POPULARITY
Ar turite išvykimo krepšį? Tai klausimas, kurį karts nuo karto tenka išgirsti jau beveik trejus metus tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Kol vieni tokį krepšį yra susikrovę patys, kiti ieško jų jau sukomplektuotų internetinėse parduotvuėse. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Gabrielius Klimenka nusprendė ištirti, ar Lietuvos parduodamu krepšių turinys atitinka oficialas rekomendacijas pareikimas puslapyje LT72.Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta daugiau nei 100 lietuvių bažnyčių, daugiau nei 50 lietuvių kapinių, pastatyta per 150 paminklų Lietuvai ir lietuviams. Jungtinėse Valstijose veikia didžiuliai lietuvių muziejai, lietuvių vienuolynai, lietuvių klubų rūmai, ten palaidoti vieni žymiausių lietuvių, jų garbei pavadintos gatvės ir aikštės. Visa tai sugulė į Augustino ir Aistės Žemaičių knygą „Gabalėliai Lietuvos”. Šią knygą sudėlioti iš gabalėlių užtruko septynerius metus.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius. Mieli klausytojai, ar jūs savo aplinkoje pastebite nenaudojamus automobilius, ar pranešate apie juos?Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, duris atvėrė paroda apie Lietuvos mados istoriją, dabartį bei ateitį. Ekspozicijos rengėjai kviečia: „Pasikalbėkime" apie madą ir ne tik“. Kolegos Andrius Baranovo pasakojimas.
Per Rusijos smūgį Ukrainos miestui Pavlohradui žuvo vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Pasikalbėsime su LRT žurnalistu Augustinu Šulija, buvusiu įvykio vietoje.Praėjusi vasara buvo karščiausia pasaulyje nuo matavimų pradžios. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos duomenimis, vidutinė temperatūra birželio-rugpjūčio mėnesiais daugiau nei puse laipsnio viršijo trijų dešimtmečių vidurkį. Tuo metu Europoje vidutinė temperatūra per tris dešimtmečius pakilo net pusantro laipsnio.Pusantro laipsnio riba viršyta visus 12-a mėnesių. Kas mūsų laukia toliau?Devynių regiono šalių atstovai Vilniuje aptaria gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Tuo metu dalis pasienio regionų gyventojų teigia, jog ne tik negauna perspėjimo žinučių, bet dažnai apskritai lieka be ryšio.Kitą savaitę prasideda paskutinė šios kadencijos Seimo sesija, kokius sprendimus dar spės priimti valdantieji?Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną, nebegaliojant nuliniam PVM tarifui, šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji. Pasak agentūros duomenų analitiko Antano Budraičio, šilumos kainoms poveikį darys ir nauja jų skaičiavimo metodika, kuri leis stabilizuoti, suvienodinti šilumos kainas viso sezono metu. Tačiau, pasak jo, kainos sezono pradžioje ir pabaigoje gali būti šiek tiek aukštesnės.Prancūzijos prezidentui naujuoju premjeru paskyrus Europos Sąjungos Brexito derybininką Mišelį Barnje, tokiam sprendimui prieštarauja daugiausia balsų priešlaikiniuose rinkimuose surinkę kairieji. Tuo metų kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris teigia, kad naują premjerą parems, jei jo programoje bus įtraukti ir kraštutinei dešinei rūpintys klausimai, pavyzdžiui imigracija.Šiauliai ir Panevėžys švenčia gimtadienius.Ved. Liepa Želnienė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Birutė Davidonytė - viena stipriausių tyrimosios žurnalistikos atstovių, projekto "Redakcija" bendraįkūrėja, spėjusi atlikti begales svarbių tyrimų Lietuvoje. Pasikalbėjom apie darbo kasdienybę bei detales, gali ar negali žurnalistas pakeisti pasaulį, kaip neįvelti asmeniškumų į darbą, kaip gimė Redakcija ir dar daugiau. Gražaus klausymo!
Šįkart išgirsite istoriją, kaip nuo 0 buvo sukurta didžiausias Lietuvoje krepšinio naujienų portalas - Basketnews.ltJonas Miklovas - ilgametis Basketnews direktorius, toliau sėkmingai auginantis šį projektą. Pasikalbėjom apie Jono gyvenimo kelionę, kaip išvis gimė Basketnews, ką reiškia auginti tokią komandą ir kodėl kartais viskas, ko reikia, tai yra lašas kantrybės ir truputuko drąsos paprašyt pagalbos.Labai graži istorija verta dėmesio, ypatingai šių dienų pasaulyje, norint suvokti, kad kantrybė - dorybė ir ne visi rezultatai pasimatys iškart:)Gražaus klausymo!
Airidas Jankus - komikas, Pralaužk Vieną Šaltą projekto bendrakūrėjas ir svarbiausia - žmogus, kuris iš tikrųjų sugeba spręsti savo problemas, o ne tik apie jas kalbėti. Pasikalbėjom su Airidu apie degimą ant scenos, svajonių ir tikslų paleidimą norint jaustis laimingesniu, savivertę, durną idėją būti super produktyviu, ego ir jo spastus. Kaip visad, esame be galo dėkingi, kad klausotės mūsų, būtinai palikite komentarą apie podkastą, pasekite mus per socialinius tinklus ir judėkit pirmyn, siunčiam šilumą!
