Podcasts about japonijos

Virmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą.2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Lietuvos ir Japonijos diplomatiniams santykiams – 35-eri, o garsiam lenkų ir lietuvių etnografui, antropologui Bronislovui Pilsudskiui šiemet 160-imt. Būtent pastarojo akimis naujoje Istorijų muziejaus parodoje pristatoma Japonijos autochtonų ainų tauta.Ką parodoje apie estradinę muziką veikia trilitrinis stiklainis? O kaktusas? Ir kodėl ši muzika – lyg anyžiniai saldainiai? Į visus klausimus pasirengusi atsakyti kuratorė Deimantė Kondrotaitė, pakvietusi į naują ekspoziciją „Estrada. Svajonės kaina“ Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis?„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Dažnai didžiuojamasi, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo itin tolerantiška valstybė, o Vilniuje taikiai sugyveno skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. Bet ar tai tiesa? Filosofas Laurynas Peluritis pasakoja apie pakantrą ir pakantumą lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų iki dvidešimto amžiaus.Rimvydą Kepežinską-Keptą dauguma pažįsta iš jo charakteringų iliustracijų: takso Antano, Pelikano Prano ar vaikystėje skaitytų J. Avyžiaus „Bardo nuotykių“, meistriškai iliustruotų Kepto. Pats Rimvydas juokauja, kad lengviausia jam piešti gyvūnus, nes, jei ką ne taip nupieši, jie nesupyks.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėLinos Mikalkėnaitės nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

00:00 – Įžanga ir Ryto krizė 17:00 – Žibėno priekaištai žaidėjams 26:20 – Jorndan Walker rasizmo žinutė 30:30 – Lomažas ar Velička padėtų „Rytui“? 38:45 – Gal Fosteris iš Japonijos? 41:30 – Neptūno pergalė prieš Lietkabelį 48:00 – Įtampa LKL turnyro lentelėje 51:30 – Žalgirio pergalė ir jaunimas 58:00 – Gediminas Žiemelis ir Lodzės Vilki 01:01:35 – Lietuviai NBA lygoje

Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas santykių su Kinija normalizavimas. Dar G. Palucko Vyriausybė Kinijai pasiūlė atnaujinti diplomatinius santykius, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta - Pekinas mūsų norus ignoruoja. Vakar šiuo klausimu diskutuota uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Paaiškėjo, kad Lietuva prašo partnerių pagalbos teikiant konsulines paslaugas Kinijoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad neišvengiamai turėsime grįžti prie santykių su Pekinu.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Japonijos tarptautinio universiteto politologė Vida Ambutavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Japonijos sostinėje Tokijuje, galerijoje „Space S“ atidaryta lietuvių meninkės Neringos Žukauskaitės paroda „AtKurta AtMintis“.„Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva“, – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla.LRT KLASIKOJE tęsiame pažintį su Kultūros minsiterijos politine komanda. Bendraujame su kultūros viceminsitre Renata Kurmin.Trisdešimtą kartą Šiauliuose vyksta šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus“.Druskininkai savaitgalį oficialiai baigė kultūros sostinės metus. Skaičiuojama, kad per 2025-uosius įvyko daugiau kaip 300 įvairiausių renginių. Kiek kultūros sostinės nuotaiką pajuto patys druskininkiečiai ir miesto svečiai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos sąjungoje pagal ekonominę nelygybę. Ar dažnai apie tai kalbama nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje? NARA redakcija kviečia į atvirus susitikimus „Ko negirdi žurnalistai?“Užsienio kultūros spaudos apžvalga apie garsiausius muziejų apiplėšimus, naujausius jaunimo kultūrinių tendencijų pokyčius ir politinę naujieną iš Japonijos.Ar paskutinę sekundę prieš susinaikindami dar spėsime sustoti? Fotografijos parodoje „Kad ir pasaulio pabaiga“ klausia 33 žymiausi Lietuvos fotografai. Pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte ir fotomenininku, poetu ir eseistu Tomu Kregžde.Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.Su įvairių formatų reklama mieste, internete, radijuje ar televizijoje susiduriame kasdien. Tarpukario Lietuvoje neatsiejama daugelio lietuvių kasdienybės dalis buvo laikraščiai ir žurnalai, kuriuose lygiai taip pat buvo galima rasti daugybę įvairaus formato reklamų. Kaip atrodė reklama tarpukario Lietuvoje ir ar dabar atkreiptume į ją dėmesį pasakoja Tomas Riklius.Šiandien Turine prasideda šiuolaikinio meno mugė Artissima Fair, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos menui. Kuo mums svarbi ši mugė, kokį meno spektrą pristatome kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-KazulėnienėVed. Jolanta Kryževičienė

