Podcasts about visos

Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio.Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

"Neatliekamās sarunas" viešņa - Mazās Mežotnes pils saimniece, tēlniece Regīna Deičmane. Uzzinām, kā sākusies Mazās Mežotnes pils vasaras sezona un kādas solās būt Pētera Vaska 80. dzimšanas dienai veltītās "Svinības" 6. jūnijā, kurās piedalīsies krietns mūziķu pulks, un kurām sagatavoti  sen nedzirdēti un nedaudz piemirsti instrumentālie skaņdarbi un dziesmas. Kas tie būs, paliks noslēpums līdz pat koncerta sākumam... Sarunā - arī par pārējiem Mazajā Mežotnes pilī plānotajiem vasaras koncertiem, par Pētera Vaska fonda darbību un vēl citām ārpusmuzikālām norisēm šajā kultūrvietā. Regīna stāsta arī par rosību darbību atjaunojušajā Mežotnes pilī, kur 6. jūnijā tiks atvērta vēsturiska izstāde "Mūzu galms. Kurzemes hercogienes Dorotejas salons Lēbihavas pilī Ernsta Velkera karikatūrās". Regīna Deičmane: Pētera Vaska jubilejai veltītā koncerta "Svinības" ideja radās pusotru gadu atpakaļ, tiekoties ar Juri Vaivodu. Viņam bija nodoms iet un skatīt, kādas un kur vēl varētu būt saglabājušās Pētera Vaska radītas notis, kuras nav lietā liktas ļoti sen. Mani šī ideja ārkārtīgi uzrunāja, jo sapratu - jā, jubilejas koncertu būs ļoti daudz, ļoti skaisti, īpaši, visi veltīti Pēterim Vaskam viņa jubilejā, bet mums ir jāveido kaut kas atšķirīgs. Pirmkārt, mums ir kamerzāle, mēs nevaram aicināt lielu sastāvu. Mums ir daudz un interesanti kamermūzikas koncerti bijuši, bet šis, ar tik lielu un daudzveidīgu sastāvu, būs arī mums liels izaicinājums. Taču tieši tas man šķita interesanti un uzrunājoši. Gribējās, lai arī pats Pēteris var dzirdēt kaut ko citādu un lai tās arī viņam būtu svētku sajūtas un svinības. Tā kā piedalās tik daudz mūziķu un aktieru, dzima nosaukums “Svinības”. Rūta Paula: Koncertam ir apakšvirsraksts vai moto “Sen nedzirdēti un nedaudz piemirsti instrumentālie skaņdarbi un dziesmas”, tātad notiks gan spēlēšana, gan dziedāšana. Kas būs šajā kuplajā mūziķu pulkā? Regīna Deičmane: Es, protams, vienmēr vēlos, lai piedalītos tie, kas pie mums jau ir bijuši, kam ir bijusi iespēja daudz spēlēt Pētera Vaska mūziku. Tie ir Magdalēna Geka, Daniils Bulajevs, Guna Šnē, Jevgēnija Frolova, Mikus Bāliņš, Amanda Tauriņa, Matīss Eisaks, Guntis Kuzma, Agnese Egliņa, Jenss Emīls Holms un Artūrs Noviks. Tā kā sadarbojamies ar Juri Vaivodu, dabiska doma bija, ka noteikti ir vajadzīgs arī jaunais, brīnišķīgais Dailes 10. studijas vokālistu sastāvs. Aicināti ir Agate Grīnhofa, Katrīna Altenberga, Ralfs Puzāns un nu jau Lielo mūzikas balvu guvušais Eduards Rediko. Taču zvaizgnes vēl saslēdzās tā, ka mums būs arī divi ļoti slaveni aktieri, un tie ir Agnese Budovska un Kārlis Arnolds Avots. Kad iecere radās, vēl nezinājām par lielajiem panākumiem Kannu kinofestivālā un Agneses apbalvojumiem, bet mēs ļoti priecājamies, ka būs mūzika, kas Pēterim Vaskam tapusi jaunībā, un to atskaņos šie jaunie aktieri. Man liekas, tas varētu būt pavisam cits skatījums, citas sajūtas, kā viņi to uztver. Domāju, ka būs ļoti interesanti. Rūta Paula: Paredzu, ka klausītāju interese ir liela! Regīna Deičmane: Man jau nākas domāt, kur lai visus ietilpina (smejas)! Mums ir svarīgi, lai šeit ir cilvēki, kas ir gan Pēterim Vaskam, gan Mežotnei tuvi. Domāju, ka būs jauki pēc tam arī satikties un aprunāties. Liels pārsteigums tas būs arī pašam komponistam. Mēs turam dziļā slepenībā, kuri skaņdarbi izskanēs, kuras notis ir atrastas un digitalizētas. Domāju, ka viņam būs liels, liels pārsteigums. Tāds arī ir mūsu mērķis, tāpēc mēs vairāk par programmu šobrīd neko nevaram teikt, bet paldies “Klasikai”, kuri ierakstīs šo koncertu, un priecājos, ka arī visiem citiem būs pieejams šis koncerts.  

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?(21 sav., 2026)Naujienlaiškis „Substack“: https://leolenox.substack.com/ Santrauka: Vilniaus centrinio šildymo bendrovė „Miesto gijos“ (buv. Vilniaus šilumos tinklai) sostinėje planuoja įdiegti keletą akumuliacinių karšto vandens talpyklų, kurios būtų naudojamos rytinių ar vakarinių paklausos pikų metu.„Green Genius“ už daugiau nei €10 mln. Pakruojo rajone, Peleniškių kaime, statys biometano jėgainę. Biometano plėtra vyksta, tačiau kol kas kiekiai nedideli – apie 2% šalies dujų suvartojimo. Iki 2030 m. tikimasi šį rodiklį padidinti iki ~10%.Airijos „N1 Capital Limited“ Panevėžio pramoniniame rajone 2028 m. planuoja žaliojo vandenilio ir sintetinio metano gamyklos statybas. Planuojamų įrenginių eksploatacijos pradžia numatoma 2033 m.

