Profiliai

Paskutinėje LRT Klasikos programos sezono laidoje „Profiliai“ kartu su Vilniaus dailės akademijos profesore, menotyrininke, ponia Agne Narušyte ir dailininke, ponia Aleksandra Jacovskyte, aptariamas žmonių požiūris į (ne)grožio fenomeną. Negrožis keldavo atgrasumo, atstumimo, pasidygėjimo jausmą, o grožis - patrauklumo, žavėjimosi, pasigėrėjimo. Grožio ir negrožio fenomenai skirtingai vertinami gamtos, gyvūnų, taip pat daiktiškųjų objektų atžvilgiu ir žmonių atžvilgiu. Aptariant žmogiškąjį kūną - fizinę tapatybę, kitaip tariant, įgimtą žmogaus išvaizdą, jos negrožį, neišvengiamai tektų prisiminti dismorfinį kūno sutrikimą. Žinoma dailininkė, scenografė ir fotografė sako, kad gražūs žmonės ankstyvojoje jaunystėje savo išvaizdai visuomet randa priekaištų, bet visi, pagal savo supratimą, siekia grožio. VDA profesorė aptaria požiūrį į neįgalius žmones, kuris vis dar grindžiamas nevisai aiškios kilmės, šiandien nepriimtinomis normomis, taip pat konstatuoja, kad mes vis dar nesitaikstome su prigimtine žmonių įvairove. Gal (ne)grožis tik įsivaizduojamas? Ar mūsų gerai savijautai daro poveikį drabužiai? Išklausę pokalbio, sužinosite, kodėl prisiminta antikinė Graikija, kodėl ir kokiu būdu jos skulptoriai kūrė idealų žmogų. Išgirsite studijos viešnių įžvalgas apie vaizduojamojo meno aprėptį ir teatro kostiumų kūrimą.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Riaumojantys, kvaitulingi, ūžiantys…Tai kelių pirmųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių apibūdinimai. Tuomet Europoje, vos kiek vėliau, įskaitant ir Lietuvą, ypač jos laikinąją sostinę Kauną, palaipsniui įsigali ypatingos meninės raiškos gyvensenos kultūra, fenomenas; gyvenimas pradėtas tapatinti su visais atžvilgiais ištaiginga, iki tol neįprastų estetinių nuostatų švente. Laidoje su hum. m. dr., Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniosiomis mokslo darbuotojomis, poniomis Gabija Surdokaite-Vitiene ir Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, šio instituto doktorante Viktorija Bruneizeryte ir hum. m. dr., Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiuoju metodininku-tyrėju, ponu Kęstučiu Šapoka kalbama apie stilių Art Déco - taip prancūzų kalba užrašomas trumpinys, kurio visas pavadinimas – Arts Décoratifs, į lietuvių kalbą verčiamas reiškia menus, kuriems būdingas išskirtinis išvaizdumas, itin raiški meninė forma, o stilistiniu atžvilgiu, pasak ponios Gabijos – tai unikalus prabangos daiktų stilius, itin greitai paplitęs vadinamojoje masinėje, populiarioje kultūroje. Ponas Kęstutis mini kokybiškai naują kapitalizmo vystymosi etapą, vadintiną fordizmu ir masinės kultūros eros pradžia. Ponia Lijana sako, kad priimta laikyti jog Art Déco Europoje plėtojosi kartu su kitomis avangardinėmis dailės kryptimis, o Lietuvoje ketvirtąjame dešimtmetyje modernizmas tik įsibėgėjo, Art Déco pozicijos vis dar buvo tvirtos. Laidos dalyvė Viktorija aptaria tuometinės moters ir aktorės įvaizdį. Išklausę visą laidą, be daugybės įdomių įžvalgų, sužinosite apie šio tarpukario stiliaus egzotiškumą, tautinį avangardą, portretinę fotografiją, kasdienių ir liturginių rūbų dekoro ypatumus ir tai, kad Art Déco terminas Lietuvoje kilo iš akademinės aplinkos.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skestonas