Po vakarykščio įspėjamojo streiko Kultūros bendruomenė neketina nurimti ir jau artimiausiu metu kvies į dar vieną protesto asamblėją. Šioje tikimasi sulaukti platesnio rato dalyvių ir neapsiriboti kultūros sektoriumi. Tuo metu valdantieji susirinko į koalicijos tarybą. Nemuno aušra sako, kad jau turi kandidatą į kultūros ministrus. Socialdemokratai visų prašo truputį nurimti ir palūkėti.Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta trims mokslininkams už atradimus, susijusius su imunines sistema. Premiją pasidalys Meri Brankau ir Fredas Ramsdelas iš JAV ir Šimonas Sakagučis iš Japonijos. Šie mokslininkai padarė novatoriškų atradimų apie periferinę imuninę toleranciją, kuri neleidžia imuninei sistemai pakenkti organizmui. Jų atradimai padėjo pamatus naujai tyrimų sričiai ir paskatino naujų gydymo būdų, pavyzdžiui, nuo vėžio ir autoimuninių ligų, kūrimą.Policija sako, kad sukčiai iš lietuvių jau išviliojo daugiau nei 20mln. eurų. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad lietuviai iš viso sąskaitose laiko 16mlrd.eurų. Pinigų niekur neinvestuoja, tai grobis sukčiams. Lietuvos bankas sukūrė nemokamus mokymus šviesti žmones apie investavimą ir kelti jų finansinį raštingumą.Egipte prasideda derybos dėl paliaubų Gazos Ruože ir įkaitų išlaisvinimo.Prancūzijoje ir vėl politinė krizė. Vos vakar pristatęs ministrų kabinetą šiandien premjeras Sebastienas Lecorniu atsistatydino. Taigi nepraėjus nė mėnesiui, Emanueliui Makronui ir vėl teks iš naujo ieškoti naujo ministro pirmininko.Šį rytą į darbą atėjusius Zarasų rajono savivaldybės darbuotojus pasitiko neįprasti garsai. Priešais pastatą pastatyta garso kolonėlė, kuri itin garsiai skleidė įvairius remonto garsus. Taip nepasitenkinimą išreiškė Zarasų mokyklų mokytojai ir mokinių tėvai dėl mokyklose vykstančių remonto darbų.Ved. Liepa Želnienė

Radijo stoties FM99 svečias – Kęstutis Ptakauskas, kuris pasidalins naujienomis apie spalio 3–5 d. Palangoje vyksiantį EBA & ESA kongresą bei Japonijos meno ir kultūros festivalį. Už „Japonijos menų ir kultūros festivalio“ slypi ypatinga asmenybė – Kęstutis Ptakauskas, bonsai meno Lietuvoje pradininkas, vienas ryškiausių Europos bonsai meistrų. Jo kelias – tai daugiau nei 30 metų draugystės su Japonija istorija.

„Japonija tikrai turi ko pasimokyti iš Lietuvos“, – sako šioje šalyje viešinti Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Japonijoje šiomis dienomis pasirašomas antrasis šalių istorijoje bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos nacionalinio ir Nagojos miesto muziejaus. Pokalbis su Rūta Kačkute.Šįvakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje skambės antrasis šių metų LRT KLASIKOS rezidentų Vilnius JJazz ansamblio koncertas. Kokią programą išgirsime išduoda ansamblio vadovas Jievaras Jasinskis ir vokalistė Kotryna Juodzevičiūtė.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą apie Čiurlionių šeimą. Šiandien Kotryna Lingienė pasakoja apie muziejininkę Valeriją Čiurlionytę. Jaunoji pilotė Elzė Maslauskaitė vos 17-os metų tapo profesionalia sklandytoja, o dabar mokosi valdyti sraigtasparnį. Ciklo „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos“ pasakojimą su ja parengė Rytis Skamarakas. Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Raminta Lampsatytė. Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Rugpjūčio 6 d. Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Pokalbis su aktore, festivalio organizatore Gabija Bargailaite.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo seserims sakydavo: „Nė viena iš jūsų negali prilygti mamai grožiu“. Kokiais talentais pasižymėjo vargonininką Konstantiną įsimylėjusi vokietaitė ir kokių jos ruoštų valgių receptai pasiekė šių dienų Druskininkus, antrajame ciklo „Čiurlioniai“ epizode domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 6 d. pasaulis mini 80-ąsias Japonijos miesto Hiroshimos atominio subombardavimo metines. Kaip šiandienos karinių konfliktų kontekste galime kalbėti ir ko pasimokyti iš 1945-ųjų Hiroshimos ir Nagasakio tragedijos? Pokalbis su japonų menininku Tomoo Nagai ir menininke Renata Valčik bei filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Tomas Riklius apie dvikalbį ugdymą ir didėjančią tokio ugdymo naudą kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus Socratus anglų kalbos ir ispanų kalbos mokytoja metodininke Jolanta Liubkevič.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Nailia Galiamova.Ved. Gerūta Griniūtė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kaip miegas valo smegenis ir kokią naudą šis kasnakt vykstantis prasivalymas suteikia?Ką reiškia gyventi su nuolat išsiderinusiu dėmesiu ir tik suaugus sužinoti, kad turiu ADHD – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą?Senąjį rožyną atkūręs Paežerių dvaras Vilkaviškio rajone ruošiasi didžiuliam jau antrajam Rožių festivaliui. Kaip jis atrodys ir kaip apskritai sekasi netoli Rusijos sienos esančiam dvarui? Rubrika „Vasara už Vilniaus“.Valstybės dieną tradiciškai 21 val. viso pasaulio Lietuvos žmonės giedos „Tautišką giesmę“. Pagrindinis iniciatyvos renginys šiemet vyks Druskininkuose, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje, kurioje kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tuo metu Mindaugo Karūnavimo diena minima ir Japonijoje, Osakoje, kur vyksta pasaulinė „EXPO“ paroda.Dažniausiai lietuviai yra šviesiaplaukiai, šviesiaakiai ir labai gerai virškina riebalus. Taip sako Vilniaus universiteto mokslininkai, kurie tiria lietuvių genetinį kodą ir aiškinasi, kokie mūsų tautos ištakose ryšiai su kitomis tautomis bei analizuoja, kokią įtaką turi genai, žmonėms prisitaikant prie aplinkos.Ved. Edvardas Kubilius

Šįkart laidoje – daugybė muzikinių leidybinių naujienų Iš JAV, Japonijos, Vakarų Afrikos, Paryžiaus ir net XV amžiaus Krokuvos! Senoji muzika, modernūs styginių kvartetai, afrikietiška kora ir džiazo trimitas – viskas su Domanto Razausko komentarais ir muzikiniais pavyzdžiais.Ved. Domantas Razauskas

