Podcasts about martyno ma

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Žiniasklaidoje paviešinti įvykiai, kai ištikus avarijai pagalbą vairuotojams iškvietė automatizuotos sistemos. Vienu atveju - išmanusis telefonas, kitu - į automobilį integruota E-call sistema. Kaip jos veikia ir ką patys turime padaryti, kad ištikus nelaimei jos iškviestų pagalbą?Rubrikoje „PIN kodas" – pasakojimas, kaip suaugusieji gelbėja žaislų rinką patys dėliodami kaladėles arba kolekcionuodami žaislus.Rubrikoje „Praeiviai" Kelmės gyventojų pastebėjimai apie vis mažėjantį gimstamumą.Artėja Užgavėnės, daugelis jau šį savaitgalį keps pagrindinį šios šventės patiekalą – blynus. Kaip juos iškepti itin gardžius ir kuo įvairesnius – pokalbis su kulinarinių knygų autore Beata Nicholson.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojami „greiti pasimatymai“, kurie suteikia galimybę senjorams pabendrauti, užmegzti naujas pažintis ir pasijusti išgirstiems.Ved. Liuda Kudinova

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija.VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi.„Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“Domanto Razausko Muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

Šiandien po daugiau kaip pusantrų metų pertraukos Vilniuje duris atveria knygynas „Juodas šuo“.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią.Po daugiau nei trisdešimties metų Molėtų kultūros centre suskambo tikras koncertinis fortepijonas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Prancūzijos nacionaline biblioteka, trečia didžiausia biblioteka pasaulyje. Vienas šios partnerystės rezultatų – drauge minėsimas Oskaro Milašiaus 150-metis. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovais.Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria Vytautą Kernagį pristatanti paroda „Artistas iš Brodo“.Agluonėnai pradeda Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Iškilmingame atidarymo renginyje bus įteikta ir Ievos Simonaitytės premija.Šalia Varšuvos, Markuose, įamžintas Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė rengia pokalbių ciklą apie verslumą ir kūrybiškumą „Kūrybos kaina“. Kaip matuojama kūrybos kaina – finansiniu atlygiu ar kūrėjo atiduodamomis jėgomis? Kokius darbo metodus taiko žinomi kūrėjai? Kaip suderinti darbdavio ir darbuotojo vaidmenis? Kaip išgyventi iš kūrybos? Kaip suprasti, kad jau atradai savo vietą? Pokalbis su ciklo vedėja Kotryna Zyle ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė" Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai". Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Apie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio šeimos ir bičiulių žygį, kuriuo siekiama suteikti galimybę geriau pažinti J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybę ir Pietų Lietuvos partizanų istoriją, pasakoja Kazimieraicio atminimo draugijos valdybos narė ir vieną žygio organizatorių Agnė Zalanskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie svarbius dirigentų pasikeitimus Paryžiuje ir Ciuriche, netikėtumą Vienos filharmonijos naujametiniame koncerte bei kodėl tenoras Jonas Kaufmannas neplanuoja grįžti į Londono ir Niujorko operos scenas.Ved. Gerūta Griniūtė

JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.Ved. Agnė Skamarakaitė

10–12Lietuvos krepšinio rinktinė šiandien pradės FIBA pasaulio krepšinio čempionato atranką, o rungtynes transliuos LRT. Laukia akistata su Didžiosios Britanijos rinktine.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: kaip vaikams ir paaugliams atsakyti į klausimus, susijusius su mirtimi? Ką svarbu žinoti apie gedulą - ir kai artimojo netenki po slaugymo, ir kai mirtis ištinka staiga?Gausiai iškritęs sniegas gali apsunkinti medžių lajas, todėl kartais nulūžta šakos ar nukenčia prie jų esantis turtas. Tokiu metu naudinga atkreipti daugiau dėmesio į aplinką ir įvertinti, ar sniegas nesudaro papildomos rizikos automobiliams, pastatams ir patiems medžiams.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ieško naujojo nacionalinio Skaitymo ambasadoriaus.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendindama komunikacijos kampaniją „Skaitymo ambasadorius“, kaip Nacionalinės Skaitymo skatinimo programos dalį, skelbia naujojo (-osios) nacionalinio (-ės) Skaitymo ambasadoriaus (-ės) 2026–2027 m. atranką. Koks yra Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo? Pokalbis su pirmuoju išrinktu ambasadoriumi Justinu Žilinsku ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – gaivališkas menininkų Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos, Eglės Gineitytės ir Eglės Kuckaitės sapnų pasaulis, į kurį lankytojus panardina paroda „Suaugę sapnai“. Naujausioje muziejaus ekspozicijoje, kuri veiks iki 2026 balandžio 26 dienos, jau lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Lietuvojė viešėjo Olivier Betti – prancūzų kompozitoriaus Henri Betti, sukūrusio dainą „C‘est Si Bon“, anūkas. H. Betti dainas Lietuvoje atliko dainininkė Aušrinė Aurelija Apanavičiūtė ir pianistas Alvydas Pociūnas. Pokalbis su dainininke ir H. Betti anūku.Ved. Gerūta Griniūtė

