Podcasts about antrojo

Neslopstant nelegalios migracijos srautams iš Latvijos, paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmeta galimybės atkurti laikiną pasienio kontrolę. Praėjusią vasarą Varšuva dėl išaugusio migrantų srauto tokį sprendimą priėmė Lietuvos ir Vokietijos atžvilgiu. Kaip sekasi Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai stabdyti migrantų srautus?Ukrainos prezidentui paskelbus apie vyriausybės pertvarką, iš pareigų pasitraukė šalies ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.Britanijos mokyklų klasėse temperatūra viršija 40 t laipsnių, tuo metu netoli Paryžiaus esančiame Fontenblo miške siaučia didžiulis gaisras.Čikagoje surengta per kelis dešimtmečius didžiausia lietuvių tautinių šokių šventė. Čikagoje susirinko per du tūkstančius šokėjų ir per penkis tūkstančius žiūrovų, atvyko kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai - tradicija, pradėta Čikagoje po Antrojo pasaulinio karo, iš Sovietų okupuotos Lietuvos bėgusiųjų kartai siekiant išsaugoti lietuvybę.Ved. Madona Lučkaitė

Vinco Kudirkos muziejus miestelėnams ir miesto svečiams pasakoja visai šalia buvusio, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu sunaikinto, miesto – Širvintos – istoriją. Jos griuvėsių plytos buvo panaudotos pokario Kudirkos Naumiesčiui atkurti. Ekspozicijoje lankytojų laukia istorinės fotografijos, filmuoti vaizdai ir autentiški pasakojimai, leidžiančius pažvelgti į istoriją iš individualios, žmogiškos perspektyvos.Liepos 4–6 dienomis daugiau kaip 25 motociklų kolona išriedėjo į tradicinį Lietuvos šaulių sąjungos motošaulių žygį per Lietuvą. Maršrutas driekėsi pro šaliai strategiškai svarbius energetikos objektus ir istorines vietas, primindamas, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo ginklo, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakomybės saugoti tai, kas priklauso mums visiems.Dalį sodybų savininkų erzina vasarą poilsiautojų keliamas triukšmas. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Domantas, kuris rašo, kad vietoj ramaus poilsio tenka klausytis tai iš vienos, tai iš kitos pusės atidundančių muzikos garsų, kurie dažnai nesiliauja net ir naktį. Vyras rašo, kad situacija su kiekvienais metais vis blogesnė, o pagalbos nepavyksta rasti. Anot klausytojo, neretai prie to prisideda kai kurių sodybų ar poilsiaviečių savininkai, kurie nuomoja sodybas ar namelius vakarėliams ar festivaliams.Minime 100-ąsias žymaus katalonų architeKto AntOnio Gaudíii mirties metines. Tęsime jam skirtą pasakojimų ciklą, šiandien kalbėsime apie iškirtinį Gaudí inžinerijos kodą, statybos būdus ir Gaudi klientus.Ved. Darius Matas.

Ukrainos ir Lenkijos santykiai priėjo dar vieną kryžkelę. Iš prezidento Volodymyro Zelenskio atimtas aukščiausias Lenkijos Baltojo erelio apdovanojimas. Į tai sureagavo ne tik Ukrainos valdžia, bet ir buvę šalies prezidentai, atsisakę anksčiau priimtų Lenkijos apdovanojimų. Nauja santykių įtampa kilo vieną Ukrainos dalinį pavadinus istoriniu Ukrainos sukilėlių armijos vardu. Antrojo pasaulinio karo metais ši armija dalyvavo lenkų žudynėse.Ar nesutarimai dėl istorijos suskaldys Lenkijos ir Ukrainos vienybę?Laidoje dalyvauja istorikas Alvydas Nikžentaitis, politologas Mariusz Antonowicz, Vilniaus universiteto profesorius Andrius VaišnysVed. Marius Jokūbaitis

Radijo menas – radiofonija – užgimė kone iškart su radijo atsiradimu prieš daugiau nei 100 metų. Vieni pirmųjų to ėmėsi vokiečiai: kompozitorius Kurtas Weilis (1900-1950) ir dramaturgas Bertoltas Brechtas (1898-1956) kartu su moderniosios muzikos legenda Pauliu Hindemithu (1895-1963). Jų radijo opera „Lindbergo skrydis“ (1929) apjungė daugybę tuomet madingų stilių ir išraiškos būdų, pateiktų glaustomis formomis. Dar radiofoniškesnis yra garsaus vokiečių kino režisieriaus Walterio Ruttmanno (1887-1941) darbas „Weekend“ (1930), pranašaujantis tik po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje atsiradusią konkrečiąją muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?MO muziejuje atidaryta melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.Lietuvos audiosensorinė biblioteka kviečia susipažinti su Lietuvos didmiesčiuose pradėtais vystyti išskirtiniais kvartalais, kurių šerdimi buvo Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniai-mokymo kombinatai.Kaip radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Savaitgalį prasidėjo 62-asis „Poezijos pavasaris“. Šių metų festivalio laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.Šį mėnesį sukanka 40 metų, kai buvo pristatytas grupės „Fojė“ kūrinys „Laužo šviesa“, o visuomenei šiandien Andrius Mamontovas pristato restauruotą dainą ir jos vaizdo klipą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti parlamentaro Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę. Buvęs premjeras sutiko, kad jo imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka. Dėl politiko neliečiamybės turėtų būti sprendžiama kitame Seimo posėdyje ketvirtadienį.Aiškėja daugiau detalių apie savaitgalį įvykusias geležinkelio avarijas. Atskleisti abiejų lokomotyvų mašinistų liudijimai.Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimui Ukraina ir Rusija skelbia atskiras paliaubas. O Vokietijos sostinėje Berlyne vėl įvedami draudimai rusiškai simbolikai ir renginiams prie sovietinių memorialų.Nuo liepos pirmosios dalyje šalies regionų ligoninių gali nebelikti vaikų ligų skyrių. Tokią tvarką patvirtinti planuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Dalis savivaldybių sprendimą kritikuoja, o Prezidentūra aistras ramina - teigiama, kad ieškoma būdų, kaip mažesnėse šalies savivaldybėse galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai bei užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos visiems gyventojams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje minėjimui, Vokietijos sostinėje Berlyne vėl įvedami draudimai rusiškai simbolikai ir renginiams prie sovietinių memorialų.Pokalbis su LRT bendradarbė Vokietijoje Laima Žilaitytė Mayer.

Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, bei idėjas, kurios svarbios atsikūrusiems Lietuvos šauliams šiandien.Laidos pašnekovas – dr. Mindaugas Nefas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, galima apžiūrėti šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Vilniaus miesto savivaldybė pristato naujas architektūros kokybės vertinimo gaires, kurios pakeis iki šiol mieste galiojusias 10 architektūros taisyklių.Lietuvoje viešėjusi istorikė, žurnalistė Ina Navazelskis – Amerikos lietuvė, ketvirtį amžiaus dirbusi Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone, yra atlikusi apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, liudininkais ir išvaduotojais. Šiuo metu įgyvendina žodinės istorijos projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių poveikiui vėlesnėms kartoms.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustratorės Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Menų agentūra „Artscape“ ir LRT KLASIKA pristato naują garso spektaklį „Ne ryšio zona“, kuriame dokumentinė medžiaga ir fikcija susipina į istoriją apie gyvenimą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, stereotipus ir žiniasklaidos kuriamus naratyvus.Respiracinis sincitinis virusas, arba RSV, kasmet sukelia kvėpavimo takų infekcijų bangas, ypač tarp kūdikių, vyresnio amžiaus žmonių ir silpnesnį imunitetą turinčių pacientų. Kiek turime žinoti apie šį virusą, kada verta testuotis, ir kaip atskirti, kada liga gali tapti pavojingesnė?Rubrika „LRT Girdi“: Vilniuje pėsčiasis, patekęs į eismo įvykį sankryžoje, kur nėra pažymėtos perėjos, po teismo sprendimo liko su esminiu klausimu – kaip tokiose situacijose realiai ir teisėtai pereiti gatvę. Ar mūsų miestuose egzistuoja vietų, kuriose pėstieji kasdien juda taip, kaip diktuoja infrastruktūra, bet ne taip, kaip formaliai numato taisyklės?Šalia Girulių, Pajūrio regioniniame parke turistų akį traukia Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai „Memel Nord“. Čia veikia ekspozicija ir vedamos ekskursijos.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“.Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinės gynybos baterija „Memel Nord“ įtraukta į Kultūros vertybių registrą, joje veikia ekspozicija, vedamos ekskursijos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Kurios savivaldybės paveldui skiria daugiausia pinigų, o kurios mažiausiai? Koks paveldas sulaukia daugiausia savivaldos dėmesio?LRT KLASIKOS eteryje vakar įvyko garso spektaklio „Ne ryšio zona“ premjera.Į Jaunimo teatrą vėl sugrįžo Krystiano Lupos spektaklis pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“. Kaip nuo 2024-ųjų kito spektaklis? Pokalbis su režisieriumi Krystianu Lupa.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente nurodoma, kad stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat konstatuota, kad priešiškos žvalgybos taikosi ir į Lietuvos nepilnamečiu: Valstybės saugumo departamentas fiksuoja vaikų verbavimo atvejus socialiniuose tinkuose, kai nepilnamečiai įtraukiami į neonacių judėjimus.Lietuvoje įsteigtos įmonės naudojamos siekiant apeiti tarptautines sankcijas bei vystyti ir perimti aukštąsias technologijas, teigiama metiniame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime. Paminėtos bendrovės „BK Software“, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“. Vienas Rusijos pilietis, įsteigęs įmonę Lietuvoje ir jai vadovavęs, su partneriais tiekė programinę įrangą Rusijos nepilotuojamų orlaivių „Orlan“ gamybai. Lietuvoje ilgai gyvenęs ir čia verslą įkūręs Kirilas Lupandinas jau seniau buvo patekęs į Saugumo akiratį, tačiau grėsme nacionalinam saugumui pripažintas visai neseniai. Plačiau apie tai Marius Jokūbaitis.Ukraina kaltina Vengriją paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojus, kurie gabeno keturias dešimtis milijonų dolerių ir devynis kilogramus aukso.Ved. Edvinas Kučinskas

