Podcasts about Ukrain

(0:00) Wstęp(1:10) Rosjanie mieli zakłócić sygnał GPS w samolocie przewodniczącej Komisji Europejskiej(2:24) Niemiecki minister obrony skrytykował szefową Komisji Europejskiej za plany wysłania wojsk państw Unii Europejskiej na Ukrainę(3:46) Chiny wzywają swoich sojuszników do przeciwstawienia się „zimnowojennej mentalności”(5:15) Były premier Czech został zaatakowany podczas wiecu wyborczego swojej partii(6:44) Włoscy dokerzy grożą Izraelowi odmową obsługi jego statków, jeśli nie wpuści on pomocy dla Strefy Gazy(8:03) Indonezja likwiduje przywileje dla parlamentarzystów po trwających tydzień zamieszkachInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu: AMSO-oszczędzaj na poleasingowym sprzęcie IT: https://amso.pl/Uklad-otwarty-cinfo-pol-218.html

Āfrikas cūku mēris ir skāris vienu no lielākajām cūku novietnēm Latvijā. Infekcijas slimība konstatēta Ogres novada Lauberes pagastā, norvēģu uzņēmējiem piederošajā „Baltic pork”. Ukrainā aizturēts aizdomās turamais par bijušā parlamenta spīkera Andrija Parubija slepkavību. Koalīcijā saruna turpinās par tikai Karīnas Palkovas kandidatūras virzīšanu tiesībsarga amatam. Rīgas Rīnūžu vidusskolā Zinību dienas svētkus svin latviski, arī mācīsies tikai latviski. Krievijas apzināti izraisītajiem GPS navigācijas sistēmas traucējumiem pirmdien pakļauta lidmašīna, kurā Eiropas Komisijas (EK) prezidente Urzula fon der Leiena devās uz Bulgāriju.

Adam Bielan podkreśla, że wizyta Karola Nawrockiego w Białym Domu ma ogromną wagę symboliczną: „to pierwszy przywódca regionu, który odbędzie długie, bilateralne rozmowy z Donaldem Trumpem”. Prezydent Karol Nawrocki już 3 września spotka się w Waszyngtonie z Donaldem Trumpem. To pierwsza podróż zagraniczna nowego prezydenta i – jak podkreśla europoseł Adam Bielan – jedno z najszybciej zorganizowanych spotkań w Białym Domu w historii.Nie przypominam sobie przypadku, by nowo wybrany prezydent, krócej niż miesiąc po zaprzysiężeniu, odbywał wizytę u prezydenta Stanów Zjednoczonych. To ogromne osiągnięcie i dowód, jak wielką wagę mają relacje polsko-amerykańskie– mówi polityk PiS.Bezpieczeństwo EuropyZdaniem Bielana głównym tematem rozmów będzie bezpieczeństwo Europy i Polski, w tym przyszłość obecności wojsk amerykańskich na kontynencie.Bez zaangażowania USA bylibyśmy znacznie mniej bezpieczni. Dziś w Europie stacjonuje około 100 tysięcy amerykańskich żołnierzy, w tym 20 tysięcy wysłanych dodatkowo po agresji Rosji na Ukrainę. Istnieją obawy, że ta liczba zostanie zmniejszona w związku z przygotowaniami Stanów Zjednoczonych do obrony Tajwanu. Nam zależy, by Polska i Rumunia – kraje kluczowe dla wschodniej flanki NATO – utrzymały jak największą obecność wojsk USA– podkreśla europoseł.Relacje gospodarczePodczas wizyty w Białym Domu poruszona ma być także kwestia współpracy gospodarczej, w tym rozwój energetyki jądrowej w Polsce. Bielan przypomina, że amerykański projekt budowy elektrowni atomowej Westinghouse utknął w miejscu, a koreański inwestor wycofał się z drugiego projektu.To efekt bierności obecnego rządu Donalda Tuska, który wstrzymuje kluczowe dla konkurencyjności Polski inwestycje infrastrukturalne– ocenia.Wyróżnienie NawrockiegoPrezydent Nawrocki będzie pierwszym przywódcą z Europy Środkowo-Wschodniej, który odbędzie długie, bilateralne rozmowy z Donaldem Trumpem. Jak dodaje Bielan, to ważny sygnał także dla krajów bałtyckich obawiających się rosyjskiej agresji.Podczas wizyty prezydenta Nawrockiego w Waszyngtonie ważny będzie także kontekst regionalny. Będzie on pierwszym przywódcą z naszego regionu, który odbędzie długie, bilateralne rozmowy z prezydentem Trumpem. To ważne z punktu widzenia krajów bałtyckich, które obawiają się zarówno agresji militarnej, jak i hybrydowej ze strony Rosji. Trwają manewry rosyjsko-białoruskie przy granicach, co budzi duży niepokój w Wilnie, Rydze czy Tallinnie – i oczywiście będzie tematem rozmów– powiedział.Wizyta w Waszyngtonie zakończy się briefingiem prasowym, a następnie delegacja uda się do Rzymu, gdzie prezydent spotka się z premier Włoch Giorgią Meloni i papieżem Leonem XIV.

Słuchacze Układu Otwartego w Szkole Przywództwa: rekrutacja@instytutwolnosci.pl http://www.szkolaprzywodztwa.pl/W jaki stanie jest rosyjska armia, czy wciąż ma przewagę nad Ukrainą? Czy istnieją realne powody, by Putin zgodził się na zawieszenie broni? Jakie znaczenie mają manewry Zapad i co chce osiągnąć Łukaszenka?Ekspertka PISM, Anna Maria Dyner, analizuje aktualną sytuację Rosji i Białorusi.Inwestuj w fundusze ETF z OANDA TMS Brokers: ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://go.tms.pl/UkladOtwartyETF ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠AMSO-oszczędzaj na poleasingowym sprzęcie IT: ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://amso.pl/Uklad-otwarty-cinfo-pol-218.html⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠Novoferm: ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://www.novoferm.pl/⁠ ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠Zgłoś się do Szkoły Przywództwa Instytutu Wolności:⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://szkolaprzywodztwa.pl⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://patronite.pl/igorjanke⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠➡️ Zachęcam do dołączenia do grona patronów Układu Otwartego. Jako patron, otrzymasz dostęp do grupy dyskusyjnej na Discordzie i specjalnych materiałów dla Patronów, a także newslettera z najciekawszymi artykułami z całego tygodnia. Układ Otwarty tworzy społeczność, w której możesz dzielić się swoimi myślami i pomysłami z osobami o podobnych zainteresowaniach. Państwa wsparcie pomoże kanałowi się rozwijać i tworzyć jeszcze lepsze treści. ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠Układ Otwarty nagrywamy w ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠https://bliskostudio.pl ⁠⁠⁠⁠⁠⁠ ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠

Galvenais, lai miers Ukrainā būtu ilgstošs un lai ukraiņu tauta redz augļus tam, par ko tā ir cīnījusies. Tā intervijā Latvijas Televīzijai saka jaunievēlētais Latvijas Evaņģēliski luteriskās Baznīcas arhibīskaps Rinalds Grants.

(0:00) Wstęp(1:09) Rosja sprzeciwia się pomysłowi wysłania europejskich sił pokojowych na Ukrainę. Donald Trump miał zmienić stanowisko Węgier w sprawie przystąpienia Ukrainy do Unii Europejskiej(2:56) Chiny nie zamierzają brać udziału w amerykańsko-rosyjskich negocjacjach na temat denuklearyzacji(4:39) Stany Zjednoczone przywracają „kontrole sąsiedzkie” dla osób ubiegających się o obywatelstwo(6:24) Indie przygotowują się na gospodarcze skutki wprowadzenia przez Amerykę pięćdziesięcioprocentowych ceł(8:05) Eksperci Międzynarodowej Agencji Energii Atomowej zostali wpuszczeni do IranuInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu: AMSO-oszczędzaj na poleasingowym sprzęcie IT: https://amso.pl/Uklad-otwarty-cinfo-pol-218.html

Prezidentas tęsia susitikimus su kandidatais į Vyriausybės ministrus.Naujos Rusijos atakos Ukrainos sostinėje. Šios šalies oro pajėgos skelbia, kad usija per naktį į Ukrainą paleisti 598 dronai ir 31 raketa. Tai yra antras pagal dydį skaičius per visą plataus masto karą.Vėl daugėjant nelegaliai į Lietuvą keliaujančių migrantų, pasieniečiai ieško būdų juos sustabdyti neįvedant patikros pasienyje, kaip tai daro lenkai. Sienos stebėjimui ketinama pasitelkti dronus, numatyta ir kitų priemonių.Kodėl pasaulio ekonomika, anot „Financial Times“ ekonomikos apžvalgininko Kriso Džailso, nebeturi aiškaus lyderio, kokiu ilgą laiką buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Ką tai reiškia mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva. Ir kaip naujoji pasaulio tvarka veikia ekonomiką, kai aiškių taisyklių nėra, o prezidento Donaldo Trumpo tarifai ir kiti ekonominiai sprendimai išlieka neprognozuojami.Ved. Darius Matas

Rusija surengė didelio masto oro smūgį Ukrainos miestams, į Kyjivą skriejo dronai ir balistinės raketos. Žuvo mažiausiai keturiolika žmonių, dar kelios dešimtys sužeisti. Iš viso Rusija per naktį į Ukrainą paleido 598 dronus ir 31 raketą – tai antras pagal dydį skaičius per visą plataus masto karą. Galime išgirsti ataką išgyvenusių Kyjivo gyventojų liudijimus.Apie tai kalba LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje, politologas Maksimas Milta.

“Šajā vasarā Krievijā gatavojas nosūtīt lielas armijas daļas uz Baltkrieviju. It kā ar mērķi piedalīties militārās mācībās. Bet mēs atceramies, ka tieši tas pats notika 2021. gadā, neilgi pirms Krievijas pilna mēroga iebrukuma Ukrainā. Vai arī šoreiz šie spēki ir paredzēti, lai uzbruktu Ukrainai? Varbūt… Bet varbūt nē... Varbūt tie ir domāti jums!” - tā gada sākumā Minhenes drošības konferencē uzsvēra Ukrainas prezidents Volodimirs Zelenskis, atsaucoties uz saviem izlūkdienestiem. Runa ir par Baltkrievijas un Krievijas kopīgajām armijas mācībām “Zapad 2025”. No Krema ļpropagandas, Krievijas un Baltkrievijas amatpersonu puses izskan pretrunīgi paziņojumi – no vienas puses it kā mierinoši, no otras puses - provokatīvi. “Mēs gatavojamies karam,” tā augusta vidū savas valsts medijiem sacīja Baltkrievijas aizsardzības ministrs Viktors Hrenins. Kas par “Zapad” zināms šobrīd, kad līdz tā sākumam palicis pavisam nedaudz?Raidieraksta autors - Māris Antonevičs. Izmantoti fragmenti no “Latvijas Avīzes” intervijām ar Zemessardzes štāba virsnieku, majoru Jāni Slaidiņu, bijušo Aizsardzības ministrijas valsts sekretāru Jani Garisonu, YouTube kanāliem: “rudelfi_lt”, “beltavideo”, BR24, CTVBY.Foto: Reuters/ScanpixRaidieraksts ir Eiropas Savienības finansēts. Paustie viedokļi un uzskati atspoguļo autora personīgos uzskatus un ne vienmēr sakrīt ar Eiropas Savienības vai Eiropas Izglītības un Kultūras izpildaģentūras viedokli. Ne Eiropas Savienība vai Eiropas Izglītības un Kultūras izpildaģentūra nenes atbildību par paustajiem uzskatiem.Funded by European Union. Views and opinions expressed are however those of the author(s) only and do not necessarly reflect those of the European Union or the European Education and Culture Executive Agency (EACEA). Neither the European Union nor EACEA can be held responsible for them.Izmantotā mūzika:Chris Haugen – Island DreamThe Whole Other – Valley Of Spies