Laurynas Suodaitis - tėtis, verslininkas, kuris yra sukaupęs be galo stiprių gyvenimo pamokų, kurios tikrai vertingos kiekvienam. Pasikalbėjom apie vyriškumą, vertybes, tikslus.Kaip atrasti tikėjimo viduje savęs?Ką reiškia viską pradėti nuo 0?Gražaus klausymo, gražios savaitės ir gero gyvenimo!Jeigu norite padėti mums toliau augti, kad galėtume ir toliau kurti tokį turinį - prenumeruokite mūsų turinį, paspauskit like, pakomentuokit ar pasidalinkit su savo bičiuliais apie šį podkastą. Na, o jeigu norite prisidėti prie projekto ir finansine parama, spauskite čia:https://contribee.com/5am
Po lietuvių kalbos ir literatūros studijų ji mokėsi knygų leidybos, pradėjo rašyti kultūrinėje spaudoje ir įsiliejo į kino pasaulį – Dovilė Raustytė septynerius metus dirbo „Kino pavasario“ komunikacijos vadove, o dabar koordinuoja „Meno avilio“ tekstus, vaizdus ir įvaizdžius.Pasikalbėti apie kūrybos ir kuriančių žmonių komunikaciją ją pasikvietėme ir kaip rašytoją – 2021 metais pasirodžiusi debiutinė D. Raustytės novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“ atveria ir viešo mūsų buvimo, savojo mito kūrimo temą, apie kurią nusprendėme šįkart pasikalbėti.Nuotraukos autorius – Visvaldas Morkevičius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta
Pijus Opera-Vasiliauskas -> artimas bičiulis, reperis, kūrėjas, rekordų daužytojas ir be galo iškalbingas žmogus.Pasikalbėjom apie kūrybą, žmogaus perversmus, problemas, saviugda per kūrybą, legendinius mc battlus, kaip atrodo Pijaus pasiruošimas koncertui ir dar daugiau.Ačiū, Pijau, kad atėjai, o Jums gero klausymo.Nepamirškite užsukt į Pijaus koncertą Sausio 18 d, bilietai:http://bit.ly/liveinconcertpijusoperaNepamirškite pasekti mūsų projekto, o jeigu norite paremti projektą - https://contribee.com/5am
Kultūros ministerijos kartu su Viešojo valdymo agentūra organizuotą konkursą eiti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovo pareigas laimėjo Darius Kvedaravičius. Kas lėmė tokį pasirinkimą, ar buvo svarbi nepriekaištinga kandidato reputacija, kokie esminiai pokyčiai laukia Trakų - pokalbis su Kultūros ministru Simonu Kairiu ir konkursą laimėjusiu Dariumi Kvedaravičiumi.Ketverius metus Šančių bendruomenė kovoja prieš trijų juostų gatvės tiesimą Nemuno pakrantėje. Šiandien vyko Kauno bendruomenės protesto eitynės „Visveidis Kaunas“ ir dar kartą buvo svarstomi projektiniai pasiūlymai. Ar benduomenė bus išgirsta? Pasikalbėsime su Žemųjų Šančių bendruomenės nare, menininke Vita Gelūniene.Praėjusios savaitės pabaigoje sužinojome džiugią naujieną, kad Europos kino akademijos tarybos nare buvo išrinkta Lietuvos kino prodiuserė Marija Razgutė. Ką reiškia šios pareigos, kokias galimybes jos atveria – pokalbis su Marija Razgute.Įgarsintas vaizdas su Ieva Buinevičiūte.„Kai kuri spektaklį, negalvoji, kad tai vaikams, nes kuri pasitelkęs visą savo kūrybinę energiją ir intuiciją. Čia ne taip, kad „siuvi mažesnio dydžio rūbą“,- sako „Stalo teatro“ įkūrėja, aktorė ir režisierė Saulė Degutytė. Kaip mumyse atskleidžia beribė fantazija, kodėl prabyla daiktai ir ką darytų režisierė, jeigu būtų kultūros ministrė – pokalbis su Saule Degutyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė
Gustas Scinskas - jaunas, drąsus ir tiesmukas fotografas bei solo-keliautojas.Pasikalbėjom apie Gusto solo-kelionę, trukusią ilgiau nei metus, padiskutavom, kas yra ta tikra fotografija bei kokių šūdų reik iškentėt, kad gautum darbų Lietuvoje.Gusto Instagramas:https://www.instagram.com/gustas.sikas/5AM - podkastas, kurio tikslas padėti nors vienam žmogui žengti žingsnį į priekį link geresnio gyvenimo.Esminė mūsų pokalbių vertybė - atvirumas, nes tik taip galėsime sukurti reikšmingus pokalbius, kurie kam nors padės gyvenime.Būsime labai dėkingi, jeigu prenumeruosite mūsų kanalą ir paseksite mūsų kitus socialinius tinklus!_______
Ta siaubinga frazė - NT mokestis. Sujudo, sukruto visi jį išgirdę. O kaip jis keičia mūsų santykį su nekilnojamuoju turtu? Pasikalbėsime.Tebeieškant vis naujų galimybių Rusijos turtą panaudoti Ukrainos gynybos finansavimui, rasta naujų išeičių. Kokių? Ir Taylor Swift koncentrų įtaka ekonomikai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
