Podcasts about vasar

LRT pristato veiklos ataskaitą. Visuomeninis transliuotojas praneša, kad praėjusieji – tai laisvo žodžio, atsparumo ir augančio ryšio su auditorija metai.Kol Lietuvoje niekaip neišsprendžiamas „Maskvos namų“ griovimo klausimas, iš Kremliaus ir Maskvos diplomatų susirašinėjimų aiškėja, kad projektą sužlugdė pačių rusų godumas ir vėliau dėl to atsiradusios teisinės problemos, kainavusios pinigus, kurių niekas nenorėjo padengti. Tai atskleidžia LRT tyrimas.Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, darbuotojams neretai tenka didesnis darbo krūvis. Kiek ir kada darbdavys turi teisę skirti viršvalandžius, kaip už juos privaloma sumokėti ir kokiais atvejais darbuotojas gali teisėtai atsisakyti dirbti papildomai?Dalis gyventojų pritaria, kad išsiskyrusiems tėvams, nemokantiems alimentų, būtų skiriamos griežtos sankcijos, pvz., būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas, leidimas turėti ginklą, leidimas žvejoti ar medžioklės bilietas.Kanados Albertos provincija paskelbė datą patariamajam referendumui dėl atsiskyrimo nuo šalies. Tuo metu premjeras Markas Karnis kritikuoja iniciatyvą ir sako, kad britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos parodė, jog blefuoti rinkimuose yra daug lengviau nei tesėti pažadus.Ved. Edvardas Kubilius

Vasarā laikapstākļi mēdz būt viens no iemesliem, kāpēc notiek negadījumi un cilvēku gūst traumas. Biežāk arī notiek nelaimes. Tiesa, laikapstākļi var būt „bīstami” visos gadalaikos, ja ziemā tās ir slidenas ielas un ceļi, vasarā, protams, visas āra aktivitātes, ko ļauj siltāks laiks. Turklāt gaidāmajās Jāņu brīvdienās kļūs krietni vasarīgāks un tas ir laiks, kad cilvēki burtiski metas baudīt visu, ko vasara sniedz un aizmirst par drošību. Tāpēc pirms svētkiem saruna ar Neatliekamās Medicīniskās palīdzības mediķi Aiviju Bankevicu. Viņa strādā mediķu brigādē Vidzemes pusē, Skrīveru apkārtnē. Ar 12 gadu pieredzi, kuros piedzīvojusi gan to, kā karstumā cilvēki jāglābj burtiski no dārza vagas, kurā strādājot ir pārkarsuši, gan to, kā sniegi un ledi neļauj nokļūt līdz pacientam.

Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.Ved. Arneta Spaičė

Prasidėjus vasaros sezonui Druskininkų ir Varėnos policijos pareigūnai džiaugiasi, kad didelių eismo nelaimių kol kas pavyko išvengti, tačiau ragina gyventojus neprarasti budrumo. FM99 laidoje „Ne tu vienas kelyje“ aptarta ne tik situacija keliuose, bet ir pastaruoju metu fiksuojami sukčiavimo, vagysčių bei viešosios tvarkos pažeidimų atvejai.

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Šioje konferencijoje nagrinėjami pasauliniai iššūkiai, susiję su maisto sauga, kokybe ir tvarumu.Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės.Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas: kviečiame aplankyti radijo istorijai svarbius pastatus. Šį kartą LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. Kaune iškilo specialiai radiofonui. Kotrynos Lingienės pasakojime išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu.Kodėl vieni pomidorai būna saldūs, kvapnūs ir kupini skonio, o kiti – vandeningi ir beveik beskoniai? Nuo ko iš tiesų priklauso pomidoro skonio savybės – veislės, oro sąlygų, dirvožemio ar auginimo būdo – ir ką gali padaryti sodininkai, norintys užsiauginti išties skanių pomidorų?10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Paskutinė pavasario savaitė Alytaus ugniagesiams buvo darbinga. Gelbėtojams teko šalinti vėjo išverstus medžius, padėti medikams, vykti į eismo įvykius bei gesinti septynis gaisrus. Prasidėjus vasarai gyventojai raginami nepamiršti elementarių saugumo taisyklių, kurios gali padėti išvengti skaudžių nelaimių.

Prasidėjus vasarai Alytaus apskrities policijos pareigūnai ragina visus eismo dalyvius būti atsakingesnius. Pasak Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Eglės Kačinskienės, didžiausią nerimą šiuo metu kelia elektrinių paspirtukų vairuotojų daromi pažeidimai bei augantis eismo įvykių skaičius.

23. maijā Mihaila Čehova Rīgas Krievu teātra Arkādes zālē pirmizrādi piedzīvoja režisora, dramaturga un aktiera Artūra Dīča izrāde "Tūrists" – darbs, kas tikpat daudz runā par patiesību kara laika Ukrainā, cik par cilvēka iekšējo pasauli, kas saskaras ar pārmaiņu, nedrošības un vainas izjūtu laikmetu. Šī monoizrāde, kurā piedalās arī ukraiņu aktrise Anastasija Ļovina, kļuvusi par zīmīgu notikumu teātra sezonā, piedāvājot skatītājam ne vien dokumentālu vērojumu, bet arī emocionālu un filozofisku pārdomu telpu. "Es braucu nelaimīgs, bet Kijivā kļuvu laimīgs"  Artūrs Dīcis "Tūristu" radījis, balstoties uz savu braucienu uz Kijivu – ceļojumu, kas sākotnēji bija iecerēts kā materiāla meklējumi izrādei, taču izrādījās arī personiskās krīzes un cerību meklējumu laiks. "Es braucu nelaimīgs," atzīst Dīcis. "Tas brauciens jau bija ieplānots, un tajā brīdī, kad es iebraucu Kijivā, es pēkšņi kļuvu laimīgs. Tad man likās, ka tas ir pētniecības objekts – kas ar mani notiek tieši šajā situācijā." Šīs izrādes īpašais spēks slēpjas drosmē reflektēt par savu iekšējo konfliktu laikā, kad ziņu lentes piepilda kara šausmas, bet pats šķietami "nedrīksti just, jo salīdzinājumā ar citiem tev ir labi". Izrāde balansē starp dokumentālo un intīmo, piedāvājot skatītājam domāt par to, kā indivīda izjūtas un ikdienas rūpes kļūst relatīvas kara un globālu satricinājumu fonā. Dīcis atklāj: "Galvenā mana atklāsme – ieraudzīt daudz enerģijas un atrast pozitīvās lietas. Tur nav tā, ka tas ir viegli, bet cilvēki arī visdrūmākajā situācijā meklē dzīvīgumu un optimismu." Tūrists kā laikmeta metafora Izrādes nosaukums "Tūrists" nav nejaušs – tas apzīmē gan paša Dīča pozīciju Kijivā, gan tādu kā iekšēju distanci, ar kādu cilvēks nereti raugās uz "svešu" ciešanu pieredzi. "Viņi mani sauca par tūristu," ar ironiju saka Dīcis, taču šī distance tiek nojaukta, izrādei kļūstot par empātijas tiltu. Tajā pašā laikā nosaukums uzsver arī vieglumu, ar kādu dzīve turpina ritēt arī kara apstākļos – šis vieglums kļūst par pretsvaru smagumam, kas nenovēršami ir klātesošs. Dīcis uzsver, ka izrāde nav tikai par Ukrainu. Tā ir arī par mums pašiem, par Latvijas sabiedrību laikā, kad "demogrāfiskā situācija ir katastrofāla", un par to, kā globāli satricinājumi ietekmē mūs visus. Fona scenogrāfijā Hugo Bērziņa minimālistiskā estētika un skaitlis, kas izrādes gaitā pieaug, kļūst par daudzslāņainu simbolu – vienlaikus atgādinot par kara upuriem, bet arī par mūsu pašu nākotnes skaitļiem. No Mocarta līdz Latgalei – cerības un rīcības aicinājums Muzikālais noformējums (Evilena Protektore) un Mocarta "Rekviēma" klātbūtne izrādei piešķir universālas skumju un cerību dimensiju. "Cilvēka prāts ir ģeniāls un brīnišķīgs," prāto Artūrs Dīcis, "bet reizēm tas sāk ražot kaut ko, kas ved mūs greizi." Taču izrādes galvenais vēstījums ir aicinājums vairot labo, pat ja tas šķiet naivi. "Ja dzīvē izdari vairāk laba nekā slikta, jau esi nodzīvojis vērtīgi, jo tad kopsummā tas labais vairojas." Interesanta ir arī Dīča iniciatīva "Vasarā uz Latgali" – simbolisks atbalsta žests reģionam, kas šobrīd īpaši izjūt kara tuvošanos un ar to saistīto nedrošību. "Mums nav bail, mēs jūs atbalstām – turpiniet būt tik viesmīlīgi, kādi esat, un mēs brauksim pie jums un ciemosimies daudz," aicina Dīcis. Teātris kā dzīves atspīdums "Tūrists" ir izrāde, kurā mākslinieka personiskā pieredze saplūst ar kolektīvo pārdzīvojumu, un šī saplūšana atgādina, ka māksla – īpaši teātris – joprojām ir spējīga uzdot neērtus jautājumus un radīt telpu sarunai par to, "kā mums dzīvot". Kā secina pats autors: "Tā ir laba, vērtīga izrāde. Tā nav domāta visiem, bet tiem, kas atnāks, tā dos daudz." Nākamās izrādes gaidāmas 28. maijā, 6. jūnijā un 27. augustā – iespēja ikvienam kļūt par "tūristu" cilvēka iekšējo un ārējo pārmaiņu ceļā. Artūru Dīci uz sarunu aicinājusi Jāzepa Vītola Latvijas Mūzikas akadēmijas studente, topošā muzikoloģe Anželika Levičeva. 