Laida pradedama poetiškumo sampratos turinio ir šio socialinio fenomeno galimų sąsajų su išvaizdos kultūra aptarimu. Išvaizdos kultūros ir jos madų poetiškumas, manytina, kildinamas iš ypatingo, sakytume poetinio, santykio su individo išvaizda ir todėl vertintinas kaip išskirtinis, susižavėjimą asmens fizine, vidujine ir daiktiškaja taptybe, kaip darnią visumą, įkvėpiantis veiksnys. Kitaip tariant, individo patrauklumas provokuoja jo poetizavimui. Apie tai laidoje kalbamasi su dviem ypatingom pašnekovėm – poete, ponia Indre Valantinaite ir poete, psichologe, ponia Egidija Šeputyte-Vaitulevičiene. Laidos pašnekovės, atsakydamos į užduodamus, su tema susijusius, klausimus, nuoširdžiai dalijasi savo įžvalgomis, svarsto apie poetiškumo prigimtį ir ryšį su asmens išvaizda. Poezija – širdies prieraišumo mokslas, prisimindama įsimintą citatą, sako poetė Indrė Valantinaitė. Jos žodžiais tariant, poezija turi „rūbą“ – leidinio viršelį. Psichologė ir poetė Egidija sako, kad siekiant poetiškumui priskirti moralinius ar psichinius kriterijus, tektų kalbėti apie kūrybinį vyksmą, kaip psichinį aktą. Pasak Indrės, kiekvienas iš mūsų esame kaip Dievo parašytas eilėraštis; jai svarbi išorės ir vidaus darna. Egidija rūbą įvardija esant vidine tapatumo išraiška; ji sako, kad rūbas ar išvaizda gali tapti poetiniu simboliu. Išklausę laidą, be kita ko sužinosite, ar poetiškumas – vertė, koks psichologinis poetiškumo poveikis suvokiančiam, jaučiančiam subjektui, ar poetiškumas, kaip savybė, dominuoja individo fizinės ir daiktiškosios tapatybės atžvilgiu. Laidoje taip pat aiškinamasi, kaip suprastina psichinė tikrovė, poetinė fikcija, ar išvaizdos ir poezijos įsimenamumui priskirtinas bendrystės veiksnio vaidmuo, ar ištaigingas įvaizdis – glamūras, asocijuotinas su momentiniu blykstelėjimu…Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje kalbinami trys pašnekovai: mokslų daktarė, klinikinė psichologė ir Lietuvos traumų psichologijos centro narė, ponia Paulina Želvienė, VDA profesorė, monografijos „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje” autorė, ponia Agnė Narušytė ir istorikas, ponas Jonas Palys. Išsamioje pratarmėje laidos autorius teigia, kad komemoratyvinės atvaizdų, kaip regimojo pavidalo, paskirties tikslas žmonijos kultūros ir išvaizdos kultūros istorijoje tarsi aiškus – sukurtu mirusiojo atvaizdu siekiama kiek įmanoma ilgiau būtą mirusiojo, dažniausiai - iškilaus, tapatybę išlaikyti gyvųjų atmintyje, ateinančioms kartoms padedant įsivaizduoti kaip atrodė protėviai. Matant tokius portretus – skulptūrinius ir fotografijas – gilinamos žinios apie praeities išvaizdos kultūrą, apeigas, kadaise būtą požiūrį į mirusįjį asmenį, kilmingumą arba profesiją. Gyvi buvę asmenys portretuoti vilkintys tautinius kostiumus, uniformas, su visuomeninio statuso pasižymėjimo ženklais, netgi užsiimantys mėgiama laisvalaikio veikla. Laidos svečių atsakymai į su tema susijusius klausimus – ne tik išskirtinai įdomūs, informatyvūs, bet ir išties stebinantys… Be kita ko laidoje aptariamas patirtos netekties traumos poveikis, gedėjimo proceso ir ilgesio santykis, pagalbos gyviesiems poreikis. Kaip tikimasi išsaugoti atminimą žmogui mirus? Koks svarbus veiksnys lemia meno kūrinio ilgalaikiškumą? Ar ant paminklo pritvirtinta fotografija – praeityje „uždaryta” būtis? Be atsakymų į šiuos klausimus išgirsite, kokias išvadas formuluoja kapinėse besilankantis istorikas. Pokalbio pabaigoje dalijamasi žiniomis apie fotografiją, vadinamą „post-mortem” - su gyvaisiais fotografuotus, dar nepalaidotus, mirusiuosius.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su UAB „Laboratoires Didier“ direktore ponia Džeirana Lubyte, išsiaiškinus, kokia bendrovės pavadinimo kilmė, aptariama tema, skirta rankų ir kojų nagų priežiūrai, kuri laikytina vienu iš svarbiausiųjų kūno estetizavimo proceso dalių. Laidoje prisimenamos ne tik mus pasiekusios legendos, bet ir tikrovės istorija, pateikiama nagų dizaino samprata. Nuoširdaus pokalbio metu laidos viešnia atsako į daugelį neįprastų klausimų, vienas iš kurių šis: kaip reikėtų suprasti nagų priežiūros meno svarbą? Kodėl visais laikais, pradedant antikos laikų Babilonu, o gal dar ankstesniais, žmonės rūpinosi rankų ir kojų nagų priežiūra, juos puoselėjo ir puošė? Pasak pašnekovės, rankos – tarsi žmogaus „vizitinės kortelės“ atitikmuo. Be kita ko, išgirsite komentarus apie tai, koks meistrų-profesionalų santykis su paslaugų užsakovais, kokių patarimų pastarieji gali tikėtis iš meistrų, kurie manikiūro meistrystės ir meno mokosi specialiai įsteigtoje akademijoje. Sužinosite, ar „žvaigždžių“ rankų priežiūra ypatinga, taip pat, ar ši priežiūra tapo save gerbiančių vyrų įpročiu, kaip dailinti nagus patiems. Laidos pabaigoje, išgirdusi jai užduoto klausimo formuluotę, viešnia labai apsidžiaugė – ji sulaukė progos papasakoti apie ilgiausių nagų konkursus.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Daugeliui sunku atsakyti į klausimą: kas iš tikrųjų yra koralas – augalas ar gyvūnas? Juvelyrikos meistrai juos įvardija „koralų brangakmeniais“...Ar tiesa, kad koralais XVIII-XIX amžiais Lietuvos moterys mėgdavusios puoštis labiau nei gintarais, koralus labiau vertindavusios? Kokiais keliais koralai pasiekdavo Lietuvą? Studijos viešnia, aukšto profesionalumo gemologė ponia Alma Dūdienė, remdamasi autoritetingų mokslininkių-archeologių įžvalgomis, atskleidžia įdomių istorinių faktų. Pašnekovė, be kita ko, primena koralų amžių, gyvenimo trukmę, jų vertingumą juvelyrikos pramonėje ir rinkose. Išgirsite apie padirbinius, apie tai, kaip juos atskirti nuo tikrų koralų ir, žinoma, bus prisiminta su jais siejama, graikų poetui Homerui priskiriama, legenda apie pavojingą gražuolę Medūzą… Iš pokalbio paaiškės, kokia koralų gydomosios galios kilmė, kokios jų simbolinės reikšmės, ar išties jie atgimsta, taip pat kokios aplinkybės sąlygojo Australijos koralinio rifo atgimimą.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laida pradedama ieškant atsakymo į klausimą, ar prasminga kalbėti apie apdarų reikšmių, taip pat ir įžodinimo sistemą, kuri šiandien galėtų būti taikoma mados fenomenui, ar bent jau įžiūrima jo globalioje raiškoje? Girdima nuomonė, kad išvaizdos mados (arba mada) – globalus, visuotinis reiškinys. Kodėl daroma išvada, sprendžiama ir konstatuojama, kad dabar mada - globali? Kultūros tyrinėtojai, kostiumo istorikai vis dažniau pripažįsta, kad pasaulyje įsivyravo vestimentarinis chaosas, taigi – įvairovė globali, visaapimanti, neturinti sistemai būdingų savybių. Laidos viešnia, neseniai mados industrijos mokslus K.Simonavičiaus universitete baigusi jaunosios kartos atstovė Andrė Marija Jonaitytė, įvardija svarbiausius išvaizdos madų (mados) fenomeno globalumo požymius, pateikdama pavyzdžius, atkreipia dėmesį į tai, kad visų pasaulio žemynų moterys nori būti panašios į…„vieną”, o pasaulio fabrikuose gaminamų prekių pasiekiamumas – aptariamo globalumo įrodymas. Kokie veiksniai skatina globalumą, kokios jų poveikio pasekmės ir su kokiu jausmu šis reiškinys siejamas? Atsakymus į šiuos ir kitus temos klausimus išgirsite tik šioje laidoje.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidos pokalbis pradedamas pratarme, kurioje be kita ko aiškinama, kad individų elgesys – naudojimasis daiktiškaisiais atributais, siejamas su jų prisistatymu kitiems individams, tėra tik trumpalaikis įspūdžio apie savo daiktiškąją tapatybę sudarymas, kuris gali būti suprastas daugiaprasmiškai. Kas tas „paslaptingasis Aš“? Pasak laidos viešnios, profesorės, dailininkės scenografės, fundamentalaus vadovėlio „Kostiumo istorija“ autorės, ponios Virginijos Idzelytės-Dautartienės, „jis“ visuomet buvo, kito, įgaudavo naujas formas, bet prisistatymas priklauso nuo prisistatančiojo intelekto ir nuo tikslo, kuriuo siekiama sudaryti tam tikrą įspūdį. Profesorė konstatuoja, kad pasitelkiant kūrybingumą, [asmens] įvaizdis buvo kuriamas atsižvelgiant į laikmetį, jame galiojančias sampratas ir priimtinas išraiškas. Pavyzdžiu pasirenkamas Renesansas - Atgimimo epocha, kurioje įvyko radiklaus grožio kriterijų virsmas. Ar individo išskirtinumas gali būti tapatinamas su paslaptingumu? Koks istorijos ir kostiumo [rūbų derinio], kurį pašnekovė įvardija esant meno dalimi, santykis? Pokalbyje prisiminta Didžioji Prancūzų revoliucija, Napoleonas ir...išvaizdos kultūra, atitikusi laikmečio siekius, žmonių mentalitetą. Sužinosite, ką, vilkėdama kelnes ir fraką, siekė deklaruoti Žorž Sand, o pokalbio pabaigoje - kodėl neatsigręšime į antikinius laikus.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Uniformos vilkėjimas sietinas su ją vilkinčio individo, asmens aukšta morale, nepriekaištinga disciplina ir lojalumu atstovaujant visuomenei, jos grupei. Didelės uniformų įvairovės pamatas – inidividų mentalitetų bei sielų bendrystės būtinumo daiktiškasis įgyvendinimas, jų sąmoningumo, dvasingumo ir saugumo užtikrinimas, taikant labai aiškaus atpažįstamumo grafinius simbolius - ženklus, spalvyną, uniforminę kompoziciją sudarančių drabužių figūras. Laidos svečias, kūrėjas-stilistas Giedrius Paulauskas sako, kad uniforma sukuria tam tikrą vaizdinį, tarsi įrėmina žmogų, įpareigoja elgesiui, manieroms, o todėl ir žavi…Jis patvirtina, kad ėmęsis kilnios misijos - rekonstruoti, atkurti kovotojų už mūsų Tėvynės Lietuvos laisvę - partizanų uniformas, kiek įmanoma stengėsi vengti imaginacinės traktuotės, taigi įsivaizduojamojo požiūrio, todėl, atsisakydamas interpretavimo, rinkosi dokumentinį atkūrimo būdą. Kruopštų tyrėjo-rekonstruotojo darbą, kėlusį pasididžiavimo ir žavėjimosi jausmus, laidos svečias įvardiją esant jo padėka, paminklu žuvusiems už Tėvynės laisvę, kurį “statė” su dideliu atsakingumu.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su žinomais grožio industrijos atstovais, ponais Austėja Jablonskyte ir Kęstučiu Rimdžiumi, tęsiamas ankstenėje laidoje pradėtas pokalbis apie asmeninį įvaizdį. Aiškinamasi, kaip siektina „savojo stiliaus“, jeigu asmeniniam stilingumui kaip fenomenui būdingas beveik amžinas stabilumas, o individuali išvaizdos stilistika kinta, gali būti keičiama. Kaip reikėtų suprasti asmens išskirtinumą ir savitumą? Kodėl įgimtas stilingumas dažnai suprantamas kaip keistuoliškumas? Koks „Aš - tikrasis“? Be kita ko svarstoma, ar savivaizdį įmanoma paversti įvaizdžiu, kaip tenkinami grožio paslaugų užsakovų norai ir vizijos, kokie jų, su savivaizdžiu susiję, lūkesčiai bei kokie veiksniai lemia geriausią rezultatą, neužmirštant profesionalo patirties ir atviro bendravimo reikšmės. Iš pokalbio sužinosime, kur ieškoma kūrybinio įkvėpimo. Stilistai sako: nebijokite eksperimentuoti ir suklysti, nors mūsų visuomenė nusiteikusi prieš eksperimentus, ji vis dar „atsargi“...Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidos tema, kurioje kalbamasi su kūno įvėrinių (angl. piercings) specialistais ponia Greta Misevičiūte, atstovaujančia tatuiruočių studijai „Angis tattoo”, ir ponu Jurij Koroliov, atstovaujančiu tatuiruočių studijai „Super 7”, labai jautri daugeliui konservatyviųjų visuomenių ir labiausiai sietina su jaunais žmonėmis, kuriems itin svarbi saviraiška, įskaitant ir tą jos profilį, kuris grindžiamas neformalios bendruomenės, bendraminčių savipuošos ideologija bei ypatinga savosios fizinės tapatybės įteisinimo filosofija. Kokia įvėrinių istorija? Ką ir kam siekiama įrodyti įvėriniais? Kodėl kadaise būtos prasmingos tradicijos virto itin įspūdinga kūno puošybos mada - visuomenės fenomenu, tiesa, daugelį šokiruojančiu ir netgi atgrąsiu? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, laidos svečiai įvardija motyvus, skatinančius pasirinkti įvėrinius, kaip unikalią kūno estetizavimo priemonę, nurodo jiems pa(si)renkamas vietas, taip pat atvirai atsako į daugelį, su šia ypatinga tema susijusių, klausimų.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su grožio industrijos atstovais - stiliste Austėja Jablonskyte ir įvaizdžio namų „KUKLA Beauty Box“ ir įsteigėju bei vadovu Kęstučiu Rimdžiumi, kurie drauge žurnalo „Kukla“ leidėjai-bendrasavininkai, aptariama daugeliui rūpima tema ir su ja siejami klausimai: kokia tikroji asmeninio stiliaus kilmė ir šio dvižodžio reikšmė, kaip suprastinas stilius, vadinamame išvaizdos madų pasaulyje virtęs kone magiška sąvoka, kaip kitų vertinamas asmens stilingumas, ar jis sutampa su savivaizdžiu, ar galiojantys požiūrių į asmens išvaizdą stereotipai išties skirtingi skirtingose socialinėse aplinkose? Be kita ko, viešnia svarsto, kokia saviraiška gerbtina, priimtina darbo aplinkoje, taip pat atkreipia dėmesį į išskirtinės išvaizdos, kaip siekiamybės, svajonės reikšmę. Stilistė išvaizdos madas Asieja su gyvensenos kultūra, o įvaizdžio ekspertas akcentuoja dvi skirtingas, tačiau įprastai painiojamas, specialybes – stilisto ir apsipirkimų palydovo, siūlo suprasti, kad įvaizdis iš esmės dar nėra „viskas“...Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su grožio salonų tinklo „Figaro“ atstovais - plaukų meistrais ir stilistais - ponais Vaiva Jakubėniene ir Dmitrijumi Kucneko, pokalbis apie šukuosenas pradedamas sentencija, puikiai derančia su tema, taip pat apibendrinančia laidos turinio esmę: kiekvienas šiame gyvenime sulaukia savo eilės pas kirpėją. Plaukai – simbolinė ir reikšminė individų tapatybės dalis, kuriai žmonija skyrė daugybę, su prietarais susijusių, pasakojimų, mitų ir legendų, pradedant jų spalva ir baigiant gamtos suteikta forma. Šukuosenų istorija siekia neatmenamus laikus, o jų įvairovė – stulbinanti. Pokalbyje minimi išgarsintų ir daugelyje kraštų atpažįstamų modelių pavadinimai, komentuojami šukuosenų užsakovų norai, be to teigiama, kad plaukų meistrams svarbu išsiaiškinti jų psicholginius kompleksus. Pasak viešnios, madingiausia tendencija – padedant meistrui, siekis susikurti individualų, vadinamąjį savo, stilių. Plaukų meistras, stilistas Dmitrijus aptaria vyrus, kuriems, prieš ateinant į grožio saloną, rekomenduoja pasižiūrėti futbolo varžybas ir (arba) atsinešti patinkamų pavyzdžių nuotraukas… Laidos svečiai pateikia ir kitokių praktinių patarimų, į kuriuos verta įsiklausyti visiems.Laidos autorius ir vedėjasEugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su parfumerijos žinove, eksperte ir tinklaraštininke ponia Rimante Budryte-Kvietkauskiene (Minerva) tęsiamas pokalbis apie kvepalus, kurio pratarmėje minimi pirštininkai-parfumeriai, XIX-ajame amžiuje susitelkę Paryžiuje. Iš pokalbio su eksperte sužinosime, kokie veiksniai lemia kvepalų madingumą, ar asmuo, pasirenkantis daugeliui patinkančius kvepalus, vadintinas saviraišką ignoruojančiu snobu, taip pat kodėl egzotiškuose kvapuose slypi žmogiškąją egzistenciją praturtinančio poetiškumo dvasia. Pašnekovė kelia retorinį klausimą: kas nutiko, kad mes nebemokame džiaugtis? Ką dėl to tektų kaltinti? Kvėpinimuisi suteikti prasmę ji siūlo atsisakant naudojimosi jais „automatizmo“. Be kita ko sužinosime, kad kvėpinimasis turėtų derėti su sąmoningumu. Ko siekiame kvėpindamiesi, koks kvepalų poveikis sau ir kitiems? Po trumpo istorinio ekskurso išgirsime labai įdomių su kvepalais, kaip meno kūriniais, susijusių dalykų, taip pat sužinosime, kaip kuriamas tinklaraštis ir kokie aptariamos temos faktai išties stulbinantys.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su parfumerijos žinove, eksperte ir tinklaraštininke ponia Rimante Budryte-Kvietkauskiene (Minerva) vystomas pokalbis pradedamas nedidele pratarme - kvepalų kilmės istorijos priminimu. Pasitelkdama mokslines žinias, pašnekovė supažindina su limbinei sistemai priklausančia, už ilgalaikę atmintį atsakinga, smegenų sritimi vadinama hipokampu. Jis tarsi prisiminimų biblioteka, kurioje „saugomi“ pojūčiai, įskaitant uoslės. Primenamas „Prusto efektas“, kurio ištakos ieškotinos prancūzų rašytojo, dendžio M. Prusto romane „Prarasto laiko bieškant“. Ekspertė konstatuoja, kad žmogaus kvapo keitimas - seniai taikomas žmogiškosios manipuliacijos įrankis, dėmesį atkreipia į kvepaluose „skandintus“ karaliaus Liudviko XIV-ojo (Saulės) rūmus Versalyje. Kas jie – „žmonės-nosys“? Kodėl „Guerlain“ kvepalai „Shalimar“ tapo legenda ir kodėl kvėpinimasis laikytas gero tono ženklu? Išsamūs pašnekovės atsakymai neabejotinai sudomins visus neabejingus maloniems kvapams.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidoje profesorė ponia Genovaitė Dručkutė primena, kad Onorė de Balzako personažų išvaizda – jų socialinės, moralinės ir psichologinės tapatybės dalis. Dar kartą prisimenami broliai Gonkūrai, poeto Šarlio Bodlero aukštai vertintas Teofilis Gotjė. Pastarasis į moterį žvelgė kaip į meno kūrinį, o tapatybėje atrado dar vieną profilį - estetinį. Nors paties Bodlero lyrikoje neatrasime labai konkretaus, daiktiško moters išvaizdos aprašymo, sako profesorė, jo svarbiausiame kūrinyje „Piktybės gėlės“ (S.Gedos vertimas) ji dvejopa: šviesioji - angeliška, kūrybos įkvėpėja, motiniška, platoniška mylimoji, kuri asocijuojasi su aukso, sidabro, dieviškomis spalvomis ir kita moteris – tamsioji, kuri asocijuojasi su egzotiškų kraštų vaisių ir gėlių kvapu. Įdomus faktas tas, kad poeto kūrybos žinovai yra atradę jų prototipus. Viešnia atskleidė garbinanti XII-ąjį amžių; išgirsime jos cituojamų kūrinių, įdomių personažų išvaizdos palyginimų. Iš laidoje minimų autorių ir jų kūrinių, deja, tik nedaugelis buvo išverstų į lietuvių kalbą, gal netgi ne visi girdėti, o dalies jų aptarti nespėta...Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Profiliai. Aut. Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su studijos viešnia, Bažnytinio paveldo muziejaus fondų saugotoja, leidinių sudarytoja ir tekstų autore, ponia Rita Pauliukevičiūte, aptariama viena iš dvasingiausių ir įspūdingingiausių išvaizdos kultūros sričių – liturginė apranga: jos ypatinga paskirtis, reikšminiais simboliais įprasminta puošyba. Pripažįstama, kad meniniu šių rūbų apipavidalinimu, suteikiant išskirtinį estetinį turtingumą, siekiama perteikti Dieviškąjį grožį. Pokalbyje prisimenamas senovės graikų teatro, romėnų pasaulio palikimas šimtmečius trunkančioms krikščioniškoms apeigoms, šventėms, taip pat jų metu vilkimų apdarų tradicijoms, kuris vis dar jaučiamas šiandien. Ar vilkintis liturginius rūbus dvasininkas nepraranda savosios tapatybės individualumo? Kaip vertintinas krikščioniškųjų daiktiškųjų simbolių savinimasis pramogų tikslais? Apie visa tai – šioje laidoje. Laidos autorius ir vedėjasEugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju genetiku, profesoriumi ponu Algirdu Utkumi dalijamasi mintimis apie genetinį paveldimumą. Koks kraujo grupių ir fenotipinių ypatumų ryšys? Kokios pageidaujamų korekcijų galimybės? Ar jos išties jos būtinos, atsižvelgiant į asmens savivokai daromą vadinamąjį visuomenės spaudimą? Kaip vertintinas su genų mutacijomis susijęs fizinės tapatybės išskirtinumas, ar jos paveldėtos? Mokslininko atsakymai į šiuos ir kitus klausimus, įskaitant komentarus apie matomas mažąsias anomalijas ir fizinio panašumo poveikį tarpasmeniniams santykiams, neabejotinai labai praturtina supratimą apie individų išvaizdos kilmę ir reikšmę.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Fizinės-biologinės individo tapatybės savybių paveldimumas – tema dominusi žmoniją nuo netamenamų laikų. Kalbant apie paveldimus požymius, kyla klausimai: ar vien tik genai lemia mūsų fizinę išvaizdą, ar jie vieninteliai jos „autoriai“? Medicinos genetikoje svarbi žmogaus išorė, tačiau svarbiausia, ar jis gimė sveikas, viliantis, kad neturės išoriškai matomų defektų. Laidoje aptariami būsimųjų tėvelių gydytojams genetikams užduodami klausimai, taip pat svarstoma, ar išties gražiam žmogui mūsų visuomenėje gyventi lengviau, kaip vertintinas viršsvoris, koks aplinkos veiksnių poveikis, kokia fizinio panašumo į artimiausius giminaičius kilmė ir jos sukeliamas jausminis efektas.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Apie tautinio ir liaudiškojo kostiumų ypatumus laidoje kalbamės su ponia Terese Jurkuviene – menotyrininke, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tyrinėjančia lietuvių liaudies meną, ypač daug dėmesio skyrusią lietuvių tautiniam kostiumui. Už šioje srityje atliktus darbus 2018 m. buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi. Laidoje aptariama liaudiškojo ir tautinio kostiumų istorija – reikšmingas visuomenės savimonės ir jos gyvensenos, ypač daiktiškosios ir etninės kultūros istorijos reiškinys. Iš pokalbio sužinosite, kad ne kiekviena tauta Europoje tautiniam kostiumui skiria daug dėmesio. Kokių šalių kostiumai darė įtaką lietuviškiesiems apdarams, ar esama kokių nors akivaizdžių tautinio kostiumo puošybinių ir figūrinių sąsajų su baltų genčių kostiumais? Mokslininkės atsakymai į šiuos ir kitus klausimus atskleidžia ypatingas kostiumų pavidalų kilmės ir vilkėjimo aplinkybes, patikslina liaudiškosios mados sampratą ir žaidimo elementų su ryškiais komiškumo požymiais, pasinaudojant apranga, vaidmenį.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Viskas apie tai, koks kosmetikos gaminių poveikis individo savivokai, siejamai su fiziniu patrauklumu, jo psichiniam gerbūviui ir netgi elgesiui. Ar tikrai šiandien tebegalioja plačiai žinomas posakis „siekiant būti gražiai, reikia kentėti”? Pokalbiui su bendrovės „Medicinos strategija” eksperte, mokymų vadove ir lektore ponia Egle Viederiene, kaip įprasta, pasirinkta interviu forma. Studijos viešnia pabrėžia, kad mūsų oda nėra vien tik kūno sąsaja su aplinka, o atidūs savo jausminei ir fizinei sveikatai žmonės kosmetikos gaminių kokybei kelia itin didelius reikalavimus. Pirmieji odos pokyčiai priklauso nuo daugelio veiksnių: gyvensenos, ultravioletinių spindulių poveikio, hormonų, genetikos. Jie prasideda nesulaukus trisdešimties, ne vienam sukeldami susirūpinimą. Kaip jį įveikti, kaip galėtų būti pateisinti lūkesčiai, puoselėjami kosmetikos gaminių, jų suderinamumo atžvilgiu? Iš pokalbio sužinosite apie intervecinių procedūrų poreikį, jų programą, taip pat – į ką kreiptis, jeigu norima dėl jų apsispręsti ir atsikratyti galimų komplikacijų baimės.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Pokalbyje su humanitarinių mokslų daktare, archeologinio kostiumo restauruotoja, VšĮ „Vita Antiqua” direktore, ponia Daiva Steponavičiene aptariami baltų genčių, kurios kultūriniu atžvilgiu prilygsta garsioms pasaulio civilizacijoms, savipuošos ypatumai. Daug dėmesio archeologinio (pagoniškojo) kostiumo rekonstravimo metodikai skirianti mokslininkė sako, kad istorizuotų festivalių dalyvių, folkloro kolektyvų narių daiktiškoji tapatybė – drabužiai, aksesuarai ir papuošalai – istoriniu atžvilgiu turi atrodyti įtikinamai, tačiau užduotis tiksliai pakartoti jų pavidalus, nėra paprasta. Laidos viešnia išsamiai komentuoja papuošalų formas, jų būtas paskirtis, nurodo segėjimo vietas vadinamuose maišiniuose kostiumuose, aptaria papuošalų ornamentiką, jų gamybos technikas. Be kitų įdomių faktų, sužinome, kaip įžodinami randami artefaktai, kodėl gintaro papuošalai – retenybė, o kapavietėse randamos antkaklės, nebuvo aukštesnio asmens statuso įrodymas.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Su gydytoja psichiatre, ponia Agne Kirvaitiene aptariama itin jautri tema. Akcentuojant vaiko savivaizdžio formavimąsi šeimoje, kurioje pirmaisias gyvenimo metais susiformuoja elgesio ir santykių modeliai bei vertybės, gilinamasi į šio egzistencinio proceso eigą, jo turinį disfunkcinėse (nedarniose) šeimose, ieškoma atsakymų, kaip aiškintinas vaikų gyvenimas dviejose tikrovėse – matomoje ir jausminėje. Svarstoma, kodėl kyla narcisistinio asmenybės formavimosi sutrikimo pavojus, ar išties kitiems patrauklus „įvaizdinis Aš“ skatina labiau pamilti save? Mūsų psichikoje grožis siejamas su gėriu, tačiau gražios išvaizdos žmogaus jausminis pasaulis tikrai ne visuomet darnus.Laidos autorius ir vedėjasEugenijus Skerstonas

Pasak filosofo, profesoriaus G.Mažeikio, baltų pasaulio suvoktis – mitinė. Baltų genčių būčiai būdingas ypatingas santykis su kitu pasauliu, kita būtimi. Jų pasaulėjauta buvo kupina panpsichizmo – tikėjimo, kad visur gyvena dvasios…Kokios gi būta baltų genčių daiktiškosios tapatybės, kaip paaiškintinas jų savipuošos kultūros tęstinumas, kokias išvadas „pasufleruoja” įkapės – žemėje randami artefaktai, kaip jie atkuriami ir…įžodinami? Kokią stilistinę įtaką baltiškajam savipuošos fenomenui, jo tapatybei padarė meninės ir daiktiškosios tapatybės raiškų svetimybės? Apie visa tai – patraukiantis ir turiningas pokalbis su mokslininke, ponia Daiva Steponavičiene.Laidos autorius ir vedėjasEugenijus Skerstonas

Antrojoje pokalbio su profesoriumi, filosofijos daktaru, Socialinės ir politinės kritikos centro vadovu Vytauto Didžiojo universitete, ponu Gintautu Mažeikiu dalyje prisimenami Vokietijos ir JAV filosofas ir sociologas Herbertas Markuzė, prancūzų politikas Fransua Leotar‘as (François Gerard Marie Léotard), aptariamas sublimacijos (išaukštinimo) teisės klausimas, kas gali sublimuoti: religija, diduomenė ar visos socialinės grupės. Temos aptarimas išplečiamas svečio įžvalgomis apie psichoanalizės reikšmę, įvairių klubų kūrimąsi. Sužinosite, kokie reiškiniai dabar vadintini saviraiškos „fotografija“, kodėl griūva grupinis subkultūrų pagrindas, kas tie elegantiški avatarai – žmogaus atvaizdai internete.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Profesorius, filosofijos daktaras, Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas Vytauto Didžiojo universitete, ponas Gintautas Mažeikis I-oje laidos dalyje pateikia išsamius atsakymus į klausimus apie šiuolaikinių visuomenių kultūrų raišką, gamintojų suinteresuotumą savųjų gaminių subkulturizavimu, mistikų judėjimus, savaitgalio (angl. k. week-end) hipius. Profesorius primena, kad kiekviena nauja karta kuria savąjį rezistencijos frontą, tačiau ne visos subkultūrinės grupės „prigyja“, o individualumo kūrimas nuo mados neatsiejamas.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Rašytojas, eseistas, žurnalistas, neįprasta kūrybine vaizduote apdovanota asmenybė, ponas Marijus Gailius maloniai sutiko pasidalyti savosiomis įžvalgomis apie visuomenėse besireiškiančias subkultūrines grupes, jų psichologines nuostatas, išvaizdą ir jos stilistinius kodus. Pašnekovas stebinančiai nuoširdžiai pasakoja apie savąją artimiausią aplinką, savistaigą, tapatybės paieškas ankstyvaisiais jaunystės metais, kilusias simpatijas hiphop‘ui – XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Niujorko Bronkso rajone prasidėjusiam kultūros judėjimui. Neskaitant įtikinančių ir išsamių atsakymų į pateiktus klausimus, laidoje išgirsime, kodėl dvasinės savisaugos, o tuo pačiu ir muzikinės pasaulėjautos bendrystės, jauni žmonės ieško įsitraukdami į jiems itin patrauklų subkultūrinės saviraiškos „lauką“.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Apie jį girdėjo, jį aptarinėja visa Lietuva... Laidos svečias – ponas Juozas Statkevičius – kostiumų dailininkas-modeliuotojas, aukščiausios meistrystės drabužių ir aksesuarų kūrėjas-stilistas, unikalių teatro kostiumų dailininkas, trijų išskirtinių leidinių autorius, už ypatingus nuopelnus garsindamas Lietuvos vardą, pelnęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, taip pat aukščiausią Lietuvoje teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ ir kitus garbingus apdovanojimus. Studijos svečias – vardinio rinkoženklio „Juozas Statkevičius Couture“ įsteigėjas. Nuoširdžiame pokalbyje, be jokių abejonių ryški Lietuvos kūrybinio elito asmenybė, reto kūrybinio talento ir išskirtinės vaizduotės kūrėjas-stilistas, pelnytai įvardytinas esąs Arbiter elegantiarum, taigi – elegantiškumo arbitras, su radijo klausytojais dalijasi savo „romano su grožiu“ filosofija, besitęsiančia daugiau nei tris dešimtmečius. Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Pokalbio pašnekovai, tęstinio projekto „Sustainable Fashion Week Vilnius“ (Tvariosios mados savaitė Vilniuje) įsteigėjai – inovatyviųjų projektų vystytoja, verslo konsultantė Indrė Jakaitytė ir lėtosios vestimentarinės mados propaguotojas, kūrėjas-stilistas Seržas Gandžumianas sako, kad išvaizdos madų kaitos dinamika turi būti lėtinama, drabužių ir jų aksesuarų naudojimo apimtys turi būti mažinamos, o jų kokybės rodikliai neturėtų reikšti vien tik modelių įvairovės. Aiškinamasi, koks naujas turinys turėtų būti suteiktas įprastai vartojimo kultūrai, sekant tvariosios mados filsosofijos ir etikos nuostatomis, aptariama vartotojų, kaip atsakomybę suvokti gebančių subjektų, sąmoningumo ir įsitraukimo į kovą su aplinkos tarša skatinimo svarba ateičiai, jos perspektyvumas.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidos svečias – fotografas Vincas Alesius. Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Su laidos viešnia ponia Evelina Gužauskyte – ispanų literatūros mokslų daktare, Lotynų Amerikos literatūros ir kultūros dėstytoja, vertėja, o nuo 2013 m. – Velzlio koledžo (Wellesley College) Bostone (JAV) – asocijuota profesore, aptarimui pasirinkta tema „Išvaizdos kultūra. Lotynų Amerika ir 500 metų istorijos“. Mažai mums pažįstamų, geografiniu atžvilgiu tolimų kraštų kultūrų lobyną, įskaitant kolonijinio laikotarpio raštiją ir vaizduojamuosius menus ir tradicijas, mokslininkė, primindama Lotynų Amerikos šalių istorijos faktus ir atsižvelgdama į žmonių nuolatinio atsinaujinimo poreikį, akcentuoja, išvaizdos kultūros, aprangos išraiškas, atkreipia dėmesį į kultūrinių „sistemų“ pokyčius, įgijus nepriklausomybę. Tyrinėtoja nurodo ypatingas daiktiškosios individų tapatybės sąsajas su dvasiniais, religiniais ritualais, jų simboliškumą, komentuoja moteriškiems ir vyriškiems apdarams priskiriamus vaidmenis, iš esmės pritaria teiginiui, kad jų audinių raštai gali būti „perskaitomi“.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Kaip formuojasi perlai, kokia šių brangakmenių pavadinimo kilmė, kokia medžiaga vadinama perlamutru? Laidoje aptariamos su perlais susijusios istorinės aplinkybės ir istorijos, minimi žymiausieji, vadinamieji istoriniai, pasaulio perlai. Pašnekovė – brangakmenių ekspertė Alma Dūdienė ypatingą dėmesį atkreipia į perlų rūšis, jų kokybės savybes ir vertingumą. Pokalbio metu ieškoma atsakymo į klausimą, koks vaidmuo priskirtinas juvelyrams, jeigu vienintelis ir tobulas brangakmenis Žemėje, kokį sukūrė gamta, pradėtas sieti su žmogiškai suprantamu Dievo tobulumu. Laidos pabaigoje pašnekovė pateikia naudingų patarimų apie perlų priežiūrą. Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Laidos svečias – socialinis psichologas, universiteto „Vilnius tech“ Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas p. Juris Belte dalyvauja pokalbyje, skirtame temai „Visuomenė ir išvaizdos mados“. Išvaizdos kultūra – vienas svarbiausiųjų veiksnių, darančių poveikį visoms asmenų ir (arba) jų grupių bendravimo formoms. Svarstoma, kokie mados fenomeno požymiai galėtų arba turėtų būti įvardyti socialiniais, kokį poveikį įsigalėjusios išvaizdos mados daro individualios saviraiškos ir išskirtinumo siekiantiems asmenims. Išgirsite socialinio psichologo komentarą apie socialinių tinklų ir mados fenomeno poveikio kitiems dinamiką, taip pat jo įtaigumo laipsnį. Pašnekovas atskleidžia savąjį požiūrį į vadinamąją tausią (vestimentarinę) madą, apibūdina atributų-simbolių reikšmes ir subkultūras.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Žodžio tatuiruotė šaknies tatu (angl. tatoo) kilmė siejama su vienos iš polineziečių kalbų veiksmažodžiu tatau, kurio reikšmė – rašyti, įraižyti, marginti arba tapyti. Laidoje, pavadintoje „Tatuiruočių simbolių reikšmės“, kartu su svečiu ponu Gediminu Zubu – sostinės salono „Juodi dygsniai“ tatuiruočių meistru - gilinamasi į šiandien madingų tatuiruočių raštų motyvus, jų simboliams suteikiamas reikšmes. Pokalbyje svarstoma, ar tatuiruotės – visame pasaulyje daugelio kultūrų praktikuojamas kūno puošybos menas – šiandien virto vadinamuoju minios menu, kurio raštų ir grafinių motyvų įvairovė, jų simboliai tapo individų santykių su kitais intymiuoju turiniu, jų visuomeninio statuso apibrėžtimi, amžinais fizinės tapatybės atributais. Pokalbio metu bandoma atsakyti į klausimus, ar tatuiruočių užsakovai supranta simbolines jų reikšmes, ar tatuiravimosi fenomenas gali pretenduoti į filosofinio tyrimo objektą? Laidoje išgirsite naudingų patarimų.Ved. Eugenijus Skerstonas

Laidoje Dalykinė išvaizda, saviraiška ir karjera kartu su viešnia, ponia Alvyda Jasilionyte – įvaizdžio konsultante-trenere, verslo etikos disciplinos lektore, leidinio, skirto dalykinei išvaizdai, autore, aiškinamasi, kokia svarbias pareigas vykdančių tarnautojų išvaizdos kultūra įsivyrauja pastaruoju metu verslo aplinkoje, kurioje sklando žaismingas žodžių derinys Dress for Success (angl. renkis taip, kad užsitikrintum sėkmę). Iš pokalbio sužinosite, ar iš tikrųjų vidutinio rango vadovų ir tarnautojų išvaizdos kultūros pamatas – „nepatogus jų savivaizdžio, savikūros ir profesinio etiketo kompromisas”, varžantis saviraišką, taip pat, koks turėtų būti kuriamas „įvaizdinio savęs” variantas, ar universaliai suprantamas asmens grožis, darbo santykių aplinkoje galėtų būti, o gal yra, vertybė. Svarstoma, koks įvaizdis laikytinas geru, o koks - blogu. Ved. Eugenijus Skerstonas

Laidoje, pavadintoje „Brangakmenių magija, šiluma ir šaltis“, kartu su viešnia, gemologe, brangakmenių eksperte, rinkoženklio „Almilė“ įsteigėja ponia Alma Dūdiene aptariami amžinieji prabangos simboliai – reti, gamtos sukurti mineralai. Iš jų kuriami prabangos atributai, o natūrali, gamtiškoji jų kilmė – vienas ryškiausių tikrosios prabangos požymių. Brilijantai, juodieji briliajantai, sapfyrai, rubinai, smaragdai, perlai... Jų spindesys ir užburiantis spalvingumas nuo neatmenamų laikų žavėjo žmones, skatino svajoti ir tikėti jų antgamtinėmis galiomis. Laidoje išgirsite – kodėl ir, be kita ko, išgirsite įdomių istorijų bei praktinių patarimų.Ved. Eugenijus Skerstonas

Laidoje, kurios tema „Išvaizdos kultūros raiška grožinėje literatūroje“ aptariamas grožinės literatūros, daugiausiai – prozos, kūrinių ir išvaizdos kultūros, įskaitant madas, ypač vestimentarines, sąsajų turinys. Literatūros kūrinio pilnatvei, jo literatūriškumui, taip pat ir įvykių „spalvingumui“ personažų išvaizdos aprašymai ypač reikšmingi. Drabužiai ir jų aksesuarai dvasiniame žmonių gyvenime svarbūs reikšminiai simboliai. Itin retai ir sudėtingai temai skirtoje laidoje kartu su studijos viešnia, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausiaja mokslo darbuotoja Dalia Satkauskyte ieškoma atsakymų į klausimus, susijusius su grožinės literatūros kūrinių, daugiausiai – prozos, personažų išvaizda, jos reikšmę ir poveikį skaitytojo vaizduotei. Pateikiami komentarai apie grožinės literatūros kūriniuose galimus aprašomų daiktiškųjų simbolių vaidmenis, juos siejant su vestimentarinė (rengimosi) kultūra, aiškinamasi kaip veikėjų dvasingumas kūrinių autorių įprastai arba dažniausiai atskleidžiamas aprašant jų išvaizdą. Laidą veda Eugenijus Skerstonas.

Laidoje kartu su mados fotografu p.Tomu Kaunecku aptariamas ypatingas fotografijos žanras – išvaizdos madų fotografija, jos kūrėjų indėlis į prabangos ir madų sektoriaus veiklos vykdytojų darbo rezultatus. Fotografijos meno poveikis ypač aktyvus verslo aplinkoje – juo itin reikšmingai prisidedama skatinant ir tenkinant nuolat kintančius vartotojų poreikius, susijusius su naujausių išvaizdos ir vestimentarinės mados tendencijų raišką, įskaitant naujausius požiūrius į pirminių žaliavų tausojimą ir gyvūnų apsaugą. Mados fotografai originaliomis idėjomis prisideda perteikdami garsių rinkoženklių „tapatybę“, o jų veikla įprastai asocijuojama ir išties susijusi su plačiai žinomų medijų lyderiais. Laidoje keliamas klausimas, ar fotografija „nemeluoja“?Ved. Eugenijus Skerstonas

Profiliai. Ved. Eugenijus Skerstonas

Laidoje kartu su viešnia ponia Gyte Grigonyte-Babaian – GK klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja tęsiamas pokalbis apie estetinės chirurgijos kultūrą ir dalies šiuolaikinės visuomenės požiūrį į ją. Daugybę prieštaringų nuomonių ir spėlionių provokuojanti tema, paskatino laidos autorių gydytojos klausti, ar korektiškos sąvokos teisingas, gražus ir neteisingas, negražus kūnas, o gal tai anachronizmai? Drauge su specialiste ieškoma individo fizinės išvaizdos sąsajų su jo psichiniu gerbuviu, atsižvelgiant į tai, kad apsisprendimas operuotis – santykio su savimi esamu išraiška. Atvirame poklabyje be kita ko, minima vyrų feminizavimo tema ir Adonio kompleksas. Ved. Eugenijus Skerstonas

Laidoje aptariama jautri daugybę prieštaringų tezių, hipotezių ir išvadų, įskaitant etiškumą ir moralumą, provokuojanti tema. Jos pavadinimą laidos autorius formuluoja ieškodamas atsakymo į klausimą „Plastinė ir estetinė chirurgija: įgeidis ar poreikis?“. Kartu su studijos viešnia ponia Gyte Grigonyte-Babajan – GK klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja įtraukiančiame pokalbyje gilinamasi į gražų, kaip suprantamas, žmogų gaubiančią, visų jaunų žmonių, ypač moterų trokštamą „aureolę“. Kodėl ir kaip siekiama patrauklaus savivaizdžio, ryžtantis permodeliuoti save esamą į save įsivaizduojamą, tikintis, kad pastarasis bus geresnis, o gal netgi tobulas, idealus savęs variantas? Kas tie stebukladariai, padedantys įgyvedinti svajones ir suvisam atsisveikinti su savimi buvusiu, kuris paveiktas visuomenėje galiojančių stereotipų, apsisprendžia tapti kitokiu? Ved. Eugenijus Skerstonas

Pirmoje pokalbio dalyje ne kartą minėtas reikšmingas pasirinktai temai XIX amžiaus anglų romanisto Viljamo Tekerėjaus kūrinys Snobų knyga, vadinamas vienintele snobizmo „enciklopedija“, kurioje, kad ir netiesiogiai, snobu įvardijamas tas, kuris niekingai žavisi niekingais dalykais. Kokios aplinkybės suformuoja prielaidas rastis snobų pamėgtoms, o gal net „privalomoms“ vietoms – „snobariumams“? Ar įsimenama, įspūdinga išvaizda – būtina sąlyga būti įvertintam, sulaukti geidžiamo pripažinimo, įskaitant profesinį? Snobai – puikūs ekonominio šalių vystymo skatintojai – kone tobuli prabangos gaminių vartotojai, priimantys ne savo, bet minios sprendimus, demonstruojantys jos, bet ne savo meninę nuovoką arba nenuovoką. Apie tai ir prof. dr. Eugenijus Skerstonas kalbasi su ponu Tomu Sodeika – Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dėstytoju, Vytauto Didžiojo univeristeto Filosofijos katedros steigėju, profesoriumi, habilituotu daktaru. Ved. Eugenijus Skerstonas.

Snobiškumas – ryškus socialinis fenomenas, o snobai – savojo Aš klastotojai, kurių nuostatos bei įžvalgos pasisavintos iš kitų. Jų daiktiškoji tapatybė – apdarai, aksesuarai ir puošmenos – „pasiskolinti“ iš kitų. Snobams atrodo, kad jie apdovanoti menine nuojauta, kokiu nors talentu, bet ar tai tiesa? Kokia žodžio kilmė ir ką reiškia vestimentarinis snobizmas, koks jo santykis su išvaizdos madomis?Laidos svečias Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dėstytojas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros steigėjas, profesorius, habilituotas daktaras Tomas Sodeika. Ved. Eugenijus Skerstonas

Šypsena – labai reikšminga jausminė, dažniausiai teigiamo tarpasmeninio bendravimo, nuoširdaus ir spontaniško individo santykio į aplinkinius veido mimikos forma. Gydytoja odontologe išsamiai komentuoja paciento darnios psichinės būklės ir dantų būklės sąsajų turinį, aiškina tesingai prižiūrimų dantų daromą teigiamą poveikį psichinei sveikatai, taip pat sudarantį prielaidas žymiai didesnei savivertei ir asmeniniam fiziniam patrauklumui. Gražios šypsenos paslaptis ir estetinės odontologijos poveikį asmens saviraiškai prof. dr. Eugenijus Skerstonas aptaria su didele profesinę patirtį sukaupusia gydytoja odontologe, šv. Apolonijos nominacijos laureate ponia Violeta Raslaniene. Ved. Eugenijus Skerstonas

Laidos „Profiliai“ svečias ponas Gediminas Zubas ir jos autorius prof. dr. Eugenijus Skerstonas aptaria prieštaringai vertinamą išvaizdos mados fenomeną, vadinamą kūno menu, pastaruoju metu besireiškiantį įvairių visuomenių, jų grupių kultūros terpėje – tatuiruotes. Pokalbyje, be kita ko, prisimenama tatuiruočių kilmės istorija, jų reikšmės, poveikis kuriamam individo įvaizdžiui. Ved. Eugenijus Skerstonas.

Žvilgsnio fenomenas…Kokias išvadas tektų formuluoti aptariant žvilgsnį? Kodėl siekiama kitų dėmesio arba jo vengiama? Bus ieškoma atsakymų į klausimus, susijusius su kultūros kūrinio vaidmeniu visuomenėje, idealių objektų samprata, taip pat neformalia mados sekėjų bei naujosios išvaizdos kultūros kūrėjų bendruomene. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, mokslų daktaru, puikių monografijų, skirtų fenomenologijos studijoms ir estetinės patirties temoms autoriumi ponu Daliumi Jonkumi. Ved. Eugenijus Skerstonas.

Sunku būtų išvardyti visus su išvaizdos kultūra sietinus fenomenus. Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausiųjų – mada, kuri neatsiejama nuo vis naujai iškylančių estetikos kanonų. Individų santykio tarpininkas su vadinamomis estetinių madų tendencijomis – įspūdis, kuris kurio poveikis kelia daug klausimų, susijusių su nuolatiniu ir dinamišku išvaizdos, ypač vestimentarinių (aprangos) madų proceso kitimu bei pačia mados, kaip socialinio fenomeno, filosofija. Apie tai ir prof. dr. Eugenijus Skerstonas kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, mokslų daktaru, puikių monografijų, skirtų fenomenologijos studijoms ir estetinės patirties temoms autoriumi ponu Daliumi Jonkumi. Ved. Eugenijus Skerstonas.

Kartu su studijos viešnia, ponia Asta Dumbliauskiene – gydytoja dermatologe ir...Mis Lietuva 1997, prof. Dr. Eugenijus Skerstonas tęsia pokalbį apie būtinybę teisingai prižiūrėti kūno odą, ypač veido. Retai sutinkamas žmogus, kurio oda būtų be jokių dėmelių, taip pat sutinkame žavingus strazdanius – vienus besidžiaugiančius ryškiu išskirtinumu, gi kitus – ne. Kokios tokių skirtingų požiūrių į savivaizdį priežastys? Ved. Eugenijus Skerstonas.

Kartu su studijos viešnia, ponia Asta Dumbliausikiene – gydytoja dermatologe ir...Mis Lietuva 1997, prof. Dr. Eugenijus Skerstonas aptaria, kaip reikėtų teisingai prižiūrėti odą, siekiant savosios fizinės tapatybės – kūno, ypač veido - patrauklumo. Odos būklė - kūno grožį lemiantis veiksnys, todėl savalaikis rūpinimasis ja, priežiūros priemonių pasirinkimas gali padėti išvengti rimtų psichojausminių sutrikimų. Ved. Eugenijus Skerstonas.

Nesant įtikinamų provaizdžio įrodymų, žemiškoji Jėzaus Kristaus Motina Švč. Mergelė Marija – krikščioniškasis moters grožio idealas, simbolinis archetipas - skirtingais laikmečiais dailininkų įsivaizduota vis kitaip. Pokalbyje su tapytoja, menotyrininke, mokslų daktare ir krikščioniškojo meno istorijos dėstytoja ponia Sigita Maslauskaite-Mažyline prof. dr. Eugenijus Skerstonas aiškinasi, kaip Švč. Mergelės Marijos atvaizdai siejami su simboliniu moters grožio archetipu.Ved. Eugenijus Skerstonas.