Valstybinių ir privačių gydymo įstaigų vadovai nesutaria, ar Lietuvoje turėtų būti uždraustos priemokos už sveikatos priežiūros paslaugas. Uždrausti priemokas nuo kitų metų siūlo Sveikatos apsaugos ministerija. Jos atstovų teigimu, sutartis su Valstybine ligonių kasa turinčios privačios įstaigos privalo suteikti paslaugas pacientams be jokių priemokų.Brangsta maisto produktai – auga kiaušinių, geros kokybės jautienos ir vaisių kainos. Dėl šalnų šiemet ir būsimų vaisių bei uogų derlius nežada būti gausus, todėl kainų augimas gali tęstis.Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą Europos Sąjungai ir suteikti daugiau laiko deryboms, Europos Komisija praneša, kad Bendrijos prekybos vadovas kalbėsis su kolega amerikiečiu.Japonijos automobilių gamintoja „Mazda“ grįžta į Rusijos rinką. Iš jos ji pasitraukė prieš daugiau nei trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.Onkologai įspėja, kad šiuo metu Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga - krūties vėžys. Šią diagnozę per metus išgirsta beveik du tūkstančiai moterų. Jei nustatomas ankstyvos stadijos vėžys, jis įveikiamas. Tačiau kasmet nuo šios klastingos ligos miršta apie 500 -tus moterų.Problema - kas antra moteris nesitikrina prevenciškai.Prancūzijos pareigūnai dėl kilusio gaisro elektros pastotėje Nicoje, kuris sukėlė antrą didelį elektros energijos tiekimo sutrikimą Rivjeroje per dvi dienas, įtaria sabotažą, todėl nurodė sustiprinti saugumą. Dėl gaisro kelioms valandoms be elektros liko maždaug 45 tūkst. žmonių vakarinėje Nicos dalyje, trumpam buvo dingusi elektra ir Nicos oro uoste.LRT girdi kreipėsi šiaulietis Mindaugas, kurį šiurpina Šiaulių centre girtaujantys, čia pat gamtinius reikalus atliekantys benamiai. Policijai šiauliečių bėdos žinomos - pranešimų sulaukiame šimtais, tačiau paskirtų baudų benamiai nemoka.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Prasideda festivalis „Žemaitių deinas Plungei“.Fotografas Andrius Mažeika keliaudamas po Lietuvą fotoparodoje pasakoja apie pabėgėlių iš Vakarų Sacharos gyvenimą.Kaune visą savaitę vyks meno ir kultūros festivalis „VDU kultūros dienos“.61-ojo „Poezijos pavasario“ laureatu paskelbtas rašytojas Mindaugas Nastaravičius.Lietuvos paviljonas EXPO 2025 parodoje po to, kai iš jo dingo oficialus parodos talismanas Myaku-Myaku sulaukė ypatingo dėmesio Japonijos visuomenėje.Žagarėje baigėsi 4 dienas trukęs 5-asis Fringe (Frindž) festivalis.Nicoletta Verna romanas „Stiklo dienos“ laimėjo Europos literatūros premiją.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Lenkijoje pristatytas Lietuvai skirtas žurnalo „Kultūra“ numeris. Apie šį numerį kalbamės su istoriku Alvydu Nikžentaičiu.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Tuo domisi kolegė Evelina Povilavičiūtė, apsilankiusi Panevėžio miesto dailės galerijoje – vienintelėje parodinėje erdvėje Lietuvoje, kur galima pamatyti šią unikalią Japonijos lėlių kultūros ekspoziciją.Pristatyta pirmoji lietuvių autorių sukurta knyga apie kiną vaikams „Džuljeta ir kino kaukai“. Kalbamės su šios knygos autorėmis Kornelija Žalpyte ir Jurga Vile.„Apverčiu padėtį, kuomet kino ar literatūros kūriniuose moteris yra paverčiama objektu, į kurį nukreiptas vyriškas žvilgsnis“, – sako rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė. Jos pirmasis romanas „Pozuotoja“ (išleido „Baziliskas“) dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir varžosi prozos knygų kategorijoje. Susipažinkime su šia konkurso komisijos įvertinta knyga ir jos autore, kurią kalbina Indrė Kaminckaitė.Rubrikos „Be kaukių“ – režisierius Pijus Mickus.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiame epizode Mantas pasidalino įspūdžiais apie Japoniją, papasakojo apie sutiktus iškrypelius, ragautą maistą, apsilankymą SUMO varžybose ir kt. Airidas su Kasčiūnu buvo išvykęs į futbolo varžybas. Papasakojo apie Lenkijos policijos susirėmimą su futbolo fanais. Antanas išliejo nepasitenkinimą apie Trečios Lentynos video.Support the show

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Eidamas 79-uosius metus mirė kino režisierius Davidas Lynchas.26-oji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija atiteko rašytojai Linai Navickaitei-Greičiuvienei už knygą „Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Carlos'o Fuentes apysaką „Aura“ ir amerikiečių rašytojos Sandros Newman romaną „Džulija“.Baigėsi atranka į pirmą kartą vykdomą „Vilnius Fellowship programą”, kuri vasario 25-28 dienomis vyks Vilniuje.Dreverna pradeda savo kaip Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Kaune duris atveria atnaujina Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos namų ekspozicija.VU Filologijos fakultete beveik keturiasdešimt lituanistikos gerbėjų iš įvairių šalių susirinko į kasmet vykstančius lietuvių kalbos kursus.Gitaristai Mindaugas Stumbras ir Chris Ruebens pristato savo bendrą albumą „Strung out“.Ved. Marius Eidukonis

Šiaurės Korėja jau siunčia savo karius į Rusiją mokymams, o vėliau jie kariaus prieš Ukrainą, praneša Pietų Korėjos žvalgyba. Ekspertai skaičiuoja, kad Šiaurės Korėja pajėgtų į karą Ukrainoje išsiųsti iki milijono karių. Reaguodama į tai Pietų Korėja jau svarsto Ukrainai perduoti ginkluotės, taip pat į Ukrainą atsiųsti žvalgybos pareigūnų.Ar kare Ukrainoje įvyks Šiaurės ir Pietų Korėjų susidūrimas ir kaip tai keistų karo eigą?Laidoje dalyvauja Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto, VU TSPMI Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas, Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir LRT Radijo bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje duris atvėrė unikalus klausymosi baras „Adata bar“, įkvėptas džiazo klausymo barų tradicijos iš Japonijos, vadinamos „Jazz Kissa“. Apie šią vietą pasakoja jos bendraįkūrėjas Šarūnas Sviridenka.Nuogas žmogaus kūnas mene vaizduojamas nuo seniausių laikų, tačiau dar ir šiandien apie akto žanrą kalbėti vengiama. Grupė įvairių sričių menininkų šią vasarą susibūrė į kūrybinę akto žanrui skirtą stovyklą „Kena Art Camp“, o stovykloje sukurti darbai pristatyti naujoje parodoje. Su menininkais susitiko ir juos pakalbino kolega Donatas Šukelis.Rytoj Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma Vilniaus dailės akademijos profesorės Giedrės Mickūnaitės monografija „Maniera Greca in Europe's Catholic East. On Identities of Images in Lithuania and Poland“. Apie monografiją pasakoja prof. Giedrė Mickūnaitė.Spalio 25 d. festivalio „Gaida“ koncerte bus galima išgirsti Jonnio Greenwoodo siuitą Paulo Thomaso Andersono filmui „Bus kraujo“. Labiau žinomas kaip grupės „Radiohead“ narys, Greenwoodas po kelių dešimtmečių kine vis labiau atpažįstamas kaip vienas įdomiausių šiandienos kino muzikos kūrėjų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas rubrikoje „Įgarsintas vaizdas“.„Mano tyrimas – apie nereikalingus žmones“, – pasakoja istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė. Ką tik išleista jos disertacijos pagrindu parašyta knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“, kurioje aptariama paliktų vaikų situacija sovietų okupacijos metais. Apie sistemos požiūrį į paliktuosius, vis dar stigmatizuotą žvilgsnį į socialinės tvarkos neatitinkančius žmones ir iššūkius vykdant tyrimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pirmasis tūkstantis Lietuvoje gamintų kovinių dronų pasiekė kariuomenės sandėlius. Iki gruodžio mėnesio jie bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bepiločiais orlaiviais bus stiprinamos ir Lietuvos kariuomenės pajėgos.Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“.Šiam judėjimui, vienijančiam branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, taikos premija paskirta už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“.Klaipėdoje lankosi penki NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmosios grupės laivai.Svarstoma ką daryti, kad savo pareigas atliekančių pareigūnų saugumas būtų užtikrintas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia kelionę po Europos šalis. Tuo metu Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas rengiasi susitikti su Irano prezidentu.Į LRT girdi reguliariai kreipiasi gyventojai, kurie skundžiasi prastos būklės šalies žvyrkeliais. Pavyzdžiui, Utenos rajono Ilčiukų kaimo gyventoja sako, kad kelias, kuriuo tenka važiuoti į rajono centrą - Uteną - yra žvyrkelis, o jis retai lyginamas. Anot gyventojos, nepadeda ir skundai savivaldybei. Meras aiškina, kad problema žinoma, tačiau už žvyrkelio priežiūrą atsakinga valstybė.Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento rinkimuose ketvirtai kadencijai prezidente patvirtinta Daina Gudzinevičiūtė. Ji iš 64 balsų surinko 48, tuo tarpu už Mantą Marcinkevičių balsavo 16 balsą turinčių asmenų.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Čia buvo vienas iš keturių Lietuvos mohikanų“, - apie iškeliavusią Lietuvos architektūros legendą, pedagogą prof. Algimantą Mačiulį sako architektas Audrys Karalius.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete bendram kūrybiniam darbui ir istorinių žinių gilinimui susitiko scenos menų profesionalai iš trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos, kurie gilinasi į (de)kolonizacijos temas. Apie projektą „Inner Stranger“ pasakoja viena iš projekto organizatorių Jurgita Beatričė Rudėnaitė.Nobelio taikos premija skirta Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, kovojančiai prieš atominius ginklus.Šeštadienį MO muziejuje atidaroma paroda „Iš vidaus“. Tai pirma menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje.Šiandien nuo 19 val. tiesioginės transliacijos metu skambės LRT KLASIKOS užsakymu užsakyto Juliaus Aglinsko kūrinio premjera. Kompozitoriaus pasakojimas apie tai.Chiemi Eri – praėjusio amžiaus Japonijos pramogų pasaulio ikona, kurios balsas sujungė Rytų tradicijas su Vakarų ritmais. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši 90-metį ką tik atšventęs kompozitorius Feliksas Bajoras. Jo kūriniai žymėjo lietuvių muzikos atsinaujinimą, autentiško žvilgsnio į lietuvių liaudies muzikos tradiciją sugrįžimą, ieškojo tikrosios lietuvių kultūros savasties.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.Ved. Gabija Narušytė

Laidoje – muzikinės naujienos iš kompozitorių Maxo Richterio, Masono Bateso, džiazo gitaristo Mike‘o Sterno, saksofonininko Wayne‘o Escoffery, dirigento Manfredo Honecko, naujienos iš Japonijos, JAV ir Europos, klasika, džiazas, „ambient“ muzika. Ir užvis ryškiausiai švytintis naujas šiemet Lietuvoje viešėjusio Colino Stetsono albumas.Ved. Domantas Razauskas

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti klientus lietuvių kalba. Įpareigojimas susikalbėti su klientais lietuviškai būtų taikomas tik tiesiogiai juos aptarnaujantiems darbuotojams. Jeigu parlamentas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio.Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus į leistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Entonis Blinkenas viešėdamas Kyjive užsiminė, kad Vašingtonas gali pakeisti savo poziciją dėl draudimo smūgiuoti amerikietiškais ginklais taikiniams Rusijos teritorijoje.Apie 20 milijonų eurų – tiek, skaičiuojama, tėvai per mokslo metus sumoka už vaikų pratybas mokyklose. Kai kurie tėvai sako – brangu, švietimo bendruomenėje svarstoma, kad bent dalį išlaidų galėtų padengti valstybė. Švietimo ministerijos atstovai sako, kad skirti lėšų pratybų sąsiuviniams pirkti mokyklos negali, o pratybos esą – neprivalomos. Tačiau kai kurie mokytojai teigia - jos yra neatsiejama ugdymo dalis.Prasidėjo kova dėl Japonijos ministro pirmininko posto, kurioje dalyvauja rekordiškai daug kandidatų – devyni, tarp jų buvusio premjero sūnus ir nacionalistė, siekianti tapti pirmąja šalies vadove moterimi.Nuo rugsėjo 50-55 metų gyventojai gali nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Šaldytuvus vakcinomis užpildžiusios poliklinikos prognozavo pacientų antplūdį, tačiau kol kas per dieną sulaukia vos poros norinčiųjųVed. Darius Matas

Ukrainos parlamentas pritarė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimui. Kuleba atsistatydino vykstant plataus masto vyriausybės pertvarkai, per kurią savo pareigas paliko ir daugiau ministrų.Panemunės pasienio punkte Pagėgiuose pristatytas Panemunės tilto ir Nemuno brastos blokavimas kontrmobilumo priemonėmis. Nuo rugpjūčio 20-osios prie pasienio punkto ir prieplaukos prie Karalienės Luizos tilto vyko parengiamieji darbai.Baltarusija virš savo teritorijos galbūt numušė iš Rusijos atskriejusių dronų. Jiems numušti buvo pakelti naikintuvai. Nors per Rusijos atakas prieš Ukrainą dronai nuo kurso nukrypdavo ir anksčiau, tai gali būti pirmas kartas, kai juos numuša Baltarusijos pajėgos.Europos Tarybos teisingumo ministrai tarptautinėje konferencijoje Vilniuje tariasi dėl tolesnių žingsnių steigiant Specialųjį tribunolą tarptautiniams Rusijos nusikaltimams Ukrainoje.Klaipėdos rajone atveriamas didžiausias Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkas. Čia bus kuriami technologiniai sprendimai Baltijos, Skandinavijos, Jungtinių Valstijų, Japonijos bei kitų šalių įmonėms.Ved. Karolina Panto

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Apžvelgsime praeito amžiaus 7-8 deš. Japonijos, Korėjos ir Turkijos byto, roko pradininkus bei sėkmingiausias grupes, dainų autorius, kurie sugebėjo tiek adaptuoti vakarietišką skambesį, tiek sėmėsi iš nacionalinės muzikos paveldo, savo kūryba jį praturtindami.Grojaraštyje: „The Mops“, „Masahiko Sato & Sound Breakers“, „Yuya Uchida and The Flowers“ (Japonija), Erkin Koray, „Hardal“ (Turkija), „San Ul Lim“, „Shin Joong Hyun & The Men“ (Pietų Korėja) ir kt.Ved. Lukas Devita

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas aptaria olimpiados startą: nuo krepšinio turnyro pradžios iki organizatorių kuriozų. Tinklalaidės partneriai: – Gal picos? Užsukite į IKEA Švedišką bistro Vilniuje paragauti vietoje kepamų picų. Valgiaraštyje jūsų laukia net keturi skoniai: klasikinė „Margarita”, pica su saliamiu, pica su šonine ir pica su grybais. https://www.ikea.lt/lt/page/bistro – Nori sutaupyti? Apsipirk užsienio el. parduotuvėse pigiau nei Lietuvoje ir siųskis per PirkEU. Registruokis dabar ir atsiimk 5€ dovaną pirmam PirkEU pristatymui net iš 10 Europos šalių, JAV, Kinijos ir Japonijos! https://pirkeu.lt/prisijungti Temos: Atleiski, tėve, nesimatėm seniai (0:00); Olimpiados atidarymo džiaugsmai ir vargai (3:55); Žiūrim viską apie sportą (12:22); Yao Mingas moterų krepšinyje ir buvęs NBA krepšininkas olimpiniame tinklinyje (15:53); Nesusipratimai olimpinėse žaidynėse (21:50); LeBrono aura ir besikeičianti tendencija amerikiečiams (26:41); Spaudimas Joeliui Embiidui (37:38); Išskirtinis olimpiados žavesys (40:11) Rudy Fernandezo kosmosinis rezultatas ir kas laukia ispanų (42:23); Patty Millsas ir auganti pamaina jam (45:21); Įspūdis apie graikus (47:01); Komandą, už ką norisi sirgti (49:13); Stringantys Lietuvos aštuoniolikmečiai (1:00:26); Šaro Jasikevičiaus mintys (1:03:08); Vyro su pilvuku pasirodymas baseine (1:04:42); 3x3 rinktinė laikosi pažado (1:08:08); Po naujoką „Ryte“ ir „Wolves“ (1:09:41); Aiškus „7bet-Lietkabelio“ papildymas (1:16:10); Intriga Utenoje ir LKL klasikėlė (1:24:20).

Liepą Kaune surengtos net dvi mokslinės konferencijos, skirtos paminėti Kauno geto sunaikinimo 80-asias metines. Tarp šią savaitę Kauno IX forto muziejuje kalbėjusių pranešėjų buvo vokietė istorikė Andrea Löw. Šiuolaikinės istorijos instituto Holokausto studijų centro Miunchene atstovė pristatė savo tyrimą apie vokiškai kalbančius žydus, nacių deportuotus į okupuotas Baltijos šalis.„Žmonėms patinka būti gundomiems, gąsdinamiems, žavimiems, įkvepiamiems narsos“, – taip parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ potekstę aiškina jos kuratorius Arūnas Gelūnas. Kokį dialogą parodoje mezga 17 a. ir šiuolaikiniai kūriniai?Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše.Pasaulio kultūros apžvalgoje: plačiai pasklidusių nuotraukų, užfiksavusių pasikėsinimą į buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trump‘ą, analizė bei po to sekusių kontroversiškų pasisakymų pasekmės.„Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, – apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. Tai KGB tabu mūsų visuomenėje. „Mano mama agentė“ – režisierės Jūratės Samulionytės pasakojimas, įvertintas I-ąja premija LRT RADIJO akademijoje.Vienas kol kas dar neįgyventas kūrybinis projektas kino kūrėją Jūratę Samulionytę paskatino susimąstyti – galbūt kas nors iš jos artimųjų buvo KGB agentas? Anot kūrėjos, ne visus su sovietų valdžia kolaburavusios asmenis reikėtų laikyti valstybės priešais, prasminga apmąstyti scenarijų: kaip jausčiausi, jei sužinočiau, kad KGB agente buvo mane labai mylėjusi, man skanią uogienę virusi močiutė? Su Jūrate Samulionyte kalbamės apie patirtis, kurios ją atvedė iki šių apmąstymų, kompleksišką KGB agentų šiandienos visuomenėje temą, sunkią norinčių kalbėti gyvųjų liudinininkų paiešką, neatsakytus klausimus ir režisierei naują garso dokumentikos raišką.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

FM99 svečiai - simpoziumo dalyviai, menininkai Cagdas Ercelik iš Turkijos, Jitka Kusova iš Čekijos, Fumitaka Kudo iš Japonijos ir alytiškis Kęstutis Benedikas.

WWW.DEALSONWHEELS.LT ---> Iki 2024 m. birželio 9 d. pirkdamas automobilį iš Deals On Wheels pasakyk kodą PROTOPEMZA ir gauk 400 EUR vertės dovaną!

Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su buvusiu vyriausiuoju derybininku, Europos parlamento nariu Petru Auštrevičiumi ir tuometinės derybų grupės nariu, konsultacijų įmonės ESTEP partneriu Klaudijumi Manioku.Seimas svarstys mažinti pridėtinės vertės mokestį daržovėms, vaisiams ir uogoms. Sakoma, kad tam pritaria ir gyventojai, kad dauguma mielai taip pat ir primokėtų už nesveiką maistą per vadinamąjį cukraus mokestį. Tačiau ar tikrai, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Praėjusį savaitgalį, aštuoniais mėnesiais vėliau nei kitose šalyse, Kristoferio Nolano juosta „Openheimeris“ pasiekė Japonijos kino teatrus. Vėlyvą premjerą lėmė susirūpinimas dėl to, kaip filmas gali būti sutiktas vienintelėje šalyje, tiesiogiai patyrusioje branduolinių ginklų siaubą. Kaip filmą įvertino japonai?Ilgąjį Velykų savaitgalį šalį užplūdus rekordiškai šiltiems orams, dalis žmonių sunerimo. Ar ankstyva ir vos kelias dienas trukusi vasariška oro temperatūra neturės neigiamų pasekmių gamtai?Kiek kainuoja „Eurovizijos“ pasirodymų efektai, tokie kaip ugnis, dūmai ar fejerverkai? Kuris Lietuvos miestas pergalės atveju priimtų konkursą? Turbūt vienintelis žmogus, Lietuvoje galintis atsakyti į visus šiuos klausimus, yra Lietuvos eurovizinės delegacijos vadovas Audrius Giržadas. Jis ir yra trečiasis tinklalaidės Suvienyti „Eurovizijos“ pašnekovas. Jį kalbina žurnalistas Justas Buivydas.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“.Kovo 12-ąją minima kovos su smurtu prieš medikus diena. Kokios šios problemos priežastys ir kaip ji sprendžiama Lietuvoje?Ar žvejai turėtų paleisti ne tik mažas, bet ir dideles žuvis? Kodėl svarbu jas saugoti? Siūlomi mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas (iki 50 cm) bet ir dideles lydekas (virš 80 cm), starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 cm ar viršija 65 cm, ešerius, viršijančius 30 cm ilgį bei visus marguosius upėtakius.Kokie lietuviški žemės ūkio produktai gali būti paklausūs Japonijoje? Ką tik pasirašytas Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumas, o Japonijoje kaip tik šiuo metu vyksta lietuviškų ekologiškų produktų paroda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kartu su Evaldu baigėm kultūrinės veiklos vadybą, dar kitaip liaudyje žinomas kaip kūrybines industrijas. Dažnai tai prisimenam ir visada pasijuokiam. Pakalbėjom apie tai kaip sugadinau Evaldui Erasmus Kipre, apie Japonijos kultūrą, apie komedijos metimą, apie draugelį, kuris įsigijo arklį ant popieriaus, kad pirktų ketaminą.Support the show

1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis. Šiuo pagrindu buvo sukurta „Velcro“ juosta iki šiol žmonių buityje aktyviai naudojama avalynės, rūbų ir krepšių užsegimams.Nors gamtą dažnai siejame su emociniu ryšiu, būtent biomimikrijos laukas leidžia racionaliai žvelgti į milijonus metų besitęsiančią gamtos evoliucijos patirtį. Biomimikrijos principais žmonės mėgdžiodami tobulas gamtos sistemas, sprendžia gyvenimiškas buities problemas.Kaip šiandien gamtos genialumą naudojame kasdieniniams iššūkiams spręsti? Ar biomimikrija yra žmonijos ateitis, ieškant balanso su aplinka?Pokalbis su biomimikrijos ambasadore, kraštovaizdžio dizainere, gamtosaugininke, miško terapijos gide Auste Juozapaityte.Ved. Ignas Klėjus

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - mados redaktorė iš Florencijos Aistė Šuliokaitė.Gegužės pabaigoje Balchašo lagerio teritorijoje atidengtas memorialas Lietuvos Ukrainos politiniams kaliniams ir Japonijos karo belaisviams. Minint okupacijos ir genocido dieną, pasikalbėkim, kokie dar istorinės atminties įamžinimo ženklai esti toje šalyje, kodėl svarbus ryšys su Kazachstanu, koks likimas Rusijos Federacijos teritorijoje esančių atminties ženklų, ir kokie apskritai mūsų istorinės atminties įamžinimo prioritetai. Istorinės atminties ir įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti? Tokį klausimą kelia elgsenos ekonomistė dr. Agnė Kajackaitė, kuri sako, kad tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl savo knygoje „WO/MEN“, kurią pirmiausia parašė angliškai, o dabar ji išleista ir lietuviškai, mokslininkė meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje.Remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

„Unit 731“ ar Skyrius 731 - mirties laboratorija, kurioje Japonijos imperija kūrė masinio naikinimo ginklus. Tūkstančiai mokslininkų dešimtis tūkstančių rąstais pavadintų žmonių sargdino visa palete ligų tam, kad juos itin nuodugniai ištirtų. Šiandien sužinosite, kad siaubo filmai palyginti su realybe tėra lengva komedija, kas yra šokoladinis maras, kodėl mokslininkų negalima paleisti nuo lenciūgo ir kokią muziką labiausiai mėgsta šunys. ĮSPĖJAME: laidoje grafiškai pasakojama apie žiaurius bandymus su žmonėmis. Klausykite atsargiai. Muzika: ShortRecord, SergeQuadrado, WelvynZPorterSamples, szegvari, Infinita08, TheoJT, Lachm.

Į Lietuvą atvyksta Suomijos Prezidentas, kur susitikime su Lietuvos Prezidentu bus skiriama daug dėmesio Suomijos narystei NATO. Vakar NATO vadovas paskelbė, kad jau laikas priimti Suomiją ir Švediją į Aljansą. Dar anksčiau šią savaitę pasirodė žinia, kad Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso.Klausytojų klausime - ar prekybos centrai turėtų leisti automobilius prie parduotuvių naktį statyti nemokamai?Kaip sekasi ištraukinėti gydytoją iš popierių krūvos? Apie tai šiandien bus diskutuojama Klaipėdos universitete. Atsakymo į šį klausimą ieško ir „Ryto garsai".Šiaurės Korėja pastarosiomis dienomis sustiprino ginkluotės bandymus - per dvidešimt balistinių raketų nusileido jūroje netoli Pietų Korėjos ir Japonijos krantų. Pchenjanui išbandžius ir tarpžemyninę raketą, Vašingtonas įspėja, kad branduolinė ataka prieš Ameriką ar jos sąjungininkus reikštų Kimų dinastijos pabaigą. Apžvalgininkai teigia, jog pastarųjų dienų testai - tai Pchenjano bandymas atkreipti į save dėmesį įtempto geopolitinio klimato kontekste.Po aštuonerių metų gatvėse - maždaug 20 kartų daugiau elektromobilių. Tokia vizija įtvirtinta Vyriausybės. Kiek realu ją paversti realybe ir kokia šalies degalinių ateitis?„The Roop“ pristato naują kūrinį „Šiluma“. Studijoje grupės lyderis Vaidotas Valiukevičius.Ved. Rūta Kupetytė

Europos Sąjungos lyderiai Prahoje tarsis, kaip sumažinti gyventojus ir verslą užgulusią dujų kainos naštą. Valstybės dėl to jau nesutaria, tad sprendimas panašu nebus lengvas.Ministrų kabinetas šiandien turėtų tvirtinti kitų metų biudžetą. Valdantieji sako, kad biudžetas dėl geopolitinės krizės, energetikos ir kitų iššūkių bei galimos recesijos yra su trūkumais, suspaustas, bet solidus ir stipriai subalansuotas. Tuo metu Prezidento patarėja kiek anksčiau kritikavo, kad biudžetas priiminėjamas po kilimu, nepasitelkiant plačios diskusijos.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ ar Lietuvos ministrai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro laipsnį? Seimo narė Agnė Širinksienė siūlo nustatyti, kad žmonės skiriami į ministro pirmininko, ministro pareigas, privalėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį. Reaguodama į tai premjerė pasiūlė leisti balsuoti dėl ateinančių metų biudžeto tik matematikos brandos egzaminą išlaikiusiems Seimo nariams.„Verslo laike“ - antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų kaupiamos lėšos nuo metų pradžios nuvertėjo vidutiniškai keliolika procentų. Dalis profesionalų suabejojo, ar pasirinktos tinkamos investavimo strategijos, nes krito net ir fondai, skirti šiuo metu arba netrukus į pensiją išeinantiems žmonėms.Šiaurės Korėja demonstruoja karinius pajėgumus – šią savaitę po penkerių metų pertraukos – Pchenjano vidutinio nuotolio balistinė raketa skrido virš Japonijos teritorijos. Netrukus Japonijos link paleistos dar dvi trumpo nuotolio raketos. Ginklais apie save primenantis Pchenjanas ruošiasi ir branduolinio ginklo bandymams. Analitikai pabrėžia, kad sankcijų spaudžiama Šiaurės Korėja karinės galios demonstravimu nori užsitikrinti nuolaidų galimose derybose su tarptautine bendruomene.Daininkė Lina Štalytė pristato savo pirmąjį albumą „Summer Nights“.Ved. Rūta Kupetytė

#TiekŽinių Antradienį (spalio 4 d.) Tiek žinių vedėjas Dominykas pasakoja apie Ukrainos link judantį branduolinį traukinį, Musko taikos pasiūlymus tviteryje, virš Japonijos praskriejusią Šiaurės Korėjos raketą ir šildymo planus ligoninėms. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/AEUs40LhQ9I

Teisėsaugos pareigūnai sulaikė šnipinėjimu įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių. Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ teigia, kad Lietuvos teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.Lietuvoje artimų partnerių seksualinį smurtą patiria kas penkta moteris. Kodėl pagalbos į teisėsaugą kreipiasi vienetai, šiandien Seime diskutavo nevyriausybinių pagalbos moterims organizacijų ir valstybės įstaigų atstovai. Kalbėta ir apie iniciatyvą keisti Baudžiamąjį kodeksą įtraukiant aiškų ir nedviprasmišką abiejų šalių sutikimą seksualiniams veiksmams.Reaguodama į išaugusias kainas, Sveikatos apsaugos ministerija nuo spalio gydymo įstaigoms papildomai skirs penkis milijonus eurų.Ukrainos pajėgos pralaužė rusų gynybą Chersone.Nors iki Kalėdų dar liko daugiau nei du mėnesiai, šalies miestai jau pradeda galvoti apie šventines puošmenas. Nemaža dalis jų žada taupyti - pagrindinėms miestų eglėms neišlaidaus, mažins ir gatvių puošybos elementų skaičių. Kiek miestai šiemet ruošiasi skirti šventiniams atributams?Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos. Reaguodamos į tai JAV ir Pietų Korėja surengė tikslaus bombardavimo pratybas.Britų grupė „Depeche Mode“paskelbė , kad po kelerių metų pertraukos sugrįžta su nauju albumu ir koncertų turu. Tai jie pranešė Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ praneša keičiantis visų klientų sutartis. Pasak įmonės, pasirinkusieji fiksuotas kainas per mėnesį bus perkelti į tiesiogiai su birža susietą kintamos kainos planą „Birža“.Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad trys Lietuvoje nustatyti beždžionių raupų atvejai tarpusavyje epidemiologiškai nėra susiję, tačiau visi užsikrėtusieji vyrai lankėsi Vokietijoje.Sveikatos apsaugos ministras patvirtino lyties tapatumo sutrikimo - transseksualumo diagnozavimo ir gydymo tvarką. Pasak ministerijos, tai leis bendrai ir aiškiai suteikti sveikatos paslaugas pilnamečiams asmenims, kuriems įtariamas ar diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas. Translyčiai asmenys teigia, kad dabar jie galės nemokamai gauti reikiamą hormonų pakeitimo terapiją.Rusijos ir Ukrainos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašyti susitarimai dėl grūdų eksporto lėmė liepą smarkiai kritusią pasaulinę maisto kainą. Pasak Jungtinių Tautų, pirmą kartą fiksuotas smarkus ... maždaug 8-nių su puse procento - kritimas. Kijevas skelbia, kad grūdų derlius nuimamas vos 40-tyje procente laukų.Nutrūkus turistų srautams iš Japonijos, neišsilaiko tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio japonų diplomato Čiunės Sugiharos namai Kaune. Muziejus prašo valstybės pagalbos.Vilniaus pasienio rinktinės teritorijoje vyko biatlono su šunimis varžybos, kurios buvo skirtos prieš šešerius metus pasienyje su Rusija nušautam tarnybiniam pasieniečių belgų aviganiui Ramziui atminti.Ved. Madona Lučkaitė

Šį antradienį (liepos 12 d.) „Tiek žinių“ Silvija pasakoja naujienas iš Ukrainos, apie matematikos egzamino problemas, padarytą giliausią Visatos nuotrauką ir Japonijos ekspremjero laidotuves. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/dSK7wmfmcUg

ES sankcijose Rusijai numatyta, kad liepos 10 d. įsigalioja draudimas tranzitu į Kaliningradą vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus. Lietuva dar nėra gavusi Europos Komisijos išaiškinimo kaip turėtų būti įgyvendinamas tas sankcijų paketas. Ar draudimai bus įgyvendinami?Opozicinės partijos rinks parašus ir kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar Seimo sprendimas suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.Per išpuolį pašautas buvęs Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abė mirė.Balyje vyksta G20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.Vyriausybė pritaria Seimo siūlymams mažinti labai lengvų plastikinių maišelių naudojimą. Kuo parduotuvėse juos pakeisti?Jungtinę Karalystę apėmė politinis chaosas. Po virtinės ministrų ir padėjėjų atsistatydinimų Borisas Johnsonas patvirtino, jog traukiasi iš premjero posto. Analitikai pabrėžia, kad konservatorių partija Johnsoną spaudė atsistatydinti norėdama išgelbėti reputaciją - partijos reitingai žemiausi per pastarąjį dešimtmetį.Ved. Agnė Skamarakaitė