Podcasts about mauricas

Pinigų gynybai, be kita ko, Vyriausybė siūlo surinkti didinant degalų, tabako ir alkoholio akcizus. Dėl tabako ir alkoholio didelių prieštarautojų tarp politikų nėra. O štai dėl degalų akcizų – abejonės. Nes esą už viską sumokės vartotojai. Bet vartotojai visada už viską sumoka. Tai gerai ar blogai didinti akcizus? Žmonėms galiausiai bus daugiau naudos ar žalos?Argumentus už ir prieš akcizų kėlimą išsako Briuselio laisvojo universiteto doktorantė Karolina Mickutė ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.Ved. Irma Janauskaitė

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusijai tai paskutinė žiema, kai ji gali šantažuoti Europą. Tačiau Mauricas pataria jau dabar pradėti taupyti. Pasak ekonomisto, lietuvių lūkesčiai didžiausi Europos Sąjungoje, algos perkopė bendrijos vidurkį, bet artėjanti krizė gali viską pakeisti.Ved. Deividas Jursevičius

Vengrijoje rinkimus laimėjęs dabartinis premjeras Viktoras Orbanas nesutinka siųsti ginklų Ukrainai ir nepritaria ES embargo Rusijos energijai įvedimui. Apie situaciją Vengrijoje pokalbis su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Valdone Sakalauskaite Mosdóczi.Lukšų vyrų vadovas Gintautas Mauricas ragina buvusius Lietuvos karius atvyktį į Ukrainą ir padėti apmokyti ukrainiečius.„Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip didinti gyventojų fizinį aktyvumą. Kolegos nagrinėjo pavyzdžius, kaip paskatinti daugiau judėti moksleivius, įmonių darbuotojus ir vyresnio amžiaus žmones. Apie galimus sprendimus diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos sporto universiteto lektorė Kristina Visagurskienė, Medardo Čobuto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė.Vaizdai iš teritorijų Ukrainoje, kurias paliko Rusijos kariuomenė, šokiravo pasaulį, po jų Rusija sulaukė dar daugiau pasmerkimo. Tačiau kaip įtarimus karo nusikaltimais dangsto pati Rusija ir kaip tai gyventojams aiškina Rusijos Vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida? Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva gali ir turi atsisakyti rusiškų dujų bei naftos, sako ekspertai ir politikai. Nes už naftos ir dujų milijardus perkami ginklai, kurie žudo Ukrainą. Spaudimas nutraukti rusiškų išteklių pirkimą didėja ir Vakarams. Tačiau ne visur sulaukiama palaikymo.Kokios yra alternatyvos ir kaip greičiau atsisakyti rusiškų išteklių?Laidoje dalyvauja premjerės patarėjas energetikos klausimais Dalius Krinickas, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys, Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas, ekonomistas Žygimantas Mauricas, „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinės veiklos valdymui Audrius Daugnora.Ved. Marius Jokūbaitis

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas stebisi Finansų ministerijos siūlymais didinti akcizą cigaretėms labiau, nei tai daro Estija ir Latvija, nors beveik trečdalį rinkos užima kontrabanda, kurią skatina kainų skirtumai. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas spėja, kad akcizų dydis neatitinka gyventojų perkamosios galios, todėl dalis rūkorių priversti ieškoti pigiausių cigarečių. Ekonomistas Žygimantas Mauricas abejoja, ar mažesnis akcizas padėtų, nes cigaretės Baltarusijoje vis viena kainuotų pigiau. Jis siūlo imti pavyzdį iš Estijos, kur nelegalių cigarečių rinkos dalis yra mažesnė nei dešimt procentų: šviesti ir skatinti sąmoningumą.Ved. Audrius Lelkaitis

Pirmadienį buvo užfiksuota net 855 žmonių, užsikrėtusių COVID-19 virusu. Tokie skaičiai buvo tik sausio pabaigoje. Specialistai praneša, kad Lietuvoje pasirodė Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina, o britiška jo versija yra išplitusi Lietuvoje. Žmonės yra pavargę nuo griežto karantino, vakcinacija stringa, tad kokių priemonių dar gali imtis vyriausybė? Kaip karantino pratęsimas paveiks ekonomiką, žmonių psichologinę būseną?Apie tai diskutuoja vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė, psichologas Antanas Kairys, ekonomistas Žygimantas Mauricas.Ved. Virginijus Savukynas

Jei užsitęs pandemija, mūsų ekonomika gali kristi 8 procentais, - taip prognozuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tačiau jis taip pat mato ir teigiamą scenarijų: priėmus tinkamus sprendimus, mūsų ūkis gali kilti per artimiausius metus. Tad ką reikia šiandien daryti, kad rytoj nereikėtų veržtis diržų.Apie tai diskutuoja Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius, Seimo narė Rūta Miliūtė, ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.Ved. Virginijus Savukynas

Pandemijos iššūkis kelia klausimą, kaip pasikeis geopolitika. Ar Kinija taps dar labiau dominuojanti pasaulyje? Kaip Jungtines Valstijas pakeis naujasis prezidentas? Kokia ateitis laukia Europos ? Kokių tikslų sieks Rusija, ir kaip susiklostys įvykiai Baltarusijoje?Apie tai diskutuoja Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, ekonomistas Žygimantas Mauricas ir politologas Linas Kojala.Ved. Virginijus Savukynas

Jau seniai kalbama apie tai, jog per biudžetą perskirstome mažiau mokesčių negu daugelis kitų Europos Sąjungos šalių. Kokios to priežastys ir kaip keisti situaciją? Tvarkyti sritis, už kurias atsakinga valstybė, ar įvesti naujus mokesčius? Pirmadienį Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė ekspertus aptarti šiuos klausimus. Po susitikimo prisiminti „nuodėmių“ mokesčiai ir iškelta idėja, jog būtų galima įvesti cukraus mokestį. Tad kaip bus sprendžiami valstybės finansai?Apie tai diskutuoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.Ved. Virginijus Savukynas

Laidoje „Perkraunant civilizaciją”: kaip sumažinti nedarbo lygį? Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė konstatuoja, kad nedarbo lygis siekia 15 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva prastai atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste. Ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad Lietuva pakliuvo į spąstus: dalis darbo netekusių žmonių liks už borto, nes nepajėgs įgyti įgūdžių, reikalingų modernėjančiai pramonei.Laid. aut. Audrius Lelkaitis

Net didžiausi klimato kaitos skeptikai pripažįsta, kad žiema greičiausiai bus be sniego. Žemės ūkio ministerijos klimato poveikio žemės ūkiui specialistas Zigmas Medingis teigia, kad ūkininkai neskuba rinktis senųjų žemkenčių veislių, kurios būtų atsparesnės temperatūros šuoliams, nes jos mažiau derlingos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvą užtvindys pigūs dyzeliniai automobiliai, todėl šalis nesugebės įvykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai mažinti anglies dvideginio išmetimus.Ved. Audrius Lelkaitis

Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė sako, kad tyrimai rodo, jog rūkančiųjų mažėja, tačiau vis daugiau jaunuolių traukia elektronines cigaretes ir to net nelaiko rūkymu. Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad turtingieji renkasi elektronines cigaretes, o skurdžiau gyvenantys — kontrabandines, tai ženklas, kad socialinė atskirtis didėja.Ved. Audrius Lelkaitis

Kaip pasaulio, o ir Lietuvos ekonomiką paveiks koronaviruso plitimas? Kokios bus pasekmės mūsų ūkiui sumažėjus ES finansavimui? Ar gali pasaulį ištikti nauja ekonominė ir finansinė krizė? „LRT aktualijų studijoje“ diskutuos ekonomistas Žygimantas Mauricas, Seimo narys Dainius Kreivys. Ved. Virginijus Savukynas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba apie gerovės valstybės kūrimą, tačiau kaip tai pasiekti? Ar reikia didinti mokesčius, o gal įvesti naujus? Vis garsiau kalbama apie automobilių ir visuotinį nekilnojamo turto mokestį. O gal valstybei reikėtų pasižiūrėti, kaip efektyviau leisti biudžeto pinigus? Apie tai laidoje diskutuos Seimo narys Kęstutis Glaveckas ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Laidos vedėjas Virginijus Savukynas.

Kas yra „gerovės valstybė“ – tik burtažodis ar įgyvendinama svajonė?Laidoje dalyvauja: Socialinės gerovės instituto vadovė dr. Laimutė Žalimienė ir banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ved. Mindaugas Auša.