Ukrainas militāri politiskās situācijas novitātes ir Ukrainas bruņoto spēku pieaugusī gaisa triecienu kapacitāte un tās ietekme uz Krievijas degvielas piegādi iekšējā un ārējā tirgū, parādījušās ziņas par Pentagona aizliegumiem amerikāņu tāldarbības raķešu lietošanai, kā arī Polijas prezidents uzlicis veto Ukrainas atbalsta likumprojektam. Pēc mēneša gaidāmās vēlēšanas Moldovā, kur nākas pievērsties Krievijas un Eiropas Savienības iesaistei, attiecīgi, pro- un antieiropeisko spēku atbalstam. Ārvalstu aktualitātes pārrunājam studijā kopā ar Latvijas Transatlantiskās organizācijas (LATO) vadītāju Sigita Strubergu un Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieks un LATO valdes locekli Sandi Šrāderu. Maijas Sandu „pēdējā kauja” Šodien Moldovā paredzēta trīs Eiropas politikas smagsvaru vizīte – Kišiņevā sagaida Francijas prezidentu Emanuelu Makronu, Polijas premjerministru Donaldu Tusku un Vācijas kancleru Olafu Šolcu. Tas ir nepārprotams atbalsta žests Moldovas proeiropeiskajiem spēkiem – pie varas esošajai partijai „Rīcība un Solidaritāte” un prezidentei Maijai Sandu. Nākamās Moldovas parlamenta vēlēšanas, kurām jānotiek 28. septembrī, mediji jau nodēvējuši par prezidentes „pēdējo kauju” viņas valsts ceļā uz Eiropas Savienību. Iepriekšējās vēlēšanās 2021. gadā „Rīcība un Solidaritāte” pārliecinoši uzvarēja, iegūstot 63 no 101 deputāta vietas. Parlamentā iekļuva vēl tikai divi politiskie spēki: toreizējais Komunistu un sociālistu bloks ar 32 mandātiem un oligarha Ilana Šora dibinātā un sava dibinātāja vārdā nodēvētā partija ar sešiem mandātiem. Nākamais gads nesa Krievijas plaša mēroga iebrukumu Moldovas kaimiņvalstī Ukrainā, ukraiņu bēgļu plūsmu uz un caur Moldovu, destabilizētu ekonomisko un enerģētisko situāciju. Zīmīgi, ka dienās, kad krievu tanku kolonnas virzījās uz Kijivu, „Rīcības un Solidaritātes” reitingi būtiski kritās, pēc tam gan atkal atgūstoties līdz ar pozitīvākām ziņām no frontes. Izšķirošs moments bija Moldovas prezidenta vēlēšanas pagājušā gada oktobrī, vienlaicīgi ar konstitucionālo referendumu, kas ļāva valstij virzīties uz Eiropas Savienību. Maija Sandu tika ievēlēta uz otru termiņu ar apmēram 55 % balsu, savukārt referendumā proeiropeiskajiem spēkiem pozitīvā atbilde iegūta par mata tiesu – ar 50 un trīsdesmit piecām simtdaļām procenta. Kopš pēdējām vēlēšanām aizvadītajos gados „Rīcība un Solidaritāte” lielākoties palikusi sabiedrības aptauju līderos, tomēr pēdējos mēnešos tās pozīcijas nav spožas. Valdošajai partijai min uz pēdām jūlijā saformētais „Patriotiskais bloks”, kurā sociālistiem un komunistiem pievienojušās divas mazākas partijas – „Moldovas sirds” un „Moldovas nākotnes partija”. Oficiāli bloka lozungs ir starptautiski neitrāla un nepievienojusies Moldova, kas praksē, protams, nozīmē pavērt durvis Kremļa ietekmei. Daudz atklātāk prokremlisks ir Ilana Šora jaunais veidojums – bloks „Uzvara”, kura dibināšanas kongress jūlija sākumā notika Maskavā. Taču pēc tam, kad bloka saraksta „lokomotīve”, autonomā Gagauzijas reģiona gubernatore Jevgenija Gucula tika notiesāta uz septiņiem gadiem cietumā par nelegālu Krievijas finansējuma saņemšanu, Moldovas Centrālā vēlēšanu komisija atsauca bloka un arī to veidojošo atsevišķo partiju reģistrāciju vēlēšanām. Līdz ar to palielinājušās izredzes vēl diviem politiskajiem spēkiem: blokam „Alternatīva”, kura redzamākās figūras ir Maijas Sandu galvenais konkurents pērngada prezidenta vēlēšanās Aleksandrs Stojanoglo un agrākais premjerministrs Jons Kiku, kā arī partijai „Mūsu partija”. „Alternatīva” sevi vismaz oficiāli pozicionē kā proeiropeisku spēku, savukārt „Mūsu partijai” ir populistu un mērenu eiroskeptiķu reputācija. Ja vēlēšanu rezultāti aptuveni atbildīs pašreizējiem aptauju rādītājiem, tad „Rīcībai un Solidaritātei” var nākties meklēt sev kādu koalīcijas partneri. Ukraina rāda, ko spēj Strauji kāpušas degvielas cenas, milzu rindas pie benzīntankiem un degvielas iegādes normas dažos Krievijas reģionos – tāds ir Ukrainas gaisa uzbrukumu redzamais rezultāts. Kā ziņo laikraksts "The New York Times", Ukrainai jau izdevies izsist no ierindas apmēram sesto daļu no Krievijas naftas pārstrādes jaudām. Tai skaitā uz laiku tikusi apturēta piegāde pa naftas vadu „Draudzība”, pa kuru krievu naftas produktus saņem Ungārija un Slovākija. Ungārijas ārlietu ministrs Peters Sijarto jau paziņojis, ka viņa valsts atslēgšana no degvielas piegādēm esot uzbrukums tās suverenitātei. Tiek ziņots, ka Krievija savukārt turpina triecienus pa Ukrainas enerģētika infrastruktūru, draudot ar apkures problēmām nākamajā ziemā. Tomēr tendence ir nepārprotami iezīmējusies – Ukraina šai gaisa karā vairs nav „peramais zēns”, tās prettriecieni kļūst agresoram arvien sāpīgāki un līdz ar to Krievijas sabiedrībai pamanāmāki. Un tos nevar nepamanīt arī starptautiskajā arēnā, kur joprojām biezē migla ap Donalda Trampa un viņa administrācijas izredzēm apsēdināt Kremļa diktatoru un viņa Kijivas pretni pie viena sarunu galda, un šajā kontekstā joprojām aktuāls priekšstats, ka „Zelenskim nav kāršu”. Vēl viens potenciāls „trumpis” Kijivas rokās ir ziņa par sekmīgu Ukrainas spārnotās raķetes „Flamingo” izmēģinājumu noslēgumu. Raķetes darbības rādiuss ir līdz trīs tūkstošiem kilometru, kaujas lādiņa masa – līdz vienai tonnai. Tie ir rādītāji, kas pārspēj jebkuru līdzīgu ieroču veidu, kādu Ukrainai līdz šim nodevuši Rietumus sabiedrotie, pie tam liedzot tos lietot triecieniem Krievijas pamatteritorijā. Tikām neiepriecinošas ziņas pirmdien pienākušas no Varšavas, kur Polijas prezidents Karols Navrockis ar savu veto apturējis likumprojektu, kuram bija jāturpina poļu finansiālais atbalsts Ukrainai, tai skaitā pieejai globālajam saziņas tīklam Starlink no 1. oktobra. Tas, savukārt, draud iedragāt ukraiņu spēku taktiskās iespējas frontē un apdraud citas Ukrainas valdībai svarīgas informācijas drošu apriti un glabāšanu. Prezidenta Navrocka rīcībai ir iekšpolitiski motīvi. Nesen ievēlētais poļu politikas konservatīvās līnijas pārstāvis, kura platformā nozīmīgi ir „Polija pirmajā vietā” motīvi, vēlas apcirpt sociālās garantijas, kādas saņem Polijā patvērumu radušie Ukrainas bēgļi. Viņš grib, lai bērnu un veselības pabalstus turpmāk saņemtu tikai strādājoši bēgļi. Tas dotu Polijas budžetam nepilnu divu miljonu eiro ietaupījumu, tiesa, budžets būtu jāpārplāno. Sagatavoja Eduards Liniņš.    

Z okazji 5. urodzin naszego portalu zapraszamy Was do wspólnego świętowania! Organizujemy wyjątkowy Kongres pt. „Wielka Polska 2.0”, którego momentem kulminacyjnym będzie prezentacja ponad dwustustronicowego manifestu redakcji Nowego Ładu pt. „Nowy Ład. O Polsce i Polskości w XXI wieku”

Krustpunktā Lielā intervija: bijušais Latvijas vēstnieks Ukrainā Ilgvars Kļava.  

Krustpunktā Lielā intervija: bijušais Latvijas vēstnieks Ukrainā Ilgvars Kļava.  

Ji nenorėjo likti stebėtoja, tad prasidėjus karui Diana Savita Wagner išvyko į Ukrainą padėti. Ji – sanitarė, fronte išgelbėjusi daug sužeistųjų, iki skeveldra atnešė mirtį jai pačiai. Kas pastūmėjo jauną, laimingai ištekėjusią vokietę vykti į svetimą karą? Ir kaip jai pavyko ištverti kasdienį siaubą apkasuose?Savita beveik dvejus metus rašė dienoraštį – tvyrant nuolatinei grėsmei, vykstant apšaudymams, bunkeriuose, apkasuose. „Laiškus iš fronto“ ji sudėjo į tinklaraštį, kuriame atvirai pasakojo apie savo emocijas, karo kasdienybę, ir kodėl vis tiek rizikavo gyvybe.„Kai pasibaigs karas, taikoje ir laisvėje atšvęsime dar 50 vestuvių metinių, – rašė ji savo vyrui Karlui. – Taigi, aš turiu likti gyva!“Autorius – Manfredas BonsonasGarso technikai: Thomas Widdigas, Caroline Thon ir Elisabeth KlingenbergRežisierius – Matthias KapohlisRedaktorė – Christiane HabermalzDokumentiką „Taigi, aš turiu likti gyva! Savitos Wagner dienoraštis iš Ukrainos fronto“ (vok. Also muss ich überleben! Savita Wagners ukrainisches Fronttagebuch) prodiusavo Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“.Pirmą kartą transliuota 2025 01 21LRT RADIJUI adaptavo Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Vertė Kristina Sprindžiūnaitė, redagavo Darija Žuravliova.Įgarsino Giedrius Arbačiauskas, Simonas Dovidauskas, Rūta Gaškauskaitė, Gailutė Jankauskienė, Paulius Šironas, Kristina Švenčionytė, Odeta Vasiliauskaitė ir Aldona Vilutytė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.LRT RADIJO AKADEMIJA 2025Goethe'ės instituto Lietuvoje programa „Perspectives“Pristatyta EBU Garso pasakojimo festivalyje Vilniuje, 2025 m.

Mūsdienās ir tik ļoti daudz kairinājumu un tik daudz iespējas “noslīdēt” dzīvei pa virsu. Bet ir tik ārkārtīgi svarīgi pārdomāt par savas dzīves lielajām tēmām, par lielajiem jautājumiem. Īpaši šajos laikos. Tā sarunā ar mūsu kolēģi Oditu Krenbergu saka teoloģijas doktors Juris Rubenis. Viņš pieļauj, ka kādam Latvijā ir dusmas par karu Ukrainā, jo tas liek domāt par būtiskiem jautājumiem, traucē komfortabli baudīt patērniecisku jeb seklu dzīvi. Kā neļauties bailēm un spēt izkristalizēt savas dzīves jēgu? Par Latvijas sabiedrību šodien, vēsturi, lielvaru līderiem un to, ko viņš pats darītu “X” stundā, plašāka saruna ar teoloģijas doktoru Juri Rubeni.

„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vilniuje esančiame Skulptūros ir vitražo centre šeštadienį prasidės šio centro organizuojamas meno festivalis, kurio metu visuomenei duris atvers menininkų dirbtuvės, pristatomi menininkų ir centro organizuojamų dirbtuvių dalyvių sukurti kūriniai. Kiek toks festivalis prisideda prie monumentalaus meno populiarinimo, kokią vietos bendruomenę kuria festivalis pramoniniame rajone? Pokalbis su skulptore Aušra Jasiukevičiūte, festivalio projektų vadove Agnė Mackevičiūte-Kensmine ir vienu iš šio festivalio pradininkų Mindaugu Digliu.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė keliais naujais kūriniais. Daugiau apie šį gatvės meną iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Nevyriausybinių organizacijų koalicija iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos šią savaitę pradėjo misiją į Ukrainą, kuri paminės istorinį „Baltijos kelią“ ir sekmadienį minimą Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ekspedicijos Baltijos kelio maršrutu tikslas – parodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Pokalbis su ekspedicijos dalyviais apie ekspedicijos tikslus, įveiktą kelią ir planus Ukrainoje.Šiandien prasideda jau tradicija tampantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą. Pasakoja Andrius BaranovasRubrikos „Be kaukių“ viešnia - estrados dainininkė, buvusi politikė ir Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Ir vajadzīga Eiropas valstu militāra klātbūtne Ukrainā jau miera sarunu procesā, parādot, ka Eiropa ir nopietna. "Piesegšanās ar papīriem" attiecībā uz Krieviju nekad nav strādājusi, "Rīta Panorāmā" sacīja bijušais Valsts prezidents (2007–2011) Valdis Zatlers.

Rzecz jest w tym po prostu, my nie mamy działającego systemu ochrony antydronowej. To są różne systemy. To są systemy radarowe, to jest monitorowanie częstotliwości radiowych tego drona. Przede wszystkim sensory akustyczne, bowiem jak on leci na niskiej wysokości jest niewykrywalny przez radar. Ukraina na swoim terytorium ma 20 tysięcy takich sensorówwyjaśnia Andrzej Potocki w rozmowie z Łukaszem Jankowskim; odnosząc się do eksplozji drona wystrzelonego z Białorusi, do której doszło na Lubelszczyźnie.Już nie mogę słuchać tego bełkotu o bezpieczeństwie z ust Tuska i Sikorskiego, gdy 85 km od Warszawy spada przez nikogo niezauważony dronJak zwraca uwagę publicysta, doświadczenie rosyjskiej agresji na Ukrainę nie doprowadziło do choćby poważnej próby usprawnienia polskiego systemu ostrzegania przed dronami i rakietami.Pole walki w dzisiejszych czasach zmienia się i to wymaga elastycznych reakcji ze strony Ministerstwa Obrony Narodowej, a przede wszystkim budżetu państwa. I zwalanie tego na poprzedników, akurat w przypadku dronów to nie bardzo ma sens, bowiem obecny rząd miał wystarczająco dużo czasu do tego, żeby przygotować chociażby system detekcji dronów [...]Jesteśmy nieprzygotowani do konfliktu [...] to mamienie oczu o bezpieczeństwie przypomina trochę takie przedwojenne, propagandowe, co niby przed wojną mieliśmy mówić, że co, że przegramy wojnę, ale że nie oddamy nawet guzika. No to jest w tym stylu taka retoryka znana już z czasów, kiedy przystępowaliśmy do II wojny światowej zaatakowani przez Niemcy. A i tak wtedy było dużo lepiej niż dzisiaj"Ustawa wiatrakowa" zawetowana - uzasadnienie słuszności decyzji prezydenta NawrockiegoNawet niemieccy przemysłowcy krytykują, że w Niemczech te wiatraki są stawiane chaotycznie i w ogóle, że to jest droższe [...] . Jako przyszłość i nadzieja polskiej energetyki wiatraki nie mają żadnego sensu. I z jednej strony to jest to [ stawianie wiatraków - red.] działanie w efekcie niemieckiego lobby, który chce się pozbyć tanich wiatraków i upchnąć je w Polsce. Równolegle, rząd pogonił z Polski Koreańczyków, którzy mieli budować dwa reaktory atomowe, coś, co by było przełomem w Polsce energetyce, a z drugiej strony potyka prezydentowi jakiś złom z Niemiec, który ma u nas zaszpecać krajobrazkomentuje gość "Odysei Wyborczej". Przekonuje, że włączenie do "ustawy wiatrakowej" mechanizmu mrożącego ceny energii było zwykłym szantażem wymierzonym w głowę państwa. Jak stwierdza Potocki, rząd potrafi tylko stosować tego typu "sztuczki",  a z realnym zarządzaniem państwem kompletnie sobie nie radzi.

Pełnej wersji podcastu posłuchasz w aplikacji Onet Audio. W najnowszym odcinku podcastu Raport Międzynarodowy Witold Jurasz i Zbigniew Parafianowicz rozmawiają o defiladzie z okazji Święta Wojska Polskiego. Obydwaj prowadzący zauważają, że tym razem naprawdę można było poczuć dumę i względne poczucie bezpieczeństwa. Polskie Siły Zbrojne dysponują już bowiem nowoczesnym sprzętem, a celebracje nie sprawiały wrażenia parady Muzeum Techniki. W podcaście mowa jest też o rocznicy śmierci Darii Duginy oraz o stworzeniu przez Ukrainę pocisków rakietowych o zasięgu 3000 kilometrów, które przenoszą ładunek o wadze jednej tony, tym samym Kijów zyskał bardzo poważne możliwości bojowe.   O tym usłyszą Państwo w dostępnym na naszej stronie głównej i kanale YT fragmencie. Pełna wersja podcastu Raport Międzynarodowy dostępna jest w subskrypcji Onet Premium, a w niej Jurasz i Parafianowicz skupiają się na ocenie szczytu, który miał miejsce pomiędzy Donaldem Trumpem i Władimirem Putinem na Alasce. W ocenie obydwu prowadzących prezydent Stanów Zjednoczonych poszedł na zbyt daleko idące ustępstwa, czego wyrazem było również to, że nikt już nie mówi o nałożeniu sankcji na Rosję. Przechodząc do szczytu pomiędzy przywódcami Stanów Zjednoczonych, Ukrainy i europejskimi liderami w Waszyngtonie, Zbigniew Parafianowicz i Witold Jurasz zgadzają się, że wynikał on z obawy Europy o dużą pobłażliwość Trumpa względem rosyjskich żądań. Na pytanie Jurasza, specjalizujący się w tematyce ukraińskiej Zbigniew Parafianowicz zauważa, że Ukraina jest przy tym gotowa na ustępstwa, które idą znacznie dalej niż zazwyczaj jest to odbierane w Polsce. Obydwaj prowadzący zastanawiają się też, czy realne jest powstanie misji stabilizacyjnej w Ukrainie z udziałem wojsk państw zachodnich.  Witold Jurasz i Zbigniew Parafianowicz dociekają przyczyn nieobecności Polskiej reprezentacji w Waszyngtonie i jednoznacznie stwierdzają, że była to niestety porażka naszego kraju. Witold Jurasz w tym punkcie w bardzo jednoznaczny i bezwzględny sposób rozprawia się z tymi, którzy próbują uzasadniać to dyplomatyczne fiasko, twierdząc, że tak naprawdę nieobecność w Białym Domu wyszła nam na dobre. Tego rodzaju próby usprawiedliwiania naszej porażki są żałosne.  W dalszej części prowadzący spierają się o to, czy fakt, iż pomoc Zachodu dla Ukrainy przekazywana jest przez lotnisko w Rzeszowie może być w jakikolwiek sposób skapitalizowana przez naszą dyplomację. W ocenie Jurasza Rzeszów nikogo nie obchodzi, dlatego, że wszyscy rozumieją, że Polsce zależy na tym, by Ukraina broń otrzymywała. Odnotowany zostaje też tekst byłego ambasadora Stanów Zjednoczonych w Polsce Daniela Frieda, który inaczej niż nasi rodzimi eksperci nie wyklucza, że do porozumienia pomiędzy Rosją a Ukrainą jednak dojdzie.     Na końcu obydwaj prowadzący odnotowują pożegnalną wizytę ambasadora Rosji Siergieja Andriejewa u dziekana korpusu dyplomatycznego, w którym tradycyjnie uczestniczył nuncjusz apostolski. Witold Jurasz i Zbigniew Parafianowicz stwierdzają, że żegnają ambasadora Rosji bez szczególnego żalu. Jednocześnie cieszą się z wielu lat spędzonych przez ambasador Andriejewa w Polsce. Rosyjski dyplomata żywił nieukrywaną niechęć do naszego kraju, co z pewnością jemu nastręczyło w czasie pobytu wielu przykrości, a nas pozostawiło z delikatnym schadenfreude. 