Pusiaukelėje tarp trijų šiaurės Europos sostinių drumstas Baltijos jūros vanduo skalauja kapą, kurio nebylus buvimas yra gausiai aptarinėjamas net ir po trisdešimties metų.  Vieną 1994-ųjų rugsėjo vakarą, kaip įprastai, nuo Estijos krantų atsiplešė keltas „MS Estonia“. Vilkikų vairuotojai, laisvo vakarietiško krašto sudominti keliautojai, darbinių reikalų vedini biznieriai ir kiti įvairaus plauko avantiūristai traukė link Stokholmo. Audros bangų blaškomame laive gėrimus ragavo, kazino ruletes suko, karaoke programose dainavo ir paragautus gėrimus už borto pylė lauk apie tūkstantis keleivių. Buvo likusios kelios valandos iki didžiausios Europos jūrinės tragedijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kas nutiko tą naktį? Kodėl Švedija skubėjo palaidoti „MS Estonia“ po betoniniu sarkofagu? Ką slepia susitarimas nenardyti tragedijos vietoje? Ir kodėl visą pasaulį supurčiusi nelaimė vis dar kelia daug klausimų? Nepažadame, kad pateiksime visus atsakymus. Taip pat yra labai didelė tikimybė, kad po epizodo būsite dar labiau sutrikę, nei prieš jį įsijungiant. Tad iš anksto įspėjame ir atsiprašome.   Artwork: @korinavaicikone Muzika: Zapsplat, Free World, Pixel Perfect Productions Reportažai: LRT Panorama  

Populiarėja žygiai, kurie rengiami savaitgaliais, švenčių dienomis ir per kuriuos žygeiviai domisi Lietuvos istorija. Vien Vasario 16-ąją nesunkiai galima rasti bent kelias dešimtis įvairių proginių žygių.Panemunės miestus ir miestelius apkeliavo paroda, kuri pasakoja apie Nemune klestėjusią upeivystę ir jos tradicijas.Meteorologas Gytis Valaika sako, kad socialiniuose tinkluose daugėja paskyrų, kurios skleidžia neteisingą informaciją apie klimato kaitą ir ta dezinformacija susijusi su prorusiškais naratyvais.Daugiabučių renovacija džiaugiasi ne visi. Į LRT GIRDI kreipėsi Garliavos gyventojas, kurio daugiabučio renovacijos darbai pradėti prieš pat žiemą. Vyras skundžiasi nuolatiniu triukšmu, netvarka ir abejoja dėl darbų kokybės.Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, domimės, kaip šią dieną atrodo Signatarų namai ir kokią reikšmę šiandien įgauna žymusis Signatarų namų balkonas, iš kurio buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.Vasario 16-osios proga LRT Radijas siūlo pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs "Amerikos Balsas". Žurnalisto Jurgio Blekaičio rengtas pasakojimas transliuotas jau gerokai po Antrojo pasaulinio karo, tačiau tiksli data archyvuose neišlikusi.Ved. Edvardas Kubilius

Virmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą.2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pernai Anapilin iškeliavęs Antanas Butkus – Mažosios Lietuvos krašto istorinių muzikos instrumentų tyrinėtojas ir atkūrėjas. Per jo gyvenimą ir darbus veriasi unikalus šio krašto muzikinis palikimas, prarastas po Antrojo pasaulinio karo. „Pakartot“ vieši Antano sūnus architektas, poetas ir muzikantas Tomas S. Butkus, išleidžiantis knygą apie tėtį ir Mažosios Lietuvos instrumentus.Ved. Domantas Razauskas.

Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Berberian atminimui. Be šių veikalų, laidoje skamba kitų „karo kartos“ autorių – Krzysztofo Pendereckio, György Ligeti, Alfredo Schnittkes – ir kiek jaunesnio Pascalio Dusapino requiemų fragmentai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Bacewicz, Brittenas ir Weinbergas naujausiame „Telegraph Quartet“ leidinyje; kontratenoras Philippe Jaroussky ir neįrašytos XVII-XVIII amžių arijos; transcendentiniai Liszto etiudai; vieno 35 minučių trukmės kūrinio „Natural Information Society“ albumas ir Škotijos gamta naujausiame Ferguso McCreadie įraše. Visa tai – leidybinės naujienos „Kitame laike“. Ved. Domantas Razauskas

Spalio 18 d. prasideda festivalis „Gaida“.Spalio 18 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje aptikta XVII sieninė tapyba.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nepalaužiami ir nesunaikinami: Antrojo pasaulinio karo literatūrinė ir istorinė atmintis“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, 400 kilometrų aukštyje virš Žemės pirmą kartą kosmose nuskambėjo šio kompozitoriaus simfoninė poema „Jūra“.Ką mums, pasak tautodailininkės ir grafikos dizainerės Adelės Bražėnaitės-Gančierės, pasakoja tautodailės simboliai?Ką atskleidė politikos mokslų daktaro Arvydo Grišino tyrimas apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai?Kultūros bendruomenė vakar susirinko į protesto asamblėją, o rytoj prie Prezidentūros laukia ir protestas, siekiant, kad kultūros ministerijos portfelis nebūtų patikėtas „Nemuno aušrai“.Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“?Šiemet Jotvingių premija skirta Giedrei Kazlauskaitei, Jaunojo jotvingio premija įvertintas Dovydas Grajauskas.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu prisistatė ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo pretendentas į Kultūros ministrus, „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius. Kokią komunikacijos strategiją jis  pasirinko ir kokią žinią protestuoti pasiruošusiai kultūros bendruomenei nusiuntė? Pokalbis su kultūros komunikacijos specialistėmis Stefanija Jokštyte ir Laisve Radzevičiene.Antrus metus iš eilės Lietuvoje minima Vilko vaikų diena. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“. Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia paroda ir kokį ryšį ji turi su šių dienų įvykiais? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šiandien Vyriausybėje susitiko su kultūros bendruomene, besipiktinančia „aušriečių“ į kultūros ministrus siūloma Ignoto Adomavičiaus kandidatūra. Po susitikimo su paskirtąja premjere I. Ruginiene kalbamės su viena iš kultūros bendruomenės atstovių Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Kauno rajono muziejuje pristatoma vieno žymiausių litvakų dailininkų Neemijos Arbit Blato darbų paroda. Andriaus Baranovo reportažas.Ved. Gerūta Griniūtė

Į Lenkiją įskridus keliolikai dronų ir šaliai pirmą kartą juos numušus, Donaldas Tuskas sako, kad šalis niekada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nebuvo taip arti karo. Jis kalba apie plataus masto provokaciją, o Lenkijos ginkluotosios pajėgos įvykį vadina agresijos aktu.Ved. Liepa Želnienė

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Estijai valanda vėlinant pamokų mokyklose pradžią, Lietuva nacionaliniu mastu to daryti neketina.Raseinių rajone, Ariogaloje, vyksta tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis.Minint tarptautinę romų genocido dieną, Lietuvoje pagerbiamos šios bendruomenės netektys Antrojo pasaulinio karo metais.Gento universiteto mokslininkams ir Nyderlandų menininkams pavyko atkurti prieš keletą tūkstančių metų Belgijoje gyvenusios moters veidą.Ved. Madona Lučkaitė

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinės traumos šešėliai: nuo Antrojo pasaulinio karo randų vokiečių pasąmonėje iki šiandienos pabėgėlių potrauminio streso. Ką apie mus pasako šios patirtys? Ir ką Vokietijos pavyzdys gali papasakoti Lietuvai?Ved. Ignas Klėjus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nepritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko siūlymui keisti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovo skyrimo tvarką.Aktualus klausimas. Ar žinote, kaip reikia praleisti specialųjį transportą? To klausiame, praėjusią savaitę Vilniuje apvirtus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kai šis kliudė jo nepraleidusią lengvąją mašiną.Kaip Lietuvai sekasi priimti Vokietijos brigados karius bei jų šeimos narius?Ved. Edvardas Kubilius

Trumpas paskelbė tieksiantis ginkluotę Ukrainai ir įvesiantis griežtus antrinius tarifus Rusijai, jei per 50 dienų nesusitars dėl paliaubų.Paaiškėjus, kad dauguma Lietuvos ministrų į komandiruotes skraido tik ekonomine klase, o dalis, ypač kai kelionės ilgos, renkasi verslo klasę, diskutuojama, kokia klase turėtų skraidyti Lietuvos ministrai. Mieli klausytojai, kokia jūsų nuomonė – verslo ar ekonomine klase turėtų skraidyti Lietuvos ministrai?LRT Tyrimų skyriaus turima informacija, nors politinėse diskusijose Lietuvos karinės žvalgybos vadovo pozicija yra vadinama strategine ir kertine Lietuvai geopolitinių pokyčių kontekste, realiausias ir kol kas vienintelis minimas kandidatas tapti naujuoju Lietuvos karinės žvalgybos vadu pulkininkas Mindaugas Mažonas neturi magistro išsilavinimo. Tokio reikalavimo nėra ir Antrojo žvalgybų tarnybų departamento vadovo pareigybės aprašyme, o turėti aukštesnį nei bakalauro universitetinį išsilavinimą pulkininkams bei brigados generolams Lietuvos kariuomenėje tapo privalu tik pernai.Kai praėjusią savaitę į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“ kilo ne vienas klausimas, kodėl valstybės vadovai buvo nuvesti į slėptuves, tačiau gyventojai nebuvo perspėti apie galimą oro pavojų. Ne vienam kilo klausimas, o kur būtų ėję, jei žinutę apie oro pavojų išties būtų gavę? Gabūt tam reikalingos gyventojų pratybos?Nuo 4 milijonų apyvartos iki 50 milijonų. Tiek per ketverius metus padidėjo rusiško kapitalo prekybos centro „Merė" pardavimo pajamos. Šiame centre periodiškai supaprastintų pirkimų tvarka apsiperka švietimo ir kultūros įstaigos, savivaldybių įmonės, policijos komisariatai. Vieni vadovai sako, kad apsipirkta per klaidą ir už pirkimus atsakingi darbuotojai įpareigoti rusijos kapitalo centre institucijos pinigų daugiau neleisti. Kiti tame nemato nieko blogo.Ved. Rūta Kupetytė

Istorikas Tomaš Božerocki pristato knygą apie permainingą Naujosios Vilnios istoriją „Naujosios Vilnios istorija iki Antrojo pasaulinio karo“.Pokalbis su daugiau nei 30 metų kanklėmis grojančia etnomuzikologe, pedagoge, folkloro atlikėja Goda Kovalenkiene. Ji groja tomis kanklėmis, kuriomis pradėjo muzikuoti dar vaikystėje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Klimatologams perspėjant, kad audros tik dažnės, o gyventojų patiriami nuostoliai gali didėti, kyla klausimas dėl turto išsaugojimo ir patirtų nuostolių naštos sumažinimo.Dėl smarkaus lietaus nuslinko Gedimino kalno ir Papilės Antrojo piliakalnio šlaitai.Jūrų uosto direkcijos planams gaminti žaliąjį vandenilį pasipriešinę Klaipėdos gyventojai sako, kad nuvertės jų nekilnojamasis turtas ir gali kilti reali sprogimo grėsmė.Ukrainos žvalgyba patvirtina prisidėjusi prie pasalos Malyje organizavimo, per kurią Rusijos samdinių grupuotė Wagner patyrė didžiausius iki šiol nuostolius Afrikos žemyne.Ved. Madona Lučkaitė

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas