Podcasts about medij

Piše Marija Švajncer, bereta Eva Longyka Marušič in Dejan Kaloper. Andrej Lutman je eden tistih slovenskih pesnikov, ki s svojim ustvarjanjem dokazujejo neizmerno in mnogovrstno izrazno moč slovenskega jezika. Njegova imaginacija nima meja: domisli se novih in novih izrazov, verze premetava sem ter tja, zahoče se mu skrajnosti. Takšno skrajnost in povezavo domnevno nezdružljivega kaže že nekoliko nenavaden naslov zbirke Obline zavesti. Obline namigujejo na čutnost, zavest je v marsičem razumska. Pesnik z novimi besedami slika kratke prizore, nekakšno zaganjanje v nove izkušnje in nenavadna doživetja. Včasih je tudi malce vulgaren, kot da bi hotel zaustaviti pretirano in razgaljeno čustvenost. Je že tako, da slovenski pesniki svojo poezijo radi zabelijo s kakšnimi kar precej nazornimi izrazi. Lutman kopiči besedne igre, presenečenja in obrate, vendar ne ostaja na površju, temveč prodira v globino. Njegove pesmi govorijo tudi o bivanjski stiski. S slikovitimi verzi nas povede v mejne položaje, ne izogiba se angažiranosti in opozoril, da je s tem svetom nekaj hudo narobe. V ludistični maniri, tu in tam tudi nekoliko nadrealistično, pesnikuje o zavrnitvi, preganjanju in negotovosti. Pesnik je ironičen, kdaj pa kdaj tudi sarkastičen. V posmehovanju je nekaj strašljivega, saj se v stihe vsilijo posiljevalec, alkoholik in socialno neprilagojen psihopat. Po Lutmanovi poeziji se sprehaja sprevrženost, toda nikakor ne gre prezreti neposredne kritičnosti: »Medij nacionalnega / dosega (v razvoju): / večumje, / enoumje, / brezumje. Poet je igriv in norčav. Parafrazira znane pesmi in jim odvzema njihovo naravnanost in sporočilnost. V zanikanju in profanosti je vendarle tudi nekaj takega, kar spominja na grenkobo, zagrenjenost in morda razočaranje, češ da je tako, kot je, lahko pa bi bilo čisto drugače. Andrej Lutman se ponorčuje iz resnih tem, tudi iz družbe omejene odgovornosti. Sebe ima za sanjavca, in to takšnega, ki bedi. Gre mu za to, da bi prekinil vsakdanji notranji samogovor, odmislil vse misli in si prizadeval, da bi zmogel uvideti. Premagati skuša štiri sovražnosti – grozo, jasnost, moč in ne nazadnje tudi starost. Ko jih bo obvladal, se mu bo odprla zadnja pot, toda po uresničitvi te možnosti, zagotavlja, se bo boril še naprej, saj večnost, kot zatrjuje, nima mej. Bojevalec zmore marsikaj: ustvarja premišljene načine spopadanja in skuša spremeniti tok svoje usode. Pod vplivom tujih življenjskih okoliščin spoznava, da upornost prinaša svobodo, medtem ko izbris samopomembnosti spodbuja kljubovalen pogum. Zmaga nad nravstvenimi sodbami poraja skromnost, o kateri meni, da ni izenačena s hlapčevstvom. Bojevalec ne pomiluje svojih slabosti in se slej ko prej nauči, da se zmore smejati tudi samemu sebi. Pri tem kar naravnost razkrije, da so njegove vrednote razpon, trdnost, skladje, osrednjost in odločnost. Avtor se dotakne zapletenega razmerja z žensko in dvomi, da v odnosu med spoloma lahko vse teče gladko. V nekaterih pesmih sam spregovori kot ženska, zapoje ji tudi hvalnico. Ženski se zahoče znanja za prostost. Vesela je in svobodna, drzna in spodbudna, oborožena in ženstvena, v trpnih razmerah gibka in hitra, pa še zvedava in posebna, kot pravi, še več, nekakšna sohkratinja in celo večhkratinja. »Ko se ženska upre, / si moški dopove: / nisem uspešen, / sem upehan, / opeharjen.« Kakorkoli že, udeleženki in udeležencu v dvojici se marsikaj primeri, toda po vsej verjetnosti je vredno vztrajati. »Prostor dočaka par. / In je znosno.« Na koncu zbirke se pesnik sprašuje o ustvarjalnem postopku in snovanju pesmi. Vznemirjajo ga jezikovna vprašanja, zamisli se nad skupinskim nastajanjem knjige. Predvideva, da je slovenščina postala prepoznavna, ko se je začela prav v slovenščini ukvarjati sama s sabo. Seveda vse skupaj sploh ni bilo preprosto, saj so pisni viri lahko celo razlog za laži. »Le prikrivanje in izkoriščanje tržno naravnanih trenutkov, ko naj bi določen zapis postal pomemben, omogoči nastanek zgodovine.« Nekatere pesmi imajo ritem in kitice, kar nekaj pa jih je oblikovanih kot poezija v prozi. Na koncu je dodana še tako imenovana predalpska naskočnica z naslovom Priskutna skuta. Njena domnevna avtorica je Regina Kralj. Mimogrede, takšen psevdonim je včasih uporabljal slovenski literarni ustvarjalec Jože Štucin. Lutmanova Regina je precej objestna, saj priznava, da rada razčlovečuje, še raje pa razčetverja. Nič čudnega, da je takšna, ko pa ji vso to razbrzdanost na uho prišepetava sam satan. Sliko na naslovnici pesniške zbirke Obline zavesti je upodobil Andrej Lutman sam. Uporabil je modro vijolično barvo in spodaj narisal obraz, ki je zazrt v letečega in nevarnega zmaja z odprtim gobcem. Vse skupaj je nekoliko skrivnostno in grozljivo, vendar po svoje tudi očarljivo, tako kot je očarljiva, slogovno mogočna in povedno razkošna poezija Andreja Lutmana, iskalca nečesa novega, drugačnega in umetniško izzivalnega; umetnika, ki si je že pridobil pomemben in prepoznaven položaj med slovenskimi pesnicami in pesniki.

(Prenumeruokite atskirą „Naujos Scenos“ „Spotify“ srautą: https://open.spotify.com/show/18S0udgMdp0EINjXr7uFSZ) „Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką. Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima. Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena „Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Naujosios lietuviškos dramaturgijos konkurse „Dramos teritorija“ pagrindinį prizą laimėjo Goda Simonaitytė su pjese „Šūdmala“.Medijų rėmimo fondas paskelbė kultūros žiniasklaidos ir jos projektų finansavimo rezultatus. Prie nefinansuojamų projektų vėl atsidūrė anglakalbė žiniasklaida, kultūros periodiniams leidiniams ženkliai sumažėjęs finansavimas.Savaitgalį baigėsi Tarptautinis Jono Aleksos choro dirigentų konkursas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – iliustratorė Kornelija Žalpytė.Ved. Marius Eidukonis

Kako se na internetu znajdejo mladi in kaj tam počnejo?

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šiandien Medijų rėmimo fondo atstovai susitiko aptarti anglakalbių leidinių finansavimo klausimo su Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovu. Ar rasti sprendimai?Kaip sukurti siaubingas pasakas vaikams? Pokalbis su pasakų rinkinio „Šiurpinys“ autore Rasa Lazauskaite.„Vilnius Jazz Young Power“ geriausiu kompozitoriumi ir instrumentininku tapo Dominykas Norkus.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – du stalo žaidimų entuziastai Dmitrijus Babičius ir Tadas Kastanauskas.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Namuose pas vieną tvirčiausių – ir mažiausiai pažintų – šių metų alternatyvios scenos debiutančių. „Man labai svarbu jaustis išklausytai, kaip turbūt ir visiems žmonėms. Bet jeigu manęs neklausia – aš nesakau“, – sako dainininkė, dainų autorė ir šokėja Emilija Karosaitė, mums susitikus jos namuose Vilniuje, apsuptiems instrumentų, meno kūrinių ir popieriaus raižinių. Mes turėjome ko jos paklausti ir buvome pasiruošę išklausyti. Šiame podkasto epizode pirmą kartą viešai skamba ne tik Emilijos mintys (tekstinį interviu su ja kviečiame skaityti kolegų ore.lt tinklalapyje), bet ir lig šiol nepublikuoti dainų demo įrašai, dalis kurių – tiesiai iš jos telefono balso įrašų archyvo. Šie kūriniai virto EP (mini albumu) pavadintu „Aprašykime dienas“ – jauno žmogaus dienoraščiu, kuriame kalbama apie ryžtą atvirai kalbėtis (kūrinys „Išsikalbėkime sapne“), perteklinį savęs atidavimą kitiems („Paimk iš manęs“), susitaikymą su netektimi („Tikiuosi tau ramu“). Emilija žengia į sunkias temas, bet iš jų išeina pergalingai, shoegaze gitarų fone, 90-ųjų alternatyvią muziką ir 80-ųjų siaubo filmus menančiuose vaizdo klipuose. Tai yra trečiasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Su Emilija Karosaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Montažo režisierius Adomas Zubė. Ciklą „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimų fondas.