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.Gargžduose pristatoma premjera  „Žmogus mėnulyje“.Eindhovene vyksta Nyderlandų dizaino savaitė – vienas svarbiausių ateities dizaino renginių Europoje, kasmet sutraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų ir pristatantis ne tik objektus, bet ir idėjas apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų gyvenimas po 5, 20 ar net 50 metų.Ciklas skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.Vilniuje buvo teikta pirmoji bendra YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos premija. Apdovanojimas po mirties skirtas Antanui Ulpiui – žmogui, kuris sovietmečiu, tyliai ir rizikuodamas savo laisve, išsaugojo tūkstančius žydų knygų ir dokumentų nuo sunaikinimo.Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Europos Sąjunga ir Japonija galėtų glaudžiai ir rezultatyviau dirbti kino produkcijos srityje?Vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko nuotraukų palikimas rado savo namus Troškūnuose.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė knygų kolekciją „Protesto biblioteka: mąstyk kritiškai“.Vakar Lietuvoje įvyko kultūros bendruomenės inicijuotas protestas „Tai gali būti paskutinis kartas“. Kokius žingsnius kultūros bendruomenė nusiteikusi žengti toliau?Kokią mokytojo darbo prasmę mato šių metų Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojų premijų laureatai?„Būtų sunku suprasti, kas yra Lietuvos kultūra, nesuprantant to, kas dabar vyksta Lietuvoje“, – sako prasidėjusiuose Lietuvos kultūros programos Italijoje renginiuose dalyvavęs ir apie situaciją Lietuvos vidaus politikoje kalbėjęs šokėjas Dovydas Strimaitis.Ved. Marius Eidukonis

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė pasitarimą, kuriame aptarti pokario Gazos Ruožo planai. Pirmadienį jis sakė, kad per artimiausias dvi ar tris savaites šis karas pasibaigs, nes, pasak D.Trumpo, vyksta rimta diplomatija šiuo klausimu. Anksčiau jis yra pribloškęs pasaulį, pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos galėtų perimti Gazos Ruožo kontrolę, iškraustyti iš jo visus gyventojų ir paversti tą teritoriją Artimųjų Rytų Rivjera.Laidoje dalyvauja rašytojas, apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JakniūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Pasklidus informacijai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė siūlymas pervadinti Vašingtono nacionalinę operą pirmosios ponios Melanios Trump vardu, neilgai trukus pasirodė žinia apie dar vieną Respublikonų siūlymą – pervadinti visą Kenedžio centrą, jam suteikiant prezidento Donaldo Trumpo vardą. Pokalbis studijoje su muzikologe Jūrate Katinaite ir politologu Linu Kojala.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“. Ji kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Viena parodos kuratorių, Ona Barbora Šlapšinskaitė, sako, kad sakydami „miela“, dažnai subjektą sumenkiname, sumažiname. Apie tai pasakoja Urtė Karalaitė.Druskininkuose ketvirtadienį prasideda 32-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, kuri šiemet skirta paminėti Lietuvių liaudies dainų metus. Pokalbis su Druskininkų kultūros centro vyresniąja komunikacijos specialiste Alina Leminskaite.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Roberto Wilsono kurtas operas, Provanso Ekso festivalį ir sumaištį dėl naujojo Kenedžio centro pavadinimo.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Kuo skiriasi dvikalbis ugdymas ir integruotas užsienio kalbos mokymas?Antrasis LRT KLASIKA ciklo „Čiurlioniai“ epizodas, kuriame pasakojama apie M.K.Čiurlionio mamą Adelę Čiurlionienę.Biržų krašto muziejuje „Sėla“ pristatyta paroda „Husarija – mūsų pasididžiavimas“.Šiandien baigiasi pagrindinis priėmimas į Lietuvos universitetus ir kolegijas. Kokio susidomėjimo iš stojančiųjų sulaukė menų krypties studijos?Kaip aktualiomis aplinkosaugos temomis nekalbėti vien tik klišėmis?Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“.Lietuvos iliustratorių asociacija Vilniuje „Raštinėje“ atidaro risografijų ir printų parodą „ėėėkosistema“.Ved. Marius Eidukonis

