Podcasts about antrojo

Naujojo popiežiaus Leono 14-ojo istorija - kad taps pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, Robertas Prevostas išgirdo dar vaikystėje.Amerikos prezidentas Donaldas Trampas ragina skelbti besąlygiškas 30-ies dienų paliaubas Ukrainoje. Pažeidėjus grasina bausti sankcijomis.Gegužės 9-oji Rusijoje ir Lietuvoje – Vilniaus Antakalnio kapinėse vėl skambėjo rusiškos Antrojo pasaulinio karo laikų dainos.Ved.Andrius Kavaliauskas

Šilutės rajone esančiame Macikų kaime paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-osios metinės ir pagerbtas aukų atminimas. Skaičiuojama, kad Macikų lageriuose žuvo maždaug šeši tūkstančiai įvairių tautybių žmonių.Kyjivas vėl apkaltino Rusiją pažeidus jos pačios paskelbtas trijų dienų paliaubas, šį kartą šalies rytuose.Europoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną, Maskvoje lankosi Kinijos lyderis Si Dzinpingas.„Šiaulių bankui“ pakeitus pavadinimą į „Artea“, gyventojai yra perspėjami nespausti nuorodų sukčių atsiųstuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose jie prisistato kaip „Artea“ atstovai. Pasinaudodami banko pavadinimo keitimu, sukčiai laiške prašo prisijungti prie neva naujos banko svetainės ir paspaudus nurodą atnaujinti savo asmeniinę bei kontaktinę informaciją.Šalyje įsivyravus vėsesniems orams ir sinoptikams skelbiant apie praėjusią parą fiksuotą dienos šalčio rekordą, dalis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną.Moksleiviai dalyvavo antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Kaip į dezinformacijos procesus reaguoja jaunimas?Ved. Darius Matas

Istorikas Tomaš Božerocki pristato knygą apie permainingą Naujosios Vilnios istoriją „Naujosios Vilnios istorija iki Antrojo pasaulinio karo“.Pokalbis su daugiau nei 30 metų kanklėmis grojančia etnomuzikologe, pedagoge, folkloro atlikėja Goda Kovalenkiene. Ji groja tomis kanklėmis, kuriomis pradėjo muzikuoti dar vaikystėje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Gydytojai ir vaistinės sako, kad gyventojai jau vėl nesunkiai vaistinėse gali rasti klaritromicino – antibiotiko atipiniam plaučių uždegimui gydyti. Pastaruoju metu šio vaisto trūko – dėl to ligoniams reikėdavo grįžti pas gydytoją ir prašyti kitų vaistų, padidėjo eilės.Vakarų Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per didžiulę rusų raketų ataką buvo smogta ypatingos svarbos infrastruktūrai. Daugiau kaip 40 raketų ir daugiau kaip 70 dronų taikėsi į energijos sektorių.Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.Neseniai visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose išlikusios kelios sieninės tapybos kultūros vertybės. Ištirti vieną iš freskų pasitelktos naujos šiuolaikinės neinvazinės technologijos.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos.Savarankiškiems Vilniaus tyrinėtojams – dar viena galimybė pamatyti ir susipažinti su Lietuvos sostine iš šiek tiek kitokios, naktinio gyvenimo, pusės.Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?Užsienio spaudos apžvalga.Antrojo šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklo NICHE atidarymas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne'ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Galimybė kalbėti tokia tema radosi 2019-ųjų pavasarį, popiežiui Pranciškui nusprendus anksčiau įprasto termino atverti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Vatikano archyvus. Po to užslinkusi pandemija ir atnaujintas Rusijos agresyvus karas Ukrainoje temos aktualumą tik dar labiau paspartino, ir šiandien taip vadinasi nauja knyga, kurios autorius, VU Istorijos fakulteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Arūnas Streikus šiandien vieši Mažojoje studijoje, o jį kalbina nuolatinis mūsų laidų dalyvis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas.Red. Rūta Tumėnaitė.

Spaudos apžvalga.Antrojo pasaulinio karo metais kartu su broliu Adolfu Jonas Mekas pasitraukė iš Lietuvos ir nuo 1949 metų gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose. „Niujorkas – mano šuo” – ši citata prieš 20 metų tapo pavadinimu režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmui. Su Amerika viskas kaip ir aišku. Bet Jonas Mekas ir Prancūzija. Turbūt ne kiekvienas žino apie tokį ryšį, kuris gali nustebinti!Rytoj, penktadien,į ir šeštadienį kauniečius bei miesto svečius suvienys bliuzas. „Bliuzas jungia ir bliuzas šneka universalia kalba – jis skirtas visiems", - skelbia festivalio „Kaunas Blues" organizatoriai ir kviečia muziką atrasti netikėtose erdvėse.Rugsėjį prasidėjo tris mėnesius vyksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje – apie tai būta ir dar bus atgarsių ir mūsų laidoje. Lietuva prancūzams prisistato ne tik dailės ir meno parodomis, akademinėmis konferencijomis, scenos menais ar muzikiniais pasirodymais, bet ir savo gastronomija. Būtent šiuo kampu pažvelgti į Lietuvos kultūrą ir kulinariją kvies dvi savaites Paryžiuje veiksiantis restoranas „Vilnelė“.Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis taps vieta, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai galės gilinti žinias apie ledynmečius Lietuvoje. Ši unikalaus kraštovaizdžio teritorija bus įveiklinta įrengiant naują pažintinę erdvę – „Mamuto parką“.Nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ jau ketvirtus metus kviečia jungtis prie nacionalinės akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ ir taip paminėti spalio 10-ąją, pasaulinę psichikos sveikatos dieną.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šepetos pelkė svarbi tuo, kad yra viena iš trijų dar iki Antrojo pasaulinio karo ištyrinėtų ir aprašytų pelkių. Mokslininkai skubėjo tai padaryti, nes buvo numatyta ją nusausinti ir paversti durpių telkiniu.Nors gamtininkai kvietė išsaugoti pelkę su retu augalu beržų keružiu, jų balsai nebuvo girdimi.Šiandien tai durpynas, kuriame durpių ištekliai eina į pabaigą. Jį valdanti įmonė yra pradėjusi vandens lygio atstatymo darbus. Nors valstybei yra įsipareigojusi tik patvenkti ir sudaryti sąlygas pelkinio režimo atsistatymui, įmonė taip pat planuoja atkurti pelkinę augaliją: kiminus, saulašares, beržus keružius ir visą augalijos kilimą. Nors tai turi savų rizikų.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.Ved. Aurimas Švedas

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Klimatologams perspėjant, kad audros tik dažnės, o gyventojų patiriami nuostoliai gali didėti, kyla klausimas dėl turto išsaugojimo ir patirtų nuostolių naštos sumažinimo.Dėl smarkaus lietaus nuslinko Gedimino kalno ir Papilės Antrojo piliakalnio šlaitai.Jūrų uosto direkcijos planams gaminti žaliąjį vandenilį pasipriešinę Klaipėdos gyventojai sako, kad nuvertės jų nekilnojamasis turtas ir gali kilti reali sprogimo grėsmė.Ukrainos žvalgyba patvirtina prisidėjusi prie pasalos Malyje organizavimo, per kurią Rusijos samdinių grupuotė Wagner patyrė didžiausius iki šiol nuostolius Afrikos žemyne.Ved. Madona Lučkaitė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Lietuvos krepšininkai Puerto Rike vykusio olimpinio atrankos turnyro finale 68:79 pralaimėjo šeimininkų komandai ir nedalyvaus jau antrose olimpinėse žaidynėse iš eilės.Prancūzijos kairiųjų partijų koalicija – Naujasis liaudies frontas – parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą. Tačiau nė viena partija neturės daugumos.Rusija šiandien surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą - pranešama apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų Kyjive ir Kryvyj Rihe.LRT paviešinus, kad Lietuvos pilietybę atsikūrę Rusijos gyventojai nėra tikrinami pagal grėsmes nacionaliniam saugumui, Prezidentūra sako, kad Lietuva pražiopsojo spragas. Dėl to jau teikiamos pilietybės įstatymo pataisos, tačiau jas kritikuoja saugumo departamentas. LRT žiniomis, spragomis pasinaudojo ir verslininkas Gediminas Žiemelis.Vilniaus apygardos teismas atidėjo moterį nušovusio pareigūno bylos nagrinėjimą. Sprendimas priimtas, nes nukentėjusiųjų advokatas nespėjo parengti civilinio ieškinio. Palaikyti kaltinamojo Dariaus Šerpyčio susirinko kelios dešimtys policijos pareigūnų.Sukanka 80-imt metų nuo Kauno geto likvidavimo pradžios. Minint šią datą, Vytauto Didžiojo universitete rengiama tarptautinė konferencija, kurioje bus nagrinėjamas Lietuvos žydų gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais.Po susitikimo su į Pekiną atvykusiu Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu Kinijos prezidentas Si Dzinpingas sako, kad galingosios pasaulio šalys turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai iš naujo pradėti tiesiogines taikos derybas.Klaipėdos universiteto archeologai pristatė naujus radinius iš Kukuliškių piliakalnio.Senosios sodybos prikeliamos naujam gyvenimui. Perkami apleisti, šimtamečiai pastatai vienkiemiuose ir paverčiami svajonių namais didmiesčių gyventojams. Turizmo specialistai stebi ir naują tendenciją - poilsiautojai vis dažniau renkasi poilsį tikrą lietuvišką kaimą primenančioje sodyboje.Ved. Darius Matas

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Siūloma panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dažniau nei kartą per ketvirtį vykstantiems į savo šalis. Toks siūlymas aptartas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. 62 tūkstančiai Baltarusijos piliečių turi leidimą gyventi Lietuvoje. Dauguma jų reguliariai važinėja į Baltarusiją. Ir kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.Gyventojai skundžiasi dėl uždaromų bankų skyrių regionuose ir mažėjančių galimybių išsiimti grynųjų pinigų.Antrą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių Sakartvele protestavo dėl valdančiųjų planų priimti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą.Vokietijos kancleris Olafas Šolcas baigė savo trijų dienų viešnagę Kinijoje. Čia jis akcentavo ekonominių ir prekybinių ryšių stiprinimą, tačiau tai darė be Europos partnerių palaikymo, o kritikai perspėja apie augančią ekonominę priklausomybę nuo nenuspėjamo režimo, kuris iki šiol nepasmerkė Rusijos agresijos Ukrainoje.Ved. A. Skamarakaitė

Buvusi ESBO kovos su terorizmu pareigūnė, politologė ir Švedijos detektyvinės literatūros žvaigždė – visi šie apibūdinimai tinka švedų rašytojai Kristinai Ohlsson. Kada jos galvoje pradėjo suktis pirmosios detektyvinės istorijos? Kodėl vieną žymiausių savo herojų ji pavadino žymiojo švedų dramaturgo vardu? Ką ji mano apie neramią šiandienos situaciją pasaulyje? Pokalbis su Kristina Ohlsson.Kaip kilo idėja prakalbinti Antoine`o de Saint-Exupéry Mažąjį Princą žemaitiškai? Kaip pajėgas suvienijo ištikimiausi šios knygos kolekcionieriai? Kaip sekėsi versti vieną dažniausiai cituojamų knygų į žemaičių tarmę? Mintimis dalysis knygos iniciatorius Marius Čiuželis ir knygos vertėjas Juozas Pabrėža.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Kokia ji? Vilniaus knygų mugėje leidykla „Aukso žuvys“ pristato istoriko Norberto Černiausko naujieną „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Tai vaizduotę kaitinanti alternatyvi Lietuvos praeities versija. Apie tai, kas galėjo būti kitaip, autorius mąstė ir savo populiariojoje „Paskutinėje Lietuvos vasaroje“, o dabar pratęsia – o kas, jei Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą? Kodėl portugališki motyvai ir kodėl 7-asis dešimtmetis, klausiame autoriaus.Menininkas Darius Žiūra pristato savo knygą „Diseris“, gimusią jo disertacijos pagrindu. Kaip kūrybines idėjas lemia formatai? Ką galima papasakoti žodžiais, ko negalima vaizdais? Kas yra ši knyga – memuarai ar menininis tyrimas?Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tik nedidelė dalis Lietuvoje teikiamų būsto paskolų yra išduodamos su fiksuotomis palūkanomis. Tačiau Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo tai keisti: bankai besikreipiančiam dėl paskolos žmogui privalėtų pasiūlyti fiksuoti paskolos palūkanas mažiausiai 5 metams. Taip pat teikiamas siūlymas dėl mokėjimo sąskaitos krepšelio kainų.Dronų pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį“, sako prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.Ukrainiečiams šiandien bus perduoti pirmieji už akcijoje „Radarom!“ suaukotus pinigus nupirkti saugaus kario rinkiniai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė kelias savaites trunkančią, prie bendros šalių sienos vykstančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų ir ūkininkų blokadą, kuri, anot jo vyriausybės, kelia grėsmę šalies saugumui. V. Zelenskio teigimu, Lenkijos blokada prie bendros šalių sienos rodo solidarumo eroziją.Australija teigiakursianti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų karinį jūrų laivyną.Valstybės grėsmių ataskaitose minima pedagogė Ela Kanaitė iki šiol neatleista iš Vilniaus darželio „Svaja“ direktoriaus pavaduotojų, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau oficialiai būdama nedarbinga ji dalyvauja pasitarimuose dėl tautiinių mažumų mokyklų likimo. Sodros atstovė sako, kad turint nedarbingumą dirbti griežtai draudžiama, šį atvejį ketinama tirti, jeigu faktai pasitvirtins, Kanaitė gali netekti nedarbingumo išmokų.Vilniaus miesto savivaldybė iš Seimo norėtų perimti prie parlamento rūmų esančią automobilių aikštelę – šioje vietoje būtų statomas tarptautinis konferencijų centras.Ved. Andrius Kavaliauskas

Leidykla „Aukso žuvys“ ką tik išleido prancūzų istoriko medievisto Marco Blocho didjį gyvenimo liudijimą ir istoriko manifestą. „Istorijos apologija arba Istoriko amatas“ taip vadinasi knyga pirmą kartą publikuota1949-aisiais, kurią visame pasaulyje skaitė ištisos istorikų kartos.Kokius svarbiausius dalykus visų pirma reikėtų papasakoti apie M. Bloch tiems, kurie nieko (arba beveik nieko) nežino nei apie šį istoriką, nei apie jo tyrimus bei parašytas, nei apie M.Bloch kartu su savo kolega Lucien Febvre kurtą „Analų“ mokyklą?Kaip reikėtų suprasti M.Bloch knygos pavadinimą „Istorijos apologija, arba Istoriko amatas“? Nuo ko šis mokslininkas siekė apginti istoriją, kam šis mokslininkas oponavo? Kaip M. Bloch aiškino, kas yra istoriko amatas?Knygoje galima rasti tokią ištrauką: „Visgi turbūt nėra mažiau beprasmiška eikvoti jėgas siekiant suprasti praeitį, jei nieko nežinoma apie dabartį. Kažkur esu minėjęs vieną nutikimą: kartą lydėjau Henri Pirrene'ą į Stokholmą. Tik atvykus, jis manęs paklausė: „Ką aplankysime pirmiausia? Girdėjau, yra pastatyta visiškai nauja rotušė. Pradėkime nuo jos.“ Tada, norėdamas užbėgti už akių namo sumišimui, jis pridūrė: „Jei būčiau antikvaras, domėčiausi tik senienomis. Tačiau aš istorikas. Būtent todėl myliu gyvenimą.“ Kiek M. Blochui yra svarbus istoriko gebėjimas kurti aktyvų santykį su savuoju laikmečiu, reflektuoti tai kas vyksta ir tuo pačiu – būti aktyviu, pilietišku visuomenės nariu?M. Blocho savo knygą rašė itin sudėtingu, dramatišku ir tragišku savo gyvenimo periodu. Kaip istoriko ir Prancūzijos visuomenės drama Antrojo pasaulinio karo metais atsispindi knygos tekste?Istorijos mokslas XXI a. vystosi labai dinamiškai: formuojasi naujos istorikus telkiančios mokyklos, judėjimai, kryptys ir tinklai, kuriuose dirbantys mokslininkai prisigalvoja neįtikėčiausių temų, teorijų ir metodologijų.„Istorijos apologija“ pirmą kartą publikuota po Antrojo pasaulinio karo. Reikėjo laukti 75 metus, kol ši knyga į mus prabilo lietuviškai. Ar ne per vėlai? Ar „Istorijos apologijoje“ išsakomos idėjos apie istoriko amatą neprarado aktualumo?„Deja, neturėjau pažinoti Blocho, tačiau dėjau visas pastangas tapti jo mokiniu jau po mirties...“, knygos pratarmėje rašo žymus prancūzų istorikas Jacques Le Goff.Ko iš M. Bloch gali pasimokyti XXI a. jauni, talentingi, ambicingi, siekiantys mūzos Klėjos palankumo, istorikai?Pokalbis su istorikais, knygos „Istorijos apologija arba Istoriko amatas“ vertėju dr. Vytautu Volungevičiumi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais, dr. Antanu Petrilioniu, doc. dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas

Jungtinis lietuvių kūrėjų spektaklis „The Urban Tale of a Hippo“ laimėjo prestižiniame tarptautiniame šiuolaikinio muzikos teatro, naujosios operos konkurse „Music Theatre NOW“. Iš 170 paraiškų buvo išrinkti 6 laureatai, kuriems įvertinimas reiškia atsiveriančius kelius į tarptautinę sceną.Energetikos ir technikos muziejus kviečia lankytojus pasivaikščioti virš istorinių Vilniaus elektrinės garo katilų.Kaip dirbtinis intelektas veikia vaizdų kultūrą ir ateities vizijas?Rubrikoje „Ką man skaityti?“ – Jolanta Kryževičienė pristato vokiečių filosofo Arthuro Schopenhauerio knygą „Gyvenimo išminties aforizmai“ ir britų karo istorijos specialisto, rašytojo Donaldo Sommervillio „Išsamią iliustruotą Antrojo pasaulinio karo istoriją“.Lietuvos džiazo pianistas, profesorius Egidijus Buožis prieš keletą metų nustebino džiazo muzikos mylėtojus savo nenutrūkstama 72ų minučių kompozicija. Tačiau tai tik viena iš daugybės muziko veiklų. Apie nenutrūkstamą džiazą muziko gyvenime, atradimų džiaugsmą improvizuojant ir muzikuojant su kolegomis – rubrikoje „Be kaukių“ pokalbyje su pianistu.Ved. Gabija Narušytė

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Curzio Malaparte. „Oda“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Po savivaldos rinkimų dalis partijų lyderių pareiškė, kad kai kur prašys perskaičiuoti balsavimo rezultatus. Tuo metu VRK pirmininkė įspėjo, kad jeigu ir toliau žmonės taip aktyviai balsuos iš anksto, rezultatų suskaičiavimas ir paskelbimas gali užtrukti ilgiau.Danijos parlamentas nusprendė šalyje atsisakyti vienos nedarbo dienos, kad į biudžetą būtų galima surinkti daugiau pajamų ir taip didinti finansavimą gynybai. Ar Jūs sutiktumėte atsisakyti vienos nedarbo dienos, jog būtų galima daugiau pinigų skirti gynybai?„Verslo laike“ – apie augančius sėklų pardavimus ir Lietuvoje būstą perkančius Baltarusijos bei Rusijos piliečius.Antrojo merų rinkimų turo nebus 26-iose savivaldybėse iš 60-ies. Tiek daug merų jau pirmajame ture nebuvo išrinkta nei prieš 4-erius, nei prieš 8-erius metus. Gerai ar ne, kai vienas politikas ir jo komanda savivaldybėje iš esmės įtvirtina vienvaldystę? Kodėl taip yra – rinkimus laimi stipri komanda ar tiesiog neatsiranda rimtų politinių oponentų? Diskusija su rinkimus jau pirmajame ture laimėjusiais merais.Ukrainos kariuomenėje moterys sudaro maždaug penktadalį – beveik penki tūkstančiai jų dalyvauja aktyviuose kovos veiksmuose.Ved. Edvardas Kubilius

Rusija šiandien į Ukrainą paleido 55 raketas, daugumą jų ukrainiečiams pavyko numušti, dėl vienos raketų nuolaužų Kijive žuvo vienas žmogus.Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas atsiprašo visuomenės dėl situacijos, kurioje minimas buvęs frakcijos narys, ir siūlo pradėti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto naikinimo.Lietuvoje mirė 25-erių migrantė iš Kamerūno. Ji neteisėtai atvyko iš Baltarusijos, prieglobsčio nebuvo gavusi, tačiau liko Lietuvoje. Raudonojo Kryžiaus atstovai teigia, kad migrantams susidūrus su sveikatos problemomis, gydymą gauti sunku.Teismas įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją persvarstyti savo sprendimą, kuriuo iš savivaldos rinkimų pašalinti 35 Lietuvos žaliųjų partijos kandidatai, neteisingai užpildę pareiškinius dokumentus. Dėl kandidatų pašalinimo iš rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra sulaukęs dešimties skundų. Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę iš rinkimų kovos pašalino daugiau kaip pusę tūkstančio kandidatų.Organizacijos "Renkuosi Lietuvą" duomenimis, užpernai į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 14 tūkstančių emigravusių lietuvių, o sugrįžtančiųjų piliečių skaičius jau trečius metus iš eilės yra didesnis, nei išvykstančiųjų. Su kokias sunkumais susiduria grįžusieji lietuviai ir kokių sprendimų ketinama imtis, siekiant palengvinti tokių piliečių integraciją į darbo rinką ir visuomenę?Kaip užauginti stiprią inžinierių kartą?Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Tuskulėnų memoriale surengė minėjimą beveik 15 - kos milijonų žmonių, tapusių Antrojo pasaulinio karo nacių vykdyto genocido aukoms pagerbti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva skatins vandenilio naudojimą transporte, sako susiekimo ministras Marius Skuodis. Ko reikia, kad vandenilis pakeistų dabar naudojamus degalus? Pokalbis su Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovu Dariumi Milčiumi.Spalio 25-ąją minime Konstitucijos 30-metį. Kiek šiandien ja vadovaujamės? Pokalbis su Konstitucinio Teismo pirmininke Danute Jočiene.Koks moterų vaidmuo ginkluotoje rezistencijoje Antrojo pasaulinio karo metais ir pokario laikotarpiu? Apie tai su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė- otari ir to paties centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiuoju istoriku Andriumi Tumavičiumi.Pokalbis apie rašymą ir kaip gimsta knyga su ką tik savo ketvirtąją knygą „Pasibaidęs Dievo žirgas“ pristačiusiu aktoriumi, atlikėju, rašytoju Juozu GaižauskuVed. Agnė Skamarakaitė

Apie mokslo eksperimentus Energetikos ir technikos muziejuje kalbamės su šio muziejaus elektronikos dirbtuvių edukatoriumi, elektronikos inžinieriumi Andžej Kuldoš.Apie patirtis padedant Ukrainos medikams Čerkasų ligoninėje pasakoja Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas.Kaip „Achemos“ veiklos stabdymas atsilieps Jonavai svarstome su šio miesto meru Mindaugu Sinkevičiumi.Lenkijos valdančioji partija 1.3 trln. Eurų įvertino per Antrąjį pasaulinį karą šalies patirtą žalą ir pareiškė, kad prašys Vokietijos derėtis dėl šių reparacijų. Kaip vertinti tokį Lenkijos žingsnį? Lietuva reikalauja, kad okupacinę žalą atlygintų Rusija, o kaip dėl Vokietijos? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno išplaukia garlaivis su įdomia kompanija. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingi žmonių likimai. Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ praneša keičiantis visų klientų sutartis. Pasak įmonės, pasirinkusieji fiksuotas kainas per mėnesį bus perkelti į tiesiogiai su birža susietą kintamos kainos planą „Birža“.Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad trys Lietuvoje nustatyti beždžionių raupų atvejai tarpusavyje epidemiologiškai nėra susiję, tačiau visi užsikrėtusieji vyrai lankėsi Vokietijoje.Sveikatos apsaugos ministras patvirtino lyties tapatumo sutrikimo - transseksualumo diagnozavimo ir gydymo tvarką. Pasak ministerijos, tai leis bendrai ir aiškiai suteikti sveikatos paslaugas pilnamečiams asmenims, kuriems įtariamas ar diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas. Translyčiai asmenys teigia, kad dabar jie galės nemokamai gauti reikiamą hormonų pakeitimo terapiją.Rusijos ir Ukrainos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašyti susitarimai dėl grūdų eksporto lėmė liepą smarkiai kritusią pasaulinę maisto kainą. Pasak Jungtinių Tautų, pirmą kartą fiksuotas smarkus ... maždaug 8-nių su puse procento - kritimas. Kijevas skelbia, kad grūdų derlius nuimamas vos 40-tyje procente laukų.Nutrūkus turistų srautams iš Japonijos, neišsilaiko tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio japonų diplomato Čiunės Sugiharos namai Kaune. Muziejus prašo valstybės pagalbos.Vilniaus pasienio rinktinės teritorijoje vyko biatlono su šunimis varžybos, kurios buvo skirtos prieš šešerius metus pasienyje su Rusija nušautam tarnybiniam pasieniečių belgų aviganiui Ramziui atminti.Ved. Madona Lučkaitė

Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pasiūlymą grindžia tuo, šis dekretas esą buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius, o Lietuvos Respublika esą nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti.Chersono sritis Ukrainoje, prasidėjus kariniams veiksmams vasario 24-ąją, buvo okupuota labai greitai. Jau tris mėnesius Chersono žmonės gyvena sunkiomis sąlygomis okupacijoje.Amerikos prezidentas Džo Baidenas liepos pradžioje, lankydamas Azijos valstybes vizito gali užsukti ir Saudo Arabiją. Galimą vizitą šioje šalyje jis, kaip pranešama, pradėjo svarstyti netrukus po to, kai Saudo Arabija sutiko padidinti naftos gavybą ir padėti pratęsti paliaubas karo nusiaubtame Jemene. Baidenas susitiks ir su faktiniu Saudo Arabijos vadovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris, kaip nustatė pačios Amerikos žvalgybos pareigūnai, prieš kelerius pritarė sąmokslui nužudyti Rijado kritiką žurnalistą Jamalą Khashoggi.Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su šalies verslo atstovais lankosi Japonijoje, kur siekia gilinti politinį dialogą ir plėtoti dvišalius ekonominius ryšius. Ir šis vizitas pačioje Japonijoje plačiai nušviečiamas ir itin vertinamas.Sovietinės skulptūros sostinės Antakalnio kapinėse bus nukeltos. Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba.Ved. Liuda Kudinova

Mariupolyje Rusija tęsia „Azovstal “ šturmą, bombarduojami ir kiti miestai.Minima Europos diena, taikos ir vienybės šventė.Savo ruožtu Rusija švenčia Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Gegužės 9osios parade Maskvoje kalbą pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Iššifruosime jo pasisakymą ir kūno kalbą su viešojo kalbėjimo ekspertu.Valstybės saugumo departamentas buvo įspėjęs, kad šiandien ir Lietuvoje galimos provokacijos ir smurtiniai incidentai. Ar jų pavyko išvengti ir ar sumažėjo norinčiųjų minėti primestą šventę?O Lenkijoje tokio minėjimo metu raudonais dažais buvo užpultas Rusijos ambasadorius, Vokietijoje visuomenė pasipiktino draudimu gegužės 9-ąją atsinešti ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos vėliavas.Ved. Liepa Želnienė

Užsienio bendradarbių rubrikoje - Valdas Papievis ir naujienos iš Paryžiaus.Kodėl verta ir naudinga apsaugoti prekinį ženklą, dizainą ir išradimus? Kaip tą padaryti, jei, tarkim, įmonė yra maža ir kol kas neturi tam lėšų? Kokie pavojai tyko, jei to nepadarai laiku? Nuo sausio 10-osios mažos ir vidutinės įmonės, taip pat startuoliai, gali gauti finansinę paramą iš Europos Komisijos. Viena įmonį gali pretenduoti į 2250 eurų paramą. Pokalbyje dalyvauja Erikas Saukalas, teisinių paslaugų grupės METIDA partneris, advokatas; LAVA DROPS įkūrėjas ir dizaineris Rapolas Gražys; UAB Foksas ir EKKO LT vadovas Aurimas Bagdanavičius.Apie Vilnių rašanti autorė Gina Viliūnė artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui, kuris laukia kitąmet, paruošė išskirtinę dovaną - istorinių detektyvų trilogiją. Antrojo istorinio detektyvo "Spąstai pirklio žudikui" siužetas sukasi apie vieno garsiausių Vilniaus pirklio mirtį. Kuo tai gali būti įdomu mums šiandien? Kaip detektyvai padeda dar geriau susipažinti su miesto istorija? Rašytoja Gina Viliūnė.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė