Perkraunant civilizaciją

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etiketėse.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai siekia jas sukelti, tačiau nereikėtų tuo populistiškai piktnaudžiauti. Pasak rašytojo Marko Zingerio, populistai yra pavojingi, nes dažniausiai yra promaskvietiški. VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pavyzdys rodo, kokia demokratija trapi, todėl reikia priešintis kiekvienam bandymui ją užsmaugti.Ved. Audrius Lelkaitis

Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia plėsti mokesčių surinkimo bazę. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja, kad įvedus nors ir mažą nekilnojamojo turto mokestį, jis bus tik didinamas. Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, piliečiams reikėtų ne ieškoti landų, kaip mokesčių vengti, o, sutarus, juos sąžiningai mokėti, nepasitenkinimą reiškiant politinėmis priemonėmis.Ved. Audrius Lelkaitis

Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad saldumynų griebiamės norėdami atsikratyti streso, todėl reikėtų mokytis, kaip nusiraminti kitaip. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas siūlo nebijoti cukraus keisti saldikliais – žmonės numeta svorio, todėl įgyja motyvacijos maitintis sveikiau. Pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės medicinos mokslų daktarės Editos Gavelienės, nėra pastebėta, kad natūralūs saldikliai stevija ir eritrolis būtų kenksmingi, tačiau kitų saldiklių reikėtų vengti, nes jie nepalankiai veikia žarnyno bakterijas.Ved. Audrius Lelkaitis

Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisos Miniotaitės, trumpesnio darbo režimai netinka įmonėms bei šalims, kurios priverstos konkuruoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nėra paprasta pasiekti, kad darbdaviai mokėtų tą pačią sumą už mažiau darbo valandų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tas pačias algas gaunantys, tačiau labiau pailsintys darbuotojai dirba efektyviau ir neša daugiau pelno.Ved. Audrius Lelkaitis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų to nedaryti. VU ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Rusijos ekonomika smuktelėjo, stabilizavosi, tačiau jos laukia ilgametė stagnacija.Ved. Audrius Lelkaitis

Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia automatiškai, gina tik verslininkų interesus, nes žmonės negali derėtis dėl sutarčių sąlygų. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nereikėtų priešinti „Sodros” ir privataus kaupimo, svarbiausias tikslas - skatinti visuomenę taupyti, nuo to didėja gerbūvis.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus regiono įspūdį, kuris kliudys ateiti investicijoms. Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus teigimu, jėgainės uždarymas turėtų tapti sąlyga Baltarusijai, jei ši, pasikeitus režimui, išreikštų norą tapti Europos Sąjungos nare.Ved. Audrius Lelkaitis

Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950 metų prigaminta apie 9 milijardai tonų plastiko, iš kurio keturiasdešimt procentų skirta pakuotėms. Vilniaus universiteto profesorės mikrobiologės Eglės Lastauskienės teigimu, aplinkoje daugėja mikroplastiko dalelių, ir tai kelia nerimą, nes jos gali veikti mūsų sveikatą. Pasak Aplinkos psichologijos mokslininkės Dovilės Šorytės, reikia stengtis vartoti kuo mažiau vienkartinių plastiko gaminių, naudoti pakartotinai ir rūšiuoti.Ved. Audrius Lelkaitis

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės, veterinarijos gydytojos Agnės Žėbienės, ekskrementus rinkti būtina, nes šunys per juos gali apsikrėsti žmonėms pavojingais parazitais. Anot UAB „Grinda” komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, nereikia ieškoti specialių šiukšliadėžių - maišelius galima mesti į buitinius konteinerius. Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė siūlo rinktis greitai suyrančius maišelius, taip mažinant taršą.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje.Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo pulmonologo doc. Kęstučio Miškinio, per kovido pandemiją, kai žmonės nešiojo kaukes, apsikrėtė mažiau, tačiau dabar ligoniai turi galimybę apsilankyti pas šeimos gydytojus ir nustatomų atvejų daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigia, kad dalis ligonių, pasijutę geriau, nustoja gerti vaistus, tuomet tuberkuliozės bakterijos mutuoja į atsparias antibiotikams ir gydymas tampa žymiai sudėtingesnis. Psichologė Ieva Vasionytė pataria specialistams, kaip, prieš išleidžiant ligonius namo, išsiaiškinti, ar jie stropiai gydysis.Ved. Audrius Lelkaitis

Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje. Pasak LRTK narės Agnestos Filatovės, į piratinę platformą įdėtas filmas atneša mažiausiai trisdešimt tūkstančių eurų nuostolį legaliems platintojams, todėl Lietuvos žiūrovai turi mažiau galimybių greičiau pamatyti filmų premjeras, nes teisių turėtojai baiminasi galimos žalos. Anot Seimo Kultūros komiteto nario Kristijono Bartoševičiaus, Rusija ir Baltarusija skatina piratavimą, neva taip kovodamos su vakarų vertybėmis, todėl Lietuvos visuomenei, atstovaujančiai vakarų demokratijas, svarbu ginti autorių teises.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, tik penkiolika procentų gyventojų pajus pagerėjimą, o žemiau skurdo ribos yra dvidešimt penki procentai Lietuvos gyventojų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas turi vilties, kad energetikos ir maisto kainos jau pasiekė piką, todėl infliacijos dydis turėtų mažėti. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės daro klaidą, save lygindami su turtingesniais, nes tuomet kyla pavydas. Anot kunigo Kęstučio Dvarecko, materialinis gerbūvis negarantuoja vidinės taikos, dėl to didžioji dalis svajoja apie ramybę, tačiau jos nereikėtų siekti geriant raminamuosius, ramybė yra teisingo santykio su savimi ir aplinka pasekmė.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak signataro Mečio Laurinkaus, Lietuvoje dar tebėra Putino gerbėjų, tačiau jaunimo propaganda neveikia, nes jie nemoka rusiškai. Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad žmonės iki keturiasdešimties sovietmetį matė per vaikystės prizmę, todėl nostalgiją gali jausti tik vaikystei, o tie, kurie dalyvavo Sąjūdžio renginiuose, Baltijos kelyje - Rusijos propagandai atsparūs. Kalbėdamas apie energetinę priklausomybę, Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad suskystintų dujų terminalas leido šaliai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tačiau, pasak energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, Lietuva, nors ir atsisakė elektros iš Rusijos, tačiau tebelieka bendroje elektros energetikos sistemoje BRELL, kurią valdo Maskva, ir neskuba atsijungti, nors tokį istorinį šansą galime prarasti, jei Prancūzija ir Vokietija spaus Lietuvą garantuoti Rusijos energetinį saugumą.Ved. Audrius Lelkaitis

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tik šalys su stipria ekonomika pajėgios skirti lėšų efektyviai kariuomenei, o tuo nesirūpinant, gresia agresyvaus kaimyno okupacija. Anot Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, investicijas užtikrina efektyvi valstybės gynyba, ir Izraelis turėtų Lietuvai tapti pavyzdžiu. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, BVP dalis, skiriama gynybai, galėtų viršyti ir tris procentus, jeigu visuomenė sutartų pasiekti svarbių krašto apsaugai tikslų.Ved. Audrius Lelkaitis