„Žmogus, pamatęs Wilsono spektaklius scenoje, galėtų apie savo teatro ir estetikos suvokimą kalbėti iki Wilsono ir po Wilsono“, – pasakoja kritikas ir kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Pasaulinio garso režisierius, savo kūrybą pristatęs ir Lietuvoje, mirė, sukaukęs 83-ejų. Režisierių prisimena Donatas Šukelis.Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksta lituanistinių mokyklų stovykla, kurioje šiemet analizuojama valstybingumo tema. Apie stovyklą pasakoja Indrė Kaminckaitė.Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Parodoje lankosi Urtė Karalaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – libaniečių muzikanto ir politinio aktyvisto Ziado Rahbanio laidotuvės ir jį prisimenantys tautiečiai, Šiaurės Airijoje uždaromas jaunimo choras bei literatūrologo svarstymai apie tai, kad visuomenės poliarizaciją gali sumažinti poezija.„Kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Kolekcininkas Darius Mikalajūnas prieš šešerius metus nusprendė rinkti nuotraukas, kuriose užfiksuoti tarpukario Lietuvos prezidentai. Surinko beveik 400 ir sudėjo į knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai tarpukario nuotraukose“. Autorių kalbina Marius Eidukonis.Neseniai Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose už architektūros teoriją ir sklaidą įvertintas dr. Vaidas Petrulis pabrėžia, kad reikia debatų ne tik apie paveldą, bet ir apie šiuolaikinę architektūrą. Kaunietis tiki, kad nebepakanka kalbėti apie architektūrą kaip fizinę formą, todėl ypač vertina naujosios tyrėjų kartos požiūrį. Architektūrologą kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Bekeraitytės-Popierės nuotr

Kaip Yale'io universiteto mokslininkai padeda ieškoti į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų.Gegužės pabaigoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko neformalios Lietuvos katalikų grupės „Svarbus reikalas“, kuriai rūpi piktnaudžiavimo galia bažnytinėje aplinkoje problema, surengta konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Jos metu buvo pristatytas klausimynas, kuriuo siekiama išsiaiškinti netinkamo elgesio Bažnyčioje pobūdį ir mastus Lietuvoje. Renginio metu klausimyną pristačiusi Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie jį pasakoja ir „Mažosios studijos“ klausytojams.Piktnaudžiavimo prevencijos Bažnyčioje bei visuomenėje ir nepilnamečių apsaugos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje užsienio spaudos apžvalgoje.„Krikščioniškos minties" puslapis: Thomas O'Louglin „Pompėjos ir Eucharistija".Kunigas Mozė Mitkevičius apie eucharistinės vakarienes ankstyvojoje Bažnyčioje.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Ko galime tikėtis iš Leono XIV-ojo?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Literatūros mėnraščio „Metai” naujausio numerio apžvalga;Architektūros tyrėjo Kosto Biliūno komentaras;Kaune jau 6-tą kartą vyko iniciatyva „Švęskime upę!“. Jos metu raginta įveikti kultūrinius maršrutus Nemunu nuo Panemunės iki Santakos ir kartu atšvęsti 617-ąjį Kauno gimtadienį. Dalyviai irklavo baidares, kanojas, irklentes, valtis, navigavo plaustus;Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte;Kada ir kokiose profesijose bei gyvenimiškose situacijos pritaikoma improvizacija? Pokalbis su Vilniaus universiteto Impro studijos vadovu, aktoriumi ir taikomosios improvizacijos praktiku Vytautu Kontrimu;Šiandien garsus lietuvių operos solistas Edgaras Montvidas švenčia 50-ies metų jubiliejų;Šiandien Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja diskusiją „Barokas vakar ir šiandien“. Pokalbis apie baroko reikšmę, bruožus ir Lietuvos baroko išskirtinumą Europos kontekste su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadove Viktorija Vaitkevičiūte Verbickiene ir menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene;Išleistas specialus žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris skirtas feminizmo temoms - „Literatūra ir mena“. Pokalbis su specialaus žurnalo numerio kuratorėmis rašytoja, vertėja Akvilina Cicėnaite, menotyrininke Laima Kreivyte ir žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės pavaduotoju Dovydu Kiauleikiu.Ved. Donatas Šukelis