XX, jubiliejinis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ tęsia savo pasirodymus. Šį penktadienį ir šeštadienį žiūrovai galės išvysti vokiečių režisieriaus Julian Hetzel kūrinį „Mount Average”, lietuviškai „Vidutinis kalnas”. Šiame spektaklyje-instaliacijoje žiūrovai kviečiami pasivaikščioti žmonijos sukurtų ideologijų fabrike ir kartu dekonstruoti bei transformuoti praeitį.Japonų autorių knygos Lietuvoje labai dažnai patenka į skaitomiausių knygų dešimtukus. Kuo mus taip traukia ir žavi Japonijos literatūra? Kokias knygas rekomenduotų paskaityti japonų literatūros specialistė, vertėja Jurgita Ignotienė.Filmų neįgaliesiems prieinamumas Lietuvoje vis dar labai mažas. Ne vienas su kinu dirbantis pastebi, kad tokiems filmams kurti, trūksta iniciatyvos iš gamintojų ir prodiuserių. Kaip rodomi filmai turintiems regėjimo ir klausos negalią? Ko šiame kine trūksta? Ir kokia filmų neįgaliesiems situacija kitose šalyse? Domėjosi Vesta Vitkutė.Populiarėja ekskursijos viešajame transporte – dalyvaujant gyvam gidui ar klausantis įrašyto audiogido. Garsiniai pasakojimai gali sukurti malonesnę kelionę, skatinti vietos turizmo plėtrą ir stiprinti savo krašto pažinimą, aiškina susisiekimo įstaigų atstovai. Šiemet keleivių susidomėjimo sulaukė dukart iš Vilniaus į Varėną riedėjęs „Pasakojantis traukinys“ ir nuo vasaros pradžios Tauragės autobusuose skambantys audiogidai. O ar audiogidai viešajame transporte galėtų pasilikti ilgam?Rubrikoje „Be kaukių“ susitinkame su režisieriumi Armu Rudaičiu, neseniai su komanda atsiėmusiu apdovanojimą už geriausią koncerto įrašą viename seniausių televizijos festivalių „Golden Prague“. Pasikalbėsime apie muziką ir garsą kine ir kuo šiandien kvėpuoja Armas.Ved. Gerūta Griniūtė
Kornelija Anelauskaitė, 2018 metų pavasarį instagrame pradėjusi dalintis jai patinkančiais filmais, spektakliais, muzika, davė pradžią kultūros tinklaraščiui „-ANE?“. Projektą su komanda ji išaugino iki laidos, o vėliau – ir iki knygos, o dabar jau ruošiasi penkerių metų gimtadienio šventei. Pasikalbėjome, ką atnešė tie metai, ką reiškia sutikti žmonės, kodėl svarbu švęsti ir matyti jų projektą sekančius žmones, kokius svečius pakvietė į Vilniuje vyksiantį penkmečio renginį ir kaip jam ruošiasi.Kalbina Inga Ramoškaitė.
Šiandien kviečiu paklausyti smagaus, įkvepiančio pokalbio su dviem mamomis, sertifikuotomis Marijos Montessori metodo praktikėmis Austėja Stancikiene ir Migle Rimeike. Prieš įkrentant į montessori pasaulį šiame pokalbyje, dar labai norisi pasidalinti, kad abi, ir Austėja, ir Miglė, kuria vertingus tinklaraščius, kur galite rasti daugybę idėjų veikloms su vaikais, patarimų, kaip montessori pritaikyti savo namuose, o taip pat ir susipažinti su pagarbios tėvystės filosofija. Miglę rasite po „Mažas didelis“ tinklaraščio stogu, o Austėją susirasti galite IG suvedę „Life Takes Two“ . O čia pasikalbėti jas pakviečiau apie Montessori jų bendrą verslą „Seku vaiku“, kurio idėja gimė vienoje Vilniaus žaidimų aikštelėje, kurioje besupdamos ant sūpynių savo mergaites, dalindavosi (ne)pasiteisinusiais žaislais ir priemonėmis. Neilgai trukus išsikalbėjo, kad tokių, kokių norėtų savo vaikams, Lietuvos rinkoje labai trūksta. Austėja ir Miglė dalinasi, kad „Seku vaiku“ atsirado iš meilės Marijos Montessori idėjoms, kurias savo kasdienoje siekia pritaikyti šiuolaikiniams vaikams bei namams. Kokie pagrindiniai montessori principai? Kas jas labiausiai šioje filosofijoje žavi? Kaip iš tiesų pasitikėti vaiku ir pastebėti jo poreikius? Kaip sukurti tyrinėti kviečiančią ir savarankiškumą ugdančią aplinką? Pasikalbėjome ir apie gamybos, kainų niuansus ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria smulkus verslas, siekiantis pasiūlyti kokybišką produktą šeimoms. Iš visko, ką girdėsite, kaip visuomet, rekomenduoju atsirinkti tai, kas jums priimtina ir nesitikėti, kad viskas, kas tinka mūsų vaikams, tiks ir jūsų. Labai džiaugiuosi, kad šio pokalbio rėmėjas – mūsų šeimos mylimas teatras „Pradžia“, vienijantis įvairias menines iniciatyvas, kuriančias vaikams. Labai gerai pamenu, kaip po „Sivužo“ spektaklio dar 2019 metais mes tapome nuolatiniais šio teatriuko lankytojais. Čia vaikai nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių turi galimybę pamatyti spektaklius, teatralizuotus koncertus visai šeimai, kuriuos kuria profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Man kaip mamai, labai patinka, kad šiame teatre dėmesys yra skiriamas ne tik kuriai nors vienai amžiaus grupei, ne tik mažyliams, bet ir vyresniems vaikams, todėl kartais lankomės su mūsų penkiamečiu, kartais – su dvimete, o kai kur galime nueiti visi kartu. Čia taip pat vyksta teatro užsiėmimai kūdikiams ir būrelis vaikams. Viską apie teatrą vaikams „Pradžia“ galite sužinoti teatrasvaikams.lt Ką gi, o dabar, gero klausymo! Norinčius girdėti daugiau pokalbių, prisijungti prie mamų rytmečių Vilniuje ir bendrauti uždaroje, tik rėmėjams ir pašnekovams skirtoje Facebook grupėje, kviečiu tapti rėmėjais CONTRIBEE. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.