Seimo neeilinėje sesijoje prezidentas pateikė socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjerus. Sprendimą dėl I. Ruginienės kandidatūros Seimas priims kitą savaitę.„Čekiukų“ byloje kaltintas Marijampolės meras Povilas Isoda visiškai išteisintas „čekiukų“ byloje.Rusija šiąnakt surengė vieną didžiausių dronų ir raketų atakų prieš Ukrainą pastaruoju metu.Izraelis pradėjo pirmąjį Gazos miesto užėmimo etapą ir patvirtino gyvenviečių statybos projektą okupuotame Vakarų Krante.Europos čempionatui besiruošianti Lietuvos krepšinio rinktinė draugiškose rungtynėse nusileido Turkijai.Ved. Madona Lučkaitė

Dziś w audycji: śledczy wciąż ustalają szczegóły dotyczące drona wojskowego, który w nocy z wtorku na środę spadł i eksplodował na polu kukurydzy we wsi Osiny w powiecie łukowskim. Wicepremier, minister obrony narodowej Władysław Kosiniak-Kamysz powiedział, że była to rosyjska prowokacja. 24 sierpnia Ukraina obchodzi Dzień Niepodległości, upamiętniający uzyskanie przez nią niepodległości po rozpadzie ZSRR w 1991 roku, a dzień wcześniej 23 sierpnia obchodzony jest Dzień Flagi Państwowej. Z tej okazji Filmoteka Narodowa – Instytut Audiowizualny zaprasza na specjalne pokazy współczesnego kina ukraińskiego "Filmowa Ukraina”. 5 lat temu zmarł Piotr Szczepanik, piosenkarz, gitarzysta, aktor, wykonawca przebojów:  "Kochać", "Goniąc kormorany", "Żółte kalendarze", "Nigdy więcej". Podczas stanu wojennego artysta organizował niezależną, podziemną scenę muzyczną. Naszym gościem jest Jakub Belina-Brzozowski z Polskiej Misji Medycznej, z którym rozmawiamy o działaniach na terenie Strefy Gazy oraz Palestyny oraz o pomocy uchodźcom z Ukrainy. Zachęcamy do słuchania! 

Najeźdźca wystrzelił rakiety i drony w kierunku obwodów: lwowskiego, łuckiego i chmielnickiego a także zaporoskiego w południowo-wschodniej części Ukrainy.

Prezydent Stanów Zjednoczonych Donald Trump i prezydent Ukrainy Wołodymyr Zełenski odbyli spotkanie w Białym Domu. Przywódcy wyrazili nadzieję, że możliwe będą trójstronne rozmowy z prezydentem Rosji Władimirem Putinem, które mogłyby doprowadzić do zakończenia wojny między Rosją a Ukrainą.

(0:00) Wstęp(1:05) Donald Trump rozpoczął rozmowy na temat organizacji spotkania Wołodymyra Zełenskiego z Władimirem Putinem(3:21) Niemcy oskarżają Chiny o prowadzenie „agresywnej polityki” i wspieranie Rosji w wojnie z Ukrainą(4:36) Mimo zawieszenia przez Grecję przyjmowania wniosków o azyl, na Krecie pojawia się coraz więcej imigrantów(6:10) Albania w przyszłości może stworzyć ministerstwo całkowicie zarządzane przez sztuczną inteligencję(7:38) Google i NASA chcą wykorzystać sztuczną inteligencję do leczenia w kosmosieInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu: AMSO-oszczędzaj na poleasingowym sprzęcie IT: https://amso.pl/Uklad-otwarty-cinfo-pol-218.html

Pełnej wersji podcastu posłuchasz w aplikacji Onet Audio. Gościem najnowszego odcinka podcastu Raport Międzynarodowy był wicepremier, minister obrony narodowej oraz prezes Polskiego Stronnictwa Ludowego Władysław Kosiniak-Kamysz. Zapytany przez prowadzącego Witolda Jurasza o przyczyny nieobecności prezydenta Karola Nawrockiego i premiera Donalda Tuska w Waszyngtonie podczas spotkania europejskich przywódców oraz prezydenta Ukrainy Wołodymyra Zełenskiego z prezydentem Stanów Zjednoczonych Donaldem Trumpem stwierdził, że sytuacja ta, jak się wyraził, faktycznie źle wygląda. Zaznaczył przy tym, że to otoczenie prezydenta Nawrockiego chwaliło się szczególnie bliskimi kontaktami z Donaldem Trumpem. Na pytanie, czy Polski nie ma w Waszyngtonie z powodu zasadniczego ograniczenia naszego wsparcia dla Kijowa w ostatnim czasie, minister odpowiedział, że nie zgadza się z takim ujęciem problemu i zaznaczył, że bez lotniska w Rzeszowie zdecydowana większość pomocy dla Ukrainy nigdy by tam nie trafiła.     W dalszej części rozmowy wicepremier powtórzył jednoznaczne stanowisko, że Polska nie wyśle ani jednego żołnierza do Ukrainy. Witold Jurasz zwrócił tu uwagę, iż powstanie misji stabilizacyjnej państw zachodnich w Ukrainie jest w naszym najlepszym interesie i Polska w związku z tym powinna zrobić wszystko, by takie przedsięwzięcie zostało zrealizowane. Powodzenie takiej inicjatywy wiązałoby się naturalnie z koniecznością wysłania również i naszych wojsk. Szef resortu obrony narodowej powtórzył tu znane już stanowisko, że Polska wspomaga Ukrainę w inny sposób.     O tym wszystkim usłyszą Państwo w dostępnym na naszej stronie głównej i kanale YT fragmencie. Pełna wersja podcastu Raport Międzynarodowy dostępna jest w subskrypcji Onet Premium, a w niej Witold Jurasz pytał wicepremiera również o to, czy twarda i jednoznaczna deklaracja Ukrainy, iż nie zgodzi się na przekazanie żadnych terytoriów Rosji, realną linią Kijowa, czy jedynie oficjalnym stanowiskiem, które będzie podlegać negocjacjom. Władysław Kosiniak-Kamysz odparł, że widzi daleko idącą wolę porozumienia po stronie ukraińskiej. Odpowiedź tę można było odczytać jako sugestię, iż Ukraina jest gotowa do dalej idących ustępstw niż formalnie deklaruje.     Witold Jurasz pyta także, czy Polsce grozi wojna w klasycznym tego słowa znaczeniu, czy raczej też bardziej prawdopodobne będą kierowane przeciw nam ataki hybrydowe lub cybernetyczne. Władysław Kosiniak-Kamysz w pierwszej kolejności wymienił zagrożenia hybrydowe, ale zarazem nie wykluczył również niestety dalej idących zagrożeń. Podkreślił, że program zbrojeń będzie kontynuowany. Szef MON-u zaznaczył tu, że nie zamierza krytykować swoich poprzedników, jego zadaniem jest poprawianie błędów, które się zdarzały i kontynuowanie tych projektów, które były dobrze przemyślane. W tym kontekście wicepremier zadeklarował poparcie między innymi dla zakupu koreańskich samolotów FA-50.     Przy okazji rozmowy o zagrożeniach hybrydowych Witold Jurasz zadał pytanie, czy Polska powinna się jedynie bronić, czy też na przykład w odpowiedzi na rosyjskie podpalenie obiektów na naszym terytorium powinniśmy przystąpić do adekwatnych działań odwetowych? Wicepremier odpowiedział, stwierdzając, iż Polska powinna mieć zarówno tarczę, jak i miecz - innymi słowy nie odciął się od sugestii prowadzącego.     Przedmiotem rozmowy była również kwestia udziału Polski w programie NATO Nuclear Sharing i perspektywę ewentualnego objęcia nas francuskim parasolem nuklearnym. Witold Jurasz pytał też wicepremiera o ewentualny autonomiczny polski program zbrojeń nuklearnych. Co ciekawe, wicepremier i minister obrony w odpowiedzi na to ostatnie pytanie stwierdził, że nie traciłby wiary i zaufania do polskich naukowców i możliwości rozwojowych. 

Spotkanie Donalda Trumpa i Władimira Putina na Alasce budzi wiele pytań. Publicysta tygodnika „Sieci” podkreśla, że interpretacje są skrajne, a fakty pozostają niejasne.Spotkanie Donalda Trumpa z Władimirem Putinem wywołało lawinę komentarzy – od opinii, że amerykański prezydent został rozegrany przez Kreml, po spekulacje, że Rosja pragnie rozejmu. Jak zauważa publicysta Piotr Gursztyn, rzeczywistość jest dużo mniej jednoznaczna.Każdy wyciąga takie wnioski, jakie chce. Kto nie lubi Trumpa, pisze, że został ograny. Ale nikt z komentatorów nie był przy rozmowie, więc wszystkie te oceny są obarczone dużą dozą spekulacji– mówi gość "Poranka Wnet".Trump między słowami a czynamiZdaniem publicysty, politykę Donalda Trumpa cechuje rozdźwięk między deklaracjami a działaniami.Na początku ostro krytykował Ukrainę, ale realnie nie odciął jej od pomocy wojskowej. Wsparcie ruszało z pełną mocą, choć chwilami było zawieszane. Nie wiemy, czy to efekt presji, czy względów technicznych– wyjaśnia Piotr Gursztyn.Przypomina także, że podobne sytuacje miały miejsce podczas prezydentury Joe Bidena – jak w przypadku czasowego wstrzymania dostępu ukraińskiej armii do systemu Starlink.Europa zaniepokojonaSpotkanie na Alasce odbiło się szerokim echem w Europie. Do USA wybierają się m.in. prezydent Finlandii i przewodnicząca Komisji Europejskiej Ursula von der Leyen.Reakcja państw europejskich jest zrozumiała, bo to sprawa kluczowa dla wschodniej flanki NATO. Sygnały, które płyną z Polski i Finlandii do Trumpa, są jednoznaczne: nie ufać Putinowi i trzymać twardą linię wobec Rosji– podkreśla publicysta.Ponadto, zwraca uwagę na symboliczny wymiar samej oprawy spotkania.Putinowi towarzyszyły myśliwce F-35, a po obu stronach czerwonego dywanu ustawiono amerykańskie Raptory. To demonstracja przewagi militarnej, której Rosja nie ma i przed którą nie potrafi się bronić– zauważa rozmówca Katarzyny Adamiak.Ukraina na skraju wyczerpaniaW ocenie Piotra Gursztyna, Zachód nie ma obecnie możliwości militarnych, by bezpośrednio powstrzymać Rosję.Ukraina jest wycieńczona. Sprzęt dociera, ale brakuje żołnierzy zdolnych do walki. To największy problem– tłumaczy.Rosja, mimo doraźnych sukcesów na froncie, w długiej perspektywie mierzy się jednak z narastającymi problemami gospodarczymi. Czas gra przeciwko Moskwie. Spadające ceny paliw, presja ze strony Arabii Saudyjskiej i fiasko irańskiego sojusznika pokazują ograniczenia rosyjskiej polityki- podkreśla publicysta.Putin przełamuje izolację?Choć rosyjska propaganda ogłosiła spotkanie sukcesem, publicysta zaleca ostrożność.Rosja zawsze ogłasza sukces. Pytanie, czy za tym pójdą realne zmiany – nowe kontakty, nowe sojusze. Na razie to bardziej pokaz propagandowy niż przełom– ocenia.Oczekiwania wobec TrumpaJak podsumowuje Piotr Gursztyn, Zachód liczy dziś na twardą postawę USA.Europa będzie głośno mówić o wspieraniu Ukrainy, ale tak naprawdę oczekuje, że Trump załatwi sprawę za nią. Problem w tym, że to nie takie proste– dodaje.Czas pokaże, czy Trump rzeczywiście trzyma w ręku wielki kij, o którym mówił Theodore Roosevelt– podsumowuje publicysta.

Kas laukia Ukrainos po JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo Aliaskoje?Kaip darbuotojui apsiginti ir įrodyti psichologinį smurtą?Bitininkai skundžiasi, kad per šiųmetį medunešį surinko vos penktadalį įprasto derliaus.Mokslininkų teigimu, perdirbti maisto produktai mūsų mityboje gali lemti, kiek svorio numesime.Ved. Madona Lučkaitė

Donald Trump ostrzega, że Rosja poniesie poważne konsekwencje, jeśli Putin nie zgodzi się na rozejm podczas piątkowego spotkania obu polityków na Alasce. Europejscy liderzy odbyli w środę wirtualne spotkanie z Donaldem Trumpem; obecny był również prezydent Zełenski, który wykluczył jakiekolwiek zmiany terytorialne na rzecz Rosji. Zełenski powiedział również, że Stany Zjednoczone chcą w dalszym ciągu wspierać Ukrainę, choć nie jest jasne, w jaki sposób. Na froncie Rosja robi znaczące postępy, zdobywając nowe tereny Ukrainy. Jakie mogą być wyniki szczytu na Alasce – jeśli do niego dojdzie? Czy konsultacje Trumpa z Europą mogą znacząco wpłynąć na jego przebieg? I jakie cele będzie na Alasce realizował Władimir Putin?Azerbejdżan i Armenia zawierają umowę, której ostatecznym celem ma być zakończenie trwającego od czterech dekad konfliktu zbrojnego. Czy rzeczywiście Donald Trump swoją mediacją zakończył kolejną wojnę, czy na razie odniósł sukces jedynie medialnyPolicja w Albanii wkracza do siedziby jednej z największych grup medialnych kraju. Czy władze chcą uciszyć niezależne media? Jak sytuację w kraju ocenia Komisja Europejska, która właśnie otworzyła ostatni rozdział negocjacji w sprawie członkostwa Albanii w Unii?Miasto Achmatowej, Putina, Brodskiego i Stanisława Augusta. Czym jest historyczny i współczesny Petersburg? Jak żyje w czasie wojny Rosji z Ukrainą? Opowie o tym autor książki o mieście założonym przez Piotra Wielkiego, które grało główną rolę w historii Rosji ostatnich trzech wieków.Rozkład jazdy: (02:42) Adam Eberhardt: Rozmowy Trump-Putin na Alasce(27:25) Krzysztof Strachota: Jeszcze nie koniec wojny na Kaukazie(44:35) Podziękowania(50:59) Małgorzata Rejmer: Albania: kraj sukcesu i korupcji(1:14:10) Grzegorz Ślubowski: Petersburg: historia miasta i Rosji ostatnich trzech wieków(1:42:17) Do usłyszenia---------------------------------------------Raport o stanie świata to audycja, która istnieje dzięki naszym Patronom, dołącz się do zbiórki ➡️ ⁠https://patronite.pl/DariuszRosiak⁠Subskrybuj newsletter Raportu o stanie świata ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠➡️ ⁠https://dariuszrosiak.substack.com⁠Koszulki i kubki Raportu ➡️ ⁠https://patronite-sklep.pl/kolekcja/raport-o-stanie-swiata/⁠ [Autopromocja]

Zapraszam na kolejny Poranek Geopolityczny z Jamalem Szpalerskim. Anchorage, Alaska: Trump-Putin. Anchorage, Alaska: ChRL-USA słynne spotkanie z 2021 roku. Na kogo postawi Prezydent USA? Rubio czy Vance?Zapoznaj się z warunkami oprocentowania wolnych środków w OANDA TMS Brokers: https://go.tms.pl/bezpaszportuUM Inwestuj w fundusze ETF z OANDA TMS Brokers: https://go.tms.pl/bezpaszportuETF

(0:00) Wstęp(1:05) Prezydent Stanów Zjednoczonych zapowiada, że pokój między Rosją i Ukrainą będzie wymagał wymiany terytoriów. Rosjanie złamali linię frontu w Donbasie(2:55) Donald Trump wysyła Gwardię Narodową do Waszyngtonu i zapowiada podobne działania w kolejnych amerykańskich miastach(4:34) Szwajcarski parlament zajmie się wnioskiem o wycofanie się z zakupu amerykańskich myśliwców(6:19) W izraelskim nalocie zginęło pięciu dziennikarzy katarskiej Al-Dżaziry(8:03) Rozwój sztucznej inteligencji kreuje nowych miliarderówInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu: AMSO-oszczędzaj na poleasingowym sprzęcie IT: https://amso.pl/Uklad-otwarty-cinfo-pol-218.html

Pełnej wersji podcastu posłuchasz w aplikacji Onet Audio. Gościem najnowszego odcinka podcastu Raport Międzynarodowy jest prof. Hieronim Grala, wykładowca wydziału Artes Liberales Uniwersytetu Warszawskiego. W przeszłości dyrektor Instytutu Polskiego w Petersburgu, a następnie w Moskwie, historyk specjalizujący się w dziejach Rosji oraz rosyjskiej dyplomacji. Hieronim Grala w podcaście opowiada o panoramie rosyjskiej opozycji, zauważając, że staje się ona coraz bardziej skłócona i rozdrobniona, a jej wpływ na rzeczywistość w Rosji z każdą chwilą maleje.   Według eksperta, jeśli jakieś środowisko opozycyjne ma realne znaczenie, to jest nim najprawdopodobniej to tworzone przez Michaiła Chodorkowskiego, a nie to, któremu przewodzi wdowa po Aleksieju Nawalnym. Wynika to z faktu, iż Chodorkowski w przeciwieństwie do reszty opozycji, zachował kontakty w środowisku rosyjskiej elity władzy i biznesu. Jak zauważa prof. Grala, Chodorkowski niezależnie od tego, iż jest zaprzysięgłym wrogiem Władimira Putina, jest tym politykiem rosyjskiej opozycji, który mógłby odegrać rolę nie tylko w scenariuszu gwałtownego upadku reżimu, co wydaje się mało prawdopodobne, ale również w hipotetycznym procesie transformacji w kierunku miękkiego autorytaryzmu (o ile to ostatnie jest w ogóle możliwe).   O tym wszystkim usłyszą Państwo w dostępnym na naszej stronie głównej i kanale YT fragmencie. Pełna wersja podcastu Raport Międzynarodowy dostępna jest w subskrypcji Onet Premium, a w niej Witold Jurasz i Hieronim Grala zastanawiają się przy okazji rozważań na temat sytuacji w rosyjskiej opozycji, która grupa rosyjskich opozycjonistów, ta bardziej radykalna, czy może wręcz przeciwnie - bardziej umiarkowana, powinna być wnikliwie obserwowana pod kątem ewentualnej współpracy z rosyjskimi służbami specjalnymi?   W dalszej części podcastu Gość oraz Prowadzący zastanawiają się, czy zwrot w kierunku umiarkowanej dyktatury i miękkiego autorytaryzmu jest w ogóle jeszcze możliwy i czy Władimir Putin nie poczuł się aby carem, który taką transformację wyklucza. Prof. Grala porusza też zasadniczą kwestię - czy Władimir Putin jest w stanie po podpisaniu traktatu pokojowego z Ukrainą przekonać Rosjan, że wojna zakończyła się sukcesem. Czy kres konfliktu nie stanie się przypadkiem początkiem przesilenia politycznego w Moskwie? 

Kā pasargāt Latvijas debesis no Krievijas droniem? Krustpunktā diskutē Iekšlietu ministrijas parlamentārais sekretārs Igors Rajevs, aizsardzības ministra ārštata konsultants bezpilota sistēmu spēju attīstības jautājumos Māris Bruža, uzņēmuma "NEWT21" valdes priekšsēdērājs Jānis Garisons un uzņēmuma "LV-TEH" valdes loceklis Uģis Svirido. Pasaule ar bažām un piesardzību gaida piektdienu, 15. augustu, kad Aļaskā tiksies ASV prezidents Tramps un Krievijas diktators Putins. Vai izdosies vienoties par pamieru Ukrainā un par kādu cenu? Vakar preses konferencē Tramps jau atkal kritiski runāja par Zelenski, bet neko nosodoši nepateica par Putinu. Vai lielvaras svešas robežas pārzīmēs un dalīs bez pašu ukraiņu ziņas? Pat ja piektdienas sarunās Putina agresiju izdosies apturēt, ar agresoru mums arvien kaimiņos būs jāsadzīvo.  Nesen Lietuva, iepriekš arī Latvija un Polija ir pieredzējusi Krievijas dronu ielidošanu savās teritorijās, turklāt ar pievienotām sprāgstvielām. Ir izskanējis, ka Baltijas valstīm un Polijai ir jāmudina NATO mūsu papildu aizsargāt pret Krievijas droniem. Kā nodrošināt mūsu gaisa telpas aizsardzību, kā savlaicīgi pamanīt un notriekt naidīgus dronus - par to saruna Krustpunktā.  

“Smagi, bet pretinieku noturam,” situāciju frontē raksturo Ukrainas Bruņoto spēku virspavēlnieks Oleksandrs Sirskis. Eiropas Savienības dalībvalstu līderi atzinīgi vērtē ASV prezidenta Donalda Trampa centienus panākt kara izbeigšanu Ukrainā. Pasažieru pārvadātāji protestē pie Ministru kabineta. Aicina pārskatīt ilgtermiņa līgumu cenas. Reaģējot uz situāciju Gazā un Rietumkrastā, Norvēģijas ieguldījumu fonds sāk pārskatīt savus ieguldījumus Izraēlā. Tūrisma uzņēmumu organizācijas nepiekrīt LIAA izteikumiem par veiksmīgu nozares atkopšanos pēc pandēmijas.

Daudzus gadus Gunta Līdaka ir aizstāvējusi privāto mediju intereses Latvijā, tagad Kultūras ministrijā (KM) ir uzņēmusies Mediju politikas nodaļas vadīšanu. Kāpēc tā un ko viņa grib izdarīt šajā amatā, Krustpunktā izvaicājam Guntu Līdaku. Žurnālistika, mediji un informatīvā telpa, kurā mēs dzīvojam, mainās tāpat kā mūsu paradumi uzzināt jaunākās ziņas. Sociālie mediji ir krietni pārmainījuši šos ieradumus. Ir uzradušies arī daudzi viltus ziņu kanāli, un jaunākā paaudze ierastos un klasiskos ziņu avotus gandrīz vispār vairs neizmanto. Arī karš Ukrainā ir daudz ko mainījis. Latvijas Radio no nākamā gada vairs neskanēs kanāls krievu valodā. Par Latvijas mediju vidi un mūsu informatīvo telpu saruna ar Guntu Līdaku. Viņa šobrīd ir Kultūras ministrijas Mediju politikas nodaļas vadītāja. Pirms šī amata arī ar raibu pieredzi žurnālistikā un mediju pasaulē. Trauksmainajos deviņdesmitajos Gunta bija žurnāliste "Panorāmā", vēlāk arī darbs komercmedijos, darbs arī ar saturu krievu valodā un darbs komercmediju lobismā. Viņa ir strādājusi arī Nacionālajā elektronisko plašsaziņas līdzekļu padomē, ir pieredzējusi visas Latvijas mediju pārmaiņas, un tagad viņas pārziņā ir Latvijas mediju politika. 

Kāda noskaņa valda Ukrainā pirms gaidāmas Trampa un Putina tikšanās? Četri bojāgājušie un 25 cietušie. Tik traģiskas izvērtās aizvadītās brīvdienas uz Latvijas ceļiem. Somija izvirza apsūdzības trim „Eagle S” apkalpes locekļiem aizdomās par zemūdens kabeļu pārgriešanu. Veselības ministrija apsver iespēju obligāti ieviest prasību norādīt diagnozi darbnespējas lapās. Pie Mārupes Ledus halles varēja apskatīt Stenlija kausu, ko atvedis Nacionālās hokeja līgas Floridas "Panthers" aizsargs Uvis Jānis Balinskis.

Ukrainā pēdējā gaitā izvada Krievijas gūstā mirušo ukraiņu žurnālisti Viktoriju Roščinu. Noslēdzas ASV prezidenta Donalda Trampa dotais termiņš, līdz kuram Krievijai jāvienojas par pamieru ar Ukrainu. Kvalificētu speciālistu trūkums veicina pašvaldību sadarbību dažādās jomās. Turpina izmeklēt, kāpēc pie Rīgas Centrālās stacijas vakar saskrējās elektrovilciens ar drezīnu. Latvijas basketbola izlase noslēdz nometni Slovēnijā, rīt, 9. augustā, pirmā pārbaudes spēle gatavošanās ciklā.