Kā Rīga pārtop par īstu laikmetīgās mākslas galvaspilsētu? Par to mākslas kritiķis Vilnis Vējš sarunājas ar Rīgas Mākslas nedēļas galveno kuratori Elīnu Drāki, mākslas centra "kim?" programmas direktori Zani Onckuli un fotomākslinieku Filipu Šmitu, kura izstāde skatāma bijušās fabrikas "Veldze" telpās. Diskusijā netrūkst arī intriģējošu jautājumu. Vai mūsdienu māksla kļūst atvērtāka un rotaļīgāka pēc ilgiem morāles un politikas gadiem? Kā orientēties notikumu bagātajā vasaras programmā un nepalaist garām spilgtākos mākslas brīžus? Klausieties un uzziniet, kāpēc šovasar Rīga kļūst par mākslas mednieku galamērķi! Vasarā būs krietni jāiespringst! Vēl pirms vasaras saulgriežiem Rīgas pilsētvidē vērojama rosība, kas liek domāt par Eiropas kultūras metropoļu pulsu: galerijas, pamestas fabrikas, biroju ēkas un pat kafejnīcas pārtop par laikmetīgās mākslas oāzēm. Šovasar īpašu uzmanību pelna trīs notikumi: Rīgas Mākslas nedēļa, festivāls "Ēdene" mākslas centrā "kim?" un Filipa Šmita fotoprojekts "Saules skūpsti" bijušās fabrikas "Veldze" telpās. Jūlija sākumā mākslas dzīve Rīgā turpināsies ar laikmetīgās mākslas gadatirgu "Hanzas peronā". "Pagājušogad bija negaidīti liela apmeklētība, un šogad piedalīsies vēl vairāk galeriju – arī no Čikāgas, Austrumeiropas, Amerikas un Āzijas," norāda Zane Onckule. Šis tirgus ne tikai nostiprina Rīgu kā reģionālu mākslas tirdzniecības centru, bet arī veido platformu jaunu sadarbību un diskusiju dzimšanai. "Gatavojāmies karstai, bet relaksētai vasarai, bet iznāk, ka mums būs krietni jāiespringst, lai visu redzētu un nepalaistu garām," ar smaidu rezumē raidījuma vadītājs Vilnis Vējš. "Šī vasara Rīgā piedāvā retu iespēju pieredzēt laikmetīgo mākslu visdažādākajās formās un vidēs – no rūpīgi kūrētām izstādēm līdz eksperimentālām performancēm, no intīmiem fotostāstiem līdz lieliem tirgus notikumiem. Atliek tikai atvērt acis, kartē iezīmēt maršrutus un ļauties pilsētas kultūras virpulim!" Pārraides producente – Inga Saksone.  

Putnu pasaules arhitekts – dižraibais dzenis. Bez viņa izkaltajiem dobumiem grūti klātos ļoti daudzām putnu sugām Latvijā. Iepazīstna Latvijas Ornitoloģijas biedrības pārstāvis Madars Bergmanis. "Dižraibais dzenis ir pati parastākā Eiropas dzeņu suga. Arī Latvijā. Tā ir ekoloģiski plastiska suga biotopu izvēles ziņā - viņi var dzīvot būtībā jebkādos mežos, kas ir pietiekami veci, kur ir pietiekami lieli koki, ieskaitot pilsētas parkus, kur dižraibais dzenis var būt sastopams," skaidro Madars Bergmanis. Arī barības ziņā šī ir elastīga suga. Vasarā tāpat kā pārējie dižraibie dzeņi pārtiek no kukaiņiem, dzīvnieku valsts barības, bet ziemā savukārt no skujkoku sēklām, kas ir plaši sastopamas. Egļu vai priežu sēklas allaž ir pieejamas, un līdz ar to ziemā ar barības ieguvi, kas ir problēma citām dzeņu sugām, dižraibajam dzenim faktiski nav.   

Violeta Palčinskaitė. „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai ir klystkeliai, prisiminimų blyksniai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus. Knygos ištraukas skaito aktorė Violeta Podolskaitė.

Violeta Palčinskaitė. „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai ir klystkeliai, prisiminimų blyksniai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus. Knygos ištraukas skaito aktorė Violeta Podolskaitė.

Violeta Palčinskaitė. „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai ir klystkeliai, prisiminimų blyksniai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus. Knygos ištraukas skaito aktorė Violeta Podolskaitė.

Violeta Palčinskaitė. „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai ir klystkeliai, prisiminimų blyksniai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus. Knygos ištraukas skaito aktorė Violeta Podolskaitė.

Garliavos gyventojas Pranas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį. Dėl to gyventojai savo namuose jaučiasi kaip įkaitai – nei išeit kur nei išvažiuoti. Kodėl nepradėta renovacija šiltesniu metų laiku – išsiaiškinti nepavyksta, nes nei savivaldybėje, nei namų ūkyje niekas nenori bendrauti. Nerimauja ir dėl tokiu metu atliekamų darbų kokybės – ar įmanoma apšiltinti pastatą kokybiškai jei darbas atliekamas rudenį per lietų ir žiemą sningant.Ved. Ignas Andriukevičius.

Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros pradžioje, bene didžiausias darbas - naujo lyderio paieškos.Savo prosenelių žemėje Simona Orlauskaitė Stundžė įkūrė „Raudonų vakarų“ žirgyną. Šiuo metu čia prižiūrima 11 žirgų, apie kurių fiziologiją, charakterius, priežiūrą pašnekovė mokėsi vedama nenumaldomo smalsumo. Pokalbis apie žirgyno ištakas ir gyvūnų priežiūrą žiemą.Vasarį elniai pradeda mesti ragus. Ne tik gamtoje, bet ir ūkiuose. Apie tauriųjų elnių priežiūrą ir jų nukritusių ragų pritaikymo galimybes pasakoja „Elnių SPA“ Širvintų rajone įkūrėjas Remigijus Garška.Ved. Arneta Spaičė

Lielā zīlīte ir putniņš, ko varam pamanīt ik dienu. Tā visu gadu aizvada tuvu mūsu mājokļiem. Par lieli zīlīti stāsta ornitologs, Latvijas Ornitoloģijas biedrības priekšsēdētājs Viesturs Ķerus. "Lielā zīlīte jau no bērnības man saistās ar patīkamām atmiņām. Jo lielā zīlīte nometnieks un viena no pirmajām sugām, kas sāk dziedāt," atzīst Viesturs Ķerus. "Man skanīgā zīlītes balss atgādina, ka tūlīt nāks pavasaris." Viņš skaidro, ka ornitologi par dziedāšanu nesauc katru putna skaņu, bet to, kas ir pirmām kārtām domāta, lai sargātu teritoriju un piesaistītu draudzeni.  "Lielās zīlītes, kas paliek šeit pa ziemu, viņas jūt, ka dienas kļūst garākas, un jau ziemā, kad mums vēl šķiet, ka vēl aukstums priekšā, zīlītes jūt pavasara tuvumu un sāk dalīt teritoriju, sāk dziedāt," skaidro Viesturs Ķerus. Latvijā kopumā ir septiņas zīlīšu dzimtas sugas, un daļu no tām mēs varam redzēt arī pie barotavām. Bet lielā zīlīte ir ne tikai lielākā, bet arī parastākā, tāpēc to mēs pazīstam vislabāk. Lielā zīlīte dzīvo mežos, bet gana daudz viņa dzīvo arī pilsētās.  "Lielā zīlīte ir dobumperētāja, jo ligzdo dobumos. Tajā pašā laikā, īpaši pilsētās, viņa var ligzdot pastkastītēs vai sētas stabos, vai elektrības stabos," norāda Viesturs Ķerus. Lielā zīlīte nav ļoti izvēlīga savas dzīvesvietas ziņā, tāpēc šī suga Latvijā jūtas samērā labi, lielo zīlīšu populācija ir stabila.  Pie barotavām nāk dažādas zīlīšu sugas, bet ar lielo zīlīti kādreiz sauc arī par "tauku zīlīti" vai "speķa zīlīti", jo viņa nāk ēst speķi.  "Speķi ēd arī citas zīlītes, bet domāju, ka lielā zīlīte ir īpaši priecīga par speķi, tāpēc ka viņa ir gaļēdāja. Vasarā viņa ēd dažādus kukaiņus, kukaiņu kāpurus, bet ziemā ar tiem ir trūcīgāki, tāpēc zīlītes var ēst arī dažādas sēklas. Bet speķis ļauj viņai justies kā kārtīgai gaļētājai," atzīst Viesturs Ķerus.  

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Piktinamės, kad kartu su vėlinių žvakėmis parduotuvėse atsiranda ir kalėdinės eglutės. Kas laimi ir pralošia šiame šventiniame komercijos maratone? Pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesore dr. Dominyka Venciūte.Kitoje temoje - kaip susilaikyti nuo pirkinių nieko nepirkimo dieną? Lietuvos vartojimo tendencijas komentuoja žaliosios politikos atstovė Ieva Budraitė.Ir iš kur atsirado toks dalykas kaip nuolaida?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Vasarā testējām divus "Audi" modeļus — A5 e-hybrid sedanu un A6 e-tron sportback elektroauto. Runājam par dizainu, multimediju iespējām un vadības risinājumiem un drošības tehnoloģijām. Dalāmies iespaidos par braukšanas komfortu, jaudu un uzlādes iespējām, kā arī salīdzinām, vai “Audi sajūta” ir pietiekama, lai konkurētu ar BMW, "Mercedes", "Tesla" un VW alternatīvām. * Automašīnas neatkarīgam un neapmaksātam apskatam sagādāja "Moller Import Baltic".

Stāsta muzikoloģe, Latvijas Nacionālā rakstniecības un mūzikas muzeja mākslas eksperte Inese Žune. Šeit mēs varam satikt tos, kuri, būdami izcili savā mākslā, bija arī pragmatiski savas mājas kopēji un uzturētāji, pie tam viņi to uztvēra kā relaksāciju un atslēgšanos no iemīļotās skaņu pasaules. Viņu vidū ir ar spēcīgu temperamentu apveltītā pasaules mēroga latviešu dziedātāja Alīda Vāne (1899–1969), kura teikusi, ka viņas “mākslas dzimtene ir Itālija!” Lauku darbus Alīda iepazinusi jau agrā bērnībā, un pēc atgriešanās Latvijā 30. gadu nogalē tie viņai kļuvuši par svarīgu relaksācijas veidu. Viņa teikusi: „ Tikai tagad izjūtu, ko nozīmē vārds – dzimtene. Barojot savas 30 vistas Ventas krastā, es jutos laimīgāka, nekā aplausu vidū uz Santjago vai Losandželosas operu skatuves.” (Jaunākās Ziņas, 1937. gada 24. augusts). Māju sajūta bijusi svarīga arī mūsu izcilajam tenoram Jānim Zāberam (1935–1973). Viņš pratis visus lauku darbus un mācējis apieties arī ar tehniku. Vasarās, vecāku mājās dziedātājs piedalījies ierastajos lauku darbos – siena talkās, ogu lasīšanā un ievārījumu vārīšanā, ābolu vākšanā un sulu spiešanā. Zābers ļoti mīlējis ūdeņus - vizinājies ar laivu un makšķerējis, piedalījies arī medībās. Studiju laikā Itālijā dziedātājs brīvajā laikā rakstījis vēstules, sevišķi daudz sievai Birutai, kurās cita starpā aprakstījis iepirkšanos Itālijas veikalos, domājot par dzīvesbiedri un  mājām. Šajā ekspozīcijas daļā mūs gaida arī tikšanās ar liepājnieku, komponistu Agri Engelmani (1936–2011), kurš līdzās mūzikai izglītojies arī koktēlniecībā. Savās lauku mājās “Ausekļos” viņš radījis senatnīgu kurzemniecisku vidi, vācis senus mājas priekšmetus un darbarīkus. Pats iekārtojis arī mājas apkārtni – izracis dīķi, uzbēris tur saliņu, vācis un stādījis retus augus. Lauku mājas viņam bijusi kā saikne ar Latvijas dabu un tautas dzīvesziņu. Uz Jāņiem pie viņa uz laukiem parasti sabrauca Liepājas koristi un mūziķi. Tad Engelmanis kūra Jāņu guni augstu stabā, visi dziedāja, spēlēja un svinēja. Romualds Kalsons (1936–2024) komponējis daudz un žilbinājis ar savām orķestra krāsām un enerģijas pilnajiem Allegro. Viņš prokrastinējis, ceļot māju Garciemā  un pievēršoties būvdarbiem. Bērnībā Kalsons sapņojis, ka būs šoferis un pieaudzis tiešām nopirka automašīnu un pats ar to brauca. Tā bijusi īsta relaksācija. Operas “Uguns un nakts” un daudzu citu talantīgu darbu autors Jānis Mediņš (1890–1966) bijis ļoti sabiedrisks cilvēks, liels anekdošu stāstītājs, sabiedriskās dzīves dvēsele. Ārpus mūzikas viņam bijušas vēl vairākas aizraušanās: makšķerēšana, tepiķu aušana vai izšūšana un mēbeļu gatavošana pēc paša zīmējumiem. Jāni Mediņu mēdza dēvēt par visražīgāko latviešu komponistu. Viņš rakstīja spontāni. Arvien ar iedvesmu un aizrautību un, kā mūziķi saka, ar “vieglu roku” it kā  rotaļādamies. Ekspozīcijas 7. daļā sastopam arī spožo dziedātāju Žermēnu Heini-Vāgneri (1923–2017),Viņa ļoti mīlējusi un pati kopusi dārzu, un bijusi kārtīga mājasmāte: tīrījusi māju, gatavojusi ēst, ar rokām mazgājusi un gludinājusi veļu. Savā dzīvoklī  Elizabetes ielā, labprāt rīkojusi viesības ar ģimenes draugiem. Mīlējusi skaistus traukus un labas, senas mēbeles. Nozīmīga skatuves zvaigznes dzīvē bijusi drošības sajūta, ko sniedz kārtība mājās un tuvinieku atbalsts. Pa atvērtām ledusskapja durvīm redzamās konservu bundžas mūs aizved pie čella mākslas izcilības Ēvalda Berzinska (1891–1968), kurš izaudzinājis veselu plejādi latviešu čellistu. Viens no viņiem Māris Villerušs, kuram savukārt bijusi sena kaislība uz dažādiem braucamrīkiem, motocikla blakusvāģī vairakkārt savu profesoru vedis no konservatorijas (tagadējās J. Vītola Latvijas Mūzikas akadēmijas) uz medībām un otrādi. Jā, Berzinskis bijis aizrautīgs mednieks un savulaik viņa māte tik spējusi konservēt irbes un cept zaķu cepešus. Medības ir bijušas viņa mīļākā nodarbe un aizrautība visa mūža garumā. Tomēr galvenais dzinulis, kā viņš pats izteicies, nav bijis medību azarts, bet gan iespēja būt labi nopļautā āboliņa laukā ar ideālu aromātu, būt pavasarī lapu mežā, kad visapkārt smaržo vijolītes un maijpuķītes, ar baudu noskatīties negaisa liesmojošos zibeņos. Otra Ēvalda Berzinska aizraušanās bijusi dārzkopība – viņš siltumnīcā audzējis vīnogas un pats potējis augļu kokus. Arī pianistam un komponistam Jānim Ķepītim (1908–1998) svarīga bijusi mājas izjūta un mājas apziņa. Ķepīša mīļākās nodarbes bija bites, patika darboties dārzā, jo sevišķi potēt augļukokus, brūvēt vīnus un liķierus. Patika viņam arī ūdeņi un makšķerēšana. Vēl 60 gadu vecumā viņš būvējis māju Baltezerā un iekārtojis dārzu. Tiesa gan, strādājot viņam bieži gadījās aizsist garām naglai, trāpot pa pirkstiem. Tomēr sāpīgā pieredze nespēja mazināt darba prieku un enerģiju. Ķepīšu mājās pulcējusies sava “štata kompānija” un tad tika spēlētas brīnišķīgas šarādes, sacerēti mazi teatrāli uzvedumi, bet pats Jānis Ķepītis pasniedzis viesiem paša komponētas veltījuma dāvaniņas.

Daugėja žmonių, kuriems nustatomas žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis AIDS. Specialistų teigimu, virusas vis dažniau nustatomas imigrantams, ir tokia tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.Iš pradžių sakiusi, kad koalicijos sutartis nebegalioja, „Nemuno aušra“ toliau ieško kandidatų į energetikos ir aplinkos ministrus. Nors prezidentas kartoja, kad partijos narių ministrais neskirs, pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog partijos skyriai reikalauja į ministrus siūlyti būtent partijos narius. Kaip Jūs vertinate Vyriausybės formavimą?Lietuvoje aktyviai veikia daugiau kaip tūkstantis startuolių, bet ne visi jie pasiekia brandžių įmonių stadiją. Kodėl?Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios verslą įpareigotų labiau apskaityti ir geriau sutvarkyti pavojingas atliekas, o už netinkamas prižiūrimas padangas, baterijas ar alyvą būtų numatytos gerokai didesnės baudos nei dabar. Ar šios priemonės padės Lietuvai geriau tvarkytis su pavojingomis atliekomis?Vasarą didelio atgarsio sulaukė komiko Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą laidą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Ved. Edvardas Kubilius

Šoreiz klausītāju rosināts temats par to, kā laikapstākļi un klimats ietekmē augsni. Jeb konkrētāk, kā mainās ūdens jeb hidroloģiskais režīms augsnē, piemēram, pēc meža nociršanas, kad augsne ir traktoru izbraukāta un sadragāti augi un visa veģetācijas sega. Pēc sarunas ar diviem jomas speciālistiem izkristalizējās divi galvenie virzieni, kā laikapstākļi, klimats un augsne mijiedarbojas gada siltā daļā, kad augsnei ir būtiska loma ūdens gan novadīšanā, gan arī sausuma periodā tā saglabāšanā, kā aukstajā periodā – ziemā, kad notiek augsnes sasalšana. Tas savukārt būtiski ietekmē būves un šajā sadaļā Latvijā jau ir labi novērojama klimata pārmaiņu ietekme. Vasarā bieži ir problēmas ar sausumu un zemē, kas saulē pārkaltusi, ūdens neuzsūcas. To droši vien ir pamanījuši visi, kas darbojas dārzā, pietiek pat ar puķu podiem istabā – ja tā kārtīgi iekaltē, grūti pēc tam augsni samitrināt. Kāpēc tā notiek, skaidro ģeoloģijas doktors, Latvijas Universitātes Ģeoloģisko procesu izpētes un modelēšanas centra vadītājs Andis Kalvāns. Sausās vasarās, šķiet, visātrāk izžūst izravētie un uzrušinātie mazdārziņi. Augsne ir tiešā saulē, uzrušināta labāk žūst. Varbūt labāk to nedarīt? Pētnieks gan skaidro, ka rušināšana ir svarīga, vajadzīga un pareiza, jo uzrušinot augsnes virsējo slāni, tiek sagrautos saites ar dziļākiem slāņiem. Šie kanāliņi, pa kuriem ūdens pārvietojas, tiek pārrauti. Rezultātā, uzrušinātā augsnes kārta ātri izžūst, bet tā pasargā dziļākus augsnes slāņus no izkalšanas. Tāpēc mazdārziņu īpašniekiem bieži šķiet, ka zeme kā pulveris, bet tas pulveris patiesībā slēpj mitrāku augsni zem sevis. Andim Kalvānam arī jautājam, kādas izmaiņas notiek augsnē pēc meža nociršanas. Lielākā ietekme ir tā, ka samazinās virsma, no kuras lietus ūdeņiem iztvaikot, taču arī tam, ka augsne tiek izbraukāta, arī ir nozīme. Labā ziņa - ja mežs atjaunojas, vismaz Latvijas apstākļos dažos gados atjaunojas arī augsnes hidroloģiskā režīma īpašības. Savukārt ziemā augsnes sasalšana ir būtiskākā no augsnes īpašībām, kas ietekmē daudzas būves un arī ceļu infrastruktūru. Tas, ka ziemas kļūst arvien siltākas ietekmē arī augsnes sasalšanas dziļumu. Kas attiecas uz augsnes sasalumu un būvniecību, Ministru kabineta noteikumos ir īpaša sadaļa “Būvklimatoloģija”, kur ir aprakstīts, kādiem klimatiskajiem apstākļiem būves Latvijā tiek pakļautas. Tur minēts arī augsnes sasalums. Bet izrādās, ka noteikumi netiek līdzi klimata pārmaiņām. Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju universitātes ģeoloģijas nodaļas profesors Māris Krievāns stāsta, ka pēdējās desmitgadēs augsnes sasalums ir daudz seklāks, nekā noteikumos norādītais.

Kauno valstybinis muzikinis teatras kartu su Estijos Pernu mieste rengiamu operos festivaliu „PromFest“ pristato bendrą projektą – operą „Adriana Lekuvrer“. Pirmą kartą Lietuvoje statomos Frančesko Čilėjos operos premjera Kaune – jau šiandien.Šiandien Vilniuje bus atidarytas bareljefas, skirtas dailininkui Raimundui Sližiui – vienam ryškiausių savo kartos tapytojų, kurio kūryboje ironija ir groteskas tapo atpažįstamu ženklu. Atminimo ženklą menininkui inicijavo jo sūnus Simonas Sližys.Vasarą didelio atgarsio sulaukė Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą vaizdo įrašą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Viešai nuskambėję komentarai sulaukė kritikos – dalis žmonių juose įžvelgė patyčias ir neapykantos kalbą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Šiemet Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro sezonas prasidėjo tuo, kad likus vos kelioms valandoms iki operos „Lietuviai“ premjeros teatras paskelbė atsisakantis dirigento Gianlucos Marcianò paslaugų, kilus abejonėms dėl jo ryšių su Rusija. Nors pats dirigentas tai neigia, teatro vadovybė teigia turinti faktų ir dokumentų. Ar teatro sprendimas atsisakyti dirigento paslaugų parodė tvirtą vertybinę poziciją, ar atskleidė spragų menininkų atrankos procese?Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

Kuzminskas mano, kad Buzeliui naudinga šią vasarą nežaisti rinktinėje: būsiu nepopuliarus.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau daugiau nei metus gyvena bei kuria naujuose ir moderniuose namuose, o dabar susipažinti su teatro užkulisiais kviečia ir visus norinčius. O norinčių – netrūksta, mat laisvų vietų ekskursijose – nebėra.Klaipėdos universiteto mokslininkų startuolis „Inobiostar“ tęsia kelią į sėkmę ir toliau plėtoja idėją vandens taršą naftos produktais spręsti gamtai draugiškomis priemonėmis. Kaip sekasi vystyti idėją bei kada galbūt ji jau bus naudojama realiomis sąlygomis?Vasara policijos pareigūnams - pats darbymetis, mat kol vieni ilsisi, ilgapirščiai nesnaudžia. Kas kelia daugiausiai rūpesčių pajūryje dirbantiems pareigūnams?Kaip atrodė jūrininkų gyvenimas Klaipėdoje XX a. 7–9 dešimtmečiais?Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, iš Kauno kilusi architektė Vytautė Tabbenor su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. Čia architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore. Šia iniciatyva bus stiprinamas bendruomeniškumas bei kartų ryšys.Ved. Paulius Selezniovas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Sportiskās aktivitātes ir labākās rūpes par sevi. Ko darīt vasarā un kā visefektīvāk izmantot šo gadalaiku sportojot, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Sportot aicina Sporta laboratorijas - FIMS sadarbības centra sporta medicīnā vadītāja Latvijas Sporta medicīnas asociācijas prezidente Sandra Rozenštoka, fiziskās izaugsmes treneris Roberts Radičuks un sertificēts ergoterapeits, fizisko aktivitāšu fiziologs, zinātņu doktors veselības un sporta zinātnēs Rūdolfs Cešeiko. Vasarā saule un gaismas terapija palīdz, lai izietu ārā, pastaigātu. Nav uzreiz jāvelk sporta tērps. Daba pasaka – nāciet un baudiet labumus! Jebkurš gadalaiks ir lielisks, lai atsāktu vai turpinātu fiziskās aktivitātes. Rūdolfs Cešeiko iesaka izvēlēties rīta cēlienu fiziskām aktivitātēm vasarā. "Līdz pulksten 11 varam drošāk veikt fiziskās aktivitātes, temperatūra ir patīkamāka un rīts dod savu dzestrumu. No pulksten 11 līdz apmēram sešiem vakarā temperatūra ir izteiktāka, kad būtu jāpavēro sevi un jāizvērtē spējas, cik intensīvi iesaistāmies mērķtiecīgās fiziskās aktivitātēs. Ja cilvēki izvēlas mērķtiecīgas fiziskās aktivitātes, padomāt, vai pa dienas vidu tas ir atbilstoši manam brīdim, pieredzei, veselībai," norāda Rūdolfs Cešeiko. Sandra Rozenštoka konkretizē, ka attiecībā uz skriešanu uzskata, ka augstāks risks ir, ja ir vairāk nekā +23 grādu. "No +23-28 grādu - ir paaugstināts risks skriešanai, ja ir virs +28 grādiem gaisa temperatūra, tas ir augsts risks dažādu slimību izpausmei, ja tādas cilvēkam ir, gan arī pārkaršanas risks. Uzskata, ka + 18-23 grādu ir temperatūra, kurā drošāk justies," skaidro Sandra Rozenštoka. Roberts Radičuks atzīst, ka vasarā saule uzliek lielāku slodzi, ja esmu aizelsies, tad jau augsta maksa ir par slodzi. Jāieklausās savās izjūtās. "Ļoti karsti laika apstākļi, tāpat kā auksti neļauj panākt labākus rezultātus, „uztrenēties”, ķermenis daudz enerģijas tērē dzesējoties," piebilst Sandra Rozenštoka. 7000 soļi vai 10000 soļi dienā? To nevajadzētu uzlikt kā mērķi, ka tas uzlabos veselību, nevajadzētu.  "Varam veikt 10000 soļus, bet jautājums, kādā veidā tos sasniedzam. Tā var būt ātrāka soļošana intervālu veidā, kur ir sirdsdarbības ritma izmaiņas. Ja tā ir vienkārši soļu savākšana ikdienā, veicot mājas darbus vai staigājot pa ofisu, tam efekts būs minimāls," skaidro Rūdolfs Cešeiko. "Slodzei ir jābūt trenējošai," atzīst Sandra Rozenštoka. Nepatīkamās onkoloģisko slimību diagnozes cilvēkiem liek mainīt dzīvesveidu un tas mudinājis arī ieviest regulāras fiziskās aktivitātes.  Rūdolfs Cešeiko norāda, ka, piemēram, ķīmijterapijas laikā, sievietei, kurai konstatēts krūts vēzis, lai arī pašsajūta dažādās izpausmēs pasliktinās, ir svarīgi saglabāt aktīvu dzīvesveidu. "Tas nenozīmē, ka ķīmijterapijas dienās vai dažas dienas pēc procedūras, kad jūt, ka procedūra vēl dara savu darbu, jūtamies slikti un noguruši, ja tas nav saistīts ar slinkumu, nespiežam un nevelkam par katru cenu ārā no gultas," norāda Rūdolfs Cešeiko. "Kad jūtam, ka enerģijas paliek vairāk, sākam mērķtiecīgi domāt par fiziskajām aktivitātēm. Piemēram, pastaigas 30 minūtes četras reizes nedēļā, iekļaut vieglākas intensitātes spēka vingrojumus, izmantojot vieglākas hantelītes. (..) Vislabākais variants ir sešu minūšu iesildīšanās likums, kad zinām, ka ir jāiziet ārā un jāpamēģina. Sešas minūtes vieglas intensitātes pastaiga istabā, vai dodoties ārā."

Mokslininkai tiria tūkstančių ar net milijonų metų senumo ledą, ieškodami užuominų apie besikeičiantį planetos klimatą. Tyrėjai juokauja, kad darbas kartais primena Indianos Džounso misiją.Arboristė Inga Gaidelytė Markevičienė papasakos apie tai, kad sodininkavimas yra ne tik laimės šaltinis, bet ir leidžia skanauti savo užsiaugintą derlių: uogas, daržoves. Šalia to, balkone karaliauja ir įvairios gėlės, vietą randa ir iš kelionių parsivežti augalai, akmenys.Lietuva – jūrinė valstybė. Tačiau ar tai – tik skambus šūkis, ar realus situacijos atspindys? Tam, kad vadintis jūrine valstybe, neužtenka tik geografinės padėties, sako specialistai. Tikra jūrinė valstybė turi turėti ir savo laivyną, ir savo jūrininkus. Ar ateityje jų nepritrūks?Klaipėdoje tęsiasi 66-oji Jūros šventė.Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos.Ved. Paulius Selezniovas

Rati jātaisa ziemā, bet ragavas vasarā. Ar skursteņiem un apkures sistēmām ir līdzīgi - to apkope jāveic vasarā. Kā sagatavoties nākamajai apkures sezonai spriežam raidījumā Kā labāk dzīvot. Atgādina skursteņslauķis Māris Bambis un Valsts ugunsdzēsības un glābšanas dienesta Ugunsdrošības uzraudzības pārvaldes priekšnieks Dzintars Lagzdiņš. Par apkures sezonu jādomā laicīgi. Šobrīd - vasaras vidū - ir labākais laiks veikt skursteņu un apkures sistēmu apkopi līdz nākamajai apkures sezonai. Latvijā ir ap 80 skursteņslauķu, reizēm klientam nākas ilgāk gaidīt, kamēr meistars nokļūst līdz viņam, nekā ir veicamā darba objektā. Viendzīvokļu privātmājas īpašnieki drīkst arī paši tīrīt savas mājas skursteņus.  "Ja viņi ir ir  profesionāļi un to var izdarīt paši un fiziski ir gatavi tam, viendzīvokļu privātmājas īpašnieki drīkst darīt to paši," norāda Māris Bambis. Dzintars Lagzdiņš apstiprina, ka to atļauj arī Ugunsdrošības noteikumi, ja to spēj darīt, ja nē, meklē palīdzību pie speciālistiem.  Pirms aicināt skursteņslauķi, Māris Bambis iesaka katram ēkas īpašniekam atiet no mājas tik tālu, lai būtu redzams skursteņa gals, un novērtēt, vai jau nav nobrucis, vai varbūt drīzumā var nobrukt, vai tur ir šķirbas, kas traucē skursteņa vilkmei. "Ja regulāri izmanto skursteņslauķa pakalpojumus, tad, aizejot uz objektu, skursteņslauķis par to brīdina laicīgi īpašnieku, ka būtu jāsakārto skursteni, lai nākamajā apkopes reizē skurstenis būtu tāds, lai vispār varētu tīrīt. Dažs mēdz būt tāds, ka labāk neaiztikt," atzīst Māris Bambis. Speciālista novērojums: kas regulāri veic skursteņu un apkures sistēmu apkopi, ir arī uzstādījuši dūmu detektorus mājā.  Jo slapjāka malka, jo skursteņi ātrāk aizaug. Malku pareizi gādāt vienu sezonu uz priekšu. Šī rudens apkures sezonā pareizi būtu kurināt ar pagājušā gādātu malku, kas ir izžuvusi. Jo cietāka koksne, jo lielāka temperatūra krāsnī. Tāda ir ozola vai bērza malka. Vītolam ir mīksta koksne, tas tikai dod daudz pelnu, bet ne siltumu. Bet arī tikai ar ozolu kurnāt nevajag, vajadzētu būs dažādu koku malkai. Vecas mēbeles nevajadzētu kurināt!

Vasarā tā vien gribas ļauties saules gaismai un siltumam, tomēr to vajadzētu darīt piesardzīgi. Kā rūpēties par ādu, lai saule nekaitētu un mēs neriskētu ar veselību, izzinām raidījumā Kā labāk dzīvot. Skaidro dermatologs Raimonds Karls un dermatoloģe, veneroloģe un Rīgas Stradiņa univeristātes lektore Alise Balcere. Ādas veselībai ir izšķiroši svarīgi laikus pamanīt izmaiņas un neuztvert “mazus plankumiņus” kā nieku. "Par saules ietekmi jāatgādina arī lietainās dienās, jo mums izveidojās paradoksāla uzvedība. Mēs esam izsalkuši pēc saules šajās lietainajās dienās, un kad pienāk tā saulainā diena, mēs bieži uzskatam, ka tā ir pēdējā šīs vasaras saulainā diena. Mēs redzam, ka cilvēks izmanto to kārtīgi un iegūst saules apdegumu," norāda Raimonds Karls. Dakteris atgādina, ka ir maldīgs uzskats, ka mums nav saules un tās pietrūkst, turklāt nevajag jau nemaz apzināti sauļoties, sales apdegumu var iegūt arī veicot ikdienas darbus ārā saulainā dienā. "Mums ir saule pietiekoši, lai mēs apdegtu. Kad esam apdeguši, tad esam tik tiešām lielu darvas karoti ielikuši tajā medus mucā, ko saucam par savu dzīves pieredzi," uzskata Raimonds Karls. Katru reizi, kad cilvēks iziet saulē, ādā notiek bioķīmiski procesi, kas ir pozitīvi, vērsti uz to, ka sāk veidoties vitamīns D.  "Kad šis laiks pārsniedz katram individuālo laiku, mums sāk veidoties saules apdegums. Notiek bioķīmiskie procesi, bet tie ir tādi, kuri spējīgi nākotnē izraisīt diemžēl tādas izmaiņas, kuras noveda pie ļaundabīgo audzēju rašanās," turpina Raimonds Karls. Cik bieži cilvēkiem vajadzētu apmeklēt dermatologu, lai pārbaudītu dzimumzīmes un dažādus veidojumus uz ādas? Visvienkāršākais - ja nekad neesat bijis, apmeklējiet vienu reizi, un dermatologs ieteiks, kā katram konkrētam cilvēkam jārīkojas turpmāk, atkarībā no tā, vai cilvēks ir vai nav riska grupā un izrunājot viņa dzīves paradumus. "Apskatoties, kas notiekās uz ādas, gan vizuāli, gan izmantojot ļoti vienkāršu diagnostikas tehniku, ārsts teiks - ar jums tikšanās ir tad, kad pamanāt kaut ko jaunu vai kas ir mainījies; jums būtu ieteikums reizi gadā vērsties pie ārsta; bet ar jums vēl pēc papildus izmeklējumiem ir jātiekas pēc trijiem mēnešiem, jo viens, otrs vai trešais veidojums ir jāapseko un jāsaprot, kas ar viņu notiek. Universāla algoritma nav, ir ļoti individuāli," skaidro Raimonds Karls. Raidījuma viesi arī skaidro, kā atšķirt nekaitīgas dzimumzīmes no potenciāli bīstamiem veidojumiem, kas ir “melnais gulbis” jeb melanoma, un kāpēc ādas vēža ārstēšana joprojām ir izaicinājums.

Susikurti daržą ar sodą galima ir biure. Štai viename Vilniaus centre, esančiame biure – tikras daržas. 13-ame aukšte puikiai dera ne tik žalumynai, aromatiniai augalai, bet ir daržovės.Vasarą į Kuršių Neriją plūstelėjus lankytojams, dalis jų pasigenda vietų automobiliams. Neatidžiai palikus automobilį, gali tekti susimokėti baudą. Kai kurie poilsiautojai kelia klausimą, kodėl iš vairuotojų reNkamos riNkliavos negalima įrengti tinkamesnės infrastruktūros?„Niekas manęs nebeįkalbės rengti trečio pilietybės referendumo“, - taip sako užvakar ketvirtai kadencijai perrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke. Pokalbis apie pilietybę, lietuviškumo puoselėjimą ir kitus viso pasaulio lietuviams svarbius klausimus.Minint 100-ąsias partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metines, jo sodyboje, Varėnos rajone, šiandien atidaromas krašto partizanų muziejus. Jo patalpoms specialiai atkurta autentiška Tigro sodybos klėtis, rūsyje įrengta garso instaliacija.Europai siekiant plėsti gynybos pajėgumus ir kosmose, ieškoma būdų, kaip paleisti daugiau orbitinių raketų iš žemyno. Akys krypsta į Šiaurę – du nedidelius Švedijos ir Norvegijos kosmodromus.Ved. Darius Matas

Joninių laužų poveikis oro kokybei. Rasų naktį Šiauliuose nušvis skulptūros. Kokias klaidas darome vasarą gamindami maistą? Kaip šienaujama žolė miestuose? Panevėžyje galima aplankyti buvusio Cukraus fabriko administracijos pastatą.Ved. Rūta Kupetytė

Vasarą nuolat kyla audrų, be to, kaip atkreipia dėmesį specialistai, jos metai iš metų vis stiprėja. Kaip elgtis, kai gamtos stichijos pridaro nuostolių?Kaip „Z kartos“ atstovai mato save? Kodėl jiems dažnai tokia svarbi emocinės sveikatos tema? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė Milda Pivoriūtė atliko kokybinį tyrimą apie Z kartą.Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų žemaitukų.Kaune galima aplankyti archyvarų surengtą parodą, kurioje atsispindi Laisvės alėjos raida.Ved. Darius Matas

Maijā par lietus trūkumu, šķiet, sūdzēties nevar, gluži pretēji, daudzviet ir pārmitrs, lai Kurzemes piekrasti lietavas ir skārušas mazāk. Lielākas vai mazākas reģionālas atšķirības Latvijā ir vienmēr, bet šoreiz stāsts par pavisam lokālām atšķirībām. Par to, kāpēc dažviet vasarā nogāž tā, ka viss pludo, bet dažu kilometru attālumā turpinās sausums. Šis temats ļoti jutīgs. Pat tāds kā ticības jautājums, jo bieži ir dzirdēts par vietām, kam lietus mākoņi met līkumu. Vēlme bija noskaidrot vietas Latvijā, kur lokālu apstākļu dēļ laiks būtiski atšķiras no tuvākās apkārtnes, tomēr beigās ar iedzīvotāju līdzdalību šis pamatā ir stāsts par vietām, kurām lietus un negaiss vasarā met līkumu. Toms Bricis arī aicināja sociālajos medijos cilvēkus viņam ziņot par vietām ar laikapstākļu anomālijām. Atsaucība bija patiesi liela, saņenti vairāk nekā 500 ziņojumu. No tiem vairāk nekā 90 % bija tieši par lietus mākoņu izvairīšanos no kādiem konkrētiem punktiem. Izrādījās, ka visa Latvija ir burtiski nosēta ar šādām vietām. Vairāk nekā 170, jo lielākās apdzīvotās vietas, Ventspils, Liepāja, Cēsis, Ogre, Rīga, Jēkabpils un vēl citas tika pieminētas vairākkārt. Vienīgā korelācija jeb saikne ar šo punktu izvietojumu, kas pamanāma, ir Latvijas apdzīvotības blīvums – jo mazāk ziņojumu ir no Vidzemes augstienes, Kurzemes pašiem dienvidiem un ziemeļiem, kā arī galējiem Latvijas austrumiem, Krievijas, Baltkrievijas pierobežas. Tā tas ir ar daudziem datiem, ja cilvēkus aicina ziņot. Cilvēki novēro, ka viņiem iet garām lietus un negaisa mākoņi visā Latvijā. Kā tas var būt? No visiem vairāk nekā 500 ziņojumiem bija tikai daži, kuros cilvēki saka, ka pie viņiem līst vairāk nekā citur. Bija arī dažas vietas, par ko cilvēki nebija vienisprātis - vieni teica, ka šai vietai lieti met līkumu, citi teica, ka - nē, tur līst bieži, piemēram, par Siguldu. Vienai daļai ziņojumu ir pamats un tie ir par Latvijas piekrasti. No ziņojumiem varēja uzzināt, ka gandrīz katram liepājniekam ir zināms, ka Liepājā līdz Jāņiem negaisa nav. Ja kāds mēģina tuvoties, tad vai nu jūra vai ezers to aiztur. Tā ir daļēja patiesība. Arī šogad Liepājā negaiss vēl nav bijis. Tiesa, ezers tur ir mazāk pie vainas, lietus mākoņi veidošanos bremzē tieši jūra. Un tas ir raksturīgi siltās pavasara vai vasaras sākumā dienās, jo sauszeme sasilst vairāk, piekrastē tādās dienās sākas dienas brīze, kad vējš sāk pūst no jūras puses un šis vējš ir vēss, tas ieplūst vairākus dažkārt pat 30 kilometrus no jūras un visā piekrastē tad debesis ir skaidras, kamēr iekšzemē veidojas mākoņi un līst. Līdzīga situācija ir Pāvilostā un Ventspilī, vienīgi Liepājā uz iekšzemes pus vēl ir arī ezers, kas liek domāt, ka šo procesu ietekmē tas, bet ezera ietekme ir nebūtiska, bieži pat nekāda, jo ezerā ūdens sasilst straujāk nekā jūrā. Lai kavētu negaisu un lietus mākoņu veidošanos, vajadzīga ļoti liela ūdenstilpe ar vēsu ūdeni. Un tieši tāpēc visa Latvijas piekraste ir saulainākais reģions Latvijā, jo pavasarī un vasaras sākumā aukstās jūras dēļ biežāk ir tādi apstākļi, kuros mākoņu veidošanās tiek bremzēta. Protams, ja nāk kaut kāda liela, plaša atmosfēras fronte pāri visai Baltijai, arī jūra tos mākoņus neizklīdinās.   Vēl arī stāsts par to, kāpēc tad, kad lidmašīnu svītras debesīs paliek garas un aizšvīkā visas debesis, laiks mainās? Tas  viens no jautājumiem, ko rosināja cilvēku atsūtītie komentāri par lietu. Tas ir viens no novērojumiem, kam ir fizikāls un meteoroloģisks pamats, tikai daļai cilvēku šķiet, ka tās ir tieši lidmašīnas, kas atnes lietu. Tā gan tas nav. Lidmašīnu izplūdes gāzu atstātas svītras debesīs ir gandrīz vienmēr, jautājums, cik tās ātri izgaist. Dažreiz ir īsa svītriņa, tā pazūd, citreiz gara, izplešas plata un ilgi saglabājas debesīs kopā ar citām, jaunām lidmašīnu atstātām svītrām. Un šo var pat gana labi prognozēt, skatoties meteoroloģiskajās kartēs vai satelītattēlos. Ja reģionam tuvojas siltā atsmosfēras fronte, kuras sākumā raksturīgi spalvu mākoņi, kas pakāpeniski aizsedz debesis, vēlāk slāņu mākoņi, debesis noklājas pelēkas un sākas ilga līņāšana. Tuvojoties šai atmosfēras frontei, gaisā palielinās mitrums. Jo gaiss ir mitrāks, jo lidmašīnas aste ilgstošāk saglabājas. Un tad, protams, arī vienā brīdī atnāk arī pati fronte ar visiem saviem lietus mākoņiem.

Skonius jaučiame ne tik liežuvyje esančiais receptoriais, bet suvokiame ir smegenimis.Todėl mitybos pasirinkimus lemia ir miego trukmė be kokybė. Apie tai plačiau „Miego DNR“Jungtinių Valstijų pradėtas muitų karas atsilieps ir Klaipėdos uosto krovai, sako specialistai. Gali mažėti tiek įvežamų, tiek išvežamų prekių. Krovos kompanijų asociacija prašo Vyriausybės, kol situacija rinkose itin neapibrėžta, nepriimti sprendimų dėl mokesčių.Berlynas šią savaitę paskelbė, kad iš šalies išsiuntė didelį skaičių Rusijos agentų, Vokietijoje didėjant susirūpinimui dėl galimų Maskvos sabotažo veiksmų.Artėjant vasarai moksleiviai jau pradeda dairytis darbo, o verslininkai registruoja darbo vietas moksleiviams bei aiškinasi, kokius reikalavimus turi atitikti, jei nori įdarbinti nepilnametį. Kai kurios savivaldybės verslus skatina ir premijomis.Ved. Darius Matas

Vasarā gaidāmi 13. Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētki. Pēc attālinātajiem Covid dziesmu svētkiem tā beidzot būs iespēja mazajiem māksliniekiem uzstāties atkal kopā. Kā šiem svētkiem gatavojas diasporas bērni? Un cik kuplā skaitā diasporas bērnu kolektīvi papildinās svētku dalībnieku rindas, interesējamies raidījumā Globālais latvietis 21. gadsimts. Sarunājas Aiga Vasiļevska, Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētku diasporas kolektīvu koordinatore, Aiga Ožehovska, Luksemburgas latviešu folkloras kopas "Mazās dzērves" vadītāja, Ilze Baranovska, Briseles latviešu dejotāju bērnu kolektīva vadītāja, un Ilze Atardo, Eiropas bērnu un jauniešu kora vadītāja.

Buvę Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenės vadai tikina, kad po Trumpo pareiškimų apie Ukrainą ir Zelenskį – Lietuvos saugumo situacija nesikeičia. Vilniuje vykstantis dešimtasis saugumo forumas apžvelgia regiono saugumo situaciją.Rygoje viešėjęs premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artimiausiu metu kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis ketina vykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Taip Ministras pirmininkas kalbėjo Europoje vykstant diskusijoms dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamų taikos derybų su Rusija, kuriose, kaip baiminasi žemyno sostinės, nedalyvaus nei Ukraina, nei Europos Sąjunga.Šaltuoju metų laiku intensyviau pradėjus šildyti namus, ypač padidėjo gaisrų rizika individualiuose namuose. Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti gaisrų šaltuoju metų laiku?LRT tarybai inicijavus visuomeninio transliuotojo turinio auditą, jos nariai šįvakar tai aptaria su LRT žurnalistais. Auditu tikrinama, kaip kurdami turinį žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų.Pagerbti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laureatai.Lietuvoje senjorai jau mokosi naudotis dirbtiniu intelektu ir pritaiko šią technologiją kasdieniame gyvenime, bet skaitmeninė atskirtis vis dar išlieka iššūkiu. Kokia senjorų ateitis technologijų pasaulyje?Ved. Madona Lučkaitė

Seimo audito komitetas šiandien kviečiasi įvairias institucijas, kur aiškinsis elektros tinklų pajėgumus, jų plėtojimą po to, kai įmonė „Teltonika“ paskelbė, kad dėl nesklandumų planuoja stabdyti grandioziniu vadinamą aukštųjų technologijų parką Liepkalnyje. Kokia situacija šiandien?Aktualus klausimas. Pirkėjai Lietuvos lentynose sako pastebintys prekių ant kurių informacija pateikiama rusų kalba, o importuotojo adresas yra Rusijoje. Štai, pavyzdžiui, Lidl parduotuvėje įsigijus advento kalendorių „Barbie“, ant kurio rusiškai pateikta informacija ir nurodytas importuotojo adresas Maskvoje, prekybos tinklas portalą LRT.LT tikina, kad prekė atvyko iš Indonezijos, o advento kalendorių išima iš prekybos. Kiek irkdami prekes kreipiate dėmesio, ar ji pagaminta Rusijoje ar ne?Liko mažiau nei savaitė sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau tą kol kas padarė mažiau nei pusė tokią prievolę turinčių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija įspėja, kad laiku nesumokėjusiems mokesčio bus skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu specialistai pastebi, kad sumokėti nekilnojamojo turto mokestį - nelengva užduotis, o dalis gyventojų skundžiasi, kad procesas painus ir sudėtingas.Austrija pranešė, kad stabdo visų sirų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimą ir nori deportuoti pabėgėlius atgal į Siriją, po to, kai islamistų vadovaujami sukilėliai įsiveržė į Damaską ir nuvertė prezidentą Basharą al Assadą. Prašymų nagrinėjimus sustabdė ir Vokietija, Švedija, Norvegija, Danija bei Prancūzija. Ekspertai pažymi, jog kol kas nėra aišku, kokios jėgos ateina į valdžią Sirijoje, o tai gali apsunkinti pabėgėlių išdavimą, be to, nerimaujama, kad valdžią Sirijoje perims radikalūs islamistai, kaip tai buvo Afganistane.Ved. Rūta Kupetytė

Arti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys.Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vasarą pailsėjome ir grįžtame su technologijų naujienomis. Susirašinėjimo programėlės Telegram vadovas Pavel Durovas buvo suimtas Prancūzijoje ir yra kaltinamas nebendradarbiavimu stabdant per programėlę vykstančias nusikalstamas veiklas – narkotikų, ginklų prekybą ir kitas blogybes. Patobulėjo įvairūs dirbtinio intelekto modeliai – Jonas pasakoja apie Claude 3.5 Sonnet, Gemini 1.5 Pro, GPT 4o-mini, Llama 3.1 ir Grok 2. Lukas atkreipia dėmesį į didėjančias investicijas į DI infrastruktūrą ir su tuo kylančias energijos sunaudojimo ir ekologijos problemas. Prisimenam CrowdStrike programinės įrangos naujinį, po kurio vieną liepos dieną neveikė daugelis Windows kompiuterių.

Ar laboratorijoje auginama mėsa gali pakeisti įprastą mėsą, kaip teisingai skaityti maisto produktų etiketes?Rugsėjo 29-ąją – spalio 4-ą dienomsi Palangoje vyks Senjorų savaitė. LRT šį mėnesį taip pat girdėsite daugiau temų skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Laidoje tam dėmesio skirsime pirmadieniais. Ir šiandien apie ilgėjančią gyvenimo trukmę Lietuvoje ir ką Lietuvoje reikėtų vadinti senjoru, vyresniu žmogumi, senoliu, amžėjančiu žmogumi ir panašiai.Vasarą daug naujo turinio pristatęs LRT RADIJAS į naują rudens sezoną žengia su grįžtančiomis klausytojų pamėgtomis laidomis bei aktualiomis naujienomis. Didžiausią radijo profesionalų komandą subūręs radijas plačiai nušvies ir aktyvų politinį sezoną.Bibliotekos kultūrinio darbo organizatorė ir ūkininkė - taip galima pristatyti dar vieną laidos „10-12“ pašnekovę, Eleną Baronienę iš Rokiškio rajono, Pandėlio. Darbšti jos šeima augina limuzinų veislės galvijus.Ved. Rūta Kupetytė

Vai un kā Latvija varētu kļūt par tūristu iecienītāku galamērķi vasarā? Statistika uzrāda pozitīvas tendences, tomēr kā veicinām vai bremzējam tūrisma attīstību Latvijā? Raidījumā Kā labāk dzīvo vērtē Latvijas investīciju un attīstības aģentūras Tūrisma departamenta direktore Inese Šīrava un "BalticTravelnews.com" direktors Aivars Mackevičs. Ierakstā uzklausām Biznesa augstskolas "Turība" asociēto profesoru Ēriku Lingebērziņu.

Šią savaitę įvairiose Lietuvos vietose kilo gaisrai butuose, degė namai. Neišvengta ir tragiškų pasekmių. Dėl kokių priežasčių kyla gaisrai vasaros laikotarpiu?Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ukrainietė, teigdama, kad transporto priemonėm prekiaujanti įmonė pardavė jai automobilį su gedimais, apie kuriuos iš anksto neįspėjo. Į moters prašymus grąžinti pinigus arba sutaisyti automobilį, įmonė nereaguoja. Pasak teisininkų, pastaruoju metu sukčiavimų parduodant automobilius padaugėjo.Ketvirtą kartą vykstantis projektas „Šaknys“ šiemet subūrė ne tik JAV lietuvius, bet ir lietuvius iš Lietuvos bei Punsko krašto Lenkijoje. Nuo rugpjūčio 12 iki 18 dienos projekto dalyviai susirinko Pensilvanijoje, kur planuoja sutvarkyti bent dešimt lietuvių kapinių. Projektas „Šaknys“ siekia ne tik išsaugoti lietuvių emigrantų paveldą, bet ir aktyviai dokumentuoti migrantų ir jų šeimų istorijasŠiandien Ignalinos rajone vyksta Medkopio pabaigos festivalis „Pagauk spiečių“. Koks buvo medaus sezonas šiais metais?Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto įrankius, kuriais galima bendrauti su jau mirusio žmogaus skaitmeniniu antrininku. Psichologai atkreipia dėmesį, kad technologija, sukurianti bendravimo su mirusiuoju iliuziją, gali būti žalinga žmonių psichikai.Visagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje pirmą kartą surengta jūrinė stovykla nuo pajūrio nutolusių regionų moksleiviams, kurios tikslas – populiarinti jūrines profesijas bei didinti jų prestižą ir supažindinti moksleivius su jūrine bendruomene, jos gyvenimu.Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena jų – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra ir Baltijos jūros regione, o ypač - karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie dvidešimt laipsnių. Kokia tai liga bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams?Dažna ugdymo įstaiga, siekdama visuomenei pristatyti savo veiklą, turi susikūrusi paskyras socialiniuose tinkluose, o mokytojai – dar ir atskiras grupes, pokalbių kanalus, kur greitai ir patogiai komunikuoja su mokiniais ir jų tėvais. Neretai šitaip socialiniuose tinkluose atsiduria ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką vaikai veikia grupėje ar klasėje, ką patyrė edukacijų, ekskursijų, įvairių švenčių metu. Ar toks vaikų nuotraukų publikavimas visuomet yra teisėtas?Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.Ved. Paulius Selezniovas

Policijos pareigūnai skaičiuoja išaugusius sukčiavimo atvejus. Vasarą itin dažnai sulaukiama kreipimosi, kai nusiperkami netikri bilietai į renginius. Anot pareigūnų, suaktyvėję ir „Google” darbuotojais apsimetančių sukčių skambučiai. Kibernetinio saugumo ekspertai kaip grėsmę įvardija ir dirbtinio intelekto atkuriamą balsą.Pokalbis su įdėmiai įvykius už Atlanto sekančiu ir analizuojančiu komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Europos Sąjungos Tarybos priimtos naujos darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės įsigalios 2026 metais, pagal jas įmonės turės dalytis informacija apie atlyginimus ir imtis veiksmų, jei moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis įmonėje viršytų 5 proc. Ar jums svarbu žinoti, kiek uždirba tokį patį darbą dirbantis kolega?Nuo liepos 23 d. kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės. Tai reiškia, kad gyventojams, turintiems iki šių metų m. sausio 1 d. išduotas asmens tapatybės korteles, teko arba dar teks gamintis naujas. Nuo šiandien senojo pavyzdžio kortelės nebeveikia.Olimpiečių cikle - Paryžiaus debiutui besiruošianti trišuolininkė Dovilė Kilty. Po sunkaus kelio iki žaidynių, lengvaatletė sieks jose garbingai atstovauti savo šaliai.Ved. Liuda Kudinova

Rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ – nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.Kaip rodo naujausia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ataskaita, per praėjusį pusmetį daugiausia – net 41 proc. – kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje įvyko, programišiams pavogus naršyklėse išsaugotus interneto vartotojų prisijungimo duomenis. Kaip nuo jų apsisaugoti?Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Vis dėlto, jų naudojimas reikalauja priežiūros, kuri ne tik padeda išvengti gedimų, bet ir užtikrina švarų orą patalpose, sumažindama alergijų bei kvėpavimo takų ligų riziką. Pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Algimantu Balčiumi.LRT faktai rubrika. Galbūt ir jūs savo socialinių tinklų sraute pastebėjote reklamas, siūlančiais nemokamai pasimokyti Vilniaus universiteto kursuose. Tačiau tai – apgavikai, o universitetas sako, kad tokio sukčių bandymo greičiausiai dar nėra pasitaikę. Apie tai – Jurgos Bakaitės reportažas.Vis išgirstame žmonių, kurie pasitaikius progai grįžta ten, kur buvo įsikūrę protėviai. Taip nutiko Margaritai Pusčienei, kuri su vyru Gyčiu daug laiko leidžia senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime. Arvydo Urbos reportažas.Ved. Darius Matas

La palabra propuesta para esta semana, vasar, nos la han sugerido en varias ocasiones. La última fue una escuchante de Córdoba, a la que le recuerda la cocina rural de su infancia. Y es que según el diccionario académico, es un «Estante de fábrica u otra materia que, especialmente en las cocinas y despensas, sirve para poner la vajilla». Con la tarea de esta semana resuelta, nos ponemos manos a la obra con la de las próximas: ¿cuándo fue la última vez oíste o pronunciaste el verbo albardar?Escuchar audio

Pilar García Mouton analiza la palabra que sugirió la semana pasada: empentar, que significa empujar y se usa, sobre todo, en Andalucía, Aragón y Cuenca. Además, nos propone una nueva palabra: vasar, que es un estante de fábrica u otra materia que, especialmente en las cocinas y despensas, sirve para poner la vajilla y que le propuso un escuchante de Ezcaray.Escuchar audio

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas aptaria „Žalgirio” savaitę Eurolygoje, Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) burtus ir chaosą Lietuvos moterų čempionių komandoje. Tinklalaidės partneriai: – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/telev... – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. https://www.profitus.lt/ puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS-25   Paskutinės galimybės įsigyti šventinius dovanų rinkinius artimiesiems „BasketNews.lt” el. parduotuvėje! Užsukite https://shop.basketnews.lt/ pasižvalgyti idėjų Kalėdų dovanoms jūsų mylimiems tikriems krepšinio fanams!   Data jau aiški - BasketNews sąskrydis 2024 vyks birželio 15-16 d. Toks pat legendinis, tik dar geresnis! Šiemet BasketNews pliusai suskrenda į dar patogesnę vietą, sodybą “Varnupė“, kur galėsime dar stipriau pramogauti: https://basketne.ws/saskrydis2024   Temos: Konfliktas Berlyne ir „Žalgirio” sirgalių aktyvumas išvykose (0:00); Skirtingi pralaimėjimai ir įspūdis apie Edmondą Sumnerį (5:05); Įtampa Kaune ir aidas iš rūbinės (8:31); „Žalgiriui” siūlomas Andrea Trinchieri (14:32); Kodėl trumpa sutartis su Austinu Hollinsu? (20:52); „Wolves” savaitė -59 taškai (25:42); Kas džiūgauja dėl KMT burtų (28:18); Ąžuolo Tubelio efektas „Neptūnui” (34:23); Vasarą laukiantis „Žalgirio” sprendimas (39:02); Absurdas Vilniaus „Kibirkštyje” (45:05); Paini Žydrūno Ilgausko istorija (56:44); BasketNews dovanos (1:02:07); Vau sąskrydis (1:04:12).