Su naktine „Smala“ ir „12 inčų po žeme“ ilgus metus asocijuotas Simas Slabačiauskas dabar užsidegęs dieninių šokių idėja. Šviesa ir vidinės saulės paieškos – ir jo kūryboje. Kovo pradžioje jis į pasaulį paleidžia albumą „Sun Jacuzzi“, prie kurio vienaip ar kitaip prisidėjo ir Josef Laimon, Saulius Petreikis, Titas Tumosa, Gvidas Pakarklis, Tim Paris. „Per savo gimtadienį sausio mėnesį nusprendžiau, kad gana tempti gumą ir laikyti viską savo galvoje, turiu tos muzikos nemažai prikūręs“, - pasakoja Simas Slabačiauskas, albumą įamžinsiantis ir vinilo formatu. Pasikalbėjome apie albumą, balandį rengiamus dienos šokius, apie gyvenimą svetur, grįžus į Lietuvą aplankytos Muzikos salės atradimus.Kalbino Inga Ramoškaitė
Kultūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose eksponatų fondą papildė bibliografinė retenybė – 1915 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Filadelfijoje, atskira knygele išleista Antano Baranausko poema „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“. Po šio leidimo daugiau nei šimtmetį Antano Baranausko poema atskira knyga nebebuvo išleista.Tęsiame ukrainiečių karo pabėgėlių pasakojimus, minėdami Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą metines. Mūsų kolega uostamiestyje Česlovas Burba susitiko su karo pabėgėle iš Novaja Kachovkos miesto Chersono srityje Nina Ševčik, dirbančia Klaipėdos tarptautinėje ukrainiečių mokykloje.Kodėl „Eurovizijoje“ vertiname tik muziką? Galbūt supratę, kad konkuruojame ne tik daina, bet visu pasirodymu, konkurso finale galiausiai galėsime ištarti: „Sveiki atvykę į Lietuvą“?Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Užgavėnių proga domimės, ar visos šių dienų Užgavėnių tradicijos yra kilę iš senųjų papročių?„Maži muzikos instrumentai, tokie kaip smuikas, altas, kurie yra iki 80 cm ilgio, pakliūna į tokią pilkąją zoną, nes nėra aiškaus apibrėžimo, kaip juos gabenti“, – komentuodamas Viniaus oro uoste į Lenkijos avialinijų LOT lėktuvą neįleisto muzikanto su 5 milijonų vertės Stradivarijaus smuiku incidentą, sako kelionių agentūros „Menų turas“ atstovas Julius Kontrimavičius.Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu poetui, vertėjui ir literatūros apžvalgininkui Mariui Burokui paskirtas aukščiausias Kultūros ministerijos skiriamas apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Už kokius nuopelnus jis skirtas?Lenkijos kino kompanija „Giant Films“ kurs savą lietuvių scenaristo ir režisieriaus Tito Lauciaus debiutinio kino filmo „Paradas“ versiją. Filmavimai turėtų prasidėti dar šiais metais, jau patvirtintas ir darbinis filmo pavadinimas – „Skyrybos“.Ved. Urtė Karalaitė
Lietuvos švietėjams siūloma naujiena – patyrimo kelionės su romų ir žydų bendruomenėmis. Šie užsiėmimai skirti pažinti šalia gyvenančiųjų tradicijas, papročius, paneigti daugelį stereotipų, duoti atkirtį antisemitizmo, romofobijos apraiškoms ne tik aplink mus, bet ir globalaus pasaulio bei įvykių kontekste.Savaitgalį Kauno miesto kameriniame teatre – spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“ pagal Jean-Paul Sartre pjesę premjera. Blogio ir gėrio bei egzistencializmo temas nagrinėja pirmą kartą šiame teatre kuriantis jaunosios kartos teatro režisierius Justinas Vinciūnas.Klasikinės muzikos naujienose: Vysbadeno protestas prieš šio miesto festivalyje pasirodysiančią Anną Netrebko, paskelbti „Oskarų“ nominantai geriausio filmo garso takelio kategorijoje, Paryžiaus nacionalinės operos organizuojamas aukcionas, nauja Milano La Scala teatro transliavimo platforma ir vietoje Zubino Mehta Miunchene pasirodysianti Mirga Gražinytė-Tyla.Vilniaus miestas ketvirtadienio vakarą įteikė jubiliejinių metų garbingiausius apdovanojimus – Šv. Kristoforo statulėles. Reikšmingiausiems miesto apdovanojimams vilniečiai šiemet pasiūlė 40 kandidatų. Pokalbis su apdovanotaisiais - architektu Remigijumi Bimba ir Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadove Agne Klimčiauskaite-Janavičiene.Turizmo paroda ADVENTUR atidaryta skambiu akordu – penktadienį įteikti „Turizmo sėkmingiausiųjų 2022“ apdovanojimai. Daugiausiai balsų „Sėkmingiausio 2022 metų turizmo projekto Lietuvoje“ kategorijoje pelnė „Lukiškių kalėjimas 2.0“. Pasikalbėsime su šios unikalios kultūrinės erdvės Vilniaus centre atstovu Martynu Butkevičiumi.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Su ja grįšime į akiplėšiškai jauno žurnalo „Pravda“ laikus, vienos minutės kino festivalius, ir pasidomėsime, kaip žmogus turtėja dirbdamas su tokiomis įvairiomis temomis, kokias siūlo dokumentinio kino pasaulis.Ved. Kotryna Lingienė
4 milijonai: laidų vedėjas Ignas Andriukevičius paliko LRT ir persikėlė į Ruandą. Kaip jam ten sekasi?Šią savaitę minint UNESCO paskelbtą Tarptautinę moterų daugiašaliuose santykiuose dieną, specialistai diskutuoja apie tai, kiek šiandien ryški moterų lyderystė tarptautinėje arenoje. Pasikalbėkime ir mes. MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Moterų informacijos centro projektų vadovė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.Europos Žmogaus Teisių Teismas šią savaitę paskelbė, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą po to, kai 2014 metais Žurnalistų etikos inspektorė pripažino rašytojos Neringos Dangvydės knygą žalinga vaikams iki 14 metų, o knyga buvo išimta iš prekybos. Autorė šio sprendimo nebesulaukė. Kuo jis reikšmingas ir kokius signalus, svarbias žinias siunčia Lietuvai? Advokatų kontoros Valiūnas Elex asocijuotas teisininkas Marijus Dingilevskis ir lygių galimybių kontrolierė Birutė SabatauskaitėStabilumo garantas ar susiformavusi „karalystė“: meras rekordininkas Pasvaliui vadovauja jau beveik 30 metų. Toks kolegų tekstas šią savaitę pasirodė portale lrt.lt O plačiau ilgamečiais merais domisi kolegės Domantė Platūkytė ir Aida Murauskaitė.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė
LRT OPUS studijoje apsilankęs muzikos prodiuseris Gytis Veiveris pasakoja apie naują EP „Naktis“. „Viena dalis iš viso įkvėpimo - Kaunas ir Kauno gatvės, kaip aš į jas žvelgiu, kokia mano perspektyva apskritai apie Kauną kaip miestą, ta niūresnė perspektyva, ne tai, kad Laisvės alėja vasarą“, - sako pseudonimu Veiveris prisistatantis kūrėjas. Pasikalbėjome ir apie tėvų, miestų ir klausomos muzikos įtakas, siekius, įsiminusius grojimus, gyvų pasirodymų ypatingumą ir ko trūksta šiame gyvenimo etape.Kalbino Inga Ramoškaitė
Jei nežinot, kas yra Sasha the Jeweler, tai įsivaizduokit Dominyką Klajumą stovintį prieš jus su šaukštu labai gero, bet jums nemėginto maisto. Nežinot ką čia daryt, bet žvilgtelit į jo paraudusį, bet patikimą veidą ir paragaujat. Jums patinka ir suprantat, kad buvo žiauriai verta. Tai va, tiesiog paragaukit Sashos, labai juokingas ir talentingas bičas.
Velnias kokių reta. Sėdėjęs Zambijos kalėjime, patekęs į susišaudymą Zimbabvėje, miegojęs su genties moterimis Namibijoje, Kolumbijoje spaudęs ranką ieškomiausiam pasaulio nusikaltėliui, kėlęs ne vieną viskio taurę su Kongo prezidento krikšto dukters tėvu bei dar daug visko nuveikęs per 45 metus, kai kitiems tokių nuotykių užtektų keliems gyvenimams į priekį. Faktas vienas – atvirų kalbų ir viskio (žinoma, nealkoholinio) ant scenos netrūks. Važiuojam! Pirmą kartą „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ – Danielius Bunkus.
Ko tikėtis iš naujo mini albumo „Ruduo“? Kelios dienos iki albumo atidavimo jūsų ausims atsakė pats „Pilnačių“ kūrėjas Marius Meilūnas – šviežio skambesio, jausmo, vientisumo! O dabar jau pasirodžius albumui Marius dar atviresnis. Pasikalbėjome apie rudenį, meilę, pasikeitimus.Kalbino Inga Ramoškaitė
Ketveri metai kaip Mantas Katleris stovi prie populiariausios lietuviško interneto pokalbių laidos vairo ir 40 pravestų „Kitokių pasikalbėjimų“ jubiliejus. Proga atšvęsti, taip? Todėl vienam vakarui „Kitokie pasikalbėjimai“ tapo tikrai kitokie nei jūs esate įpratę. Du vedėjai, du svečiai, du žmonės ant scenos. Pasitikitę po ilgos pertraukos į „Kitokių pasikalbėjimų“ aikštelę sugrįžusį Dominyką Klajumą! Klajumas ir Katleris kalbina vienas kitą. Įvertinkite, kuris yra geresnis „Kitokių pasikalbėjimų“ vedėjas arba tiesiog gerai praleiskite laiką su šiais humoro rykliais.
Vieną geriausių humoro jausmų turinti atlikėja. Paauglystėje buvusi gote. Neatsiejama „Eurovizijos“ atrankos komisijos dalis. Nuoširdi Ukrainos palaikytoja. Itin protingas bei ramus žmogus. Norėtume, jog itin šiltais aplodismentais sutiktumėte „Kitokių pasikalbėjimų“ viešnią Ievą Narkutę!
Po septynerių metų pertraukos „Kitokie pasikalbėjimai“ grįžo į didžiausią Lietuvos muzikos festivalį „Granatos“! Festivaliai „Kitokiems pasikalbėjimams“ visada buvo ypatingas reikalas. Juose įvyko patys geriausi bei masiškiausi mūsų pasikalbėjimai, o vienas iš jų būtent nutiko Rumsiškėse. Sakoma, kad juokas gydo visas ligas, todėl visų festivaliautojų pagirias bandė išgydyti vienas perspektyviausių Lietuvos humoristų Emilis Jokūbas!
Jauniausias lietuvis žaidęs Eurolygos finalo ketverte, vienintelis lietuvis gavęs Eurolygos „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą, 34-asis šaukimas NBA naujokų biržoje, vienas iš penkių geriausių Ispanijos lygos jaunųjų krepšininkų, trečias jauniausias žaidėjęs, surinkęs 500 naudingumo balų Eurolygoje, Ispanijos taurės laimėtojas bei triskart LKL čempionas. O kiek dar titulų ateityje laukia šio nuolat gerą nuotaiką bei pasitikėjimą savimi spinduliuojančio 21 metų žaidėjo. Ponai ir ponios – Rokas „Ramibėlė“ Jokubaitis!
Liveta ir Petras, Irūna ir Marius, Stano ir Zvonkus, Suopis ir Rambynas – tai visiems puikiai pažįstami duetai, kurie atrodo yra neišskiriami. Prie jų būtų galima pridėti ir dar vieną naują tandemą, užkariavusį jūsų širdis – Marką ir Viktorą! Jie buvo ir klapčiukai, ir studentai, ir mokyojai, ir pusbroliai, ir dar bala žino kas. Bet užtat žinom, kuo jie tikrai nebuvo – „Kitokių pasikalbėjimų“ svečiais. Tad, ponai ir ponios – šiltais aplodismentais sutikite komikus Marką ir Viktorą!
Jis yra sakęs, kad pagrindo kūrybiniam atsispyrimui ieško internete: medžioja keistą, įdomią, neretai su balsu(ais) persipynusią medžiagą. Atrasti, turint galvoje potencialaus turinio platybę, – sėkmės klausimas. Atrodo, pasisekė, regis, pavyko: elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris, didžėjus, taip pat aktorius, modelis, dailininkas bei tatuiruočių meistras Martynas Baranauskas birželio 10-ąją išleido naują albumą „Naktis Sudraskyta“. Šis, kaip pats užsiminė, yra jo gyvenimo refleksija.Pasikalbėjome apie gyvenimą ir leidinį, apie pastarajame skambančius jautrius, poetiškus lietuviškus tekstus (ir vieną ispanišką), apie tai, kas tą naktį sudraskė, kodėl albumas asmeniškai skaudus.Kalbino Inga Ramoškaitė
Po 23 metų lietuvių kalba vėl skambėjo Eurovizijoje. Ir už tai galime būti dėkingi Monikai Liu, kuri šiemet su kūriniu „Sentimentai“ užėmė net 14-ąją vietą. Garsiais aplodismentais pasitikite – pirmą kartą „Kitokių pasikalbėjimų“ scenoje Monika Liu!
LRT radijas gegužės 30 dieną pradėjo vasaros sezoną su naujomis laidomis, tarp jų – alternatyvaus keliavimo tinklalaidė „Penki kilometrai“. Ją kuriantys kolegos ir bičiuliai Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius pasakoja, kad idėja daryti tokią tinklalaidę kilo pernai dviese išėjus į pirmąją bendrą kelionę iki Lietuvos-Baltarusijos sienos. Pasikalbėjome apie tinklalaidės misiją, iššūkius, sutiktus žmones, nuotykius ir bendrakeliautojus.Kalbino Inga Ramoškaitė
18 metų scenoje. Tai ilgiau nei „Spice Girls“ bei „Destiny's Child“ kartu sudėjus. Ir net galima sakyti, jog su metais jos darosi vis geresnės. Ponai ir ponios – „Kitokių pasikalbėjimų“ scenoje grupė „69 Danguje“. Garsiais aplodismentais pasitikite Nijolę Pareigytę-Rukaitienę, Godą Alijevą bei Kariną Krysko!
Dažniausiai į jos pasirodymus laisvų bilietų nelieka. Kartais jie būna išperkami ir per vieną naktį. Vieni apdovanojimai šiemet jai užkabino „Metų proveržio“ apdovanojimą. Tačiau ji niekur tikrai nesiveržė. Ji su sau būdinga ramybe, visiems matomu jautrumu, nesuvaidintomis emocijomis bei išlikusiu žaismingumu link didžiosios Lietuvos muzikos scenos ėjo lėtai ir užtikrintai. Buvo tik laiko klausimas, kuomet apie ją sužinos visi iki vieno. Norėtume, jog itin šiltais aplodismentais sutiktumėte „Kitokių pasikalbėjimų“ viešnią Gabrielę Vilkickytę!
Spaudos apžvalga.Vilnius - daugiasluoksnis, nuo seno daugiakultūris ir daugiatautis miestas, toks buvo dar seniau, nei esame įpratę manyti. Tuo įsitikinti galite Vilniaus bastėjoje lankytojams pristatomoje parodoje „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“.Knygų apžvalga.Pasimėgauti prancūzų kalba, kinu ir kultūra kviečia jau 17-ąjį kartą vykstantis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, siekiantis kino teatruose pristatyti įdomiausių pradedančių prancūzų kūrėjų filmus, kalbančius šių dienų aktualijų temomis.Pandemija išryškino psichinės sveikatos reikšmę – eilės pakliūti pas specialistus ištįso iki kelių mėnesių. Virtualių psichologų konsultacijų platforma „Pasikalbėk“ išaugo kelis kartus bei pristatė prietaisą, matuojantį įvairius fiziologinius rodiklius. Pavyzdžiui, jis gali padėti stebėti būsenas, mokytis nusiraminti, įspėti apie artėjantį atkrytį, pvz., bipolinio sutrikimo.Sausio 23 d. sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė. 36-oji rašytojos vardo literatūrinei premijai buvo pristatyta viso 12 kūrinių. Komisija premiją skyrė dviems knygos ir trims jų autorėms.Tęsiasi LRT PLIUS operų serija „Žiemojimas su opera“, o Ryto Allegro pristato dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šį rytą atidžiau pasiklausysime scenos iš Leošo Janačeko operos „Laputės gudruolės nuotykiai“. Ir nors iš pavadinimo gali pasirodyti kitaip, tai nėra opera vaikams.Sausio 29 d. simfoninės muzikos vakarą Filharmonijoje solo smuiku grieš Rūta Lipinaitytė, prie dirigento pulto stos Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas. Programoje be kitų kūrinių numatyti dviejų lietuvių dabarties kompozitorių Arvydo Malcio ir Ramūno Motiekaičio kūriniai.Ved. Karolina Bieliauskaitė
Prezidentas Gitanas Nausėda klimato kaitos konferencijoje Glazge pristato Lietuvos įgyvendinamas priemones, siekiant prisidėti prie globalios problemos sprendimo.Kaip padėti sau neišeinat iš namų? Internetinėje konsultacijų “Pasikalbėk” platformoje vaizdo skambučiu psichologai padeda spręsti įvairiausias problemas.Per tūkstantį į Facebook grupę susibūrusių moterų reikalauja įteisinti galimybę rinktis gimdymo būdą.Sukanka 65-eri metai, kai per Vėlines Vilniaus ir Kauno kapinėse kilo spontaniškas protestas prieš sovietinę santvarką.Ved. Madona Lučkaitė
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais–penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai formuojantis vaiko kalbai. Nepaisant ilgamečių mokslininkų pastangų atskleisti mikčiojimo priežastis, jos iki šios nėra aiškios. Apie tai kalbame su VDU Švietimo akademijos dėstytoja, logopede ir psichologe dr. Vilma Makauskiena.
