Podcasts about dalyvauja

Pirmojo turo Seimo rinkimų balsai pagaliau suskaičiuoti, nors perskaičiuoti teko ne kartą. Tuo labiau atsirado kaltinimų dėl rinkimų klastojimo. O valdančią koaliciją kuriančios partijos jau spėjo ne kartą susipykti.Dalyvauja partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, socialdemokratas Seimo narys Gintautas Paluckas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, liberalas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.Ved. Mindaugas Aušra

Tarptautinės Vilniaus konferencijos temoms skirta laida. Globali investavimo aplinka, karo kontekstas ir Lietuvos galimybės pritraukti investuotojų. Kaip verslo lyderiai ir inovatoriai mato geopolitinius iššūkius, kokia saugumo kaina?Pirmoji laidos valanda – tiesiogiai iš Vilniaus konferencijos Nacionaliniame dramos teatre. Dalyvauja: investavimo Rytų Europoje ekspertas James Oates „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme” vadovė Monika Paulė, įmonių konsultantas Elias van Herwaarden.Diskusiją tęsiame su klausytojais ir ekspertais. Dalyvauja: Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidiumo narys Giedrius Valuckas.Ved. Marius Jokūbaitis ir Darius Matas, vert. Jolanta Lukošienė, red. Giedrė Čiužaitė

Paryžiaus olimpinės žaidynės sukėlė ne tik sportinių džiaugsmų ir nusivylimų, bet ir kultūrinių diskusijų. O Rusija kelintus metus rodo, kad olimpiada – ne priežastis sustabdyti karo veiksmus.Kokius sportinius pasiekimus ir kultūrinius karus išryškino Paryžiaus Olimpiada?Dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Sporto universiteto rektorė prof. Diana Rėklaitienė, Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė dr. Virgnija Vitkienė, istorikas Algimantas Kasparavičius, dezinformacijos ekspertė Indrė Vareikytė ir LRT sporto žurnalistas Paulius Cubera.Ved. Mindaugas Aušra

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Speciali referendumo dėl Konstitucijos XII straipsnio pakeitimo agitacijos laida, parengta pagal su Vyriausiąja rinkimų komisija suderintas taisykles ir finansuojama iš LRT skirtų valstybės biudžeto asignavimų.Dalyvauja referendumo iniciatoriai Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narė Agnė Širinskienė, politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga, VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.Ved. Liepa Želnienė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Tūkstančiai mokytojų pradėjo streiką reikalaudami geresnių darbo sąlygų jau dabar. Bet švietimo ministras sako, kad pinigų biudžete spartesniam algų kėlimui nėra.Dalis profsąjungų su valdžia kompromisą rado. Tačiau jis netinka visiems pedagogams. Kodėl?Kaip išeiti iš šios situacijos diskutuosime artimiausia valandą.Dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, švietimo ekspertė Virginija Būdienė, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.Ved. Mindaugas Aušra

Draudimas atvykti su rusiškais numeriais – dar vienas smūgis agresorės piliečiams. Esą taip Europa primena, jog rusai čia nepageidaujami.O Rusijos elitas iš sankcijų vaduojasi – kai kurie verslininkai pasiekė pergalių Europos teismuose. Tuo metu agresorės ekonomika vis dar finansuoja karą.Ar sankcijos iš tiesų duoda norimų rezultatų?Dalyvauja: užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, teisininkas Gintautas Bartkus, politologas Vytis Jurkonis, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas.Ved. Mindaugas Aušra

Per avariją Gintarui Šalkauskui lūžo stuburas ir atemė kojų valdymą, bet tai nesustabdė jo išbandyti begalės sporto šakų, o galiausiai tapti ralio čempionu fiziškai sveikųjų lygoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Autistas. Neretai tėvams nuskamba kaip nuosprendis. Šokas, netikėjimas, nepriėmimas, pyktis, depresija...  Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, VU lektorė Evelina Petrauskaitė kasdien sutinka tėvus ir jų vaikus, ieškančius resursų ir gebėjimo pažvelgti į diagnozę kitaip. Pakilti virš baimių ir užsiauginti sparnus ateičiai. Pokalbis apie tai, kaip tėvams priimti autizmo žinią, kokiais etapais keliauti ir kas gali padėti šiuose suvokimuose. Daugiau apie tėvystę sužinokite www.mylu.lt

Nepaisant ekonomikos nuosmukio, valdžia mišių dar neužsakinėja. Nors pripažįsta, kad stiprus ūkio susitraukimas – nustebino. Kai kurie ekonomistai tiek pozityvo, kiek valdžia – neįžvelgia. Prognozuoja augantį nedarbą ir depresiją.Kaip išgyventi laikais, kai net nesugebama susitarti dėl recesijos masto?Dalyvauja: ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Tadas Povilauskas, Seimo nariai Mindaugas Lingė ir Viktoras Fiodorovas.Ved. Mindaugas Aušra

Linksma laida apie naują lietuvišką filmą „Paradas“. Dalyvauja filmo režisierius ir scenarijaus autorius Titas Laucius. „Paradą“ nuo pat pirmos jo dienos lydi sėkmė ir daug gero juoko. Pasak režisieriaus, visos pasaulio blogybės ir nelaimės prasideda tada, kai nelieka humoro jausmo. Juoktis galima net iš grėsmingai atrodančio bažnytinio tribunolo.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Kaip nutiko, kad norėdami pailsėti darželyje, vaikai privalo miegoti? Kodėl vienų vaikų poreikiai atliepiami, o kitų nustumiami į užribį? Darbuotojų trūkumas ar nenoras pažvelgti į situaciją kitomis akimis? Apie tai epizode kalbasi Akvilė Giniotaitė, lytiškumo ugdytoja, aktyvi vaikų galimybės augti autentiškai gynėja, kuri šiame epizode kalbina Dovilę Šafranauskę, vaikų miego specialistę ir tėvystės koučerę. Daugiau apie tėvystę ir vaikų miegą rasite www.mylu.lt

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusŠiuo metu vyksta „Metų knygos rinkimai“, o LRT KLASIKOS laidos pristato akcijoje dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatysime Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančią Algio Mickūno „Atsiminimų punktyrai“. Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos filosofas, fenomenologas Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyruose“ pasakoja apie tokius gyvenimo epizodus, kurių nežinojo net patys artimiausi žmonės.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Rytoj Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva. Kokia fotografija autoriui buvo artima?Festivalyje „Kino pavasaris“ šiemet turite galimybę pamatyti pernai Venecijos kino festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu paskelbtą JAV režisierės K. D. Davidson filmą „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“). Filmo centre – avantgardinio kino krikštatėviu vadinamas Jonas Mekas.Šį vakarą Menų spaustuvėje įvairias jusles įtraukiančio šokio spektaklio „Sound of Five“ premjera. Šį spektaklį galima pamatyti, išgirsti ir pajausti. Gausybė muzikinių ir kūno kuriamų ritmo sluoksnių, sukuria intensyvaus klausymosi būseną, kurioje aštuoni šokėjai ir kompozitorius įjautrina visus žiūrovų pojūčius. Šis spektaklis – pirma Šeiko šokio teatro (Lietuva) ir Recoil performance group (Danija) koprodukcija.Kovo 21-oji – Pasaulinė poezijos diena ir UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis. Šiomis progomis Vilnius UNESCO literatūros miestas kviečia išgirsti įvairiomis lietuvių kalbos tarmėmis skaitomų eilėraščių. Dalyvauja poetai, rašytojai Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Juozas Žitkauskas, Ingrida Viluckytė, Donatas Petrošius.Ved. Urtė Karalaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas septintas paauglys patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ir, nors naujausio (2022 m.) PSO paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo rezultatų dar nėra, bet remiantis ankstesnio tyrimo duomenimis, apie ketvirtadalis, tai yra 23,5 proc. penktokų, septintokų ir devintokų prisipažino galvoję apie savižudybę. Vaikų ir paauglių psichologai-psichoterapeutai pastebi, kad vaikų ir paauglių, besikreipiančių pagalbos į psichologus ir net nukreipiamų į psichiatrijos klinikas daugėja prieš pat bet kokius nacionalinius žinių patikrinimus, egzaminus arba iš karto po jų.Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mažiau nei dešimtadalis visų šalies abiturientų kasmet laiko valstybinį informacinių technologijų (IT) egzaminą, reikalingą stojant į aukštųjų mokyklų IT, programavimo, kompiuterijos mokslų studijų programas. Štai pernai IT srities egzaminą laikė 2297, užpernai – 2134, 2020 m. – 2269, 2019 m. – 2379, 2018 m. – 2420. Ir ši tendencija nesikeičia jau daugybę metų. IT egzamino paprastai – nuo 3 iki 8 proc. abiturientų. Tiesa, pernai buvo rekordinis neišlaikiusiųjų skaičius – net 14,02 proc.O ir, pasirodo, kad dalis mokyklų vis dar neturi įrankių šiuolaikiškai mokyti mokinius programavimo. Štai, jei privačius IT būrelius lankantys progimnazistai padeda atlikti darbus net ir studentams savo broliams ar sesėms, tai dalyje šalies bendrojo ugdymo mokyklų progimnazistai vis dar mokosi „programuoti“ su tušinuku popieriaus lape.Kuo skiriasi programavimo mokymasis neformaliuose užsiėmimuose nuo IT pamokų mokyklose? Ar galima tikėtis IT sektoriaus lyderystės, jei tik 10 proc. visų dvyliktokų laiko IT valstybinį brandos egzaminą? Kiek turėtume kasmet parengti programuotojų, kad taptume šio sektoriaus lyderiais? Kaip paskatinti mokinius mokytis IT?Dalyvauja: programuotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Ramūnas Dzindzalieta, taip pat progimnazistai, besimokantys programavimo būrelyje: aštuntokas Rapolas Preikšaitis ir penktokas Ignas Bielskis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo gana greitų ir ryžtingų veiksmų iki šantažo vakarėlio. Taip galima apibūdinti Europos kelią nuo pirmojo iki devintojo sankcijų Rusijai paketo. Šokui dingus į pirmą planą ir vėl stoja kiekvienos valsybės interesai ir užkulisiniai susitarimai.Ar bausmė Rusijai jau išsikvepia ir galų gale grįšime prie verslo kaip įprasta?Dalyvauja politologai Linas Kojala, Margarita Šešelgytė, Anžej Pukšto.Ved. Jurgita Čeponytė

Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Kodėl tik išskirtinais darbdavys gali tikrinti kandidato į darbą teistumą? Teisės aktų dėl kandidatų teistumo duomenų rinkimo ir kitus galimus duomenų apsaugos pokyčius komentuoja advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Turto paveldėjimas: kaip apmokestinams palikimas? Dalyvauja advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas IvanauskasKą daryti verslui, jei klientas nori atsiskaityti kriptovaliuta? Ar Lietuvoje tai legalu, o gal susidurta su sukčiais? Pataria finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.Ved. Artūras Matusas

Gindamas buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių buvęs premjeras Saulius Skvernelis susirūpino, kodėl generalinis policijos komisaras stojo ministrės pusėn ir apkaltino jį lendant į politiką. Savo ruožtu pats generolas Ričardas Pocius palikęs tarnybą ėmė aktyviai agituoti prieš konservatorius vadindamas juos „nepakaltinama partija“. Kiek iš tiesų teisėsauga dalyvauja politikoje ir kaip jai likti nepriklausomai?Laidoje dalyvauja vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Andrius Mazuronis, Joniškio meras, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.Ved. Liepa Želnienė

Į paauglystę įžengęs vaikas ima domėsis siaubo filmais, nori dalyvauti vakarėliuose, gimtadienio šventėse, kuriose būtų gąsdinama. Jei gimtadienio eigą tėvai dar gali reguliuoti, paieškoti siaubo kambario, kuris atitiktų vaiko amžių, su siaubo filmais riba slidesnė – juk siaubo filmai, kurie iki šiol visada būdavo rodomi vėlai vakare, dabar pasiekiami lengviau nei bet kada. Likęs vienas namuose paauglys filmą gali rasti bet kuriuo paros metu internete. Bet ar visada reikia nerimauti, kad vaikas domisi kinu, kuris gąsdina? Ko tokiomis pramogomis siekia pats paauglys – ar tai yra tik noras prieš draugus demonstruoti drąsą, o gal tai – natūralus gyvenimo tarpsnis ir dėl to tėvams nevertėtų nerimauti? Ką patiria siaubo filmą žiūrėdamas vaikas ir kokie ženklai rodo, kad gąsdinimo jo gyvenime jau yra per daug?Dalyvauja: šeštos klasės moksleivės iš Vilniaus: Aušrinė Rasčiūtė, Vasarė Bagdonavičiūtė, Regina Adomavičiūtė ir paauglių psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.Ved. Laura Adomavičienė

Artimųjų kapus lankantys mato, kad šiemet ir gėlės, ir žvakės – gerokai brangesnės. Dvigubai pabrango – sako jie. Ekspertai stebi, kad žmonės situaciją vertina prasčiau, nei ji yra iš tiesų.Bet kainų augimo era pabaigos dar nemato. Ar situaciją pakeis ir vėl augsiančios palūkanos? Kurios ir vėlgi brangstančiomis paskolomis tuštins kišenes.Dalyvauja: žvakių įmonės „Geralda“ vadovas Gintautas Igaris, „NielsenIQ“ vartotojų tyrimo skyriaus vadovė Baltijos šalims Edita Asakavičienė, ekonomistai dr. Algirdas Bartkus ir Aleksandras Izgorodinas, Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.Ved. Mindaugas Aušra