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga;Penktadienį, šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija;Užsienio kultūros apžvalga;Prasideda Berlinalės kino festivalis. Pokalbis apie festivalį su LRT Mediatekos ir Epikos redaktoriumi Roku Jonu;Martyno Mažvydo biblioteka ir „Ugdymo meistrai“ vykdo projektą mokytojams, kuris skirtas pažinti paveldą ir integruoti jį į ugdymo procesą. Pokalbis apie projekto tikslus ir pasiekimus;Šį ketvirtadienį bus teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei apdovanojama Jono Basanavičiaus premijos laureatė. Laureatų ir nominacijų apžvalga;Ar radijo technologija turi neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai? Kokia radijo laidų apie aplinkosaugą svarba? Pokalbis su Inga Janiulyte-Temporin ir klimatologu Justinu Kilpiu. Tema pasaulinei radijo dienai paminėti.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ jau ne vieną pastūmėjo atsigręžti į prieštaringumų pilną sovietinės okupacijos praeitį. Muziejus kviečia lankytojus atsisveikinti su turimais Sovietų Sąjungos okupaciją primenančiais daiktais, o kartu – įsitraukti į parodos pasakojimą.Žydų mokslinis institutas YIVO mini savo veiklos šimtmetį. Apie šio instituto istoriją ir jubiliejinių metų renginius pasakoja Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune šiuo metu galima išvysti tris šiuolaikinio meno parodas. Kūrėjai savo darbuose atkreipia dėmesį į besaikį vartojimą, ekologiją, žmogaus ir gamtos santykį.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Donatas Šukelis

Pasirodė Ukrainos kario, poeto ir fotografo Maksymo Kryvcovo knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Visos už šią knygą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aš dažnai pamirštu“, kurioje rodomas šiandieninis gyvenimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje.Kokių žingsnių žada imtis dabartinė Vyriausybė, siekdama įamžinti žydų paveldą ir istorinę atmintį Vilniuje?Pianistė Mūza Rubackytė iškėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimo Vilniuje klausimą. Jį artimiausiame posėdyje žada svarstyti ir Vilniaus miesto taryba.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, neseniai savo pirmąją knygą išleidusi Greta Gudelytė.Ved. Marius Eidukonis

Vakar paminėtos 102-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos metinės. Buvusiose miesto kapinėse, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“ vyko tradicinė pagerbimo ceremonija, per kurią pašventintas ir atidengtas paminklas Lietuvos karinės operacijos vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei. Tuo metu Klaipėdos krašto praeitį tyrinėjantis istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas kelia klausimą apie laisvės sampratą Klaipėdos kraštui ir jos minėtinas datas.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma knyga „Baleboste: Tradicinė litvakų virtuvė ir kiti žydiški skoniai“. Apie knygą pasakoja jos autoriai: Telšiuose gimusi žydų virtuvės žinovė Riva Portnaja ir vilnietis šefas, kulinarinių knygų bei laidų autorius Vylius Blauzdavičius.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kaip klasikinė muzika londoniečius saugo nuo automobilių vagių, kiek jaunimo klausosi simfoninių orkestrų ir ką svarbaus muzikos pasauliui pražudė Kalifornijoje siaučiantys gaisrai.Sausio 13-osios įvykiams opusą skyrusi kompozitorė Diana Čemerytė puikiai mena tą viltingą tylą 1991-ųjų sausį, tad savo patirtį, jauseną sudėjo į kūrinį „Papasakok man“, kurio premjera įvyko Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Vilniuje. Pusę savo gyvenimo Vokietijoje gyvenanti muzikė džiaugiasi, kad yra atradusi save kaip menininkė, mėgaujasi kūrybiniu procesu ir gyvenimu, kurį susikūrė tokį, kokiame jai tiesiog gera. Diana Čemerytė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Iš kur atsirado lietuviškos kalėdinės giesmės? Ką žinome apie seniausias kalėdines giesmes? Iš kur atkeliavo šių giesmių tekstai ir melodijos? Anot muzikologo Jono Vilimo, seniausios lietuviškos kalėdinės giesmės randamos tarp Martyno Mažvydo raštų, o didžiausią įtaką lietuviškam kalėdinių giesmių paveldui padarė Juozas Naujalis.

