Podcasts about medij

Penktadienį tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose net dvi bitės atsidūrė LRT KLASIKOS kūrėjų rankose – programų redaktorei Agne Daniulei ir vyriausiajai redaktorei Monikai Bertašiūtei-Čiužienei.„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta Jakubonienė. Ji kartu su vyru Rolandu Jakuboniu Šilagalyje įkurtoje kalvėje ir puoselėja, ir tobulina amato tradicijas. Jakuboniai – vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Apie šio amato subtilybes su kalvių pora pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido knygą „Marcinkonys: Šilų dzūkų pasaulio klodai“. Knygos sudarytoja Dalia Blažulionytė.Medijų rėmimo fondas skelbs konkursą, kuriuo bus finansuojama nauja Visuomenės atsparumo programa. Ja siekiama didinti informacinį saugumą ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą. Apie naująją programą kalbame su fondo vadovu Ruslana Iržikevičiumi.„Tapymas man yra ramybės ir laisvės laikas, kurį labai vertinu“, – sako tauragiškė Reda Daniulė, pristačiusi savo pirmąją tapybos darbų parodą „Visi veidai“. Paveiksluose atsiskleidžia įvairūs veidai, emocinės būsenos ir asmenybės, kurios gali priminti ir šį bei tą iš parodos lankytojų gyvenimo. Kaip gimsta kūriniai ir ar Tauragėje yra galimybių kūrėjų debiutams domėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Kokio susidomėjimo ji sulaukė? Kalbame su antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pradedančia Gabija Čepulionytė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadove Virginija Vitkiene.Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė deklaraciją „Europa kultūrai – kultūra Europai“. Ja įsipareigojama stiprinti kultūros vaidmenį Europoje. Apie deklaraciją kalbame su Lietuvos kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražiene.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje „Prie aikštelės“ viešėjo buvęs krepšininkas, Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vadovas Laimonas Kisielius. Pokalbio metu jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kada sportininkams reikėtų pradėti ruoštis gyvenimui po profesionalios karjeros, kodėl svarbu investuoti ir laiku persiorientuoti į naują veiklą. Taip pat aptarėme, kokias galimybes ir pagalbą šiandien krepšininkams gali pasiūlyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija. Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Laimono karjeros pabaiga (0:00) Kada pradėti galvoti apie karjeros pabaigą? (04:53) Vėlyvas ruošimasis ateičiai (06:15) Psichologinis pasiruošimas (08:00) Žaidėjų „pasimetimas“ ir rebranding'as  (10:43) Pagrindinės finansinės klaidos (12:53) Investavimas ir finansinis raštingumas (17:51) Išsilavinimas vs Krepšinis (21:43) Studijų krypčių pasirinkimai (24:09) Išsilavinimo būtinybė (25:22) Karjeros kryptys (29:14) Sėkmingas persiorientavimas (31:07) Ką siūlo LPKA? (32:18) Asociacijos susikūrimas (36:30) Su kokiomis problemomis susiduria žaidėjai? (38:15) Trys patarimai krepšininkams (39:30)

Monografija Želje in protislovja. Likovno in arhitekturno razstavljanje v Sloveniji 1947–1979 predstavlja večletno raziskovalno delo in znanstvene izsledke desetih raziskovalk in raziskovalcev. Raziskave se osredotočajo na geografsko območje Slovenije, ki je bilo v obravnavanem časovnem okviru del Socialistične federativne republike Jugoslavije. Rdeča nit, ki je vodila raziskovalni projekt, zajet v tej monografiji, je dejavnost razstavljanja in oblike razstavnih postavitev, v katerih je bila predstavljena tako likovna umetnost kot arhitektura. Medij razstav se je izkazal kot zajetno področje raziskovanja in obenem nazorno presečišče razmerij med umetnostnimi, političnimi in družbenimi koncepti. Ob izidu monografije gostimo vodjo projekta dr. Beti Žerovc, sourednika monografije Vladimirja Vidmarja in dr. Niko Grabar ter Gregorja Dražila. Foto: zajem naslovnic monografije Likovno in arhitekturno razstavljanje v Sloveniji 1947–1979 (Založba Univerze v Ljubljani in Društvu Igor Zabel za kulturo in teorijo)

Laidoje „Prie aikštelės“ bendravome su sporto psichologe dr. Vilija Bičiūnaitė ir profesionaliu krepšininku, mentoriumi ir koučingo praktiku Gintautu Matuliu. Pašnekovai aptarė sporto psichologijos situaciją Lietuvoje, spaudimo kilmę, kaip jį kontroliuoti ir kas vyksta krepšininkų galvose prieš lemiamas atakas? Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Spaudimo kilmė ir kaip su juo tvarkosi G. Matulis? (0:00); Vidinis vs išorinis spaudimas: kodėl jo nereikia vengti? (6:44); Kada spaudimas žlugdo, o kada padeda? (10:10); G. Matulio susidūrimas su spaudimu rungtynių metu (13:48); Ar geriausi žaidėjai sulaukia mažiau spaudimo? (15:41); Kokia situacija su sporto psichologija Lietuvoje? (18:50); Praktiniai patarimai ir kaip greičiausiai susidraugauti su spaudimu? (25:33); Kiek yra svarbus pasiruošimas rungtynėms? (28:59); G. Matulio rutina ir kas vyksta prieš lemiamas atakas? (32:33); Olimpinės žaidynės: be spaudimo ir soc. tinklų (35:25); Ar galima spaudimą paversti geriausiu rezultatu? (39:20); Ar be spaudimo būtų geriau? (43:16); Kaip priversti spaudimą tarnauti mums? (45:06).

Ar propaganda šiandien jau laimi prieš demokratiją? Ar mes dar patys galvojame – ar jau galvojama už mus? Gyvename laikais, kai informacija pasiekia per sekundę, bet ar ji visada tiesa? O gal tai tik gerai supakuota įtaka? Apie tai FM99 studijoje kalbėjo svečiai: „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Liukaitė-Narauskienė,Seimo narė Daiva Ulbinaitė ir Vilniaus universiteto filosofas, Medijų tarybos pirmininkas dr. Laurynu Peluričius.

Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje atidaroma tapytojo ir video menininko Sauliaus Paliuko darbų paroda „Perspektyvos. Fragmentuoti pasauliai“.Kokias pavardes vis dažniau renkasi susituokusios moterys? Kokias pavardžių formas tėvai suteikia gimusioms mergaitėms?Už daugiabalsės praeities ženklų, kultūrinių kontekstų ir intelektinių įžvalgų sąsajas bei subtilią jų žodinę raišką Mindaugo Kvietkausko eilėraščių rinkinyjs „Gruntiniai vandenys" pateko į „Metų knygos rinkimų“ poezijos knygų penketuką.Viešoje erdvėje kilo pasipiktinimas Medijų rėmimo fondo ekspertų, vertinančių paraiškas finansavimui gauti, atranka ir pasirinkimu. Kas lemia Medijų rėmimo fondo paraiškas vertinančių ekspertų pasirinkimą?Lietuvoje vyks Andrew Lloydo Webberio miuziklo „Operos fantomas“ turas.Pasvalyje prasideda VI-asis Nacionalinis Lietuvos akordeonistų konkursas.Ved. Marius Eidukonis

Prieš keturiolika metų ėmiau pirmąjį „Kamanių šilelio“ interviu. Šią žiemą susitinku su dueto nariais Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku kai jie ruošiasi savo pirmajam koncertui arenoje. Jų istorija įkūnija Lietuvos alternatyvios muzikos kelią – nuo „neformato“ iki momento, kai tavo dainų žodžius klausytojai tatuiruojasi ant kūnų. Karolio Vyšniausko interviu, Bertos Tilmantės fotografijos Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/kamaniu-silelis Epizodas yra NARA publikacijų ciklo apie lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?Kokią knygos istoriją sužino su senosiomis knygomis dirbantys restauratoriai?Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Filmų gamyba praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Tęsiasi ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka sugalvojo suteikti knygoms pasus. Ką apie knygą pasakos jos pasas?Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad rasti papildomi pusė milijonų eurų Medijų rėmimo fondui, o pats fondas ruošiasi naujam ekspertų konkursui.Ved. Marius Eidukonis

Vilnietės Barboros Matuzaitės dainos yra įkvėptos kelionių ir 70-ųjų folk muzikos – tuo pat metu išlikdamos autentiškos jos tvirtam autoriniam balsui. Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“. Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena  Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud

Pakruojo ir Joniškio rajono gyventojai lengviau atsikvėpė, žinoję, kad nedidelis tiltas Petrašiūnuose per Mūšos upę nebus uždaromas ir toliau bus leidžiama važiuoti bent viena juosta. Jei šis tiltas būtų uždarytas, tūkstančiams žmonių, norintiems pasiekti Pakruojį ar dalį kitų miestų, tektų važiuoti keliasdešimties kilometrų lanką. Kiek tokių prastos būklės tiltų yra Lietuvoje ir kada jie bus sutvarkyti?Aktualus klausimas. Nuo šių metų pradžios į Lietuvos banką grįžo 30 milijonų vieno ir dviejų euro cento monetų. Kaip sekasi Lietuvos bankui grąžinti vieno ir dviejų euro centų monetas?Medijų ir dezinformacijos ekspertės iš Sakartvelo Natos Dzvelishvili teigimu reikia suprasti, kodėl valdžia deda tiek pastangų kovoti su nepriklausomą žiniasklaida. Nepasipriešinus galima prarasti ir šalies nepriklausomybę.Artėjant Kalėdoms startavo akcija „Kalėdų šviesos dovana Ukrainos kariams ir vaikams“, kurią nuo pat karo Ukrainoje pradžios organizuoja Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas.

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių. Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“. NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo. Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute ir NARA YouTube) Interviu su dainininke ir dainų autore Liuce (Liucija Vaicenavičiūtė), pavasario pabaigoje išleidusia debiutinį albumą „Šviesi naktis“. Pamatykite interviu: https://youtu.be/aBAGeK95qjw?feature=shared Epizodo publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/liuce-interviu Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute) Shoegaze – sapninga, svajinga, euforiška roko muzikos kryptis – negalėjo ateiti į Lietuvą tada, kai susiformavo vėlyvaisiais 80-aisiais Jungtinėje Karalystėje. Bet šį skambesį pamilo naujos Lietuvos grupės šiandien. Jūsų įsijungtą „Naujos scenos“ tinklalaidės epizodą skiriame joms. Per dabartinį Lietuvos shoegaze scenos žemėlapį veda Vilniaus grupės kellyviewcontrol gitaristė, dainininkė ir dainų autorė Ieva Urbonaitė. Epizode išgirsime vietos grupes Varža, Amber Street ir solo kūrėją Dykra. Visi šie nauji lietuviškos muzikos vardai į savo kūrinius įtraukia shoegaze muzikos elementus – šaižias gitaras, į antrą planą pasitraukusius vokalus, eksperimentinį pedalų naudojimą. To rezultatas – romantiška, katarsiška, švelniai letargiška muzika, žyminti kultūrinį pokytį scenoje. Epizodo autorė ir garso režisierė: Ieva Urbonaitė Redaktorius ir teksto autorius: Karolis Vyšniauskas Fotografas: Denis Vėjas Vizualizacijos autorius: Myles Kramer Garso redaktorė: Kata Bitowt Epizodo vizualizacija: https://youtu.be/O4yAbzkhSSg  Epizodo aprašas NARA.lt: https://nara.lt/lt/articles-lt/shoegaze-lietuvoje-ieva-kellyviewcontrol  Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Kako izgraditi i razvijati uspešan digitalni medij u izazovnom i okruženju koje se konstantno menja? U ovoj epizodi razgovaramo sa Jasminom Koprivicom, ekspertom za digitalne medije koja je kroz svoju karijeru podizala i vodila neke od najvećih online portala u Srbiji. Jasmina će podeliti uvide o ključnim tačkama za izgradnju i skaliranje digitalnih medija, važnosti jasne digitalne strategije, kao i načine za monetizaciju sadržaja. Takođe, govorimo o tome kako obnoviti poverenje publike u medije, izazovom sa kojim se danas svakodnevno suočavamo, kao i o izazovima vođenja digitalnih timova i redakcija. Ova epizoda je prava prilika za sve koji žele da razumeju šta je potrebno da bi digitalni mediji opstali, rasli i ostali relevantni u digitalnom svetu. Jasmina Koprivica, Digital Media Expert- https://www.linkedin.com/in/jasminakoprivica/ O čemu smo pričali: - Uvod i predstavljanje - Jasminin profesionalni put - Ključne tačke izgradnje i skaliranja velikih medija - Pad poverenja u medije - Šta sve mora da bude deo digitalne igre: digitalna strategija - Monetizacija digitalnih medija - Izazovi vođenja digitalnih timova - AI u redakcijama i marketingu – praksa, ne teorija - Lični razvoj i upliv u preduzetničke vode Pratite Digitalk podkast za više tema iz digitalnog marketinga, advertajzinga i karijere u kreativnoj industriji: LN: https://www.linkedin.com/company/digitalkrs FB: https://www.facebook.com/Digitalk.rs IG: https://www.instagram.com/digitalk.rs/ Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu - https://www.digitalk.rs Prijavite se na naš YouTube kanal: https://bit.ly/3uWtLES Veliku zahvalnost dugujemo kompanijama koje su prepoznale kvalitet onoga što radimo i odlučile da nas podrže i daju nam vetar u leđa: Partneri podkasta: - Raiffeisen banka - https://www.raiffeisenbank.rs/ Digitalne usluge Raiffeisen banke koje preporučujemo za mala i srednja preduzeća: https://bit.ly/44UH6lS - Kompanija NIS - https://www.nis.rs/ - Ananas - https://ananas.rs/ - kompanija Idea - https://online.idea.rs/ Prijatelj podkasta: - BiVits ACTIVA vitamini i minerali - https://bivits.com/kategorija/bivits-paketi/ Puno obaveza, stres, prekovremeni rad... zvuči poznato? E, za to imamo pravo rešenje. To su BiVits ACTIVA vitamini i minerali. Sa njima ćete lako uzeti zdravlje u svoje ruke i više od toga. Preporučujemo vam NO STRESS paket – kombinacija tri suplementa koja pomažu da se bolje naspavate, smanjite napetost i podignete energiju. Na BiVits sajtu možete pronaći kombinaciju koja je baš za vas, a uz poseban kod DIGITALK ostvarujete i 25% popusta! Uzmite zdravlje u svoje ruke – uz BiVits ACTIVA vitamine i minerale! - Izdavačka kuća Finesa - https://www.finesa.edu.rs/ U ovoj epizodi podelićemo dve knjige "Uticaj | Psihologija ubeđivanja" izdavačke kuće Finesa onima koji budu najbrži i najkreativniji sa komentarima, a možete nam slobodno pisati i na info@digitalk.rs i direktno nam uputiti komentar, sugestiju ili primedbu. Takođe, svi oni koji na Finesinom websajtu poruče knjige i unesu promo kod digitalk dobiće 10% popusta na već snižene cene izdanja na sajtu: https://www.finesa.edu.rs/

Pamatykite šį interviu video formatu NARA YouTube kanale: https://youtu.be/mPrzL3n2kqE?si=7A1sGu9s5kF0EDJY Lietuvos muzikoje vyksta svarbus virsmas: tolyn nuo prisitaikymo, artyn autentiškos kūrybinės drąsos. Jokia kita dainininkė ir dainų autorė to neįkūnija taip, kaip Monika Pundziūtė. Metų pradžioje ji atsisakė buvusio sceninio vardo, o pavasarį išleido daugiažanrį, gyvais instrumentais įrašytą, emociškai ir muzikaliai gilų albumą SOPA. Mes susitikome Monikos studijoje daina po dainos pažinti šį kūrinį ir tęsti anksčiau NARA podkaste pradėtą pokalbį – šįkart su trimis kameromis priešais mus. Interviu: Karolis Vyšniauskas Kamera: Mindaugas Drigotas Fotografijos ir dainų video klipai: Justė Urbonavičiūtė Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-sopa-video-interviu  Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, kuriomis draudžiama azartinių lošimų reklama žiniasklaidoje, kai kurios žiniasklaidos priemonės neteks dalies pajamų. Apie specialią programą, skirtą kompensuoti patirtus nuostolius ir žiniasklaidai kylančias problemas įsigaliojus pataisoms, pokalbis su kultūros viceministru Viktoru Denisenko, Medijų rėmimo fondo direktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi ir Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininke Lina Bušinskaite.Daugelio tauragiškių šventės retai įsivaizduojamos be dekoratorės Jovitos Bertulienės, dar vadinamos auksine fėja. Kaip atrodo dekoratorės darbas ir kuo skiriasi švenčių dekoravimas didmiesčiuose bei mažesniuose miesteliuose? Pasakoja Vesta Vitkutė.Istorinė lietuvių bažnyčia Jungtinėse Valstijose gali būti nugriauta. Garsaus lietuvių architekto Jono Muloko šedevru vadinamą bažnyčią Kvinso rajone, Niujorke, vietos vyskupija ruošiasi uždaryti ir parduoti, vietoje jos, ko gero, iškiltų gyvenamieji namai. Vietos bendruomenė protestuoja, tačiau daugėja abejonių, ar bažnyčią pavyks išsaugoti. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Niujorko.Šiandien Klaipėdoje vyksta Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo koncepcijos pristatymas. Kokia centrinio pašto įveiklinimo vizija pristatyta?Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Beata Juchnevič-Tamulevičienė.Ved. Donatas Šukelis

Piše Marija Švajncer, bereta Eva Longyka Marušič in Dejan Kaloper. Andrej Lutman je eden tistih slovenskih pesnikov, ki s svojim ustvarjanjem dokazujejo neizmerno in mnogovrstno izrazno moč slovenskega jezika. Njegova imaginacija nima meja: domisli se novih in novih izrazov, verze premetava sem ter tja, zahoče se mu skrajnosti. Takšno skrajnost in povezavo domnevno nezdružljivega kaže že nekoliko nenavaden naslov zbirke Obline zavesti. Obline namigujejo na čutnost, zavest je v marsičem razumska. Pesnik z novimi besedami slika kratke prizore, nekakšno zaganjanje v nove izkušnje in nenavadna doživetja. Včasih je tudi malce vulgaren, kot da bi hotel zaustaviti pretirano in razgaljeno čustvenost. Je že tako, da slovenski pesniki svojo poezijo radi zabelijo s kakšnimi kar precej nazornimi izrazi. Lutman kopiči besedne igre, presenečenja in obrate, vendar ne ostaja na površju, temveč prodira v globino. Njegove pesmi govorijo tudi o bivanjski stiski. S slikovitimi verzi nas povede v mejne položaje, ne izogiba se angažiranosti in opozoril, da je s tem svetom nekaj hudo narobe. V ludistični maniri, tu in tam tudi nekoliko nadrealistično, pesnikuje o zavrnitvi, preganjanju in negotovosti. Pesnik je ironičen, kdaj pa kdaj tudi sarkastičen. V posmehovanju je nekaj strašljivega, saj se v stihe vsilijo posiljevalec, alkoholik in socialno neprilagojen psihopat. Po Lutmanovi poeziji se sprehaja sprevrženost, toda nikakor ne gre prezreti neposredne kritičnosti: »Medij nacionalnega / dosega (v razvoju): / večumje, / enoumje, / brezumje. Poet je igriv in norčav. Parafrazira znane pesmi in jim odvzema njihovo naravnanost in sporočilnost. V zanikanju in profanosti je vendarle tudi nekaj takega, kar spominja na grenkobo, zagrenjenost in morda razočaranje, češ da je tako, kot je, lahko pa bi bilo čisto drugače. Andrej Lutman se ponorčuje iz resnih tem, tudi iz družbe omejene odgovornosti. Sebe ima za sanjavca, in to takšnega, ki bedi. Gre mu za to, da bi prekinil vsakdanji notranji samogovor, odmislil vse misli in si prizadeval, da bi zmogel uvideti. Premagati skuša štiri sovražnosti – grozo, jasnost, moč in ne nazadnje tudi starost. Ko jih bo obvladal, se mu bo odprla zadnja pot, toda po uresničitvi te možnosti, zagotavlja, se bo boril še naprej, saj večnost, kot zatrjuje, nima mej. Bojevalec zmore marsikaj: ustvarja premišljene načine spopadanja in skuša spremeniti tok svoje usode. Pod vplivom tujih življenjskih okoliščin spoznava, da upornost prinaša svobodo, medtem ko izbris samopomembnosti spodbuja kljubovalen pogum. Zmaga nad nravstvenimi sodbami poraja skromnost, o kateri meni, da ni izenačena s hlapčevstvom. Bojevalec ne pomiluje svojih slabosti in se slej ko prej nauči, da se zmore smejati tudi samemu sebi. Pri tem kar naravnost razkrije, da so njegove vrednote razpon, trdnost, skladje, osrednjost in odločnost. Avtor se dotakne zapletenega razmerja z žensko in dvomi, da v odnosu med spoloma lahko vse teče gladko. V nekaterih pesmih sam spregovori kot ženska, zapoje ji tudi hvalnico. Ženski se zahoče znanja za prostost. Vesela je in svobodna, drzna in spodbudna, oborožena in ženstvena, v trpnih razmerah gibka in hitra, pa še zvedava in posebna, kot pravi, še več, nekakšna sohkratinja in celo večhkratinja. »Ko se ženska upre, / si moški dopove: / nisem uspešen, / sem upehan, / opeharjen.« Kakorkoli že, udeleženki in udeležencu v dvojici se marsikaj primeri, toda po vsej verjetnosti je vredno vztrajati. »Prostor dočaka par. / In je znosno.« Na koncu zbirke se pesnik sprašuje o ustvarjalnem postopku in snovanju pesmi. Vznemirjajo ga jezikovna vprašanja, zamisli se nad skupinskim nastajanjem knjige. Predvideva, da je slovenščina postala prepoznavna, ko se je začela prav v slovenščini ukvarjati sama s sabo. Seveda vse skupaj sploh ni bilo preprosto, saj so pisni viri lahko celo razlog za laži. »Le prikrivanje in izkoriščanje tržno naravnanih trenutkov, ko naj bi določen zapis postal pomemben, omogoči nastanek zgodovine.« Nekatere pesmi imajo ritem in kitice, kar nekaj pa jih je oblikovanih kot poezija v prozi. Na koncu je dodana še tako imenovana predalpska naskočnica z naslovom Priskutna skuta. Njena domnevna avtorica je Regina Kralj. Mimogrede, takšen psevdonim je včasih uporabljal slovenski literarni ustvarjalec Jože Štucin. Lutmanova Regina je precej objestna, saj priznava, da rada razčlovečuje, še raje pa razčetverja. Nič čudnega, da je takšna, ko pa ji vso to razbrzdanost na uho prišepetava sam satan. Sliko na naslovnici pesniške zbirke Obline zavesti je upodobil Andrej Lutman sam. Uporabil je modro vijolično barvo in spodaj narisal obraz, ki je zazrt v letečega in nevarnega zmaja z odprtim gobcem. Vse skupaj je nekoliko skrivnostno in grozljivo, vendar po svoje tudi očarljivo, tako kot je očarljiva, slogovno mogočna in povedno razkošna poezija Andreja Lutmana, iskalca nečesa novega, drugačnega in umetniško izzivalnega; umetnika, ki si je že pridobil pomemben in prepoznaven položaj med slovenskimi pesnicami in pesniki.

Zora Stančič spada med najbolj samosvoje in prepoznavne slovenske umetnice. V Mestni galeriji Ljubljana se z razstavo Dobro, da pogledi ne puščajo odtisov, prvič predstavlja s celovitim izborom svojih grafičnih del. Poleg grafike deluje še na mnogih drugih področjih kot so oblikovanje, arhitektura in film. Njeno poslanstvo pa je tudi delo s študenti na Akademiji za likovno umetnost in oblikovanje, kjer kot izredna profesorica vodi katedro za grafiko. Foto: Urša Premik

(Prenumeruokite atskirą „Naujos Scenos“ „Spotify“ srautą: https://open.spotify.com/show/18S0udgMdp0EINjXr7uFSZ) „Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką. Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima. Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena „Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Naujosios lietuviškos dramaturgijos konkurse „Dramos teritorija“ pagrindinį prizą laimėjo Goda Simonaitytė su pjese „Šūdmala“.Medijų rėmimo fondas paskelbė kultūros žiniasklaidos ir jos projektų finansavimo rezultatus. Prie nefinansuojamų projektų vėl atsidūrė anglakalbė žiniasklaida, kultūros periodiniams leidiniams ženkliai sumažėjęs finansavimas.Savaitgalį baigėsi Tarptautinis Jono Aleksos choro dirigentų konkursas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – iliustratorė Kornelija Žalpytė.Ved. Marius Eidukonis

Kako se na internetu znajdejo mladi in kaj tam počnejo?

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šiandien Medijų rėmimo fondo atstovai susitiko aptarti anglakalbių leidinių finansavimo klausimo su Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovu. Ar rasti sprendimai?Kaip sukurti siaubingas pasakas vaikams? Pokalbis su pasakų rinkinio „Šiurpinys“ autore Rasa Lazauskaite.„Vilnius Jazz Young Power“ geriausiu kompozitoriumi ir instrumentininku tapo Dominykas Norkus.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – du stalo žaidimų entuziastai Dmitrijus Babičius ir Tadas Kastanauskas.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Namuose pas vieną tvirčiausių – ir mažiausiai pažintų – šių metų alternatyvios scenos debiutančių. „Man labai svarbu jaustis išklausytai, kaip turbūt ir visiems žmonėms. Bet jeigu manęs neklausia – aš nesakau“, – sako dainininkė, dainų autorė ir šokėja Emilija Karosaitė, mums susitikus jos namuose Vilniuje, apsuptiems instrumentų, meno kūrinių ir popieriaus raižinių. Mes turėjome ko jos paklausti ir buvome pasiruošę išklausyti. Šiame podkasto epizode pirmą kartą viešai skamba ne tik Emilijos mintys (tekstinį interviu su ja kviečiame skaityti kolegų ore.lt tinklalapyje), bet ir lig šiol nepublikuoti dainų demo įrašai, dalis kurių – tiesiai iš jos telefono balso įrašų archyvo. Šie kūriniai virto EP (mini albumu) pavadintu „Aprašykime dienas“ – jauno žmogaus dienoraščiu, kuriame kalbama apie ryžtą atvirai kalbėtis (kūrinys „Išsikalbėkime sapne“), perteklinį savęs atidavimą kitiems („Paimk iš manęs“), susitaikymą su netektimi („Tikiuosi tau ramu“). Emilija žengia į sunkias temas, bet iš jų išeina pergalingai, shoegaze gitarų fone, 90-ųjų alternatyvią muziką ir 80-ųjų siaubo filmus menančiuose vaizdo klipuose. Tai yra trečiasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Su Emilija Karosaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Montažo režisierius Adomas Zubė. Ciklą „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimų fondas.

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokius garsynus Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje aptiko menotyrininkė Agnė Narušytė?Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Kaip jis pats suvokė savo darbo prasmę? Kokia buvo Vatikano radijo svarba okupuotai Lietuvai?Kas šią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Medijų rėmimo fondas baigė paraiškų rinkimą likusiam beveik pusės milijonų eurų finansavimui.Kuo ypatingas Pintinių muziejus Anykščiuose?Klaipėdoje prasideda ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“.Kokie dviejų mėnesių Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje veiklos rezultatai?Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Jau šį pirmadienį po įvairias Vilniaus erdves pasklis 30-asis Kristupo festivalis.Ką iš tikrųjų reiškia gyventi pagal posakį „Work hard and play hard”? Kokias visuomenės kultūrines vertybes jis atspindi?Medijų rėmimo fondas skelbia papildomą konkursą beveik 0,5 mln. Eurų paramai paskirstyti.Tęsiame pasakojimųū ciklą 100 balsų 100-mečio Dainų šventei.Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma didžiausia Lietuvoje, per 1500 geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūrinių pristatanti paroda „Iš šerdies“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Panevėžio valdžia kviečia daugiabučių bendrijas rūsiuose už savo pinigus įrengti priedangas ir už tai žada premijas iki 5 tūkst. eurų. Savivaldybė sako, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik prašyti pačių žmonių pasirūpinti savo saugumu, kadangi ji daugiau priedangų kol kas įrengti negali. Ar Panevėžio pavyzdžiu galėtų pasekti daugiau savivaldybių ir apskritai kaip joms sekasi įrengti priedangas?Aktualus klausimas. Atkeliavus karščiams medikai ragina pačius gyventojus labiau pasirūpinti savimi, nes galima prisišaukti ir didelių bėdų. Kiek patys rūpinatės savo saugumu per karščius?Ambasadorius Antanas Valionis sako, kad su Ukrainos įstojimu į Europos Sąjungą keisis visa Europa. Pirmiausia žemės ūkis, nes Ukraina turi ariamos žemės tiek, kiek visa Europa kartu sudėjus.Dalis žiniasklaidos sako esanti nepatenkinta, kad naujai įsteigtas Medijų rėmimo fondas žiniasklaidai neišdalijo visų pinigų, kuriuos galėjo išdalyti. Pasak kai kurių žiniasklaidos atstovų, žiniasklaida ir taip susiduria su finansiniais sunkumais. Kaip turėtų elgtis Medijų rėmimo fondas – tiesiog išdalyti pinigus žiniasklaidos priemonėms ar kelti kokybės kartelę ir pinigus skirti tik toms iniciatyvoms, kurios išties to finansavimo vertos?LRT tęsia pažintį su Lietuvos olimpiečiais. Šįkart – viena Lietuvos plaukimo rinktinės lyderių Kotryna Teterevkova.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.  Šiandien Zarasų kultūros centre Zarasų viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai baltas“ Tarptautinei teatro dienai pristato spektaklį „Gyvenimo viražai pagal Juozą Erlicką“. Aušros Kaminskaitės parengtos teatro įžvalgos. Didžiąją savaitę – vakar – įžanginiu koncertu Šiaulių Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kuriame skambėjo vieno žymiausių latvių kompozitorių Pėterio Vasko „Mišios“.Tęsiasi metų knygos rinkimai. Šįkart pristatome Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai vakar išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Medijų rėmimo fondo vadovui Ruslanui Iržikevičiui dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose. Vakar vyko Medijų fondo, Kultūros tarybos, ministerijos ir kultūros periodinių leidinių asociacijos susitikimas.Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre tradiciškai buvo apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai – vyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ar orbitoje atsirandantys palydovų spiečiai gali užtikrinti interneto prieigą net pačiose atokiausiose vietose?Kokie svarbiausi naujojo Samuelio Bako muziejaus logotipo akcentai?Vytautas Bikulčius apžvelgia Antonio Munozo Molinos romaną „Vienas minioje“ ir Catherineʼa Cusset romaną „Laimės apibrėžimas“.Kaune prasideda frankofonijos mėnuo.Kokie tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai?Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekia režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.Medijų rėmimo fondas praeda skelbti konkursus finansinei paramai gauti.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKodėl šiuolaikinis mokslas tiek mažai išnagrinėjęs moters sveikatos sritį?Jau šį šeštadienį LRT PLIUS eteryje galėsite išvysti pirmąją laidų ciklo „Restauratoriai“ dalį.Dovilės Kuzminckaitės parengta knygų apžvalga.Tibetiečiai pasitinka 2151-uosius Medinio drakono metus.Medijų rėmimo fondas parengė ir pateikė derinimui finansavimo sąlygų dokumentus. Ar jie užtikrns konkurencingą kultūros žiniakslaidos finansavimą?Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Šįkart pristatome fotomenininkę Violetą Bubelytę.Biržuose šeštadienį prasideda lietuvių kalbos dienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Savaitgalį Estijos miestas Tartu pradėjo Europos kultūros sostinės metus.Kauno tvirtovės sandėlyje įsikūręs privatus Lietuvos kariuomenės uniformų muziejus nuo šiol kvies ir į meno parodas.Kokias finansines pagalbos priemones kultūros žiniasklaidai pasiūlė Kultūros ministerija kol įsibėgės Medijų rėmimo fondo veikla?Šeštadienį Leidėjų asociacija išdalino savo apdovanojimus. Pokalbis su geriausiomis jaunosiomis redaktorėmis Aira Niauronytė ir Rasa Milerytė, Metų iliustracijos apdovanojimą pelniusia Lina Itagaki ir Metų leidyklos apdovanojimu įvertintos leidyklos „Aukso žuvys“ vadove Sigita Pūke.Muzikos grupė „Jazz-Goulash“ ir jos vadovas Stanislovas Straševičius bando įrodyti, kad su birbyne galima groti ne tik liaudies muziką.LRT KLASIKA pristato premjerą – radijo spektaklį „Apie laiką ir vandenį“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinė spauda Lietuvoje muša pavojaus varpais. Netrukus išeis paskutinis „Kultūros barų“ numeris, kiti leidiniai sako turintys lėšų išgyventi 2-3 mėnesius.Leidėjai kaltina valdžią spaudos marinimu, Kultūros ministerija penktadienį žada ieškoti sprendimo. Tik gruodį darbą pradėjęs Medijų rėmimo fondas prašo palūkėti vėluojančių konkursų. Ekspertai siūlo paieškoti finansų ir patiems leidiniams.Ar kultūrinė spauda Lietuvoje miršta?Laidoje dalyvauja Kultūros ministras Simonas Kairys, Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius, „7 meno dienų“ redaktorė Agnė Narušytė, „Literatūros ir meno“ redaktorius Dovydas Kiauleikis, „Kultūros barų“ vyriausioji redaktorė Laima Kanopkienė, rašytojas Andrius Jakučiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiuo metu Tallinne vyksta kino festivalis „Juodosios naktys“, kurio konkursinėje programoje net šeši lietuviški filmai, o eksperimentinių filmų programoje - Tomo Vengrio filmas „Penkios su puse meilės istorijos, nutikusios viename Vilniaus bute“. Iš Talino - pokalbis su režisieriumi Tomu Vengriu.Menas – perkamas ar parduodamas? Tiesioginis pokalbis iš NDG vykstančios konferencijos.Trakuose po penkerius metus vykusios renovacijos duris atvėrė unikalus pastatas – prieš 200 metų pastatyta senoji klebonija, kurioje įsikūtė Editos Tamulytės galerija „Fojė“. Apie naują kultūros erdvę pasakojimas iš Trakų.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie legendinš amerikiečių žurnalistą Larry Kingą..Šiais metais bus nutraukta ilgus metus veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla, nes šį darbą tęs naujas Medijų rėmimo fondas. Kuo skirsis naujoji organizacija, kaip pagerės parama informacijos rengėjams ir leidėjams, kokie prioritetai ir finansavimo kriterijai yra numatomi? Rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis su naujuoju Medijų rėmimo fondo direktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Ar yra būdų filmų kūrėjams apginti savo teises, kai jų filmai be jų sutikimo rodomi šalių agresorių teritorijose?Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija paminėjo savo 100 metų sukaktį.Kitų metų rudenį ansamblis „Lietuva“ pristatys žiūrovams muzikinę dramą apie Emiliją Pliaterytę – „Emilija“. Kaip vyksta kūrybinis procesas?Ar pradedančiame veikti Medijų rėmimo fonde bus numatyta galimybė kompensuoti periodinių leidinių prenumeratos pristatymo išlaidas?Kiek atrasta hipoterapija Lietuvoje?Paryžiuje savaitgalį vyko didžiausia tarptautinė fotografijos meno mnugė „Paris photo“.Kaip menas gali padėti socialiai jautrioms visuomenėms grupėms sklandžiau įsilieti į kasdienį gyvenimą?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

When you think of “hard news”, a company that once published an article called “13 Potatoes That Look Like Channing Tatum” probably isn't the first thing that comes to mind. Yes, in this episode Hannah and Maia are tackling Buzzfeed - the millennial fluff aggregator that managed to be on the cutting edge of digital journalism for a bit there. And in the process, changed the way we consume news, and maybe even the societal flow of information altogether. Journalism is in crisis… and is Buzzfeed to blame? Listen for riveting discussions such as: the digital media gold rush and its inevitable demise; is Trump the attention economy personified? Is Justin Bieber one of the four horsemen of the news apocalypse? And… does Anna Wintour really have a f*ck ass bob?  SOURCES: Jill Abramson, “Why BuzzFeed and Vice Couldn't Make News Work” Vanity Fair (2023). Domagoj Bebić, “Viral journalism: The rise of a new form” Medij. Istraž, vol. 22, (2016). David Elliot Berman, “The Spaces of Sensationalism: A Comparative Case Study of the New York Journal and BuzzFeed” International Journal of Communication, vol. 15 (2021). Ken Bensinger and Miriam Elder, “These Reports Allege Trump Has Deep Ties To Russia” Buzzfeed News (2017). Kathryn Bowd, “Social media and news media: Building new publics or fragmenting audiences?” in Making Publics, Making Places, ed. Mary Griffiths and Kim Barbour, University of Adelaide Press (2016). Bob Franklin, “The Future of Journalism in an Age of Digital Media and Economic Uncertainty” Journalism Studies, vol. 15 (2014). Josh Gerstein, “BuzzFeed Deletes Post Critical of Dove, a BuzzFeed Advertiser” Politico (2021). David A. Graham, The Trouble With Publishing the Trump Dossier” The Atlantic (2017). John Herrman, “The News Went Viral: The media bet its future on Facebook. Did it learn from that mistake?” New York Mag (2023). Nathan J. Robinson, “The Collapse of BuzzFeed News Shows Why For-Profit Journalism is a Disaster” Current Affairs (2023). Rachel Sanders, “BuzzFeed Doesn't Deserve Its Newsroom” The Nation (2022). Mia Sato, “The unbearable lightness of BuzzFeed” The Verge (2022). Alyson Shontell, “Inside Buzzfeed: The Story Of How Jonah Peretti Built The Web's Most Beloved New Media Brand” Buzzfeed Insider (2012). Ravi Somaiya, “BuzzFeed Restores 2 Posts Its Editor Deleted” The New York Times (2015). J.K Trotter, “BuzzFeed Deletes Post Critical of Dove, a BuzzFeed Advertiser” Gawker (2015).

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės – LRT – finansavimas auga iki 73 mln. eurų. FM99 kalbina Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių.

Jeste li danas slušali radio? Ovih dana Njemačka, uskoro i velik dio Europe i svijeta, obilježava 100 godišnjicu početka emitiranja radio programa. Medij kojem su već mnogi predviđali kraj i dalje uživa popularnost. Koja je tajna radija, zašto ovaj medij odupire konkurenciji i koja je njegova budućnost? Nenad Kreizer razgovara s Vojom Šiljkom, legendom radija na jugoistoku Europe. Od Maje Marić saznajemo više o povijesti starog dobrog radija u zemlji gdje se upravo slavi njegova 100 obljetnica. Von Nenad Kreizer.

Naujai įsteigto Medijų rėmimo fondo direktoriaus pareigas laimėjo Ruslanas Iržikevičius. Kokią viziją turi naujasis fondo vadovas?Kuo ypatingas Šiauliuose įkurtas teismų istorijos muziejus?Šalies kino teatruose Arūno Matelio prodiusuotas filmo „Domingo Domingo“ premjera.1838 metais spalio 25- ąją Paryžiuje gimė kompozitorius Georges Bizet, pripažinimo sulaukęs tik po mirties.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kino režisierius Romas Zabarauskas.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstme su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl reikalinga redagavimo konferencija ir kuo svarbus redaktoriaus darbas?Istorijų namuose duris atveria tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.Venecijos kino festivalyje Specialiu žiuri prizu įvertinta lenkų režisierė Agnieszka Holland už filmą „The Green Border“ apie migrantų krizę sulaukė daug neigiamų politikų reakcijų ir laukia prieš ją keliamų teisinių bylų.Seimo Kultūros komitetas rengia posėdį aptarti Lietuvos kultūros tarybos veiklą.Prieš savaitę įregistuotas Medijų rėmimo fondas, kuris pakeis baigiantį veikti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Paskelbtas ir konkursas fondo vadovo pareigoms užimti, tačiau dar neaiški nei paraiškų teikimo finansavimui gauti pradžia, nei būdas, kaip jas reikės teikti.Kodėl vis dar egzistavo nebylumas penktojo dešimtmečio Holivudo filmuose?Baigėsi tris mėnesius trukęs Čiurlionio kelio ženklo ir ženklinimo sistemos idėjos konkursas.Šiandien prasideda jau 20-asis teatrų festivalis „Sirenos“.Ved. Marius Eidukonis

Rada bi, da se ljudje vprašajo, česa v medijih ne vidijo, pravi priznana fotografinja Susan Meiselas, znana po angažiranih fotografijah in premisleku o mediju in kontekstu fotografije. Fotoaparat je zanjo orodje pričevanja in povezovanja - spremljala je družbene, etnične, religijske in vojne konflikte, delo striptizet in posledice družinskega nasilja nad ženskami. Opozarja na spregledane manjšine in koflikte, si prizadeva za vključevanje upodobljenih subjektov in vselej širi naše dojemanje fotografije. Vse to razkriva njena potujoča pregledna razstava Mediacije, ki je trenutno na ogled v ljubljanski Galeriji Jakopič. Že na zgodnji seriji Irving Street 44 (Ulica Irving 44) je na portrete svojih sosedov v internatu vključila tudi njihov zapis o tem, kako dojemajo te fotografije. V Girls from the Prince Street (Dekleta z ulice Prince) je dolga leta spremljala deklice, ki so medtem odrasle v ženske, v Carneval Strippers (Karnevalske striptizete) pa ob fotografije striptizet vključila tudi njihovo pripoved. Prepoznavna je postala predvsem z dokumentiranjem revolucije v Nikaragvi, kamor se je večkrat vrnila. Deset let po vstaji je tam posnela film posneli film Pictures from Revolution (Slike iz revolucije) in in zanj poiskala ljudi, ki jih je fotografirala v času revolucije. Petindvajset let po revoluciji je v projektu Reframing History (Preokvirjanje zgodovine) povečane fotografije razstavila tam, kjer so nastale. To je le nekaj izmed del na razstavi, s katero želi avtorica širiti omejenost fotografije. Foto: Sandinisti na obzidju sedeža nacionalne garde v Esteliju, Nikaragva, 1979 © Susan Meiselas / Magnum Photos (vir: Galerija Jakopič, izrez fotografije)

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl Wimas Wenderis roko ir alternatyviąją muziką naudojo kaip pabėgimą savo vazidinėse ir garsinėse klajonėse?Kaune prasideda japonų menininkų ir atlikėjų festivalis „Japonijos dienos WA”.Vilniuje vyksta Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta dailės darbų paroda „Ar tu ne kanukas?“10 metų organizuojamas kultūros kelias – „Vėtrungių kelias“ tapo antruoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu. Kuo jis ypatingas?Šiandien minima pasaulinė spaudos laisvės diena. Kaimyninėje Baltarusijoje įkalinti 33 žiniasklaidos atstovai. Ar dar yra nepriklausomos žiniasklaidos ir objektyvios informacijos Baltarusijoje? Pokalbis su Baltarusijos žurnalistų asociacijos vadovu Andrejumi Bastunets.Medijų edukacijų ir tyrimų centre „Meno avilys“ galima išvysti kelionių ir kraštovaizdžio filmų programą „Travelogai: mąstyti kraštovaizdį“.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažįstame su Šarūno Nako kompozicija „Moters žvilgsnis“.Kaip kalba miestas? Kokias žinutes mieste palieka menininkai ir kaip tai keičia miesto veidą?Šiandien atidroma fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Žurnalistai. 36 kadrai“.Ved. Marius Eidukonis

Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos pertvarkomas paramos žiniasklaidai modelis ir bus steigiama nauja viešoji įstaiga – Medijų rėmimo fondas. Komentuoja LR kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas.Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga paskelbti geriausi 2022 m. bibliotekininkai. Pokalbis su geriausia jaunąja bibliotekininke paskelbta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadove Greta Kėvelaitiene.Rytoj prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. Kaip apie buvimą šalia kito bus kalbama per kūrybą? Pasakoja festivalio meno vadovė Kateryna Alymova.Ieva Buinevičiūtė paruošė Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštį.Poetės, vertėjos, vienos „Bazilisko ambasados“ įkūrėjų Greta Ambrazaitės gyvenime kūryba užima išskirtinę vietą. Jos knyga „Adela“, atrinkta į geriausių metų poezijos knygų penketuką prabyla apie praeitį ir laiką pačiais įvairiausiais rakursais. Svarbią vietą pašnekovės kūryboje užima ir muzika. Apie visa tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip susikalba dirbantieji filmavimo aikštelėje ir kokius specialius terminus vartoja?Ekonomikos ir inovacijų ministerija baiminasi, kad Valstybinė kalbos inspekcija pradės bausti įmones, kuriose darbuosis lietuvių kalbos nemokantys ukrainiečiai. Kokių veiksmų žada imtis kalbos inspektoriai?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šįkart susipažįstame su Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkiniu „Tuščių butelių draugija“.Ar muziejus gali būti tinkama vieta rengti komandos formavimo renginius?Parlamentas po svarstymo pritarė planams įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą.Kokią muziką savo filmams rinkosi režisierius Quentinas Tarantinas?„Litexpo“ konferencijų ir parodų centre prasideda renginių organizatorių konferencija „Revolution“.Kaip karas pakeitė Ukrainos renginių organizatorių gyvenimą? Kas dabar svarbu Ukrainoje organizuojant renginius? Pokalbis su vienos didžiausių Ukrainos renginių organizatorių įmonės vadove Natali Chyzhova.Ved. Marius Eidukonis

V ZDA živeča latvijska režiserka Signe Baumane je navdušila že s svojim avtobiografskim celovečernim filmom Kamenje v mojih žepih (predstavljen je bil tudi na Animateki); v njem ob pomoči vizualnih metafor obravnava duševno zdravje žensk, odkrito govori tudi o depresiji. Njen novi celovečerni film Moja romanca z zakonom nadaljuje črnohumorno seciranje ženskih življenj v patriarhalni družbi, pripoveduje o fantaziji in realnosti zakonske zveze, kot jo je avtorica doživela sama. Signe Baumane se je Tini Poglajen oglasila iz svojega studia v newyorškem Brooklynu.

Emir Bešić je osnivač i glavni kreator sadržaja TikTok profila @betowen85 (Betowen i Sevda) koji u trenutku objave ovog teksta ima preko 112 tisuća followera, s tendencijom brzog rasta. Iako TikTok ima, ili je imao reputaciju da sadrži videe prvenstveno za mlađu populaciju, Emir je odličan primjer kako takvu vrstu sadržaja oblikovati za odrasle. Njegovi videi sadrže zabavan sadržaj izvučen iz svakodnevnice njegove obitelji, a nije rijetkost da imaju i preko 500 tisuća pregleda. Pričali smo o tome kako je došao do toga da objavljuje na TikToku, kakav sadržaj najbolje prolazi, te koji su potencijali TikToka za poslovne primjene, te na koji način. Želite li da napredujemo u stvaranju ovakvog sadržaja? Onda podržite Surove Strasti na Patreonu, to je platforma gdje možete odrediti da se Surovim Strastima svaki mjesec automatski pošalje neki iznos, na primjer 15-tak eura. To nije veliki iznos - manje od jednog izlaska s par prijatelja, a nama puno znači da ostvarimo kvalitetniju produkciju.  PREPORUKE ZA LAKŠE I UGODNIJE SLUŠANJE PODCASTA Tri načina kako slušati podcast Kako slušati podcast u autu koji nema Mp3 player Top lista najslušanijih epizoda Za lektire Surovih Strasti, edukacijske sadržaje i za potporu onom što radimo, posjetite našu platformu Surove Strasti Academy.

Sa Markom Tadićem, jednim od trojice Marka iz Netorkacije, pričali smo o svetu digitalnih medija, šta zapravo danas predstavlja jedan digitalni medij, kako se definiše, te kakav je odnos klasičnih tradicionalnih medija sa nišnim, digitalnim medijima poput Netokracije. Upravo na primeru Netokracije pričali smo i o načinima monetizacije i biznis modelima digitalnih medija, te stanju između nišnih medija i klasičnih portala i velikih izdavača. Na kraju smo se dotakli perioda pandemije, odnosa sa zajednicom, i šta je to predstavljala Netokracija za IT kompanije u prethodnom periodu. Marko Tadić, Business Development Manager @ Netokracija - https://www.linkedin.com/in/markotadic91/ Teme u podkastu: - Uvod i predstavljanje - Business development i BizDev u digitalnim medijima - Šta danas predstavlja zapravo jedan digitalni medij? - Netokracija u odnosu na tradicionalne medije danas - Načini monetizacije i biznis modeli digitalnih medija u Srbiji i šire - Period pandemije: odnosi sa zajednicom i kompanijama, employer branding Prijavite se na naš YouTube kanal: https://bit.ly/3uWtLES Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu - https://www.digitalk.rs Pratite DigiTalk.rs na društvenim mrežama: Facebook: https://www.facebook.com/Digitalk.rs Instagram: https://www.instagram.com/digitalk.rs/ Linkedin: https://www.linkedin.com/company/digitalkrs Veliku zahvalnost dugujemo kompanijama koje su prepoznale kvalitet onoga što radimo i odlučile da nas podrže i daju nam vetar u leđa: 1. Pokrovitelj podkasta: MTS - https://mts.rs/ Želeli bismo da vam skrenemo pažnju na jednu od usluga MTS-a: Upravljajte svojom digitalnom administracijom i fakturisanjem lakše, sigurnije i brže - sa bilo kog mesta i kada to vama odgovara. Dočekajte spremni prelazak na elektronsko fakturisanje uz Banqup platformu za eFakture, koja se nalazi u mts ponudi. https://mts.rs/Poslovni/Digital/Poslovna-resenja/eFakture 2. Partneri podkasta: - OTP banka - https://www.otpbanka.rs/ - kompanija Mastercard - https://www.mastercard.rs/sr-rs.html - kompanija Idea - https://online.idea.rs/ U Ideinoj online prodavnici unesite promo kod digitalk500 i očekuje vas 500 dinara popusta prilikom vaše online kupovine! 3. Prijatelj podkasta: Izdavačka kuća Finesa - https://www.finesa.edu.rs/ U ovoj epizodi podelićemo dve knjige ''To nikad neće upaliti'' izdavačke kuće Finesa onima koji budu najbrži i najkreativniji sa komentarima, a možete nam slobodno pisati i na info@digitalk.rs i direktno nam uputiti komentar, sugestiju ili primedbu. Takođe, svi oni koji na Finesinom websajtu poruče knjige i unesu promo kod digitalk dobiće 10% popusta na već snižene cene izdanja na sajtu: https://www.finesa.edu.rs/