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė

Latvietis un lauki ir nesaraujami jēdzieni, burtiski ieaudušies latviskajā dzīvesziņā, vienlaikus emocionālajai noskaņai klāt nāk pragmatiskie apsvērumi lauku teritoriju apdzīvošanā. Vai nākotnē Latvijas laukos vēl sastapsim latviešu mazās saimniecības? Vai lauki visos laikos ir bijuši iekāroti un kāpēc aizvien turpinām runāt par lauku izzušanu? Kādas izskatīsies šīs plašās teritorijas pēc simts gadiem? Raidījumā Zināmais nezināmajā analizē Latvijas Biozinātņu un tehnoloģiju universitātes profesore Irina Pilvere, Rīgas Stradiņa universitātes tenūrprofesors un sociologs Miķelis Grīviņš un Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju fakultātes profesors Māris Bērziņš. Kas jums katram pašam lauki - pētījumu objekts vai joma, vai kaut kādā brīdī paši esat personīgi bijuši piesaistīti laukiem, lauku tematikai vai dzīvei laukos? Miķelis Grīviņš:  Man liekas, ka, dzīvojot Latvijā, tu nevari nebūt saistīts ar laukiem. Es pats līdz kaulam esmu pilsētnieks, jo laikam izbaudu to, ka vakarā varu iziet un atrast to kafejnīcu, vai to, ka visi tie pakalpojumi ir gana tuvu. Bet vienlaikus lauki mums ir tepat blakus, un arī mana bērnība ir liela daļa ir pagājusi laukos. Lai arī esmu salīdzinoši jauns, ir nācies dziļā Latgalē ravēt dobes un darīt visas tās lietas, ko ap 90. gadiem visi vēl darīja. Rezultātā tā pieredze ir ne tikai intelektuāla. Māris Bērziņš: Stipri līdzīgi - zinātniskajā pētniecībā ir pilsētas un lauki, varbūt pat pilsētas nedaudz vairāk, bet lauka darba pieredze ir un arī tie paši, ko Miķelis jau minēja, 90. gadi un un vasaras dzīve laukos, skolas brīvlaiks laukos ar visiem darbiem Vidzemes pusē. Irina Pilvere: Bērnību esmu pavadījusi laukos. Studijas man saistītas ar lauksaimniecības ekonomiku, līdz ar to kopš studiju beigšanas es esmu saistīta ar laukiem. Vai nu esmu strādājusi, vai politiku bīdījusi, vai savukārt tagad ir pētniecība. Viss saistīts ar lauksaimniecību. Salīdzinoši vērtējot situāciju laukos šodien un agrāk, Miķelis Grīviņš norāda, ka cilvēkiem ir viegli pateikt - agrāk bija labāk, bet patiesībā agrāk, visticamāk, bija daudz sliktāk. Bet mēs varētu labāk, ja mēs nopietni plānotu, un, ja mēs nopietni neplānosim, tad nākotne būs sliktāka." Tomēr ir jādomā par dažādu pakalpojumu pieejamību laukos, rēķinoties, ka iedzīvotāju skaits samazinās Latvijā kopumā un sevišķi reģionos. "No šodienas skatupunkta liekas, ka mēs dzīvojam tādā krīžu saplūšanas laikā, iespējams, ka šobrīd ir tā slikti. Bet toe paradoksi - mēs sarūkam, bet no otras puses, izglītības līmenis tik augsts sabiedrībā gandrīz vai nav nekad bijis, profesionālā kvalifikācija aug, ienākumi aug," vērtē Māris Bērziņš, atzīstot, ka kopumā noteikti dzīvojam labāk. Irina Pilvere norāda, ka nebūtu pareizi vērtēt kategorijās labākie un sliktākie vai grūtākie laiki Latvijas laukos ir bijuši šobrīd vai vēl tikai priekšā? "Vajag apzināties to, ka, ja mēs gribam, lai cilvēki būtu laukos, tad kas ir cilvēkam galvenais? Ja viņam ir darbs, viņš varēs nopelnīt sev iztiku, tad viņš arī gribēs dzīvot un strādāt laukos. Bet atceramies, ka mums laukos ir divas galvenās ražošanas nozares - tie ir meži un lauksaimniecība. Līdz ar to, ja nerodas darbavietas citās jomās un ja pakalpojumi arī samazinās ar tām pašām skolu slēgšanām un visām pārējām lietām, tad mēs pat gribēdami nevaram cerēt, ka laukos cilvēku būs vairāk," vērtē Irina Pilvere.

Mākslas stacijā "Dubulti" atklāta mākslinieka Jāņa Mitrēvica izstāde "L ELLE". Kā var manīt pēc nosaukuma, šīs izstādes darbos parādās lelles, gan perfektas sejas, gan dzīvi piedzīvojušas rotaļlietas, kas, piemēram, zaudējušas kādu ķermeņa detaļu, aci.  Lelles Jāņa Mitrēvica darbos parādās jau apmēram no 2001. gada, tomēr mākslinieks sarunā Kultūras rondo atzīst, ka šī, iespējams, ir pēdējā reize, kad gleznās iekļauj leļļu aprises. Vienlaikus izstādītie darbi vēsta par sabiedrību, politiskajiem un sabiedriskajiem procesiem mums apkārt. Personālizstādes centrā ir lelles tēls, tomēr jau izstādes nosaukuma “L ELLE”, kur pirmais burts atrauts no pārējā vārda, liek domāt, ka izstāde aptver ko vairāk. "Nosaukums ir centiens pastāstīt par to, kas pašā bildē ir. Nosaukumā ir nianses un vairāki līmeņi, tad arī bilde ir tāpat būvēta, tā ir gan tehnoloģiski, gan arī pēc jēgas vairākos līmeņos. Arī cilvēkam ir dota iespēja pašam izvēlēties to līmeni, kas viņam patīk," stāsta mākslinieks Jānis Mitrēvics. Visos izstādes darbos ir dažādos kontekstos iepīts lelles motīvs. Digitāls lelles attēls, kas parādās stāstos un komentāros par pasauli, sabiedrību mums apkārt un arī mūsdienu kontekstā ar Bībeles notikumiem. Tostarp, sarunas laikā mākslinieks piemin kādu nozīmīgu izstādes darbu - apjomīgo gleznu "Bābele", kurā blakus lelles apveidiem parādās arī citi elementi, pīle un cūka, tomēr tas nav stāsts par dzīvniekiem. Mākslinieka Jāņa Mitrēvica porcelāna leļļu kompozīcija un lielformāta gleznas, kuras šobrīd aplūkojamas mākslas stacijā "Dubulti", ir jaundarbi, kas tapuši speciāli personālizstādei “L ELLE”. Tomēr lelles motīvs mākslinieka darbos parādījās jau iepriekš. Tostarp, gadsimta sākumā izstādē “Grēks. Jaunā atklāsme” Doma baznīcas Kapitula zālē, gan pēc apmēram 20 gadu individuālās mākslinieciskās jaunrades pārtraukuma, 2024. gadā izstādē “Re-evolūcija” galerijā “MĀKSLA XO”. Jāņa Mitrēvica izstāde "L ELLE" mākslas stacijā "Dubulti" ir iespēja iepazīt līdz 24. maijam.

Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai. Tai trijų draugų įkurtas verslas – „Kouzy Food“. Pačių rankomis statytas medinis tunelis ir ryškiai geltonos durys kelia smalsumą ir kviečia užsukti.„Visur gerai, bet namuose geriausia. Palaima turėti savo miestelyje verslą, ir ypač tokį verslą, kurį patinka daryti“, – pasakoja Žilvinas Jokubauskas.Aut. Gabija Balsevičiūtė.

Ādolfs Šapiro iestudējis Migela de Servantesa “Donu Kihotu” Jaunajā Rīgas teātrī. Ikoniskas lietas mūsdienu pasaulē. Kultūras rondo Smiļģa kabinetā tikās ar režisoru Ādolfu Šapiro un aktieriem – Kasparu Znotiņu (Donu Kihotu) un Gundaru Āboliņu (Sančo Pansu). Sarunā Kaspars Znotiņš negaidīti atzīstas nepietiekamā lasīšanā, bet Gundars Āboliņš akcentēs, ka tieši Sančo Pansa palīdz izvairīties no didaktikas izrādē. Vēl arī stāsts par kādu ainu, kas izrādē tā arī nenokļuva, par balkona pēdējo rindu, par Donkihotu nepieciešamību, bet vēlams drošā attālumā, piemēram – uz skatuves. No jokiem pie dziļas nopietnības un atpakaļ, tā ir izrādē “Dons Kihots”, tā ir arī sarunā ar aktieriem Kasparu Znotiņu un Gundaru Āboliņu. "Nekad nebiju domājis iestudēt "Donu Kihotu", pirms Alvis [Hermanis] piedāvāja strādāt Rīgā," atzīst režisors Ādolfs Šapiro. Viņš izvēlējies tieši šo darbu un autoru, lai būtu kas jauns, ko Rīgā nav iestudējis. "Ja nebūtu Kaspara un Gundara, varbūt arī nepaņemtu "Donu Kihotu"," atzīst režisors. Ādolfs Šapiro savulaik vadījis Jaunatnes teātri Rīgā, gandrīz 30 gadus. Viņa iestudējumi ierakstīti Latvijas Kultūras Kanonā. Pēc Jaunatnes teātra slēgšanas iestudē izrādes un strādā ar jaunajiem aktieriem daudzviet pasaulē. 2014. gadā paraksta vēstuli pret Krievijas politiku Krimā, pēc 2022. gada uz Krievijas skatuvēm vairs neatgriežas, kaut gan bijis paredzēts operas iestudējums Lielajā teātrī. Viņa pasaule dalās divās daļās – Rīga un pārējais laiks. Strādājot JRt un iestudējot ‘Donu Kihotu”, latviešu valoda arvien vairāk atgriežas. Viņš gan atvainojas par kļūdām.

Režisierius Aleksandras Špilevojus Londone pristato premjerą „Sorry For My English“. Aktoriai gyvena skirtingose Europos valstybėse (Lenkija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Moldova), yra pabėgėliai iš skirtingų valstybių. Kaip teigia režisierius ir scenarijaus autorius Aleksandras Špilevojus, spektaklis buvo kuriamas remiantis asmeninėmis pabėgėlių istorijomis. Pokalbis su režisieriumi.Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Nors tapybos darbai bendros temos neturi, autores vienija tarpusavio ryšiai. Taip atspindimas parodos pavadinimas „Adhezijos“, kuris lotynų kalba reiškia skirtingų medžiagų paviršių sukibimą. Pasak menotyrininkų, tokios grupinės šiuolaikinių dailininkų parodos nedažnos. Visos septynios menininkės Šiaulių galerijoje savo darbus eksponuoja pirmą kartą. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Lietuvos hiphopo grupės „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“ rankraštis. Artefaktas muziejui perduotas kaip paramos Ukrainai iniciatyvos dalis ir Lietuvos visuomenės solidarumo su Ukraina ženklas. Pokalbis apie idėją su grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėju, vokalistu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.Vilniaus Menų Spaustuvėje šiandien (01 28) - premjera - rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, čia stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Tai – pirmasis Žygimanto Kudirkos režisuojamas spektaklis, tyrinėjantis teatro ir realybės santykį. Ar įmanoma nusisukti nuo tikrovės ir nerūpestingai „šokti visą gyvenimą“? Ar teatro salėse nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti pasaulį? Spektaklio repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolegė Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Fotomenininkas Andrius Repšys pristato fotografijų ciklą „Šviesa. Mandalos“. Tai autorinė Kalėdinių eglių ir šventinės miesto aplinkos interpretacija, kurioje šviesa fiksuojama kaip procesas ir laikas.Vitrinų puošimas švenčių laikotarpiu – įprastas dalykas. Tačiau kyla klausimas, kaip puošti ir kokią tematiką pasirinkti Kauno centrinis knygynas vitrinas Laisvės alėjoje. Ar jas puošti žėrinčiais burbulais, spindinčiais žaislais ir girliandomis? Kūrybiškų moterų klubo „Pasakonės“ atstovės siūlo kitokį sprendimą: kadangi knygynas pilnas istorijų, vitrinos turi sekti pasakas ir pasakoti miniatiūrinių veikėjų gyvenimo nutikimus. Kai kurie herojai – vos 10–12 cm ūgio.Šiemet Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Retų knygų ir rankraščių skyriai mini sujungimo 25-metį. Pokalbis apie tai, kas yra reti rankraščiai ir knygos bei kokia šių vertybių reikšmė.Mažeikių muziejuje iki kitų metų vasario 11 dienos galima apžiūrėti garsios mūsų tekstilininkės ir grafikės Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė 100-mečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.Ved. Donatas Šukelis

Naujajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone, Sosnovskio barščiais papuošta Kalėdų eglė stebina žmones. Vietos gyventojai sako, kad tai turbūt pirmoji invaziniais augalais papuošta eglė pasaulyje.Muzikos grupė iš Kazlų Rūdos „The Rusted Notes“ sukūrė ir įrašė kalėdinę dainą „Perfect Gifts“.Vis daugiau žmonių nori išmokti valdyti droną. Ar sunku tai padaryti ir kaip išmokti valdyti droną? Aiškina dronų specialistas Karolis Gudauskas.Mieste gyvenę Rūta ir Artūras Kabašinskai nustebino savo artimuosius nusprendę keltis į kaimą Kauno rajone ir turėti pieninių ožkų ir avių ūkį.Ved. Edvardas Kubilius

Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“Ved. Arneta Spaičė

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.Sudarant preliminariąją pirkimo sutartį, dažnai reikalaujama, kad būtų atliktas dalinis išankstinis apmokėjimas. Visokių pavadinimų tokiems apmokėjimams naudojama – tai vadinama ir avansu, ir rankpinigiais, ir užstatu. Kada jį patartina mokėti, kada ne, ir koks tokio mokėjimo likimas pirkėjui ar pardavėjui persigalvojus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas advokato padėjėjas Lukas Seržantas.Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved. Artūras Matusas

Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.

“Rudens Kamermūzikas festivālā” 17. oktobrī Spīķeru koncertzālē izskanēs koncertprogramma “Nakts sarunas”, kurā uz vienas skatuves atkal tiksies seni draugi mūzikā -  pianiste Agnese Egliņa un klarnetists, diriģents Guntis Kuzma. Šai reizei mūziķi sarūpējuši Andra Dzenīša klarnetes sonātes “Spoguļos” pirmatskaņojumu, kurai līdzās būs Marinas Gribinčikas un Mečislava Veinberga klarnetes sonātes, Pētera Plakida „Nakts sarunas”, kā arī Leras Auerbahas un Žibokles Martinaitītes klavierminiatūras. Guntis Kuzma: Ar Agnesi jau ilggadēji veidojam sonāšu vakarus, šķiet, gadus 15. Diezgan daudzi cikli ir bijuši, esam pat latviešu klarnetes sonātes ierakstījuši albumā, un gribējām turpināt šo ieceri. Izvēloties repertuāru, nonācām pie idejas, ka koncertā jāiekļauj  Pētera Plakida “Nakts sarunas”. Tas arī bija impulss, veidojot koncerta nosaukumu. Protams, jūs ar šo darbu savā pieredzē esat sastapušies ne vienu reizi vien. Vai pirmoreiz kopā pie šī opusa? Guntis Kuzma: Man liekas, ka esam spēlējuši, bet šis skaņdarbs ir interesants ar to, ka tas veidots kā dialogs. Visos mēģinājumos un uzstāšanās reizēs mums šī saruna ir sanākusi pilnīgi citādāka. Tā ir neprognozējama - tā sākas no domas, čuksta, un izvēršas par brīžiem vētrainu konfliktu. Katru reizi ir piedzīvojums ar Agnesi spēlēt šo skaņdarbu. Agnese Egliņa: Es piekrītu. Kā jebkura saruna, arī šī ir neprognozējama. Brīnišķīgs šis darbs Pēterim ir veidojies. Viņš to rakstījis klarnetistam Ērikam Mandatam, kurš šajā vasarā bija Rīgā un Liepājā, mēs veidojām koncertus un runājām arī par šo darbu. Viņš atcerējās, cik spontāni tas katrreiz tika atskaņots - tas atkarīgs mazliet no noskaņojuma, atmosfēras, kurā darbs tiek spēlēts. Lielisks darbs, kuru ir skaisti spēlēt un būt šajā mūzikā.  Ir gaidāms arī Andra Dzenīša sonātes “Spoguļos” pirmatskaņojums. Guntis Kuzma: Andra mūzikai raksturīga procesuāla virzība, milzu kontrasti starp statiku un procesu, mikrovariācijas, emocionālie stāvokļi - viņam ir raksturīgi meklēt mazās nianses. Ļoti daudz ir ritmizētu posmu - angļu termins draivs droši vien būtu pareizais, ko varētu par šo darbu, protams, brīžiem teikt. Otrā daļa it kā ir pilnīgs pretpols, lai gan domāju, ka viņš runā par līdzīgu emocionālo stāvokli, tikai no cita skatupunkta. Agnese Egliņa: Tā noteikti ir arī romantiska mūzika. Otrajā daļā būs kadence, kas ir tiešām ļoti izvērsta. Guntis Kuzma: Stāsts ir tāds - pirms pāris gadiem es spēlēju Andra Klarnetes koncertu, un pēc tā atskaņojuma viņam teicu: “Bet kur ir klarnetes kadence?” (smejas) Nu tad, lūk, šeit var izvērsties. Tā ir klasiska sonātes forma? Guntis Kuzma: Ja mēs šeit meklētu galveno un blakus partiju, mēs aizietu maldu ceļos. Es nedomāju, ka šādā veidā viņš pieiet sonātei, viņš drīzāk to risina kā pretpolu sadursmes mirkļa meklējumus. Agnese Egliņa: Andra valoda man ir tuva un saprotama, daudz viņa darbu atskaņots. Man ļoti patīk šis darbs. Man patīk tā līdzvērtība ansamblī, tas draivs. Mūzika ir saprotama, tajā pašā laikā ar laikmetīgu elpu un Andra rokrakstu. Viss kopā saslēdzies ļoti labi. Viņam ir arī brīnišķīga formas izjūta. Nezinu, Andris atstāj daudz jautājumu, to noklausoties. Man šķiet, ka tur ir gan jautājumi, gan atbildes, vajag tikai ieklausīties.

Spalio pirmąją UNESCO paskelbė tarptautine muzikos diena. Kokia yra muzikos kalba ir kaip garsais kuriami garsiniai paveikslai?Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje duris atvėrė šių metų pavasarį, bet jau spėjo sulaukti nemažai lankytojų, kuriuos domina gydytojos tremtinės biografija bei gyvenimo istorija.Kaune prasideda jau 4-asis „Dance Well“ šokio pamokų, skirtų Parkinsono liga sergantiems ir kitų judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, sezonas.Kultūros atstovai antradienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti esamos situacijos. Prezidentas pareiškė, kad supranta protestuotojus ir juos palaiko. Prieš daugiau kaip mėnesį susitikęs su „Gėdos dienos“ protesto organizatoriais, prezidentas pasakė beveik tą patį. Ką slepia toks deklaruojamas susirūpinimas ir palaikymas?Galerijoje „Prospektas" atidaroma kauniečio fotografo Donato Stankevičiaus darbų paroda „Legendinė praeitis".Nepatenkinta ultranacionalistų partijos paskirta kultūros ministre Martina Šimkovičová Slovakijos kultūros bendruomenės protestuoja beveik metus, tačiau ministrė ir politika nesikeičia. Kaip slovakai priešinasi Fico kultūros politikai? Pokalbis su slovakų rašytoju Michal Hvorecký ir iš pareigų atleisti Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovu Matej Drilicka.Ved. Marius Eidukonis

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei tūkstantis startuolių. Šios įmonės – tarp geidžiamų jaunimo darbdavių. Vidutinis atlyginimas jose – per 4 tūkst. eurų, dirba šioje ekosistemoje 19 tūkst. žmonių. Bet kodėl iš visų besisteigiančių startuolių brandžiomis įmonėmis tampa palyginti nedaug jų? Diskutuoja „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Internete virusiniu tapo įrašas iš JAV vykusio „Coldplay“ koncerto, kuriame technologijų kompanijos „Astronomer“ generalinis direktorius Andy Byronas nufilmuotas apsikalbinęs kolegę. Ši neištikimybės istorija Byronui jau kainavo postą. Kur yra riba tarp privatumo ir viešumo? Jei esi filmuojamas viešame renginyje, ar galima be teisinių apribojimų visur naudoti tuos vaizdo įrašus? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, duomenų apsaugos ekspertė Miglė Petkevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius.Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios?Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ir turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo gali būti pavojingi šuoliai į vandenį ar kitos vasaros pramogos, pokalbis su kineziterapeutu Edvinu Goriu.Lietuvos paštas šiandien išleidžia pašto ženklą, skirtą lietuviško lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečiui. Tai - proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį.Verslumo nestokojantis Vaidotas Vičas iki pandemijos veiklą plėtojo Švedijoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms šeimai teko grįžti į Lietuvą. Gyvenant čia ir ieškant, kur realizuoti savo gebėjimus, Vaidotą sudomino sūrių gamyba.Ved. Darius Matas

Nida Matiukienė – trijų vaikų mama. Visos moters atžalos gimė anksčiau laiko. Pirmagimė dviem mėnesiais paskubėjo ateiti į šį pasaulį, sūnus vienu, o jaunėlė gimė sverdama vos 600 g. Kai kurie prisiminimai Nidą graudina iki šiol, nors praėjo daugiau nei keliolika metų. Pasakojimas apie tai, kaip laimingai užauginti savo vaikus, nepaisant baimių, ne visada viltingų prognozių ir sveikatos iššūkių. Ankstukų trijulė išaugo į sveikas, protingas ir unikalias asmenybes.Ved. Lavija Šurnaitė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas įsigalios po metų.Druskininkų merui Ričardui Malinauskui vadinamoje teisėjų korupcijos byloje už piktnaudžiavimą skirta 60 tūkst. eurų bauda.VMI pripažino, kad Seimo narys, Remigijaus Žemaitaičio pavaduotojas ir vienas artimiausių bendražygių Robertas Puchovičius vengė mokesčių pardavinėdamas brangius kotedžus.Šiaulių teismas paskelbė nuosprendį šnipinėjimu Rusijai kaltinamam Eduardui Manovui. Jam skirti aštuoneri su puse metų kalėjimo.Aplinkosaugininkai sako, kad Vyriausybė nesilaiko savo programoje išdėstytų miškų saugojimo politikos pažadų.Seimas pritarė Remigijaus Bridikio kandidatūrai į Valstybės saugumo departamento vadovus. Bridikį skirti naujuoju VSD vadovu pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Remigijus Bridikis pareigose pakeis dvi kadencijas departamentui vadovavusį Darių Jauniškį.Visos profesinio mokymo įstaigos vienu metu rengia atvirų durų dienas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. „Taip aš bėgu nuo sukriošimo ir mirties. Tiesa, mirties aš nebijau. Manau, kad mano išėjimas bus paprastas“, – taip yra sakęs Algimantas Čekuolis, paskutiniuosius metus slaugos ligoninėje rašęs tekstus. Algimantą Čekuolį prisimename su jo buvusiu bendražygiu, žurnalistu Rimvydu Valatka.Klaipėdoje iškilmingu koncertu prasideda didžiausias ir ilgiausiai Lietuvoje vykstantis klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 50 metų proga – ypatingi pasirodymai. Atidarymo koncerte – Ričardo Šumilos vadovaujamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai: Gabrielė Bukinė ir Skirmantė Vaičiūtė.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą pristatysime leidyklos „Kitos knygos“ išleistą Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti. Su rašytoja Ieva Dumbryte kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Legendinė ritmenbliuzo grupė „The Dells“ ilgus metus karaliavo pasaulio scenose. Nors metams bėgant kolektyvo sudėtis keitėsi, atlikėjai sugebėjo kurti ryšį su auditorija ir perteikti savitą garso magiją. Jų dainos šiandien jau tapusios ritmenbliuzo ir soulo muzikos himnais, tebeskambančiais radijų eteryje ir koncertų salėse. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – šokėja, vertikalaus šokio Lietuvoje pradininkė Inga Briazkalovaitė.Ved. Gabija Narušytė

(Prenumeruokite atskirą „Naujos Scenos“ „Spotify“ srautą: https://open.spotify.com/show/18S0udgMdp0EINjXr7uFSZ) „Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką. Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima. Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena „Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

(2:17) Luis Muiño fálanos desde un lugar secreto na nosa sección "Un libro, un autor, un lugar" (6:12) Bibiana García Visos explícanos cal é a infraestrutura que permite que teñamos auga da billa nas nosas casas. (15:34) Conversamos co psicólogo Luis Muiño sobre o seu libro "A trampa do amor. Unha reflexión contra o amor romántico. Unha guía para o amor san"

Įpusėjus kovui, pagaliau galime pasakyti – išgirdome jau visas dainas, kurios gegužę skambės Bazelio „Eurovizijoje“. Kurios šalys kovos dėl pergalės?Paskutinės šalys, pristačiosios savo kūrinius – Izraelis, Šveicarija, Kipras, Sakartvelas ir Prancūzija. Atnaujintas savo dainų versijas taip pat išleido Malta, Ispanija bei Juodkalnija.Aptarkime visą tai ir pasvarstykime, kaip seksis Lietuvos atstovams.Temos:2024 vs 2025 (0:00);Eurovizinis merch'as (6:15);Skirtingos reakcijos į Izraelį (8:37);Šveicarijos baladė, kurią mėgstam visi (15:50);Ar tikrai Kipras š? (29:10);Rimčiausia kandidatė į paskutinę vieta – Gruzija (35:30);Dar viena šiukšlė „Eurovizijoje“ ir ar grįš rusija? (42:55);Ar Prancūzija gali laimėti? (44:50);Dainos pavadinimą keisti turėjusi Malta (01:03:03);Dainas (ne)patobulinusios Ispanija ir Juodkalnija (01:10:10);Netikėtas Katarsio įsiveržimas į podkastą (01:15: 03);Kaip seksis Lietuvai, ką prognozuoja lažybininkai? (01:22:38);Kas gali laimėti Bazelio „Euroviziją“? (01:33:42)Kas gali būti juodasis arkliukas? (01:45:32)

Después de tres años, la guerra entre Rusia y Ucrania ingresa a una nueva etapa con el cambio de postura de Estados Unidos en la administración del nuevo presidente Donald Trump. Desde la anexión de Crimea en 2014 hasta la "operación especial" de Vladimir Putin en febrero de 2022, el conflicto ha evolucionado, afectando a ciudades ucranianas y reconfigurando alianzas internacionales. Conozcamos más en el siguiente informe.

Pasirodė Ukrainos kario, poeto ir fotografo Maksymo Kryvcovo knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Visos už šią knygą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aš dažnai pamirštu“, kurioje rodomas šiandieninis gyvenimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje.Kokių žingsnių žada imtis dabartinė Vyriausybė, siekdama įamžinti žydų paveldą ir istorinę atmintį Vilniuje?Pianistė Mūza Rubackytė iškėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimo Vilniuje klausimą. Jį artimiausiame posėdyje žada svarstyti ir Vilniaus miesto taryba.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, neseniai savo pirmąją knygą išleidusi Greta Gudelytė.Ved. Marius Eidukonis

Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto vartotojui, dalyvautų šioje taryboje“, - sako Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Prekybininkai sako, kad bendradarbiaus, jei į Maisto tarybą bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas. Ką apie tai mano ūkininkai?Pasvalio rajone karvėms Meškalaukyje visą parą skamba klasikinė Mocarto muzika. Idėja karvidėse leisti klasikinę muziką kilo Kooperatyvo „Baltas lašas“ įkūrėjui ir vadovui Hans Kristian Nissen. Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę.Verta žinoti. Karstiniai ežerėliai ir nuolat besikeičiantis, vis dar besiformuojantis Biržų rajono kraštovaizdis. Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Bagdonas sako, kad kaip tik žiemą palankiausia su juo susipažinti, kol vešli žolė nepaslėpė reljefo.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

ENBO tinklalaidėje Mykolas Jankaitis, Rokas Grajauskas ir Paulius Viluckas naujausiame epizode aptaria svarbiausias NBA aktualijas. Diskusijoje analizuojamas skirtingas Kalėdų laikotarpio traktavimas abiejose lygose, Jimmy Butlerio karjeros kryptys bei „Kings“ trenerio atleidimo priežastys. Taip pat gilinamasi į „Lakers“ naujausius mainus ir jų poveikį komandai bei svarstoma, ar Jakučionis gali tapti vienu iš pirmųjų NBA naujokų biržos šaukimų. Visos svarbiausios temos vienoje vietoje! Tinklalaidės partneriai: – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Skirtingas NBA ir Eurolygos dėmesys Kalėdoms (00:00); Butlerio vertė, nuopelnai ir naujos galimos kryptys (04:40); „Kings“ trenerio atleidimo priežastys ir tolimesnė klubo perspektyva (38:15);  Ar „Lakers“ mainai keičia klubo situaciją (1:02:58); Jakučionis – top 3 šaukimas? (1:16:20).

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šią laidą "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" skirkime madai ir stiliui, - kiek tai svarbu jaunam žmogui? Kada pradeda formuotis poreikis pačiam vaikui spręsti, ką ir kaip apsirengti? Rūbas yra tiesiog būtinybė ar ir saviraiškos būdas? Jeigu tai galimybė išreikšti save, kaip tuomet jaustis, kai reikia dėvėti uniformas...? Šie ir daugybė kitų klausimų bei atsakymų - "FM99" radijo pokalbyje su Milda, kuri lanko modelių mokyklą, Saule, kuri fotografuoja, bei Daniele - Saulės fotografijų modeliu. Visos merginos domisi mada, stiliumi, tačiau stengiasi puoselėti tvarumo, ekologijos idėjas.

Visos laikos ir bijis svarīgs mūsu ,kā vīru identitātes jautājums. Kristus sekotājiem ir ļoti labs piemērs mūsu Kungs un Pestītājs. Visi tie vīri ,par kuriem mums ir dota liecība Bībelē. Šoreiz Vecās Derības vīrs Jozua. Jozuas 24:15 šeit ir rakstu vieta kura ir aktuāla visos laikos, jo īpaši arī šajos. Šai jaunajā ciklā iedziļināsimies tādos jautjumos, kā vīrietis - viņa atbildība. Vīrietis - ģimenes galva. Vīrietis - mērķis velna uzbrukumiem. Un vēl citas lietas.

Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Sakartvele šiandien vyksta Parlamento rinkimai, į kuriuos krypsta visos Europos akys. Apklausos rodo, kad proeuropietiškos jėgos rinkimuose gali laimėti pakankamai balsų, kad sudarytų koaliciją ir pakeistų dabartinę prorusišką vyriausybę.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ - pažintis su fotografe Jurgita Venckiene iš Kauno, kuri jau 5 metus puoselėja sodą balkone. Senovinius meškinus kolekcionuojanti moteris daug dėmesio skiria detalėms, mėgsta įdomių ir retų daiktų ieškoti sendaikčių turguose.Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkai jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024-uosius metus. Dauguma žemės savininkų informaciją apie mokestį netrukus gaus arba jau gavo ir elektroniniu paštu. Tačiau pastaruoju metu itin aktyviai siaučiant sukčiams, kurie išvilioja milžiniškas pinigų sumas iš patiklių gyventojų, dalis tautiečių į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstus pranešimus žiūri nepatikliai ir baiminasi, jog paspaudę laiške esančias nuorodas gali tapti sukčių aukomis.Ateinančią naktį Lietuvoje bus pereinama prie žiemos laiko – laikas persukamas vieną valandą atgal. Pastebima, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.Ved. Paulius Selezniovas

(1:57) O cheiro a piscina non é o que ti cres que é. Bibiana García Visos fálanos dos cheiros do verán. (13:37) Visitamos o "Mapas Lab" da Universidade de Vigo para coñecer como simulan a evolución da biodiversidade no espazo e no tempo. Sara Varela gañou unha prestixiosa "Starting Grant" do ERC (Consello Europeo de Investigación) para estudar o comportamento da biodiversidade no planeta nos últimos 540 millóns de anos. Un caso concreto é aparición do sangue quentes nalgúns grupos de dinosauros, como nos contou Sara Gamboa. (41:21) É posible medir a posición da columna vertebral sen facer radiografías e cun método non invasivo e barato. O CITENI da Universidade da Coruña patentou un dispositivo que pode axudar a traumatólogos e ortopedistas. Conversamos co enxeñeiro biomecánico Florian Michaud.

Mani interesē cilvēki, kuri dodas piedzīvojumos, kur vajadzīga izturība, drosme, izdoma. Tāpēc mans sarunbiedrs šajā reizē ir Juris Dzenis. Viņš pamanās savienot savu darbu kokapstrādes nozarē ar, manuprāt, ļoti izaicinošiem piedzīvojumiem. Izrādās, ka tajos ir ne tikai ultra maratoni izaicinošā vidē, bet arī piedzīvojumi debesīs, ūdenī, uz riteņa. Dažkārt līdz halucinācijām. Un teju vienmēr ar savu iespēju robežu izzināšanu un plešanu.Jura Instagram lapā pamanīju frāzi “running for my brother…” (skrienu par brāli). Viņš sarunā pastāstīja, kāpēc tā.Vienu no ultramaratoniem Juris pagājušajā vasarā skrēja kopā ar Jāni Viškeru –  PTL (La Petite Trotte A Leon) Monblāna masīvā Francijas, Itālijas un Šveices teritorijās. Distances garums ir 300 km un kopā 25 000 augstuma metru D+ grūtības pakāpē pa izaicinošām kalnu takām un bez tām.SARUNAS PIETURPUNKTI:7:43 Skriet par brāli – izsāpēt brāļa zaudējumu caur kustību dabā19:16 Kas ir jāņem vērā laivojot, lai sevi pasargātu22:26 Kā taku skriešanu savienot ar ģimenes ceļojumu25:12 “Ar laivu tu redzi to pašu vietu no citādāka skatu punkta”27:02 Ultravieglo lidmašīnu sacensības bez navigācijas33:09 Pamanīt zīmes, ka piedzīvojumus labāk meklēt uz zemes, nevis gaisā37:26 Piedzīvojumi 300 kilometru garajā distancē, kalnos, trīs Everestu augstumā43:14 Kā tas ir – fiziski grūtā piedzīvojumā gulēt tikai 2 stundas diennaktī 6 diennaktis pēc kārtas49:27 Piedzīvojumi ar pamatīgu riska faktoru – ko par to saka ģimene52:59 Tulznu ekspertu ieteikumi55:17 Nogurums un halucinācijas piedzīvojuma laikā1:06:53 Kā bērnus izaudzināt par piedzīvojumu un dabas mīlētājiem1:07:56 Ģimenes dzīves organizēšana, lai piedzīvojumi un laiks ģimenei būtu līdzsvarā1:12:12 Dzīve pēc finiša, kad pieveikts īpaši grūts izaicinājums1:16:55 Suns kā skriešanas partneris1:22:59 Kā, kur un kad notiek skriešanas koptreniņi Siguldā1:26:18 Piedzīvojumi ar ledus sienas “izgatavošanu” Latvijā1:31:53 Īpaša un negaidīta tikšanās kalnos1:36:27 Kādi nākotnes piedzīvojumi plānos ir tagad

(1:45) Bibiana García Visos cóntanos que significa desde o punto de vista da ciencia a expresión "queimar calorías"(11:18) O único material de construción que cando se fabrica secuestra CO₂ é a madeira. Visitamos o CIS-Madeira en Tecnópole onde conversamos coa técnica deste centro Azahara Soilán e con Esther Merlo de Madera Plus. (40.40) O virólogo César Muñoz Fontela dedica unha das súas historias de virus ao sarampelo.

Rusijos Federacijos sudėtyje esantis Baškortostanas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos akiratyje po to, kai srities miestuose gyventojai ėmė protestuoti prieš valdžią ir teisėsaugą. O prasidėjo viskas nuo to, kad buvo 4-eriems metams buvo nuteistas už baškirų kalbą, bendruomenės tradicijas ir gamtos apsaugą kovojantis vietos aktyvistas Failis Alsynovas. Žmonės iš pradžių išėjo į gatves Baimake, o vėlaiu protestai įsismarkavo ir regiono sostinėje Ufoje.Demografai skelbia, kad Lietuvoje gyventojų mažės, tačiau ramina, kad nėra ko baimintis, nes ir mažesnė Lietuva gali puikiai gyvuoti. Todėl buvo atliktas pirmasis sociologinis tyrimas skirtingose savivaldybėse 65 metų ir vyresnių asmenų ketinant išsiaiškinti demografinės prognozes savivaldybėse.Kodėl ir kuo skundžiasi Klaipėdos kūrėjai? Jų išklausyti atvyko kultūros ministras Simonas Kairys.Paklausa ginkluotei ir kitoms karinėms prekėms auga visoje Europoje, pastebi „Brolis Semiconductors“ akcininkas Kristijonas Vizbaras. Lietuviai jau tiekia optinius taikiklius NATO kariuomenėms.Į LRT girdi kreipėsi siuntų pervežimo įmonėmis nusivylę klientai, teigiantys sumokėję pinigus už siuntos pristatymą į namus, tačiau galiausiai gavę pranešimą apie paliktą siuntą paštomate. Tokio pranešimo sako sulaukausi ir regos negalią turinti Eglė. Klausytojai piktinasi mokantys už brangesnę, o gaunantys pigesnę paslaugą. Įmonių atstovai aiškina, kad taip nutinka tiek dėl kurjerių, tiek dėl klientų klaidų.Ved. Liuda Kudinova

(3:59) A directora da Casa das Ciencias na Coruña, Bibiana García Visos, fálanos do centenario dos planetarios de proxección electromecánica. (13:36) Aproveitamos a Guía do Ceo de outono co noso estreleiro Jabier Pérez Couto para coñecer a súa estadía de investigación no observatorio astronómico de Byurakan en Armenia. Tamén felicitamos á presidenta da Agrupación Astronómica IO, Denévola Álvarez, polo premio da Crítica. (49:29) No espazo de GAIN en Efervesciencia, Sabela Pardo, preséntanos o programa de impulso á participación galega en Europa.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naujus tarifus saulės elektrinių savininkams, įsigaliosiančius nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Kas keisis ir ko tikėtis kitais metais?Vis garsiau kalbama apie pradinės karo tarnybos reformą. Šauktinių tinkamumo karo tarnybai tendencijos kelia susirūpinimą. Netinkamais karinei tarnybai pripažįstama apie pusė patikrintų asmenų - pernai tokių buvo 51,6 proc.Šiandien Vilniaus rotušėje vyks 21-oji Tarptautinė Kalėdų Labdaros mugė. Visos mugės dieną surinktos ir su ja susijusios lėšos skiriamos vaikų ir senyvo amžiaus žmonių socialine gerove besirūpinančioms organizacijoms Lietuvoje.Kodėl prieš miegą nerekomenduojama naršyti telefone ar žiūrėti į kitus ekranus? Ar įmanoma sumažinti ekranų poilsiui daromą poveikį? Apie tai naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja miego neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.Paralimpietis Danas Sodaitis įkvepia kitus sportuoti ir siekti savo tikslų. „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ sportininkas sako, kad viskas yra mūsų galvose, o sporte ir kitose veiklose - svarbiausia disciplina.Ved. Darius Matas

#TiekŽinių Antradienį (rugpjūčio 29 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie žuvusius ir pasitraukiančius okupantus, prezidento Nausėdos apsilankymą Varėnos pasienyje, būsimo biudžeto skirstymą, galimai išprievartautą pareigūnę ir per daug skambiai pasisakiusį popiežių. ✅ Visos naujienos čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/ATntJkvYHBo

Naujų paskolų palūkanos gyventojams šiuo metu siekia 5,58 proc. arba yra 50,81 procento didesnės nei vidutiniškai visose euro zonos šalyse.Ukrainos šiaurės rytuose esančio Kupjansko valdžia ragina pažeidžiamus gyventojus palikti miestą, Rusijos pajėgoms siekiant pralaužti ukrainiečių gynybą šią kryptimi.Kaimynai žiniasklaidai pasakojo girdėję ir matę, kad prieš 19-metę dviejų vaikų mama smurtaujama, tačiau pareigūnų nekvietė. Kodėl vis dar esame tolerantiški smurtui? Kodėl smurtą šeimoje vis dar linkstama įvardyti kaip šeimos dramą?Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos uostas ruošiasi tapti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybai bei priežiūrai. Tam investuojama apie 115 mln. eurų.Ved. Agnė Skamarakaitė

ČIA TIK TARP MŪSŲ: ką slapta daro visos moterys? by Negyvas Eteris

Zelenskis – globālās politikas zvaigzne. Ungārijas īpašā nostāja Krievijas agresijas pret Ukrainu sakarā. Grieķija saglabā politisko kursu. Aktualitātes analizē ārpolitikas eksperti Rinalds Gulbis un Jānis Kapustāns, Nacionalās Aizsardzības akadēmijas pētnieks. Grieķija saglabā politisko kursu Grieķijas labēji centriskajai valdībai ir izdevies iegūt valsts iedzīvotāju nozīmīgas daļas uzticību, un tā arī turpmāk paliks pie varas stūres. To ļauj secināt 21.maijā notikušo vēlēšanu rezultāti, saskaņā ar kuriem līdzšinējā varas partija „Jaunā demokrātija”, viena no vecākajām grieķu partijām, ieguvusi apmēram 41% balsu un, attiecīgi, 146 no 300 Grieķijas parlamenta deputātu vietām. Partijas sniegums ir nedaudz labāks nekā iepriekšējās vēlēšanās 2019. gadā, taču šoreiz ar to ir par maz, lai, kā līdz šim, veidotu vienpartijas vairākuma valdību. Iemesls tāds, ka starplaikā ir stājies spēkā jauns vēlēšanu likums. Agrāk vēlēšanās proporcionāli tika sadalītas 250 deputātu vietas no 300, savukārt atlikušās piecdesmit tika papildus piešķirtas vislabāko rezultātu ieguvušajai partijai. Tagad šāda kārtība ir spēkā tikai tad, ja pēc vēlēšanām koalīciju izveidot neizdodas un tiek rīkotas atkārtotas vēlēšanas. „Jaunās demokrātijas” līderis, premjerministrs Kiriaks Micotakis, jau paziņojis, ka īstenos tieši šādu scenāriju. Parlamenta sastāvs ir tāds, ka viņam šai ziņā ir visas iespējas. Galvenais konkurents, Radikāli kreiso un progresīvo koalīcija jeb SIRIZA, kas bija pie varas līdz 2019. gadam, tikusi vien pie 20% balsu un 71 deputātu mandāta. Šai bijušā premjera Alekša Cipra partijai nav iespēju izveidot vairākuma koalīciju ne kopā ar idejiski tuvo kreisi centrisko aliansi PASOK, kurai ir 41 mandāts, un pat ne piepulcinot galēji kreisos – Grieķijas Komunistisko partiju ar tās 26 mandātiem. Var piebilst, ka grieķu komunistus, kuri joprojām turas pie ortodoksālā marksisma dogmām, no mēreni kreisajiem šķir arī visai liela ideoloģiska plaisa. Piektais spēks, kas iekļuvis parlamentā, ir galēji labējā, ultranacionālistiskā partija „Grieķu risinājums”. Kā SIRIZA veiksmes atslēgu komentētāji min visnotaļ pozitīvo ekonomikas izaugsmi, kas pagājušogad sasniegusi 6%. Premjerministram Micotakim, acīmredzot, ir izdevies pārliecināt vēlētājus, ka viņš ir īstais, kurš spēs arī turpmāk uzturēt šo attīstības tempu. Zelenskis – globālās politikas zvaigzne Viens no Ukrainas prezidenta Volodimira Zelenska talantiem, kuram likusi izpausties viņa valsts izmisīgā cīņa pret Krievijas agresiju, ir māka veidot un uzturēt starptautiskos kontaktus. Pateicoties tiem, Ukraina saņem arvien plašāku sabiedroto palīdzību, kas palielina tās cerības uz kara mērķu sasniegšanu. Un laikam gan nav nejaušība, ka tieši šobrīd, kad kuru katru brīdi tiek sagaidīta Ukrainas spēku ofensīva, valsts vadītāja ārpolitiskā aktivitāte sasniegusi vēl nepieredzētus apjomus. Aizpagājušās nedēļas nogalē un pagājušās nedēļas sākumā viņš apmeklēja Romu, arī Vatikānu, Berlīni, Parīzi un Londonu, tiekoties, attiecīgi, ar premjerministri Meloni un prezidentu Matarellu, pāvestu Francisku, kancleru Šolcu, prezidentu Makronu un premjerministru Sunaku. Visos gadījumos galvenais temats bija atbalsts Ukrainai, kas, jo sevišķi Londonā un Berlīnē, ietvēra arī ļoti nozīmīgas ieroču piegādes. Savukārt pagājušajā piektdienā, 19.maijā, Francijas valdības sagādātā lidmašīna nogādāja Zelenski Saūda Arābijas rietumu pilsētā Džidā, kur uz kārtējo samitu bija pulcējušies Arābu valstu līgas vadītāji. Saprotams, šī ierašanās nebija iepriekš izziņota, un sevišķi netīkama tā nepārprotami bija ciešākajam Maskavas sabiedrotajam arābu pasaulē – Sīrijas diktatoram Bašaram Asadam, kurš pēc 12 gadu pārtraukuma atkal ticis pielaists līgas sanāksmē. Starp samita dalībniekiem bija dažs labs, kurš uztur draudzīgas attiecības ar Kremli, un arī pārējie ietur neitrālu nostāju, dažos gadījumos sniedzot humāno atbalstu Ukrainai, taču nepievienojoties sankcijām pret Krieviju. Gluži citāda gaisotne valdīja pasaules septiņu ietekmīgāko brīvā tirgus valstu jeb G7 samitā Japānas pilsētā Hirosimā, kur Zelenskis ieradās sestdien. Arī šajā gadījumā līdz pat nolaišanās brīdim nebija skaidrs, vai Ukrainas līderis pievienosies samita dalībniekiem. Dažas stundas pirms tas notika, Savienotās Valstis paziņoja, ka tās apmācīs ukraiņu pilotus lidošanai ar iznīcinātājiem F-16 un neiebildīs, ja sabiedrotie nodos šos modernos lidaparātus Ukrainai. Tāpat jau pirms Zelenska ierašanās G7 līderi deklarēja apņemšanos izvērst tālākas sankcijas pret Krieviju, lai kavētu tās militāro spēju pieaugumu. Kā atzīst novērotāji, pēc ierašanās Ukrainas vadītājs nepārprotami kļuva par samita zvaigzni, tomēr visa notikuma svarīgākais akcents palika nemainīgs, un tā bija Ķīnas ekspansija reģionāli un globāli. Pieņemtajos dokumentos nosodīta Pekinas tendence izmantot starptautisko tirdzniecību kā ietekmes sviru un pausts nepārprotams atbalsts Taivānas neatkarībai. Ka ierasts, samitā piedalījās arī Eiropas Komisijas prezidente Urzula fon der Leiena, Eiropadomes priekšsēdētājs Šarls Mišels, kā arī uzaicinātie vairāku citu valstu vadītāji. Kā sevišķi nozīmīga tiek atzīmēta prezidenta Zelenska tikšanās ar Indijas premjerministru Narendru Modi. Īpašie viedokļi Pagājušajās dienās Eiropas politikas degpunktā jau atkal nonākusi Ungārijas un tās premjera Viktora Orbana īpašā nostāja Krievijas agresijas pret Ukrainu sakarā. Ungārija turpina bloķēt kārtējo militārās palīdzības izmaksu Ukrainai piecsimt miljonu apmērā no t.s. Eiropas miera mehānisma – finanšu instrumenta, kas paredzēts Eiropas Savienības partnervalstu aizsardzības spēju stiprināšanai. Tāpat Budapešta atsakās piekrist nākamās savienības sankciju paketes ieviešanai, kuras fokusā ir cīņa pret Krievijas sankciju apiešanu caur trešajām valstīm. Konkrētais iegansts, ko min ungāru puse, ir Ungārijas banka „OTP Bank”, kuru Kijiva iekļāvusi karu atbalstošo institūciju sarakstos. Kā apgalvo Budapešta, šādas apsūdzības esot nepatiesas. Pirmdien notikušajā Eiropas Savienības ārlietu ministru sanāksmē, kur risināti tieši šie jautājumi, kā informējuši anonīmi avoti diplomātu aprindās, esot notikusi diezgan asa viedokļu apmaiņa starp Vācijas ārlietu ministri Annalēnu Bērboku un viņas ungāru kolēģi Pēteru Sījārto. Bez jau minētā konkrētā apstākļa Ungārijas ārlietu resora vadītājs izteica arī vispārīgākus argumentus par to, ka sankcijas pret Krieviju esot bezjēdzīgas un līdz šim nav devušas nekādus rezultātus. Vakar intervijā aģentūrai „Bloomberg” šo tēmu izvērsa arī Ungārijas premjerministrs Viktors Orbans. Paziņojis, ka viņa viedoklis nesakrītot ar „Eiropas meinstrīmu”, viņš postulēja, ka Ukrainai nav izredžu uzvarēt karā pret Krieviju un, attiecīgi, militārs atbalsts tai tikai turpinot asinsizliešanu; vienīgais risinājums esot sēsties pie sarunu galda ar Maskavu. Ungārijas valdības īpašā nostāja, kā zināms, ir bijis pastāvīgs drauds Eiropas Savienības vienotai rīcībai, reaģējot uz Krievijas agresiju pret Ukrainu. Tāpat Ungārija kā NATO dalībvalsts joprojām nav akceptējusi Zviedrijas uzņemšanu aliansē. Šai ziņā Budapešta pievienojusies striktākajai Zviedrijas uzņemšanas pretiniecei – Turcijai. Turcijas ieskatā Stokholma sniedz atbalstu kurdu teroristiem, savukārt Budapeštai netīkot Zviedrijas aizrādījumi par demokrātijas stāvokli Ungārijā, kas, ka zināms, ir jau ilglaicīgs spriedzes moments tās attiecības ar Eiropas Savienību. Visai izplatīts ir ieskats, ka situācija varētu mainīties pēc Turcijas prezidenta vēlēšanu otrās kārtas, lai kāds arī būtu tās iznākums. Ankarai mainot savu nostāju, Budapešta negribētu palikt vienīgais autsaiders. Pirms dažām dienām intervijā telekanālam CNN prezidents Erdogans gan vēlreiz uzsvēra, ka Zviedrija neesot labojusies un, attiecīgi, neesot pieņemama Turcijai kā NATO dalībvalsts. Sagatavoja Eduards Liniņš. Eiropas Parlamenta granta projekta „Jaunā Eiropas nākotne” programma.* * Šī publikācija atspoguļo tikai materiāla veidošanā iesaistīto pušu viedokli. Eiropas Parlaments nav atbildīgs par tajā ietvertās informācijas jebkādu izmantošanu.  

Baigėsi savivaldos rinkimai, kuriuose didžiausia sensacija užfiksuota Vilniaus rajone – čia pirmą kartą istorijoje mero pozicijos nepavyko išlaikyti Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai. Savivaldos rinkimus laimėjo socialdemokratai, o valdantieji konservatoriai pripažįsta tikėjęsi geresnių rezultatų.Aktualus klausimas. Kaip vertinate savo pačių išsirinktą valdžią – merus, tarybų narius? Ko iš jų tikitės?Verslininkai siekia pereiti nuo fiksuotų elektros kainų prie biržos, tačiau juos stabdo dideli netesybų mokesčiai. Kodėl taip yra? Apie tai – „Verslo laike“.Gyventojai įsigyja slėptuvių ne tik iš privačių savininkų, bet ir iš valstybės.Ved. Edvardas Kubilius

„Visos problemos, apie kurias šiandien kalbame, susiveda į vieną dalyką: negerbiame žmogaus. Norėčiau visiems palinkėti mokytis ir stengtis reikšti pagarbą vienas kitam. Man atrodo, šito mūsų visuomenėje labai trūksta“, – linki prof. dr. Halina Kobeckaitė.Senuosius metus palydėkime su viena mažiausių tautų pasaulyje – karaimais: Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte, verslininku Artūru Lavrinovičiumi su šeima ir tradicinių karaimų patiekalų kavinės savininke Ingrida Špakovskaja.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Timothy Visos-Ely is a co-founder and chief product officer at Stride Tech Medical. Stride Tech is start-up medical equipment manufacturer that has developed a patented walker grip in order to track and help promote the safety of seniors using walkers. The post 1016: Why to Leverage Internships in College to Land Real Jobs With Timothy Visos-Ely, Stride Tech Medical [K-Cup TripleShot] appeared first on Time4Coffee.

Timothy Visos-Ely is a co-founder and chief product officer at Stride Tech Medical. Stride Tech is start-up medical equipment manufacturer that has developed a patented walker grip in order to track and help promote the safety of seniors using walkers. The post 1015: Why to Consider Majoring in Engineering Plus With Timothy Visos-Ely, Stride Tech Medical [K-Cup TripleShot] appeared first on Time4Coffee.

Timothy Visos-Ely is a co-founder and chief product officer at Stride Tech Medical. Stride Tech is start-up medical equipment manufacturer that has developed a patented walker grip in order to track and help promote the safety of seniors using walkers. The post 1014: What It's Like to Found a Medical Start-Up in Your 20's With Timothy Visos-Ely, Stride Tech Medical [Main T4C Episode] appeared first on Time4Coffee.

Deciding On Co-Founders And A Team - Timothy Visos-Ely , Co-Founder & Chief Product Officer; StrideTech | Riderflex - Recruiting & Sourcing Tim is a Co-Founder and the Chief Product Officer for Stride Tech. He recently graduated from the University of Colorado with a degree in Engineering Plus, with an emphasis in Mechanical Engineering and a concentration in Engineering Management. Tim gained experience in the medical device industry by designing walkers for Medline. Through this experience he learned about the unaddressed issues with walker design for older adults. Given a personal motivation to help his Grandmother stop falling when using her walker, Tim co-founded StrideTech. StrideTech is a company creating tools for safer senior care. Our first product, StrideTech Go, is a patented walker attachment which provides vibration feedback when unsafe walking behavior is detected, potentially reducing falls in aging adults. StrideTech: https://www.stridetechmedical.com/home Watch the Full Interview: https://youtu.be/Ep_FeEgPAzg On the Riderflex podcast, CEO Steve Urban interviews some of the most successful entrepreneurs, CEO's, and business leaders. Hear them tell the "REAL" stories of what it's like to start and lead businesses. Riderflex is a national, Colorado based, premier headhunter, RPO and employment agency; recruiting and searching the top talent for staffing your teams. Top Executive Recruiting Firm - https://riderflex.com/ Podcast sponsor: Marketing 360 is the #1 platform for small business and it's everything you need to grow your business. marketing360.com/riderflex #TimothyVisosEly #StrideTech #seniorcare #podcast #interview #entrepreneur #ColoradoRecruitingFirm #TopExecutiveRecruitingFirm #staffingagency #employmentagency #headhunter #recruitingfirm #staffing #staffingfirm #Denver #Colorado #National #Riderflex --- Support this podcast: https://anchor.fm/riderflex/support