Podcasts about vasar

Sportiskās aktivitātes ir labākās rūpes par sevi. Ko darīt vasarā un kā visefektīvāk izmantot šo gadalaiku sportojot, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Sportot aicina Sporta laboratorijas - FIMS sadarbības centra sporta medicīnā vadītāja Latvijas Sporta medicīnas asociācijas prezidente Sandra Rozenštoka, fiziskās izaugsmes treneris Roberts Radičuks un sertificēts ergoterapeits, fizisko aktivitāšu fiziologs, zinātņu doktors veselības un sporta zinātnēs Rūdolfs Cešeiko. Vasarā saule un gaismas terapija palīdz, lai izietu ārā, pastaigātu. Nav uzreiz jāvelk sporta tērps. Daba pasaka – nāciet un baudiet labumus! Jebkurš gadalaiks ir lielisks, lai atsāktu vai turpinātu fiziskās aktivitātes. Rūdolfs Cešeiko iesaka izvēlēties rīta cēlienu fiziskām aktivitātēm vasarā. "Līdz pulksten 11 varam drošāk veikt fiziskās aktivitātes, temperatūra ir patīkamāka un rīts dod savu dzestrumu. No pulksten 11 līdz apmēram sešiem vakarā temperatūra ir izteiktāka, kad būtu jāpavēro sevi un jāizvērtē spējas, cik intensīvi iesaistāmies mērķtiecīgās fiziskās aktivitātēs. Ja cilvēki izvēlas mērķtiecīgas fiziskās aktivitātes, padomāt, vai pa dienas vidu tas ir atbilstoši manam brīdim, pieredzei, veselībai," norāda Rūdolfs Cešeiko. Sandra Rozenštoka konkretizē, ka attiecībā uz skriešanu uzskata, ka augstāks risks ir, ja ir vairāk nekā +23 grādu. "No +23-28 grādu - ir paaugstināts risks skriešanai, ja ir virs +28 grādiem gaisa temperatūra, tas ir augsts risks dažādu slimību izpausmei, ja tādas cilvēkam ir, gan arī pārkaršanas risks. Uzskata, ka + 18-23 grādu ir temperatūra, kurā drošāk justies," skaidro Sandra Rozenštoka. Roberts Radičuks atzīst, ka vasarā saule uzliek lielāku slodzi, ja esmu aizelsies, tad jau augsta maksa ir par slodzi. Jāieklausās savās izjūtās. "Ļoti karsti laika apstākļi, tāpat kā auksti neļauj panākt labākus rezultātus, „uztrenēties”, ķermenis daudz enerģijas tērē dzesējoties," piebilst Sandra Rozenštoka. 7000 soļi vai 10000 soļi dienā? To nevajadzētu uzlikt kā mērķi, ka tas uzlabos veselību, nevajadzētu.  "Varam veikt 10000 soļus, bet jautājums, kādā veidā tos sasniedzam. Tā var būt ātrāka soļošana intervālu veidā, kur ir sirdsdarbības ritma izmaiņas. Ja tā ir vienkārši soļu savākšana ikdienā, veicot mājas darbus vai staigājot pa ofisu, tam efekts būs minimāls," skaidro Rūdolfs Cešeiko. "Slodzei ir jābūt trenējošai," atzīst Sandra Rozenštoka. Nepatīkamās onkoloģisko slimību diagnozes cilvēkiem liek mainīt dzīvesveidu un tas mudinājis arī ieviest regulāras fiziskās aktivitātes.  Rūdolfs Cešeiko norāda, ka, piemēram, ķīmijterapijas laikā, sievietei, kurai konstatēts krūts vēzis, lai arī pašsajūta dažādās izpausmēs pasliktinās, ir svarīgi saglabāt aktīvu dzīvesveidu. "Tas nenozīmē, ka ķīmijterapijas dienās vai dažas dienas pēc procedūras, kad jūt, ka procedūra vēl dara savu darbu, jūtamies slikti un noguruši, ja tas nav saistīts ar slinkumu, nespiežam un nevelkam par katru cenu ārā no gultas," norāda Rūdolfs Cešeiko. "Kad jūtam, ka enerģijas paliek vairāk, sākam mērķtiecīgi domāt par fiziskajām aktivitātēm. Piemēram, pastaigas 30 minūtes četras reizes nedēļā, iekļaut vieglākas intensitātes spēka vingrojumus, izmantojot vieglākas hantelītes. (..) Vislabākais variants ir sešu minūšu iesildīšanās likums, kad zinām, ka ir jāiziet ārā un jāpamēģina. Sešas minūtes vieglas intensitātes pastaiga istabā, vai dodoties ārā."

Mokslininkai tiria tūkstančių ar net milijonų metų senumo ledą, ieškodami užuominų apie besikeičiantį planetos klimatą. Tyrėjai juokauja, kad darbas kartais primena Indianos Džounso misiją.Arboristė Inga Gaidelytė Markevičienė papasakos apie tai, kad sodininkavimas yra ne tik laimės šaltinis, bet ir leidžia skanauti savo užsiaugintą derlių: uogas, daržoves. Šalia to, balkone karaliauja ir įvairios gėlės, vietą randa ir iš kelionių parsivežti augalai, akmenys.Lietuva – jūrinė valstybė. Tačiau ar tai – tik skambus šūkis, ar realus situacijos atspindys? Tam, kad vadintis jūrine valstybe, neužtenka tik geografinės padėties, sako specialistai. Tikra jūrinė valstybė turi turėti ir savo laivyną, ir savo jūrininkus. Ar ateityje jų nepritrūks?Klaipėdoje tęsiasi 66-oji Jūros šventė.Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos.Ved. Paulius Selezniovas

Kas zib ar pavadījumu? Šo Sandra Graša un citas šī sgada vasarīgākās mīklas Greizajos ratos min Latvijas sieviešu volejbola izlases spēlētājas Lāsma Ozola, Elīna Zvaigzne un Sindija Bože. Vasarīgāko mīklu kategorijā izvirzītās mīklas sacerējuši: Ulla Kļaviņa, Valters Vācietis, Matilde Būmeistere, Vija Āboliņa, Renārs Kečko, Dominiks Puriņš, Namejs Birznieks, Inita Zaharāne, Olivers Sirmais, Klāvs Kristaps Košins, Ieva Vaivode, Regnārs Lēperis, Rasa Sofija Grimma, Teodors Tauriņš, Raivis Bahšteins, Sandris Grasis, Evita un Arturs Kļaviņi.

Spaudos apžvalga.Kuo ypatinga jūrinė kultūra ir jos specifinis žargonas?Kauno fotografijos galerijoje veikia vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio paroda „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“.Muzika darbe – kada ji padeda susikaupti, o kada blaško?Skalvijos kino centre nuo šiandien rodoma filmų programa „Vieniši miestai, pasiklydę žmonės“.Visai neseniai iš spaustuvės iškeliavo knyga „Šyvio šokdinimo tradicija“. Kokių naujų faktų atskleidžia knygos autoriai?Italijos Kazertos karališkieji rūmai, sulaukę didelio pasipiktinimo, atšaukė Vladimirui Putinui artimo rusų dirigento Valerijaus Gergijevo koncertą.Kuršių mariose 13-ąjį kartą organizuojama tradicinių ir istorinių laivų regata „Burpilis“.Jūros šventės metu bus galima aplankyti parodą „Du kartus aplink pasaulį burlaiviu „Moshulu“, pasakojanti apie šešiolikmetį Vytautą Bagdanavičių, buriniu laivu apiplaukusį Žemės rutulį.Netoli Nidos ant vandens įsikūrė Augusto Serapino kūrinys „Sporto barža“.Ved. Marius Eidukonis

Rati jātaisa ziemā, bet ragavas vasarā. Ar skursteņiem un apkures sistēmām ir līdzīgi - to apkope jāveic vasarā. Kā sagatavoties nākamajai apkures sezonai spriežam raidījumā Kā labāk dzīvot. Atgādina skursteņslauķis Māris Bambis un Valsts ugunsdzēsības un glābšanas dienesta Ugunsdrošības uzraudzības pārvaldes priekšnieks Dzintars Lagzdiņš. Par apkures sezonu jādomā laicīgi. Šobrīd - vasaras vidū - ir labākais laiks veikt skursteņu un apkures sistēmu apkopi līdz nākamajai apkures sezonai. Latvijā ir ap 80 skursteņslauķu, reizēm klientam nākas ilgāk gaidīt, kamēr meistars nokļūst līdz viņam, nekā ir veicamā darba objektā. Viendzīvokļu privātmājas īpašnieki drīkst arī paši tīrīt savas mājas skursteņus.  "Ja viņi ir ir  profesionāļi un to var izdarīt paši un fiziski ir gatavi tam, viendzīvokļu privātmājas īpašnieki drīkst darīt to paši," norāda Māris Bambis. Dzintars Lagzdiņš apstiprina, ka to atļauj arī Ugunsdrošības noteikumi, ja to spēj darīt, ja nē, meklē palīdzību pie speciālistiem.  Pirms aicināt skursteņslauķi, Māris Bambis iesaka katram ēkas īpašniekam atiet no mājas tik tālu, lai būtu redzams skursteņa gals, un novērtēt, vai jau nav nobrucis, vai varbūt drīzumā var nobrukt, vai tur ir šķirbas, kas traucē skursteņa vilkmei. "Ja regulāri izmanto skursteņslauķa pakalpojumus, tad, aizejot uz objektu, skursteņslauķis par to brīdina laicīgi īpašnieku, ka būtu jāsakārto skursteni, lai nākamajā apkopes reizē skurstenis būtu tāds, lai vispār varētu tīrīt. Dažs mēdz būt tāds, ka labāk neaiztikt," atzīst Māris Bambis. Speciālista novērojums: kas regulāri veic skursteņu un apkures sistēmu apkopi, ir arī uzstādījuši dūmu detektorus mājā.  Jo slapjāka malka, jo skursteņi ātrāk aizaug. Malku pareizi gādāt vienu sezonu uz priekšu. Šī rudens apkures sezonā pareizi būtu kurināt ar pagājušā gādātu malku, kas ir izžuvusi. Jo cietāka koksne, jo lielāka temperatūra krāsnī. Tāda ir ozola vai bērza malka. Vītolam ir mīksta koksne, tas tikai dod daudz pelnu, bet ne siltumu. Bet arī tikai ar ozolu kurnāt nevajag, vajadzētu būs dažādu koku malkai. Vecas mēbeles nevajadzētu kurināt!

Vasarā tā vien gribas ļauties saules gaismai un siltumam, tomēr to vajadzētu darīt piesardzīgi. Kā rūpēties par ādu, lai saule nekaitētu un mēs neriskētu ar veselību, izzinām raidījumā Kā labāk dzīvot. Skaidro dermatologs Raimonds Karls un dermatoloģe, veneroloģe un Rīgas Stradiņa univeristātes lektore Alise Balcere. Ādas veselībai ir izšķiroši svarīgi laikus pamanīt izmaiņas un neuztvert “mazus plankumiņus” kā nieku. "Par saules ietekmi jāatgādina arī lietainās dienās, jo mums izveidojās paradoksāla uzvedība. Mēs esam izsalkuši pēc saules šajās lietainajās dienās, un kad pienāk tā saulainā diena, mēs bieži uzskatam, ka tā ir pēdējā šīs vasaras saulainā diena. Mēs redzam, ka cilvēks izmanto to kārtīgi un iegūst saules apdegumu," norāda Raimonds Karls. Dakteris atgādina, ka ir maldīgs uzskats, ka mums nav saules un tās pietrūkst, turklāt nevajag jau nemaz apzināti sauļoties, sales apdegumu var iegūt arī veicot ikdienas darbus ārā saulainā dienā. "Mums ir saule pietiekoši, lai mēs apdegtu. Kad esam apdeguši, tad esam tik tiešām lielu darvas karoti ielikuši tajā medus mucā, ko saucam par savu dzīves pieredzi," uzskata Raimonds Karls. Katru reizi, kad cilvēks iziet saulē, ādā notiek bioķīmiski procesi, kas ir pozitīvi, vērsti uz to, ka sāk veidoties vitamīns D.  "Kad šis laiks pārsniedz katram individuālo laiku, mums sāk veidoties saules apdegums. Notiek bioķīmiskie procesi, bet tie ir tādi, kuri spējīgi nākotnē izraisīt diemžēl tādas izmaiņas, kuras noveda pie ļaundabīgo audzēju rašanās," turpina Raimonds Karls. Cik bieži cilvēkiem vajadzētu apmeklēt dermatologu, lai pārbaudītu dzimumzīmes un dažādus veidojumus uz ādas? Visvienkāršākais - ja nekad neesat bijis, apmeklējiet vienu reizi, un dermatologs ieteiks, kā katram konkrētam cilvēkam jārīkojas turpmāk, atkarībā no tā, vai cilvēks ir vai nav riska grupā un izrunājot viņa dzīves paradumus. "Apskatoties, kas notiekās uz ādas, gan vizuāli, gan izmantojot ļoti vienkāršu diagnostikas tehniku, ārsts teiks - ar jums tikšanās ir tad, kad pamanāt kaut ko jaunu vai kas ir mainījies; jums būtu ieteikums reizi gadā vērsties pie ārsta; bet ar jums vēl pēc papildus izmeklējumiem ir jātiekas pēc trijiem mēnešiem, jo viens, otrs vai trešais veidojums ir jāapseko un jāsaprot, kas ar viņu notiek. Universāla algoritma nav, ir ļoti individuāli," skaidro Raimonds Karls. Raidījuma viesi arī skaidro, kā atšķirt nekaitīgas dzimumzīmes no potenciāli bīstamiem veidojumiem, kas ir “melnais gulbis” jeb melanoma, un kāpēc ādas vēža ārstēšana joprojām ir izaicinājums.

Susikurti daržą ar sodą galima ir biure. Štai viename Vilniaus centre, esančiame biure – tikras daržas. 13-ame aukšte puikiai dera ne tik žalumynai, aromatiniai augalai, bet ir daržovės.Vasarą į Kuršių Neriją plūstelėjus lankytojams, dalis jų pasigenda vietų automobiliams. Neatidžiai palikus automobilį, gali tekti susimokėti baudą. Kai kurie poilsiautojai kelia klausimą, kodėl iš vairuotojų reNkamos riNkliavos negalima įrengti tinkamesnės infrastruktūros?„Niekas manęs nebeįkalbės rengti trečio pilietybės referendumo“, - taip sako užvakar ketvirtai kadencijai perrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke. Pokalbis apie pilietybę, lietuviškumo puoselėjimą ir kitus viso pasaulio lietuviams svarbius klausimus.Minint 100-ąsias partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metines, jo sodyboje, Varėnos rajone, šiandien atidaromas krašto partizanų muziejus. Jo patalpoms specialiai atkurta autentiška Tigro sodybos klėtis, rūsyje įrengta garso instaliacija.Europai siekiant plėsti gynybos pajėgumus ir kosmose, ieškoma būdų, kaip paleisti daugiau orbitinių raketų iš žemyno. Akys krypsta į Šiaurę – du nedidelius Švedijos ir Norvegijos kosmodromus.Ved. Darius Matas

Joninių laužų poveikis oro kokybei. Rasų naktį Šiauliuose nušvis skulptūros. Kokias klaidas darome vasarą gamindami maistą? Kaip šienaujama žolė miestuose? Panevėžyje galima aplankyti buvusio Cukraus fabriko administracijos pastatą.Ved. Rūta Kupetytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vasarą kauniečiai kviečiami iškylauti prie upių. Šią idėją populiarina jau penktus metus skaičiuojantis projektas „Piešiame Nemuną“.Šeštą kartą Lietuvoje rengiamos Europos archeologijos dienos.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Maggie OʹFarrell romaną „Santuokos portretas“ ir Annie Lyons romaną „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“.Eišiškėse vyks X Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Auksinė Šalčios juosta“.Kokią kino prasmę karo kontekste mato kūrėjai? Pokalbis su režisiere Giedre Beinoriūte, grįžusia iš festivalio „Docudays UA“.Klaipėdos kūrėjai jau trečius metus atveria savo dirbtuves, kviesdami miestiečius patirti kūrybos kaitrą iš vidaus.Lietuvoje startuoja kylančių prodiuserių mokymų programą „Up!“.Vilnius virsta gyva meno galerija po atviru dangumi. Mieste vyks Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės dalis – interaktyvus Dailės festivalis.Festivalis „Koncertai Burmistrui“ Merkinėje pradeda jau trečiąjį sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Vieni atostogų metu prisižada atgauti fizines jėgas, kiti – dvasinę pusiausvyrą. O ką rinktis tiems, kurie per atostogas prisižada perskaityti naują knygą?Ved. Aidas Puklevičius.

Vasarą nuolat kyla audrų, be to, kaip atkreipia dėmesį specialistai, jos metai iš metų vis stiprėja. Kaip elgtis, kai gamtos stichijos pridaro nuostolių?Kaip „Z kartos“ atstovai mato save? Kodėl jiems dažnai tokia svarbi emocinės sveikatos tema? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė Milda Pivoriūtė atliko kokybinį tyrimą apie Z kartą.Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų žemaitukų.Kaune galima aplankyti archyvarų surengtą parodą, kurioje atsispindi Laisvės alėjos raida.Ved. Darius Matas

Prienų rajono kelių policijos grupės vyresnioji tyrėja Laima Laukaitytė ir kitos policijos ataskaitos atskleidžia, kokie įvykiai dominavo gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, ir kokių pavojų turi saugotis eismo dalyviai.

Laidoje vieši Adomas Koreniukas ir Giedrė Nalivaikaitė, kurie kartu yra duetas „Superkoloritas“, jų pačių žodžiais tariant, grojantis „kurortinę disko muziką“. Dabar duetas pristato albumą „Ritmo!“, įrašytą... žiemos metu Estijoje!Ved. Domantas Razauskas

Maijā par lietus trūkumu, šķiet, sūdzēties nevar, gluži pretēji, daudzviet ir pārmitrs, lai Kurzemes piekrasti lietavas ir skārušas mazāk. Lielākas vai mazākas reģionālas atšķirības Latvijā ir vienmēr, bet šoreiz stāsts par pavisam lokālām atšķirībām. Par to, kāpēc dažviet vasarā nogāž tā, ka viss pludo, bet dažu kilometru attālumā turpinās sausums. Šis temats ļoti jutīgs. Pat tāds kā ticības jautājums, jo bieži ir dzirdēts par vietām, kam lietus mākoņi met līkumu. Vēlme bija noskaidrot vietas Latvijā, kur lokālu apstākļu dēļ laiks būtiski atšķiras no tuvākās apkārtnes, tomēr beigās ar iedzīvotāju līdzdalību šis pamatā ir stāsts par vietām, kurām lietus un negaiss vasarā met līkumu. Toms Bricis arī aicināja sociālajos medijos cilvēkus viņam ziņot par vietām ar laikapstākļu anomālijām. Atsaucība bija patiesi liela, saņenti vairāk nekā 500 ziņojumu. No tiem vairāk nekā 90 % bija tieši par lietus mākoņu izvairīšanos no kādiem konkrētiem punktiem. Izrādījās, ka visa Latvija ir burtiski nosēta ar šādām vietām. Vairāk nekā 170, jo lielākās apdzīvotās vietas, Ventspils, Liepāja, Cēsis, Ogre, Rīga, Jēkabpils un vēl citas tika pieminētas vairākkārt. Vienīgā korelācija jeb saikne ar šo punktu izvietojumu, kas pamanāma, ir Latvijas apdzīvotības blīvums – jo mazāk ziņojumu ir no Vidzemes augstienes, Kurzemes pašiem dienvidiem un ziemeļiem, kā arī galējiem Latvijas austrumiem, Krievijas, Baltkrievijas pierobežas. Tā tas ir ar daudziem datiem, ja cilvēkus aicina ziņot. Cilvēki novēro, ka viņiem iet garām lietus un negaisa mākoņi visā Latvijā. Kā tas var būt? No visiem vairāk nekā 500 ziņojumiem bija tikai daži, kuros cilvēki saka, ka pie viņiem līst vairāk nekā citur. Bija arī dažas vietas, par ko cilvēki nebija vienisprātis - vieni teica, ka šai vietai lieti met līkumu, citi teica, ka - nē, tur līst bieži, piemēram, par Siguldu. Vienai daļai ziņojumu ir pamats un tie ir par Latvijas piekrasti. No ziņojumiem varēja uzzināt, ka gandrīz katram liepājniekam ir zināms, ka Liepājā līdz Jāņiem negaisa nav. Ja kāds mēģina tuvoties, tad vai nu jūra vai ezers to aiztur. Tā ir daļēja patiesība. Arī šogad Liepājā negaiss vēl nav bijis. Tiesa, ezers tur ir mazāk pie vainas, lietus mākoņi veidošanos bremzē tieši jūra. Un tas ir raksturīgi siltās pavasara vai vasaras sākumā dienās, jo sauszeme sasilst vairāk, piekrastē tādās dienās sākas dienas brīze, kad vējš sāk pūst no jūras puses un šis vējš ir vēss, tas ieplūst vairākus dažkārt pat 30 kilometrus no jūras un visā piekrastē tad debesis ir skaidras, kamēr iekšzemē veidojas mākoņi un līst. Līdzīga situācija ir Pāvilostā un Ventspilī, vienīgi Liepājā uz iekšzemes pus vēl ir arī ezers, kas liek domāt, ka šo procesu ietekmē tas, bet ezera ietekme ir nebūtiska, bieži pat nekāda, jo ezerā ūdens sasilst straujāk nekā jūrā. Lai kavētu negaisu un lietus mākoņu veidošanos, vajadzīga ļoti liela ūdenstilpe ar vēsu ūdeni. Un tieši tāpēc visa Latvijas piekraste ir saulainākais reģions Latvijā, jo pavasarī un vasaras sākumā aukstās jūras dēļ biežāk ir tādi apstākļi, kuros mākoņu veidošanās tiek bremzēta. Protams, ja nāk kaut kāda liela, plaša atmosfēras fronte pāri visai Baltijai, arī jūra tos mākoņus neizklīdinās.   Vēl arī stāsts par to, kāpēc tad, kad lidmašīnu svītras debesīs paliek garas un aizšvīkā visas debesis, laiks mainās? Tas  viens no jautājumiem, ko rosināja cilvēku atsūtītie komentāri par lietu. Tas ir viens no novērojumiem, kam ir fizikāls un meteoroloģisks pamats, tikai daļai cilvēku šķiet, ka tās ir tieši lidmašīnas, kas atnes lietu. Tā gan tas nav. Lidmašīnu izplūdes gāzu atstātas svītras debesīs ir gandrīz vienmēr, jautājums, cik tās ātri izgaist. Dažreiz ir īsa svītriņa, tā pazūd, citreiz gara, izplešas plata un ilgi saglabājas debesīs kopā ar citām, jaunām lidmašīnu atstātām svītrām. Un šo var pat gana labi prognozēt, skatoties meteoroloģiskajās kartēs vai satelītattēlos. Ja reģionam tuvojas siltā atsmosfēras fronte, kuras sākumā raksturīgi spalvu mākoņi, kas pakāpeniski aizsedz debesis, vēlāk slāņu mākoņi, debesis noklājas pelēkas un sākas ilga līņāšana. Tuvojoties šai atmosfēras frontei, gaisā palielinās mitrums. Jo gaiss ir mitrāks, jo lidmašīnas aste ilgstošāk saglabājas. Un tad, protams, arī vienā brīdī atnāk arī pati fronte ar visiem saviem lietus mākoņiem.