Kokie yra ekonomikos modeliai? Kas yra neoliberalizmas ekonomikoje? Visa tai padės išsiaiškinti banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas . Ved. Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra.

Tyrimas patvirtino tai, kas piktina dažną Lietuvos pilietį – už kai kurias prekes mokame brangiau, ir net gerokai brangiau, nei kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Kaip matyti iš atlikto tyrimo, maisto produktų kainos sparčiai vejasi ES vidurkį: nė už vieną žinomo gamintojo maisto prekę mūsų šalies piliečiai nemoka mažiausios kainos, o kai kuriais atvejais lenkiame ES vidutinę kainą. Apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vyriausioji rinkimų komisija panaikino priesaiką sulaužiusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo įgaliojimus. Tai padaryta jo paties prašymu.Vis daugiau šalies moksleivių nevalgo pusryčių, o pakankamai fiziškai aktyvūs yra tik penktadalis, rodo tyrimas.Po Rusijos agresijos Azovo jūroje Lietuva svarsto galimybę dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai.Sutrumpinti privalomąjį pensijos stažą iki 5 metų, siūlo ekonomistas Žygimantas Mauricas.„Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojų komanda turi naujų ambicingų tikslų – perka itin greitą jachtą ir ketina dalyvauti prestižinėse varžybose aplink pasaulį.Rubrikos „Valstybė – tai Tu“ svečias – šiandien Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavęs Jonas Ohmanas.

Rubrikos „Valstybė – tai Tu“ svečias – šiandien Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavęs Jonas Ohmanas. Vyriausioji rinkimų komisija panaikino priesaiką sulaužiusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo įgaliojimus. Tai padaryta jo paties prašymu.Vis daugiau šalies moksleivių nevalgo pusryčių, o pakankamai fiziškai aktyvūs yra tik penktadalis, rodo tyrimas.Sutrumpinti privalomąjį pensijos stažą iki 5 metų, siūlo ekonomistas Žygimantas Mauricas.„Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojų komanda turi naujų ambicingų tikslų – perka itin greitą jachtą ir ketina dalyvauti prestižinėse varžybose aplink pasaulį.

Šiandien Seime premjeras Saulius Skvernelis pateikė 2017-ųjų metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Komentuoja Seimo narys, TS LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šiandien Seime premjeras Saulius Skvernelis pateikė 2017-ųjų metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Komentuoja Seimo narys, TS LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ar važinėsime nemokamu visuomeniniu transportu?Pasaulyje bręsta daug inovatyvių idėjų. Štai Talinas visuomeninį transportą padarė nemokamą. Pakruojis nori tą taip pat padaryti. Vilniuje taip pat kilo tokia iniciatyva. Ar tikrai reikia nemokamo visuomeninio transporto? Ką tai duos ekonomikai ir žmonėms? Laidoje apie tai diskutuos Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas, Pakruojo meras Saulius Giegeckas, ekonomistas Žygimantas Mauricas ir transporto ekspertas Egidijus Skrodenis.

Ar važinėsime nemokamu visuomeniniu transportu?Pasaulyje bręsta daug inovatyvių idėjų. Štai Talinas visuomeninį transportą padarė nemokamą. Pakruojis nori tą taip pat padaryti. Vilniuje taip pat kilo tokia iniciatyva. Ar tikrai reikia nemokamo visuomeninio transporto? Ką tai duos ekonomikai ir žmonėms? Laidoje apie tai diskutuos Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas, Pakruojo meras Saulius Giegeckas, ekonomistas Žygimantas Mauricas ir transporto ekspertas Egidijus Skrodenis.

Ką Lietuvai reiškia gausėjantis Maskvos draugų būrys pasaulio šalių prezidentų postuose?Be to, kad išrinktasis JAV prezidentas Rusijos vadovui žada visiškai kitokios kokybės ryšius nei jo pirmtakas, už prorusiškus kandidatus į prezidentus taip pat nubalsavo Moldova ir Bulgarija. Prancūzijos prezidento rinkimų favorite laikoma Kremliaus remiama kraštutinių dešiniųjų kandidatė, o Italijos gyventojai kito mėnesio referendume gali pareikalauti radikalesnės, ES prieštaraujančios šalies valdymo krypties. Ar dėl tokių pokyčių ir prognozių Lietuva keičia savo politinę strategiją?Apie tai laidoje diskutuos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Ką mums žada į Seimą kandidatuojančios partijos ir ko vertos jų rinkimų vilionės?Sekmadienį atiduosime savo balsus už tuos, kurie ateinančius ketverius metus, mūsų vardu, dirbs valstybės parlamente. Politinių partijų rinkimų programas aptarsime su specialistais. Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programas analizuos VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas, banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Ziel dieser Arbeit war es, die zeit- und kostenintensive Salmonellen-Serotypisierung mit Hilfe von molekularbiologischen Methoden zu komplettieren und nach Möglichkeit zu ersetzen. Es war geplant, verschiedene publizierte, molekularbiologische Nachweise zu prüfen und gegebenenfalls zu erweitern. Hierfür wurde ein Aufbau dreier Multiplex-PCRs (RAJTAK et al., 2011) und ein High Resolution Melting (HRM) (BRATCHIKOV & MAURICAS, 2011) etabliert und anschließend evaluiert. Zudem sollte im Rahmen dieses Projektes eine molekularbiologische Methode zur Unterscheidung von lebenden Impf- und Feldstämmen der Serovare Salmonella Enteritidis und Salmonella Typhimurium entwickelt werden. Deshalb war geplant, die genetischen Grundlagen der phänotypischen Marker zu ergründen und anhand dieser ebenfalls ein High Resolution Melting für die Differenzierung der Impf- und Feldstämme zu entwickeln. Für die Salmonella-Serovar-Differenzierung mittels Multiplex-PCRs (RAJTAK et al., 2011) wurden 210 Stämme verteilt auf 31 Serovare geprüft. Es konnten hier jedoch nur wenige Serovare eindeutig differenziert werden (Salmonella Livingstone, Salmonella Goldcoast, Salmonella Ohio, Salmonella Kentucky, Salmonella Typhimurium, Salmonella-Typhimurium-Variante monophasisch (1,4,[5],12:i:-), Salmonella Subspezies IIIb, Salmonella Enteritidis sowie der IDT-Salmonella-Enteritidis-Impfstamm). Für die übrigen Serovare konnte in Verbindung mit der Gelelektrophorese nur eine grobe Einteilung in insgesamt zehn Gruppen erreicht werden. Diese Gruppen enthielten bis zu zehn Serovare. Zudem konnten sehr wichtige Serovare wie Salmonella Enteritidis und Salmonella Typhimurium nicht endgültig differenziert werden. Für spezielle Fragestellungen, wie die Differenzierung der eindeutig unterscheidbaren Serovare, könnten diese Ergebnisse dennoch nützlich sein. Das High Resolution Melting nach Bratchikov und Mauricas aus dem Jahr 2011 wurde mit guten Ergebnissen evaluiert. Es konnten alle geprüften 100 Proben (zusammengesetzt aus 21 Serovaren) innerhalb eines Laufes mit dem LightCycler® 96 differenziert werden. Für eine zusätzliche Verbesserung dieser Methode, in Form einer genaueren Differenzierung des Serovars Salmonella Typhimurium, sollte das Protokoll um Differenzierungsmöglichkeiten für die Salmonella-Typhimurium-Variante O5-negativ (1,4,12:i:1,2) und die Salmonella-Typhimurium-Variante monophasisch (1,4,[5],12:i:-) erweitert werden. Dies gelang gänzlich für die monophasische Variante (1,4,[5],12:i:-) durch eine Erweiterung der HRM-Analyse mit dem Primerpaar FljB 1,2;1,5 nach Rajtak et al. aus dem Jahr 2011 sowie teilweise für die Variante O5-negativ (1,4,12:i:1,2). In den gesetzlichen Grundlagen, wie der Geflügel-Salmonellen-Verordnung und allen relevanten EU-Verordnungen für Bekämpfung von Salmonellen beim Geflügel, werden alle Varianten als Salmonella Typhimurium klassifiziert und deshalb gleich behandelt. Alle anderen Verordnungen, wie die Rinder-Salmonellose-Verordnung oder die Verordnung für Meldepflichtige Tierkrankheiten, erfassen ohnehin alle Salmonellen-Serovare. Somit ist eine weitere Unterscheidung der Serovare nicht notwendig, bietet aber Möglichkeiten für eine tiefgründigere Diagnostik, falls diese gewünscht ist. Auch ein Nachteil gegenüber der serologischen Differenzierung stellt sich durch die nur teilweise Differenzierungsmöglichkeit der Variante O5-negativ somit nicht. Um die Anwendbarkeit der HRM-Analyse in der Routinediagnostik, insbesondere bei auftreten neuer Serovare, besser beurteilen zu können, muss diese molekularbiologische Methode jedoch zunächst über einen längeren Zeitraum parallel zur klassischen Diagnostik angewandt werden, bevor sie in der Routinediagnostik verwendet werden kann. Mit Hilfe dieser Methode könnte allerdings, bei in etwa gleichem finanziellem Aufwand, ein erheblicher Zeitgewinn bei der Salmonellen-Differenzierung erzielt werden. Voraussetzung hierfür wäre jedoch das Vorhandensein eines HRM-fähigen Gerätes. Die Entwicklung einer molekularbiologischen Methode für die Impfstamm/Feldstamm-Differenzierung konnte ebenfalls mit sehr gutem Ergebnis durchgeführt werden. Es konnten mehrere Punktmutationen, sogenannte single nucleotide polymorphisms (SNPs), auf verschiedenen Genen (rpoB und his) mittels Sequenzierung entdeckt werden. Anschließend wurden HRM-Tests entwickelt, die die SNPs aller vier zugelassenen Salmonella-Lebendimpfstämme eindeutig differenzieren können. Diese Methode wurde auf dem LightCycler® 96 erfolgreich etabliert und die mögliche Durchführung der HRM-Analysen auch auf zwei weiteren Geräten (LightCycler® 480 und Rotor Gene Q) geprüft. Hier zeigte sich, dass der Rotor Gene Q ebenso alle vier Impfstoffe, der LightCycler® 480 hingegen aufgrund einer schlechteren Auflösung nur drei Impfstoffe unterscheiden kann. Die entwickelte Methode bietet eine erhebliche Zeitersparnis, da die derzeitige Unterscheidung anhand der phänotypischen Merkmale eine Inkubation von 18-24 Stunden (LAH-Impfstämme) beziehungsweise 18-48 Stunden (IDT-Impfstämme) benötigt. Die Laufdauer der entwickelten HRM-Analyse hingegen beträgt nur 1,5 Stunden.

„Po dvidešimties metų Europa bus visiškai kitokia, bus gerokai žalesnė – strategija yra atsukti nugarą iškastiniam kurui“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir priduria, kad Lietuva kol kas nežino, kuria kryptimi pasukti.Naujos energetikos strategijos projektą Vyriausybei parengusių mokslininkų grupės vadovas dr. Arvydas Galinis įsitikinęs, kad Lietuva tiek ekonomiškai, tiek politiškai yra per maža valstybė, kad galėtų diktuoti madas energetikos ūkyje.Tuo metu Lietuvos energetikos ekonomikos asociacijos primininkas prof. Jurgis Vilemas pastebi, jog atsinaujinančios energetikos plėtrą šalyje iki šiol stabdė žemos dujų kainos ir siekis išlikti branduoline valstybe.Apie Europos energetikos kryptis ir tai, kur link sukti Lietuvai – pokalbis su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi.

„Po dvidešimties metų Europa bus visiškai kitokia, bus gerokai žalesnė – strategija yra atsukti nugarą iškastiniam kurui“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir priduria, kad Lietuva kol kas nežino, kuria kryptimi pasukti.Naujos energetikos strategijos projektą Vyriausybei parengusių mokslininkų grupės vadovas dr. Arvydas Galinis įsitikinęs, kad Lietuva tiek ekonomiškai, tiek politiškai yra per maža valstybė, kad galėtų diktuoti madas energetikos ūkyje.Tuo metu Lietuvos energetikos ekonomikos asociacijos primininkas prof. Jurgis Vilemas pastebi, jog atsinaujinančios energetikos plėtrą šalyje iki šiol stabdė žemos dujų kainos ir siekis išlikti branduoline valstybe.Apie Europos energetikos kryptis ir tai, kur link sukti Lietuvai – pokalbis su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi.