Podcasts about balio sruogos

Knygų apžvalgą parengė literatūros vertėjas ir apžvalgininkas Vytautas Bikulčius.Šį sekmadienį Alytuje – Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Pilėnai“ premjera.Atliktas tyrimas parodė, kad kultūros sektorius turi tiesioginį poveikį ekonomikai – jo augimas siejasi su išaugusiais turistų srautais ir papildomomis pajamomis valstybei. LRT Klasikos eteryje Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė yra sakiusi, kad užsienio partnerius jau pasiekia žinutė apie nestabilumą Lietuvos kultūros sektoriuje. Kiek tai gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikai?Sekmadienį, spalio 5-ąją, visoje Lietuvoje vyks kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas. Akcija skelbia šūkį „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir persikelia ne tik į Lietuvos regionus, bet ir už jos ribų – palaikymo renginiai rengiami ir užsienyje.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius traukiasi iš pareigų.Šį sekmadienį Alytuje – premjera – Aleksandro Špilevojaus režisuotas spektaklis „Pilėnai“.Skulptūros meno iššūkiai šiandien. Pokalbis su skulptoriais Aušra Jasiukevičiūte ir Mindaugu Šnipu.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas“: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Donatas Šukelis

Daugiau nei keturis dešimtmečius Liubline, Lenkijoje leidžiamas meno ir literatūros žurnalas „Akcent“ pristato teminį numerį, skirtą lietuvių literatūrai ir kultūrai, pavadinimu „Lietuva – labai artima nepažįstamoji“. Kaip ir kada užsimezgė draugystė tarp Liublino ir Vilniaus bei kokią Lietuvą lenkų skaitytojams pristato „Akcent“?Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtoje konferencijoje pagerbti Lietuvių kalbos gramatikos krikštatėviai Danielius Kleinas ir Augustas Šleicheris, prisimintas Mažosios Lietuvos liuteronų indėlis į lietuvių kalbą bei Lietuvos kultūrinę ir socialinę raidą. Intriguojantis konferencijos pavadinimas „Danielius Kleinas: kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė?“ po diskusijos su istoriku prof. Alfredu Bumblausku, galėtų skambėti taip: „Liuteroniška kultūra: kaip skambėtų lietuviškoji tapatybė be liuteroniško dėmens?“. Iš Klaipėdos – Agnė Bukartaitė.LRT KLASIKOS eteryje savaitgalį įvyko premjera – pasirodė Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Tai, kad knyga tapo spektakliu, lėmė „Metų knygos rinkimai“. Daugiau apie naująjį spektaklį – režisierius Justinas Vinciūnas ir aktorius Matas Sigliukas.Lietuvos dainų šventės savaitė – lyg įspūdinga olimpiada, sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“, vadovaujama Taurūno Baužo. 2002-aisiais susibūrusi šokėjų grupė šįmet jau šeštąjį kartą džiugins Lietuvos Dainų šventės žiūrovus. Su dviem šokėjų poromis bendravo mūsų kolegė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dvidešimt metų Vilniuje gyvenantis britas, spėjęs per tą laiką ir padirbėti naktiniame klube, ir susilaukti dukters, ir įkurti muzikos kompaniją, ir būti išrinktas į miesto tarybą. Ką Mark Adam Harold dirba visą dieną ir ar sulietuvėjo per du dešimtmečius tikras britas?Ved. Kotryna Lingienė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia medijų meno paroda „Laikmenos“. Apie šio meno genezę ir raidą pasakoja kuratorius Jurij Dobriakov.Dar neveikiantis Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje išleido praktišką Žvėryno medinių namų katalogą. Pažintis su muziejaus vadove Donata Armakauskaite.Kitas medinis laidos akcentas – rašytojo Balio Sruogos namas Kaune, į Žaliakalnį traukiniu atvežtas iš Žemaitijos.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie kūrybos įdarbinimo negalimybę.Pasaulio kultūros apžvalgoje – du muziejai. Pirmasis Šveicarijoje užtvindytas žaliu vandeniu ir lankytojus kviečia giliai patirčiai po daugiau nei metų tylos, antrasis JAV, Ričmonde atsisako mokamos narystės ir siekia bendruomenių įtraukimo.Džiazo muzikantas ir pedagogas, vienas Džiazo akademijos Kaune įkūrėjų Arnas Mikalkėnas svarsto, kas svarbiau – individualumas ar muzika. Tarptautinė džiazo diena tapo tik pretekstu pokalbiui apie buvimo grupėje poreikį, protesto išraišką kūryboje ir visiškai naujas karantino metu atrastas erdves idėjoms.Ved. Kotryna Lingienė

Nauji LRT Klasikos bibliotekos įrašai.Balio Sruogos knygos „Dievų miškas” ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Nauji LRT Klasikos bibliotekos įrašai.Balio Sruogos knygos „Dievų miškas” ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Nauji LRT Klasikos bibliotekos įrašai.Balio Sruogos knygos „Dievų miškas” ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Nauji LRT Klasikos bibliotekos įrašai.Balio Sruogos knygos „Dievų miškas” ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Dar viena paskaita, skirta Lietuvos profesionalaus teatro 100-mečiui. Klausysimės Vytauto Didžiojo universiteto lektorės dr. Rūtos Mažeikienės pranešimo „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui“. Balys Sruoga – lietuvių teatrologijos pradininkas, daug dėmesio skyręs teatro teorijai, istorijai ir kritikai. Dr. Rūta Mažeikienė sako, kad savo paskaitoje nekėlė tikslo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, ji norėjusi priminti, aptarti ir užakcentuoti, kaip Balys Sruoga veikė tuomečius ir vėlesnius lietuvių teatro procesus. Jo seminaras veikė 1926 –1940 metais Vytauto Didžiojo universitete, o 1940–1943 metais persikėlė į Vilniaus universitetą. Seminaro idėją profesorius parsivežė iš Miuncheno universiteto, kur studijavo. Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.

Dar viena paskaita, skirta Lietuvos profesionalaus teatro 100-mečiui. Klausysimės Vytauto Didžiojo universiteto lektorės dr. Rūtos Mažeikienės pranešimo „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui“. Balys Sruoga – lietuvių teatrologijos pradininkas, daug dėmesio skyręs teatro teorijai, istorijai ir kritikai. Dr. Rūta Mažeikienė sako, kad savo paskaitoje nekėlė tikslo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, ji norėjusi priminti, aptarti ir užakcentuoti, kaip Balys Sruoga veikė tuomečius ir vėlesnius lietuvių teatro procesus. Jo seminaras veikė 1926 –1940 metais Vytauto Didžiojo universitete, o 1940–1943 metais persikėlė į Vilniaus universitetą. Seminaro idėją profesorius parsivežė iš Miuncheno universiteto, kur studijavo. Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.

Vidurnakčio lyrikoje Balio Sruogos eiles skaito Diana Anevičiūtė.

Vidurnakčio lyrikoje Balio Sruogos eiles skaito Diana Anevičiūtė.

Vilniaus dailės akademija aiškinasi trijų dėstytojų galimo seksualinio priekabiavimo atvejus.Ekspertai baiminasi, kad potvynis Šilutėje gali būti dar didesnis, jeigu vanduo pralauš ties Birštonu Nemune susidariusią ledų sangrūdą.Nuo gegužės visuose namuose turės būti įrengti dūmų detektoriai.Kaune atidarytas amerikiečių informacinių technologijų biuras, kuris sukūrė 200 naujų darbo vietų.Sveikatos apsaugos ministras absurdu vadina kai kurių ekspertų siūlymą iš Balio Sruogos kūrinio išbraukti eilutes apie midų.

Vilniaus dailės akademija aiškinasi trijų dėstytojų galimo seksualinio priekabiavimo atvejus.Ekspertai baiminasi, kad potvynis Šilutėje gali būti dar didesnis, jeigu vanduo pralauš ties Birštonu Nemune susidariusią ledų sangrūdą.Nuo gegužės visuose namuose turės būti įrengti dūmų detektoriai.Kaune atidarytas amerikiečių informacinių technologijų biuras, kuris sukūrė 200 naujų darbo vietų.Sveikatos apsaugos ministras absurdu vadina kai kurių ekspertų siūlymą iš Balio Sruogos kūrinio išbraukti eilutes apie midų.

Vidurnakčio lyrikoje Balio Sruogos eiles skaito Diana Anevičiūtė.

Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas. D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.

Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas. D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.

Laidos akiratyje - lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos dukters Dalios Sruogaitės prisiminimų knyga "Atminties archeologija". Skaitytojams knyga buvo pristatyta neseniai vykusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Pasakoja literatūrologė, teatro kritikė Irena Veisaitė, knygos redaktorė Donata Linčiuvienė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, rašytoja ir padegogė Vanda Juknaitė.

Laidos akiratyje - lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos dukters Dalios Sruogaitės prisiminimų knyga "Atminties archeologija". Skaitytojams knyga buvo pristatyta neseniai vykusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Pasakoja literatūrologė, teatro kritikė Irena Veisaitė, knygos redaktorė Donata Linčiuvienė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, rašytoja ir padegogė Vanda Juknaitė.