Dalis smulkiųjų turgaus prekeivių skundžiasi nebeišgyvenantys. Pavyzdžiui, Marijampolėje prekiaujantys žmonės sako, kad mažai klientų sulaukia net artėjant mokslo metams, kai vaikai ruošiami mokyklai. Kai kurie prekeiviai, teigia norintys darbą pakeisti, tačiau bijo, kad dėl vyresnio amžiaus gali nerasti kito, o ir technologijomis naudotis nemoka. Plačiau Kristijono Brusoko reportaže.Istorinis skrydis prasidės netrukus – didžiausia NASA raketa paruošta kelionei į Mėnulį. Praėjus 50 metų po paskutinės „Apollo“ misijos jos uždavinius pratęs „Artemis“ programa – šiandien planuojamas šios galingiausios NASA sukurtos raketos startas. JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija siekia grąžinti žmones į Mėnulį pirmąkart nuo 1972 metais įvykusios paskutinės „Apollo“ misijos, o vėliau – nuskraidinti astronautų į Marsą. Didžiulė 98 metrų aukščio raketa „Space Launch System“ turi pakilti šiandien, rugpjūčio 29 dieną, 8 val. 33 min. vietos (15 val. 33 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy kosminio centro Floridoje. Išsamiau apie tai Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.Lietuvoje pradėjo veikti karštoji linija nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ukrainiečiams. Jiems bus teikiamos psichologinės, teisinės konsultacijos. Ukrainoje organizuojami mokymai teisėsaugos pareigūnams, kaip dirbti su karo metu atliktais seksualiniais nusikaltimais. Plačiau apie tai domėjosi Ieva Radzevičiūtė.Aktualus klausimas. Kaip ir kur praleidote šią vasarą? Komentuoja Vietinio turizmo specialistė, projekto „Surink Lietuvą” iniciatorė ir koordinatorė Lina Baublienė.Baltarusiškų cigarečių kontrabandą vagonuose aptinkantis rentgenas jau netrukus bus baigtas statyti. Kolega Marius Jokūbaitis aplankė šį objektą miškuose netoli Kenos geležinkelio stoties ir pakalbėjo su jį statančiais specialistais.Kaip nepriklausomi tiekėjai užtikrins fiksuotą kainą žmonėms, kai biržoje šitaip brangsta elektra? Kokia tiekėjų finansinė padėtis? Ar nebus taip, kad ir daugiau tiekėjų atsidurs ties bankroto riba, nes nebepajėgs įgyvendinti sutarčių kainą užfiksavusiems vartotojams? Dalyvauja trijų elektros tiekėjų bendrovių atstovai.Senstant visuomenei, auga geriatrijos paslaugų poreikis. Iš ES fondų infrastruktūrai ir geriatrijos paslaugų plėtrai yra gauta per 24 milijonus eurų. Tačiau darbus ir plėtrą pristabdė pandemija, o ir augančios statybos bei medicinos įrangos kainos. Kai kurios ligoninės geriatrijos skyrius atidarys jau šią savaitę, pavyzdžiui Alytaus, kitos po Naujųjų. Šia tema domėjosi kolegė Rūta Ribačiauskienė.Komentaras. Autorius Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Edvardas Kubilius

Į krūveles sukrauti dešimtys mokinių telefonų ir vienintelis sakinys: „Nauja vaikų stovyklos programa su senomis taisyklėmis“. Tokiu vaizdu ir įrašu savo profilyje viename socialiniame tinkle pasidalijo mokytojas Mantas Karanauskas. Kaip į tai reagavo patys stovyklautojai bei jų tėvai ir ar tai bus įmanoma pakartoti rudenį, kai vaikai grįš į klases?Dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Užsienio bendradarbių rubrika - Prancūzija ir Goda Klimavičiūtė.Misionierius. Antanas Saulaitis – žmogus, kuris visada šypsosi. Taip vadinasi knyga, kurią parašė kolegė, žurnalistė, beje, kurianti siužetus LRT laidai "Istorijos detektyvai", Aurelija Savickienė. Ji - laidos viešnia.LRT ieško sprendimų: pilietinis pasipriešinimas ir jo ugdymas. Ko galime pasimokyti iš kitų šalių? Kokie veikiantys pavyzdžiai čia, Lietuvoje? Dalyvauja politologas Tomas Janeliūnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėjas Albertas Daugirdas, rašytojas, karys Ernestas Kuckailis, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius.Šiomis dienomis „Camino Lituano“ bendruomenė kartu leidžiasi į savaitės žygį, kuris skirtas naujos „Camino Lituano“ atšakos Žemaitijoje atidarymui. Tai – papildomi 180 kilometrų, kurie įsijungia į pagrindinę „Camino Lituano“ kelio atšaką Žagarė – Seinai. Iniciatorius Marius Minkevičius.LRT faktai: apsipirkimas Baltarusijoje.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Už kritiką Rusijos agresijai aleisti trys stačiatikių kunigai Lietuvoje. Jie sako gave nurodymus nekalbėti apie karą. Maskvos patriarchas Kirilas palaiko tiek Putiną, tiek Rusijos invaziją.Kritikos dėl pernelyg švelnios retorikos karo fone sulaukia ir Popiežius Pranciškus. Prabilta ir apie Vatikano diplomatijos krizę bei keistus sprendimus.Koks bažnyčios ir jos lyderių vaidmuo Rusijos agresijos Ukrainoje fone?Dalyvauja bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Giedrius Tamaševičius, dvasininkas Gintaras Sungaila, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, religijotyrininkė Toma Bružaitė, Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius.Ved. Marius Jokūbaitis

Ką daryti, kai šalia gyvenantys žmonės nesitvarko, o savo bute, sklype ir už jo ribų kaupia atliekas? Kokie atvejai nukeliauja net iki teismo? Dalyvauja Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Ką vertėtų žinoti primins advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėjas Rikantas Aukškalnis.Keičiasi dienpinigių mokėjimo komandiruotiems darbuotojams tvarka. Apie ją advokatas , advokatų kontoros „ ILAW LEXTAL“ partneris, darbo teisės ekspertas Mantas Mikalopas.Ved. Artūras Matusas

Protestas prie Vokietijos ambasados Vilniuje sulaukė kritikos, nes tai gali būti tiesioginis Rusijos interesas. Valdžios kritikai kaltinami veikiant prieš valstybę. O Rusijos propagandinių kanalų išjungimą kai kurie vadina žodžio laisvės ribojimu. Kiek karo metu svarbi demokratija? Kur riba tarp žodžio laisvės ir realaus veikimo prieš valstybę?Dalyvauja: 15min.lt Tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė; Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys; Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas; VU Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas.Ved. Jurgita Čeponytė

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šįmet tryliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Pokalbis su Metų verstinės knygos projekto koordinatoriumi Pauliumi Garbačiausku.Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kalbos rytas“. Ar žinote, kur Lietuvoje yra Japonija, ir kad „Jiesios“ pavadinimas mena indoeuropiečių prokalbę – apie neseniai išleistą Lietuvos vietovardžių žodyno ketvirtą tomą Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininku dr. Laimučiu Bilkiu.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Šiandien Vilniaus rotušėje vyks nemokamas renginys – solidarumo su Ukraina akcija. Dalyvauja tarptautinis vyrų choras, kurio meno vadovas Pavelas Gonca. Renginio metu keturiomis kalbomis skambėsiančios dainos – choro UNIA parama ir solidarumas su Ukraina, šiuo metu išgyvenančiai karo siaubą. Pokalbis su Pavelu Gonca.Ukrainiečių kalbos vertėjų poreikis pastaruoju metu smarkiai išaugo visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva.Rusijoje pirmadienį nebebuvo pasiekiamas socialinis tinklas „Instagram“, šalies prokuratūrai pradėjus tyrimą jį kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“ atžvilgiu. Pokalbis su komunikacijos specialistu Jauniumi Špakausku.„Formaliai „Betmenas“ tikrai yra detektyvas. Tamsos riteris jame ne šaudo ir gaudo, bet renka įkalčius, stengiasi įminti žudiko paliekamas mįsles, veda dienoraštį, bendradarbiauja su policija, seka ir tardo įtariamuosius. Tačiau, pasikartosiu: čia tik formalumas“, - Matto Reeveso „Betmeną“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Teisininkai pastebi, kad retorika agresoriaus atžvilgiu kartais pavojingai perauga į kitataučių niekinimą. Neapykantos kalbos teisinis vertinimas pokalbyje su Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.Dėl karo Ukrainoje trūkinėjant gamybos ir tiekimo grandinėms, vis didesnį nerimą jaučia Lietuvos verslas. Nebegaudami žaliavų ar produktų ir dėl to negalėdami vykdyti įsipareigojimų verslininkai prakalbo apie nenugalimos jėgos (force majeure) taikymą. Tačiau teisininkai perspėja, kad karas ne visada laikomas force majeure. Apie tai advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotas teisininkas Lukas Stankevičius.Apie žinomų prekių ženklų rūbų ir avalynės klastotes, apie teisėtų gaminių neteisėtą prekybą ir apie tai, kad intelektinės nuosavybės pažeidimų mados prekių srityje gali būti ne tik dėl prekių klastočių. Dalyvauja advokatų kontoros GLIMSTEDT ekspertė, advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke.Ved. Artūras Matusas

Speciali laida, skirta piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos devinto ir šimto keturiasdešimt septinto straipsnių pakeitimo“ įstatymo agitacijai.Speciali laida rengiama pagal LRT ir Vyriausiosios Rinkimų Komisijos suderintas taisykles, laida finansuojama LRT lėšomis.Dalyvauja referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius, signataras dr. Zigmas Vaišvila, referendumo iniciatyvinės grupės narė, klinikinė mokslininkė Aušra Blažėnienė ir verslininkas, respublikonas Valdemaras Jacikas.Ved. Mindaugas Aušra

Kasmet Lietuvoje juridiniai asmenys paramai ir labdarai suaukoja keliasdešimt milijonų eurų, ypatingai ši veikla suaktyvėja prieš didžiąsias žiemos šventes. Ekspertai atkreipia dėmesį į klaidas, kurios pasitaiko skiriant paramą ir tampa kliūtimi įgyvendinti kilnius norus. Į ką būtina atkreipti dėmesį paramos davėjams ir jos gavėjams? Dalyvauja advokatų kontoros „Magnusson“ mokesčių grupės vadovė Indra Burneikaitė.Kas yra vekselis? Kuo vekseliai pranašesni už skolos raštelius? Tai paaiškins advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ vyresnioji teisininkė Violeta Kavaliauskaitė-Khalil.Pareikšti sutikimą po mirties transplantacijai paaukoti organus ir audinius gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo. Kas žinotina, kaip tai padaryti? Komentuoja Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Lina Mustafinaitė.Ved. Artūras Matusas

Kas tai yra laidavimas, kuo įspareigojame laiduodami, kokias pagrindines klaidas sudarant laidavimo sutartis daro kreditoriai, skolininkai ir laiduotojai? Pataria advokatė, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas & Grajauskas“ asocijuota partnerė Lina Balčiūnė.Kada pasitikėjimo darbuotoju praradimas gali tapti pagrindu atleisti jį iš darbo? Dalyvauja advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkė, darbo teisės ekspertė Viktorija Dubovskienė.Kaip atskirti, jog apsipirkti internete gali būti nesaugu? Pašnekovas SEB banko privačių klientų segmento vadovas Arūnas Badaras.Ved. Artūras Matusas

Įvyko dar vienas šeimų maršo mitingas. Šį kartą ramiau, tik vienas susidūrimas su policija. Mitinge kelti įvairūs reikalavimai, pavyzdžiui, atsisakyti galimybių paso naudojimo, kuris nuo pirmadienio pradedamas taikyti kur kas plačiau.Ko pasiekė protestai? Ar dar išvysime mitingų? Ir kaip politikai reaguoja į dalies visuomenės nepasitenkinimą?Dalyvauja: Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius, TS-LKD frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" pirmininkas Saulius Skvernelis, LRT apžvalgininkė Indrė Makaraitytė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ir VU TSPMI politologė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Mindaugas Aušra

Vilniaus maratone dalyvauja aštuoni tūkstančiai žmonių.Norvegija siekia paskiepyti visus suaugusius šalies gyventojus. Ar tai įmanoma?Pusę amžiaus gyvenę Amerikoje lietuviai grįžta į gimtąjį kraštą. Pokalbis su Birute Vizgirdiene.Botanikos sode Kairėnuose “Lietuvos žiedų” mugėje pristatoma įspūdinga augalų įvairovė.Ved. Madona Lučkaitė

Vakarams baigiant evakuacijos operacijas iš Afganistano, įtampa Kabule aštrėja. Ką parodys kelios ateinančios dienos?Tarptautinė bendruomenė įspėja ir apie gresiančią humanitarinę krizę. Kokia talibiško Afganistano ateitis?Dalyvauja: ekspertai Eglė Murauskaitė, Deividas Šlekys, Egdūnas Račius ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.Ved. Mindaugas Aušra

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: laida apie LGBT žmonių sielovadą.Dalyvauja kun. Evaldas Darulis OFM, bendruomenės narės Emilija ir Jolanta.Redaktorius Julius Sasnauskas

Europos Sąjunga sutarė dėl dar vieno sankcijų paketo Baltarusijai. Dėmesio centre – svarbiausi šalies ekonomikos sektoriai, įskaitant trąšAs, kurios srautais keliauja ir per Lietuvą. Tarp sankcionuotų – režimui palankūs politikai, teisėjai ir verslininkai.Minskas pareiškė, kad naujausi Vakarų valstybių priimti sprendimai išplėsti sankcijas Baltarusijai prilygsta „ekonomikos karui“.Ar tai sukels norimą poveikį diktatoriui už sienos? Ir kokius nuostolius skaičiuos Lietuvos verslas?Dalyvauja: ekonomistas Aleksandaras Izgorodinas, verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas, Seimo nariai Matas Maldeikis ir Giedrius Surplys.Ved. Mindaugas Aušra

Premjerė Seimui pristatė praėjusių metų Vyriausybės ataskaitą, kurioje šios valdžios darbo – trys savaitės. Todėl nuspręsta pateikti savo planų, o ne buvusios valdžios darbų apžvalgą.Kaip nuveiktus ir būsimus darbus vertina buvę vyriausybių vadovai? Ir ką apie planuojamas reformas galvoja ekspertai?Dalyvauja: eks premjerai Saulius Skvernelis, Algirdas Butkevičius ir Andrius Kubilius. Taip pat Ainius Lašas, Romas Lazutka ir Andrius Romanovskis.Ved. Mindaugas Aušra.

Darbingo, o ne pensinio amžiaus ilginimas – būtent apie tai siūlo galvoti Europos Komisija. Premjerė sako, kad sveikų gyvenimo metų Lietuvoje iš tiesų per mažai. Ekspertai norėtų lankstesnio požiūrio į dirbantį senjorą.Kokių konkrečių, o ne butaforinių priemonių reikia, kad senstantys žmonės ilgiau išliktų aktyvūs ir sveiki?Dalyvauja: prof. Gytė Damulevičienė, LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos skyriaus vedėja, Darbdavių konfederacija vadovas Danukas Arlauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Seimo nariai Mindaugas Lingė, Linas Kukuraitis, Jurgita Sejonienė, Aurelijus Veryga.Ved. Mindaugas Aušra

Popiežius Pranciškus naujausioje knygoje „Pasvajokime“ kalba apie tai, kaip turėtų atrodyti pasaulis po Covid-19 pandemijos, taip pat ir ekonomika. Vienas jam rūpimų klausimų yra visuotinės bazinės pajamos, t. y. vyriausybės garantuojamas pajamų minimumas, kurį be jokių išankstinių sąlygų turėtų gauti kiekvienas pilietis. Siekiant aptarti šį popiežiaus siūlymą, prieš keletą savaičių Vatikane buvo surengtas seminaras, kuriame dalyvavo ekonomistai, finansų ekspertai, popiežiaus suburtos Vatikano Covid komisijos atstovai. Seminarą moderavo britų žurnalistas Austin Ivereigh, Pranciškaus knygos „Pasvajokime“ bendraautorius. Plačiau apie tai išgirsite vedamojo skiltyje po žinių.Susitikime „Prie Naujojo Židinio“ - pokalbis apie čekų filosofą ir disidentą Janą Patočką. Dalyvauja politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas.Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Prieš daugiau nei dvi savaites Salantuose pastebėti į tvenkinį tekantys teršalai. Po kelias dienas trukusių paieškų, buvo nustatytas ir taršos šaltinis, tačiau tarnybos miestelyje dirba iki šiol. Sodyboje, kurioje po žeme rasta dešimtys talpų su naftos produktais, jų gali būti ir daugiau, sako specialistai. Ir tokių ekologinių bombų šalyje yra ne viena, sako aplinkosaugininkai. Kaip elgtis, kad tokie incidentai kaip Salantuose nepasikartotų? Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Rusiškoje žiniasklaidoje pasipylė kaltinimai Lietuvai dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų, kalbama apie visoje Europoje prie Lietuvos ambasadų vykstančius protestus. Tačiau Lietuva viso labo tiria šnipinėjimo bylas – kokia informacinė kova vyksta tarp Lietuvos ir Kremliaus, aiškinosi LRT portalo rubrikos LRT FAKTAI žurnalistė Jurga Bakaitė.Diskusija apie pandemijos valdymą. Dalyvauja buvęs Sveikatos apsaugos ministras, dabar Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Karantinas ir alkoholio vartojimo mastai bei kultūra. Ženkliai išaugo stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas, Žinovai sako, kad išgėrinėjimai persikėlė į žmonių buitį. Pokalbyje dalyvauja: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas, Muitinės departamento kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams Gediminas Kulikauskas, Ukmergės vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė.Per karantiną Lietuvoje dvigubai išaugo nepatikimų įmonių skaičius. Tokį juodąjį sąrašą pildo Valstybinė mokesčių inspekcija. Nepatikimos įmonės negali dalyvauti konkursuose, gauti paramą ir subsidijas dėl karantino. Verslo organizacijos kritikuoja šį sąrašą ir sako, kad per pandemiją yra netikslinga bausti vos kvėpuojančias įmones. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.Savaitės komentaras. Autorius - „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

Atsakymai į jūsų klausimus: - HR vaidmuo įmonėje: kokia paskirtis ir kam tarnauja? - Kaip padėti "perdegusiems" darbuotojams? - Fun darbo vietoj -​ Kokia tinkama komunikacija pasirengiant pokyčiams? - Tips'ai vadovo komunikacijai -​ Kiek naudingas yra micro-management'as? - Vieša kritika. Kada ji pateisinama? -​ Kaip atrodo mūsų darbo diena? - HR ugdymo įstaigoje - Su kokiomis įmonėmis patinka dirbti labiau (mažos ar didelės)?

Praėjo beveik metai kai dėl koronaviruso pasaulyje paskelbta ekstremali padėtis. Kaip per šį laikotarpį su liga tvarkėsi Lietuva ir kodėl politikai infekciją naudoja politiniams taškams rinkti?Aistrų kelia ir vakcinacijos strategija, neaiškūs pristatymo grafikai bei kiekiai. Kodėl ir čia kol kas nėra sutarimo?Dalyvauja: prof. V. Usonis, dr. A. Lašas, prof. J. Novagrockienė, prof. A. Žvirblienė, D. Arlauskas ir SAM atstovas.Ved. Mindaugas Aušra

Klasikos koncertų salėKoncerto „Reveransas Bachui“ įrašas iš NF. Dalyvauja pianistės Anahita Nersesyan (Armėnija), Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija), Kristina Annamuchamedova, Morta Grigaliūnaitė ir LKO. Dirigentė Adrija Čepaitė.

Jungtinių Valstijų Kongresas patvirtino Džo Baideno pergalę prezidento rinkimuose.Tas pats kongresas, kurį neseniai užpuolė Donaldo Trumpo šalininkai. Ar smurtas ir vandalizmas yra nueinančio prezidento skaldančios politikos viršūnė? O gal tai tik neramumų pradžia? Kas gresia seniausiai pasaulio demokratijai?Dalyvauja: politologai Margarita Šešelgytė, Virgis Valentinavičius, Nerijus Maliukevičius ir Eglė Murauskaitė.Ved. Mindaugas Aušra

Klasikos koncertų salėKoncerto „... per la Grand Viola“ įrašas iš NF. Dalyvauja Ūla Ulijona Žebriūnaitė (altas) ir Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas Robertas Šervenikas.

Tradicija klausyti „Traviatos“ su šampanu baigia nunykti. Ponaujametinėse „Refleksijose” bandysime išsiaiškinti, kurlink keliauja opera ir jos žiūrovai ir ko jie netenka, stebėdami milžiniškus pastatymus nuo sofos – gal net su karšto šokolado puodeliu. Dalyvauja operos kritikės Rima Jūraitė ir Jūratė Katinaitė.Ved. Vaidas Jauniškis

Klasikos koncertų salėKoncerto „Kalėdų mozaika“ įrašas iš NF. Dalyvauja solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus), Balys Vaitkus (vargonai) ir ansamblis „Musica humana“.

Klasikos koncertų salė„Banchetto musicale 2020“. „Stella, quam viderant magi“ koncerto rugsėjo 9 d. įrašas iš Valdovų rūmų muziejaus Didžiosios renesansinės menės. Dalyvauja ansamblis „Morgaine“ ir solistai.