Savienoto Valstu prezidents Donalds Tramps ir devis Krievijai laiku līdz piektdienai izlemt par kara apturēšanu Ukrainā, citādi solītas jaunas sankcijas, kas būs sāpīgas Maskavai. Krievijas uzsāktais karš īpaši izdevīgs ir bijis Indijai, kas pēdējo gadu laikā lēti iepirkusi daudz Krievijas naftas, tajā skaitā tirgojot to tālāk pasaulē dārgāk. Bet Lietuvā ir kritusi valdība pēc tam, kad no amata atkāpās premjerministrs. Aktualitātes analizē politologs Arnis Latišenko un Rīgas Stradiņa universitātes pasniedzējs, Austrumeiropas politikas pētījumu centra vadītājs Māris Cepurītis. Lietuvas valdība izrādījusies neilglaicīga Premjerministra Gintauta Palucka valdība stājās pie savu pienākumu pildīšanas 2024. gada decembrī pēc tam, kad viņa pārstāvētā Lietuvas Sociāldemokrātiskā partija bija guvusi spožus panākumus Seima vēlēšanās. Sociāldemokrāti nevēlējās veidot koalīciju ar kādu no samērā ilglaicīgajām partijām – Tēvzemes savienību jeb Kristīgajiem demokrātiem, Zemnieku un zaļo savienību vai Liberāļu savienību, kas visi tiek raksturoti kā drīzāk konservatīvas ievirzes spēki. Tā vietā par sociāldemokrātu koalīcijas partnerēm kļuva divas pēdējos gados dibinātas partijas: kreisi centriskā Demokrātu savienība „Par Lietuvu” ar kādreizējo premjerministru Sauļu Skverneli priekšgalā un nacionālistiskā un populistiskā „Nēmunas rītausma”, kuras dibinātājam un līderim Remigijum Žemaitaitim ir, cita starpā, antisemīta reputācija. Tomēr Palucka kabineta klupšanas akmens, kas novedis pie 4. augustā notikušās valdības demisijas, izrādījusies nevis koalīcijas politiskā struktūra vai kādas starppartiju sadarbības problēmas, bet gan pats premjers. Viss sākās ar it kā nevainīgu sociālo tīklu publikāciju, kurā premjerministrs redzams makšķerējot karpas kopā ar miljonāru Tautvīdu Baršti un Druskininku pilsētas mēru Ričardu Maļinausku. Tas kļuva par signālu mediju interesei par valdības galvas biznesa sakariem, atklājot vairākus aizdomīgus faktus. Paluckim daļēji piederošs uzņēmums saņēmis aizdevumu ar īpašiem noteikumiem no Lietuvas Nacionālās attīstības bankas, kad tā līdzīpašnieks jau atradies premjera amatā. Sāka uzpeldēt netīkamas detaļas no pagātnes, saistītas ar aizdomīgiem privatizācijas darījumiem un dienesta stāvokļa ļaunprātīgu izmantošanu, esot Viļņas pašvaldības administrācijas vadībā. Par vaiņagojumu visam kļuva atklājums, ka premjerministra svainei piederošs uzņēmums saņēmis vairāk nekā 170 tūkstošus Eiropas Savienības fondu līdzfinansējuma dažādu elektroiekārtu ražošanas projektam un šī projekta ietvaros pasūtījis bateriju sistēmas par 145 tūkstošiem jau minētajā Palucka uzņēmumā. Pēc preses publikācijām izmeklēšanu uzsāka arī Lietuvas Finanšu noziegumu izmeklēšanas dienests, Īpašās izmeklēšanas dienests un Augstākā amatpersonu ētikas komisija. Kad Viļņā sākās protesti, savienība „Par Lietuvu” piedraudēja pamest valdības koalīciju, un arī prezidents Gitans Nausēda pieprasīja no premjerministra pierādījumus par apsūdzību nepamatotību vai demisiju, Gintauts Palucks izvēlējās pēdējo. Tas nozīmēja arī valdības atkāpšanos. Tā kā jaunu valdību Seims, visdrīzāk, apstiprinās tikai septembrī, kad būs atgriezies no vasaras brīvdienām, esošais kabinets turpinās darbu pagaidu valdības statusā līdzšinējā finanšu ministra Rimanta Šadžus vadībā. Tramps arī pavicina kodolmilnu Krievijas varasvīru plātīšanās ar savu kodolarsenālu, dodot mājienus par tā iespējamu lietošanu, ja agresorvalsts nonāktu kritiskā situācijā, jau kļuvusi par ierastu lietu. Visbiežāk šo „kodolmilnas” vicināšanu Kremlis uztic kādreizējam prezidentam, šobrīd Valsts drošības padomes priekšsēža vietniekam Dmitrijam Medvedevam, uz kura izrunāšanos Rietumos, savukārt, jau ierasts īpaši nopietni nereaģēt. Tāpēc daudziem, domājams, bija pārsteigums, kad pēc kārtējiem apokalipses piesolījumiem no Medvedeva puses prezidents Tramps pagājušajā 1. augustā vienā no saviem sociālo tīklu kontiem ierakstīja: „Pamatojoties uz bijušā Krievijas prezidenta Dmitrija Medvedeva [..] ārkārtīgi provokatīvajiem paziņojumiem, esmu pavēlējis divām kodolzemūdenēm ieņemt pozīcijas atbilstošos reģionos, ja nu gadījumā aiz šiem muļķīgajiem un uzkūdošajiem paziņojumiem slēptos kas vairāk.” Kā norāda eksperti, aiz Baltā nama saimnieka paziņojuma diezin vai slēpjas konkrēta militāri stratēģiska akcija. Tik nav skaidrs, kas domāts ar „kodolzemūdenēm” – ar kodolieročiem aprīkotas zemūdenes vai zemūdenes ar kodolreaktora dzinēju, kādas ir visas šobrīd Savienoto Valstu Jūras spēku sastāvā esošās. Jau kopš aukstā kara laikiem gan Savienoto Valstu, gan Krievijas zemūdens flotes vienības, tai skaitā ar kodolieročiem uz klāja, regulāri uzturas pasaules okeānā, arī rajonos, no kuriem var dot triecienu pretējās puses teritorijai. Prezidenta paziņojums, tādējādi, pamatā uztverams kā deklaratīvs žests, kas iekļaujas pēdējā laikā pret Kremli vērstās daudz nīgrākās retorikas kontekstā. Kā zināms, sākotnēji agresorvalstij doto piecdesmit dienu termiņu miera procesa uzsākšanai Baltā nama saimnieks pagājušonedēļ pamatīgi saīsināja, un nu Krievijai jārēķinās ar iespējamām sankcijām jau šopiektdien 8. augustā. Tajā pat laikā šodien, 6. augustā, Maskavā ierodas Trampa īpašais vēstnieks Stīvs Vitkofs, kuram līdz šim bijusi Putinam īpaši izdabājoša sarunvedēja reputācija. Iepriekšējo reizi viņš Maskavā bija aprīlī, toreiz pauda optimismu par Putina vēlmi uzlabot attiecības ar Vašingtonu un, attiecīgi, gatavību vienoties par karadarbības pārtraukšanu. Šim optimismam izplēnot, Vitkofs uz laiku nozuda no Krievijas–Ukrainas miera sarunu skatuves, pārslēdzoties uz Tuvajiem austrumiem. Nu atliek vien minēt, ko sola viņa atgriešanās. Indija nepiekrīt grēkāža lomai 4. augustā intervijā telekanālam CNBC Donalds Tramps nāca klajā ar skarbiem piesolījumiem Indijai, zīmējot to kā teju galveno Putina kara mašīnas eļļotāju. Indija pērkot Krievijas naftu un Krievijas ieročus, un par to tiek solīts jau rīt ieviest vēl lielākus ievedmuitas tarifus – vēl papildus tiem 25%, kuri tika izsludināti jau pagājušonedēļ. Agrāk no Indijas puses izskanējuši pat signāli, ka tā varētu atteikties no lētās Krievijas jēlnaftas importa, taču realitātē to izdarīt ir ļoti grūti, katrā ziņā ātrā laikā. Krievijas fosilo energoresursu eksports uz Dienvidāzijas lielvalsti nav iesācies vakar un pat ne pirms trīs gadiem – tas notiek jau desmitgadēm ilgi un šobrīd veido apmēram trešdaļu no Indijas naftas importa, nodrošinot apmēram ceturto daļu no valsts vajadzībām. Attiecīgā energoresursu plūsma jau ierēķināta ekonomikas attīstības prognozēs. Indijas ekonomika, jau pašreiz ceturtā lielākā pasaulē, turpina augt, un arvien vairāk indiešu ģimeņu var atļauties savu auto vai motociklu. Tiek lēsts, ka ap 2030. gadu Indija apsteigs Ķīnu naftas produktu patēriņa ziņā. Strauja atteikšanās no Krievijas naftas nozīmētu smagu naftas produktu deficītu un, attiecīgi, cenu kāpumu ne tikai Indijā, bet arī starptautiskajā tirgū, kad milzīgā valsts steigtos meklēt citus piegādes avotus. Pie tam izvēle ir ierobežota, jo, līdzīgi kā Krievijas nafta, sankcionēts ir arī imports no Irānas un Venecuēlas, no kuru fosilā kurināmā Indija jau savulaik ir atteikusies. Ievērojot visu iepriekš teikto, nav brīnums, ka pirmdien Ņūdeli pauda: Savienoto Valstu vēršanās pret Indiju ir negodīga un neattaisnota. Rietumi tagad domājot sodīt indiešus, kamēr paši turpina iepirkt, piemēram, krievu minerālmēslus un citas ķimikālijas. Kā spriež eksperti, premjerministra Narendras Modi valdība visdrīzāk centīsies manevrēt, turpinot sarunas ar Vašingtonu un meklējot, ar ko pamazām aizvietot Krievijas jēlnaftu. Tajā pat laikā šodien Maskavā ieradies Indijas premjera nacionālās drošības padomnieks Adžits Dovals, lai apspriestu gan par turpmāko ekonomisko un drošības sadarbību, gan šogad paredzēto Vladimira Putina vizīti Indijā. Sagatavoja Eduards Liniņš.     

Pełnej wersji podcastu posłuchasz w aplikacji Onet Audio. W najnowszym odcinku podcastu Raport Międzynarodowy Witold Jurasz i Zbigniew Parafianowicz komentują współczesny kult Powstania Warszawskiego, podkreślając sprzeczność pomiędzy czczeniem ofiar a brakiem racjonalnej debaty o zasadności zrywu. Witold Jurasz krytykuje dominującą w Polsce narrację, że bez powstania nie byłoby niepodległej Polski, wskazując m.in. na losy Czech, które przetrwały bez daniny krwi. Zbigniew Parafianowicz broni roli mitu w budowaniu tożsamości narodowej, twierdząc przy tym, że nie wyklucza się on z prowadzeniem cynicznej polityki. Idealnym przykładem jest tu mit obrony twierdzy w Masadzie. Obaj zgodnie stwierdzają, że pamięć o ofiarach nie może wykluczać racjonalnej oceny decyzji politycznych i militarnych.  Prowadzący wracają też do zeszłotygodniowego wywiadu z ministrem Radosławem Sikorskim. Poruszono w nim kwestię przyszłych relacji energetycznych Europy z Rosją. Minister zasugerował, że historia pokazuje ich trwałość. Można więc oczekiwać, że Zachód po zawieszeniu broni wróci do współpracy z Moskwą. Komentatorzy zgodzili się, że europejskie interesy ekonomiczne przeważą nad retoryką potępienia rosyjskiej agresji.  O tym usłyszą Państwo w dostępnym na naszej stronie głównej i kanale YT fragmencie.    Głośnym echem odbiła się krytyka ministra Sikorskiego przez nowego amerykańskiego ambasadora w RP Thomasa Rose'a, za wypowiedź dotyczącą konfliktu Izrael-Gaza. Autorzy podcastu uznali to za naruszenie dyplomatycznego savoir-vivre'u – ambasador nie powinien krytykować szefa MSZ przed złożeniem listów uwierzytelniających. Złamanie obyczaju jest tu jednak najmniejszym problemem. Thomas Rose swoją wypowiedzią pokazuje, że w zupełnie niezrozumiały sposób w większym stopniu reprezentuje interesy Izraela, a nie USA, powiela retorykę Tel Awiwu bagatelizującą zbrodnie dokonywane przez IDF w strefie Gazy.    Nie zabraknie też komentarza do rozmieszczenia przez amerykańskiego prezydenta łodzi podwodnych dysponujących bronią jądrową w “odpowiednich regionach”. To odpowiedź Donalda Trumpa na niedawne groźby kierowane w stronę Ameryki przez byłego prezydenta Rosji Dymitra Miedwiediewa. Według Jurasza i Parafianowicza to gra na podbicie napięcia, by w razie porozumienia przedstawić je jako sukces zapobiegający globalnej wojnie – tak zwana deeskalacja poprzez eskalację. Może to świadczyć o zaawansowanej fazie rozmów o zawieszeniu broni w Ukrainie.    Zarysowano możliwe przesłanki pauzy wojennej ze strony Ukrainy. Kijów może być motywowany do niej przez problemy mobilizacyjne, pogarszająca się sytuacja wokół Pokrowska i Konstantynówki oraz potencjalne zgrupowania sił rosyjskich mogące doprowadzić do powtórki z Debalcewa. Presja zewnętrzna i wojskowa może zmusić Ukrainę do akceptacji tymczasowego rozejmu, jakkolwiek niekorzystne byłyby jego warunki.    Na koniec Witold Jurasz i Zbigniew Parafianowicz wrócili znów do wątku izraelskiego. Dramatyczna sytuacja w Palestynie coraz głębiej odbija się na kształcie globalnego dyskursu wokół Izraela, w tym również w sferze krytyki Tel Awiwu. Świadczy o tym niedawna wypowiedź Tuckera Carlsona, który spekulował, czy Jeffrey Epstein był agentem Mossadu. Prowadzący uznali takie tezy za niepoparte dowodami, opierające się na wątpliwej logice i podsycane przez rosnące antyizraelskie nastroje. Jednocześnie padła ważna uwaga: działania obecnego rządu Netanjahu przyczyniają się nie tylko do powrotu i popularyzacji antysemickich narracji, ale też osłabienia moralnego prawa Zachodu do krytykowania działań Rosji. 

Gruzijā valdošā partija "Gruzijas sapnis" pamazām izrēķinās ar saviem opozicionāriem, tos aizturot un liekot aiz restēm. Lai gan protesti Gruzijas ielās notikuši praktiski katru dienu mēnešiem ilgi, situāciju tie nespēj mainīt. Eiropas Savienība tikmēr piedraud atcelt Gruzijai piešķirto bezvīzu režīmu. Eiropā lielākā uzmanība ir pievērsta tirdzniecības vienošanās noslēgšanai ar ASV. Par ekonomiskajiem aspektie runājam Krustpunktā, bet šajā raidījumā mazliet par politiskajām blaknēm. Par ASV runājot, jāpiemin arī tā saucamie Epstīna faili, kas būtiski iespaido politisko noskaņojumu ASV. Vēl lūkojam saprast, kāpēc Šveice uz parlamentu vadītāju konferenci Ženēvā ir ļāvusi ierasties Krievijas domes vadībai? Ir izsniegtas vīzas, lai gan delegācijas dalībnieki, ieskaitot domes priekšsēdētāju, ir iekļauti sankciju sarakstos un Šveice ir pievienojusies Eiropas Savienības sankcijām. Aktualitātes komentē Ģeopolitikas pētījumu centra vecākais pētnieks Jānis Kažociņš un portāla LSM.lv žurnālists Ģirts Kasparāns. Runājot par Krievijas delegācijas ierašanos konferencē Šveicē, sazināmies ar Saeimas priekšsēdētājas biedri Antoņinu Nenaševu ("Progresīvie"), kura piedalās šajā konferencē.  Jaunumi no globālā golfa laukuma Pagājušās nedēļas otrajā pusē Donalds Tramps pavadīja četras dienas Skotijā, apraudzīdams savus turienes golfa kūrortus un pie reizes šo to nokārtodams ar „Vecās pasaules” līderiem. Vispirms bija tikšanās ar Eiropas Komisijas prezidenti Urzulu fon der Leienu Tērberijā, Skotijas rietumu piekrastē, tās finālā paziņojot par noslēgto tirdzniecības vienošanos starp Briseli un Vašingtonu. Daži iztēlo notikušo kā Eiropas kapitulāciju, kas gan ir krietni izkāpināts vērtējums. Eiropai nāksies samierināties ar 15% ievedmuitas tarifu, pie tam nepiemērojot nekādu bāzes tarifu amerikāņu importam, taču nav piepildījušās drūmākās prognozes, kas saistījās ar krietni lielākiem tarifiem Eiropas automobiļu, lidmašīnu un pusvadītāju eksportam. Tāpat Eiropa apņēmusies līdz Trampa prezidentūras termiņa beigām importēt amerikāņu naftu, sašķidrināto gāzi un citus energoresursus 750 miljardu eiro vērtībā, kā arī papildus investēt Savienotājās Valstīs 600 miljardus. Ja par pirmo apņemšanos tiek teikts, ka tā nav reālistiska, ciktāl tas nozīmētu, ka amerikāņiem būtu jānovirza praktiski viss savs pašreizējais attiecīgo energoresursu eksports tikai uz Eiropas Savienību, tad otrās apjomi neko daudz nepārsniedzot domājamo investīciju summu, kādu Eiropas uzņēmumi arī bez īpašas vienošanās varētu ieguldīt Savienotajās Valstīs. Vispārējais secinājums ir, ka vienošanās, protams, nav vienlīdzīga, tomēr tā no Eiropas puses esot pieņemama cena par izvairīšanos no tirdzniecības kara ar amerikāņiem. No Tērberijas prezidents un golferis, britu premjera Kīra Stārmera pavadīts, pārcēlās uz Aberdīnas apkārtni Lielbritānijas pretējā krastā, kur atklāja jaunu golfa laukumu savā Balmedī klubā. Pirmdien, 28. jūlijā, pirms doties pāri okeānam, viņš pārsteidza žurnālistus ar jaunu pavērsienu Krievijas sakarā, pasludinot, ka atceļ iepriekš līdz septembra sākumam noteikto termiņu, kurā Putinam vajadzēja vienoties ar Ukrainu par karadarbības pārtraukšanu. Tagad viņš dodot Krievijas vadonim vēl desmit līdz divpadsmit dienas, pirms ieviesīšot smagus sekundāros tarifus Krievijas energoresursu patērētājiem. Atgriezušos no šī brauciena, Baltā nama saimnieku sagaida pašmāju aktualitātes, kurās pēdējās nedēļās dominē t.s. „Epstīna faili”. Uzņēmējs Džefrijs Epstīns 2019. gada jūlijā izdarīja pašnāvību cietuma kamerā, kur bija nonācis kā aizdomās turētais par nepilngadīgo iesaistīšanu prostitūcijā. Versijas, ka Epstīna lietas izmeklēšanas materiālos atrodamas ziņas par pedofilu tīklu, kuram pieder ne viens vien nīstās politiskās elites pārstāvis, ieņem svarīgu vietu MAGA kustības folklorā. Tramps, priekšvēlēšanu kampaņas laikā uzturējis spēkā priekšstatu, ka ievēlēšanas gadījumā raus priekškaru šiem derdzīgajiem noslēpumiem, nesen lika daudziem no attiecīgās publikas vilties, kad paziņoja, ka „failos” neesot ko redzēt un visa šī lieta esot viņa ienaidnieku demokrātu sagudrojums. Tikām presē ir nonākušas ziņas, ka izmeklēšanas materiālos figurējot arī paša prezidenta vārds. Ziedi noziedzniecei Šobrīd Ženēvā notiek starptautiskās nevalstiskās organizācijas Starpparlamentu savienība rīkotā 6. Vispasaules parlamentu priekšsēžu konference un ar to saistītais 15. Parlamentu priekšsēžu – sieviešu samits. Daudzi no pasākuma dalībniekiem, jādomā, bija šokēti, kad tajā uzradās arī visai respektabla Krievijas Federācijas delegācija ar Federālās Sapulces priekšsēdētāju Valentīnu Matvijenko priekšgalā. Kā liecina reportāžas, ierodoties Ženēvā, Matvijenko kundze sagaidīta ar ziediem. Gan pati agresorvalsts parlamenta spīkere, gan divi citi delegācijas locekļi – Krievijas Liberāldemokrātiskās partijas līderis Leonīds Sluckis un Krievijas Valsts Domes (parlamenta apakšpalātas) priekšsēža vietnieks Pjotrs Tolstojs – ir pakļauti personālām sankcijām, tai skaitā iebraukšanas liegumam Šengenas zonā, par lomu, kāda viņiem bijusi Krievijas agresijas atbalstīšanā un politiskajā nodrošināšanā. Matvijenko paraksts ir uz attiecīgā Federālās Sapulces lēmuma par Krimas aneksiju 2014. gadā un balsojuma protokola, ar kuru Putinam tika dota „zaļā gaisma” iebrukumam Ukrainā. Ja Šveices valdībai kā pasākuma uzņemošajai pusei teorētiski bija tiesības pieļaut izņēmumu sankciju piemērošanā, tad Itālijas valdībai, kura ļāvusi Krievijas valdības lidmašīnai šķērsot savu gaisa telpu, šādi rīkoties nebija pat formāla pamata. Tikusi pie vārda konferencē, Matvijenko lika klātesošajiem uzklausīt kārtējās pasāžas par tēmu „astoņus gadus bumboja Donbasu” un citus Krievijas propagandas pekstiņus. Daudzi delegāti vairījušies nonākt ar skandalozo viešņu kopīgās oficiālās fotogrāfijās, kā arī pagodināt ar savu klātbūtni viņas uzstāšanās. Ka izteicies Ukrainas Ārlietu ministrijas oficiālais pārstāvis Heorhijs Tihijs, viņa valsts nenogurstoši strādāšot, lai organizētu šai dāmai vēl vienu braucienu – uz Hāgu, kur drīz sāks darbu Īpašais Tribunāls agresijas noziegumam pret Ukrainu. Gruzija puspagriezienā pret Rietumiem  Raksturojot pašreizējā Gruzijas režīma ģeopolitisko orientāciju, nebūtu gluži pareizi sacīt, ka oficiālā Tbilisi ir pagriezusi Rietumiem muguru. Šobrīd Gruzijā norit militārās mācības ar divu tūkstošu NATO dalībvalstu un partnervalstu karavīru, tai skaitā apvienotās Lietuvas-Polijas-Ukrainas brigādes, tāpat Vācijas, Rumānijas, Moldovas u.c. vienību līdzdalību. Apņemšanās virzīties uz iestāšanos Ziemeļatlantijas aliansē joprojām nav svītrota no Gruzijas konstitūcijas. Tajā pat laikā vēl šomēnes Eiropas Parlamentam nācās pieņemt skarbi nosodošu rezolūciju par Gruzijas pašreizējās varas rīcību. Jūnija nogale iezīmēja juridisku izrēķināšanos ar redzamākajiem Gruzijas opozīcijas līderiem. Bijušais partijas Apvienotā nacionālā kustība vadītājs Nika Melija saņēmis astoņus mēnešus cietumā, viņa partijas biedrs Givi Targamadze – septiņus mēnešus, vēl četri citi opozīcijas spēku līderi – līdzīga apjoma cietumsodus. Apsūdzības saturs visiem vienāds: atteikšanās liecināt t.s. Culukiani komisijai – Gruzijas parlamentā izveidotai pagaidu izmeklēšanas komisijai deputātes Tejas Culukiani vadībā, kurai jāizvērtē nelikumības, kuras it kā notikušas prezidenta Miheila Saakašvili varas periodā. Vēl viens opozīcijas līderis Nika Gvaramija, kā arī kādreizējais iekšlietu ministrs Iraklijs Okruašvili atrodas pirmstiesas apcietinājumā. Pašam eksprezidentam Saakašvili šī gada martā tiesa par it kā veiktu valsts līdzekļu izšķērdēšanu piesprieda deviņus gadus cietumā, tādējādi par trīs gadiem pagarinot jau agrāk piespriesto cietumsodu, kā arī gandrīz simt tūkstošu eiro naudas sodu. Aiz restēm atrodas arī daudzi pagājušā gada nogalē notikušo protestu dalībnieki – daži vēl pirmstiesas izmeklēšanā, citi jau notiesāti, tai skaitā ar vairāku gadu ieslodzījuma termiņiem. Eiropas Savienības institūcijas piedraudējušas Tbilisi, ka varētu tikt pārskatīts līdzšinējais bezvīzu režīms ieceļošanai savienībā. Šādu lēmumu Eiropadome var pieņemt ar kvalificēto balsu vairākumu, kamēr kādas skarbākas sankcijas, kā aktīvu iesaldēšana, visdrīzāk bloķētu Eiropas kvazidemokrātu duets Viktors Orbans un Roberts Fico. Tiesa, ir pazīmes, kas liecina, ka Gruzija nav gluži kurla pret Briseles toņa maiņu. Pēdējās dienās atlikta lēmumu pasludināšana pāris protestu dalībnieku prāvās, tāpat vairākiem notiesātajiem opozīcijas līderiem doti mājieni, ka prezidents Miheils Kavelašvili varētu viņus apžēlot, ja viņi apņemtos neboikotēt oktobrī paredzētās pašvaldību vēlēšanas.   Sagatavoja Eduards Liniņš.    

(0:00) Wstęp(1:05) Donald Trump skraca ultimatum wobec Rosji. Ma ona już tylko kilkanaście dni na zawarcie pokoju z Ukrainą(2:31) Premierzy Francji i Węgier krytykują umowę handlową Unii Europejskiej ze Stanami Zjednoczonymi. Bruksela może mieć problem ze spełnieniem oczekiwań Waszyngtonu(4:50) Prezydent Stanów Zjednoczonych wbrew deklaracjom premiera Izraela twierdzi, że w Strefie Gazy panuje głód(6:30) Kambodża i Tajlandia zgodziły się na zawieszenie broni po kilku dniach konfliktu(8:11) Syria we wrześniu przeprowadzi wybory do przejściowego parlamentuInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu:Inwestuj w fundusze ETF z OANDA TMS Brokers: https://go.tms.pl/UkladOtwartyETF

Ukrainā piemin Olenivku kolonijā nogalinātos karagūstekņus. Aizsardzības ministrs Andris Sprūds apmeklē pirmo specializēto Jaunsardzes centra organizēto bezpilota gaisa kuģu operatoru nometni valsts aizsardzības mācības skolēniem. Par spīti plašām informēšanas kampaņām, pieaug krāpnieku upuru skaits, šogad no iedzīvotājiem izkrāpti jau ap 10 miljoniem eiro. ASV tehnoloģiju uzņēmums "Meta" savās pārvaldītajās platformās "Facebook" un "Instagram" no oktobra Eiropas Savienībā aizliegs politisko reklāmu. Austrumu slimnīca izsludinājusi jaunu 25 miljonu eiro vērtu ēdināšanas iepirkumu. Deviņās Latvijas augstskolās studēt gribētāji sāk parakstīt studiju līgumus klātienē. 30. jūlijā sāksies Eiropas čempionāts pludmales volejbolā.

Vào lúc đang tìm cách ứng phó với cuộc chiến thuế quan của Hoa Kỳ, Việt Nam thắt chặt quan hệ quân sự với Trung Quốc. Theo tin báo chí Việt Nam, ngày 22/07/2025, lực lượng lục quân của Việt Nam và Trung Quốc đã khai mạc đợt Huấn luyện “Chung tay đồng hành - 2025” tại Quảng Tây, một tỉnh nằm ở vùng biên giới Việt-Trung. Đây là lần đầu tiên lục quân Việt Nam và Trung Quốc tổ chức thao dượt chung, theo dự kiến sẽ kéo dài đến 30/07. Theo thông báo của bộ Quốc Phòng Trung Quốc, đợt huấn luyện này “nhằm tăng cường học hỏi lẫn nhau và trao đổi kinh nghiệm công tác biên giới, đồng thời làm sâu sắc hơn nữa hợp tác thực tiễn giữa quân đội hai nước”. Theo nhận định của nhật báo Hồng Kông South China Morning Post ngày 20/07, đây là dấu hiệu cho thấy quan hệ quân sự giữa hai nước láng giềng đang ngày càng chặt chẽ trong những tháng gần đây bất chấp các tranh chấp chủ quyền lãnh thổ.  South China Morning Post nhắc lại, về mặt kinh tế, Trung Quốc là đối tác thương mại lớn nhất của Việt Nam và là nhà cung cấp quan trọng cho ngành sản xuất của Việt Nam. Chủ tịch Trung Quốc Tập Cận Bình đã đến thăm Việt Nam vào tháng 4, vài ngày sau khi tổng thống Mỹ Donald Trump phát động cuộc chiến thuế quan với toàn cầu. Tại Hà Nội, ông Tập Cận Bình đã kêu gọi các nước láng giềng châu Á hợp tác để "chống lại hành vi bắt nạt đơn phương".  Hợp tác quốc phòng đã trở nên chặt chẽ hơn giữa hai nước trong năm nay, đánh dấu kỷ niệm 75 năm quan hệ ngoại giao, được thể hiện qua việc lần đầu tiên quân đội Trung Quốc được mời tham gia diễu binh tại Sài Gòn kỷ niệm 50 năm kết thúc chiến tranh Việt Nam. Cũng trong tháng 4, Bộ trưởng Quốc phòng Trung Quốc Đổng Tuấn đã đến thăm miền Bắc Việt Nam và gặp người đồng cấp Việt Nam Phan Văn Giang, với cam kết tăng cường hợp tác quốc phòng của cả hai bên. Tháng 7 năm ngoái, Lực lượng Cảnh sát Vũ trang Trung Quốc và Lực lượng Cảnh sát Cơ động Việt Nam đã tiến hành các cuộc thao dượt chống khủng bố chung tại Quảng Tây.  Mỹ, đối thủ thương mại chung Hợp tác song phương về quốc phòng và an ninh đã được đẩy mạnh cho dù hai bên cũng đang tăng cường nỗ lực khẳng định các yêu sách lãnh thổ chồng lấn của mình ở Biển Đông, nơi Bắc Kinh tuyên bố chủ quyền gần như toàn bộ. Kể từ năm 2021, Việt Nam đã âm thầm nhưng đều đặn đẩy mạnh các hoạt động xây dựng đảo tại quần đảo Trường Sa. Nhưng Bắc Kinh nói chung vẫn kiềm chế, không chỉ trích công khai Hà Nội.  Lý do có lẽ là vì cả hai nước đều đang tập trung đối phó với đối thủ chung về mặt thương mại, đó là Hoa Kỳ. Về phía Bắc Kinh, trong tuần này sẽ diễn ra vòng đàm phán thương mại song phương mới giữa Trung Quốc với Mỹ tại Thụy Điển vào lúc hai nước đang “hưu chiến” thuế quan đến giữa tháng 8. Còn về phía Việt Nam, mặc dù vào đầu tháng 7 vừa qua, tổng thống Mỹ Donald Trump thông báo đã đạt được thỏa thuận về thuế quan với Hoa Kỳ, nhưng trên thực tế hai nước vẫn đang đàm phán để hoàn tất các điều khoản chính  .  Cho tới nay, cả Washington lẫn Hà Nội đều không công bố bất cứ tài liệu chính thức hoặc điều khoản chi tiết nào. Tại cuộc họp báo Ở Hà Nội ngày 17/07, phát ngôn viên bộ Ngoại Giao Việt Nam Phạm Thu Hằng cho biết hai bên vẫn đang "tiếp tục thảo luận để làm rõ và cụ thể hóa các nội dung liên quan", sau cuộc điện đàm giữa tổng thống Trump và tổng bí thư Tô Lâm. Ông Trump thậm chí đã thông báo luôn cả mức thuế 20% đối với hàng Việt Nam nhập vào Hoa Kỳ. Riêng các mặt hàng, chủ yếu từ Trung Quốc, bị xem là trung chuyển qua Việt Nam để “né” thuế của Hoa Kỳ, sẽ bị áp thuế đến 40%. Tuy nhiên, theo hãng tin Bloomberg, các nguồn tin thân cận cho biết các nhà lãnh đạo Việt Nam đã bị bất ngờ trước thông báo nói trên và đang tích cực đàm phán với phía Mỹ để giảm thuế suất. Khi đơn phương thông báo mức thuế 20% trong khi Việt Nam chưa xác nhận, phải chăng Hoa Kỳ đang “xử ép” Việt Nam? Trả lời RFI Việt ngữ ngày 24/07/2025, nhà nghiên cứu Vũ Xuân Khang, hiện là học giả thỉnh giảng (visiting scholar) về quan hệ quốc tế tại đại học Boston College, Hoa Kỳ, nhận định: "Việt Nam có lý do chính đáng khi không xác nhận mức thuế 20% tổng thống Trump thông báo, vì Việt Nam mong muốn mức thuế quan của mình không được nhiều hơn 10% so với các đối thủ cạnh tranh trong khu vực. Việt Nam cũng là nước thứ hai sau Vương Quốc Anh mà ông Trump công bố đạt được thỏa thuận thương mại với Mỹ. Hiện nay, cả Philippines, Indonesia, và Nhật Bản đều đã đàm phán xong với Mỹ và nhận được mức thuế quan ít hơn Việt Nam. Trong những ngày tới có thể Mỹ sẽ đạt thêm được thỏa thuận với những đối thủ cạnh tranh trực tiếp với Việt Nam như Thái Lan, Malaysia, hay Ấn Độ. Việt Nam đang cố gắng kềm mức thuế quan ở mức 10 đến 15%, để duy trì tính cạnh tranh với các đối thủ khác. Rõ ràng việc Việt Nam chưa xác nhận mức thuế quan cho thấy hai nước vẫn còn nhiều bất đồng phải giải quyết, nhất là điều khoản về mức thuế 40% đối với hàng hóa trung chuyển qua lãnh thổ Việt Nam. Điều khoản không rõ ràng này có thể gây tổn hại cho kinh tế Việt Nam, nếu Mỹ mặc định bất kỳ nguyên liệu sản xuất nào mà Việt Nam nhập từ Trung Quốc cũng cấu thành hàng 'Made in China'. Việc ông Trump ra thông báo sớm trước khi Việt Nam xác nhận cho thấy Hoa Kỳ có thể muốn đánh đòn phủ đầu  để ép Việt Nam phải chấp nhận mức 20%, cao hơn mức Việt Nam mong muốn." Việt Nam, "sân sau" của Trung Quốc ? Thật ra khi áp thuế cao đối với Việt Nam, Mỹ muốn nhắm tới đối thủ lớn hơn là Trung Quốc, vì chính quyền Trump vẫn xem Việt Nam là “sân sau” của hàng Trung Quốc. Nhưng thực tế có hoàn toàn đúng như vậy không? Nhà nghiên cứu Vũ Xuân Khang ghi nhận: "Nếu tính về mặt kinh tế sản xuất đơn thuần, các nghiên cứu từ Hoa Kỳ và Úc đã chứng minh điều này là không đúng. Ở Mỹ, các nhà kinh tế trong  chính quyền Trump thường hay sử dụng hai biểu đồ Việt Nam nhập hàng từ Trung Quốc và Việt Nam xuất qua Mỹ, để chứng minh Việt Nam là sân sau của Trung Quốc, khi hai biểu đồ này tăng giảm song song. Tuy nhiên, sự so sánh này là thiếu logic, vì biểu đồ không tính đến vai trò đang lên của Việt Nam trong chuỗi cung ứng toàn cầu. Đúng là Việt Nam nhập thêm hàng từ Trung Quốc, nhưng Việt Nam nhập hàng để đáp ứng nhu cầu tăng mạnh trong nước, cũng như xuất đi các thị trường khác  ngoài Mỹ. Không thể phủ nhận một số hàng hóa Việt Nam nhập từ Trung Quốc có thể bị gắn mác Việt Nam để xuất qua Mỹ, tuy nhiên, theo nghiên cứu của viện Lowy ở Úc thì số lượng này chỉ chiếm khoảng 1/4 hàng hóa Việt Nam nhập từ Trung Quốc, còn lại 3/4 thì hoàn toàn không phải là như vậy. Điều này cũng không phải quá bất ngờ khi nhiều nhà máy từ Trung Quốc đã dịch chuyển qua Việt Nam để sản xuất kể từ nhiệm kỳ thứ 1 của tổng thống Trump, khi thương mại Mỹ-Trung có hục hặc." Trước những đòn thuế quan của Mỹ, Việt Nam phải xử lý như thế nào để làm vừa lòng Trump nhưng cũng không làm mất lòng Trung Quốc? Nhà nghiên cứu Vũ Xuân Khang nêu ý kiến: "Việt Nam vẫn sẽ dựa vào chính sách ngoại giao và ngoại thương đa phương hóa, đa dạng hóa để tránh làm mất lòng cả Mỹ và Trung Quốc. Một mặt, Việt Nam sẽ cố gắng đáp ứng các điều kiện của Mỹ để làm giảm thuế quan, đặc biệt là chống hàng giả, hàng vi phạm bản quyền trên thị trường. Mặt khác, Việt Nam sẽ nỗ lực đa dạng hóa thị trường xuất khẩu để tránh phụ thuộc quá nhiều vào Mỹ. Hiện nay Việt Nam xuất khẩu qua Mỹ khoảng 140 tỷ đô, tương đương 30% GDP của Việt Nam. Đối với Trung Quốc, Việt Nam sẽ tiếp tục tăng cường quan hệ thương mại song phương, cũng như tăng cường hợp tác chính trị và quân sự để Trung Quốc thấy là Việt Nam không có ý định chống Trung Quốc và ngả về Mỹ do áp lực thuế quan." Không thể dựa vào Mỹ Vì Việt Nam phụ thuộc nhiều về Hoa Kỳ về thương mại, chính quyền Trump có vẻ muốn dùng chiến tranh thuế quan để buộc Việt Nam phải “chọn phe”. Chính sách này liệu có thể lôi kéo Việt Nam đứng hẳn về phe Mỹ để chống Trung Quốc ? Hay là ngược lại sẽ đẩy Việt Nam xích gần hơn với Trung Quốc? Nhà nghiên cứu Vũ Xuân Khang nhận định: "Chính sách này sẽ không thể lôi kéo Việt Nam đứng về phe Mỹ chống Trung Quốc, do Việt Nam luôn ưu tiên an ninh hơn là kinh tế. Thứ nhất, Trung Quốc là nước có ảnh hưởng căn bản đến an ninh của Việt Nam, do Trung Quốc có thể tấn công và chiếm đóng lãnh thổ Việt Nam cả trên bộ lẫn trên biển. Bài học Ukraina cho Việt Nam thấy rõ là không nên tin tưởng vào hỗ trợ quân sự hay kinh tế của Mỹ để chống lại láng giềng mạnh hơn, nhất là khi chiến tranh Nga-Ukraina đã kéo dài hơn 3 năm và Ukrain mất 1/5 lãnh thổ ở phía đông vào tay Nga, còn Mỹ thì cũng không có khả năng giúp Ukraina lấy lại lãnh thổ đã mất. Mỹ mặc dù là thị trường xuất khẩu lớn nhất của Việt Nam, với 140 tỷ đô mỗi năm, nhưng 140 tỷ đô không đáng kể gì nếu đặt chủ quyền lãnh thổ và ổn định an ninh lên bàn cân. Việt Nam đã nhiều lần khẳng định cần phải duy trì môi trường an ninh hòa bình để phát triển kinh tế lâu dài. Thứ hai, Mỹ không phải là cường quốc trên bộ, nên kể cả khi Mỹ có muốn toàn tâm giúp Việt Nam cũng sẽ không đủ khả năng đáp trả lại các đòn tấn công của Trung Quốc đối với Việt Nam. Cần phải nhớ Mỹ đã không thể đánh bại Trung Quốc trong chiến tranh Triều Tiên, hay chiến tranh ở Đông Dương, mặc dù Mỹ được trang bị khí tài hiện tại hơn. Đấy là chuyện của 50 năm trước, còn bây giờ thì khả năng Mỹ đánh bại được Trung Quốc trên bộ còn ít hơn rất nhiều, do Trung Quốc đã hiện đại hóa quân sự từ năm 1979 đến nay. Còn về hải quân thì chính Mỹ cũng không còn khả năng chạy đua vũ trang trên biển với Trung Quốc, do năng lực đóng tàu của Trung Quốc đã gấp 200 lần Mỹ. Và tôi xin nhắc lại là 200 lần, chứ không phải nói nhầm. Việt Nam sẽ mong muốn giữ vị trí trung lập như hiện nay để tránh mất lòng cả Mỹ và Trung Quốc, nhất là tránh một cuộc chiến tranh giữa Việt Nam với Trung Quốc, nhưng nếu Mỹ ép Việt Nam đến mức quá đáng, còn Trung Quốc cam kết mua nhiều hơn hàng hóa của Việt Nam, thì khả năng Mỹ mất nốt con bài thương mại với Việt Nam là rất cao. Mỹ nên ngừng hy vọng có thể dùng lá bài thương mại 140 tỷ đô một năm, cũng như một vài tàu tuần tra hay máy bay F-16, để thuyết phục Việt Nam chống Trung Quốc, bởi vì Trung Quốc, với tiềm lực quân sự và kinh tế của một siêu cường, hoàn toàn có thể khiến Việt Nam phải trá đắt hơn nhiều những gì Mỹ có thể cho Việt Nam." Chưa biết cụ thể là mức thuế quan mà Trump loan báo sẽ tác động như thế nào đến xuất khẩu của Việt Nam, nhưng trước mắt, theo báo chí trong nước, Trung Quốc nay đã vượt qua Hoa Kỳ để trở thành thị trường xuất khẩu thủy sản lớn nhất của Việt Nam. Theo Hiệp hội Chế biến và Xuất khẩu Thủy sản Việt Nam (VASEP), Trung Quốc đã nhập khẩu thủy sản từ Việt Nam với tổng trị giá 1,1 tỷ đô la trong nửa đầu năm 2025, tăng đến 45% so với cùng kỳ năm ngoái. Trong khi đó, Hoa Kỳ đã nhập khẩu 905 triệu đô la trong cùng kỳ. 

Na pozór jest całkiem nieźle: PKB wygląda względnie dobrze, budżet też, pensje poszły w górę, bezrobocie w dół. Ale za tym ogólnym obrazkiem kryją się ponure, choć fascynujące, zjawiska ekonomiczne. Gospodarka współczesnej Rosji to z pewnością przypadek, który jeszcze przez wiele lat będzie omawiany w podręcznikach makroekonomicznych.

Ukrainā pēc piecus gadus ilga darba ir nomainīta valdība. Sīrijas dienvidos, kur šobrīd pēc asiņainām sadursmēm starp reliģiskajām kopienām – druziem un beduīniem iestājies saspīlējuma pilns miers. Pēc vēlēšanām Japānā ietekmi zaudējusi gadu desmitiem valdījusī Liberāldemokrātiskā partija. Aktualitātes komentē atvaļināts vēstnieks Gints Jegermanis un Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieks un Latvijas transatlantiskās organizācijas valdes loceklis Sandis Šrāders. Druzi – cīņa par vietu zem Sīrijas saules Druzu identitātes pamatā ir reliģija, kas 11.gadsimtā radusies uz islāma bāzes, taču lielākoties netiek uzskatīta par tā novirzienu, un vairuma musulmaņu ieskatā druzi ir ticības atkritēji. Vislielākā druzu kopiena, vairāk nekā pusmiljons, mitinās Sīrijā, apmēram ceturtdaļmiljons – Libānā, apmēram 119 000 – Izraēlā, t.sk. Izraēlas anektētajās Golānas augstienēs. Sīrijā druzi koncentrējas valsts dienvidu rajonos un veido vairākumu Suveidas provincē. Spriedze, kas tradicionāli valda starp druziem un musulmaņiem, kopš Asada režīma krišanas jau vairākkārt izlauzusies uz āru bruņotās sadursmēs. Līdz šim nopietnākās cīņas  uzliesmoja 13. jūlijā kā konflikts starp druziem un viņiem līdzās dzīvojošajām islāmticīgajām arābu beduīnu grupām. Viss sācies ar kāda druzu tirgotāja sagūstīšanu un aplaupīšanu, un, lai arī sagūstītais vēlāk atbrīvots, druzi par atbildi nolaupījuši vairākus beduīnus, un šie incidenti drīz pārauguši nopietnās sadursmēs ar mīnmetēju un bruņutehnikas izmantošanu. Par cīņu smagumpunktu kļuva Suveidas pilsēta, vairums no kuras 70 000 iedzīvotāju ir druzi. Valdības spēki karadarbības zonā, kā apgalvo druzi, faktiski atbalstījuši beduīnus un izrēķinājušies ar druzu iedzīvotājiem. 14. jūlijā viens no druzu garīgajiem līderiem šeihs Hikmats al-Hidžri vērsās ar lūgumu pēc starptautiska atbalsta viņa kopienai, un nākamajā dienā Izraēlas gaisa spēki veica uzlidojumus Sīrijas armijas un beduīnu pozīcijām pie Suveidas, kā arī aizsardzības ministrijas un ģenerālštāba ēkām Damaskā. Pēc šiem uzlidojumiem valdības spēki atvilkās no Suveidas rajona, taču uzbrukumu izvērsa beduīni, kuriem pienāca papildspēki no attālākiem rajoniem. 19. jūlijā beduīnu vienībām izdevās ielauzties pilsētā, notika ielu cīņas, taču vēlāk Suveidas apkārtnē atgriezās valdības vienības, un beduīni atkāpās. Valdība izsludināja uguns pārtraukšanu, ko apstiprināja arī druzu un beduīnu pārstāvji. Nākamajās dienās cīņas pierima, tiek ziņots, ka pamiera vienošanās visumā tiekot ievērota. No Suveidas ir evakuēti visi tur dzīvojošie beduīnu klanu locekļi, apmēram 1500 cilvēku, bet kopumā, tiek lēsts, ka šīs krīzes rezultātā savus mājokļus konflikta zonā pametuši apmēram 130 000 cilvēku, kā druzu, tā musulmaņu. Japānas valdošo saulriets Pagājušajā svētdienā, 20. jūlijā, Japānas pilsoņi pārvēlēja pusi no divsimt četrdesmit astoņiem parlamenta augšnama – Padomdevēju palātas – deputātiem. Rezultāti lielā mērā apstiprina tendenci, kura jau iezīmējās pagājušā gada oktobrī notikušajās apakšnama – Pārstāvju palātas – vēlēšanās, proti: Japānā jau septiņdesmit gadus teju nemainīgi valdošā Liberāli demokrātiskā partija piedzīvo lejupslīdi. Mazākuma valdības koalīcija, kuru liberāldemokrāti veido kopā ar savu pastāvīgo mazāko partneri, partiju „Kōmeitō” jeb Tīras politikas partiju, cerēja vismaz saglabāt vairākumu augšnamā, taču velti. Liberāldemokrāti zaudējuši apmēram sestdaļu vietu, lielākais ieguvējs ir partija „Sansitō” – ultrakonservatīvi labējie populisti. Labu rezultātu svētdienas vēlēšanās guvis arī vēl viens konservatīvi populistisks, tikai salīdzinoši mērenāks spēks – Demokrātiskā partija tautai. Par spīti nosaukumam Japānas liberāldemokrāti faktiski ieņem nacionālisma un konservatīvisma politikas nišu, un augšminētie konkurenti šai ziņā izrādījušies efektīgāki. Kā norāda komentētāji, premjerministrs Šigeru Išiba esot par maz nacionālistisks un par maz konservatīvs, salīdzinot ar savu priekšgājēju Šindzo Abi. Par labu valdības koalīcijai nenāk arī ekonomiskās problēmas, augsta inflācija, kas sevišķi pamanāmi skārusi japāņiem tik svarīgā rīsa cenas. Tagad tam visam vēl pievienojies Trampa faktors, apdraudot Japānas tirdzniecību ar Savienotajām Valstīm. Tūdaļ pēc neveiksmīgajām svētdienas vēlēšanām premjers Išiba gan pauda apņēmību turpināt valdības darbu, tomēr tiek atzīmēts, ka viņa trīs priekšgājēji, pēc tam kad bija zaudējuši vairākumu Padomdevēju palātā, atkāpušies no amata dažu mēnešu laikā.   Ukrainas iekšpolitikas padebešos ducina Pagājušā nedēļa nesa vērienīgas pārmaiņas Ukrainas valdībā. Ministru kabineta priekšgalā turpmāk būs nepilnus četrdesmit gadus vecā vadības speciāliste, līdzšinējā vicepremjere un ekonomikas ministre Jūlija Sviridenko. Savukārt līdzšinējais premjerministrs Deniss Šmihaļs turpmāk vadīs aizsardzības jomu. Viņš savā līdzšinējā amatā sabija vairāk nekā piecus gadus, kuru laikā, kā zināms, iekrita gan pandēmija, gan Krievijas pilna mēroga iebrukums. Kā atzīst teju visi komentētāji, Šmihaļs ir ticis galā ar savām funkcijām visai sekmīgi, kā viņa galveno veikumu atzīmējot Ukrainas militārās rūpniecības attīstību grūtajos kara apstākļos. Un lielum lielais vairums pauž skepsi par to, vai nule notikušās valdības pārbīdes šai ziņā dos kādu pamanāmu efektu. Kā paziņojis prezidents Zelenskis, līdztekus vēl straujākai pašmāju ieroču ražošanas izaugsmei pārveidotās valdības galvenie uzdevumi ir valsts ekonomiskā potenciāla atraisīšana, sociālā atbalsta programmas ieviešana, birokrātiskā aparāta sašaurināšana un, attiecīgi, līdzekļu ekonomija. Valdības „kapitālais remonts” paredz ne vien ministru portfeļu maiņu, bet arī ministriju pārstrukturēšanu. Un te nu kritiķi neskopojas ar skepsi. Piemēram, paredzēts Ekonomikas ministriju apvienot ar Lauksaimniecības un pārtikas apgādes ministriju un Vides aizsardzības un dabas resursu ministriju, izveidojot Ekonomikas, ekoloģijas un lauksaimniecības ministriju – visai grandiozu administratīvu struktūru. Rodas šaubas par to, cik daudz laika varētu prasīt attiecīgie saaugšanas procesi. Līdzšinējais aizsardzības ministrs Rustems Umerovs turpmāk būs Nacionālās drošības un aizsardzības padomes sekretārs, respektīvi – administratīvais vadītājs. Padome ir koordinējoša un konsultatīva struktūra prezidenta pakļautībā. Taču lai cik apšaubāmi dažam varbūt šķiet prezidenta Zelenska īstenotie kabineta pārkārtojumi, ne tie kļuva par iemeslu protestiem, kuros pirmoreiz kopš „lielā” kara sākuma vakar izgāja Kijivas, Ļvivas un citu Ukrainas pilsētu ļaudis. 22. jūlijā Ukrainas Augstākā Rada nobalsoja par izmaiņām likumdošanā, kas turpmāk pakļaus divas līdz šim neatkarīgas korupcijas apkarošanas institūcijas – Nacionālo antikorupcijas biroju un Specializēto antikorupcijas prokuratūru – valsts ģenerālprokuroram. Turpmāk šim amatvīram būs tiesības pārtraukt korupcijas apkarotāju uzsāktos kriminālprocesus attiecībā pret augstākajām valsts amatpersonām. Dienu iepriekš pār abu minēto pretkorupcijas iestāžu darbinieku galvām pārvēlās kratīšanu vilnis Ukrainas Drošības dienesta un Ģenerālprokuratūras izpildījumā. Tiek pausts, ka korupcijas apkarotāju rindās esot Krievijas ietekmes aģenti, esot aizturēts viens agresorvalsts spiegs. Vēl kādi biroja un specializētās prokuratūras darbinieki esot vainojami satiksmes negadījumu izraisīšanā,  bet neesot saukti pie atbildības. Uz visu šo kampaņu jau reaģējusi Eiropas Komisija tās oficiālā pārstāvja Gijoma Mersjē personā, norādot, ka no demokrātiskas pārvaldes progresa atkarīgi Eiropas Savienības lēmumi par finansiālo atbalstu, un Ukrainā šobrīd notiekošais komisijai radot bažas. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Administracja Trumpa ogłosiła porozumienie w sprawie dostarczenia Ukrainie amerykańskiej broni, grożąc jednocześnie sankcjami wobec Rosji. Zmieniając swoj ton w kwestiach Ukrainy i Rosji, Donald Trump ogłosił, że Rosja ma 50 dni na podpisanie porozumienia pokojowego, w przeciwnym razie grozi jej nałożenie nowych surowych ceł.

(0:00) Wstęp(1:06) Donald Trump daje Rosji pięćdziesiąt dni na zawarcie porozumienia pokojowego. Stany Zjednoczone wyślą nową broń Ukrainie(2:42) Niemcy nie dostarczą Ukrainie rakiet manewrujących Taurus(4:06) Julia Swydyrenko ma zastąpić Denysa Szmyhala na stanowisku premiera Ukrainy(5:32) Unia Europejska szykuje odpowiedź na potencjalne wprowadzenie ceł przez Stany Zjednoczone(6:57) Włochy i Grecja ostrzegają przed problemami związanymi z sytuacją w Libii(8:30) Kilkadziesiąt osób zginęło w starciach pomiędzy Beduinami i Druzami w południowej SyriiInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu:Inwestuj w fundusze ETF z OANDA TMS Brokers: https://go.tms.pl/UkladOtwartyETF

(0:00) Wstęp(1:03) Przewodnicząca Komisji Europejskiej chce przetrwać na stanowisku dzięki ustępstwom w sprawie budżetu(2:36) Rosja przeprowadziła największy atak na Ukrainę z użyciem dronów(4:02) Jemeńscy Huti w dwa dni zatopili dwa statki na Morzu Czerwonym(5:34) Europejski Trybunał Praw Człowieka odrzucił odwołanie Marine Le Pen od zakazu startu we francuskich wyborach prezydenckich(6:52) Jedna piąta młodych Europejczyków zaakceptowałaby rządy autorytarne(8:23) Turcja zakazała funkcjonowania sztucznej inteligencji wykorzystywanej przez portal Elona MuskaInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu:Inwestuj w fundusze ETF z OANDA TMS Brokers: https://go.tms.pl/UkladOtwartyETF

Raidījumā plašāk runājam par Amerikas Savienotajām Valstīm, aptverot gan iekšpolitikas jautājumus, gan arī ārpolitikas jautājumus, kā arī beigās diskutējam par Ķīnu. ASV Neatkarības dienas svinības prezidentam Trampam īpašas šogad padarīja "Lielā un daiļā likumprojekta" pieņemšana. Tam gan bijis ne mazums kritiķu, kuru vidū ir arī Īlons Masks. Tikmēr ASV ārpolitikā galveno uzmanību, vismaz mēs Latvijā pievēršam karam Ukrainā, un pēdējā laikā no Trampa mutes izskanējušas šķietami pozitīvas iezīmes Ukrainai - Baltā nama saimnieka neapmierinātība ar Putinu aug un tiek meklētas iespējas arī stiprināt Ukrainas aizsardzības spējas. Kā būs ar darbiem, tas gan ir cits jautājums. Nenoteiktība joprojām valda arī tarifu sāgā. Savukārt Ķīna likusi skaidri noprast, ka tā nevēlas Krievijas sakāvi Ukrainā. Kā Eiropai to uztvert un kā veidot attiecības ar Pekinu laikā, kad sadarbība tirdzniecībā ir būtiska, bet kā ēna turpat blakus redzama Ķīnas militāro muskuļu audzēšana un arvien lielāks atbalsts Krievijas militārajai rūpniecībai? Aktualitātes analizē Sigita Strubera, Latvijas Transatlantiskās organizācijas ģenerālsekretāre, un Kristofers Kārlis Krūmiņš, Austrumeiropas politikas students Džordžtaunas universitātē (ASV), RSU Ķīnas Studiju centra projektu koordinators. „Lielais skaistais” un „trešais dusmīgais” 4. jūlijā, Savienoto Valstu Neatkarības dienā, Baltajā namā notikušo svinību ietvaros prezidents Tramps ar attiecīgu pompu parakstīja savu „Lielo daiļo likumprojektu”, kā viņš pats to dēvē. Līdz ar to šī nodokļu atlaižu un budžeta tēriņu pakete ir ieguvusi likuma spēku. Kā zināms, tas nenācās viegli, jo projekta ietekme uz vairākām nozīmīgām sociālajām programmām un budžeta izdevumu līmeni raisīja iebildumus ne tikai opozicionāros demokrātos, bet arī republikāņu rindās. Kongresa Budžeta birojs lēš, ka Trampa „finansiālā daile” varētu nākamajos desmit gados palielināt Savienoto Valstu budžeta deficītu par vairāk nekā trīs triljoniem dolāru un laupīt valsts apmaksātu veselības aprūpi un atbalstu pārtikas iegādei miljoniem amerikāņu. Projekts paredz padarīt par pastāvīgām nodokļu atlaides, kuras Tramps ieviesa savas pirmās prezidentūras laikā, toreiz uz laiku līdz šī gada nogalei. Šīs atlaides varētu turpmākajos desmit gados samazināt budžetu apmēram par četriem ar pusi triljoniem, bet prezidents ir pārliecināts, ka tās nozīmīgi veicinās ekonomikas izaugsmi. Būtisks pieaugums paredzēts militārajam budžetam, pamatā karakuģu būvei un pretgaisa aizsardzības projektam, prezidenta nodēvētam par „Zelta kupolu”, kā arī Imigrācijas un muitas kontroles dienestam, kurš īsteno Trampa politikas lolojumu – nelegālo ieceļotāju izraidīšanas kampaņu. Tikām uz „Lielā daiļā” stāšanos likumīgā spēkā reaģējis Īlons Masks, kurš jau agrāk bija solījis, ja tas notikšot, viņš dibināšot jaunu politisko partiju. Tā saukšoties Amerikas partija, un tās tuvākais mērķis esot nākamajās Kongresa vēlēšanās iegūt dažas vietas, kas, ievērojot demokrātu un republikāņu spēku samēru likumdevējā, kļūtu izšķiroši svarīgas. Eksperti gan ir visai skeptiski par iespēju nozīmīgi izkustināt nu jau pārsimts gadus cementēto divpartiju sistēmu Savienotajās Valstīs. Makaronu kārējs Vladimirs „Putins mums ir sakarinājis kaudzēm makaronu uz ausīm,” – tā varētu tulkot amerikāņu idiomu, ar kuru Baltā nama saimnieks raksturoja savas attiecības ar agresorvalsts līderi, runājot kabineta sēdē. Šķiet, ugunsgrēku iekrāsotās Ukrainas pilsētu debesis tomēr met savu baiso atblāzmu arī uz Vašingtonu, respektīvi, Kremļa rīcība, pieprasot faktisku Ukrainas kapitulāciju, slepkavojot tās civiliedzīvotājus un paralēli manipulējot ar Savienoto Valstu līderi, sāk nodarīt pārāk pamanāmu kaitējumu Trampa un viņa administrācijas reputācijai. Zināms indikators bija ieroču piegāžu jautājuma līkloči. Pēc pagājušās nedēļas vidū izskanējušās informācijas, ka Savienotās Valstis aptur militāro palīdzību Ukrainai, ciktāl to krājumi esot nepietiekami, un 4. jūlijā notikušās Savienoto Valstu un Ukrainas vadītāju telefona sarunas, pirmdien, 7. jūlijā, Tramps tomēr paziņoja, ka ieroči tikšot piegādāti. Otrdien tika precizēts, ka runa ir par desmit raķetēm pretgaisa aizsardzības sistēmai „Patriot”, kas ir visai pieticīgs daudzums. Tomēr būtiskākais ir tas, ka Savienotās Valstis nav radikāli mainījušas savu pieeju militārā atbalsta sakarā un nav tādējādi kļuvušas par faktisku agresijas atbalstītāju. Ja var ticēt aģentūras „Associated Press” paustajam, ideja par ieroču piegādes apturēšanu patiešām nākusi no Pentagona un bijusi Baltajam namam negaidīta. Vācijas kanclers Frīdrihs Mercs vērsies pie prezidenta Trampa ar lūgumu pārdot viņam vienu „Patriot” iekārtu, lai to tālāk nodotu Ukrainai. Atbilde esot – lai Mercs piegādājot kādu no savā rīcībā esošajām iekārtām, bet Savienotās Valstis esot gatavas dalīt izmaksas uz pusēm. Bet šodien, 9. jūlijā, apritēja arī kārtējais termiņš, kuru Baltā nama saimnieks bija noteicis paaugstinātu ievedmuitas tarifu ieviešanai vairākām valstīm, t.sk. Bangladešai, Indonēzijai, Japānai un Dienvidkorejai, ja netiks panākta tirdzniecības vienošanās. Tomēr vakar prezidents atlika tarifu ieviešanu līdz 1. augustam. Zīmīgi, ka biržas praktiski nav reaģējušas uz pēdējiem Baltā nama saimnieka lēmumiem un izteikumiem tarifu sakarā. Pekina atklāj kārtis Pirms nedēļas Briseli apmeklēja Ķīnas ārlietu ministrs Vans Ji, četras stundas pavadot sarunās ar Eiropas Savienības Augsto pārstāvi ārpolitikas un drošības politikas jautājumos Kaju Kallasu. Sarunu gaitā Ķīnas pārstāvis izrādījās neierasti atklāts, paziņojot, ka Pekina nevarot pieļaut Krievijas zaudējumu karā Ukrainā – tādā gadījumā Savienoto Valstu uzmanība tikšot pievērsta tikai Ķīnai un Klusā okeāna reģionam. Informāciju par šo Ķīnas pārstāvja izteikumu publiskojis laikraksts „South China Morning Post”. Izdevums raksturojis tikšanos kā „četras stundas ilgu debašu maratonu”, kurā puses apmainījušās ģeopolitiskiem un ekonomiskiem pārmetumiem, pie tam Kajai Kallasai nācies uzklausīt pāris sarunu partnera pasāžas lektora stilā. Konkrētais izteikums nācis kā atbilde Eiropas Savienības pārstāves teiktajam, ka Ķīna sniedzot Krievijai konkrētu militāru atbalstu. Atklātība, ar kādu Vans Ji definējis savas valsts pozīciju pašreizējā kara sakarā, ir visai neierasta pat sarunās aiz slēgtām durvīm, un sacītais ir manāma nobīde no Pekinas oficiāli ieturētās neitralitātes. Pāris dienas vēlāk Ķīnas Ārlietu ministrijas pārstāve gan centās mīkstināt situāciju, paužot, ka viņas valsts ir neitrāla šajā konfliktā un, protams, ieinteresēta pēc iespējas drīzā karadarbības pārtraukšanā un situācijas politiskā risinājumā. Ārlietu ministra Vana vizīte Briselē bija veltīta mēneša nogalē plānotā Eiropas Savienības un Ķīnas samita sagatavošanai, kad Eiropas Komisijas prezidente Urzula fon der Leiena un Eiropadomes prezidents Antoniu Košta apmeklēs Pekinu un tiksies ar prezidentu Sji Dziņpinu un citiem Ķīnas Tautas republikas vadītājiem. Sagatavoja Eduards Liniņš.

(0:00) Wstęp(1:04) Rosja nie zamierza zgadzać się na zawieszenie broni z Ukrainą. Domaga się spełnienia swoich najważniejszych postulatów(2:27) Rosyjski minister transportu miał popełnić samobójstwo kilka godzin po swojej dymisji(4:02) Polska przywróciła kontrole na granicach z Niemcami i Litwą(5:21) Premier Słowenii chce przeprowadzić referendum w sprawie dalszego członkostwa kraju w Sojuszu Północnoatlantyckim(6:51) Stany Zjednoczone grożą nałożeniem nowych ceł na Japonię i Koreę Południową(8:21) W Europie rośnie liczba bezdzietnych gospodarstw domowychInformacje przygotował Maurycy Mietelski. Nadzór redakcyjny – Igor Janke. Czyta Michał Ziomek.Mecenasi programu:Inwestuj w fundusze ETF z OANDA TMS Brokers: https://go.tms.pl/UkladOtwartyETF