Laida „10-12” iš Nacionalinio žmogaus teisių forumo, vykstančio Martyno Mažvydo bibliotekoje.Teismas pripažino, kad Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė yra vaiko, kurio susilaukė jos partnerė Birutė Sabatauskaitė, mama. Kiek svarbus toks sprendimas? Ką jis reiškia kitoms LGBTI+ šeimoms?Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 8 proc. užsieniečių. Kaip Lietuvai sekasi šiuos žmones integruoti?Kas slepiasi už nusikalstamo vaikų elgesio? Kiek svarbi šiuo atveju visuomenės ir žiniasklaidos formuojama nuomonė apie nusikalstančius vaikus?Statistika rodo, kad per kelerius metus beveik keturis kartus sumažėjo tėčių, išėjusių vaiko priežiūros atostogų. Tačiau ekspertai sako, kad dabartiniai skaičiai tiksliau atspindi tikrąjį tėčių įsitraukimą, nes anksčiau dauguma gaunančių vaiko priežiūros išmoką druge ir dirbdavo, o dabar 9 iš 10 tėčių būna su vaiku ir nedirba. Diskutuosime apie lyčių lygybę auginant vaikus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vergija Lietuvoje buvo, tiesa, mes geriau ją pažįstame baudžiavos vardu. Bevardžiais įrankiais paversti mūsų protėviai kančių piką pasiekė Carinės Rusijos sudėtyje, todėl ten jus ir tempsime. Dėmesys šįkart kasdieniams Lietuvos vergų išgyvenimams: nuo brutaliai įprastų prievartavimų iki krauju apskretusiuose loviuose atliekamų fizinių bausmių. Prisisekit saugos diržus, nes kelias per baudžiavą bus duobėtas. Taip pat aiškinsimės, į ką buvo išmainytas Karbauskis,  ką prityrė Stonkus, bei atliksime testą: jei dabar būtų XIX a., ar išgyvenčiaus „Baimės metus“?  Iliustracija: @tinymischiefs  Muzika: Šimonių etnografinis ansamblis, Juozas Tallat-Kelpša, Karo mokyklos choras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gustavo_Alivera, zagi2, LimitSnap Creations, szegvari, music_for_video, JuliusH.

Lapkričio mėnesio „Kultūros barų” numerio apžvalga;Slogūs neregės merginos įspūdžiai Klaipėdos viešajame transporte pagerino institucinę klausą – Klaipėdos miesto savivaldybė prie diskusijų stalo sukvietė pasikalbėti Klaipėdos kultūros įstaigų vadovus ir miesto neįgaliųjų organizacijas;Užsienio spaudos apžvalgoje papasakojimas apie Vokietijoje rastą romėnų karininko batą; į Graikiją grąžintą galvą, ir vaikų literatūros įįkvėptą mados kolekciją;Vilniuje prasideda Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ konferencija;Nuo 2025 metų, studentai, kurie pasirinko restauravimo studijas, galės pretenduoti į vardines M. K. Čiurlionio stipendijas. Tikimasi, kad tikslinės stipendijos spręs restauratorių poreikį.Apie būsimas stipendijas restauravimo studijų programos studentams ir ar jaučiamas jaunų restauravimo specialistų trūkumas pokalbis su l.e.p. Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės patarėja kultūros klausimais Gabriele Žaidyte ir Vilniaus dailės akademijos docentu, molbertinės tapybos ekspertu ir Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriumi Linu Lukoševičiumi;Kelerius metus teatro užkulisius fiksuojantis fotomeninkas Arvydas Gudas pristato parodą „Tempas”. Fotomenininką kalbino Evelina Povilavičiūtė;Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie ankstyvojo skaitymo įpročius.Apie atlikto tyrimo rezultatus ir ankstyvo skaitymo vaikams naudą pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktore Goda Baranauskaite - Dangoviene.Ved. Donatas Šukelis

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje antrąją vietą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovo konkurse užėmęs buvęs bibliotekos vadovas profesorius Renaldas Gudauskas apskundė Kultūros ministerijos sprendimą. Teismas patenkino R. Gudausko prašymą panaikinti konkurso rezultatus.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Bolivudo mafijos galva – taip dažnai iki šiol vadinamas birželio 27-ąją prieš 85-erius metus gimęs Rahulis Devas Burmanas – žmogus, savo muzika, kartu su savo žmonos Ashos Bhoslės balsu sukūręs klasikinį Bolivudo skambesį.Belaukiant Šimtmečio Dainų šventės cikle „100 balsų Dainų šventei“ - chorvedžio, dirigento ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus asmenybė, paklususi savo širdies balsui, kūrusi Klojimų gadynę ir demonstravusi nevaldomą temperamentą.Susitinkame su prozininke Jurga Tumasonyte, birželio pradžioje apdovanota Žemaitės literatūros premija. Koks yra apdovanojimų svoris? Kiek tekstų dar norisi parašyti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiuo metu Vokietijos Moerso mieste vyksta seniausias Vokietijoje 53-čiasis festivalis „Moers Jazz Festival“. Festivalis pasitelkia muziką kaip ginklą kovai su blogiu – blogiečių karikatūrose nesunku pažinti nusikalstamas veiklas dangstančius politikus, kuriuos imasi nukauti muzikantai-superherojai. Kuo ypatingas šis festivalis?Režisieriui Jonui Vaitkui – 80. Pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene apie kūrėjo indėlį į Lietuvos teatrą.Gegužės 22 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos katalikų mokslo akademija rengia diskusiją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Tai – vasarį vykusios konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ tąsa. Kalbamės su diskusijos dalyviais.Tęsiasi ciklas „100 balsų Dainų šventei“. Lietuvos regionų kolektyvai energingai ruošiasi artėjančiam Dainų šventės jubiliejui. Ne išimtis – Šiaurės Lietuva, Šiauliai. Tarp kitų kūrybinių kolektyvų – Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuris gyvuoja jau pusę šimtmečio, ir nėra praleidęs nė vienos Dainų šventės.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, klounė, asociacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gegužės 22 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks apskritojo stalo diskusija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Renginį organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Mažvydo biblioteka.Diskusija įvyks praėjus beveik metams nuo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvykusio skandalo, kai tuometinis kancleris pateko teisėsaugos ir visuomenės akiratin dėl nepilnamečių pornografijos bei nederamų santykių su jaunuoliu.Nuo to laiko buvo paskelbti keli žurnalistiniai tyrimai piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema, parašytas tikinčiųjų viešas laiškas vyskupams, įvyko šiai temai skirta konferencija. Taigi, kokios problemos atsivėrė per pastaruosius metus, kokią situaciją turime šiandien ir ką pasauliečiai bei dvasininkai gali padaryti, kad Bažnyčia taptų saugia erdve kiekvienam?„Mažosios studijos“ pašnekovai – vienas iš diskusijos organizatorių, Lietuvių katalikų mokslų akademijos mokslinis sekretorius prof. Povilas Aleksandravičius ir Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) parapijos vikaras, kun. Nerijus Pipiras.Ved. Simonas Bendžius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl, anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?Po daugelio metų praleistų Vokietijoje, menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparavičiai nusprendė grįžti į Lietuvą ir čia tęsti savo veiklą.Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti Metų knygos rinkimų nugalėtojai.Plungėje prasideda tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“.Gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius šiuo metu keliauja Ukrainoje ir jos miestuose rengia nemokamus pasirodymus.Kokį kelią nuėjo kino kompozitoriai iki pripažinimo.Sostinėje prasideda „Afrikos dienos“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas.Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą.Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Aušros Kaminskaitė apžvelgia cirko komandos iš Belgijos „Be Flat“ Lietuvoje rodytą kūrybą.Sostinėje ketvirtadienį prasideda šeštasis Vilniaus šviesų festivalis.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos trupių kuria tvaresnio teatro metodiką ir į ekologiškumą šiame mene siekia pažvelgti iš esmės.Sausio 25– ąją kompanija „Nike“ švenčia savo gimtadienį.Kaip Lietuvoje nuo piratavimo apsaugomos elektroninės knygos ir kaip tokių knygų apsaugos priemonės keičia jų skaitytojų patirtį?Ar į Kultūros ministerijai priklausančius muziejus ir šiemet sugrįš tradicija paskutinį sekmadienį juos lankyti nemokamai?Kiek Lietuvoje pažįstama paleistiniečių literatūra?Rašytojo, skaitymo ambasadoriaus Justino Žilinsko iniciatyva Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienis vyksta, renginys „Tėti, pasakityk mums!“.Ved. Marius Eidukonis