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokius garsynus Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje aptiko menotyrininkė Agnė Narušytė?Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Kaip jis pats suvokė savo darbo prasmę? Kokia buvo Vatikano radijo svarba okupuotai Lietuvai?Kas šią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Medijų rėmimo fondas baigė paraiškų rinkimą likusiam beveik pusės milijonų eurų finansavimui.Kuo ypatingas Pintinių muziejus Anykščiuose?Klaipėdoje prasideda ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“.Kokie dviejų mėnesių Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje veiklos rezultatai?Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Jau šį pirmadienį po įvairias Vilniaus erdves pasklis 30-asis Kristupo festivalis.Ką iš tikrųjų reiškia gyventi pagal posakį „Work hard and play hard”? Kokias visuomenės kultūrines vertybes jis atspindi?Medijų rėmimo fondas skelbia papildomą konkursą beveik 0,5 mln. Eurų paramai paskirstyti.Tęsiame pasakojimųū ciklą 100 balsų 100-mečio Dainų šventei.Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma didžiausia Lietuvoje, per 1500 geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūrinių pristatanti paroda „Iš šerdies“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Panevėžio valdžia kviečia daugiabučių bendrijas rūsiuose už savo pinigus įrengti priedangas ir už tai žada premijas iki 5 tūkst. eurų. Savivaldybė sako, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik prašyti pačių žmonių pasirūpinti savo saugumu, kadangi ji daugiau priedangų kol kas įrengti negali. Ar Panevėžio pavyzdžiu galėtų pasekti daugiau savivaldybių ir apskritai kaip joms sekasi įrengti priedangas?Aktualus klausimas. Atkeliavus karščiams medikai ragina pačius gyventojus labiau pasirūpinti savimi, nes galima prisišaukti ir didelių bėdų. Kiek patys rūpinatės savo saugumu per karščius?Ambasadorius Antanas Valionis sako, kad su Ukrainos įstojimu į Europos Sąjungą keisis visa Europa. Pirmiausia žemės ūkis, nes Ukraina turi ariamos žemės tiek, kiek visa Europa kartu sudėjus.Dalis žiniasklaidos sako esanti nepatenkinta, kad naujai įsteigtas Medijų rėmimo fondas žiniasklaidai neišdalijo visų pinigų, kuriuos galėjo išdalyti. Pasak kai kurių žiniasklaidos atstovų, žiniasklaida ir taip susiduria su finansiniais sunkumais. Kaip turėtų elgtis Medijų rėmimo fondas – tiesiog išdalyti pinigus žiniasklaidos priemonėms ar kelti kokybės kartelę ir pinigus skirti tik toms iniciatyvoms, kurios išties to finansavimo vertos?LRT tęsia pažintį su Lietuvos olimpiečiais. Šįkart – viena Lietuvos plaukimo rinktinės lyderių Kotryna Teterevkova.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.  Šiandien Zarasų kultūros centre Zarasų viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai baltas“ Tarptautinei teatro dienai pristato spektaklį „Gyvenimo viražai pagal Juozą Erlicką“. Aušros Kaminskaitės parengtos teatro įžvalgos. Didžiąją savaitę – vakar – įžanginiu koncertu Šiaulių Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kuriame skambėjo vieno žymiausių latvių kompozitorių Pėterio Vasko „Mišios“.Tęsiasi metų knygos rinkimai. Šįkart pristatome Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai vakar išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Medijų rėmimo fondo vadovui Ruslanui Iržikevičiui dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose. Vakar vyko Medijų fondo, Kultūros tarybos, ministerijos ir kultūros periodinių leidinių asociacijos susitikimas.Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre tradiciškai buvo apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai – vyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ar orbitoje atsirandantys palydovų spiečiai gali užtikrinti interneto prieigą net pačiose atokiausiose vietose?Kokie svarbiausi naujojo Samuelio Bako muziejaus logotipo akcentai?Vytautas Bikulčius apžvelgia Antonio Munozo Molinos romaną „Vienas minioje“ ir Catherineʼa Cusset romaną „Laimės apibrėžimas“.Kaune prasideda frankofonijos mėnuo.Kokie tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai?Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekia režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.Medijų rėmimo fondas praeda skelbti konkursus finansinei paramai gauti.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKodėl šiuolaikinis mokslas tiek mažai išnagrinėjęs moters sveikatos sritį?Jau šį šeštadienį LRT PLIUS eteryje galėsite išvysti pirmąją laidų ciklo „Restauratoriai“ dalį.Dovilės Kuzminckaitės parengta knygų apžvalga.Tibetiečiai pasitinka 2151-uosius Medinio drakono metus.Medijų rėmimo fondas parengė ir pateikė derinimui finansavimo sąlygų dokumentus. Ar jie užtikrns konkurencingą kultūros žiniakslaidos finansavimą?Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Šįkart pristatome fotomenininkę Violetą Bubelytę.Biržuose šeštadienį prasideda lietuvių kalbos dienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Savaitgalį Estijos miestas Tartu pradėjo Europos kultūros sostinės metus.Kauno tvirtovės sandėlyje įsikūręs privatus Lietuvos kariuomenės uniformų muziejus nuo šiol kvies ir į meno parodas.Kokias finansines pagalbos priemones kultūros žiniasklaidai pasiūlė Kultūros ministerija kol įsibėgės Medijų rėmimo fondo veikla?Šeštadienį Leidėjų asociacija išdalino savo apdovanojimus. Pokalbis su geriausiomis jaunosiomis redaktorėmis Aira Niauronytė ir Rasa Milerytė, Metų iliustracijos apdovanojimą pelniusia Lina Itagaki ir Metų leidyklos apdovanojimu įvertintos leidyklos „Aukso žuvys“ vadove Sigita Pūke.Muzikos grupė „Jazz-Goulash“ ir jos vadovas Stanislovas Straševičius bando įrodyti, kad su birbyne galima groti ne tik liaudies muziką.LRT KLASIKA pristato premjerą – radijo spektaklį „Apie laiką ir vandenį“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinė spauda Lietuvoje muša pavojaus varpais. Netrukus išeis paskutinis „Kultūros barų“ numeris, kiti leidiniai sako turintys lėšų išgyventi 2-3 mėnesius.Leidėjai kaltina valdžią spaudos marinimu, Kultūros ministerija penktadienį žada ieškoti sprendimo. Tik gruodį darbą pradėjęs Medijų rėmimo fondas prašo palūkėti vėluojančių konkursų. Ekspertai siūlo paieškoti finansų ir patiems leidiniams.Ar kultūrinė spauda Lietuvoje miršta?Laidoje dalyvauja Kultūros ministras Simonas Kairys, Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius, „7 meno dienų“ redaktorė Agnė Narušytė, „Literatūros ir meno“ redaktorius Dovydas Kiauleikis, „Kultūros barų“ vyriausioji redaktorė Laima Kanopkienė, rašytojas Andrius Jakučiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiuo metu Tallinne vyksta kino festivalis „Juodosios naktys“, kurio konkursinėje programoje net šeši lietuviški filmai, o eksperimentinių filmų programoje - Tomo Vengrio filmas „Penkios su puse meilės istorijos, nutikusios viename Vilniaus bute“. Iš Talino - pokalbis su režisieriumi Tomu Vengriu.Menas – perkamas ar parduodamas? Tiesioginis pokalbis iš NDG vykstančios konferencijos.Trakuose po penkerius metus vykusios renovacijos duris atvėrė unikalus pastatas – prieš 200 metų pastatyta senoji klebonija, kurioje įsikūtė Editos Tamulytės galerija „Fojė“. Apie naują kultūros erdvę pasakojimas iš Trakų.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie legendinš amerikiečių žurnalistą Larry Kingą..Šiais metais bus nutraukta ilgus metus veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla, nes šį darbą tęs naujas Medijų rėmimo fondas. Kuo skirsis naujoji organizacija, kaip pagerės parama informacijos rengėjams ir leidėjams, kokie prioritetai ir finansavimo kriterijai yra numatomi? Rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis su naujuoju Medijų rėmimo fondo direktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Ar yra būdų filmų kūrėjams apginti savo teises, kai jų filmai be jų sutikimo rodomi šalių agresorių teritorijose?Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija paminėjo savo 100 metų sukaktį.Kitų metų rudenį ansamblis „Lietuva“ pristatys žiūrovams muzikinę dramą apie Emiliją Pliaterytę – „Emilija“. Kaip vyksta kūrybinis procesas?Ar pradedančiame veikti Medijų rėmimo fonde bus numatyta galimybė kompensuoti periodinių leidinių prenumeratos pristatymo išlaidas?Kiek atrasta hipoterapija Lietuvoje?Paryžiuje savaitgalį vyko didžiausia tarptautinė fotografijos meno mnugė „Paris photo“.Kaip menas gali padėti socialiai jautrioms visuomenėms grupėms sklandžiau įsilieti į kasdienį gyvenimą?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

When you think of “hard news”, a company that once published an article called “13 Potatoes That Look Like Channing Tatum” probably isn't the first thing that comes to mind. Yes, in this episode Hannah and Maia are tackling Buzzfeed - the millennial fluff aggregator that managed to be on the cutting edge of digital journalism for a bit there. And in the process, changed the way we consume news, and maybe even the societal flow of information altogether. Journalism is in crisis… and is Buzzfeed to blame? Listen for riveting discussions such as: the digital media gold rush and its inevitable demise; is Trump the attention economy personified? Is Justin Bieber one of the four horsemen of the news apocalypse? And… does Anna Wintour really have a f*ck ass bob?  SOURCES: Jill Abramson, “Why BuzzFeed and Vice Couldn't Make News Work” Vanity Fair (2023). Domagoj Bebić, “Viral journalism: The rise of a new form” Medij. Istraž, vol. 22, (2016). David Elliot Berman, “The Spaces of Sensationalism: A Comparative Case Study of the New York Journal and BuzzFeed” International Journal of Communication, vol. 15 (2021). Ken Bensinger and Miriam Elder, “These Reports Allege Trump Has Deep Ties To Russia” Buzzfeed News (2017). Kathryn Bowd, “Social media and news media: Building new publics or fragmenting audiences?” in Making Publics, Making Places, ed. Mary Griffiths and Kim Barbour, University of Adelaide Press (2016). Bob Franklin, “The Future of Journalism in an Age of Digital Media and Economic Uncertainty” Journalism Studies, vol. 15 (2014). Josh Gerstein, “BuzzFeed Deletes Post Critical of Dove, a BuzzFeed Advertiser” Politico (2021). David A. Graham, The Trouble With Publishing the Trump Dossier” The Atlantic (2017). John Herrman, “The News Went Viral: The media bet its future on Facebook. Did it learn from that mistake?” New York Mag (2023). Nathan J. Robinson, “The Collapse of BuzzFeed News Shows Why For-Profit Journalism is a Disaster” Current Affairs (2023). Rachel Sanders, “BuzzFeed Doesn't Deserve Its Newsroom” The Nation (2022). Mia Sato, “The unbearable lightness of BuzzFeed” The Verge (2022). Alyson Shontell, “Inside Buzzfeed: The Story Of How Jonah Peretti Built The Web's Most Beloved New Media Brand” Buzzfeed Insider (2012). Ravi Somaiya, “BuzzFeed Restores 2 Posts Its Editor Deleted” The New York Times (2015). J.K Trotter, “BuzzFeed Deletes Post Critical of Dove, a BuzzFeed Advertiser” Gawker (2015).

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės – LRT – finansavimas auga iki 73 mln. eurų. FM99 kalbina Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių.

Jeste li danas slušali radio? Ovih dana Njemačka, uskoro i velik dio Europe i svijeta, obilježava 100 godišnjicu početka emitiranja radio programa. Medij kojem su već mnogi predviđali kraj i dalje uživa popularnost. Koja je tajna radija, zašto ovaj medij odupire konkurenciji i koja je njegova budućnost? Nenad Kreizer razgovara s Vojom Šiljkom, legendom radija na jugoistoku Europe. Od Maje Marić saznajemo više o povijesti starog dobrog radija u zemlji gdje se upravo slavi njegova 100 obljetnica. Von Nenad Kreizer.

Naujai įsteigto Medijų rėmimo fondo direktoriaus pareigas laimėjo Ruslanas Iržikevičius. Kokią viziją turi naujasis fondo vadovas?Kuo ypatingas Šiauliuose įkurtas teismų istorijos muziejus?Šalies kino teatruose Arūno Matelio prodiusuotas filmo „Domingo Domingo“ premjera.1838 metais spalio 25- ąją Paryžiuje gimė kompozitorius Georges Bizet, pripažinimo sulaukęs tik po mirties.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kino režisierius Romas Zabarauskas.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstme su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl reikalinga redagavimo konferencija ir kuo svarbus redaktoriaus darbas?Istorijų namuose duris atveria tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.Venecijos kino festivalyje Specialiu žiuri prizu įvertinta lenkų režisierė Agnieszka Holland už filmą „The Green Border“ apie migrantų krizę sulaukė daug neigiamų politikų reakcijų ir laukia prieš ją keliamų teisinių bylų.Seimo Kultūros komitetas rengia posėdį aptarti Lietuvos kultūros tarybos veiklą.Prieš savaitę įregistuotas Medijų rėmimo fondas, kuris pakeis baigiantį veikti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Paskelbtas ir konkursas fondo vadovo pareigoms užimti, tačiau dar neaiški nei paraiškų teikimo finansavimui gauti pradžia, nei būdas, kaip jas reikės teikti.Kodėl vis dar egzistavo nebylumas penktojo dešimtmečio Holivudo filmuose?Baigėsi tris mėnesius trukęs Čiurlionio kelio ženklo ir ženklinimo sistemos idėjos konkursas.Šiandien prasideda jau 20-asis teatrų festivalis „Sirenos“.Ved. Marius Eidukonis

Rada bi, da se ljudje vprašajo, česa v medijih ne vidijo, pravi priznana fotografinja Susan Meiselas, znana po angažiranih fotografijah in premisleku o mediju in kontekstu fotografije. Fotoaparat je zanjo orodje pričevanja in povezovanja - spremljala je družbene, etnične, religijske in vojne konflikte, delo striptizet in posledice družinskega nasilja nad ženskami. Opozarja na spregledane manjšine in koflikte, si prizadeva za vključevanje upodobljenih subjektov in vselej širi naše dojemanje fotografije. Vse to razkriva njena potujoča pregledna razstava Mediacije, ki je trenutno na ogled v ljubljanski Galeriji Jakopič. Že na zgodnji seriji Irving Street 44 (Ulica Irving 44) je na portrete svojih sosedov v internatu vključila tudi njihov zapis o tem, kako dojemajo te fotografije. V Girls from the Prince Street (Dekleta z ulice Prince) je dolga leta spremljala deklice, ki so medtem odrasle v ženske, v Carneval Strippers (Karnevalske striptizete) pa ob fotografije striptizet vključila tudi njihovo pripoved. Prepoznavna je postala predvsem z dokumentiranjem revolucije v Nikaragvi, kamor se je večkrat vrnila. Deset let po vstaji je tam posnela film posneli film Pictures from Revolution (Slike iz revolucije) in in zanj poiskala ljudi, ki jih je fotografirala v času revolucije. Petindvajset let po revoluciji je v projektu Reframing History (Preokvirjanje zgodovine) povečane fotografije razstavila tam, kjer so nastale. To je le nekaj izmed del na razstavi, s katero želi avtorica širiti omejenost fotografije. Foto: Sandinisti na obzidju sedeža nacionalne garde v Esteliju, Nikaragva, 1979 © Susan Meiselas / Magnum Photos (vir: Galerija Jakopič, izrez fotografije)

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl Wimas Wenderis roko ir alternatyviąją muziką naudojo kaip pabėgimą savo vazidinėse ir garsinėse klajonėse?Kaune prasideda japonų menininkų ir atlikėjų festivalis „Japonijos dienos WA”.Vilniuje vyksta Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta dailės darbų paroda „Ar tu ne kanukas?“10 metų organizuojamas kultūros kelias – „Vėtrungių kelias“ tapo antruoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu. Kuo jis ypatingas?Šiandien minima pasaulinė spaudos laisvės diena. Kaimyninėje Baltarusijoje įkalinti 33 žiniasklaidos atstovai. Ar dar yra nepriklausomos žiniasklaidos ir objektyvios informacijos Baltarusijoje? Pokalbis su Baltarusijos žurnalistų asociacijos vadovu Andrejumi Bastunets.Medijų edukacijų ir tyrimų centre „Meno avilys“ galima išvysti kelionių ir kraštovaizdžio filmų programą „Travelogai: mąstyti kraštovaizdį“.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažįstame su Šarūno Nako kompozicija „Moters žvilgsnis“.Kaip kalba miestas? Kokias žinutes mieste palieka menininkai ir kaip tai keičia miesto veidą?Šiandien atidroma fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Žurnalistai. 36 kadrai“.Ved. Marius Eidukonis

Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos pertvarkomas paramos žiniasklaidai modelis ir bus steigiama nauja viešoji įstaiga – Medijų rėmimo fondas. Komentuoja LR kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas.Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga paskelbti geriausi 2022 m. bibliotekininkai. Pokalbis su geriausia jaunąja bibliotekininke paskelbta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadove Greta Kėvelaitiene.Rytoj prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. Kaip apie buvimą šalia kito bus kalbama per kūrybą? Pasakoja festivalio meno vadovė Kateryna Alymova.Ieva Buinevičiūtė paruošė Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštį.Poetės, vertėjos, vienos „Bazilisko ambasados“ įkūrėjų Greta Ambrazaitės gyvenime kūryba užima išskirtinę vietą. Jos knyga „Adela“, atrinkta į geriausių metų poezijos knygų penketuką prabyla apie praeitį ir laiką pačiais įvairiausiais rakursais. Svarbią vietą pašnekovės kūryboje užima ir muzika. Apie visa tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip susikalba dirbantieji filmavimo aikštelėje ir kokius specialius terminus vartoja?Ekonomikos ir inovacijų ministerija baiminasi, kad Valstybinė kalbos inspekcija pradės bausti įmones, kuriose darbuosis lietuvių kalbos nemokantys ukrainiečiai. Kokių veiksmų žada imtis kalbos inspektoriai?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šįkart susipažįstame su Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkiniu „Tuščių butelių draugija“.Ar muziejus gali būti tinkama vieta rengti komandos formavimo renginius?Parlamentas po svarstymo pritarė planams įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą.Kokią muziką savo filmams rinkosi režisierius Quentinas Tarantinas?„Litexpo“ konferencijų ir parodų centre prasideda renginių organizatorių konferencija „Revolution“.Kaip karas pakeitė Ukrainos renginių organizatorių gyvenimą? Kas dabar svarbu Ukrainoje organizuojant renginius? Pokalbis su vienos didžiausių Ukrainos renginių organizatorių įmonės vadove Natali Chyzhova.Ved. Marius Eidukonis

Cirkus je bil nekdaj medij, ki je občinstvo oskrboval z modeli spolne, rasne in razredne pripadnosti, vsaj dokler mu tega poslanstva ni speljala kinematografija. To zbirališče strasti vsakdana, ki je na razumljiv način podano občinstvu, postane institucionalizirano v času velikih revolucionarnih premikov, prevzemov oblasti nad zasedenimi kolonijami in stopnjevanja industrializacije, njegova nomadska kultura pa znova zaživi obdobjih pospešenega grajenja železnic. Proti koncu 18. stoletja, po sedemletni vojni med Francijo in Anglijo, nekaj let pred francosko revolucijo, ko v Angliji vojaki brez poklica občinstvu prikazujejo svoja znanja in veščine ter podjetni posamezniki postavijo nekakšne arene, se cirkus oblikuje po vojaškem ustroju in disciplini. Ne prvič v zgodovini pa poleg artizma, pretiravanja, groteske, obscenosti in subverzivnosti, cirkus postane oder za dresiranje eksotičnih živali in živ muzej raznotere kolekcije človeških primerkov z obrobji velikih imperialnih držav. Za oddajo Kulturni fokus se je Magda Tušar pogovarjala z Jano Milovanović, ki se je pred leti priključila cirkusu, in na osnovi svojih raziskovanj in terenskih izkušenj napisala knjigo z naslovom Na robu mesta, v središču sveta. Knjigo o cirkusu je izdala Založba * cf.

V ZDA živeča latvijska režiserka Signe Baumane je navdušila že s svojim avtobiografskim celovečernim filmom Kamenje v mojih žepih (predstavljen je bil tudi na Animateki); v njem ob pomoči vizualnih metafor obravnava duševno zdravje žensk, odkrito govori tudi o depresiji. Njen novi celovečerni film Moja romanca z zakonom nadaljuje črnohumorno seciranje ženskih življenj v patriarhalni družbi, pripoveduje o fantaziji in realnosti zakonske zveze, kot jo je avtorica doživela sama. Signe Baumane se je Tini Poglajen oglasila iz svojega studia v newyorškem Brooklynu.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Scenos menų kritikė apžvelgia spektaklį „80 pasaulių per vieną dieną“.Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ tęsią beveik pusės amžiaus tradiciją ir gruodžio 31 dieną rengia naujametinį koncertą Šiaulių katedroje.Trečiadienį įvyko pirmasis Kūrybiškos Europos projekto „Dance well“, skirto žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga, užsiėmimas Lietuvoje.Paskirstytas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas projektams vėl sukėlė nepasitenkinimą. Finansavimas paskirstytas didiesiems komerciniams portalams, internetinėms svetainėms, kuriančioms abejotiną turinį. Kaip keisis situaciją sukūrus naują Medijų rėmimo fondą?„Aš noriu šokti. Whitney Houston filmą“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ar knyga vis dar geriausia dovana? Kokias knygas dovanojame ir kaip keičiasi pasirinkimai?Filmas „Robotas ir peteliškė“ kino apdovanojimuose Škotijoje laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą,Ved. Marius Eidukonis

Skupni komentar petih odgovornih urednikov Radia Slovenija. Spremembe Zakona o RTV Slovenija se nanašajo na 17 let staro zakonodajo, ki že dolgo ne ustreza spreminjajoči se medijski krajini. Da so spremembe nujne, se strinjata medijska stroka in del politike. O pomenu predlaganih rešitev v skupnem komentarju razmišljajo odgovorni urednik Prvega Danijel Poslek, Vala 202 Nejc Jemec, programa Ars Ingrid Kovač Brus, Radia Koper Andrej Šavko in Radia Si Darko Pukl. Obstoječi zakon o RTV Slovenija je v veljavi od leta 2005. Šele pozneje je facebook postal dostopen vsem, youtube je začel pridobivati gledalce, pojavil se je twitter. Medijska krajina se je pospešeno globalizirala, digitalizirala, občinstva so dobila svoj glas. Pri nas smo spremljali vzpon zasebnih radijskih postaj, vznik brezplačnikov in spletnih portalov, tudi televizij, na preizkušnji so bili standardi in ekonomski model. V sedemnajstih letih se je svet okoli nas dramatično spremenil, zakon o RTV Slovenija pa je ostal nespremenjen. Zastareli zakonski okvir vse bolj otežuje kakovostno, sodobno, konkurenčno produkcijo. Osamljenim poskusom sprememb zakonodaje navkljub pa se je največkrat zdelo, da vrhunska RTV Slovenija nikomur ni zares v interesu. Ne skupinam s parcialnimi interesi, ne zakonodajalcu, niti koalicijskim ali opozicijskim strankam. Zagotovitev stabilnega, profesionalnega in razvojno usmerjenega okolja je nuja, če slovenska družba želi, da javni medij obstane. Medij, v katerem bomo kos izzivom časa in sposobni izpolnjevati visoka pričakovanja javnosti. Predpogoj je prekinitev izrabljanja RTV Slovenija za potrebe dnevnega politikantstva, ustavitev padanja standardov, premik k resnično pomembnim in usodnim izzivom. Predlagani zakon o RTV ne naslavlja niti ne rešuje vseh izzivov, prinaša pa pomembne nastavke za manj politikantstva in več profesionalizma. Javnost ima priložnost, da to podpre na referendumu.

Spaudos apžvalga.Paroda „Documenta“ ir jos sukeltas rezonansas.Sekmadienį mirė teatro ir kino aktorius Vytautas Romualdas Tomkus. Anapilin iškeliavusį V. Tomkų prisimename aktoriumi, režisieriumi Ramučiu Rimeikiu.Savaitgalį partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje buvo atidaryta rekonstruota partizanų vadavietė. Pokalbis apie jos rekonstrukciją su Vilnius TECH profesoriumi, architektu Gintaru Čaikausku.Šalyje laukiama ne vienos didelės kultūros įstaigos atidarymo – S.Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje, Koncertų salė Vilniuje, Medijų taryba. Kaip kultūros įstaigoms užsiauginti reikiamus vadovus?Liepos 25 – ąją Vilnius mini savo gimtadienį. Vilniečiai jį kviečiami švęsti festivalyje „Jaunas kaip Vilnius“.Kokius įspūdžius iš Kyjivo parsivežė violančelininkas Valdas Povilaitis, Ukrainos sostinėje dirbęs su vaikais ir pedagogais, atvykusiais iš karo siaubiamų teritorijų?Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1 dieną įvyks Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera. Kaip vyksta pasiruošimas šiam pasirodymui?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų apžvalga.Rašytojos, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie tai, ar menui reikia baltų sienų ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų poreikiams.Nidoje vyks jau 24 – asis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“.Šiauliuose šiandien atidaroma 61-oji regiono kūrėjų vizualiojo meno paroda.Ką šią savaitę išgirsime „Klasikos koncertų salėje“?Kultūros ministerijoje buvo pristatytas paramos žiniasklaidai modelio pertvarkos projektas. Kokie svarbiausi akcentai ir kaip jį vertina žiniasklaidos atstovai?Vilniuje buvo pakeisti keturi viešojo transporto stotelių pavadinimai. Kaip priimami sprendimai keisti stotelių pavadinimus ir kas gali siūlyti joms pavadinimus?Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos banko vadovas sako, kad visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai visoje šalyje turi būti vienodi ir priklausyti nuo turto vertės.„Pavyzdžiui, už 60 tūkst. eurų vertės turtą siūlome taikyti 95 eurus, už 150 tūkst. – 415 eurų, o už 300 tūkst. eurų vertės – 1170 eurų metinį mokestį“, – sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.Seimui vis dar nerandant susitarimo dėl bendro darbo, opozicija neslepia nusivylimo, kad Prezidentūroje suorganizuotame susitikime su parlamentinių partijų atstovais nedalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių vadovybė. Visgi opozicija viliasi, kad sutarimas su valdančiaisiais dėl grįžimo į plenarinių posėdžių salę bus pasiektas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad Rusija gali suintensyvinti priešišką veiklą, Kyjivui laukiant Europos Sąjungos sprendimo dėl savo narystės paraiškos. Savo ruožtu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma atsakinga, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.Kultūros ministerija siūlo steigti Medijų rėmimo fondą, kuris galėtų skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir konkretiems žurnalistams. Naujasis fondas remtų tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, taip pat kultūrinės žiniasklaidos bei regioninės žiniasklaidos. Medijų rėmimo fondas nuo 2024-tų metų pakeistų dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.Tbilisyje rengiamas didelio masto mitingas, kurio dalyviai nori išreikšti nepasitenkinimą Europos Komisijos sprendimu nesiūlyti Sakartvelo kaip galimos šalies kandidatės tapti Europos Sąjungos nare. Dalis politikų bei gyventojų nori pasiųsti aiškią žinią Europai ir savo šalies valdančiajai daugumai, kad Sakartvelo žmonės savo šalies ateitį mato būtent Europoje.Belgijoje rengiamas visuotinis streikas sustabdė didelės dalies institucijų ir įmonių veiklą, ypač paveiktas vietos ir tarptautinis transportas. Taip gyventojai reiškia nepasitenkinimą darbo sąlygomis viešajame sektoriuje ir darbuotojų nusivylimas dėl išaugusių gyvenimo išlaidų.Ved. Paulius Šironas