Pirmadienį (spalio 4 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja, kaip toliau rutuliojasi SAM skandalas dėl „Kitokių pasikalbėjimų“, dėl ko Holivudo žvaigždė Clintas Eastwoodas sužinojo apie Lietuvą, apie teisme nagrinėjamą Padvarių daugintojos I. Aurylienės bylą ir ką atskleidė platus tyrimas Pandoros popieriai. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/ne0Yal3xj4Y Pirmadienį #TiekŽinių
Sveikatos apsaugos ministerija sumokėjo beveik 10 tūkstančių eurų už „Kitokių pasikalbėjimų“ laidą su visuomeniniu ministro patarėju Edgaru Kulikausku. Laida nebuvo pažymėta kaip apmokėta iš sveikatos apsaugos ministerijos lėšų, pats Kulikauskas teigia apie tai nieko nežinojęs.Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad sergamumas COVID-19 ir mirtys nuo šios infekcijos rodo itin prastą situaciją, o tam įtakos turi ir labai lėti vakcinavimo tempai, nepakankamas 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas.Pasirašytas memorandumas dėl aktyvaus senėjimo.Minima Lietuvos kelių policijos diena.Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti surogatinę motinystę ir pagalbinį apvaisinimą nesusituokusiems.Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą likviduoti Baltarusijos Helsinkio komitetą – paskutinę įregistruotą žmogaus teisių gynimo organizaciją Baltarusijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė
„10-12”: apie gydytojų ir pacientų santykius„Gydytojai miršta kitaip“ – taip vadinasi šiandien pasirodanti vidaus ligų ir šeimos gydytojo Viliaus Kočiubaičio knyga. Skubiojoje medicinoje atsitiktinių gydytojų nebūna. Jie ne „mažieji dievai“ ir ne stebukladariai, nors jų rankose pacientų likimai ir gyvybės. Ir ne šventieji. Vis dėlto kaip tik jie, nualinti milžiniškų krūvių, nepakeliamos įtampos, biurokratijos, pikti, stokojantys empatijos, iškankinti nemigos, klystantys, dirbantys už menką atlygį ir kamuojami ydų, skuba padėti kitiems. Mesdami viską ir kiekvienąkart atiduodami dalelę savęs. Taip rašoma knygos aprašyme. Pašnekovas, beje, tris dešimtemtčius dirba skubiojoje medicinoje. Dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo trijose misijose Afganistane. Ir turbūt ne vienam jau pažįstamas iš knygos „Afganistano daktaras“.Lietuvos atstovai grupė „The Roop“ ir visa juos lydėjusi komanda vakar vėlai vakare sugrįžo į Lietuvą. Vilniaus oro uoste grupės nariai buvo pasitikti didžiulėmis ovacijomis, gerbėjai ir artimieji skandavo „Ačiū“, apdovanojo juos gėlėmis, taip pat simboliniu pirmos vietos medaliu. Pasikalbėsime su žmonėmis, kuriuos mažiau matėte kalbant iš pačios Eurovizijos, tačiau tais, kurie padėjo jums viską pamatyti ir perskaityti. Tai portalo LRT.LT žurnalistė Eimantė Juršėnaitė, fotografas Justinas Stacevičius, režisierė Raimonda Katiliūtė.Ne vienas per karantiną atrado naujų pomėgių – kas gaminimą, kas vaikščiojimą, o štai vilnietis Vytenis Malinauskas susidomėjo sostinės istorinių namų laiptinėmis, kur galima rasti pačių neįtikėčiausių dalykų, kurių paprastai ieškome Italijos ar Prancūzijos daugiabučiuose.Ved. Rūta Kupetytė
Kas po programavimo? Pasikalbėsime apie net keletą įmanomų krypčių - vertikaliai ir horizontaliai. Ar baigus IT related mokslus, galima dirbti ne programuotoju? Įvairios kitos IT rolės: Leadership, Architect, Team lead, Product owner, kitos horizontalios rolės
Mindaugas Juozapaitis - e-komercijos marketingo agentūros „Blazer Agency“ bendraįkūrėjas, per gyvenimą kūręs ne vieną verslą ir turintis nemažą patirtį dirbant su jaunimu. Pasikalbėjome apie Mindaugo gyvenimo kelią, atsakomybės svarbą, teigiamą mindset'ą, susitvarkymą su kritika ir lyderio vaidmenį bei šiaip egzistencinius klausimus.
Su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala kalbamės apie analitinių centrų įvairovę bei jų misiją šiandieniame pasaulyje. Kokią situaciją kalbant apie analitinius centrus šiandiena turime Lietuvoje ir į kokius gerus pavyzdžius galime lygiuotis? Ko reikėtų siekiant stiprinti analitinių centrų potencialą ir jų įtaką? Su kokiais trumpalaikiais ir ilgalaikiais iššūkiais šiandien susiduria Europa? Ar tie iššūkiai Vakarų dėmesio nenukreipia nuo mums itin rūpimų klausimų, susijusių su Rytų partneryste? Pasikalbėsime apie technokratijos, politinio proceso juridizacijos, politinės lyderystės įtaką liberalios demokratijos kokybei.Ved. Donatas Puslys.
LRT OPUS studijoje svečiuojasi elektroninės muzikos kūrėjas Gytis Judys, žinomas pseudonimu GytisJ. Naują mini albumą "Call It" pristatantis Gytis sako, kad ten sudėtus kūrinius trejus metus slėpė ir išleido tik tuomet, kai aplinkiniai žmonės įkvėpė drąsos ir palaikymo. Pasikalbėjome apie Gyčio mokslus muzikos mokykloje, didžėjaus karjeros pradžią, pirmuosius įrašus ir bendradarbiavimą su užsienio leidyklomis. "Man neužtenka groti, man reikia kurti", - toks suvokimas vieną dieną aplankė Gytį, keletą metų ieškojusį, kaip iš tiesų jis nori, kad skambėtų jo muzika.Ved. Inga Ramoškaitė
Performansų kūrėjai kiekvieną savo kūrinio elementą suvokia kaip mediją – performanso vietą, laiką, veikiančių aktorių veiksmus, vaizdą ir, žinoma, naudojamą garsą. Pasikalbėsime, kaip muzika ir garsas tampa medija, ir palyginsime šį reiškinį su vizualiuoju menu. Laidoje svečiuosis ir savo įžvalgomis bei patirtimi dalinsis fotografė Saulė Barley.Laidos autorius ir vedėjas
Pasikalbėsime ir pasidalinsime patirtimi: Kas yra tie Hackathonai? Kokia jų istorija? Ar juose gali dalyvauti tik programuotojai? Ir keletas hackathonų kuriuos galite sudalyvauti ir jūs. Danske Hackatonas https://www.facebook.com/events/908734802935131/ Hack4Vilnius https://hack4vilnius.lt Major league Hacking https://mlh.io/seasons/2021/events Advent of Code https://adventofcode.com Hackathonų facebook grupės https://www.facebook.com/groups/hackathonhackers https://www.facebook.com/groups/HHCirqueDuTwerque
Aplankė Mantas Katleris pakalbėjom apie Kitokius pasikalbėjimus su SEL, jų užkuliusius. Pagalvojom kaip atrodytų politikų realybės šou, aptarėm Tarybų Lietuvos įvairius video, gaidžių peštynės, greitai pasibaigiančias kovas ir kt.!Patreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta
Iš Kupiškio kilęs, o dabar Kaune gyvenantis Lukas Grinys į LRT OPUS studiją atvažiavo likus porai dienų iki egzamino. Ne, ne muzikos, o medicinos, nes Lukas – būsimas gydytojas. Tačiau muzika visada šalia, nuo mažų dienų. Lukas iki dabartinio solo projekto, kuriam pasirinko Norto pseudonimą, nuėjo gana ilgą kelią, pilną eksperimentų ir ieškojimų. Pasikalbėjome apie Luko muzikos kūrimo ištakas, skirtingus kūrybos etapus, Norto vardu išleistą naują albumą „Tygos“ ir už jo slypinčias prasmes bei interpretacijas. Kalbino Inga Ramoškaitė.
Kodėl mes nesistengiame išsaugoti gražiausių Lietuvos kampelių, unikaliausių statinių ar puikių panoramų? Kas atsitinka, ko mes nesuprantame, kad po beveik kiekvieno naujo projekto senuosiuose miestuose kyla visuomenės nepasitenkinimas, žmonės stoja ginti to, ko kažkodėl negina kultūros paveldo saugotojai? Ko mes neturime – įstatymų, specialistų ar išsilavinimo suprasti, kas yra kas?„Baisiausias dalykas yra stabilumas. Kultūros paveldo apsaugos srityje situacija nesikeičia nuo Sąjūdžio pradžios, kuris ir prasidėjo nuo paveldosauginio judėjimo. Tai, kas aktualu šiandien, buvo pasakyta jau tada, tačiau niekas nepasikeitė“,- sako žurnalistė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė. Ved. Jolanta Kryževičienė
Nidoje įsikūręs garsaus rašytojo Thomo Manno kultūros centras jau kelios savaitės turi naują tarptautinio kuratoriumo pirmininkę, kuria tapo meno istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė. Svarbiausias centro renginys – tarptautinis Thomo Manno festivalis, jau 24-ą kartą vykstantis Nidoje, sukviečia intelektualus iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių. „Thomo Manno festivalis ir centras gali būti vieta mąstymui apie visuomenę, kurio Lietuvoje labai trūksta. Esame inžinieriškai mąstanti visuomenė, o ne socialiai ir humanitariškai“,- sako profesorė Irena Vaišvilaitė. Apie centro ir festivalio vertes, apie būsimus pokyčius, apie pandemijos ir karantino įtaką veiklai – pokalbis su naująja kuratoriumo pirmininke.Ved. Jolanta Kryževičienė.
Šiuo metu vyksta Vilniaus Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projekto konkursas. Kokių pokyčių siekiama istorinėje sostinės vietoje? Ar yra paisoma paveldosaugos reikalavimų? Situaciją komentuoja ir vertina Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis ir architektūrologė, paveldosaugininkė, ICOMOS akredituoto nacionalinio komiteto valdybos narė Jūratė Markevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė.