Podcasts about vasar

Vasarā gaidāmi 13. Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētki. Pēc attālinātajiem Covid dziesmu svētkiem tā beidzot būs iespēja mazajiem māksliniekiem uzstāties atkal kopā. Kā šiem svētkiem gatavojas diasporas bērni? Un cik kuplā skaitā diasporas bērnu kolektīvi papildinās svētku dalībnieku rindas, interesējamies raidījumā Globālais latvietis 21. gadsimts. Sarunājas Aiga Vasiļevska, Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētku diasporas kolektīvu koordinatore, Aiga Ožehovska, Luksemburgas latviešu folkloras kopas "Mazās dzērves" vadītāja, Ilze Baranovska, Briseles latviešu dejotāju bērnu kolektīva vadītāja, un Ilze Atardo, Eiropas bērnu un jauniešu kora vadītāja.

Buvę Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenės vadai tikina, kad po Trumpo pareiškimų apie Ukrainą ir Zelenskį – Lietuvos saugumo situacija nesikeičia. Vilniuje vykstantis dešimtasis saugumo forumas apžvelgia regiono saugumo situaciją.Rygoje viešėjęs premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artimiausiu metu kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis ketina vykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Taip Ministras pirmininkas kalbėjo Europoje vykstant diskusijoms dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamų taikos derybų su Rusija, kuriose, kaip baiminasi žemyno sostinės, nedalyvaus nei Ukraina, nei Europos Sąjunga.Šaltuoju metų laiku intensyviau pradėjus šildyti namus, ypač padidėjo gaisrų rizika individualiuose namuose. Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti gaisrų šaltuoju metų laiku?LRT tarybai inicijavus visuomeninio transliuotojo turinio auditą, jos nariai šįvakar tai aptaria su LRT žurnalistais. Auditu tikrinama, kaip kurdami turinį žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų.Pagerbti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laureatai.Lietuvoje senjorai jau mokosi naudotis dirbtiniu intelektu ir pritaiko šią technologiją kasdieniame gyvenime, bet skaitmeninė atskirtis vis dar išlieka iššūkiu. Kokia senjorų ateitis technologijų pasaulyje?Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias temas savo knygoje “Šmėkla gerklėj” nagrinjėa airių rašytoja Doirean Ni Ghriofa?„The Rooster galerry“ atidaryta Luko Pavilionio ir Vasarės Kuprevičiūtės paroda „Namas“, kurioje įkūrtas trijų kambarių tapytojų butas.Vytauto Didžiojo universitete atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras.Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą.Trečią kartą LRT kartu partneriais pradeda akciją RADAROM.Kodėl vokalistams iš Tauragės taip puikiai sekasi muzikiniuose konkursuose?Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

Seimo audito komitetas šiandien kviečiasi įvairias institucijas, kur aiškinsis elektros tinklų pajėgumus, jų plėtojimą po to, kai įmonė „Teltonika“ paskelbė, kad dėl nesklandumų planuoja stabdyti grandioziniu vadinamą aukštųjų technologijų parką Liepkalnyje. Kokia situacija šiandien?Aktualus klausimas. Pirkėjai Lietuvos lentynose sako pastebintys prekių ant kurių informacija pateikiama rusų kalba, o importuotojo adresas yra Rusijoje. Štai, pavyzdžiui, Lidl parduotuvėje įsigijus advento kalendorių „Barbie“, ant kurio rusiškai pateikta informacija ir nurodytas importuotojo adresas Maskvoje, prekybos tinklas portalą LRT.LT tikina, kad prekė atvyko iš Indonezijos, o advento kalendorių išima iš prekybos. Kiek irkdami prekes kreipiate dėmesio, ar ji pagaminta Rusijoje ar ne?Liko mažiau nei savaitė sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau tą kol kas padarė mažiau nei pusė tokią prievolę turinčių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija įspėja, kad laiku nesumokėjusiems mokesčio bus skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu specialistai pastebi, kad sumokėti nekilnojamojo turto mokestį - nelengva užduotis, o dalis gyventojų skundžiasi, kad procesas painus ir sudėtingas.Austrija pranešė, kad stabdo visų sirų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimą ir nori deportuoti pabėgėlius atgal į Siriją, po to, kai islamistų vadovaujami sukilėliai įsiveržė į Damaską ir nuvertė prezidentą Basharą al Assadą. Prašymų nagrinėjimus sustabdė ir Vokietija, Švedija, Norvegija, Danija bei Prancūzija. Ekspertai pažymi, jog kol kas nėra aišku, kokios jėgos ateina į valdžią Sirijoje, o tai gali apsunkinti pabėgėlių išdavimą, be to, nerimaujama, kad valdžią Sirijoje perims radikalūs islamistai, kaip tai buvo Afganistane.Ved. Rūta Kupetytė

Arti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys.Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija bus atjungtos kitų metų vasarį. Tuo pačiu bus baigtas Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa. Rengiantis sinchronizavimui, Telšiuose įjungtas pirmasis „Litgrid“ sinchroninis kompensatorius.Per pirmąsias pusantros savaitės gynybos obligacijos pritraukė investuotojų paraiškų už kiek daugiau nei 4 su puse milijono eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo aktyvesni ir skolino daugiau už verslą, bei kitas organizacijas. Tuo metu gynybos fondui per daugiau nei tris savaites gyventojai paaukojo apie trisdešimt tūkstančių eurų. Ekonomistų vertinimu, ši suma yra maža ir rodo gana menką gyventojų norą prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.Rusijoje baigėsi BRICS šalių viršūnių susitikimas. Jame dalyvavo 36-ių pasaulio šalių vadovai, arba atstovai. Pasak ekspertų, tai rodo, kad Vakarų pasaulio pastangos izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje – nepavyko. Tuo metu Ukrainos žvalgyba skelbia, kad pirmieji Šiaurės Korėjos kariai, jau metami į frontą.Vilniuje iš garbaus amžiaus vyro sukčiai išviliojo 110 000 eurų. Tai vena didžiausių pinigų sumų, šiemet pasisavintų sukčių.Kodėėl traukiasi dalis rinkimų komisijų narių? Vyriausioji rinkimų komisija gavo Deltuvos pietinės rinkimų apygardos komisijos pirmininkės ir dar kelių apylinkių pirmininkų atsistatydinimo prašymus.Lietuvos jūrų muziejuje - neįprasti ir nelaukti lankytojai. Pirmą kartą istorijoje į muziejaus biologų rankas rudenį pateko nusilpęs pilkojo ruonio jauniklis. Įprastai jų antplūdžio sulaukiama vėlyvą pavasarį. Specialistai atviri - nors ruonių populiacija pastaraisiais metais auga, dėl prastos Baltijos jūros ekologinės būklės daugėja ir problemų, nes maisto visiems jaunikliams jūroje - trūksta.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vasarį žurnalistė Ieva Balsiūnaitė parengė radijo dokumentiką apie du jaunus Ukrainos karius, kurių kova dėl savo šalies prasidėjo, kai jie prisijungė prie Euromaidano protestų. Vienam jų, Kostiai, tuomet buvo tik 13-a.Liepos pabaigoje Ievą pasiekė žinia, kad Kostia žuvo. Jam buvo 23-eji.Kostia paliko atsisveikinimo laišką, kuriame detaliai aprašė, kaip turėtų atrodyti jo laidotuvės ir gedėjimas. Jis norėjo, kad jo laidotuvėse nebūtų juodų drabužių, ašarų ir įprastų tradicijų. Vietoje to – blizgučiai ant draugų skruostų, ukrainietiškos dainos ir juokas, prisimenant Kostios gyvenimą.„Iš manęs nebus jokių citatų ar pamokymų, nes aš esu niekas“ - rašė Kostia. „Bet būtų šaunu, jei įsitrauktumėte į Ukrainos atkūrimą, rengtumėte kultūrinius renginius, susiburtumėte, keliautumėte, išbandytumėte kažką naujo ir priimtumėte iššūkius.“Kostios pelenai, jo mamos pageidavimu, išbarstyti skirtingose pasaulio vietose. Dalelė jų atkeliavo ir į Lietuvą. Ieva organizuoja pelenų kelionę į Lietuvą, renka Kostios artimųjų ir draugų prisiminimus apie jį ir nutaria parengti platesnį pasakojimą.Autorė Ieva BalsiūnaitėRedaktorė Inga Janiulytė-TemporinBeno Gerdžiūno nuotrauka

Vasarą pailsėjome ir grįžtame su technologijų naujienomis. Susirašinėjimo programėlės Telegram vadovas Pavel Durovas buvo suimtas Prancūzijoje ir yra kaltinamas nebendradarbiavimu stabdant per programėlę vykstančias nusikalstamas veiklas – narkotikų, ginklų prekybą ir kitas blogybes. Patobulėjo įvairūs dirbtinio intelekto modeliai – Jonas pasakoja apie Claude 3.5 Sonnet, Gemini 1.5 Pro, GPT 4o-mini, Llama 3.1 ir Grok 2. Lukas atkreipia dėmesį į didėjančias investicijas į DI infrastruktūrą ir su tuo kylančias energijos sunaudojimo ir ekologijos problemas. Prisimenam CrowdStrike programinės įrangos naujinį, po kurio vieną liepos dieną neveikė daugelis Windows kompiuterių.

Nors dažnai galvojama, kad vasaros metu mados pasaulyje tvyro ramybė, ši vasara buvo itin aktyvi. Lietuvoje pristatytos jaunosios kartos mados dizaino specialistų kolekcijos, bendrus renginius organizavo vietinėje rinkoje puikiai žinomi vardai, o aktyvesnis vartotojų susidomėjimas lokalia kūryba paskatino ne vieno naujo produkto pasirodymą. Užsienyje naujienų taip pat netrūko, mat apžvalgininkai kalbėjo apie nuolat besikeičiančius garsių mados namų dizainerius, o itin daug dėmesio skyrė Kamalos Harris įvaizdžiui.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar laboratorijoje auginama mėsa gali pakeisti įprastą mėsą, kaip teisingai skaityti maisto produktų etiketes?Rugsėjo 29-ąją – spalio 4-ą dienomsi Palangoje vyks Senjorų savaitė. LRT šį mėnesį taip pat girdėsite daugiau temų skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Laidoje tam dėmesio skirsime pirmadieniais. Ir šiandien apie ilgėjančią gyvenimo trukmę Lietuvoje ir ką Lietuvoje reikėtų vadinti senjoru, vyresniu žmogumi, senoliu, amžėjančiu žmogumi ir panašiai.Vasarą daug naujo turinio pristatęs LRT RADIJAS į naują rudens sezoną žengia su grįžtančiomis klausytojų pamėgtomis laidomis bei aktualiomis naujienomis. Didžiausią radijo profesionalų komandą subūręs radijas plačiai nušvies ir aktyvų politinį sezoną.Bibliotekos kultūrinio darbo organizatorė ir ūkininkė - taip galima pristatyti dar vieną laidos „10-12“ pašnekovę, Eleną Baronienę iš Rokiškio rajono, Pandėlio. Darbšti jos šeima augina limuzinų veislės galvijus.Ved. Rūta Kupetytė

Link sezono pabaigos (pagal kalendorių) – saulėtos dienos tęsiasi su muzika, kuri neleis gėlių vaikų, taikos ir meilės vasarai pradingti – 7-8 dešimtmečių psichodelinis rokas, folkas ir kiek džiazroko, ne tik britų, taip pat amerikiečių, Vokietijos, Lietuvos ir Azijos šalių ansambliai bei dainų autoriai-atlikėjai užpildys grojaraštį.Ved. Lukas Devita

Kas ir saules asaras? Šo un citas šī gada vasarīgākās mīklas Greizajos ratos min Jaunjelgavas folkloras kopas "Lauce" dziedātājas: Gundega Gruberte, Ināra Pumpase, Zane Dobroštana, Eva Ieviņa un kopas vadītāja Iveta Ieviņa. Vasarīgāko mīklu kategorijā izvirzītas mīklas, kuras sacerējuši: Adrians Valcis, Veronika Dagijeva, Artūrs Puriņš, Rūdolfs Otomers, Valts Markovs, Marta Laumane, Alīna Arāja, Artjoms Popovs, Ausma Čavarte, Jānis Vaivods, Sandris Grasis, Lote Loreta Podgaiska, Kristīne Maka, Ieva Vaivode, Tīna Tillere, Mārtiņš Prikulis un Dārta Buivida.  

Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vasarą Alytaus šilumos tinklai atliko šilumos trasų patikrą. Kaip sekėsi darbai bei ką duos Alytuje pradėjusi veikti nauja kogeneracinė elektrinė kalbėjomės su Alytaus šilumos tinklų direktoriumi Mindaugu Nevardausku.

Vai un kā Latvija varētu kļūt par tūristu iecienītāku galamērķi vasarā? Statistika uzrāda pozitīvas tendences, tomēr kā veicinām vai bremzējam tūrisma attīstību Latvijā? Raidījumā Kā labāk dzīvo vērtē Latvijas investīciju un attīstības aģentūras Tūrisma departamenta direktore Inese Šīrava un "BalticTravelnews.com" direktors Aivars Mackevičs. Ierakstā uzklausām Biznesa augstskolas "Turība" asociēto profesoru Ēriku Lingebērziņu.

Šią savaitę įvairiose Lietuvos vietose kilo gaisrai butuose, degė namai. Neišvengta ir tragiškų pasekmių. Dėl kokių priežasčių kyla gaisrai vasaros laikotarpiu?Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ukrainietė, teigdama, kad transporto priemonėm prekiaujanti įmonė pardavė jai automobilį su gedimais, apie kuriuos iš anksto neįspėjo. Į moters prašymus grąžinti pinigus arba sutaisyti automobilį, įmonė nereaguoja. Pasak teisininkų, pastaruoju metu sukčiavimų parduodant automobilius padaugėjo.Ketvirtą kartą vykstantis projektas „Šaknys“ šiemet subūrė ne tik JAV lietuvius, bet ir lietuvius iš Lietuvos bei Punsko krašto Lenkijoje. Nuo rugpjūčio 12 iki 18 dienos projekto dalyviai susirinko Pensilvanijoje, kur planuoja sutvarkyti bent dešimt lietuvių kapinių. Projektas „Šaknys“ siekia ne tik išsaugoti lietuvių emigrantų paveldą, bet ir aktyviai dokumentuoti migrantų ir jų šeimų istorijasŠiandien Ignalinos rajone vyksta Medkopio pabaigos festivalis „Pagauk spiečių“. Koks buvo medaus sezonas šiais metais?Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto įrankius, kuriais galima bendrauti su jau mirusio žmogaus skaitmeniniu antrininku. Psichologai atkreipia dėmesį, kad technologija, sukurianti bendravimo su mirusiuoju iliuziją, gali būti žalinga žmonių psichikai.Visagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje pirmą kartą surengta jūrinė stovykla nuo pajūrio nutolusių regionų moksleiviams, kurios tikslas – populiarinti jūrines profesijas bei didinti jų prestižą ir supažindinti moksleivius su jūrine bendruomene, jos gyvenimu.Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena jų – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra ir Baltijos jūros regione, o ypač - karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie dvidešimt laipsnių. Kokia tai liga bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams?Dažna ugdymo įstaiga, siekdama visuomenei pristatyti savo veiklą, turi susikūrusi paskyras socialiniuose tinkluose, o mokytojai – dar ir atskiras grupes, pokalbių kanalus, kur greitai ir patogiai komunikuoja su mokiniais ir jų tėvais. Neretai šitaip socialiniuose tinkluose atsiduria ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką vaikai veikia grupėje ar klasėje, ką patyrė edukacijų, ekskursijų, įvairių švenčių metu. Ar toks vaikų nuotraukų publikavimas visuomet yra teisėtas?Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.Ved. Paulius Selezniovas

Vasara mūs vēl lutinās kādu laiku, bet tad atkal nāksies meklēt siltumu. Kā sagatavoties apkures sezonai un ko vajadzētu izdarīt, vēl pirms sākuši pūst aukstie ziemas vēji, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Raidījuma viesi skursteņslauķis Māris Bambis un Valsts ugunsdzēsības un glābšanas dienesta Ugunsdrošības un civilās aizsardzības pārvaldes priekšnieks Dzintars Lagzdiņš.

Kiekviena vasara atneša naujų poilsio madų: galbūt atradome naują kryptį, o gal viskas beprotiškai pabrango. Kuo džiugina ir liūdina šis sezonas?Taip pat, kaip gynybos pramonė reaguoja į pažadus jai skirti daugiau pinigų?Ir ar tikrai dirbtinis intelektas padeda išmaitinti pasaulį?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Policijos pareigūnai skaičiuoja išaugusius sukčiavimo atvejus. Vasarą itin dažnai sulaukiama kreipimosi, kai nusiperkami netikri bilietai į renginius. Anot pareigūnų, suaktyvėję ir „Google” darbuotojais apsimetančių sukčių skambučiai. Kibernetinio saugumo ekspertai kaip grėsmę įvardija ir dirbtinio intelekto atkuriamą balsą.Pokalbis su įdėmiai įvykius už Atlanto sekančiu ir analizuojančiu komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Europos Sąjungos Tarybos priimtos naujos darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės įsigalios 2026 metais, pagal jas įmonės turės dalytis informacija apie atlyginimus ir imtis veiksmų, jei moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis įmonėje viršytų 5 proc. Ar jums svarbu žinoti, kiek uždirba tokį patį darbą dirbantis kolega?Nuo liepos 23 d. kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės. Tai reiškia, kad gyventojams, turintiems iki šių metų m. sausio 1 d. išduotas asmens tapatybės korteles, teko arba dar teks gamintis naujas. Nuo šiandien senojo pavyzdžio kortelės nebeveikia.Olimpiečių cikle - Paryžiaus debiutui besiruošianti trišuolininkė Dovilė Kilty. Po sunkaus kelio iki žaidynių, lengvaatletė sieks jose garbingai atstovauti savo šaliai.Ved. Liuda Kudinova

Spaudos apžvalga.Mažas žingsnelis žmogui, didelis šuolis žmonijai – ši garsi frazė lydi bene ryškiausią Žemės gyventojų pasiekimą kosmose. Prieš 55-erius metus, 1969-ųjų liepos 20-ąją, žmonės pirmąkart išsilaipino Mėnulyje. Nuo to laiko misijų į Žemės palydovą vykdyta gana nedaug, tačiau pasaulis ruošiasi naujam etapui – artimiausiais metais vėl išsiųsti žmones į Mėnulį.Knygų apžvalga.Univermagai, kultūros centrai ir kiti XX a. perlai – kokia ateitis jų laukia? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto bendruomenė organizavo kūrybinį projektą moksleiviams „Netobulas Modernizmas“.Liepą kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų laidų ar sporto transliacijų. Į Šiaulius sugrįžo žodžio ir muzikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“. Ketvirtasis festivalis meno mylėtojus suburs keliose skirtingose erdvėse prie vandens.Skulptūros ir vitražo centras kviečia į jau šeštąjį Meno festivalį! Festivalio programoje lankytojų lauks atviros centro rezidentų studijos, parodos, ekskursijos, įvairūs meniniai užsiėmimai bei muzikos scena su gyvais pasirodymais.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ – nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.Kaip rodo naujausia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ataskaita, per praėjusį pusmetį daugiausia – net 41 proc. – kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje įvyko, programišiams pavogus naršyklėse išsaugotus interneto vartotojų prisijungimo duomenis. Kaip nuo jų apsisaugoti?Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Vis dėlto, jų naudojimas reikalauja priežiūros, kuri ne tik padeda išvengti gedimų, bet ir užtikrina švarų orą patalpose, sumažindama alergijų bei kvėpavimo takų ligų riziką. Pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Algimantu Balčiumi.LRT faktai rubrika. Galbūt ir jūs savo socialinių tinklų sraute pastebėjote reklamas, siūlančiais nemokamai pasimokyti Vilniaus universiteto kursuose. Tačiau tai – apgavikai, o universitetas sako, kad tokio sukčių bandymo greičiausiai dar nėra pasitaikę. Apie tai – Jurgos Bakaitės reportažas.Vis išgirstame žmonių, kurie pasitaikius progai grįžta ten, kur buvo įsikūrę protėviai. Taip nutiko Margaritai Pusčienei, kuri su vyru Gyčiu daug laiko leidžia senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime. Arvydo Urbos reportažas.Ved. Darius Matas

Vasarą gausu nemokamų kultūros renginių, o kai kurie festivaliai nutaria bilietus pardavinėti tik į dalį savo programos. Kokį poveikį tokie renginių organizatorių sprendimai daro visam kultūros laukui? Kaip nemokamų renginių gausa formuoja kultūros renginių lankytojų įpročius?„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.Į europietiško kino atostogas skirtinguose Lietuvos miestuose kviečia „Scanoramos vasara“.Šilalėje prasidėjo penkias dienas truksianti kasmetinė stovykla „Etnokultūrinės kūrybinės dirbtuvės“. Ką jaunimui suteikia etnokultūrinė stovykla Šilalėje?Lyčių lygybės ekspertė, viena iš organizacijos „Ribologija“, dirbančios su seksualinio smurto prevencija, įkūrėjų Rugilė Butkevičiūtė tvirtina, kad jos darbas – geriausias pasaulyje. Kokia yra nematoma geriausio darbo pasaulyje pusė? Kaip visą savo profesinį gyvenimą nepelno siekiančios organizacijoms paskyrusi specialistė vertina nevyriausybinio sektoriaus galimybes pasiekti realių pokyčių socialinės rūpybos srityje? Kokias asmenines kovas, nuolatos padėdama kovoti kitoms moterims, ji pati dar turi laimėti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vasarą keliaujant gamtoje galima sutikti įvairių nuodingų roplių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis su jais. Herpatologas Gerardas Paškevičius, žinomas kaip „Džiunglių žmogus“, primena, kad angis - vienintelis nuodingas roplys Lietuvoje, tačiau dažniausiai jos nuodai nėra mirtini sveikiems suaugusiems žmonėms, o žaltys - nekenksmingas roplys, dažnai sutinkamas vandens telkiniuose. Jis gali plaukti ežeruose ir nesukelia pavojaus žmonėms.Ką moka, ką sugeba paprastos varnos? Ar čiurliai jau skelbia vasaros vidury? Gandrai pakelėje ir kregždutės balkone – paukščiams reikia mūsų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir galimus sprendimus ūkiuose.Upių turizmas – neatrasta perspektyva Kalvarijos savivaldybėje. Vietos gyventojai dar tik atranda Sūduvos lygumas vagojančią Šešupę, o jos krantuose - daug potencialo turinčios infrastruktūros. Apie upių turizmą Kalvarijos savivaldybėje pasakoja baidarių nuomos įmonės įkūrėjas Darius Blėdis.Didžiojoje Britanijoje ūkininkams nemalonumus kelia 2009 metais saloje atkurta bebrų populiacija. Aplinkosaugos specialistai siūlo gyvūnus iš derlingų žemių iškeldinti ir apgyvendinti specialiuose rezervatuose, kurie skatina ir ekoturizmą.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

FM99 studijoje vieši Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, projekto vadovė Aurelija Sukadelskaitė ir direktorė Vida Grišmanauskienė.

Lietuvos nacionalinis muziejus kreipiasi į reivo bendruomenę ir prašo paskolinti eksponatų, kurie papildytų būsimą parodą apie reivo kultūrą ir istoriją Lietuvoje. Laukiama įvairiausių eksponatų – nuo garso technikos, drabužių, aksesuarų, vaizdo medžiagos iki atsiminimų, atskleidžiančių reivo patirtį.„Kol egzistuoja „Sodra“ ir pensija, aš pinigų čia nerinksiu,“ – taip sako Naujuosiuose Valkininkuose esančios „Menų skalbyklos“ savininkas Vytautas Česnys. Anksčiau savo medienos verslą turėjęs vyras sostinę buvo priverstas keisti į tėviškę, o „biznio reikalus“ – į meno pasaulį, nes buvusios vaikų ligoninės skalbyklos pastate jis organizuoja įvairias parodas. Apie tai, kodėl teko viską gyvenime keisti, bei kodėl „Menų skalbykla“ neneša jokio pelno.Apie tai, kaip vasarą kuo mažiau praleisti laiko virtuvėje ir ką daryti užklupus netikėtiems svečiams, - pokalbis su virtuvės šefu Alfu Ivanausku.„Labai prašau Jūsų, jaunimo, negyventi tik šia diena. Pabandykite paplanuoti, ką mes paliksime savo vaikams ir ką jie galvos apie mus“, - sako šimtametes lietuviškas tradicijas puoselėjantis žinomas amatininkas, vienas kaimo turizmo Lietuvoje kūrėjų Valdas Gaidelis. Gražiajame Ginučių kaime turizmo sodybą ir parduotuvę turintis Valdas apgailestauja, kad kaimo turizmas nuėjo ne tuo keliu, kokiu jis įsivaizdavo. Jam per daug modernumo, per daug krištolo, tarp kurių tikrojo lietuviško kaimo tiesiog nebelieka.

Įsivyravus šiltiems orams, susidaro palankios sąlygos bakterijoms, esančioms maiste, sparčiai daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Kaip jų išvengti – ekspertės patarimai.Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia sulaukusi apie 400 vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti per beta.lt ir grupinis.lt pirktais įvairių paslaugų kuponais, įmonei „Beta Media“ paskelbus apie bankrotą. Žmonių patirti nuostoliai siekia nuo 20 eurų iki 2 tūkst. eurų. Ką daryti nukentėjus?Europos Komisija pasekė JAV pavyzdžiu ir padidino importo tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Pekinas jau grūmoja atsaku, o ekspertai užsimena apie galimo prekybos karo užuomazgas.Tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Šiandien Justė Luščinskytė kviečia susipažinti su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.Ved. Karolina Panto

Kam noteikti jābūt vasaras laikā mājas aptieciņā, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Kā savu mājas aptieciņu sagatavot vasaras sezonai un uzturēt kārtīgu, drošu un pieejamu nepieciešamības gadījumos? Skaidro Latvijas Farmaceitu biedrības Ētikas komisijas vadītāja, farmaceite Sigita Čulkstena un farmaceite, uzņēmuma "Grindeks" psiholeptijas un onkoloģijas produktu mārketinga stratēģijas vadītāja Nellija Majore-Stonāne. Daži farmaceitu ieteikumi, kam vajadzētu būt mājas aptieciņā vasarā: Vasarā mājas aptieciņā noteikti jābūt saules aizsargkrēmam, kas arī regulāri jāatjauno uz ādas, lai pasargātu sevi no saules vai karstumdūriena. Tāpat vasarā ieteicami pantenolu saturoši krēmi vai putas, ja ir apdegums. Ziede būs par smagu. Šāds krēms vai putas būtu arī pamatlieta, kam jābūt mājas aptieciņā visu gadu, jo tas var palīdzēt arī sadzīvisku apdegumu gadījumā, applaucējoties ar karstu ūdeni vai nejauši apdedzinoties, darbojoties pie plīts. Vasarā pa rokai jābūt zālēm, ko lieto ikdienā, īpaši cilvēkiem ar sirds slimībām, kā arī migrēnas slimnieki daudz vairāk pakļauti saules ietekmei. Vasarā aptieciņā vēlams būt gēlam vai krēmam pret kukaiņu kodumiem, kas mazina uzpampumu, niezi. Ieteicamas arī pretalerģijas zāles, kas mazina reakciju pēc, piemēram, bites vai lapsenes koduma. Pārsienamiem materiāliem ir jābūt katrā mājas aptieciņā. Tie arī jāņem līdzi, dodoties izbraucienos pie dabas. Tāpat jābūt līdzekļiem brūču tīrīšanai, dezinfekcijai. Katrā aptieciņā jābūt arī ērču pincetei. Jo nevajag nemaz iet mežā, lai iegūtu ērci. Tāpat bērniem vajadzētu lietot līdzekļus, kas atbaida odus un ērces. Braucot ceļojumos, ieteicams ņemt līdzi gēlu pret sasitumiem, nobrāzumiem. Arī minimālā daudzumā pretsāpju līdzekļiem un līdzekļiem pret temperatūru jābūt mājas aptieciņā. Protams, arī termometram, lai varētu uzzināt, vai temperatūra ir paaugstināta. Vasarā mājas aptieciņā ieteicams glabāt aktīvo ogli vai jebkuru citu absorbentu. Ja šo līdzekli lieto, jāatceras, ka citas zāles jādzer ar vismaz pāris stundu intervālu. Runājot par mājas aptieciņu karstā laikā, jāatceras par tās atrašanās vietu. Visas zāles vislabāk turēt sausā, vēsā un tumšā vietā. Protams, bērniem nepieejamā vietā! Vēlams arī ik pa laikam pārskatīt aptieciņas saturu, lai tur nebūtu medikamenti, kam beidzies derīguma termiņš. Jāatceras, ka daļa medikamentu jāglabā ledusskapī. Vēl speciālistes atgādina, ka karstā laikā jābūt pieejamam ūdenim, kas daudz jālieto! Tāpat, ja gadās karstu ūdeni uzliet, vislabāk skarto vietu dzesēt ar aukstu ūdens strūklu. Varbūt nemaz nevajadzēs lietot krēmu vai putas.  

Agnė ir Jonas Bunevičiai sukūrė nedidelį šeimos verslą „Pramogų takais“, kurio misija - parodyti, kad laisvalaikis, įvairios šventės gali būti kitokios: aktyvios, emocingos, juokingos, suartinančios draugus ir šeimą, o svarbiausia – įsimintinos!

FM99 studijoje vieši Rima Kisielienė - Užimtumo tarnybos Alytaus „Karjero“ veiklinimo koordinatorė. Su viešnia kalbame apie vasaros darbus, kuriuos gali dirbti jaunimas nuo 14 metų.

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Alytuje vyks paskutinę šio pavasario savaitę ir kokiais renginiais pasveikinsime vasarą!

Gegužės 31 d. Alytaus Rotušės aikštėje žygiuokime į vasarą basomis ir su muzika - grojant "Mažajam Kybartų orkestrui" - Jus kviečia ir miestui šventę dovanoja Alytaus Rotary klubas drauge su "Pokyčių ambasada"! Apie tai FM99 kalbame su Klementina Gruzdiene ir Karoliu Aleknavičiumi.

Muusikaline tervitus Cyrillus Kreegi nimelisest Haapsalu muusikakoolist.

La palabra propuesta para esta semana, vasar, nos la han sugerido en varias ocasiones. La última fue una escuchante de Córdoba, a la que le recuerda la cocina rural de su infancia. Y es que según el diccionario académico, es un «Estante de fábrica u otra materia que, especialmente en las cocinas y despensas, sirve para poner la vajilla». Con la tarea de esta semana resuelta, nos ponemos manos a la obra con la de las próximas: ¿cuándo fue la última vez oíste o pronunciaste el verbo albardar?Escuchar audio

Grupė „Ministerija“ - tai jau keletų metų alternatyvų roką kartu grojanti ketveriukė iš Klaipėdos. Jie aktyvūs, pozityvūs ir tikrai drąsus, nes juk reikia nemažai drąsos pasivadinti „Ministerija“, ypač dar vis mokantis mokykloje!Vasarį grupė pristatė debiutinį albumą „Paskendęs Cirke“.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Stāsta muzikoloģe, Mākslas zinātņu doktore Lolita Fūrmane Vien aptuveni simts metru no Nacionālā Mākslas muzeja ēkas, Skolas ielā 3, atrodas četrstāvu mūra nams ar romantizētu vēsturisko stilu elementiem. Šo ēku, kur tagad izvietojusies Latvijas Ārstu biedrība, 1905. gadā Rīgas arhitekts Augusts Reinbergs (1860–1908) uzcēla kā personisko īres namu. Paceļot skatienu, pret pagalmu vērstās fasādes augšmalā varam lasīt dzejas rindu no Frīdriha Šillera "Zvana dziesmas" (1799): "Arbeit ist des Bürgers Zierde" – jeb latviskā tulkojumā, "Darbs ir pilsoņa rota". Toties zemāk, virs viena no logiem sienā iekalta Ludviga van Bēthovena (1770–1827) mūzikas frāze. Vasarā šo nošu rindiņu parasti aizsedz pagalmā saplaukušais bērzs, taču vēstījums tik un tā paliek: tās ir pirmās četras taktis no Bēthovena dziesmas "Dieva gods" jeb oriģinālā sauktās "Die Ehre Gottes aus der Natur" ar 18. gadsimta vācu dzejnieka Kristiana Firhtegota Gellerta (1715–1769) tekstu. Ar ko tad šī dziesma ir bijusi tik svarīga nama būvētājam? Bēthovena sešas t.s. Gellerta dziesmas nāca klajā 1803. gadā, taču to pirmie uzmetumi radās vēl 18. gadsimta beigās, kad komponistam strauji pasliktinājās dzirde. Šajā izmisuma pilnajā laikā viņš iepazina Gellerta "Garīgas odas un dziesmas" (1757), kas bija jau ieguvušas rezonansi vācu sabiedrībā. Gellerta dzeja uzrunāja komponistu ar savu garīgo universālismu, kristīgās samierināšanās motīviem un vienlaikus cilvēka godbijību Dieva radītās pasaules priekšā: Tā debess izteic tā Mūžīgā spēku, Tās slavās viņa godu man'.[1] 19. gadsimta otrajā pusē dziesma kļuva populāra vīru dziedāšanas biedrībās. Tā ir skanējusi arī Baltijā: vācbaltiešu dziesmu svētkos Rīgā 1861. gadā un Rēvelē 1866. gadā, igauņu Pirmajos (1869), Otrajos (1879), Ceturtajos (1891) dziesmusvētkos Tērbatā, latviešu Pirmajos (1873) un Piektajos (1910) dziesmusvētkos – pēdējos virsdiriģenta Jāzepa Vītola vadībā, ar Alfrēdu Kalniņu pie ērģelēm. Vēl 1989. gadā dziesma tika iekļauta Sestajos Padomju Latvijas skolu jaunatnes dziesmu un deju svētkos – tiesa, šoreiz gan visai abstraktā pārdzejojumā ar nosaukumu "Himna dabai".[2] Vai Augusts Reinbergs, kurš cēla namu, būtu kādā veidā saistīts ar šo mūzikas vēstures daļu? Ir zināms, ka studējot Rīgas Politehnikumā, viņš tika uzņemts vācbaltiešu studentu korporācijā "Rubonia", bet korporācijās labprāt dziedāja. Taču iespējams, ka citētajai dziesmai ir gluži simboliska nozīme. Šillers un Bēthovens, nebūdami konkrētajā gadījumā viens ar otru tematiski saistīti, tomēr veido kādu jēgpilnu, mums visiem no "Odas priekam" atpazīstamu garatelpu. Droši vien nebūs mazsvarīgi arī piebilst, ka Reinberga sieva Agnese (dzim. Šrēdere, Schröder, 1864–1943), ar kuru viņš salaulājās arhitekta darba gados Pēterburgā, bija ievērojamās klavieru fabrikas C. M. Schröder īpašnieka meita.[3] 20. gadsimta sākumā tā bija lielākā klavierbūves firma Krievijas impērijā. Uzziņas avoti: [1] Krājums: "Pirmie Vispārīgi Latviešu dziedāšanas svētki" [..].  Rīga, 1873. [2] Krājums: "Padomju Latvijas skolu jaunatnes VI Dziesmu un deju svētki, 1989. Dziesmas zēnu koriem". Rīga, 1988. [3] Sk.: https://www.geni.com/people/August-Jacob-Reinberg/6000000011399662436

Pilar García Mouton analiza la palabra que sugirió la semana pasada: empentar, que significa empujar y se usa, sobre todo, en Andalucía, Aragón y Cuenca. Además, nos propone una nueva palabra: vasar, que es un estante de fábrica u otra materia que, especialmente en las cocinas y despensas, sirve para poner la vajilla y que le propuso un escuchante de Ezcaray.Escuchar audio

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kuo ypatinga pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga perrašyta lengvai suprantama kalba?Vilniaus mažajame teatre šiandien pristatomas režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“.Šiaurės Lietuvos dailininkas Sigitas Prancuitis pristato pastarųjų dviejų dešimtmečių kūrybą parodoje „77“.Prieš pusantrų metų gaisro nusiaubtas Margionių klojimo teatras bendruomenės pastangomis jau baigiamas atstatyti.Praėjusį savaitgalį Abu Dabyje vyko UNESCO organizuota pasaulinė kultūrinio ir meninio ugdymo konferencija, kurioje patvirtintos naujosiss kultūrinio ir meninio ugdymo gairės.Kokia kino pradžioje buvo nebyliojo kino muzika?Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka visuomenei pristato mobiliąją biblioteką – bibliobusą.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota.. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename.Ved. Marius Eidukonis

Vasarā gara, bet ziemā īsa. Šo Artūra Puriņa un citu klausītāju atsūtītās mīklas Greizajos ratos min Jūrmalas bērnu muzikālās apvienība "Jautrās notis" dalībnieki Alīna Arāja, Loreta Lote Podgaiska, Paula Moskvina, Elīza Seile, Bono Tijs Seržans un muzikālie skolotāji: Dace Brikmane, Signe Bērziņa un Jānis Kravalis.

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas aptaria „Žalgirio” savaitę Eurolygoje, Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) burtus ir chaosą Lietuvos moterų čempionių komandoje. Tinklalaidės partneriai: – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/telev... – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. https://www.profitus.lt/ puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS-25   Paskutinės galimybės įsigyti šventinius dovanų rinkinius artimiesiems „BasketNews.lt” el. parduotuvėje! Užsukite https://shop.basketnews.lt/ pasižvalgyti idėjų Kalėdų dovanoms jūsų mylimiems tikriems krepšinio fanams!   Data jau aiški - BasketNews sąskrydis 2024 vyks birželio 15-16 d. Toks pat legendinis, tik dar geresnis! Šiemet BasketNews pliusai suskrenda į dar patogesnę vietą, sodybą “Varnupė“, kur galėsime dar stipriau pramogauti: https://basketne.ws/saskrydis2024   Temos: Konfliktas Berlyne ir „Žalgirio” sirgalių aktyvumas išvykose (0:00); Skirtingi pralaimėjimai ir įspūdis apie Edmondą Sumnerį (5:05); Įtampa Kaune ir aidas iš rūbinės (8:31); „Žalgiriui” siūlomas Andrea Trinchieri (14:32); Kodėl trumpa sutartis su Austinu Hollinsu? (20:52); „Wolves” savaitė -59 taškai (25:42); Kas džiūgauja dėl KMT burtų (28:18); Ąžuolo Tubelio efektas „Neptūnui” (34:23); Vasarą laukiantis „Žalgirio” sprendimas (39:02); Absurdas Vilniaus „Kibirkštyje” (45:05); Paini Žydrūno Ilgausko istorija (56:44); BasketNews dovanos (1:02:07); Vau sąskrydis (1:04:12).

Vėl Tie Patys #160 apie pergalę prieš JAV, „mano vasarą“ ir Kolumbiją by Negyvas Eteris

Trečiąjį sezoną pradedame apžvelgdami svarbesnius vasaros įvykius. Nors dviejų milijardierių kova neįvyko, jų socialiniai tinklai vienas kitą kandžioja – Instagram pristatė Twitter konkurentą „Threads“, o pats Twitter dabar vadinasi X. Taip pat: DeepMind kuria asmeninio gyvenimo patarėją; Taivano TSMC statys lustų gamyklą Vokietijoje; Nvidia akcijos aukščiau stogo; lūkesčiai dėl naujo kambario temperatūros superlaidininko LK-99, deja, žemiau grindų.

Kodėl Vilniaus padangėje vis mažiau matyti oro balionų? Šią vasarą įsigaliojęs naujas reglamentas dėl skrydžių saugumo riboja oreivių veiklą, Susisiekimo ministerija žada koreguoti numatytas taisykles artimiausiu metu.Tradiciškai penktadieniais tokiu metu apžvelgiame orus išsamiau - ko tikėtis savaitgalį.Ar pavyksta išvengti grynųjų šiandien kasdienybėje? Bankomatų tenka paieškoti, o atsiskaityti kortele ne visur dar galima – pasirūpiname grynaisiais, galimybių yra ar pavyksta išsisukti be jų?Ledo šokėjos Margaritos Drobiazko pilietybės klausimas vėl paaštrino diskusijas apie pilietybės suteikimo ir atėmimo galimybes. Vidaus reikalų ministerija, surinkusi visą reikiamą informaciją kreipsis į Pilietybės reikalų komisiją, jog ši pateiktų savo rekomendaciją dėl pilietybės atėmimo iš ledo šokėjos Kokios yra pilietybės suteikimo ir atėmimo galimybės ir kaip keičia geopolitinė situacija ją? Kalbamės su profesoriumi Dainiumi Žalimu.Ved. Gabija Narušytė

Karstā laikā mūs vairāk velk uz atpūtu nevis aktīvu darbošanos, bet dārzkopjiem vasarā paslinkot īsti nesanāks. Par jūlija dārza darbiem saruna raidījumā. Kā rūpēties par augiem, raidījumā Kā labāk dzīvot stāsta Jāņa Aldermaņa dārzkopības direktore, bioloģijas zinātņu doktore Vija Rožukalne un dārzkope, kokaudzētavas "Dzērves"saimniece Maruta Kaminska. Pirms doties uz Dziesmu un deju svētkiem, augus mājās vajadzētu kārtīgi salaistīt un pēc tam samulčēt. Tad dārzs pārdzīvos, kamēr saimnieki būs Rīgā svētkos. Vasara ar karstumu ir daudz ko sasteigusi, zied puķes un augi, kas to parasti dara apmēram jūlija beigās. Šobrīd nevajadzētu neko stādīt un pārstādīt, bet jebkurš stāds, kas iestādīts pavasarī noteikti jālaista, kā arī jāseko līdzi un jālasa nost kaitēkļi.  

Vasarā strauji pieaug dzērienu iepakojuma depozīta sistēmas noslodze, bet daļa no tā, kam vajadzētu nonākt taras automātos, joprojām tiek izmests sadzīves atkritumu konteineros. Kāpēc tā, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Analizē Depozīta iepakojuma operatora valdes priekšsēdētājs Miks Stūrītis, "Lidl" Korporatīvās atbildības vadītāja Antra Birzule, "Rimi Latvia" sabiedrisko attiecību vadītāja Inga Bite. Sazināmies ar Latvijas alkohola nozares asociācijas izpilddirektoru Dāvi Vītolu un tirdzniecības tīkla "Citro"pārstāvi Imantu Kelmeru.  

Prasidėjus vasarai gerokai daugiau žmonių valgo šaltibarščius. Restoranų ir kavinių savininkai sako, kad poreikis toks didelis, jog kartais jų pagaminti ir nebespėja.Lietuvos gyventojai dažniausiai perka juodus, baltus ir pilkus automobilius. Bet prekybininkams lengviausia parduoti žalios spalvos automobilius, o sunkiausia – geltonos.Seimas atmetė siūlymą pagalbinį apvaisinimą leisti nesusituokusioms poroms. Kaip tai vertina LRT RADIJO klausytojai?Atidaroma Vilniaus universiteto Idėjų observatorija – mokslo komunikacijos, edukacijų ir laisvalaikio erdvė. Idėjų observatorija telksis į įvairių mokslo sričių komunikacijos veiklas, įgyvendins mokslo ir meno sintezės projektus, lankytojus kvies atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.Ved. Edvardas Kubilius

Vasarą ne vienas žmogus užstrigo oro uoste dėl darbuotojų trūkumo, kurių nemažai buvo atleista pandemijos metu. Dabar artėjant žiemos šventėms, kai auga keliaujančiųjų skaičius, žmonių planus jaukia ir sniegas, ir streikai.Šiuo metu Lietuvoje ne vienas pajutęs peršalimo simptomus, karščiavimą keliauja į vaistinę, perka greitąjį COVID-19 ligą nustatantį testą. Ar nereikėtų analogiškų testų atlikti ir dėl gripo prieš keliaujant į polikliniką?Klausimas klausytojmas - kuo keliausite per šventes: savo automobiliu, traukiniu, autobusu. Ar jau įsigijote bilietą?Aplinkosaugininkai džiaugiasi šiemet aptikę mažiau pažeidimų autoservisuose nei pernai. Automobilius tvarkantys specialistai sako, kad taršos problemos sprendžiamos neefektyviai.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suskaičiavo, kad per ketverius metus mokytojų padėjėjų skaičius išaugo dvigubai. Jų poreikis dar augs, kai nuo 2024 m. visos mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Švietimo ekspertai teigia, kad dabar trijų šimtų eurų atlygį už pusę etato gaunantis mokytojo padėjėjas yra gėda Lietuvai.Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, medienos kainos vidutiniškai krito 10 procentų ir prognozuoja, kad kitais metais kainos dar labiau mažės. Prekybininkai sako, kad medienos paklausa sumažėjo, todėl kainų mažėjimas - natūralus, tačiau su tolimesnėmis prognozėmis prekybininkai atsargesni.Ved. Rūta Kupetytė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su LRT Radijo bendradarbe Italijoje Daiva Lapėnaite apie tai kas yra rinkimus šioje šalyje laimėjusi Giorgia Meloni?Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, partizanų naudoti prietaisai, simbolinės relikvijos, dokumentų slėptuvės ir kita – tai galima išvysti buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose naujoje parodoje „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“. Pokalbis su parodos kuratore, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniąja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Mums, ukrainiečiams, patys artimiausi yra lietuviai, lenkai ir britai – tai tie žmonės, kurie mums padeda iš visos širdies, kurie mums atiduoda viską tam, kad mes nugalėtume šiuos agresorius, o visas likęs pasaulis mus užjaučia sakydami, kad taip, mes jus palaikome, tačiau dalinamės tik trupinukais, bet mums to nepakanka. Aš galiu pasakyti, kad labai svarbų vaidmenį atliko mūsų vidinė jėga – kad mes susivienijome, karas mus suvienijo ir technika, kurią mums perduoda vakarai vaidina labai svarbų vaidmenį, todėl, kad ją turėdami mes naikiname priešo ginklus ir jie nebeturi, iš kur jos imti“, sako Ukrainos 35 jūros pėstininkų brigados žvalgybos padalinio štabo seržantas Ruslanas Pustovoitas.„Žinote, kad rusų kalboje „krovinys 200“ reiškia mirusįjį, žuvusį, o „kroviniu 500“ po vasaros, po mūsų aktyvaus darbo, po to, kai mes paskelbėme, kad į mus kreipėsi daugiau nei 500 kariškių, norinčių nutraukti kontraktus, „kroviniu 500“ pradėjo vadinti tuos, kurie atsisako dalyvauti kare ir nutraukia kontraktus. Vasarą, manau, ir ukrainiečiai, ir daugelis mąstančių Rusijos gyventojų suprato, kad gyvos jėgos dalyvauti kare praktiškai jau nėra. Dėl to Putinas buvo priverstas skelbti mobilizaciją, nes tuo metu kaip sakoma suprato, kad „kvailių jau nebėra“, sako fondo „Laisva Buriatija“ prezidentė Aleksandra Garmažapova.Ved. Agnė Skamarakaitė