„MG Grupės“ politinės korupcijos byla, pagal įprastą tvarką, persiųsta nuosprendžiui vykdyti, anksčiau ją nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteistas buvęs “MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir Seimo narys, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys.Gazos ruože įsigaliojo 4-ių dienų paliaubos. Pagal susitarimą, Hamas turi paleisti 50-mt įkaitais paimtų asmenų. Pirmieji 13-a įkaitų turėtų būti paleisti šiandien popiet. Mainais Izraelis pažadėjo iš kalėjimų paleisti 150 palestiniečių.Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos asociacija Vilniaus mokytojų namai vykdė pilietinė gatvės akciją, siekdama atkreipti dėmesį į visuomenėje vyraujančią problemą – smurtą prieš moteris. Susirinkusios ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją – tai Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Tai BNS patvirtino keturi šaltiniai. Pasak jų, dar laukiama galutinio banko sprendimo. Pats bankas savo planų kol kas neviešina.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Kartu su kolega Andriumi Baranovu keliaukime į rudenišką gamtą, į… Kauną. Atrasti upių miestą ir pasivaikščioti prie Neries kviečia kūrybininkė Sandra Galdikaitė. O jau penktus metus veikiančiuose „Šilainių soduose” besidarbuojanti menininkė, vietokūros praktikė Evelina Šimkutė ragina atrasti miestietiškos daržininkystės privalumus.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Rytoj Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Paveldo komisijos organizuojamas susitikimas ir diskusija „Lietuvai reikšmingas paveldas Amerikoje – kaip (iš)saugoti?“. Kiek ir kokio mums svarbaus paveldo yra JAV?Jau prieš kurį laiką rudens Mados savaitė užvėrė savo duris. Ignas Zalieckas kviečia pažvelgti į šio renginio užkulisius ir domisi, kaip keičiasi mados savaitės. Jis kalbina mados ekspertą Joną Floydą Lenzą.Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Muzikavimas senjorų emocinės sveikatos gerinimui“. Kaip muzika gali pagelbėti gerinant vyresnio amžiaus žmonių emocinę sveikatą?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Išeivijos filosofas, profesorius Algis Mickūnas buvo inauguruotas Vilnius Tech Garbės daktaru. Su trumpai į Lietuvą sugrįžusiu filosofu šio įvykio išvakarėse pasikalbėjo kolegė Rasa Murauskaitė. Šiandien, pasaulinę filosofijos dieną, kviečiu pasiklausyti jų pokalbio.Nuo šiol Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Gedimino piles bokštą Vilniuje lankantys turistai galės naudotis inovatyviu audiogidu, kurį kurdamas lietuvių startuolis „Wisit“ įdarbino ir dirbtinį intelektą (DI).Šiandien 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Ar mums reikia žydų istorijos vadovėlio?“.Kas vyksta kosmose? Tokį klausimą užduoda to paties pavadinimo knygoje mokslo populiarintoja, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Būtent šiomis dienomis Goda ir pristato knygą, kuri skirta skaitytojams nuo 8-erių metų.Sostinėje vyksta IT specialistų konferencija, sutraukianti professionalus iš viso pasaulio – „Build Stuff“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kaip kultūra gali paskatinti pokyčius kalinių bendruomenėse?Aušros Kaminskaitės teatro apžvalga.Pokalbis su danų aktoriumi Madsu Mikelsenu, su kuriuo filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“.Spalio 20–21 d. Vilniuje vyks 8-oji tarptautinė kino konferencija „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pirmoji sezono premjera – norvegų režisieriaus ir dramaturgo Jo Striomgreno melodrama apie meilę „Feromonai“. Tai jau trečiasis norvego darbas Lietuvos teatre.Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka spalio 19–20 d. rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius“.Rytoj Venclauskių namuose-muziejuje vyks susitikimas parodoje „Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“. Svečiuose – modernizmo pastatų modelių iš „Lego“ detalių kūrėjas Rokas Mikšiūnas, kuris papasakos, kaip kuria „Lego“ modelius, kaip patiems išmokti juos konstruoti.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“.Kalbos rytas apie lietuviškus karybos terminus.Tarptautinis Fotografijos ir medijų meno festivalis Kaune visą spalio mėnesį kviečia į parodas, paskaitas ir susitikimus.Tęsdama renginių ciklą „Tarp eilučių“ Kultūros ministerija vakar Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje kvietė susirinkti į diskusiją „Kokių valstybinių švenčių ir minėjimų nori jaunoji karta“?Prasideda trečiasis Pasaulio kino vakarų sezonas.Įgarsintas vaizdas.Šiaulių dramos teatre – pirmoji sezono premjera „Patina“. Pagal lietuvių dramaturgės Virginijos Rimkaitės to paties pavadinimo pjesę statomame spektaklyje išryškinami krizėje atsidūrusios šeimos santykiai.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie vertėjus ir vertimus.Čiunės Sugiharos namuose ketinama įrengti naują interaktyvią ekspoziciją apie gyvybes keliems tūkstančiams žydų išgelbėjusių vizų išdavimo istoriją bei istorinį kilnaus poelgio kontekstą.Šiandien baigiasi Paryžiaus mados savaitė.Kas įdomaus šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko pirmasis šalyje Skaitymo klubų sąskrydis.Festivalis „Permainų muzika“ klaipėdiečiams pristatė pirmąjį vizualų ir teatralizuotą Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Magiškas sanskrito ratas“ atlikimą Lietuvoje.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidaro parodą skirtą Lietuvos laisvės lygos 45 metų sukakčiai.Sudarytas Skaitmeninis Lietuvos jaunimo kultūros archyvas kviečia susipažinti su 1990–2004 m. metalistų, pankų, fantastų ir futbolo fanų subkultūromis.Ved. Marius Eidukonis