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Komunikacijos agentūros „INK agency” vyresnysis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikas geriausiai atskleidžia Ukrainai išreiškiamos ir surenkamos paramos kiekis — nuostatos ginti demokratines vertybes yra tvirtos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio, nors kolaborantai siejami su išdavyste, tokiais vadintini tie, kurie dalyvauja represijose. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, kolaborantams numatyta švelnesnė bausmė nei išdavikams, nes jie tik vykdo okupanto valią. Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas siūlo kolaborantais vadinti tuos, kuriems okupantai suteikia teisę priimti politinius, o ne su ūkio tvarkymu susijusius sprendimus.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak VDU licėjaus „Sokratus” direktoriaus Mindaugo Nefo, vaikams reikėtų suteikti kuo daugiau praktinės informacijos, remiantis ukrainiečių patirtimi: kaip išgyventi, kaip gauti vandens, maisto, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Anot buvusio pedagogo Mišos Jakobo, vaikų psichiką paveikė izoliacija per Covid-19 epidemiją, todėl dėstyti apie karą reikėtų nekeliant papildomo streso. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia, kad svarbu ne tik išmokyti vaikus kurti laužą miške, bet ir kritiškai mąstyti, nes šiuolaikiniai karai yra ir informaciniai. Pasak „Lietuva 2050” valstybės pažangos strategijos rengimo metodologės Neringos Vaiginienės, pasipriešinimas gimsta širdyse, todėl pilietinis ugdymas turėtų vykti sistemiškai, pradedant nuo darželio, baigiant aukštosiomis mokyklomis.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto nario Aurelijaus Verygos, sistema iki šiol orientuota į planinį gydymą, nesiruošiama konvenciniam karui, neturime šautinių sužeidimų specialistų, todėl reikia skirti lėšų karo medicinai, pertvarkyti įstaigas, kad jos galėtų veikti požemiuose autonomiškai. VU Medicinos fakulteto profesorė Liubovė Murauskienė teigia, kad karas sukeltų šoką sistemai, todėl iš tarybinių laikų paveldėta centralizuota sistema turėtų tapti lankstesne — vietos įstaigos problemas galėtų spręsti savarankiškai, o valdininkai privalėtų joms padėti. Anot Odontologų rūmų Vilniaus teritorinio skyriaus vadovės Auristidos Gerliakienės, karo metu sistema būtų perkrauta, todėl būtina pradėti rūpintis asmenine sveikata, atsisakyti žalingų įpročių.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus teigia, kad būtina tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mažiau paisyti menkaverčių nuomonių socialiniuose tinkluose. Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, žmonės nemoka filtruoti informacijos, todėl jos kiekį reikia riboti. Pasak išgyvenimo mokyklos įkūrėjo Augusto Žukausko, pavojus yra realus ir apčiuopiamas dalykas, tačiau baimes keliančius scenarijus susikuriame patys, todėl nerimą išsklaido pasiruošimas ekstremalioms situacijoms bei veiksmų planavimas.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje susiklostė efektyvus valdžių šakų balansas, nes nebijoma imtis iniciatyvos bei atsakomybės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis perspėja, kad neribota prezidento valdžia karo metu sukuria prielaidas tironijai. Anot sociologo Vlado Gaidžio, Lietuvoje nėra autoritarinių tendencijų, be to, mūsų šalis gerbia Europos Sąjungą. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad žmones vienija demokratijos ir laisvės vertybės, todėl jie, prireikus, kaip rodo istorija, susivienys ir duos atkirtį.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, visuomenės parama būtų itin svarbi perduodant informaciją apie priešo judėjimą, atpažįstant kolaborantus, taip pat palaikant viešąją tvarką. Anot Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio, visuomenė karius turėtų aprūpinti ne tik materialiai, bet remti dvasiškai, nes tai suteikia motyvacijos. Lietuvos raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė rekomenduoja mokytis suteikti pirmąją medicinos pagalbą, organizuoti humanitarinę pagalbą ar suvaldyti minią. „Blue/Yellow“ organizacijos įkūrėjas Jonas Ohman pabrėžia, kad valdžia civilinės gynybos planavimui skiria per mažai dėmesio, o savanoriai vengia atsiduoti nuosekliam darbui, tikėdamiesi greito rezultato.Ved. Audrius Lelkaitis

