POPULARITY
Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.
Estijai valanda vėlinant pamokų mokyklose pradžią, Lietuva nacionaliniu mastu to daryti neketina.Raseinių rajone, Ariogaloje, vyksta tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis.Minint tarptautinę romų genocido dieną, Lietuvoje pagerbiamos šios bendruomenės netektys Antrojo pasaulinio karo metais.Gento universiteto mokslininkams ir Nyderlandų menininkams pavyko atkurti prieš keletą tūkstančių metų Belgijoje gyvenusios moters veidą.Ved. Madona Lučkaitė
Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.
Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Vertė Inga Tuliševskaitė.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.
Liepos 31-ąją minime 39-ąsias Čijunės Sugiharos – Japonijos diplomato, rezidavusio Kaune ir Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio per 6000 žydų – mirties metines. LRT TELEVIZIJOJE nuo rugpjūčio 7 d. pradedamas rodyti režisierės Giedrės Genevičiūtės dokumentikos ciklas, kuriame artimųjų ir liudininkų lūpomis atskleidžiama nepaprasta Čijunės Sugiharos istorija. Pokalbis su režisiere.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai. Pasakoja Beatričė Bankauskaitė.Giovanni Pierluigi da Palestrina – viena ryškiausių ir svarbiausių muzikos pasaulio figūrų. Šiais metais minimos 500-osios kompozitoriaus gimimo metinės. Ansamblis „Canto Fiorito“ šiandien prasidedančiame Kretingos senosios muzikos festivalyje Palestrinos kūrybai skiria keturis koncertus.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie muzikantų atostogų ypatumus, dirbtinio intelekto „debiutą“ kitų metų Bairoito festivalyje ir smuikininkų bėdas, jei bus uždraustas strykų gamybai naudojamos medienos eksportas iš Brazilijos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas Vytenis Buzas.Ved. Gerūta Griniūtė
Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.
Kimberly Brubaker Bradley. „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Išleido leidykla „Nieko rimto“.Antrojo pasaulinio karo metais kovota ne tik fronte. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi. Romano ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.
Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinės traumos šešėliai: nuo Antrojo pasaulinio karo randų vokiečių pasąmonėje iki šiandienos pabėgėlių potrauminio streso. Ką apie mus pasako šios patirtys? Ir ką Vokietijos pavyzdys gali papasakoti Lietuvai?Ved. Ignas Klėjus.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nepritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko siūlymui keisti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovo skyrimo tvarką.Aktualus klausimas. Ar žinote, kaip reikia praleisti specialųjį transportą? To klausiame, praėjusią savaitę Vilniuje apvirtus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kai šis kliudė jo nepraleidusią lengvąją mašiną.Kaip Lietuvai sekasi priimti Vokietijos brigados karius bei jų šeimos narius?Ved. Edvardas Kubilius
Trumpas paskelbė tieksiantis ginkluotę Ukrainai ir įvesiantis griežtus antrinius tarifus Rusijai, jei per 50 dienų nesusitars dėl paliaubų.Paaiškėjus, kad dauguma Lietuvos ministrų į komandiruotes skraido tik ekonomine klase, o dalis, ypač kai kelionės ilgos, renkasi verslo klasę, diskutuojama, kokia klase turėtų skraidyti Lietuvos ministrai. Mieli klausytojai, kokia jūsų nuomonė – verslo ar ekonomine klase turėtų skraidyti Lietuvos ministrai?LRT Tyrimų skyriaus turima informacija, nors politinėse diskusijose Lietuvos karinės žvalgybos vadovo pozicija yra vadinama strategine ir kertine Lietuvai geopolitinių pokyčių kontekste, realiausias ir kol kas vienintelis minimas kandidatas tapti naujuoju Lietuvos karinės žvalgybos vadu pulkininkas Mindaugas Mažonas neturi magistro išsilavinimo. Tokio reikalavimo nėra ir Antrojo žvalgybų tarnybų departamento vadovo pareigybės aprašyme, o turėti aukštesnį nei bakalauro universitetinį išsilavinimą pulkininkams bei brigados generolams Lietuvos kariuomenėje tapo privalu tik pernai.Kai praėjusią savaitę į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“ kilo ne vienas klausimas, kodėl valstybės vadovai buvo nuvesti į slėptuves, tačiau gyventojai nebuvo perspėti apie galimą oro pavojų. Ne vienam kilo klausimas, o kur būtų ėję, jei žinutę apie oro pavojų išties būtų gavę? Gabūt tam reikalingos gyventojų pratybos?Nuo 4 milijonų apyvartos iki 50 milijonų. Tiek per ketverius metus padidėjo rusiško kapitalo prekybos centro „Merė" pardavimo pajamos. Šiame centre periodiškai supaprastintų pirkimų tvarka apsiperka švietimo ir kultūros įstaigos, savivaldybių įmonės, policijos komisariatai. Vieni vadovai sako, kad apsipirkta per klaidą ir už pirkimus atsakingi darbuotojai įpareigoti rusijos kapitalo centre institucijos pinigų daugiau neleisti. Kiti tame nemato nieko blogo.Ved. Rūta Kupetytė
Lietuvoje nusileidęs, Gerbera vadinamas, Rusijoje pagamintas dronas – dažnas Ukrainos padangių svečias.Kada ir kokias atvejais pranešimus į savo telefonus apie galimą pavojų turėtų gauti gyventojai?Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako sudaręs susitarimą dėl JAV ginklų siuntimo į Ukrainą per NATO.Kaip numatoma perkelti Sovietų Sąjungos karių palaikus iš miestų ir miestelių? Pasak projektą parengusios Kultūros ministerijos, ši tvarka bus taikoma toms Antrojo pasaulinio karo karių kapavietėms, kurios specialios komisijos pripažintos propaguojančiomis totalitarinius, autoritarinius režimus bei jų ideologijas.Pasaulis mini trisdešimtąsias Srebrenicos genocido metines. 1995-ųjų liepos 11-ą dieną Bosnijos serbų pajėgos įžengė į Jungtinių Tautų saugumo zona laikytą miestą ir per trumpą laiką nužudė daugiau nei 8 tūkstančius bosnių musulmonų vyrų ir berniukų.Ved. Madona Lučkaitė
Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas
Naujojo popiežiaus Leono 14-ojo istorija - kad taps pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, Robertas Prevostas išgirdo dar vaikystėje.Amerikos prezidentas Donaldas Trampas ragina skelbti besąlygiškas 30-ies dienų paliaubas Ukrainoje. Pažeidėjus grasina bausti sankcijomis.Gegužės 9-oji Rusijoje ir Lietuvoje – Vilniaus Antakalnio kapinėse vėl skambėjo rusiškos Antrojo pasaulinio karo laikų dainos.Ved.Andrius Kavaliauskas
Šilutės rajone esančiame Macikų kaime paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-osios metinės ir pagerbtas aukų atminimas. Skaičiuojama, kad Macikų lageriuose žuvo maždaug šeši tūkstančiai įvairių tautybių žmonių.Kyjivas vėl apkaltino Rusiją pažeidus jos pačios paskelbtas trijų dienų paliaubas, šį kartą šalies rytuose.Europoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną, Maskvoje lankosi Kinijos lyderis Si Dzinpingas.„Šiaulių bankui“ pakeitus pavadinimą į „Artea“, gyventojai yra perspėjami nespausti nuorodų sukčių atsiųstuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose jie prisistato kaip „Artea“ atstovai. Pasinaudodami banko pavadinimo keitimu, sukčiai laiške prašo prisijungti prie neva naujos banko svetainės ir paspaudus nurodą atnaujinti savo asmeniinę bei kontaktinę informaciją.Šalyje įsivyravus vėsesniems orams ir sinoptikams skelbiant apie praėjusią parą fiksuotą dienos šalčio rekordą, dalis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną.Moksleiviai dalyvavo antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Kaip į dezinformacijos procesus reaguoja jaunimas?Ved. Darius Matas
Istorikas Tomaš Božerocki pristato knygą apie permainingą Naujosios Vilnios istoriją „Naujosios Vilnios istorija iki Antrojo pasaulinio karo“.Pokalbis su daugiau nei 30 metų kanklėmis grojančia etnomuzikologe, pedagoge, folkloro atlikėja Goda Kovalenkiene. Ji groja tomis kanklėmis, kuriomis pradėjo muzikuoti dar vaikystėje.Ved. Agnė Skamarakaitė
Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.Ved. Aurimas Švedas
Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.
Gydytojai ir vaistinės sako, kad gyventojai jau vėl nesunkiai vaistinėse gali rasti klaritromicino – antibiotiko atipiniam plaučių uždegimui gydyti. Pastaruoju metu šio vaisto trūko – dėl to ligoniams reikėdavo grįžti pas gydytoją ir prašyti kitų vaistų, padidėjo eilės.Vakarų Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per didžiulę rusų raketų ataką buvo smogta ypatingos svarbos infrastruktūrai. Daugiau kaip 40 raketų ir daugiau kaip 70 dronų taikėsi į energijos sektorių.Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo.Ved. Madona Lučkaitė
Spaudos apžvalga.Neseniai visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose išlikusios kelios sieninės tapybos kultūros vertybės. Ištirti vieną iš freskų pasitelktos naujos šiuolaikinės neinvazinės technologijos.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos.Savarankiškiems Vilniaus tyrinėtojams – dar viena galimybė pamatyti ir susipažinti su Lietuvos sostine iš šiek tiek kitokios, naktinio gyvenimo, pusės.Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?Užsienio spaudos apžvalga.Antrojo šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklo NICHE atidarymas.Ved. Karolina Bieliauskaitė
Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne'ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Galimybė kalbėti tokia tema radosi 2019-ųjų pavasarį, popiežiui Pranciškui nusprendus anksčiau įprasto termino atverti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Vatikano archyvus. Po to užslinkusi pandemija ir atnaujintas Rusijos agresyvus karas Ukrainoje temos aktualumą tik dar labiau paspartino, ir šiandien taip vadinasi nauja knyga, kurios autorius, VU Istorijos fakulteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Arūnas Streikus šiandien vieši Mažojoje studijoje, o jį kalbina nuolatinis mūsų laidų dalyvis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas.Red. Rūta Tumėnaitė.
Spaudos apžvalga.Antrojo pasaulinio karo metais kartu su broliu Adolfu Jonas Mekas pasitraukė iš Lietuvos ir nuo 1949 metų gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose. „Niujorkas – mano šuo” – ši citata prieš 20 metų tapo pavadinimu režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmui. Su Amerika viskas kaip ir aišku. Bet Jonas Mekas ir Prancūzija. Turbūt ne kiekvienas žino apie tokį ryšį, kuris gali nustebinti!Rytoj, penktadien,į ir šeštadienį kauniečius bei miesto svečius suvienys bliuzas. „Bliuzas jungia ir bliuzas šneka universalia kalba – jis skirtas visiems", - skelbia festivalio „Kaunas Blues" organizatoriai ir kviečia muziką atrasti netikėtose erdvėse.Rugsėjį prasidėjo tris mėnesius vyksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje – apie tai būta ir dar bus atgarsių ir mūsų laidoje. Lietuva prancūzams prisistato ne tik dailės ir meno parodomis, akademinėmis konferencijomis, scenos menais ar muzikiniais pasirodymais, bet ir savo gastronomija. Būtent šiuo kampu pažvelgti į Lietuvos kultūrą ir kulinariją kvies dvi savaites Paryžiuje veiksiantis restoranas „Vilnelė“.Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis taps vieta, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai galės gilinti žinias apie ledynmečius Lietuvoje. Ši unikalaus kraštovaizdžio teritorija bus įveiklinta įrengiant naują pažintinę erdvę – „Mamuto parką“.Nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ jau ketvirtus metus kviečia jungtis prie nacionalinės akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ ir taip paminėti spalio 10-ąją, pasaulinę psichikos sveikatos dieną.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė
Šepetos pelkė svarbi tuo, kad yra viena iš trijų dar iki Antrojo pasaulinio karo ištyrinėtų ir aprašytų pelkių. Mokslininkai skubėjo tai padaryti, nes buvo numatyta ją nusausinti ir paversti durpių telkiniu.Nors gamtininkai kvietė išsaugoti pelkę su retu augalu beržų keružiu, jų balsai nebuvo girdimi.Šiandien tai durpynas, kuriame durpių ištekliai eina į pabaigą. Jį valdanti įmonė yra pradėjusi vandens lygio atstatymo darbus. Nors valstybei yra įsipareigojusi tik patvenkti ir sudaryti sąlygas pelkinio režimo atsistatymui, įmonė taip pat planuoja atkurti pelkinę augaliją: kiminus, saulašares, beržus keružius ir visą augalijos kilimą. Nors tai turi savų rizikų.Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert'o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.Ved. Aurimas Švedas
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Klimatologams perspėjant, kad audros tik dažnės, o gyventojų patiriami nuostoliai gali didėti, kyla klausimas dėl turto išsaugojimo ir patirtų nuostolių naštos sumažinimo.Dėl smarkaus lietaus nuslinko Gedimino kalno ir Papilės Antrojo piliakalnio šlaitai.Jūrų uosto direkcijos planams gaminti žaliąjį vandenilį pasipriešinę Klaipėdos gyventojai sako, kad nuvertės jų nekilnojamasis turtas ir gali kilti reali sprogimo grėsmė.Ukrainos žvalgyba patvirtina prisidėjusi prie pasalos Malyje organizavimo, per kurią Rusijos samdinių grupuotė Wagner patyrė didžiausius iki šiol nuostolius Afrikos žemyne.Ved. Madona Lučkaitė
Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.
Lietuvos krepšininkai Puerto Rike vykusio olimpinio atrankos turnyro finale 68:79 pralaimėjo šeimininkų komandai ir nedalyvaus jau antrose olimpinėse žaidynėse iš eilės.Prancūzijos kairiųjų partijų koalicija – Naujasis liaudies frontas – parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą. Tačiau nė viena partija neturės daugumos.Rusija šiandien surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą - pranešama apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų Kyjive ir Kryvyj Rihe.LRT paviešinus, kad Lietuvos pilietybę atsikūrę Rusijos gyventojai nėra tikrinami pagal grėsmes nacionaliniam saugumui, Prezidentūra sako, kad Lietuva pražiopsojo spragas. Dėl to jau teikiamos pilietybės įstatymo pataisos, tačiau jas kritikuoja saugumo departamentas. LRT žiniomis, spragomis pasinaudojo ir verslininkas Gediminas Žiemelis.Vilniaus apygardos teismas atidėjo moterį nušovusio pareigūno bylos nagrinėjimą. Sprendimas priimtas, nes nukentėjusiųjų advokatas nespėjo parengti civilinio ieškinio. Palaikyti kaltinamojo Dariaus Šerpyčio susirinko kelios dešimtys policijos pareigūnų.Sukanka 80-imt metų nuo Kauno geto likvidavimo pradžios. Minint šią datą, Vytauto Didžiojo universitete rengiama tarptautinė konferencija, kurioje bus nagrinėjamas Lietuvos žydų gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais.Po susitikimo su į Pekiną atvykusiu Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu Kinijos prezidentas Si Dzinpingas sako, kad galingosios pasaulio šalys turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai iš naujo pradėti tiesiogines taikos derybas.Klaipėdos universiteto archeologai pristatė naujus radinius iš Kukuliškių piliakalnio.Senosios sodybos prikeliamos naujam gyvenimui. Perkami apleisti, šimtamečiai pastatai vienkiemiuose ir paverčiami svajonių namais didmiesčių gyventojams. Turizmo specialistai stebi ir naują tendenciją - poilsiautojai vis dažniau renkasi poilsį tikrą lietuvišką kaimą primenančioje sodyboje.Ved. Darius Matas
Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas
Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.
Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.
Curzio Malaparte. „Oda“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Po savivaldos rinkimų dalis partijų lyderių pareiškė, kad kai kur prašys perskaičiuoti balsavimo rezultatus. Tuo metu VRK pirmininkė įspėjo, kad jeigu ir toliau žmonės taip aktyviai balsuos iš anksto, rezultatų suskaičiavimas ir paskelbimas gali užtrukti ilgiau.Danijos parlamentas nusprendė šalyje atsisakyti vienos nedarbo dienos, kad į biudžetą būtų galima surinkti daugiau pajamų ir taip didinti finansavimą gynybai. Ar Jūs sutiktumėte atsisakyti vienos nedarbo dienos, jog būtų galima daugiau pinigų skirti gynybai?„Verslo laike“ – apie augančius sėklų pardavimus ir Lietuvoje būstą perkančius Baltarusijos bei Rusijos piliečius.Antrojo merų rinkimų turo nebus 26-iose savivaldybėse iš 60-ies. Tiek daug merų jau pirmajame ture nebuvo išrinkta nei prieš 4-erius, nei prieš 8-erius metus. Gerai ar ne, kai vienas politikas ir jo komanda savivaldybėje iš esmės įtvirtina vienvaldystę? Kodėl taip yra – rinkimus laimi stipri komanda ar tiesiog neatsiranda rimtų politinių oponentų? Diskusija su rinkimus jau pirmajame ture laimėjusiais merais.Ukrainos kariuomenėje moterys sudaro maždaug penktadalį – beveik penki tūkstančiai jų dalyvauja aktyviuose kovos veiksmuose.Ved. Edvardas Kubilius