Radio Marija ir klausītāju veidots radio, kas nes Dieva Vārdu pasaulē. Radio Marija balss skan 24 stundas diennaktī. Šajos raidījumos klausītājiem kā saviem draugiem neatkarīgi no viņu reliģiskās pārliecības cenšamies sniegt Kristus Labo Vēsti – Evaņģēliju, skaidru katoliskās Baznīcas mācību. Cenšamies vairot lūgšanas pieredzi un sniegt iespēju ielūkoties visas cilvēces kultūras daudzveidībā. Radio Marija visā pasaulē darbojas uz brīvprātīgo kalpošanas pamata. Labprātīga savu talantu un laika ziedošana Dieva godam un jaunās evaņģelizācijas labā ir daļa no Radio Marija harizmas. Tā ir lieliska iespēja ikvienam īstenot savus talantus Evaņģēlija pasludināšanas darbā, piedzīvojot kalpošanas prieku. Ticam, ka Dievs īpaši lietos ikvienu cilvēku, kurš atsauksies šai kalpošanai, lai ar Radio Marija starpniecību paveiktu Latvijā lielas lietas. Radio Marija ir arī ģimene, kas vieno dažādu vecumu, dažādu konfesiju, dažādu sociālo slāņu cilvēkus, ļaujot katram būt iederīgam un sniegt savu pienesumu Dieva Vārda pasludināšanā, kā arī kopīgā lūgšanas pieredzē. "Patvērums Dievā 24 stundas diennaktī", - tā ir Radio Marija Latvija devīze. RML var uztvert Rīgā 97.3, Liepājā 97.1, Krāslavā 97.0, Valkā 93.2, kā arī ar [satelītuztvērēja palīdzību un interneta aplikācijās](http://www.rml.lv/klausies/).

Skonius jaučiame ne tik liežuvyje esančiais receptoriais, bet suvokiame ir smegenimis.Todėl mitybos pasirinkimus lemia ir miego trukmė be kokybė. Apie tai plačiau „Miego DNR“Jungtinių Valstijų pradėtas muitų karas atsilieps ir Klaipėdos uosto krovai, sako specialistai. Gali mažėti tiek įvežamų, tiek išvežamų prekių. Krovos kompanijų asociacija prašo Vyriausybės, kol situacija rinkose itin neapibrėžta, nepriimti sprendimų dėl mokesčių.Berlynas šią savaitę paskelbė, kad iš šalies išsiuntė didelį skaičių Rusijos agentų, Vokietijoje didėjant susirūpinimui dėl galimų Maskvos sabotažo veiksmų.Artėjant vasarai moksleiviai jau pradeda dairytis darbo, o verslininkai registruoja darbo vietas moksleiviams bei aiškinasi, kokius reikalavimus turi atitikti, jei nori įdarbinti nepilnametį. Kai kurios savivaldybės verslus skatina ir premijomis.Ved. Darius Matas

Apie moksleivių darbo galimybes vasarą laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame su veiklinimo koordinatore Rima Kisieliene iš Užimtumo tarnybos Alytaus „Karjero“.

Vasarā gaidāmi 13. Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētki. Pēc attālinātajiem Covid dziesmu svētkiem tā beidzot būs iespēja mazajiem māksliniekiem uzstāties atkal kopā. Kā šiem svētkiem gatavojas diasporas bērni? Un cik kuplā skaitā diasporas bērnu kolektīvi papildinās svētku dalībnieku rindas, interesējamies raidījumā Globālais latvietis 21. gadsimts. Sarunājas Aiga Vasiļevska, Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētku diasporas kolektīvu koordinatore, Aiga Ožehovska, Luksemburgas latviešu folkloras kopas "Mazās dzērves" vadītāja, Ilze Baranovska, Briseles latviešu dejotāju bērnu kolektīva vadītāja, un Ilze Atardo, Eiropas bērnu un jauniešu kora vadītāja.

Buvę Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenės vadai tikina, kad po Trumpo pareiškimų apie Ukrainą ir Zelenskį – Lietuvos saugumo situacija nesikeičia. Vilniuje vykstantis dešimtasis saugumo forumas apžvelgia regiono saugumo situaciją.Rygoje viešėjęs premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artimiausiu metu kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis ketina vykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Taip Ministras pirmininkas kalbėjo Europoje vykstant diskusijoms dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamų taikos derybų su Rusija, kuriose, kaip baiminasi žemyno sostinės, nedalyvaus nei Ukraina, nei Europos Sąjunga.Šaltuoju metų laiku intensyviau pradėjus šildyti namus, ypač padidėjo gaisrų rizika individualiuose namuose. Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti gaisrų šaltuoju metų laiku?LRT tarybai inicijavus visuomeninio transliuotojo turinio auditą, jos nariai šįvakar tai aptaria su LRT žurnalistais. Auditu tikrinama, kaip kurdami turinį žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų.Pagerbti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laureatai.Lietuvoje senjorai jau mokosi naudotis dirbtiniu intelektu ir pritaiko šią technologiją kasdieniame gyvenime, bet skaitmeninė atskirtis vis dar išlieka iššūkiu. Kokia senjorų ateitis technologijų pasaulyje?Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias temas savo knygoje “Šmėkla gerklėj” nagrinjėa airių rašytoja Doirean Ni Ghriofa?„The Rooster galerry“ atidaryta Luko Pavilionio ir Vasarės Kuprevičiūtės paroda „Namas“, kurioje įkūrtas trijų kambarių tapytojų butas.Vytauto Didžiojo universitete atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras.Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą.Trečią kartą LRT kartu partneriais pradeda akciją RADAROM.Kodėl vokalistams iš Tauragės taip puikiai sekasi muzikiniuose konkursuose?Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

Seimo audito komitetas šiandien kviečiasi įvairias institucijas, kur aiškinsis elektros tinklų pajėgumus, jų plėtojimą po to, kai įmonė „Teltonika“ paskelbė, kad dėl nesklandumų planuoja stabdyti grandioziniu vadinamą aukštųjų technologijų parką Liepkalnyje. Kokia situacija šiandien?Aktualus klausimas. Pirkėjai Lietuvos lentynose sako pastebintys prekių ant kurių informacija pateikiama rusų kalba, o importuotojo adresas yra Rusijoje. Štai, pavyzdžiui, Lidl parduotuvėje įsigijus advento kalendorių „Barbie“, ant kurio rusiškai pateikta informacija ir nurodytas importuotojo adresas Maskvoje, prekybos tinklas portalą LRT.LT tikina, kad prekė atvyko iš Indonezijos, o advento kalendorių išima iš prekybos. Kiek irkdami prekes kreipiate dėmesio, ar ji pagaminta Rusijoje ar ne?Liko mažiau nei savaitė sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau tą kol kas padarė mažiau nei pusė tokią prievolę turinčių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija įspėja, kad laiku nesumokėjusiems mokesčio bus skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu specialistai pastebi, kad sumokėti nekilnojamojo turto mokestį - nelengva užduotis, o dalis gyventojų skundžiasi, kad procesas painus ir sudėtingas.Austrija pranešė, kad stabdo visų sirų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimą ir nori deportuoti pabėgėlius atgal į Siriją, po to, kai islamistų vadovaujami sukilėliai įsiveržė į Damaską ir nuvertė prezidentą Basharą al Assadą. Prašymų nagrinėjimus sustabdė ir Vokietija, Švedija, Norvegija, Danija bei Prancūzija. Ekspertai pažymi, jog kol kas nėra aišku, kokios jėgos ateina į valdžią Sirijoje, o tai gali apsunkinti pabėgėlių išdavimą, be to, nerimaujama, kad valdžią Sirijoje perims radikalūs islamistai, kaip tai buvo Afganistane.Ved. Rūta Kupetytė

Arti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys.Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija bus atjungtos kitų metų vasarį. Tuo pačiu bus baigtas Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa. Rengiantis sinchronizavimui, Telšiuose įjungtas pirmasis „Litgrid“ sinchroninis kompensatorius.Per pirmąsias pusantros savaitės gynybos obligacijos pritraukė investuotojų paraiškų už kiek daugiau nei 4 su puse milijono eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo aktyvesni ir skolino daugiau už verslą, bei kitas organizacijas. Tuo metu gynybos fondui per daugiau nei tris savaites gyventojai paaukojo apie trisdešimt tūkstančių eurų. Ekonomistų vertinimu, ši suma yra maža ir rodo gana menką gyventojų norą prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.Rusijoje baigėsi BRICS šalių viršūnių susitikimas. Jame dalyvavo 36-ių pasaulio šalių vadovai, arba atstovai. Pasak ekspertų, tai rodo, kad Vakarų pasaulio pastangos izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje – nepavyko. Tuo metu Ukrainos žvalgyba skelbia, kad pirmieji Šiaurės Korėjos kariai, jau metami į frontą.Vilniuje iš garbaus amžiaus vyro sukčiai išviliojo 110 000 eurų. Tai vena didžiausių pinigų sumų, šiemet pasisavintų sukčių.Kodėėl traukiasi dalis rinkimų komisijų narių? Vyriausioji rinkimų komisija gavo Deltuvos pietinės rinkimų apygardos komisijos pirmininkės ir dar kelių apylinkių pirmininkų atsistatydinimo prašymus.Lietuvos jūrų muziejuje - neįprasti ir nelaukti lankytojai. Pirmą kartą istorijoje į muziejaus biologų rankas rudenį pateko nusilpęs pilkojo ruonio jauniklis. Įprastai jų antplūdžio sulaukiama vėlyvą pavasarį. Specialistai atviri - nors ruonių populiacija pastaraisiais metais auga, dėl prastos Baltijos jūros ekologinės būklės daugėja ir problemų, nes maisto visiems jaunikliams jūroje - trūksta.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vasarį žurnalistė Ieva Balsiūnaitė parengė radijo dokumentiką apie du jaunus Ukrainos karius, kurių kova dėl savo šalies prasidėjo, kai jie prisijungė prie Euromaidano protestų. Vienam jų, Kostiai, tuomet buvo tik 13-a.Liepos pabaigoje Ievą pasiekė žinia, kad Kostia žuvo. Jam buvo 23-eji.Kostia paliko atsisveikinimo laišką, kuriame detaliai aprašė, kaip turėtų atrodyti jo laidotuvės ir gedėjimas. Jis norėjo, kad jo laidotuvėse nebūtų juodų drabužių, ašarų ir įprastų tradicijų. Vietoje to – blizgučiai ant draugų skruostų, ukrainietiškos dainos ir juokas, prisimenant Kostios gyvenimą.„Iš manęs nebus jokių citatų ar pamokymų, nes aš esu niekas“ - rašė Kostia. „Bet būtų šaunu, jei įsitrauktumėte į Ukrainos atkūrimą, rengtumėte kultūrinius renginius, susiburtumėte, keliautumėte, išbandytumėte kažką naujo ir priimtumėte iššūkius.“Kostios pelenai, jo mamos pageidavimu, išbarstyti skirtingose pasaulio vietose. Dalelė jų atkeliavo ir į Lietuvą. Ieva organizuoja pelenų kelionę į Lietuvą, renka Kostios artimųjų ir draugų prisiminimus apie jį ir nutaria parengti platesnį pasakojimą.Autorė Ieva BalsiūnaitėRedaktorė Inga Janiulytė-TemporinBeno Gerdžiūno nuotrauka

Vasarą pailsėjome ir grįžtame su technologijų naujienomis. Susirašinėjimo programėlės Telegram vadovas Pavel Durovas buvo suimtas Prancūzijoje ir yra kaltinamas nebendradarbiavimu stabdant per programėlę vykstančias nusikalstamas veiklas – narkotikų, ginklų prekybą ir kitas blogybes. Patobulėjo įvairūs dirbtinio intelekto modeliai – Jonas pasakoja apie Claude 3.5 Sonnet, Gemini 1.5 Pro, GPT 4o-mini, Llama 3.1 ir Grok 2. Lukas atkreipia dėmesį į didėjančias investicijas į DI infrastruktūrą ir su tuo kylančias energijos sunaudojimo ir ekologijos problemas. Prisimenam CrowdStrike programinės įrangos naujinį, po kurio vieną liepos dieną neveikė daugelis Windows kompiuterių.

Nors dažnai galvojama, kad vasaros metu mados pasaulyje tvyro ramybė, ši vasara buvo itin aktyvi. Lietuvoje pristatytos jaunosios kartos mados dizaino specialistų kolekcijos, bendrus renginius organizavo vietinėje rinkoje puikiai žinomi vardai, o aktyvesnis vartotojų susidomėjimas lokalia kūryba paskatino ne vieno naujo produkto pasirodymą. Užsienyje naujienų taip pat netrūko, mat apžvalgininkai kalbėjo apie nuolat besikeičiančius garsių mados namų dizainerius, o itin daug dėmesio skyrė Kamalos Harris įvaizdžiui.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar laboratorijoje auginama mėsa gali pakeisti įprastą mėsą, kaip teisingai skaityti maisto produktų etiketes?Rugsėjo 29-ąją – spalio 4-ą dienomsi Palangoje vyks Senjorų savaitė. LRT šį mėnesį taip pat girdėsite daugiau temų skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Laidoje tam dėmesio skirsime pirmadieniais. Ir šiandien apie ilgėjančią gyvenimo trukmę Lietuvoje ir ką Lietuvoje reikėtų vadinti senjoru, vyresniu žmogumi, senoliu, amžėjančiu žmogumi ir panašiai.Vasarą daug naujo turinio pristatęs LRT RADIJAS į naują rudens sezoną žengia su grįžtančiomis klausytojų pamėgtomis laidomis bei aktualiomis naujienomis. Didžiausią radijo profesionalų komandą subūręs radijas plačiai nušvies ir aktyvų politinį sezoną.Bibliotekos kultūrinio darbo organizatorė ir ūkininkė - taip galima pristatyti dar vieną laidos „10-12“ pašnekovę, Eleną Baronienę iš Rokiškio rajono, Pandėlio. Darbšti jos šeima augina limuzinų veislės galvijus.Ved. Rūta Kupetytė

Link sezono pabaigos (pagal kalendorių) – saulėtos dienos tęsiasi su muzika, kuri neleis gėlių vaikų, taikos ir meilės vasarai pradingti – 7-8 dešimtmečių psichodelinis rokas, folkas ir kiek džiazroko, ne tik britų, taip pat amerikiečių, Vokietijos, Lietuvos ir Azijos šalių ansambliai bei dainų autoriai-atlikėjai užpildys grojaraštį.Ved. Lukas Devita

Kas ir saules asaras? Šo un citas šī gada vasarīgākās mīklas Greizajos ratos min Jaunjelgavas folkloras kopas "Lauce" dziedātājas: Gundega Gruberte, Ināra Pumpase, Zane Dobroštana, Eva Ieviņa un kopas vadītāja Iveta Ieviņa. Vasarīgāko mīklu kategorijā izvirzītas mīklas, kuras sacerējuši: Adrians Valcis, Veronika Dagijeva, Artūrs Puriņš, Rūdolfs Otomers, Valts Markovs, Marta Laumane, Alīna Arāja, Artjoms Popovs, Ausma Čavarte, Jānis Vaivods, Sandris Grasis, Lote Loreta Podgaiska, Kristīne Maka, Ieva Vaivode, Tīna Tillere, Mārtiņš Prikulis un Dārta Buivida.  

Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vasarą Alytaus šilumos tinklai atliko šilumos trasų patikrą. Kaip sekėsi darbai bei ką duos Alytuje pradėjusi veikti nauja kogeneracinė elektrinė kalbėjomės su Alytaus šilumos tinklų direktoriumi Mindaugu Nevardausku.

Vai un kā Latvija varētu kļūt par tūristu iecienītāku galamērķi vasarā? Statistika uzrāda pozitīvas tendences, tomēr kā veicinām vai bremzējam tūrisma attīstību Latvijā? Raidījumā Kā labāk dzīvo vērtē Latvijas investīciju un attīstības aģentūras Tūrisma departamenta direktore Inese Šīrava un "BalticTravelnews.com" direktors Aivars Mackevičs. Ierakstā uzklausām Biznesa augstskolas "Turība" asociēto profesoru Ēriku Lingebērziņu.

Šią savaitę įvairiose Lietuvos vietose kilo gaisrai butuose, degė namai. Neišvengta ir tragiškų pasekmių. Dėl kokių priežasčių kyla gaisrai vasaros laikotarpiu?Į LRT girdi kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ukrainietė, teigdama, kad transporto priemonėm prekiaujanti įmonė pardavė jai automobilį su gedimais, apie kuriuos iš anksto neįspėjo. Į moters prašymus grąžinti pinigus arba sutaisyti automobilį, įmonė nereaguoja. Pasak teisininkų, pastaruoju metu sukčiavimų parduodant automobilius padaugėjo.Ketvirtą kartą vykstantis projektas „Šaknys“ šiemet subūrė ne tik JAV lietuvius, bet ir lietuvius iš Lietuvos bei Punsko krašto Lenkijoje. Nuo rugpjūčio 12 iki 18 dienos projekto dalyviai susirinko Pensilvanijoje, kur planuoja sutvarkyti bent dešimt lietuvių kapinių. Projektas „Šaknys“ siekia ne tik išsaugoti lietuvių emigrantų paveldą, bet ir aktyviai dokumentuoti migrantų ir jų šeimų istorijasŠiandien Ignalinos rajone vyksta Medkopio pabaigos festivalis „Pagauk spiečių“. Koks buvo medaus sezonas šiais metais?Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto įrankius, kuriais galima bendrauti su jau mirusio žmogaus skaitmeniniu antrininku. Psichologai atkreipia dėmesį, kad technologija, sukurianti bendravimo su mirusiuoju iliuziją, gali būti žalinga žmonių psichikai.Visagine duris atvėrė pirmasis miesto muziejus. Iki šiol tokio neturėjęs jauniausias Lietuvos miestas žada, kad tai bus unikalus kultūros objektas. Ekspozicijos apims ne tik Visagino, bet ir atominės energetikos istoriją Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje pirmą kartą surengta jūrinė stovykla nuo pajūrio nutolusių regionų moksleiviams, kurios tikslas – populiarinti jūrines profesijas bei didinti jų prestižą ir supažindinti moksleivius su jūrine bendruomene, jos gyvenimu.Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena jų – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra ir Baltijos jūros regione, o ypač - karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie dvidešimt laipsnių. Kokia tai liga bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams?Dažna ugdymo įstaiga, siekdama visuomenei pristatyti savo veiklą, turi susikūrusi paskyras socialiniuose tinkluose, o mokytojai – dar ir atskiras grupes, pokalbių kanalus, kur greitai ir patogiai komunikuoja su mokiniais ir jų tėvais. Neretai šitaip socialiniuose tinkluose atsiduria ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką vaikai veikia grupėje ar klasėje, ką patyrė edukacijų, ekskursijų, įvairių švenčių metu. Ar toks vaikų nuotraukų publikavimas visuomet yra teisėtas?Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.Ved. Paulius Selezniovas

Vasara mūs vēl lutinās kādu laiku, bet tad atkal nāksies meklēt siltumu. Kā sagatavoties apkures sezonai un ko vajadzētu izdarīt, vēl pirms sākuši pūst aukstie ziemas vēji, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Raidījuma viesi skursteņslauķis Māris Bambis un Valsts ugunsdzēsības un glābšanas dienesta Ugunsdrošības un civilās aizsardzības pārvaldes priekšnieks Dzintars Lagzdiņš.

Policijos pareigūnai skaičiuoja išaugusius sukčiavimo atvejus. Vasarą itin dažnai sulaukiama kreipimosi, kai nusiperkami netikri bilietai į renginius. Anot pareigūnų, suaktyvėję ir „Google” darbuotojais apsimetančių sukčių skambučiai. Kibernetinio saugumo ekspertai kaip grėsmę įvardija ir dirbtinio intelekto atkuriamą balsą.Pokalbis su įdėmiai įvykius už Atlanto sekančiu ir analizuojančiu komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Europos Sąjungos Tarybos priimtos naujos darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės įsigalios 2026 metais, pagal jas įmonės turės dalytis informacija apie atlyginimus ir imtis veiksmų, jei moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis įmonėje viršytų 5 proc. Ar jums svarbu žinoti, kiek uždirba tokį patį darbą dirbantis kolega?Nuo liepos 23 d. kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės. Tai reiškia, kad gyventojams, turintiems iki šių metų m. sausio 1 d. išduotas asmens tapatybės korteles, teko arba dar teks gamintis naujas. Nuo šiandien senojo pavyzdžio kortelės nebeveikia.Olimpiečių cikle - Paryžiaus debiutui besiruošianti trišuolininkė Dovilė Kilty. Po sunkaus kelio iki žaidynių, lengvaatletė sieks jose garbingai atstovauti savo šaliai.Ved. Liuda Kudinova

Rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ – nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.Kaip rodo naujausia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ataskaita, per praėjusį pusmetį daugiausia – net 41 proc. – kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje įvyko, programišiams pavogus naršyklėse išsaugotus interneto vartotojų prisijungimo duomenis. Kaip nuo jų apsisaugoti?Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Vis dėlto, jų naudojimas reikalauja priežiūros, kuri ne tik padeda išvengti gedimų, bet ir užtikrina švarų orą patalpose, sumažindama alergijų bei kvėpavimo takų ligų riziką. Pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Algimantu Balčiumi.LRT faktai rubrika. Galbūt ir jūs savo socialinių tinklų sraute pastebėjote reklamas, siūlančiais nemokamai pasimokyti Vilniaus universiteto kursuose. Tačiau tai – apgavikai, o universitetas sako, kad tokio sukčių bandymo greičiausiai dar nėra pasitaikę. Apie tai – Jurgos Bakaitės reportažas.Vis išgirstame žmonių, kurie pasitaikius progai grįžta ten, kur buvo įsikūrę protėviai. Taip nutiko Margaritai Pusčienei, kuri su vyru Gyčiu daug laiko leidžia senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime. Arvydo Urbos reportažas.Ved. Darius Matas

Lietuvos nacionalinis muziejus kreipiasi į reivo bendruomenę ir prašo paskolinti eksponatų, kurie papildytų būsimą parodą apie reivo kultūrą ir istoriją Lietuvoje. Laukiama įvairiausių eksponatų – nuo garso technikos, drabužių, aksesuarų, vaizdo medžiagos iki atsiminimų, atskleidžiančių reivo patirtį.„Kol egzistuoja „Sodra“ ir pensija, aš pinigų čia nerinksiu,“ – taip sako Naujuosiuose Valkininkuose esančios „Menų skalbyklos“ savininkas Vytautas Česnys. Anksčiau savo medienos verslą turėjęs vyras sostinę buvo priverstas keisti į tėviškę, o „biznio reikalus“ – į meno pasaulį, nes buvusios vaikų ligoninės skalbyklos pastate jis organizuoja įvairias parodas. Apie tai, kodėl teko viską gyvenime keisti, bei kodėl „Menų skalbykla“ neneša jokio pelno.Apie tai, kaip vasarą kuo mažiau praleisti laiko virtuvėje ir ką daryti užklupus netikėtiems svečiams, - pokalbis su virtuvės šefu Alfu Ivanausku.„Labai prašau Jūsų, jaunimo, negyventi tik šia diena. Pabandykite paplanuoti, ką mes paliksime savo vaikams ir ką jie galvos apie mus“, - sako šimtametes lietuviškas tradicijas puoselėjantis žinomas amatininkas, vienas kaimo turizmo Lietuvoje kūrėjų Valdas Gaidelis. Gražiajame Ginučių kaime turizmo sodybą ir parduotuvę turintis Valdas apgailestauja, kad kaimo turizmas nuėjo ne tuo keliu, kokiu jis įsivaizdavo. Jam per daug modernumo, per daug krištolo, tarp kurių tikrojo lietuviško kaimo tiesiog nebelieka.

Įsivyravus šiltiems orams, susidaro palankios sąlygos bakterijoms, esančioms maiste, sparčiai daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Kaip jų išvengti – ekspertės patarimai.Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia sulaukusi apie 400 vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti per beta.lt ir grupinis.lt pirktais įvairių paslaugų kuponais, įmonei „Beta Media“ paskelbus apie bankrotą. Žmonių patirti nuostoliai siekia nuo 20 eurų iki 2 tūkst. eurų. Ką daryti nukentėjus?Europos Komisija pasekė JAV pavyzdžiu ir padidino importo tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Pekinas jau grūmoja atsaku, o ekspertai užsimena apie galimo prekybos karo užuomazgas.Tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Šiandien Justė Luščinskytė kviečia susipažinti su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.Ved. Karolina Panto

Kam noteikti jābūt vasaras laikā mājas aptieciņā, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Kā savu mājas aptieciņu sagatavot vasaras sezonai un uzturēt kārtīgu, drošu un pieejamu nepieciešamības gadījumos? Skaidro Latvijas Farmaceitu biedrības Ētikas komisijas vadītāja, farmaceite Sigita Čulkstena un farmaceite, uzņēmuma "Grindeks" psiholeptijas un onkoloģijas produktu mārketinga stratēģijas vadītāja Nellija Majore-Stonāne. Daži farmaceitu ieteikumi, kam vajadzētu būt mājas aptieciņā vasarā: Vasarā mājas aptieciņā noteikti jābūt saules aizsargkrēmam, kas arī regulāri jāatjauno uz ādas, lai pasargātu sevi no saules vai karstumdūriena. Tāpat vasarā ieteicami pantenolu saturoši krēmi vai putas, ja ir apdegums. Ziede būs par smagu. Šāds krēms vai putas būtu arī pamatlieta, kam jābūt mājas aptieciņā visu gadu, jo tas var palīdzēt arī sadzīvisku apdegumu gadījumā, applaucējoties ar karstu ūdeni vai nejauši apdedzinoties, darbojoties pie plīts. Vasarā pa rokai jābūt zālēm, ko lieto ikdienā, īpaši cilvēkiem ar sirds slimībām, kā arī migrēnas slimnieki daudz vairāk pakļauti saules ietekmei. Vasarā aptieciņā vēlams būt gēlam vai krēmam pret kukaiņu kodumiem, kas mazina uzpampumu, niezi. Ieteicamas arī pretalerģijas zāles, kas mazina reakciju pēc, piemēram, bites vai lapsenes koduma. Pārsienamiem materiāliem ir jābūt katrā mājas aptieciņā. Tie arī jāņem līdzi, dodoties izbraucienos pie dabas. Tāpat jābūt līdzekļiem brūču tīrīšanai, dezinfekcijai. Katrā aptieciņā jābūt arī ērču pincetei. Jo nevajag nemaz iet mežā, lai iegūtu ērci. Tāpat bērniem vajadzētu lietot līdzekļus, kas atbaida odus un ērces. Braucot ceļojumos, ieteicams ņemt līdzi gēlu pret sasitumiem, nobrāzumiem. Arī minimālā daudzumā pretsāpju līdzekļiem un līdzekļiem pret temperatūru jābūt mājas aptieciņā. Protams, arī termometram, lai varētu uzzināt, vai temperatūra ir paaugstināta. Vasarā mājas aptieciņā ieteicams glabāt aktīvo ogli vai jebkuru citu absorbentu. Ja šo līdzekli lieto, jāatceras, ka citas zāles jādzer ar vismaz pāris stundu intervālu. Runājot par mājas aptieciņu karstā laikā, jāatceras par tās atrašanās vietu. Visas zāles vislabāk turēt sausā, vēsā un tumšā vietā. Protams, bērniem nepieejamā vietā! Vēlams arī ik pa laikam pārskatīt aptieciņas saturu, lai tur nebūtu medikamenti, kam beidzies derīguma termiņš. Jāatceras, ka daļa medikamentu jāglabā ledusskapī. Vēl speciālistes atgādina, ka karstā laikā jābūt pieejamam ūdenim, kas daudz jālieto! Tāpat, ja gadās karstu ūdeni uzliet, vislabāk skarto vietu dzesēt ar aukstu ūdens strūklu. Varbūt nemaz nevajadzēs lietot krēmu vai putas.  

