POPULARITY
Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusŠiuo metu vyksta „Metų knygos rinkimai“, o LRT KLASIKOS laidos pristato akcijoje dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatysime Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančią Algio Mickūno „Atsiminimų punktyrai“. Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos filosofas, fenomenologas Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyruose“ pasakoja apie tokius gyvenimo epizodus, kurių nežinojo net patys artimiausi žmonės.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Rytoj Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva. Kokia fotografija autoriui buvo artima?Festivalyje „Kino pavasaris“ šiemet turite galimybę pamatyti pernai Venecijos kino festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu paskelbtą JAV režisierės K. D. Davidson filmą „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“). Filmo centre – avantgardinio kino krikštatėviu vadinamas Jonas Mekas.Šį vakarą Menų spaustuvėje įvairias jusles įtraukiančio šokio spektaklio „Sound of Five“ premjera. Šį spektaklį galima pamatyti, išgirsti ir pajausti. Gausybė muzikinių ir kūno kuriamų ritmo sluoksnių, sukuria intensyvaus klausymosi būseną, kurioje aštuoni šokėjai ir kompozitorius įjautrina visus žiūrovų pojūčius. Šis spektaklis – pirma Šeiko šokio teatro (Lietuva) ir Recoil performance group (Danija) koprodukcija.Kovo 21-oji – Pasaulinė poezijos diena ir UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis. Šiomis progomis Vilnius UNESCO literatūros miestas kviečia išgirsti įvairiomis lietuvių kalbos tarmėmis skaitomų eilėraščių. Dalyvauja poetai, rašytojai Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Juozas Žitkauskas, Ingrida Viluckytė, Donatas Petrošius.Ved. Urtė Karalaitė
Spaudos apžvalga.Gruodžio pradžioje Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai Marius Burokas, Donatas Petrošius, Laurynas Katkus važiuoja į Ukrainą, kur šalies sostinėje dalyvaus diskusijoje bei skaitymuose su Ukrainos rašytojais.Pasaulio įvykių apžvalga.Šokio trupė ULNA pristato šiuolaikinio šokio spektaklį regos negalią turintiems žmonėms. Anot kūrėjų, „Ribos” – tai pirmas toks pastatymas Lietuvoje, skirtas suaugusiųjų auditorijai. Iš Kauno pasakoja kolega Andrius Baranovas.Praėjusią savaitę nuvilnijo žinia apie išmestas knygas, kurios yra senovinės – daugelis jų buvo 19-tojo amžiaus ar net siekė 18-ąjį. Ką daryti su senovinėmis knygomis? O kaip atrodo tokių knygų restauracija?Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ baroko muzika ir šokėjų kūnais prabyla apie vertybes ir už jas kovojančias šių laikų idealistes. Ketvirtoji, savaitgalî îvykusi premjera džiugina teatro vadovus, kalbančius apie augantį ir stiprėjantį kolektyvą. Apie spektaklį „Dona Kichotė” pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė.
Apie literatūrą ir futbolą, saviironiją ir humorą, apie nuolatinį savo tekstų taisymą ir perrašymą, aktualią publicistiką ir nebijojimą savo nuomonės – apie tai galėtume kalbėtis su poetu ir eseistu Donatu Petrošiumi.Tačiau mąstyti apie kitus jam visada įdomiau nei atsakinėti į klausimus apie save. Todėl apie D. Petrošiaus kūrybą „Pirmame sakinyje“ kalbamės ne su juo pačiu, o su literatūrologu Dainiumi Vaitiekūnu ir eseistu, kultūros žurnalistu Gediminu Kajėnu.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.
Donatas Petrošius – jaunesnės kartos poetas. 2009 m. pasirodęs rinkinys „Aoristas“ pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos apdovanojimą. Pats autorius premijų nesureikšmina, o be poezijos rašymo sakosi turįs ir kitų svarbių užsiėmimų. Iš pradžių pasiteiraukime, ką gi reiškia žodis „Aoristas“?
„Brangus žiūrove, visa, ką mes kuriame, yra Tau“, – teigia vieni iš tarptautinio festivalio „LMTA Teatro dienos“ dalyviai. Kuo ypatingas 5-asis jaunųjų kūrėjų festivalis, pasakos jo rengėjai. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Dabar verčiu „Sibiro haiku“. Ši knyga yra apie labai svarbią istorijos dalį Lietuvoje ir Japonijoje – juk japonai irgi buvo vežami į Sibirą po Antrojo pasaulinio karo, tačiau Japonijoje nėra jokių knygų vaikams apie tai. Manau, kad „Sibiro haiku“ būtų labai svarbi knyga čia, o ir ryšys tarp Lietuvos ir Japonijos su šia knyga būtų stipresnis“, – sako lietuvių kalbos ambasadore Japonijoje vadinama Aya Kimura. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie Očanomizu universitete Tokijuje A. Kimuros įkurtą Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklą ir meilę lietuvių kalbai. „Nė vienos premijos joks prestižas nedaro įspūdžio. Tai yra visiški išsigalvojimai, tuščias dūmų debesis. Vienintelis dalykas, kai tu gauni premiją, jos finansinė išraiška reiškia, ar tu būsi laisvas su ta premija dvi savaites, ar du mėnesius, ar pusę metų“, – mano poetas Donatas Petrošius. Ved. Alma Valantinienė.
„Turtingoj šaly gyvenam, visko turim, bet sugebam susidėliot sau gyvenimą taip, kad atrodytume visiški vargšai.“Savo straipsniuose Donatas Petrošius šmaikščiai nagrinėja įvairiausias temas, susijusias su Lietuvos kultūriniu gyvenimu: nuo to, kokias šiukšles galima rūšiuoti Lietuvos bibliotekose, iki skaitymo skatinimo programos siaubų. Už indėlį į publicistiką poetas, eseistas 2018 m. gruodį buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno tarybos premija. Su Donatu kalbamės apie anoniminius komentatorius, matematines straipsnio rašymo formules ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
„Kol nepavyks sumažinti biurokratijos, (...) kol nebus prigesintos imitacinės veiklos, valdiškos kabinetinės iniciatyvos, tol nieko nebus“, – taip apie skaitymo skatinimo beprasmybę žurnale „Literatūra ir menas“ rašė poetas Donatas Petrošius. Lietuvoje vyko net kelios skaitymo skatinimo programos, įvairūs projektai, kuriuos finansavo ir Kultūros taryba, ir Kultūros ministerija. Tačiau kasmet skiriamos lėšos vis mažėja, o bibliotekos yra priverstos užsiimti pačia įvairiausia veikla, kad tik surinktų papildomų pinigų ir papildytų savo skurdžias knygų lentynas naujais leidiniais. Naujame „Skaitymo skatinimo 2019-2024 m. veiksmų plane“ vėl numatytos lėšos tik konkretiems renginiams, bet ne ilgalaikiams projektams ir strategijai. „Skaitymo skatinimo akcijas derėtų pradėti nuo politikų, – rašo Donatas Petrošius, – nes jų sprendimai vis labiau didina mūsų atsilikimą nuo civilizuoto pasaulio“.Apie skaitymą, mažų miestelių bibliotekas ir kitus svarbius mūsų gyvenimo dalykus kalbėsime su reakciją sukėlusio straipsnio „... ir apsaugok mus nuo tokio skaitymo skatinimo, amen“ autoriumi Donatu Petrošiumi, nedidelės rajono bibliotekos darbuotoja Audra Girijote, skaitymo skatinimo projektų autore ir VšĮ „Laikas skaityti“ direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare ir M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotoja Inga Mitunevičiūte.Ved. Jolanta Kryževičienė.
Gegužės 24-ąją Rašytojų sąjungoje įvyko tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija, kurios temai buvo pasirinkta poeto Aido Marčėno eilutė: "Pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius". Šiuos žodžius šių metų Poezijos pavasario laureatas poetas Eugenijus Ališanka šiek tiek pakoregavo, sakydamas, kad "Pasaulis baigias, todėl reikia skaityti eilėraščius". Abiem atvejais - poezija nesibaigia. Toks leitmotyvas nuskambėjo, ko gero, visų konferencijos dalyvių pranešimuose. Jūsų dėmesiui - keletas fragmentų iš susitikimo, kuriame lietuvių poetai ir Poezijos pavasario svečiai išsakė savo nuojautas, mintis apie poezijos būtį, apie kūrybą ir kūrėjo misiją šiandien. Pokalbį moderavo poetas Donatas Petrošius.
Gegužės 24-ąją Rašytojų sąjungoje įvyko tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija, kurios temai buvo pasirinkta poeto Aido Marčėno eilutė: "Pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius". Šiuos žodžius šių metų Poezijos pavasario laureatas poetas Eugenijus Ališanka šiek tiek pakoregavo, sakydamas, kad "Pasaulis baigias, todėl reikia skaityti eilėraščius". Abiem atvejais - poezija nesibaigia. Toks leitmotyvas nuskambėjo, ko gero, visų konferencijos dalyvių pranešimuose. Jūsų dėmesiui - keletas fragmentų iš susitikimo, kuriame lietuvių poetai ir Poezijos pavasario svečiai išsakė savo nuojautas, mintis apie poezijos būtį, apie kūrybą ir kūrėjo misiją šiandien. Pokalbį moderavo poetas Donatas Petrošius.