Podcasts about paklaustas

2016-aisiais gimnazistas iš Visagino dalyvauja radijo laidoje. Paklaustas apie ateities planus, jis svarsto apie gyvenimą Vokietijoje ir pelningą profesiją. Jo vardas Maksas ir netrukus jo gyvenimas pasikeis: jis atsidurs ten, kur galės būti, kuo nori, sakyti tai, ką iš tiesų galvoja.Radijo laidoje taip pat dalyvauja Irina. Ji į klausimą apie svajones atsako, jog labiausiai norinti, kad Visagino miestas atgytų. Būtent Irina pakvies Maksą į vietą, kuri suformuos juos kaip asmenybes. Tai – neformali jaunimo erdvė „Točka“ (lietuviškai „Taškas“).2022 metais prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą privers du draugus dar kartą apsvarstyti savo tapatybę, vertybes ir pasirinkimus.Trumpesnė pasakojimo versija buvo sukurta mokymų ir mentorystės programos „LRT RADIJO AKADEMIJA 2024“ metu.Autorė – Irina JarecRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinTeksto įrašymas – Sonata JadevičienėUž leidimą naudoti garsus autorė dėkoja Ruslanui Nugumanovui ir Ignui iš IgnalinosRimanto Bikulčiaus nuotrauka

Europos Centriniam Bankui pagrindines palūkanų normas padidinus 50-čia bazinių punktų, Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad šis didinimas dar ne paskutinis. Anot Gedimino Šimkaus, palūkanų normos dar kartą didėti gali gegužę. Paklaustas apie palūkanų normų mažinimo galimybę, jis sakė, jog „artimame horizonte“ to nematytų.Prasidėjo pavasarinė „Maisto banko“ akcija. Jos metu gyventojai pakviesti prekybos centruose nupirkti ir sunkiau gyvenantiems paaukoti ilgai negendančių maisto produktų. Paremti maistu stokojančiuosius pakviesti septyniasdešimties vietovių gyventojai, Suaukoti produktai bus išskirstyti daugiau nei trims šimtams Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.AUKUS aljanso narės – Australija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Kralystė – patvirtino planus, kad jau po dešimties metų Australija savo laivyną atnaujins amerikietiškais, branduoline energija varomais povandeniniais laivais. Po to trys šalys kartu statys naujo tipo povandeninius laivus. Šiuo bendradarbiavimu prieš pusantrų metų sudarytas aljansas siekia atgrasyti didėjančias Kinijos ambicijas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.Ved. Madona Lučkaitė

Pasienio su Lenkija gyventojai sako, kad vis dažniau vyksta į kaimyninę šalį apsipirkti, nes ten pigiau, o maisto kainas lyginantis portalas teigia, jog Lietuvos prekybos centrai būtiniausių maisto produktų kainų didinti neskuba. Kaip toliau elgsis pirkėjai ir prekybininkai, Lenkijai kuriam laikui rengiantis įvesti nulinį pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maiato produktams?Išaugus elektros kainai, gyventojai ieško galimybių už elektrą mokėti mažiau – vis daugiau jų pasinaudoja valstybės parama ir įsirengia saulės elektrines. Kiek kainuoja įsirengti saulės elektrinę, nuo ko pradėti ir ar visi prašantys gaus paramą?„Verslo laike“ – pokalbis su buvusiu Lietuvos ūkio viceministru Adomu Audicku, kuris papasakos, kaip Ukrainos verslas ruošiasi galimiems neramumams.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu Rusija veršis į Ukrainą, Lietuva jai padės viskuo, kuo tik galės. Paklaustas, ar Lietuva turėtų pasiūlyti Taivanui kinų kalba keisti savo atstovybės Vilniuje pavadinimą, šalies vadovas teigia, kad reikėtų ištaisyti tuos dalykus, kurie matomi juodu ant balto.„LRT faktai“ – 24 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo alkoholio sukeltų ligų.Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis su trimitininku, kompozitoriumi, dirigentu Linu Rupšlaukiu. Apie laiko paieškas kūrybai, muzikines idėjas, kurios dažnai gimsta muzikuojant ar tyloje, santykį su filosofija ir kompozicija. Paklaustas apie polinkį į filosofiją, Linas sakė: „Filosofija neprasidės be kritinio mąstymo, kuris sąveikauja muzikoje ją apmąstant ir kuriant“. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – Baldų gamybos įmonės „Freda“ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas. Paklaustas, koks jo kaip akcininko vaidmuo organizacijoje, R. Varanauskas sako, kad didžiausias jo uždavinys, kad visi jaustųsi gerai. „Visų pirma, aš negalvoju, kad esu pats protingiausias, o jeigu taip apie save negalvoji, tada nesi ir kvailiausias. Antra, visur čempionu nebūsi – negali žinoti visų sričių. Geriausios mintys ir sprendimai visgi yra išdiskutuoti, kad ir prie kavos puodelio. Žinoma, kai kažkokie sprendimai yra priimami, aš esu tas moderatorius", – atsako laidos svečias.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjas savo svečią, tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovą Algirdą Stonį, pristato kaip kompanijos idealogą ir variklį. Atsakydamas į pirmąjį klausimą, kas jis toks, „Telesofto“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad pirmiausia – geras draugas, kompanijos žmogus, o širdyje vis dar jaučiasi studentu. Taip pat prisipažįsta, kad yra žmogus, kuriam sunku kitiems pasakyti „ne“. „Jei išgirstu kokio nors žmogaus svajonę, kurią jis nori įgyvendinti, tai stengiuosi palaikyti, motyvuoti ir pasakyti, kad jis šaunuolis ir pasisiūlau kuo nors prisidėti“, – pasakoja A. Stonys. „Telesofto“ vadovas vardija, kad jo 2004 metais įkurta įmonė dabar veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje šiuo metu dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche. „Būdamas studentu norėjau daryti naujus dalykus, kurti produktus, kurie būtų reikalingi. Savo darbus stengiausi atlikti kuo profesionaliau, tačiau dirbdamas taip pat norėjau ir gerai praleisti laiką. Tai ir buvo pagrindinė motyvacija pradėti verslą. Nuo to ir išsivystė dabartinė įmonės koncepcija – esame patikimi, dirbam profesionaliai, o darbuotojams leidžiame daryti tai, kas jiems patinka“, – koncepciją pristatė laidos svečias. Paklaustas, ar nemano, kad toks verslo modelis primena palaidą balą, A. Stonys pripažino, kad įmonės valdymas ir organizacinė struktūra iš tiesų dėliojosi padrikai, tačiau dabar, pradėjus analizuoti, kaip veikia bendrovė, išsiaiškinta, jog ji priklauso trečiojo tipo organizacijoms, kuomet darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė. „Kiekvienas departamentas, projektų vadovas, programuotojas yra stipriai įgalintas. Suteikiama lazda ir jie patys niekieno nekontroliuojami gali ją vairuoti. Jeigu kiekvienas žmogus atsakingas už save ir jeigu visi dirba kaip komanda, tuomet darbuotojai organizacijoje žino, ką veikia kolegos ir, esant būtinybei, iškritus vienam komandos nariui, kitas gali atsistoti į jo vietą. Žinoma, atsitikti gali visko, bet įmonei svarbiausia – kaip greitai ji gali atsigauti ir pataisyti daromas klaidas“, – įsitikinęs A. Stonys. Kalbėdamas apie „Telesofto“ numatomus planus, A. Stonys galvoja, kad daugelio organizacijų ateitį – verslo strategiją formuos ne akcininkai, kurie tik vėliau ją perduoda žemesnėms grandims, o visi darbuotojai. Visi organizacijos dalyviai formuos užduotis ir sprendimus bendrai strategijai įgyvendinti. „Tai matau ir Telesofte. Pavyzdžiui, pas mane atėjo programuotojai ir sako, norim dirbti su „blockchainu“ (oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle - DELFI). Mūsų įmonė su šia stritimi nieko anksčiau nedarė. Ir tada mes specialiai dėl jų sukūrėme „blockchainą“, suplanavome strategiją, suradome klientus, o jie taip realiai patys sau susikūrė darbo vietas“, – pasakoja A. Stonys. Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje). A. Stonys, paprašytas paaiškinti, kaip jų idėjas žmonėms pritaikyti dabartinėse savo įmonėse, atsakė: žmonės – pasitikėkite vieni kitais ir nebijokite priimti rizikos. Versle pasitikėjimo nauda yra didesnė nei rizika. Pasitikėjimas sugrįžta. Pažiūrėkite į mūsų pavyzdį. Reikia skatinti darbuotojų iniciatyvas ir pagaminti iš jų verslą.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Andrius Baranauskas, įmonės „TELE2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims. Pašnekovas neabejotinai tapo neatsikiriamu įmonės veidu ir ambasadoriumi socialiniuose tinkluose. „Žmonėms neįdomu bendrauti su logotipais, jiems įdomiau bendrauti su žmonėmis“, – tokį sprendimą anksčiau yra aiškinęs jis. Šiuo metu A. Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ turi 6,2 tūkst., „LinkedIn“ – daugiau nei 5000, „Instagram“ – beveik 1tūkst. sekėjų. Paklaustas, ar aktyvus dalyvavimas, rašymas į socialinius tinklus, nuomonės išsakymas įvariomis komunikacijos ir kitomis temomis bei klausimais jam padeda geriau atlikti savo darbą įmonėje, A. Baranauskas atsakė, jog iš dalies į tai žiūri kaip į saviraišką, iš dalies kaip į mokymąsi. Pasak pašnekovo, rašymas skatina mąstymą, o logiškai sudėlioti mintis į trumpą rašinį sugeba nedaugelis žmonių. „Atsimenu, kai atsirado „Facebook“, labai nenorėjau ten rašyti, dėti kažką, ar, apskritai, ten registruotis. Galvojau, ką aš ten veiksiu. Ir užtruko, kol sugalvojau, ką aš su juo ir kitais socialiniais tinklais noriu daryti. Kaip komunikacijos specialistas turiu su jais dirbti, nes jeigu to nedarysiu, tai turbūt manęs nereikės jau po kelių metų“, – pasakojo A. Baranauskas. Laidos svečias įsitikinęs, kad nuolatinis mokymąsis, nesvarbu, tu paprastas darbuotojas ar įmonės vadovas – būtinas. Tik pastariesiems tai daryti privalu dar ir dėl to, kad nesimokydami jie negalės perteikti žinių savo darbuotojams, suplanuoti įmonės procesų, nes patys nežinos, kaip tai padaryti. Dar vienas dalykas, kurį kaip klientas A. Baranauskas pataria bendrovių vadomas – neužmiršti, jog dirba ne dėl savęs, ne dėl pinigų, bet dėl klientų. Be jų, sako komunikacijos specialistas, nebus ne tik pinigų, bet nebus ir darbuotojų. O geriausi darbuotojai, įsitikinęs laidos svečias, išeina pirmieji.

„Boso valanda su Jovaišu“ svečias – „Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda yra antrasis svečias, kurį laidos vedėjas dar kartą pakvietė į savo laidą. Pirmą kartą R. Goda laidoje dalinosi savo asmenine istorija tam, kad įkvėptų su sunkumais susidūrusius ar į duobę patekusius verslininkus iš jos išsikapstyti ir vėl pakilti. Šįkart R. Goda pasakoja apie tai, kaip užbaigęs vieną įmonės gyvavimo ciklą, kuris truko 6 metus, pradėjo naują. Kaip pats pasakoja, įžengė į naują teritoriją, kurioje daug nežinomųjų ir keistų dalykų, atradimų, patirčių. „Pirmiausia suvokėme, kas įvyko. Matome, kad visa tai – dėsninga ir išaugo iš mažo daikto. Nesakome, kad tai kas buvo anksčiau, buvo blogis ir traukiam viską į šoną. Ne, mes priimam tai. Išmokome būti stiprūs, efektyvūs, palaikantys ir suprantantys vieni kitus, o dabar atėjo laikas tai integruoti. Visos tos savybės yra labai reikalingos tam tikrose situacijose. Reikia ir tuo naudotis, ir tuo pačiu atverti savo galimybes, nes jos žymiai didesnės“, – pasakojo pašnekovas. Paklaustas, kokius pasiekimus galėtų įvardinti kaip laimėjimus, R. Goda pačiu įsimintiniausiu ir efektyviausiu išskyrė įmonės akcininkų atsitraukimą nuo aktyvaus valdymo. „Mes labai gražiai pasitraukėme nuo veiklos ir nuo 2012 metų įmonei vadovauja samdomi darbuotojai. Mano nuomone, jie tai daro geriau, negu tai darėme mes. O mes, akcininkai, dabar galime užsiimti ta veikla, kuri mums patinka, kuri mus veža. Tam tikra prasme įvyko išsilaisvinimas“, – sakė pašnekovas. Nors ne visos bendrovės viešai atskleidžia savo naudojamas motyvacines sistemas teigdamos, jog tai konfidenciali informacija, R. Goda atvirai pasakoja, kad jau praėjusiame įmonės etape su darbuotojais dalinosi grynojo pelno dalimi, o dabar, pasak svečio, viskas keičiasi ir nyksta įrankis žmones motyvuoti pinigais. Dabar sakome, kad pats svarbiausias dalykas – vidinis noras, vidinė motyvacija. Daryti ir siekti kažkokio bendro tikslo. Šią vietą mes, galima sakyti, dar tik tyrinėjame, einame ten, kur viskas keisis, bus mažiau rodiklių, dalykų, turinčių koficientus, kurie dar dabar egzistuoja. Pakankamas atlyginimas, kurio užtenka ir galima pragyventi oriai, nesvarbu, tu pardavėjas ar buhalteris, taps konstanta. Šis dalykas turi gimti ne vieno žmogaus galvoje, o kartu visiems. Ir tas procesas prasidėjo, mes pie tai pradedame kalbėti. Kai tas atsiras, keisis ir visi piniginiai dalykai“, – įsitikinęs R. Goda.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – „Moller Auto“ „Volkswagen“ centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas. „Aš esu labai laimingas žmogus, kuris svajoja atsargiai, nes visos mano svajonės išsipildo“, – dar pokalbio pradžioje paprašytas prisistatyti sako laidos svečias. Tam, kad žmonės jaustųsi laimingi, anot T. Deržanausko, tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime – svarbu ieškoti balanso. Paklaustas, kaip pats atranda balansą, T. Deržanauskas atsako: „Labai svarbu suprasti visas suinteresuotas puses ir, netgi pasakyčiau, tvarkytis su savo gobšumu vienoje ar kitoje pusėje ir sugebėti pasakyti, man yra gana“. Kalbėdamas apie tai, koks yra vadovas, svečias save įvardija kaip vadovą, kuris siekia rezultato ne tik remdamasis vien rodikliais, tačiau ir turėdamas aiškią, į priekį stumiančią viziją. „Jeigu mes turime aiškią viziją ir labai aiškiai komunikuojam, kodėl kompanija egzistuoja, koks yra tikrasis jos „kodėl“, tai darbuotojų, vedinų tos vizijos, kuriamas rezultatas kompanijai yra gero vadovavimo pasekmė. Tuo metu vadovams yra labai didelė rizika matyti rezultatą kaip priežastį. Rezultatas yra pasekmė aiškaus vizionieriško vadovavimo, paremto kompanijos vertės kūrimu ir naujomis idėjomis“, – sako laidos svečias.

Kaip įkvėpti į pelkę panašėjančią organizaciją? „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias Dr. Virginijus Lepeška siūlo pradėti nuo įmone ir jos strategija tikinčio vadovo. Ekspertas siūlo du sprendimus – tai naujos idėjos ir nauji žmonės. Tokiais būdais vadovas gali mobilizuoti save ir visą komandą. Laidos herojus – verslo strategas, vadybos konsultantas V. Lepeška – savo darbo pobūdį apibūdina lakoniškai: „Esu organizacijų gydytojas“. Svečias pasakoja, kad dažnai į jį besikreipiantys organizacijų vadovai tiksliai nežiną, kas yra ne taip ir ką reikėtų keisti – taigi jis diagnozuoja „ligas“ ir siūlo tinkamiausius sprendimus. Paklaustas apie didžiausią savo veiklos iššūkį, svečias atsako: „Paprastai organizacijoms vadovauja stiprūs žmonės, turintys tvirtą nuomonę. Reikia turėti tikrai svarių argumentų ir gebėti įtikinti vadovą, kad organizacijai nori gero. Ne visada savininko ir kompanijos interesai sutampa.“ V. Lepeška dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinę lyderystę ir visažinius vadovus. Koks turėtų būti lyderis, kaip efektyviai valdyti organizaciją, kas įmonėse labiausiai baugina netgi daug mačiusį laidos svečią ir kiti intriguojantys atsakymai laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Pokalbis su dailininku Virginijumi Kašinsku apie lietuvių liaudies dainų įkvėptus dailės darbus. Paklaustas, ar dainavo bandydamas iššifruoti dainose esančias prasmes, dailininkas sakė: „Kurdamas paveikslus uždainavau kita prasme – su teptuku prie drobės“.Antroje laidos dalyje – Joninių muzika.

Pokalbis su dailininku Virginijumi Kašinsku apie lietuvių liaudies dainų įkvėptus dailės darbus. Paklaustas, ar dainavo bandydamas iššifruoti dainose esančias prasmes, dailininkas sakė: „Kurdamas paveikslus uždainavau kita prasme – su teptuku prie drobės“.Antroje laidos dalyje – Joninių muzika.