La palabra propuesta para esta semana, vasar, nos la han sugerido en varias ocasiones. La última fue una escuchante de Córdoba, a la que le recuerda la cocina rural de su infancia. Y es que según el diccionario académico, es un «Estante de fábrica u otra materia que, especialmente en las cocinas y despensas, sirve para poner la vajilla». Con la tarea de esta semana resuelta, nos ponemos manos a la obra con la de las próximas: ¿cuándo fue la última vez oíste o pronunciaste el verbo albardar?Escuchar audio

Pilar García Mouton analiza la palabra que sugirió la semana pasada: empentar, que significa empujar y se usa, sobre todo, en Andalucía, Aragón y Cuenca. Además, nos propone una nueva palabra: vasar, que es un estante de fábrica u otra materia que, especialmente en las cocinas y despensas, sirve para poner la vajilla y que le propuso un escuchante de Ezcaray.Escuchar audio

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas aptaria „Žalgirio” savaitę Eurolygoje, Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) burtus ir chaosą Lietuvos moterų čempionių komandoje. Tinklalaidės partneriai: – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/telev... – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. https://www.profitus.lt/ puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS-25   Paskutinės galimybės įsigyti šventinius dovanų rinkinius artimiesiems „BasketNews.lt” el. parduotuvėje! Užsukite https://shop.basketnews.lt/ pasižvalgyti idėjų Kalėdų dovanoms jūsų mylimiems tikriems krepšinio fanams!   Data jau aiški - BasketNews sąskrydis 2024 vyks birželio 15-16 d. Toks pat legendinis, tik dar geresnis! Šiemet BasketNews pliusai suskrenda į dar patogesnę vietą, sodybą “Varnupė“, kur galėsime dar stipriau pramogauti: https://basketne.ws/saskrydis2024   Temos: Konfliktas Berlyne ir „Žalgirio” sirgalių aktyvumas išvykose (0:00); Skirtingi pralaimėjimai ir įspūdis apie Edmondą Sumnerį (5:05); Įtampa Kaune ir aidas iš rūbinės (8:31); „Žalgiriui” siūlomas Andrea Trinchieri (14:32); Kodėl trumpa sutartis su Austinu Hollinsu? (20:52); „Wolves” savaitė -59 taškai (25:42); Kas džiūgauja dėl KMT burtų (28:18); Ąžuolo Tubelio efektas „Neptūnui” (34:23); Vasarą laukiantis „Žalgirio” sprendimas (39:02); Absurdas Vilniaus „Kibirkštyje” (45:05); Paini Žydrūno Ilgausko istorija (56:44); BasketNews dovanos (1:02:07); Vau sąskrydis (1:04:12).

Vėl Tie Patys #160 apie pergalę prieš JAV, „mano vasarą“ ir Kolumbiją by Negyvas Eteris

Trečiąjį sezoną pradedame apžvelgdami svarbesnius vasaros įvykius. Nors dviejų milijardierių kova neįvyko, jų socialiniai tinklai vienas kitą kandžioja – Instagram pristatė Twitter konkurentą „Threads“, o pats Twitter dabar vadinasi X. Taip pat: DeepMind kuria asmeninio gyvenimo patarėją; Taivano TSMC statys lustų gamyklą Vokietijoje; Nvidia akcijos aukščiau stogo; lūkesčiai dėl naujo kambario temperatūros superlaidininko LK-99, deja, žemiau grindų.

Kodėl Vilniaus padangėje vis mažiau matyti oro balionų? Šią vasarą įsigaliojęs naujas reglamentas dėl skrydžių saugumo riboja oreivių veiklą, Susisiekimo ministerija žada koreguoti numatytas taisykles artimiausiu metu.Tradiciškai penktadieniais tokiu metu apžvelgiame orus išsamiau - ko tikėtis savaitgalį.Ar pavyksta išvengti grynųjų šiandien kasdienybėje? Bankomatų tenka paieškoti, o atsiskaityti kortele ne visur dar galima – pasirūpiname grynaisiais, galimybių yra ar pavyksta išsisukti be jų?Ledo šokėjos Margaritos Drobiazko pilietybės klausimas vėl paaštrino diskusijas apie pilietybės suteikimo ir atėmimo galimybes. Vidaus reikalų ministerija, surinkusi visą reikiamą informaciją kreipsis į Pilietybės reikalų komisiją, jog ši pateiktų savo rekomendaciją dėl pilietybės atėmimo iš ledo šokėjos Kokios yra pilietybės suteikimo ir atėmimo galimybės ir kaip keičia geopolitinė situacija ją? Kalbamės su profesoriumi Dainiumi Žalimu.Ved. Gabija Narušytė

Karstā laikā mūs vairāk velk uz atpūtu nevis aktīvu darbošanos, bet dārzkopjiem vasarā paslinkot īsti nesanāks. Par jūlija dārza darbiem saruna raidījumā. Kā rūpēties par augiem, raidījumā Kā labāk dzīvot stāsta Jāņa Aldermaņa dārzkopības direktore, bioloģijas zinātņu doktore Vija Rožukalne un dārzkope, kokaudzētavas "Dzērves"saimniece Maruta Kaminska. Pirms doties uz Dziesmu un deju svētkiem, augus mājās vajadzētu kārtīgi salaistīt un pēc tam samulčēt. Tad dārzs pārdzīvos, kamēr saimnieki būs Rīgā svētkos. Vasara ar karstumu ir daudz ko sasteigusi, zied puķes un augi, kas to parasti dara apmēram jūlija beigās. Šobrīd nevajadzētu neko stādīt un pārstādīt, bet jebkurš stāds, kas iestādīts pavasarī noteikti jālaista, kā arī jāseko līdzi un jālasa nost kaitēkļi.  

Vasarā strauji pieaug dzērienu iepakojuma depozīta sistēmas noslodze, bet daļa no tā, kam vajadzētu nonākt taras automātos, joprojām tiek izmests sadzīves atkritumu konteineros. Kāpēc tā, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot. Analizē Depozīta iepakojuma operatora valdes priekšsēdētājs Miks Stūrītis, "Lidl" Korporatīvās atbildības vadītāja Antra Birzule, "Rimi Latvia" sabiedrisko attiecību vadītāja Inga Bite. Sazināmies ar Latvijas alkohola nozares asociācijas izpilddirektoru Dāvi Vītolu un tirdzniecības tīkla "Citro"pārstāvi Imantu Kelmeru.  

Prasidėjus vasarai gerokai daugiau žmonių valgo šaltibarščius. Restoranų ir kavinių savininkai sako, kad poreikis toks didelis, jog kartais jų pagaminti ir nebespėja.Lietuvos gyventojai dažniausiai perka juodus, baltus ir pilkus automobilius. Bet prekybininkams lengviausia parduoti žalios spalvos automobilius, o sunkiausia – geltonos.Seimas atmetė siūlymą pagalbinį apvaisinimą leisti nesusituokusioms poroms. Kaip tai vertina LRT RADIJO klausytojai?Atidaroma Vilniaus universiteto Idėjų observatorija – mokslo komunikacijos, edukacijų ir laisvalaikio erdvė. Idėjų observatorija telksis į įvairių mokslo sričių komunikacijos veiklas, įgyvendins mokslo ir meno sintezės projektus, lankytojus kvies atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.Ved. Edvardas Kubilius