Anot verslininko Šarūno Jasiukevičiaus, Ukrainos patirtis rodo, kad Rusija atakavo civilių sambūrius, todėl rūsiai gali išgelbėti gyvybes, nes raketos dažniausiai smogia į viršutinius pastatų aukštus. Pasak „Vilnius TECH“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, rūsius itin sunku užversti, nes susidaro apsaugantis kauburys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laikinoji patarėja Tatjana Milkamanovič teigia, kad Suomijoje bendrijos paskiria asmenį, kuris prižiūri namo slėptuvę, prireikus, per tris paras išgabena nereikalingus asmeninius daiktus, pasirūpina vandeniu, lovomis, tačiau maistą turi atsinešti gyventojai. Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus komunikacijos vadovė Giedrė Vanagė pabrėžia, kad stambiagabarites atliekas iš rūsių įmonė išveža nemokamai, nuo naujųjų tokią paslaugą bus galima užsisakyti kartą per metus.Ved. Audrius Lelkaitis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius teigia, kad valstybei iš dalies teritorijos greičiausiai prireiktų evakuoti ketvirtį gyventojų, kiti evakuotųsi patys, todėl žmonės turi žinoti, kaip tai padaryti. Anot išgyvenimo akademijos įkūrėjo ir instruktoriaus Gabrieliaus Edvino Klimenkos, nepatyrę žmonės pasiduoda visuotinei panikai, todėl gauti žinių ir ruoštis reikia iš anksto. Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studijų reikalų prodekano doc. dr. Martyno Petriko, žmonės linksta filtruoti nemalonias žinias, todėl gąsdinimai ir moralizavimai nepadės — informacija apie evakuaciją turi būti lengvai randama, patraukliai pateikiama bei naudinga.Ved. Audrius Lelkaitis

Atsargos karys Albertas Daugirdas teigia, kad dažnesnės pratybos suformuotų įpročius, kurie nedirgintų, nes dabar jos rengiamos formaliai, vien dėl to, kad reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Civilinės saugos ekspertė Renata Baniulienė pabrėžia, kad pratybos organizuojamos specialistams, o gyventojai įtraukiami itin retai, nors tuo turėtų užsiimti savivaldybės. Anot Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos ir atsparumo hibridinėms grėsmėms vyriausiojo patarėjo Nortauto Statkaus, savivaldybėms trūksta civilinės saugos specialistų ir lėšų edukacinei veiklai. Pasak Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaro Gedos, dalis savivaldybių net nesugeba įsisavinti lėšų, skirtų civilinės saugos priemonėms įsigyti.Ved. Audrius Lelkaitis

Žiniasklaidos agentūros „Inspired UM“ vadovo Vasario Oržekausko duomenimis, apie trylika procentų apklaustųjų mano, kad dėl karo Ukrainoje – Rusija nekalta. Pasak komunikacijos agentūros „INK Agency“ vadovo Kęstučio Gečo, reiktų nustoti leisti skleisti prorusišką propagandą, prisidengiant nuomone. Anot VDU Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo, Lietuvos teisėsaugos institucijos, hibridinio karo akivaizdoje, turi imtis iniciatyvos ir persekioti asmenis, kurie platina dezinformaciją, nukreiptą prieš konstitucinę santvarką.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Gintauto Sakalausko, tyrimai rodo, jog ginklų kiekis visuomenėje tiesiogiai koreliuoja su smurto lygiu. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas teigia, kad, esant agresijos tikimybei, ginklų prieinamumas turėtų didėti – būtina visuomenei sudaryti galimybes išmokti ginklais naudotis saugiai ir atsakingai. Anot Seimo nario Aurelijaus Verygos, reiktų skatinti žmones stoti į organizacijas, kurios narius apmoko bei prižiūri, pavyzdžiui, Šaulių sąjungą.Ved. Audrius Lelkaitis

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad valstybė pasirinko netvarią maisto atsargų rezervavimo schemą, nes, rezervuodama pagamintus produktus ir jų saugojimo paslaugą, fiksuoja kainą, neatsižvelgdama į dėl infliacijos didėjančius gamintojų kaštus. Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė pabrėžia, kad sutartys sudarytos tik metams, maisto atsargų rezervuota pakankamai, tačiau naujiems pirkimams prireiks daugiau lėšų iš biudžeto. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad efektyviausias būdas – skatinti žmones atsargas kaupti namuose, nes taip jos geriausiai panaudojamos. Anot Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, reikia siekti, kad maisto atsargų kaupimas taptų įpročiu.Ved. Audrius Lelkaitis

„Infobalt“ asociacijos vadovas Mindaugas Ubartas teigia, kad Lietuvos institucijoms reikėtų nustoti imituoti pasiruošimą atakoms prieš kritinę infrastruktūrą ir imtis darbų, kurios realiai užtikrintų veiklos tęstinumą Rusijos agresijos atveju. Anot „Igničio“ grupės verslo atsparumo vadovo Edvino Kerzos, jau dešimtmetį kibernetiniai nusikaltėliai žvalgo Lietuvos kritinę infrastruktūrą, su Rusija siejama programišių grupuotė liepą atakavo valstybės institucijas ir įmones, todėl reikia nuolatos rengti pratybas. Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius pabrėžia, kad stengiamasi užtikrinti, jog bankai sugebėtų atkurti paslaugų tiekimą per kelias valandas, tačiau pataria visuomet turėti grynųjų.Ved. Audrius Lelkaitis

VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas perspėja, kad žmonės po pradinio šoko ima abejoti, ar Rusija gali užpulti Lietuvą. Lietuvos Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo dešimtosios rinktinės vadas Mindaugas Milius teigia, kad noras tapti šauliais, užsitęsus karui Ukrainoje – prislopo. Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo, pasipriešinti Rusijai ukrainiečiams padėjo ne tik išsaugota „valdžios vertikalė“ – prezidentas, parlamentas, miestų merai išliko veiklūs, bet ir žmonių susitelkimas: civiliams tenka ne tik padėti kariuomenei gintis, bet ir palaikyti tvarką. Anot „Išgyvenimo mokyklos“ instruktoriaus ir įkūrėjo Augusto Žukausko, žmonės turi būti pasiruošę ekstremaliose situacijose pasirūpinti patys savimi.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nereikėtų pulti į paniką dėl infliacijos — maisto kainos greičiausiai jau pasiekė piką, dar yra laiko pataupyti sąskaitai už šildymą, o su pasikeitusia elektros kaina dalis gyventojų susidurs tik kitų metų pradžioje. VU Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad Lietuvos žmonės devyniasdešimtaisiais išgyveno sudėtingesnius laikus, tačiau tuomet buvo pasitikima valdžia, o gyvenimo lygis krito nuosekliai nuo „perestroikos” pradžios. Anot jo, dabar visuomenė skausmingai reaguoja į nuosmukį, nes priprato prie gero gyvenimo. Socialinių mokslų daktaras psichologas Tomas Lagūnavičius spėja, kad dalis žmonių, vietoj to, kad racionaliai planuotų, stengsis užsimiršti arba priešinsis valdžios sprendimams, todėl valdžia jau dabar turėtų pradėti kalbėtis su skirtingomis visuomenės grupėms apie problemų sprendimus.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistės Birutės Stolytės, šalyje didėja mirtingumas, mažėja gimstamumas, tačiau emigruojama mažiau. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, dėl kylančio gyvenimo lygio gimstamumas Lietuvoje tik mažės, jo nepavyks skatinti ekonominėmis priemonėmis, todėl imigracija yra neišvengiama. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pabrėžia, kad geriausiai integruojasi tie, kurie atvyksta studijuoti, nes įgyja profesiją, išmoksta kalbą ir sukuria socialinį tinklą, o mažai kvalifikuoti darbininkai linkę burtis į getus.Pašnekovai: Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas,Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas,Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, kunigas Kęstutis Dvareckas, Lietuvos statistikos departamento komunikacijos specialistė Birutė Stolytė.Aut. Audrius Lelkaitis

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovės Svetlanos Kulpinos, mažas pajamas gaunančios šeimos gali kreiptis paramos į savivaldybes mokyklos reikmenims įsigyti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad infliacija smogė šeimų pajamoms, todėl Lietuva galėtų didinti kompensacijas vaikų išlaikymui, nes turi galimybių pigiai skolintis. Pasak TSPMI docentės Nerijos Putinaitės, tėvai ne tik perka mokyklos reikmenis, tačiau moka mokesčius, kuriais išlaikoma švietimo sistema, bet akivaizdu, kad švietimas finansuojamas per mažai, dėl to yra neefektyvus, o tėvams tenka papildomi rūpesčiai, kur rasti korepetitorių ar geresnę mokyklą.Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Beatos Vilimaitės-Šilobritienės, Zaporižės atominės elektrinės Ukrainoje apšaudymai nuolat primena, kad šalia Vilniaus turime pavojaus šaltinį. Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Stasiūnaitienė teigia, kad ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas yra optimalus ir iki šiol nėra užfiksuota, kad radiacinis fonas būtų padidėjęs. Anot Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo bendrais branduolinės saugos klausimais Sigito Šlepavičiaus, Minskas į laiškus, kuriuose keliami klausimai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, iš esmės neatsakinėja. Demokratinės Baltarusijos parlamentinės grupės Seime pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad Astravo jėgainės problemą padėtų išspręsti opozicijos pergalė prieš diktatorių. Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius spėja, kad Baltarusija, tapusi demokratine, siektų pardavinėti atominę energiją ES, todėl būtina investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką tam, kad galėtume konkuruoti pigesne elektra.Ved. Audrius Lelkaitis

Anot VU Sveikatos mokslų instituto direktorės Nataljos Fatkulinos, sekoskaitos tyrimų atliekama mažai, o gyventojai nėra įpareigoti pranešti šeimos gydytojams apie teigiamus greitųjų testų rezultatus, todėl pasakyti, kiek yra nešiotojų, yra sudėtinga. Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, rudenį infekuotųjų skaičius pašoks, nes žmonės grįš į uždaras patalpas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas siūlo medicinos priežiūros įstaigose dėvėti kaukes. Pasak jo, vakcinos padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos formų, todėl turintiems įvairių ligų siūlo dėl skiepų pasitarti su šeimos gydytoju. VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė rekomenduoja lukterėti naujesnių vakcinų, kurios pritaikytos omikron variantui.Ved. Audrius Lelkaitis

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad reikėtų svarstyti, ar nustatytos baudos veikia efektyviai, tačiau svarbiau — bausmės neišvengiamumas. Anot gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės reaguoja į bausmes, jei jas gauna prabėgus kelioms sekundėms po nusižengimo, kitaip jas užgožia informacijos ir dirgiklių gausa. Pasak kriminologo Aleksandro Dobrynino, baudos žmonių elgesį reguliuoja ribotai, labiau lemia bendras kultūros lygis. Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžia, kad Lietuvos gyventojai linkę važinėti per greitai, o tai lemia didesnes kuro sąnaudas.Ved. Audrius Lelkaitis

„Ignitis” grupės verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza teigia, kad atakos nesiliauja, tačiau didelės žalos nepadaro, tik sukelia nepatogumų. „ESET Lietuva” IT inžinierius Ramūnas Liubertas pabrėžia, kad apsisaugoti padeda uždaras valstybinių duomenų perdavimo tinklas, tačiau ne visos įstaigos juo gali naudotis, nes trūksta resursų. Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro laikinojo direktorius Jono Skardinsko, smulkios ir vidutinės įstaigos bei įmonės per mažai lėšų skiria saugai, nevertina šių investicijų kaip esminių. Anot „NRD Cyber Security” Kibernetinio saugumo pajėgumų vystymo eksperto Tado Jakšto, būtina lavinti visuomenės kibernetinės saugos įgūdžius, nes tai didina valstybės atsparumą.Ved. Audrius Lelkaitis

VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Lietuva sugebėjo išvengti Rusijos siekio tranzitą paversti nekontroliuojamu koridoriumi, todėl stebina Europos Komisijos siūlymai švelninti draudimą rusiškų prekių judėjimui ES teritorija. Pasak Europos parlamento nario Petro Auštrevičiaus, EK privalo įgyvendinti ES šalių valią, kurios sankcijų Rusijai neatšaukė. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, Rusija sankcijų gali išvengti paprastai — išvedusi kariuomenę iš Ukrainos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad nereikėtų baimintis Rusijos grasinimų pulti, nes dalis kariuomenės iš Kaliningrado srities įklimpusi Ukrainoje, be to, sritį stebi Vakarų žvalgybos.Ved. Audrius Lelkaitis

Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europos regionui visuotinei sveikatos aprėpčiai Vytenis Andriukaitis teigia, kad aprūpinti nemokamomis vakcinomis savo piliečių negali net Prancūzija, nes jos brangiai kainuoja, todėl ES šalys galėtų dalį vakcinų pirkti drauge. Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev pabrėžia, kad Lietuva drauge su Latvija ir Estija yra pirkusios vakcinas, ir tai padėję sutaupyti resursų. Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas konstatuoja, kad net nemokamos vakcinos nesuviliojo dalies žmonių skiepytis nuo Covid-19. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga teigia, kad reikia ieškoti sprendimų, kad žmonėms skiepytis būtų patogu.Ved. Audrius Lelkaitis

Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nors Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių, tačiau situacija gerėja dėl valdžios sprendimų didinti išmokas pažeidžiamoms grupėms. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad pajamų nelygybės augimas užprogramuotas, todėl rekomenduoja kreipti dėmesį, ar darbuotojai už pastangas gauna tinkamą atlygį. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, didelė pajamų nelygybė lemia piliečių apatiją, norą emigruoti bei nelojalumą, o tai kelia grėsmę valstybės saugumui.Ved. Audrius Lelkaitis

Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko, tikintieji turi teisę kurti savo struktūrą, derindami su Konstantinopolio patriarchatu, be to, tai nebūtų kita konfesija. Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžia, kad stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra ištikima valstybei, aiškiai pasisako prieš karą, jau pradėjo siekti didesnės autonomijos, tačiau tai daro nepažeisdama kanonų.Pašnekovai: Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, VU Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus, Bernardinai.lt religijos temų redaktorius Simonas Bendžius, matematikas Romanas Januškevičius, diakonas Jonas Egidijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalis Dauparas, Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila, VU profesorius Vytautas Ališauskas.Ved. Audrius Lelkaitis

Civilinės saugos lektorė, konsultantė Renata Baniulienė teigia, kad žmonių susirūpinimas sauga karo Ukrainoje pradžioje buvo milžiniškas, tačiau dabar slūgsta. Anot Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, Ukrainos pavyzdys parodė, kad Lietuvai trūksta ilgalaikės civilinės saugos strategijos bei plėtros programos, todėl ji dabar ruošiama. Pasak Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM tarnautojo Alberto Daugirdo, valstybė turi steigti institucijų darbą koordinuosiantį centrą, dažnai rengti evakavimo pratybas, o žmonės rūsius galėtų paversti slėptuvėmis. Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius Andrejus Novikovas pasigenda išaiškinimų, kokie rūsiai tam tiktų, bei aiškių evakavimosi instrukcijų, kurios leistų išvengti spūsčių.Ved. Audrius Lelkaitis

VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad bet koks teritorijos atidavimas privalo būti savanoriškas, o sutartys, sudarytos panaudojus jėgą ar grasinant, yra niekinės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad absoliuti dauguma ukrainiečių nesutiktų atiduoti okupuotų teritorijų Rusijai, be to, tai negarantuotų ten gyvenančių žmonių saugumo o, tik paskatintų Rusiją kariauti. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, JAV, Didžioji Britanija bei Centrinės Europos šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos pralaimėjimas padėtų jai transformuotis į taikią valstybę.Ved. Audrius Lelkaitis