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai, kuo reikšmingas toks pripažinimas ir kaip pavyko to pasiekti, kalbamės su Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovaujančia Lietuvos nuolatine atstove prie UNESCO Jolanta Balčiūniene ir viena iš Kauno nominacinės bylos autorių, architektūros istorike, dr. Marija Drėmaite.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykta Amerikos komiksų renginių ciklas. Programoje – penkios paskaitos, dvi filmų peržiūros ir Amerikos skaityklos komiksų edukacijos pristatymas. Apie tai kalbamės su vienu iš paskaitų lektorių – Vilnius TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros lektoriumi Tomu Mitkumi.Kas esi, kai tau trisdešimt? Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ir režisierius Kirilas Glušajevas kviečia pažvelgti į trisdešimtmečių gyvenimą. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie esamąjį laiką, kurį kiekvienas patiriame skirtingai. „Santykis su realiu laiku per aktorių atsineštą patirtį, pokalbius ir interviu pasirodė įdomus”, – sako režisierius.Parodų sezonas Marko Rotko meno centre šiemet prasideda ne tik naujomis žiūrovams pristatomomis parodomis, jis žymi ir didžiausio Baltijos regione šiuolaikinės keramikos įvykio – 4-osios tarptautinės Latvijos keramikos bienalės pradžią.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Kristupas Keller. Kas jį žavi muziko gyvenime? Kiek laikas, praleistas studijuojant, gyvenant, dirbant užsienyje, keičia požiūrį į savoje šalyje vykstančius procesus?Ved. Gerūta Griniūtė

Ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems? Atsakymo į klausimą ieško 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Laida „10-12“ iš šio forumo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. „Tai knyga apie Holokaustą, tačiau ji neprimena kitų, parašytų šia tema, – teigia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. – Tai nėra faktų ir tikslių istorinių duomenų sąvadas. Bet jei trokštate pamatyti gyvus to laiko žmones, pajusti jų drąsą išlikti, mylėti, kurti ir gelbėti kitus, ši knyga – jums. Autorė ėjo su knygos herojėmis jų keliais ir į pasakojimą sudėjo ne tik jų, bet ir savo išgyvenimus. Todėl ši knyga – ne tik apie praeities, bet ir apie šios dienos meilę ir skausmą”.Skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.