teismams skundžia Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje ir taip piktnaudžiaudami dirba šalyje dar pusmetį, teigia institucijos vadovė Evelina Gudzinskaitė.Dalis ekspertų pastebi, kad pastaruoju metu išpopuliarėjo kvaišalų pirkimas, atsiskaitant skaitmeniiniais pinigais. Pavyzdžiui, per programėlę „Telegram“. Specialistų teigimu, kai vyksta tokio pobūdžio prekyba yra gana sudėtinga atsekti tiek pirkėjus, tiek pardavėjus. Policijos atstovas sako, kad prekyba kvaišalais „Telegram“ programėleje yra gana didelė problema, tačiau, anot jo, pareigūnai anksčiau ar vėliau atras joje veikiančius asmenis.Konstituciniam Teismui pradėjus nagrinėti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą dėl jo antisemitinių pareiškimų, politikas kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados.Kaune apleistame name rasta jauna moteris su pagimdytu kūdikiu. Pareigūnams moteris aiškino pagimdžiusi prieš dieną,tikino neturėjusi mobilaus ryšio telefono, todėl negalėjo išsikviesti pagalbos. 20 metė ir jos naujagimis nuvežti į Kauno klinikas.Ved. Darius Matas

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant paskutinį – dvyliktąjį – knygos skyrių kalbėtąsi apie senatvę, Mokytojo posakių (ne)teisingumą ir Dievo įstatymą, kuris saisto visus žmones. http://apologetika.lt/

Airidas Jankus - komikas, Pralaužk Vieną Šaltą projekto bendrakūrėjas ir svarbiausia - žmogus, kuris iš tikrųjų sugeba spręsti savo problemas, o ne tik apie jas kalbėti. Pasikalbėjom su Airidu apie degimą ant scenos, svajonių ir tikslų paleidimą norint jaustis laimingesniu, savivertę, durną idėją būti super produktyviu, ego ir jo spastus. Kaip visad, esame be galo dėkingi, kad klausotės mūsų, būtinai palikite komentarą apie podkastą, pasekite mus per socialinius tinklus ir judėkit pirmyn, siunčiam šilumą!

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.Ved. Ignas Klėjus

Migracijos departamentas panaikino Baltarusijos piliečiui Aliaksandrui Macijevičiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. LRT RADIJAS prieš tai išsiaiškino, kad 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Lydoje dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A. Macijevičius buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvoje ir čia įsidarbino.Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.Nacionalinio stadiono projektui „BaltCap“ ieško investuotojo. Kol kas nėra aišku, kokia apimtimi jis galėtų dalyvauti projekte – perimti jį visą, tapti finansiniu ar kitos formos partneriu.Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra pristatė regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, kuriame teigiama, kad šiemet pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje padaugės, o jų reikmėms užtikrinti bus reikalinga ne tik valstybės skiriama parama.Pajūryje, Šilalės rajone, atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui.Vokietijoje streikuojant oro uostų darbuotojams manoma, kad tai įtakos turės 200 tūkst, keleivių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrika. Pasakojimas tarp Ukrainos ir Lietuvos gyvenančia Žemyna Bliumenzonaite, kuri stengiasi aprūpinti parama Ukrainos kovotojus. Ji sako, kad Ukrainoje šiuo metu emociškai būti - lengviau.Praėjusią savaitę surengti startuolių apdovanojimai. Pokalbis su nugalėtojais.Pokalbis apie tautosaką, kuri atliko ir šviečiamąją funkciją - mokė lytiškumo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“!Ved. Urtė Korsakovaitė

Sigitas Parulskis. „Labai triukšminga vieta gyventi“. Režisierius Juozas Javaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Gailė Butvilaitė, Aleksas Kazanavičius, Tauras Čižas, Karolis Kasperavičius. 2020 m. (S)

Lietuvos gyventojai vėl galės įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų. Pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės emisija. Kiek tai patrauklus investavimo įrankis? Kokios kitos investavimo alternatyvos?Mokyklose mokiniai nuo šių metų rugsėjo informatikos pamokose bus supažindinami ir su dirbtiniu intelektu. Tai numatyta atnaujintose bendrojo ugdymo programose. Tikimasi, kad pagrindinių šios technologijos principų dėstymas sudomins moksleivius ir jie išmoks į technologijas žvelgti giliau.Prasidėjus grybavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena miško gėrybes rinkti atsakingai. Apie tai, kad verta prisiminti, kurie grybai naudingi, o kurių verčiau nerinkti, pabrėžia ir gydytojai.Reaguojant į „Wagner“ grupuotės samdinių persikėlimą į Baltarusiją, Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne. Studijos svečias Prezidento patarėjas iš Nacionalinio saugumo grupės Darius Urbonas.Įsigaliojus desovietizacijos įstatymui, savivaldybių paprašyta pateikti objektų sąrašą, kurie gali propaguoti totalitarinius ar autoritarinius režimus. Alytaus rajono savivaldybė desovietizacijos komisijai nurodė, kad jų rajone tokių objektų nėra. Tačiau gyventojai LRT RADIJUI skundžiasi, kad Simno kapinėse, visai netoli partizanų kapų yra paminklas asmenims, kovojusiems už sovietų valdžios įtvirtinimą.Ved. Darius Matas

Kaip humoras gali padėti išgyventi karą? Pokalbis su Majamio universiteto Antropologijos katedros profesore, Lietuvos programos vadove Neringa Klumbyte.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šį kartą domisi, kokiais būdais bandoma spręsti paauglių svaiginimosi ir kitų žalingų įpročių problemą. Štai Lietuvoje veikia programa – multidimensinė šeimos terapija – kurios specialistai į jauną žmogų ištikusius sunkumus žvelgia iš skirtingų perspektyvų bei pasitelkia ne tik bendravimą su paaugliu, bet ir visa jį supančia aplinka, pirmiausia – šeima. Ir nors jau kelis metus veikiantis pagalbos jaunuoliams projektas pasiekė gana sėkmingų rezultatų, tačiau, dėl specialistų ir finansavimo trūkumo, dalis šeimų, ieškančių pagalbos, yra priverstos laukti. Plačiau apie šią terapiją – Justės Urbonaitės pasakojime.Lietuvos studentų sąjungos tyrimas rodo, kad akademinio sąžiningumo situacija aukštosiose mokyklose gerėja, tačiau iššūkių kelia darbo ir studijų derinimas, psichologinės problemos, negebėjimas tinkamai planuoti laiko. Nesąžiningas elgesys ypač paplitęs nuotolinių atsiskaitymų metu.

Kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas dezinformacijai? Vilnius TECH universiteto profesorius Artūras Serackis pabrėžia: „Atidarėme duris į naują erą ir jau viskas, nebegrįšim, tai mokykimės su tuo gyventi.“ Jis su kolegomis kuria įrankį, atpažįstantį išmaniąsias klastotes.„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ regionuose kviečia jaunimą kurti savo aplinką: drauge statyti tiltus, lieptelius ar kitus bendruomenei reikalingus objektus. Apie iniciatyvą ir bendruomenes regionuose pasakoja viena iš projekto vadovių ir iniciatorių Margarita Kaučikaitė bei Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro vadovas Saulius Kulnickas.Trakuose, Totoriškių ežere upinės žuvėdros įsikuria ant dirbtinės salos. Apie tai, kodėl ji reikalinga, paaiškina Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba. Jis taip pat primena, kaip atskirti žuvėdrą nuo kiro.Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, LRT žurnalistė Dovilė Lisauskaitė domisi Katedros požemiais, kur miesto vaizdas ir istorija atsiskleidė visai kitaip kartu su istorike ir gide Alina Pavasaryte.Apie moterų bendrystės klubą „Ne vienos“ pasakoja jo įkūrėja Nora Strautnikaitė. Kaip kilo ši iniciatyva ir koks palaikymas suteikiamas vienišoms, sunkumus patiriančioms moterims?Ved. Giedrė Trapikaitė

Gendrutis Morkūnas. „Apie tai, kad galima gyventi ir užsimerkus“ ir „Atvirkštybių parkas“. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

Ieva x Nerijus S02E02 "Energijos kainų šokas - kaip išgyventi ir kada elektra bus nemokama?" by Negyvas Eteris

„Rusų nelaisvėje, iš kurios buvau paleistas 4 mėnesį, mane palaikė mintis, kad turiu išgyventi dėl vaikų – kad galėčiau juos apkabinti, nuvesti į mokyklą. Jei tų vaikinų, kurie nelaisvėje jau 8 mėnuo dabar paklaustumėm, ar jie sutiktų vykdyti įsakymą ir sudėti ginklus, manau jie atsakytų ne, nes jų sąlygos pas rusus tiesiog siaubingos“, sako Serhii Yudin, Ukrainos karys, gynęs Mariupolį, laikytas rusų nelaisvėje, dabar sveikstantis Lietuvoje ir besiruošiantis grįžti į frontą.Trečiadieniais Lietuvos šokio informacijos centras rengia šiuolaikinio šokio pamokas, skirtas žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Markas Feiginas ir Oleksijus Arestovičius trečiadienį ragina žmones rinktis prie Sakartvelo ambasadų ir taip palaikyti Michailą Saakašvilį ir reikalauti, kad jis būtų gydyti perkeltas iš Sakartvelo į kitą šalį. Pats Saakašvilis teigia, kad kalėjime jį mėginta nunuodyti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems? Atsakymo į klausimą ieško 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Laida „10-12“ iš šio forumo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip išgyventi artimojo netektį, kaip susigyventi su tuo ir gyventi pilnavertį gyvenimą?Kaip keičiasi laidojimo tradicijos, kodėl būtina tą laiką išgedėti?Iš emigracijos grįžtantiems lietuviams svarbu gauti reikiamas paslaugas ir jausti visuomenės palaikymą?JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad per pandemiją į tėvų namus grįžo gyventi beveik trečdalis iki tol savarankiškai gyvenusių jaunuolių. Kodėl jaunuoliai neskuba išsikraustyti iš gimtųjų namų ir kokia situacija Lietuvoje?LRT Girdi kreipėsi vilnietė, kuri piktinasi, kad kaimynai daugiabučio aikštelėje pasiskirstė stovėjimo vietas ir į jas neleidžia niekam kitam statyti automobilių. Ar legalu pasiskirstyti vietas prie daugiabučių?Ved. Gabija Narušytė

Laida „10-12“ lankosi Molėtuose.Vyriausybė svarsto Molėtams ir miesto apylinkėms suteikti kurortinės teritorijos statusą. Ką tai keistų? Kokia nekilnojamojo turto situacija šiame regione?Molėtai garsėja ežerais ir žiūrėjimu į žvaigždes. Čia yra vienintelis Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejus.Taip pat Molėtuose įkurti „senelių namai“ žirgams, gaminamas šokoladas, veikia įvairios bendruomenių iniciatyvos.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Gyventi su klausimais man yra turtinga“, – mintija etnokosmologas Gunaras Imantas Kakaras.Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas.Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys, stebuklingas šaltinis ir koplyčia. Apie sakralinę vietą pasakoja Rita Varatinskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

"Ieva x Nerijus" #11 - su Ieva Mackevičiene ir Nerijumi Mačiuliu! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris

Giedrius Mackelis yra penkiolikmetis golfo žaidėjas, WAGR U14 reitinge užėmęs aukščiausią reitingo vietą. Giedrius pradėjo žaisti golfą paskatintas šeimos narių, kurie šiuo metu visi drauge su Giedriumi taip pat žaidžia golfą. Kviečiu pasiklausyti pokalbio su perspektyviu jaunuoju sportininku, kuris jau dabar garsina ir, net neabejojame, kad ir toliau garsins Lietuvą visame pasaulyje. 

Kalbamės su Kasparu Jasu, jaunuoju Lietuvos menininku, kurio paroda šių metų kovo mėnesį buvo pristatoma Vilniuje, ir kurios metu mes ir pasikalbėjome. Kasparas piešia nuo mažų dienų, domisi manga ir anime, Amerikos pop-art stiliais, tad visų šių stilių įtaką galime matyti ir Kasparo darbuose, kurių yra nupiešęs jau daugiau nei šimtą. Kasparas domisi ir skaitmeniniu menu, svarsto apie performansų ar instaliacijų kūrimą ateityje. Ir taip, noriu priminti, kad Kasparui tik ką suėjo 13! Pasiklausykime pokalbio su talentingu menininku. Dar daugiau apie Kasparą ir jo kūrybą galite rasti čia: https://linktr.ee/kaspajazz

Keturiolikmetį Steponą mokytoja pristatė, kaip labai platų interesų spektrą turinį jaunuolį. Steponas mėgsta rašyti – mokyklos laikraščiui rašo knygų recenzijas, domisi žurnalistika, turi puikią atmintį, labai mėgsta skaityti knygas, taip pat važinėtis dviračiu. Kviečiu pasiklausyti gilaus ir įdomaus pokalbio su puikiu jaunu žmogumi. Tai pat, turbūt, verta paminėti, kad pokalbis su Steponu įrašytas dar prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą.

Devintokas Gediminas sako, kad yra optimistas, nuolat šypsosi ir mėgsta bendrauti. Jis atsiuntė mums išsamų prisistatymą, tokį, kurio iš devintoko sulaukti nesitikėjome. Gediminas domisi gamtos mokslais, kino industrija, lanko verslumo, finansinio raštingumo ir odontologijos būrelius bei šiuo metu kuria filmą apie paauglius. Kviečiame klausytis pokalbio.

Vilius jau 11-tus metus lanko karate, yra daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos vicečempionas. Viliui liko jau visai nedidelis žingsnis iki juodo diržo. Pašnekovas šį sportą rekomenduoja nepasitikintiems savimi vaikams, tiems, kurie nori sutvirtinti charakterį ar stokoja disciplinos. Laisvalaikiu Vilius dar ir slidinėja, žaidžia šratasvydį (airsoft) bei mokosi groti ukulele. Tad kviečiu pasiklausyti pokalbio apie sportą ir gyvenimą su puikiu pašnekovu.

Rusnė yra bėgikė, 600 m. distancijos Lietuvos čempionė, kuri treniruojasi šešias dienas per savaitę. Su Rusne ir kalbamės apie tai, kaip vyksta jos treniruotės, kiek tai reikalauja jėgų ir atsidavimo, kaip sekasi profesionalų sportą derinti su mokslais, o taip pat aptariame kitus gyvenimiškus klausimus.

Aštuntokas Rėjus važinėja kartingais, domisi lenktynėmis bei šiuo metu rengiasi žengti į automobilių sporto pasaulį. Taip pat Rėjus domisi sąmoningumo praktikomis ir laikosi disciplinuotos dienos rutinos – stengiasi keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, sportuoti, laikytis mitybos režimo. Kviečiu pasiklausyti.

Holivudo filmai dažnai iškreipia realybę, kad laimingi santykiai yra tie, kuriuose partneriai gerai sutaria ir visuomet nori plėšte plėšti vienas nuo kito rūbus. O kaip yra iš tikrųjų? Šiandien Nebegėdos bendraįkūrėja Kotryna Baranauskaitė ir psichologė, lektorė, iniciatyvos „Sąmoninga šeima“ įkūrėja Miglė Motiejūnė kalba apie tai, ką daryti, kai vienas iš partnerių sekso nori daugiau, negu kitas, kokią įtaką intymumui daro vaikai, kaip reaguoti į neištikimybę ir kaip žinoti, ar tai tik sunkus etapas, ar jau pabaiga.