Podcasts about antrojo

Pusiaukelėje tarp trijų šiaurės Europos sostinių drumstas Baltijos jūros vanduo skalauja kapą, kurio nebylus buvimas yra gausiai aptarinėjamas net ir po trisdešimties metų.  Vieną 1994-ųjų rugsėjo vakarą, kaip įprastai, nuo Estijos krantų atsiplešė keltas „MS Estonia“. Vilkikų vairuotojai, laisvo vakarietiško krašto sudominti keliautojai, darbinių reikalų vedini biznieriai ir kiti įvairaus plauko avantiūristai traukė link Stokholmo. Audros bangų blaškomame laive gėrimus ragavo, kazino ruletes suko, karaoke programose dainavo ir paragautus gėrimus už borto pylė lauk apie tūkstantis keleivių. Buvo likusios kelios valandos iki didžiausios Europos jūrinės tragedijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kas nutiko tą naktį? Kodėl Švedija skubėjo palaidoti „MS Estonia“ po betoniniu sarkofagu? Ką slepia susitarimas nenardyti tragedijos vietoje? Ir kodėl visą pasaulį supurčiusi nelaimė vis dar kelia daug klausimų? Nepažadame, kad pateiksime visus atsakymus. Taip pat yra labai didelė tikimybė, kad po epizodo būsite dar labiau sutrikę, nei prieš jį įsijungiant. Tad iš anksto įspėjame ir atsiprašome.   Artwork: @korinavaicikone Muzika: Zapsplat, Free World, Pixel Perfect Productions Reportažai: LRT Panorama  

Populiarėja žygiai, kurie rengiami savaitgaliais, švenčių dienomis ir per kuriuos žygeiviai domisi Lietuvos istorija. Vien Vasario 16-ąją nesunkiai galima rasti bent kelias dešimtis įvairių proginių žygių.Panemunės miestus ir miestelius apkeliavo paroda, kuri pasakoja apie Nemune klestėjusią upeivystę ir jos tradicijas.Meteorologas Gytis Valaika sako, kad socialiniuose tinkluose daugėja paskyrų, kurios skleidžia neteisingą informaciją apie klimato kaitą ir ta dezinformacija susijusi su prorusiškais naratyvais.Daugiabučių renovacija džiaugiasi ne visi. Į LRT GIRDI kreipėsi Garliavos gyventojas, kurio daugiabučio renovacijos darbai pradėti prieš pat žiemą. Vyras skundžiasi nuolatiniu triukšmu, netvarka ir abejoja dėl darbų kokybės.Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, domimės, kaip šią dieną atrodo Signatarų namai ir kokią reikšmę šiandien įgauna žymusis Signatarų namų balkonas, iš kurio buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.Vasario 16-osios proga LRT Radijas siūlo pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs "Amerikos Balsas". Žurnalisto Jurgio Blekaičio rengtas pasakojimas transliuotas jau gerokai po Antrojo pasaulinio karo, tačiau tiksli data archyvuose neišlikusi.Ved. Edvardas Kubilius

Virmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą.2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pernai Anapilin iškeliavęs Antanas Butkus – Mažosios Lietuvos krašto istorinių muzikos instrumentų tyrinėtojas ir atkūrėjas. Per jo gyvenimą ir darbus veriasi unikalus šio krašto muzikinis palikimas, prarastas po Antrojo pasaulinio karo. „Pakartot“ vieši Antano sūnus architektas, poetas ir muzikantas Tomas S. Butkus, išleidžiantis knygą apie tėtį ir Mažosios Lietuvos instrumentus.Ved. Domantas Razauskas.

Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Berberian atminimui. Be šių veikalų, laidoje skamba kitų „karo kartos“ autorių – Krzysztofo Pendereckio, György Ligeti, Alfredo Schnittkes – ir kiek jaunesnio Pascalio Dusapino requiemų fragmentai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Bacewicz, Brittenas ir Weinbergas naujausiame „Telegraph Quartet“ leidinyje; kontratenoras Philippe Jaroussky ir neįrašytos XVII-XVIII amžių arijos; transcendentiniai Liszto etiudai; vieno 35 minučių trukmės kūrinio „Natural Information Society“ albumas ir Škotijos gamta naujausiame Ferguso McCreadie įraše. Visa tai – leidybinės naujienos „Kitame laike“. Ved. Domantas Razauskas

Spalio 18 d. prasideda festivalis „Gaida“.Spalio 18 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje aptikta XVII sieninė tapyba.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nepalaužiami ir nesunaikinami: Antrojo pasaulinio karo literatūrinė ir istorinė atmintis“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, 400 kilometrų aukštyje virš Žemės pirmą kartą kosmose nuskambėjo šio kompozitoriaus simfoninė poema „Jūra“.Ką mums, pasak tautodailininkės ir grafikos dizainerės Adelės Bražėnaitės-Gančierės, pasakoja tautodailės simboliai?Ką atskleidė politikos mokslų daktaro Arvydo Grišino tyrimas apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai?Kultūros bendruomenė vakar susirinko į protesto asamblėją, o rytoj prie Prezidentūros laukia ir protestas, siekiant, kad kultūros ministerijos portfelis nebūtų patikėtas „Nemuno aušrai“.Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“?Šiemet Jotvingių premija skirta Giedrei Kazlauskaitei, Jaunojo jotvingio premija įvertintas Dovydas Grajauskas.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu prisistatė ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo pretendentas į Kultūros ministrus, „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius. Kokią komunikacijos strategiją jis  pasirinko ir kokią žinią protestuoti pasiruošusiai kultūros bendruomenei nusiuntė? Pokalbis su kultūros komunikacijos specialistėmis Stefanija Jokštyte ir Laisve Radzevičiene.Antrus metus iš eilės Lietuvoje minima Vilko vaikų diena. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“. Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia paroda ir kokį ryšį ji turi su šių dienų įvykiais? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šiandien Vyriausybėje susitiko su kultūros bendruomene, besipiktinančia „aušriečių“ į kultūros ministrus siūloma Ignoto Adomavičiaus kandidatūra. Po susitikimo su paskirtąja premjere I. Ruginiene kalbamės su viena iš kultūros bendruomenės atstovių Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Kauno rajono muziejuje pristatoma vieno žymiausių litvakų dailininkų Neemijos Arbit Blato darbų paroda. Andriaus Baranovo reportažas.Ved. Gerūta Griniūtė

Į Lenkiją įskridus keliolikai dronų ir šaliai pirmą kartą juos numušus, Donaldas Tuskas sako, kad šalis niekada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nebuvo taip arti karo. Jis kalba apie plataus masto provokaciją, o Lenkijos ginkluotosios pajėgos įvykį vadina agresijos aktu.Ved. Liepa Želnienė

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Estijai valanda vėlinant pamokų mokyklose pradžią, Lietuva nacionaliniu mastu to daryti neketina.Raseinių rajone, Ariogaloje, vyksta tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis.Minint tarptautinę romų genocido dieną, Lietuvoje pagerbiamos šios bendruomenės netektys Antrojo pasaulinio karo metais.Gento universiteto mokslininkams ir Nyderlandų menininkams pavyko atkurti prieš keletą tūkstančių metų Belgijoje gyvenusios moters veidą.Ved. Madona Lučkaitė

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Liepos 31-ąją minime 39-ąsias Čijunės Sugiharos – Japonijos diplomato, rezidavusio Kaune ir Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio per 6000 žydų – mirties metines. LRT TELEVIZIJOJE nuo rugpjūčio 7 d. pradedamas rodyti režisierės Giedrės Genevičiūtės dokumentikos ciklas, kuriame artimųjų ir liudininkų lūpomis atskleidžiama nepaprasta Čijunės Sugiharos istorija. Pokalbis su režisiere.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai. Pasakoja Beatričė Bankauskaitė.Giovanni Pierluigi da Palestrina – viena ryškiausių ir svarbiausių muzikos pasaulio figūrų. Šiais metais minimos 500-osios kompozitoriaus gimimo metinės. Ansamblis „Canto Fiorito“ šiandien prasidedančiame Kretingos senosios muzikos festivalyje Palestrinos kūrybai skiria keturis koncertus.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie muzikantų atostogų ypatumus, dirbtinio intelekto „debiutą“ kitų metų Bairoito festivalyje ir smuikininkų bėdas, jei bus uždraustas strykų gamybai naudojamos medienos eksportas iš Brazilijos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas Vytenis Buzas.Ved. Gerūta Griniūtė

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinės traumos šešėliai: nuo Antrojo pasaulinio karo randų vokiečių pasąmonėje iki šiandienos pabėgėlių potrauminio streso. Ką apie mus pasako šios patirtys? Ir ką Vokietijos pavyzdys gali papasakoti Lietuvai?Ved. Ignas Klėjus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nepritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko siūlymui keisti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovo skyrimo tvarką.Aktualus klausimas. Ar žinote, kaip reikia praleisti specialųjį transportą? To klausiame, praėjusią savaitę Vilniuje apvirtus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kai šis kliudė jo nepraleidusią lengvąją mašiną.Kaip Lietuvai sekasi priimti Vokietijos brigados karius bei jų šeimos narius?Ved. Edvardas Kubilius

Trumpas paskelbė tieksiantis ginkluotę Ukrainai ir įvesiantis griežtus antrinius tarifus Rusijai, jei per 50 dienų nesusitars dėl paliaubų.Paaiškėjus, kad dauguma Lietuvos ministrų į komandiruotes skraido tik ekonomine klase, o dalis, ypač kai kelionės ilgos, renkasi verslo klasę, diskutuojama, kokia klase turėtų skraidyti Lietuvos ministrai. Mieli klausytojai, kokia jūsų nuomonė – verslo ar ekonomine klase turėtų skraidyti Lietuvos ministrai?LRT Tyrimų skyriaus turima informacija, nors politinėse diskusijose Lietuvos karinės žvalgybos vadovo pozicija yra vadinama strategine ir kertine Lietuvai geopolitinių pokyčių kontekste, realiausias ir kol kas vienintelis minimas kandidatas tapti naujuoju Lietuvos karinės žvalgybos vadu pulkininkas Mindaugas Mažonas neturi magistro išsilavinimo. Tokio reikalavimo nėra ir Antrojo žvalgybų tarnybų departamento vadovo pareigybės aprašyme, o turėti aukštesnį nei bakalauro universitetinį išsilavinimą pulkininkams bei brigados generolams Lietuvos kariuomenėje tapo privalu tik pernai.Kai praėjusią savaitę į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“ kilo ne vienas klausimas, kodėl valstybės vadovai buvo nuvesti į slėptuves, tačiau gyventojai nebuvo perspėti apie galimą oro pavojų. Ne vienam kilo klausimas, o kur būtų ėję, jei žinutę apie oro pavojų išties būtų gavę? Gabūt tam reikalingos gyventojų pratybos?Nuo 4 milijonų apyvartos iki 50 milijonų. Tiek per ketverius metus padidėjo rusiško kapitalo prekybos centro „Merė" pardavimo pajamos. Šiame centre periodiškai supaprastintų pirkimų tvarka apsiperka švietimo ir kultūros įstaigos, savivaldybių įmonės, policijos komisariatai. Vieni vadovai sako, kad apsipirkta per klaidą ir už pirkimus atsakingi darbuotojai įpareigoti rusijos kapitalo centre institucijos pinigų daugiau neleisti. Kiti tame nemato nieko blogo.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje nusileidęs, Gerbera vadinamas, Rusijoje pagamintas dronas – dažnas Ukrainos padangių svečias.Kada ir kokias atvejais pranešimus į savo telefonus apie galimą pavojų turėtų gauti gyventojai?Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako sudaręs susitarimą dėl JAV ginklų siuntimo į Ukrainą per NATO.Kaip numatoma perkelti Sovietų Sąjungos karių palaikus iš miestų ir miestelių? Pasak projektą parengusios Kultūros ministerijos, ši tvarka bus taikoma toms Antrojo pasaulinio karo karių kapavietėms, kurios specialios komisijos pripažintos propaguojančiomis totalitarinius, autoritarinius režimus bei jų ideologijas.Pasaulis mini trisdešimtąsias Srebrenicos genocido metines. 1995-ųjų liepos 11-ą dieną Bosnijos serbų pajėgos įžengė į Jungtinių Tautų saugumo zona laikytą miestą ir per trumpą laiką nužudė daugiau nei 8 tūkstančius bosnių musulmonų vyrų ir berniukų.Ved. Madona Lučkaitė

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas

Naujojo popiežiaus Leono 14-ojo istorija - kad taps pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, Robertas Prevostas išgirdo dar vaikystėje.Amerikos prezidentas Donaldas Trampas ragina skelbti besąlygiškas 30-ies dienų paliaubas Ukrainoje. Pažeidėjus grasina bausti sankcijomis.Gegužės 9-oji Rusijoje ir Lietuvoje – Vilniaus Antakalnio kapinėse vėl skambėjo rusiškos Antrojo pasaulinio karo laikų dainos.Ved.Andrius Kavaliauskas

Šilutės rajone esančiame Macikų kaime paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-osios metinės ir pagerbtas aukų atminimas. Skaičiuojama, kad Macikų lageriuose žuvo maždaug šeši tūkstančiai įvairių tautybių žmonių.Kyjivas vėl apkaltino Rusiją pažeidus jos pačios paskelbtas trijų dienų paliaubas, šį kartą šalies rytuose.Europoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną, Maskvoje lankosi Kinijos lyderis Si Dzinpingas.„Šiaulių bankui“ pakeitus pavadinimą į „Artea“, gyventojai yra perspėjami nespausti nuorodų sukčių atsiųstuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose jie prisistato kaip „Artea“ atstovai. Pasinaudodami banko pavadinimo keitimu, sukčiai laiške prašo prisijungti prie neva naujos banko svetainės ir paspaudus nurodą atnaujinti savo asmeniinę bei kontaktinę informaciją.Šalyje įsivyravus vėsesniems orams ir sinoptikams skelbiant apie praėjusią parą fiksuotą dienos šalčio rekordą, dalis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną.Moksleiviai dalyvavo antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Kaip į dezinformacijos procesus reaguoja jaunimas?Ved. Darius Matas

Istorikas Tomaš Božerocki pristato knygą apie permainingą Naujosios Vilnios istoriją „Naujosios Vilnios istorija iki Antrojo pasaulinio karo“.Pokalbis su daugiau nei 30 metų kanklėmis grojančia etnomuzikologe, pedagoge, folkloro atlikėja Goda Kovalenkiene. Ji groja tomis kanklėmis, kuriomis pradėjo muzikuoti dar vaikystėje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Gydytojai ir vaistinės sako, kad gyventojai jau vėl nesunkiai vaistinėse gali rasti klaritromicino – antibiotiko atipiniam plaučių uždegimui gydyti. Pastaruoju metu šio vaisto trūko – dėl to ligoniams reikėdavo grįžti pas gydytoją ir prašyti kitų vaistų, padidėjo eilės.Vakarų Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per didžiulę rusų raketų ataką buvo smogta ypatingos svarbos infrastruktūrai. Daugiau kaip 40 raketų ir daugiau kaip 70 dronų taikėsi į energijos sektorių.Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo.Ved. Madona Lučkaitė

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Klimatologams perspėjant, kad audros tik dažnės, o gyventojų patiriami nuostoliai gali didėti, kyla klausimas dėl turto išsaugojimo ir patirtų nuostolių naštos sumažinimo.Dėl smarkaus lietaus nuslinko Gedimino kalno ir Papilės Antrojo piliakalnio šlaitai.Jūrų uosto direkcijos planams gaminti žaliąjį vandenilį pasipriešinę Klaipėdos gyventojai sako, kad nuvertės jų nekilnojamasis turtas ir gali kilti reali sprogimo grėsmė.Ukrainos žvalgyba patvirtina prisidėjusi prie pasalos Malyje organizavimo, per kurią Rusijos samdinių grupuotė Wagner patyrė didžiausius iki šiol nuostolius Afrikos žemyne.Ved. Madona Lučkaitė

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Curzio Malaparte. „Oda“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.