Emir Bešić je osnivač i glavni kreator sadržaja TikTok profila @betowen85 (Betowen i Sevda) koji u trenutku objave ovog teksta ima preko 112 tisuća followera, s tendencijom brzog rasta. Iako TikTok ima, ili je imao reputaciju da sadrži videe prvenstveno za mlađu populaciju, Emir je odličan primjer kako takvu vrstu sadržaja oblikovati za odrasle. Njegovi videi sadrže zabavan sadržaj izvučen iz svakodnevnice njegove obitelji, a nije rijetkost da imaju i preko 500 tisuća pregleda. Pričali smo o tome kako je došao do toga da objavljuje na TikToku, kakav sadržaj najbolje prolazi, te koji su potencijali TikToka za poslovne primjene, te na koji način. Želite li da napredujemo u stvaranju ovakvog sadržaja? Onda podržite Surove Strasti na Patreonu, to je platforma gdje možete odrediti da se Surovim Strastima svaki mjesec automatski pošalje neki iznos, na primjer 15-tak eura. To nije veliki iznos - manje od jednog izlaska s par prijatelja, a nama puno znači da ostvarimo kvalitetniju produkciju.  PREPORUKE ZA LAKŠE I UGODNIJE SLUŠANJE PODCASTA Tri načina kako slušati podcast Kako slušati podcast u autu koji nema Mp3 player Top lista najslušanijih epizoda Za lektire Surovih Strasti, edukacijske sadržaje i za potporu onom što radimo, posjetite našu platformu Surove Strasti Academy.

Ryto allegro.Kultūrinės spaudos apžvalga.Medijų meno festvalyje ENTER – medijuoto meno ir karo kontekstai.Didžiosios Kovos apygardos partzanų parko miške – Mikalojaus Konstantno Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.Knygų apžvalgos rubrikoje: Bernardo Gailiaus trileris „Kraujo kvapas“ ir Raimondo Paknio albumas „Mūro istorijos“.„Open House Vilnius“: Kokius rebusus sprendžia šiuolaikiniai architektai?Beveik 70 tūkstančių eurų – tek Lietuvos kultūros insttutas šįmet paskyrė naujiems nacionalinės literatūros vertmams į užsienio kalbas. Išplėsta ir vertmų geografja: nuo Ukrainos iki Islandijos.„River CleanUP Lietuva”: šokiruojantys Lietuvos upių ir jų pakrančių radiniai. Kokie taršalai kelia didžiausią grėsmę žmogui ir visai ekosistemai?Ved. Laura Kešytė

Sa Markom Tadićem, jednim od trojice Marka iz Netorkacije, pričali smo o svetu digitalnih medija, šta zapravo danas predstavlja jedan digitalni medij, kako se definiše, te kakav je odnos klasičnih tradicionalnih medija sa nišnim, digitalnim medijima poput Netokracije. Upravo na primeru Netokracije pričali smo i o načinima monetizacije i biznis modelima digitalnih medija, te stanju između nišnih medija i klasičnih portala i velikih izdavača. Na kraju smo se dotakli perioda pandemije, odnosa sa zajednicom, i šta je to predstavljala Netokracija za IT kompanije u prethodnom periodu. Marko Tadić, Business Development Manager @ Netokracija - https://www.linkedin.com/in/markotadic91/ Teme u podkastu: - Uvod i predstavljanje - Business development i BizDev u digitalnim medijima - Šta danas predstavlja zapravo jedan digitalni medij? - Netokracija u odnosu na tradicionalne medije danas - Načini monetizacije i biznis modeli digitalnih medija u Srbiji i šire - Period pandemije: odnosi sa zajednicom i kompanijama, employer branding Prijavite se na naš YouTube kanal: https://bit.ly/3uWtLES Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu - https://www.digitalk.rs Pratite DigiTalk.rs na društvenim mrežama: Facebook: https://www.facebook.com/Digitalk.rs Instagram: https://www.instagram.com/digitalk.rs/ Linkedin: https://www.linkedin.com/company/digitalkrs Veliku zahvalnost dugujemo kompanijama koje su prepoznale kvalitet onoga što radimo i odlučile da nas podrže i daju nam vetar u leđa: 1. Pokrovitelj podkasta: MTS - https://mts.rs/ Želeli bismo da vam skrenemo pažnju na jednu od usluga MTS-a: Upravljajte svojom digitalnom administracijom i fakturisanjem lakše, sigurnije i brže - sa bilo kog mesta i kada to vama odgovara. Dočekajte spremni prelazak na elektronsko fakturisanje uz Banqup platformu za eFakture, koja se nalazi u mts ponudi. https://mts.rs/Poslovni/Digital/Poslovna-resenja/eFakture 2. Partneri podkasta: - OTP banka - https://www.otpbanka.rs/ - kompanija Mastercard - https://www.mastercard.rs/sr-rs.html - kompanija Idea - https://online.idea.rs/ U Ideinoj online prodavnici unesite promo kod digitalk500 i očekuje vas 500 dinara popusta prilikom vaše online kupovine! 3. Prijatelj podkasta: Izdavačka kuća Finesa - https://www.finesa.edu.rs/ U ovoj epizodi podelićemo dve knjige ''To nikad neće upaliti'' izdavačke kuće Finesa onima koji budu najbrži i najkreativniji sa komentarima, a možete nam slobodno pisati i na info@digitalk.rs i direktno nam uputiti komentar, sugestiju ili primedbu. Takođe, svi oni koji na Finesinom websajtu poruče knjige i unesu promo kod digitalk dobiće 10% popusta na već snižene cene izdanja na sajtu: https://www.finesa.edu.rs/

Protestas prie Vokietijos ambasados Vilniuje sulaukė kritikos, nes tai gali būti tiesioginis Rusijos interesas. Valdžios kritikai kaltinami veikiant prieš valstybę. O Rusijos propagandinių kanalų išjungimą kai kurie vadina žodžio laisvės ribojimu. Kiek karo metu svarbi demokratija? Kur riba tarp žodžio laisvės ir realaus veikimo prieš valstybę?Dalyvauja: 15min.lt Tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė; Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys; Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas; VU Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas.Ved. Jurgita Čeponytė

Vieni Ukrainos muzikantai su ginklu rankose priešinasi okupantui. Kiti Vakarų muzikantai svarsto apie taiką Žemėje. Kai kurie Lietuvos atlikėjai atvirai palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje arba nedrįsta išsakyti nedviprasmiškos pozicijos. Ar teisinga reikalauti iš menininko garsiai pasisakyti karo klausimais? O Rusijos muzikantai, ar jie dar kada nors koncertuos Lietuvoje? Ar turėtume suteikti mikrofoną bent tiems, kurie niekada nepalaikė Putino Rusijoje? „Pakartot“ apie pasirinkimus. Muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas kalbina teisininką, rašytoją, muzikantą Justiną Žilinską ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovą Donatą Puslį.Ved. Domantas RazauskasD. Puslys ir J. Žilinskas. D. Razausko nuotr.

Spaudos apžvalga.Kalbos rytas.Vasario 9-oji – Pasaulinė graikų kalbos diena. Renginiu Vilniaus universitete baigiasi Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Graikų literatūros metų programa, kvietusi skaitytojus, leidėjus ir kolegas vertėjus prisiminti senąją ir atrasti naująją graikų literatūrą.Nors Nacionalinei kultūros ir meno premijai aktoriaus Vido Petkevičiaus kandidatūrą iškėlė kinematografininkų sąjunga, o menininkas ją pelnė už įtaigius vaidmenis tiek teatre, tiek kine, vis dėlto, jo kūrybą vertinantys ekspertai vieningai sutaria - ryškiausiai aktorius atsiskleidė teatro scenoje. Kodėl jis užsitarnavo antžmogio, kurio troško visi Lietuvos teatrai, vardą?Du senų knygų knygynai „Keistoteka“ sostinėje gali užverti duris. Koks likimas jo laukia?Trys WIliamo Somerseto Maughamo romane įspaustos išdavystės ir puikybės istorijos, interpretuojančios kriškčioniškąsias dogmas muzikinės versijos: kino muzikos tėvo bandymai atsikratyti iki tol madingų kompiliatorių klišių, vietą perteikianianti rytietiška muzika ir naujausioje versijoe – metakiniškas Lang Lango įspaudas bei simbolinę reikšmę kolonizuotoms vietovėms turinčios vaikiškos dainelės.Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ kviečia į retrospektyvinės programos seansus.Kino pasaulyje – svarbi diena. Paskelbti 2022-ųjų „Oskarų“ apdovanojimų nominantaiVed. Karolina Bieliauskaitė

Osrednji slovenski katoliški tednik Družina bo letos na začetku maja praznoval 70. jubilej izhajanja. To je prvi slovenski katoliški časnik, ki ga je oblast po drugi svetovni vojni dovolila izdajati najprej Goriški administraturi kot štirinajstdnevnik leta 1952; leta 1965 je postal last vseh slovenskih škofij, leta 1973 pa ga je Cerkev začela izdajati kot tednik. V uredništvu Družine se po besedah njenega odgovornega urednika Boštjana Debevca na praznovanje visokega jubileja pripravljajo že dlje časa; tednik je na začetku leta 2019 doživel celovito prenovo; zdaj poteka digitalizacija vseh njegovih izdaj od leta 1952; tako bodo vse njegove številke dostopne njegovim zvestim bralcem, naročnikom, v digitalni obliki. Vse več bralcev pa ima novičarska spletna stran Družine, pravi urednik Debevec in dodaja, da ni teme, ki je časnik Družina ne bi obravnaval in je osvetlil s krščanskega, evangelijskega vidika. Za prihodnost pa si želi, da bi Družina znala odgovarjati na izzive časa. Ob 70. obletnici bodo vsi izvodi Družine od prve številke iz leta 1952 dostopni v digitalni obliki svojim bralcem, naročnikomOsrednji slovenski katoliški tednik Družina bo letos na začetku maja praznoval 70. jubilej izhajanja. To je prvi slovenski katoliški časnik, ki ga je oblast po drugi svetovni vojni dovolila izdajati najprej Goriški administraturi kot štirinajstdnevnik leta 1952; leta 1965 je postal last vseh slovenskih škofij, leta 1973 pa ga je Cerkev začela izdajati kot tednik. V uredništvu Družine se po besedah njenega odgovornega urednika Boštjana Debevca na praznovanje visokega jubileja pripravljajo že dlje časa; tednik je na začetku leta 2019 doživel celovito prenovo; zdaj poteka digitalizacija vseh njegovih izdaj od leta 1952; tako bodo vse njegove številke dostopne njegovim zvestim bralcem, naročnikom, v digitalni obliki. Vse več bralcev pa ima novičarska spletna stran Družine, pravi urednik Debevec in dodaja, da ni teme, ki je časnik Družina ne bi obravnaval in je osvetlil s krščanskega, evangelijskega vidika. Za prihodnost pa si želi, da bi Družina znala odgovarjati na izzive časa.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip skamba 40 tūkst. metų senumo fleita? Kokie garsai mus paskatina jausti meilę, baimę, pyktį ar džiaugsmą? Kodėl verta įrengti vabzdžių viešbutį? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus Goethe's instituto ir Maxo Plancko draugijos paroda „Visata. Žmogus. Intelektas“.Literatūrologo, vertėjo V. Bikulčiaus parengta knygų apžvalga, kurioje – airių rašytojos Claire Keegan romanas „Tokie smulkūs dalykai“ ir Vandos Juknaitės knyga „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.A. Areimos teatras metus pradėti kviečia edukacinių renginių ciklu „Projekcija'22“, per kurį jaunieji kūrėjai, studentai bei aktyvūs teatro žiūrovai kartu su Lietuvos scenos meno profesionalais atras netikėtas kūrybines idėjas, pažins naujas improvizacines technikas.Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ keičia keliolika metų veikiančios mediatekos pavadinimą ir nuo šiol vadinsis sinemateka. Kokius pokyčius simbolizuoja pavadinimo keitimas? Su kokiomis tradicijomis siejamos įvairiose pasaulio šalyse veikiančios sinematekos?Atlikta apklausa, parodžiusi, kad kitose Europos šalyse sukurti kino filmai šalies kino teatruose sulaukia dukart didesnės auditorijos nei lietuviški filmai. Kokios to priežastys? Kaip susidomėjimą lietuvišku kinu keistų inicijuojama Nacionalinė lietuviško kino rodytojų subsidijų programa?Sausio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas vakaras prof. Irenai Veisaitei atminti. Vakaro metu skambėsianti muzika – glaudžiai susijusi su prof. I. Veisaitės gyvenimu ir sutiktais žmonėmis. Pokalbis su atminimo vakare dalyvausiančiais choro „Aidija“ meno vadovu ir dirigentu R. Gražiniu, pianiste O. Gražinyte.Sekmadienį LRT Klasika eteryje – dar viena radijo teatro premjera. Tai – M. Anušauskaitės pjesė „Pasitikėjimo žaidimas“, kurią režisavo Aleksandr Špilevoj. Kaip buvo statoma ši pjesė, kurios nemaža dalis kūrėjų debiutuoja radijo teatre?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Rijetki su kvalitetni, a k tome još nezavisni mediji u Hrvatskoj. Upravo jedan od tih u studenom slavi deset godina djelovanja, a radi se o projektu koji je kao 20-godišnji student druge godine novinarstva na Fakultetu političkih znanosti pokrenuo Marko Matijević. ► Što je najbolje kod stvaranja nezavisnog vertikalnog medija, a što najviše boli? ► Kako se istaknuti autorskim, ekskluzivnim sadržajem i pritiskom ► Stanje oglašavanja i što zaista mislimo o medijskim agencijama i klijentima ► Formati oglašavanja koji imaju smisla i standardizacija trzista uz HUDI ► Paywalls u Hrvatskoj i očekivanja publike (tvoj post) ► Zašto umirovljenici i bauštela? ► Budućnost medija, podcastovi, video, tekst itd. ► Što mladi novinari i medijski entuzijasti trebaju znati _______________

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.Valdovų rūmuose atidaryta paroda „Kad tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, kurioje pristatomi Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai. Reportažas iš parodos.Mykolo Drungos užsienio kultūros spaudos apžvalga.Lietuvos socialinių mokslų centras atliko pirmąjį šalyje sociologinį tyrimą apie tos pačios lyties šeimas Lietuvoje. Kokie atlikto tyrimo rezultatai, pokalbis su dr. Liutauru Labanausku.Lense, Prancūzijoje, esančiame Luvro muziejaus padalinyje atidaryta ketverius metus rengta paroda „Picasso Luvrai“. Kokią istoriją apie tapytoją ir muziejų ji pasakoja? Pokalbis su viena iš šios parodos kuratorių, meno istorike Mėta Marija Valiušaityte.Filmas, kuris Vengrijoje laikytas gėjų propaganda, tačiau iš tiesų tiesiog parodo, kad vadinamos vaivorykštės šeimos yra tokios pačios kaip heteroseksualios. Taip dokumentiką „Jos mamos“, rodomą festivalyje „Nepatogus kinas“, pristato režisierės Asia Dér ir Sári Haragonics. Pokalbis su režisierėmis, pasakojančiomis apie dviejų vengrių siekį įsivaikinti.Medijų taryba pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkai į Medijų rėmimo fondą. Kaip keisis fondo struktūra, jo finansavimas ir prioritetinės paramos kryptys?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia medijų meno paroda „Laikmenos“. Apie šio meno genezę ir raidą pasakoja kuratorius Jurij Dobriakov.Dar neveikiantis Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje išleido praktišką Žvėryno medinių namų katalogą. Pažintis su muziejaus vadove Donata Armakauskaite.Kitas medinis laidos akcentas – rašytojo Balio Sruogos namas Kaune, į Žaliakalnį traukiniu atvežtas iš Žemaitijos.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie kūrybos įdarbinimo negalimybę.Pasaulio kultūros apžvalgoje – du muziejai. Pirmasis Šveicarijoje užtvindytas žaliu vandeniu ir lankytojus kviečia giliai patirčiai po daugiau nei metų tylos, antrasis JAV, Ričmonde atsisako mokamos narystės ir siekia bendruomenių įtraukimo.Džiazo muzikantas ir pedagogas, vienas Džiazo akademijos Kaune įkūrėjų Arnas Mikalkėnas svarsto, kas svarbiau – individualumas ar muzika. Tarptautinė džiazo diena tapo tik pretekstu pokalbiui apie buvimo grupėje poreikį, protesto išraišką kūryboje ir visiškai naujas karantino metu atrastas erdves idėjoms.Ved. Kotryna Lingienė

U novoj epizodi podcasta KZ naši gosti su Elmana i Haris Cerić. Elmana je profesorica iz sarajevske Druge gimnazije, a Haris je profesor sa FPN u Sarajevu. Pričali smo o njihovoj knjizi "Strip kao medij filozofsk poruke: stipozofski pristup nastavi filozofije", o tome kako se jedan subverzivan i provokativan medij kao što je strip može koristiti u nastavi filozofije u srednjim školama, kako strip učenicima i studentima može približiti filozofiju počev od starih grčkih i rimskih mislioca do današnjih filozofa, ali smo se dotakli i nužnosti kurikuralne reforme u BiH zarad novih naraštaja kojima ostavljamo svijet iza sebe... ___ Ekipa Kolektiva znanja: Produkcija: Digitalni dom kulture Organizacija: Zoran Ivančić Kamera/montaža: Alen Vejzagić Audio: Alan Omerović --- Web: www.dedeka.ba Facebook DDK: https://www.youtube.com/redirect?event=video_description&redir_token=QUFFLUhqbFJ4bEVMbVZsblRDNW1LQVdsNk1mWnRUcEd0QXxBQ3Jtc0trVmprOHV0dTQ0WWpPTGJZVWJjVVBqNDBOVkFCeThhS1IyWGlDWGsycld0WG9fTVJwM3ZzTVd3Wl9aUHZmcmEwY3MyZlVlS3JDTjBxZm1vSXlsSHBLcXY3YVZ3cXhQZkhnMkN1ZGpVNFJ3V3N3dkdMMA&q=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2FDigitalni-Dom-Kulture-DDK-101965038039184%2F (https://www.facebook.com/Digitalni-Do...) Instagram KZ: https://www.youtube.com/redirect?event=video_description&redir_token=QUFFLUhqbmZka3VUNFNmSG1CeDJ0YWFjUnI0ZFREZUJpd3xBQ3Jtc0ttYmp0OFpXX0NVUTU0bHlNZnhuLWtUQ1QtdmpOSm4xNm02R1JpUlVzU19Dazl0SXowQUFIOGlsTmVGLWN1Q2M2U3dDakZvck5jRlJoR0FRUy1ReVRGV05fbnZWQUJVSzJLWEhSLTIwQVFyN1lZbXA1cw&q=https%3A%2F%2Fwww.instagram.com%2Fkolektiv_znanja%2F (https://www.instagram.com/kolektiv_zn...) Prijavite se na naš YT kanal: https://www.youtube.com/channel/UCrEV82iPNs9D21EsvMGJcLA (https://www.youtube.com/channel/UCrEV82iPNs9D21EsvMGJcLA) Podcast audio kanali: Podcast rs: https://podcast.rs/show/kolektiv-znanja/ (https://podcast.rs/show/kolektiv-znanja/) Apple podcast: https://podcasts.apple.com/us/podcast/kolektiv-znanja-sa-anisom-%C5%A1erak/id1541333149 (https://podcasts.apple.com/us/podcast/kolektiv-znanja-sa-anisom-šerak/id1541333149) Spotify: https://open.spotify.com/show/1UY6dPu0MqYrs46vxub92M?si=dOxquW7YTPyEZ4wZhrji5g&dl_branch=1 (https://open.spotify.com/show/1UY6dPu0MqYrs46vxub92M?si=dOxquW7YTPyEZ4wZhrji5g&dl_branch=1) Deezer: https://www.deezer.com/en/show/1994852 (https://www.deezer.com/en/show/1994852) Google podcast: https://podcasts.google.com/feed/aHR0cHM6Ly9mZWVkcy5jYXB0aXZhdGUuZm0va29sZWt0aXYtem5hbmphLWEtc2VyYWs (https://podcasts.google.com/feed/aHR0cHM6Ly9mZWVkcy5jYXB0aXZhdGUuZm0va29sZWt0aXYtem5hbmphLWEtc2VyYWs) Captivate: https://kolektiv-znanja-a-serak.captivate.fm/ (https://kolektiv-znanja-a-serak.captivate.fm) TuneIn: https://tunein.com/podcasts/Education-Podcasts/Kolektiv-znanja-p1385026/ (https://tunein.com/podcasts/Education-Podcasts/Kolektiv-znanja-p1385026/) Amazon podcast: https://www.amazon.com/Kolektiv-znanja-sa-Anisom-%C5%A0erak/dp/B08JJSF6WJ (https://www.amazon.com/Kolektiv-znanja-sa-Anisom-Šerak/dp/B08JJSF6WJ) Listen Notes: https://www.listennotes.com/fr/podcasts/kolektiv-znanja-sa-anisom-%C5%A1erak-digitalni-l3im6uHkBpS/ (https://www.listennotes.com/fr/podcasts/kolektiv-znanja-sa-anisom-šerak-digitalni-l3im6uHkBpS/) Podcast Guru: https://app.podcastguru.io/podcast/kolektiv-znanja-sa-anisom-serak-1541333149 (https://app.podcastguru.io/podcast/kolektiv-znanja-sa-anisom-serak-1541333149)

Nacionaluos plošsaziņis leidzekļu padūmis (NEPLP) lūcekle Ieva Kalderauska komentej latgalīšu volūdys lītuojumu medijūs.

Nacionaluos plošsaziņis leidzekļu padūmis (NEPLP) lūcekle Ieva Kalderauska komentej latgalīšu volūdys lītuojumu medijūs.

Kultūros publikacijų apžvalga.„Buvo daug priežasčių, kodėl archeologai kritikavo Gimbutienės Didžiosios deivės teoriją. Visų pirma, tuo metu archeologijoje apskritai buvo vengiama kalbėti apie religiją, dvasingumą - tokius dalykus, apie kuriuos sunku kalbėti, nes priešistorė nepaliko rašytinių šaltinių. Kita vertus, tų klausimų nekeliant ir archeologams kalbant tik apie šaltus faktus, nejučia į priešistorės naratyvo centrą tapo pastatyti vyrai – vyrški įsitikinimai, vyriškos vertybės ir vyriškas simbolizmas. Man atrodo, kad Gimbutienė labai sąmoningai norėjo apversti tą supratimą, ir tai erzino jos kolegas,“ – sako dr. Rasa Navickaitė. Pokalbis apie tai, kokios įtakos Marijos Gimbutienės teorija turėjo šiuolaikiniams visuomeniniams judėjimams.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip galima daryti poveikį per vaizdo žaidimus? Kaip vaizdo žaidimus mato didžiosios pasaulio valstybės? Ar vaizdo žaidimai, kaip viena iš švelniosios galios priemonių, savo įtaka jau gali prilygti televizijai, literatūrai ir muzikai? Pokalbis su VU TSPMI doktorantu, nagrinėjančiu vaizdo žaidimų ir politikos santykį, Aivaru Žukausku, šią temą pristatysiančiu Kultūros ministerijos ir nacionalinio Medijų ir informacinio raštingumo tinklo rengiamame „Atsparios Lietuvos“ susitikime.Lietuva oficialiai priimta į Europos atminimo ir solidarumo tinklo stebėtojų grupę, o mūsų šaliai šioje organizacijoje atstovaus Kauno IX forto muziejus. Anot Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, trauminių XX a. istorijos patirčių inspiruotos visuomenės transformacijos, harmoningos raidos lūžiai nepalieka abejingų iki šių dienų, o su šiomis temomis sietini klausimai, patekę į viešąjį diskursą, daugeliu atvejų tampa rezonansiniais ir nukrypstančiais nuo konstruktyvaus dialogo paieškų.Sony fotografijos apdovanojimuose geriausia 2021 m. Lietuvos fotografija paskelbta Simo Bernoto žaislininko fotografija iš ciklo apie Lietuvos amatininkus. Pokalbis su fotomenininkais S. Bernotu ir Laima Kavaliauskaite-Bernote.Ved. Austėja Kuskienė

Didiesiems socialiniams tinklams atjungus JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyras, pasaulis pasidalino į dvi stovyklas. Vieni tai vadina cenzūra ir niekuo nepagrįstu sprendimu, kiti pabrėžia – niekas nėra atleistas nuo atsakingo elgesio socialiniuose tinkluose. Ar tai dar nematytas žodžio laisvės varžymas? O gal atvirkščiai – atsakomybės už tai, kas publikuojama, prisiėmimas? Ar politikai socialinėse medijose yra tik eiliniai vartotojai, ar visgi iš jų turėtumėme tikėtis kur kas daugiau?Laidoje dalyvauja: Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas Donatas Puslys, Žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, žiniasklaidos ekspertė Aistė Žilinskienė.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis LRT RADIJUI dar kartą patvirtino, kad neapsigalvojo ir atsisakys Seimo nario mandato.Vykstant balsavimui dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjero postą, opozicija planuoja balsuoti prieš. Tačiau Vytauto Didžiojo Universiteto politologas mano, kad Šimonytė gali būti patvirtinta kandidate į premjerus.Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys sako, kad nesibaimina to, jog postas, į kurį yra siūlomas, dažnai įvardijamas kaip itin atsakingas ir pandemijos metu nenorimas.Lietuvoje vyks Medijų forumas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pandemijos poveikiui žiniasklaidai.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su festivalio „Vilniaus lapai“ iniciatore ir organizatore, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore, dr. Rūta Kačkute apie lapkričio 13–15 d. vyksiantį literatūros festivalį.Vanessa Springora knygoje „Abipusiu sutikimu“ aprašo savo ankstyvosios paauglystės metus, kai buvo patekusi į pedofilija kaltinamo garsaus Prancūzijos rašytojo Gabrieliaus Matzneffo įtaką. Juta Liutkevičiūtė apie knygą kalbasi su jos vertėja Greta Štikelyte ir profesoriumi, vertėju Vytautu Bikulčiumi.Laidoje – antroji pokalbio su airių kompozitore, vokaliste, menininke Jennifer Walshe. Jame toliau tęsiama diskusija apie balsą, įdomiausius balsus, taip pat pristatomas unikalus menininkės 12-os alter ego projektas „Grúpat“, galiausiai aptariant, kokia pačios Jennifer Walshe gyvenimo filosofija.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su medijų meno kūrėju Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Deimantu Narkevičiumi apie garso reikšmę jo kūriniuose, apie šiandieninius iššūkius kūrėjams ir tai, ką kūrėjas mano apie kūrinių išliekamąją reikšmę.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

LRT Aktualijų studija. Kuria kryptimi po Seimo rinkimų pasuks Lietuva?Į kairę ar į dešinę – tai svarbiausias politinis klausimas, į kurį bus atsakyta tik po antrojo Seimo rinkimų turo. Pusė Seimo jau išrinkta, sekmadienį išrinksime kitą pusę. Kuria kryptimi pasuks Lietuva? Ar valdžioje matysime naujus politikus? Ar bus lengva susitarti partijoms, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo tokios skirtingos?Laidoje diskutuoja „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas Donatas Puslys ir Lietuvos karo akademijos politologas Vytautas Isoda.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Kultūrinių publikacijų apžvalga.Koncertais Kauno menininkų namuose prasideda Laikinąją sostinę, Vilnių ir Druskininkus aplankysiantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Daugiau pasakoja kompozitorė, festivalio vadovė Juta Pranulytė. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kaip pandemijos akivaizdoje bardakas įsiveržė į baletą. Rokiškis šiuolaikinio meno gerbėjus vėl kvies į kasmetinį tarptautinį festivalį „START|AS“. Organizatoriai šiemet kviečia publiką atviriau žvelgti į meną ir žengti iš komforto zonos. „Rožinis arklys?! O kodėl ne?“, – sako jie. Pokalbis su vienu festivalio organizatorių, šokėju Pauliumi Prieveliu. Lietuvos kino teatrus pasieks naujausias Romo Zabarausko filmas „Advokatas“. Pokalbis su režisieriumi apie dvigubą diskriminaciją patiriančius LGBT pabėgėlius, ribą tarp meno ir politikavimo bei savo gyvenimo atspindžius filmuose. Kokia muzika skambės šią savaitę „Klasikos koncertų salėse“ apžvelgia muzikologė Rasa Murauskaitė. Ved. Austėja Kuskienė

Stovyklos ir praktikos, į kurias renkamasi... patylėti. Kaip kasdienybę keičia trumpalaikė tylėjimo ir asketiško gyvenimo praktika domisi Ieva Krunglevičiūtė. Balta-raudona-balta vėliava tapo protestų Baltarusijoje simboliu. Jos kūrėjui Klaudijui Duš-Dušauskui atminimo lentą kabinti galima ne tik Baltarusijoje, bet ir Kaune. Pasakoja Kotryna Lingienė. Kėdainiuose beveik 20 metų veikia Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija. Jaunystėje emigravusi į JAV, tekstilininkė, tapytoja ir grafikė visus savo kūrinius padovanojo miestui, kuriame negimė, bet laikė gimtine. Vitos Ličytės reportažas. Režisierius Rimas Tuminas sako, kad teatre ieškome priešų, o ne žmogaus, dėl to Lietuvos teatras ir vaikščioja klystkeliais. Indrės Kaminckaitės pokalbis su 30-metį mininčio Vilniaus mažojo teatro įkūrėju. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kaip pandemijos akivaizdoje bardakas įsiveržė į baletą. Pasaulyje: nauji atradimai apie Ispanijos viduramžių moteris, sprogimo Beirute įtaka Libano kultūrai ir apie Jaku genties Kenijoje kalbos išnykimą. Muzikos kūrėja ir atlikėja Alina Orlova išgarsėjo dar paauglystėje, o šiandien gyvena ramiau – viskam turi laiko, neskuba ir neapkrauna savęs didelėmis ambicijomis. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šiame epizode kviečiame išgirsti pokalbį su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Jame aptariame įvykius Baltarusijoje ir reakcijas į juos Lietuvoje. Šnekame apie protesto ir režimo pasirinktus kalbėjimo būdus, omon pareigūnų silpnybę ir protestuotojų stiprybes. Svarstome, kokiu statusu reikėtų kreiptis į Svetlaną Cichanovskajos šiandien – pasitraukusi opozicijos lyderė ar išrinktoji prezidentė? Su G.Mažeikiu lietuviškai kalbasi Nyla Ru redaktorė Ina Šilina. Interviu gyvai transliuotas Instagrame rugpjūčio 13 d., tačiau juo dalinamės ir tinklalaidžių platformose.  „Svarbiausia leisti žmonėms kalbėti. Jie gali pasisakyti už Maskvą. Jie gali pasisakyti už ar prieš Lukašenką. Svarbu suteikti balsą, kad žmonės būtų nuolat medijazuojami. Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą. Kodėl Cichanauskajos štabu pasitikima? Todėl, kad jie suteikė balsus kitiems. Leiskite visiems kalbėti. Tegul išsišneka. Taip pat reikia pripažinti, kad rusakalbiai yra dalis, kurių nuomonę reikia gerbti. Negalima sakyti, kad jie yra penkta kolona. Cichanauskajos atvejis parodė, kad reikia bendradarbiauti priešingoms nuomonėms”, – įžvalgomis ir apie tolimesnius žingsnius pasidalino G. Mažeikis.

Kultūros naujienų apžvalga. Pasaulio įvykiai: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Nuo liepos 11-osios Klaipėdos Baroti galerijoje eksponuojama Antano Gudaičio paroda „Siela kaip paukštis“.KTU studentai kuria specialią, dirbtinio intelekto sprendimais grįstą programėlę, kuri nufotografuotas natas paverčia į populiarų gitarinės muzikos užrašymo būdą.Darbą pradėjo atnaujinta Medijų taryba. Kultūros ministerijos Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Pokalbis su tarybos pirmininku VU doc. Andriumi Šuminu ir tarybos pirmininko pavaduotoja, viešosios įstaigos „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ direktore Neringa Jurčiukonyte.„Brexitas“ skaudžiai kirs studentams – po metų studijos Jungtinės Karalystės universitetuose kainuos gerokai brangiau. Nelieka ir lengvatinių paskolų. Ką tai reiškia studentams iš Lietuvos? Mindaugo Jackevičiaus pokalbis su premjero patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais Une Kaunaite, viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktore Žaneta Savickiene ir edukacinių bendrovių savininku bei karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūrinių publikacijų apžvalga.Apie vasaros naujieną – atradimų kupinas ekskursijas pasakoja Kretingos Turizmo informacijos centro vadybininkė Valdonė Žiobakienė. Šiemet Kanų kino festivalio rengėjai priėmė nelengvą sprendimą nukelti kino šventę, tačiau pristato šią savaitę vykstančią svarbiausią pasaulio kino mugę „Marche du Film Online“ internete. Pasakojimas apie vieną mugėje pristatomų filmų – Jurgio Matulevičiaus „Izaoką“. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras jaunimui apie koroną, seksą ir Darviną.Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius bei asmeninius saitus su Lietuva – pokalbis su buvusiu Lenkijos prezidentu Bronislavu Komarovskiu. Vienu nuostabiausių meno kritikos atvejų kritikė Danutė Gambickaitė laiko meno rašymą, anglų kalboje žinomą kaip art writing. Dėl savo neapibrėžtumo ir laisvos formos tokie tekstai dažnai primena grožinę, o ne akademinę literatūrą ir yra priskiriami menotyros mokslo paribiams. Kaip toks meno kritikos būdas gali sudominti menu nesidomintį skaitytoją? Pokalbis su meno kritike, galerijos „Atletika“ kuratore ir knygos „Choreografija: meno rašymas šiuolaikinėje dailės kritikoje“ sudarytoja Danute Gambickaite. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius atrodo itin nedidelis, bet ten slepiasi tiek garsų, kad visų iki muziejaus darbo pabaigos tikrai nespėtumėte perklausyti. Trumpą ekskursiją po mūsų muzikos istoriją surengė skyriaus vedėja Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė.Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje. Ved. Austėja Kuskienė.

Lekėčiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Inkilų šventėje lankosi ir apie būsimus renginius klausinėja Kotryna Lingienė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje atsiskleidžia moterų portretai.Festivalyje „Bang On A Can Marathon“ įvyko kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Abisalė“ premjera. Apie kūrybą karantine, meditaciją ir giliausias vandenyno vietas klausinėja Vita Ličytė.Norint patekti į uždarą Klaipėdos uosto teritoriją reikalingas leidimas. Dalis miestiečių nėra matę nei masyvių uosto erdvių, nei... autentiškos freskos, likusios ant vieno iš pastatų. Apie ją nedaug žino ir freskų kūrėjai bei tyrinėtojai. Paslaptingu kūriniu domisi Adomas Zubė. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras jaunimui apie koroną, seksą ir Darviną.Pasaulyje: Lenkijoje prezidentui ir valdančiajai partijai tęsiant homofobinę retoriką, LGBT temomis kuriantys menininkai jaučiasi persekiojami. Estų ir latvių kuratoriai paruošė parodą apie pamirštas, bet savu laiku visuomenėje žinomas latvių ir estų fotografes. Grafikė Eglė Tamulytė Šaltmira apkeliavo pasaulį, išbandė eilę dvasinių praktikų, priklausė satanistų bendruomenei, išmargino kūną simbolinėmis tatuiruotėmis, provokavo savo kūryba ir ant Lietuvos herbo užkėlė Vytę. Grįžusi iš Berlyno, šiandien Šaltmira jau metus gyvena gimtajame Griškabūdyje, apleistame pastate kuria meno erdvę, atsižadėjo praeities ideologijų ir rado ramybę krikščionybėje. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prasideda virtualus Europos kultūros forumas. Medijų raštingumo projektas „Dideli maži ekranai“. LNDT organizuoja nuotolines pamokas. Ved. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Tjaša Dorelay vedno pozitivna, njen smeh in veselja pa sta nalezljiva. Maja Tratnik, jo je poklicala z namenom - da nam zaupa kakšen je njen pogled na trenutno situacijo in kaj naj naredimo v času te panike, strahu in negotovosti.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Pandemija ir karantinas kultūros organizacijas verčia skaičiuoti nuostolius ir galvoti apie išgyvenimą pasibaigus krizei. Galerija „Meno parkas“ kviečia apžiūrėti parodas, įskaitant ir tas, kurios eksponuojamos Diuseldorfe, Vokietijoje, ir Londone, Didžiojoje Britanijoje.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kodėl Eurovizijos atšaukti neįmanoma. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia bendrauti virtualiai ir tvirtina: „muzika gydo“. Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė Daiva Jankauskaitė šią savaitę koordinavo pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį hakatoną. Pasakoja Kotryna Lingienė.„Visos mano knygos – išpažintis. Rašau apie pasaulį, sutiktus žmones, saulėlydžius, save“, – yra sakiusi rašytoja eseistė, aktorė Doloresa Kazragytė. Pokalbis apie jos dešimtąją knygą „Kur skrendi, vienišas paukšti“ („Tyto alba“).Ved. Laima Ragėnienė.

Johanui Sebastianui Bachui – 335.Živilė Diawara skaičiuoja, kokius nuostolius dėl koronaviruso pandemijos ir Lietuvoje įvesto karantino patirs kolegos iš šalies kūrybinių ir kultūrinių industrijų.Menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė muzikos pagalba atveria Van Gogo asmenybę ir tapybos pasaulį.Komikas Paulius Ambrazevičius sako, kad pasaulinė pandemija ir karantinas – gera vieta ir laikas juokauti.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kodėl Eurovizijos atšaukti neįmanoma.Pasaulio kultūros įstaigos siūlo vartotojams kultūros lobyną pasiekti iš namų, bet tuo pačiu metu sprendžia ir didėjančios interneto apkrovos problemą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šta je dobar sadržaj, kako ga plasirati u medijima poput radija, podkasta i televizije, kakva je situacija u Srbiji kada je reč o podcastima neke su od tema koijma se bave u ovoj 54. epizodi Pojačalo podcasta Ivan Minić i gost Uroš Bogdanović. Da li ljudi više voli da kritikuju ili da hvale, zašto uspeh ne može da dođe preko noći, šta sve mora da prođe jedan radijski voditelj da bi mogao da kaže da je u potpunosti spreman, kao i to da li iskustvo mora da se stekne na sopstvenoj koži. Saznaćete i koliko treba da traje sadržaj neke emisije i da li je to trajanje direktno uslovljeno njegovim kvalitetom. Uroš će vas provesti kroz sopstveno dugogodišnje iskustvo i dati zanimljive odgovore na podjednako zanimljiva pitanja. Teme u podkastu: - Prvi kontakt sa radijom - Razvijanje radijske industrije u Srbiji - Korišćenje radija u marketinške svrhe - Učenje o radiju - Promovisanje sadržaja Pročitajte transkript ove epizode: http://bit.ly/2TPEVfd Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

On je CEO Netokracije. Konstruktivno kritičkog medija iz IT zajednice.

Šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ pristatė antrąjį tiriamąjį darbą – Aistės Kriukelytės ir Rasos Birietės „Žmogus. Impulsas. Judesys“. Čia nagrinėjamas šokis, gimstantis atlikėjui reaguojant į jį stebinčiojo kūną. Pokalbis su menininkėmis.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie JAV prezidento grasinimus sunaikinti kultūros paveldo objektus Irane.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kokie lietuvių rašytojų darbai pasieks užsienio skaitytojus ir kas domina užsienio leidyklas? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programos vadove Vakare Leonavičiene. Netrukus prasidėsiančiame Vilniaus tarptautiniame trumpametražių filmų festivalio Nacionalinėje konkursinėje programoje pristatomas jaunosios kartos režisieriaus Vytauto Oškinio dokumentinis darbas „Komisija“. Filme režisierius stebi vieną iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos susirinkimų. Apie pasirinktą temą, trumpametražių filmų kūrimo virtuvę bei kūrybą – pokalbis su V. Oškiniu.Apie klimato krizę galvojantis muzikantas Giedrius Širka jau nebetiki labdaringais koncertais. Kokie menininkų veiksmai iš tiesų turi įtakos auginant visuomenės ekologinį sąmoningumą?Ved. Austėja Kuskienė.

Apie klimato krizę galvojantis muzikantas Giedrius Širka jau nebetiki labdaringais koncertais. Kokie menininkų veiksmai iš tiesų turi įtakos auginant visuomenės ekologinį sąmoningumą? Giedrės Kazlauskaitės poezijos knyga „Gintaro kambarys“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Gatvės menininkų apipavidalinti senieji Kauno troleibusai paliko gatves. Koks tokių meno kūrinių likimas? Svarbiausi įvykiai pasaulyje: deganti Australija bei JAV ir Irano konfliktas.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie JAV prezidento grasinimus sunaikinti kultūros paveldo objektus Irane. Džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas Lietuvos dailės muziejui dovanoja asmeninę meno kolekciją. Joje – nekonformistinis Sovietų Sąjungos menas.Sostinės „Kablio“ pastato paskirtį ruošiamasi keisti iš kultūrinės į administracinę. Apie „Kablio“ reikšmę alternatyvios kultūros gerbėjams pasakoja apžvalgininkas Domininkas Kunčinas, o plačiau miesto naktinę ekonomiką nagrinėja Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Mark Adam Harold.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Į Nacionalinę dailės galeriją sugrįžo atsinaujinusi aklųjų ir silpnaregių bendruomenei skirta taktilinė paroda „BLIND DATE“. Pokalbis su parodos kuratoriais Matu Drukteiniu ir Agne Matulevičiūte apie vizualiojo meno pritaikymą regos negalią turintiems žmonėms.Kultūros temų spaudoje apžvalga. Apie Kauno virsmą iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę pasakoja „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie rekordiškai trumpą režisieriaus Davido Lyncho kalbą, atsiimant garbės „Oskarą“. LRT televizijos premjera – filosofo Kristupo Saboliaus ir reklamų kūrėjo Tomo Ramanausko laida „Kūrybingumo mokykla“. Kaip mus įgalina kūrybingumas, kurį projekto autoriai vadina ateities mąstymo būdu? Kaip kūrybingumo mokyti, išvengiant banalybių? Pokalbis su Kristupu Saboliumi. Vašingtono nacionalinėje meno galerijoje pristatoma „Absurdistano“ filmų programa, kurioje rodomas lietuvių filmas „Marš, marš, tra-ta-ta“ (rež. Raimundas Vabalas).„Klasikos enciklopedija“ – apie Atakamos dykumą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prasidėjo Europos šalių kino forumas Scanorama, kuriame numatytos ir Lietuvos kūrėjų premjeros. Kodėl užsienio kino kompanijos atvyksta filmuoti į Lietuvą. Pokalbis su Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininku Kęstučiu Drazdausku. Kas šiandien perka meno kūrinius? Kodėl Naujoji Klaipėdos galerija įsikūrė verslo centre? Pasakoja galerijos vadovė Violeta Jusionienė.Užsienio kultūros apžvalgoje prisiminsime Berlyno sienos griūtį: po geležine uždanga Rytų ir centrinėje Europoje kurti filmai šiandien rodomi vakaruose; po sienos griūties vis dar stipriai skiriasi nuomonės - kiek dėmesio turėtų būti skiriama Rytų Vokietijos menininkams; metinių proga restauruotas kūrinys kuria dialogą, apie meno vertę ir istorijos liudijimą. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras.Kokią alternatyvą visoms Vilniaus knygų mugėms sugalvojo Kaunas? Apie pirmąją meno leidinių mugę Kaune pasakoja viena iš jos sumanytojų Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė.Prisimename prieš 25 metus režisieriaus Rimo Tumino pastatytą legendinį spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apie spektaklį kalba aktoriai Gediminas Girdvainis, Larisa Kalpokaitė, Sigitas Račkys, mecenatas Daumantas Todesas ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Praėjusią savaitė paaiškėjo Nacionalinės koncertų salės, „Tautos namų„ architektūrinio konkurso nugalėtojas. Aptarsime laimėjusį projektą.Šią vasarą Kultūros ministerija pirmą kartą parengė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija teigia, kad į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Ji ir kitos 11 asociacijų pasirašė raštą, kuriame dėsto, kad su įstatymo projektu nesutinka. Laidoje — asociacijos pirmininkė Živile Diawara ir valdybos narys Vygintas Gasparavičius.Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad Lietuvos paštas parduos 1893 metais statytą ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktą Klaipėdos centrinio pašto pastatą, imta svarstyti, kas bus su jo bokšte įsikūrusi karilionu. Iš Klaipėdos pasakoja Česlovas Burba.Antradienį Lukiškių aikštėje pastatytas Laisvės kalvos maketas – tai 2017 metais konkursą laimėjusio skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas. Kaip jaučiasi skulptorius, kurio idėjos dvejus metus realizuoti neleidžia nesibaigiantys teismo procesai, o prie pastatyto maketo būriuojasi protestuotojai? Apie tai su Andriumi Labašausku kalba Rita Giniūtė.Lietuvos Humanitarinių mokslų Raudonoji knyga -- taip vadinasi studija apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje. Su knygos autoriais dr. Nerija Putinaite ir dr. Vytautu Ališausku kalbėjosi Birutė Rutkauskaitė.Po Antrojo Pasaulinio karo žydų muzikos tradicija klezmer praktiškai išnyko. Etnomuzikologas Darius Bagdonavičius tyrinėja tai, kaip skambėjo Lietuvos žydų vakarėliai prieš karą. Ir kartu su grupe „Rakija Klezmer Orkestar“ bando atkurti lietuviško klezmer skambesį.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie MO muziejaus tvorą.Vitos Ličytės parengta pasaulio kultūros apžvalga.Birutė Letukaitė — tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro AURA įkūrėja ir vadovė, stebuklingomis aplinkybėmis sovietmečiu uždraustą modernųjį šokį atradusi kaunietė studijoje pasidalino ir istoriniais festivalio epizodais, ir šios scenos menų tendencijomis. Su ja kalbėjosi Kotryna Lingienė.Ved. Adomas Zubė.

Apie kino festivalį „Baltijos banga“ pasakoja jo direktorė Ieva Norvilienė ir programos sudarytoja Rasa Paukštytė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras „Ramūnas Karbauskis ir moterys“. Šiemet 110 metų sukanka Argentinos draugijai „Nemunas“, seniausiai lietuvių bendruomenei Pietų Amerikoje. Kuo ypatinga ši draugija, pasakoja ten praktiką atlikusi LRT žurnalistė Inesa Rinkevičiūtė. Knyga „Contemporary Lithuanian Theatre: Names and Performances“ pasakoja šiuolaikinio Lietuvos teatro istoriją ir jo dabartį. Besibaigiant vasarai ir artėjant rudeniui, kuomet atgimsta šalies teatrų gyvenimas, pokalbis su studijos viešniomis – sudarytoja, teatrologe Ramune Balevičiūte ir viena iš tekstų autorių, teatrologe Goda Dapšyte – apie šiuolaikinio Lietuvos teatro tendencijas ir lūkesčius naujam sezonui.„Klasikos enciklopedija“ – apie Platoną.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prisimename prof. Leonidą Donskį – 2015 m. įrašytas filosofo komentaras apie didžiąsias visuomenės vertybes.Pasikeitus tvarkai, stojant į meninę specialybę, nebepakanka puikiai groti, dainuot, šokti ar vaidinti. Kylančiu akademinių rezultatų slenksčiu domisi Adomas Zubė.Vilniuje K. Škirpos alėjos nebėra. O ar liks K. Škirpos gatvė Kaune? Su istoriku Simonu Jazavita kalbasi Kotryna Lingienė.Apie naują vaidybinį filmą „Čia buvo Saša“ su režisieriumi Ernestu Jankausku bei prodiusere ir aktore Gabija Siurbyte kalbasi Indrė Kaminskaitė.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras „Ramūnas Karbauskis ir moterys“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie restorano „McDonald`s“ kovą su Koliziejumi Romoje ir gausiai statomus – bet tuščius – muziejus Kinijoje.Rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė pristato pirmąją istorinio romano „Petro imperatorė“ dalį.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Po dvidešimt penkerių metų į kino teatrus sugrįžo atnaujinta animacinio filmo „Liūtas Karalius“ versija. Kokia šio filmo ir jo garso takelio reikšmė, domėjosi Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros publikacijų apžvalga. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kaip priimti svečius prezidentūroje ir ne tik. Pradėjus vis atviriau kalbėti apie šiemet neįvyksiančius Nacionalinius kino apdovanojimus, kino kūrėjai pabrėžia, kad, pristačius kino kritikų jau pastebėtus darbus, apdovanojimų atidėjimas metams jiems būtų apmauduspraradimas. Tokioms nuotaikoms vyraujant pabandykime apžvelgti, kas būtų buvęs įvertintas už savo darbą ir kas visgi tapo kino metų nusivylimu. Savus lietuviško kinometų favoritus atskleis režisierė Eglė Vertelytė, kino kritikė Mantė Valiūnaitėir filosofas Nerijus Milerius. Ved. Austėja Kuskienė.

Indrė Kaminckaitė bendrauja su Pietų Korėjos teatro režisieriumi Byung Wook Yang ir dramaturgu Jeady Kim.Austėjos Kuskienės pasakojimas apie Lukiškių kalėjimo komplekso ateities vizijas. Paskutinieji Thomo Manno festivalio atgarsiai – apie parodą „Gyventi smarkiai“ Nidos meno kolonijoje pasakoja Adomas Zubė. Apie taikų Šančių bendruomenės protestą – fotografijų parodą „Nemuno kelias“ – pasakoja Kotryna Lingienė.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kaip priimti svečius prezidentūroje ir ne tik.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: Japonijos užsienio reikalų ministras padėkos raštu įvertino japonologo dr. Aurelijaus Zyko pastangas puoselėjant su japonų kalba ir kultūra susijusias iniciatyvas ir skatinant šalių bendradarbiavimą. Su buvusiu VDU Azijos studijų centro vadovu aptarsime, kaip aktualiausias šiandienos Lietuvos problemas spręstų (ir sprendžia) rytiečiai. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Su knygos bendraautore Andra Lukošiene pasklaidysime pirmąją lietuvių autorių džiazo istoriją vaikams „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?!“.Kultūra spaudos puslapiuose.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie gatvės politikos dienas.Apie „st.One“ projektą ir pirmą kartą Lietuvoje rodomą 33 valandų trukmės performansą pokalbis su projekto vadove Inga Stankaityte ir performanso idėjos autore ir atlikėja iš Olandijos Goda Žukauskaite. Klsikos enciklopedija apie Kinijos išminčių, mąstytoją Konfucijų. Kultūros renginiai. Ved. Laima Ragėnienė.

Dešimtmetis Kasparas Jasas sostinės galerijoje ARgenTum kviečia į pirmąją parodą „Ateinu linijomis“. Nacionalinė Meksikos fonoteka tikina radusi radijo laidos įrašą, kuriame skamba iki šiol niekur negirdėtas menininkės Fridos Kahlo balsas. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Kauno regioniniame valstybės archyve veikia paroda „Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė - nuo dvaro iki miesto”. Pasakoja Kotryna Lingienė.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie gatvės politikos dienas. Adomas Zubė apie Klaipėdos lėlių teatro premjerą – spektaklį vaikams „Namai“.Robertas Narkus įkūrė menininkų dienos centrą „Autarkia“, kuravo eksperimentinės stovyklos „eeKūlgrinda“ veiklą, įsteigė Vilniaus Patafizikos institutą, sumąstė projektą „Vizionerius.lt“, rengė parodas ir dalyvavo rezidencijose skirtinguose Europos miestuose. Su Robertu kalbamės apie kerštą ir kompromisą, pinigus ir planavimą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Garsi filosofė politologė Hannah Arendt dar praėjusio amžiaus viduryje prabilo apie autoriteto krizę. Tačiau pasak Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovo Donato Puslio, autoriteto samprata šiandien yra labai klaidingai suvokiama, o sukilti reikia ne prieš patį autoritetą, bet melagingas jo formas. Ar šiandien tebeieškome autoritetų ir apskritai tikime jų egzistavimu? Apie autoriteto reikšmę anuomet ir šiais laikais, vyresniosios ir jaunosios kartos požiūrį į jį - pokalbis su Donatu Pusliu. Ved. Indrė Kaminckaitė.

VDA Klaipėdos fakultetas mini Bauhauzo mokyklos 100-metį. Kokios išlikusių Klaipėdos Bauhauzo stiliaus pastatų istorijos ir kaip Bauhauzo idėjos paveikė pasaulį? Pokalbis su VDA Šiuolaikinio meno ir Medijų studijų programos vadove Rūta Jakštoniene. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.440-ąjį gimtadienį švenčiančio Vilniaus universiteto profesorius, matematikas Rimas Norvaiša komentare svarsto apie pasaulį be universitetų. Tarptautiniame BLON animacijos ir videožaidimų festivalyje pirmą kartą buvo įteiktas Lietuvos animacijos kūrėjo apdovanojimas. Juo įvertinta animacijos režisierė ir dailininkė Skirmanta Jakaitė už filmo „Žonglierius“ tarptautinius pasiekimus. Apie animacijos kūrimą, „Žonglieriuje“ gvildenamą temą ir bendrai animaciją Lietuvoje – S. Jakaitė ir prodiuserė Agnė Adomėnė. Ved. Austėja Kuskienė.

Holokaustą išgyvenusi literatūros profesorė, vakariečių požiūrį į islamą keisti siekianti musulmonė, paauglys romas, anoniminių alkoholikų bendruomenei priklausanti moteris, iš psichiatrinės ligoninės pabėgęs poetas – visi jie tapo naujos kartos lietuvišką žurnalistiką kuriančių medijų profesionalų komandos „Nanook“ pokalbių partneriais. Medijų agentūra „Nanook“ buvo įkurta 2014 m. šiuolaikinės žurnalistikos atstovų Bertos Tilmantaitės ir Artūro Morozovo. Patyrę fotožurnalistai, multimedijų kūrėjai, dokumentinių pasakojimų profesionalai kuria ir šioje internetinėje platformoje skelbia įvairius projektus, pasakojimus, diskusijas apie mus supantį pasaulį, apie skaudžiausias žmogui kylančias problemas. Šiems nepriklausomiems kūrėjams yra svarbios socialinės temos, neapykantos, radikalizmo, skurdo ar žmogaus teisių klausimai, jiems svarbūs tarptautiniai žurnalistikos etikos standartai. „Nanook“ tikslas – mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms ir stereotipams, kviesti diskutuoti, įkvėpti procesui. 2017-ųjų rugsėjį „Nanook“ komanda pradėjo kurti NYLA – pirmąją profesionalią tinklalaidę (podkastą) Lietuvoje. Kas savaitę su neeiliniais pašnekovais diskutuoja vedėjas ir prodiuseris Karolis Vyšniauskas. Šiuo metu Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje veikia paroda „Sutikti. NYLA portretai“.Apie naują nepriklausomą, socialiai jautrią ir atsakingą žurnalistiką – tiesioginis pokalbis laidoje su „Nanook“ kūrėjais Berta Tilmantaite, Artūru Morozovu ir Karoliu Vyšniausku. Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Turėtume vaikus mokyti medijų raštingumo jau pradinėje mokykloje“, – lapkritį paskelbė žurnalas „Scientific American“. Norint išlaikyti šaltą protą „netikrų naujienų“ laiku, medijų raštingumas yra gyvybiškas įgūdis. Bet kaip jo išmokti? „Nanook“ žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas aplankė 22 Lietuvos mokyklas, kad supažindintų moksleivius su medijų raštingumo principais ir mokytųsi iš pačių mokinių. NYLA studijoje jie pasidalino kelionės rezultatais. Moksleivių perspektyvą į diskusiją atnešė Urtė Žukauskaitė, nacionalinės debatų akademijos finalistė. Visi kartu bandėme suprasti, kokią žiniasklaidą jauni žmonės vartoja ir kaip Lietuvos mokyklose išugdyti kritiškesnį žvilgsnį į ją? Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Antrasis „Gallery Weekend“ renginys Kaune.Kultūros savaitraščių apžvalga.Estijos kinas.Medijų kultūros ir meno tyrinėtojas ir eksperimentinio fotografijų meno kūrėjas dr. Remigijus Venckus.„Klasikos enciklopedija“ – apie Harvį Milką.