Podcasts about martyno ma

7 iš 10 Lietuvos gyventojų neigiamai vertina valdžios veiksmus suvaldyti degalų kainas. Vyriausybė, siekdama, sumažinti degalų kainas, tam išleido 20 mln eurų- buvo įvesta akcizo lengvata dyzelinam kurui. Ji vakar nustojo galioti ir nebebus pratęsta. Ekonomistai teigia, kad valdžia neturi neribotų resursų kovai su degalų kainomis tokioje situacijoje.Į LRT kreipiasi klausytojai, kurie sako pastebėję, kad daugėja atvejų, kai Maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad viename ar kitame prekybos centre įsigyta mėsa buvo užkrėsta, kurią galima grąžinti. Klausytojai taip pat teiraujasi, kodėl apie užkrėstą mėsą pranešama kone po mėnesio, kai ji jau būna suvartota?Krašto apsaugos viceministro pareigas palikęs Tomas Godliauskas ėmėsi vadovauti naujai įsteigtai asociacijai „Visuotinė gynyba“. Asociacija įsteigta siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą nuo tradiciškai karinio gynybos supratimo pereinant prie kiekvieno piliečio įsitraukimu grindžiamo modelio.Duris atvėrė jubiliejinį, šešiasdešimtąjį, sezoną pasitinkanti Palangos vasaros skaitykla. Kaip įprasta, ji kurorto svečius priims iki rudens, o tuomet vėl užvers duris. Kurorto savivaldybė norėtų, kad skaitykla veiktų ištisus metus - siūlomas ir finansavimas jos remontui bei pritaikymui, žadama pasiūlyti ir veiklų, kurios čia kviestų palangiškius ir poilsiautojus. Tačiau skaityklos šeimininkai - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka - į tokius norus žiūri skeptiškai, esą statinys pritaikytas naudoti tik vasaros sezono metu.Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta didžiausias Baltijos šalyse pabėgėlių indėlį kultūrai ir visuomenei švenčiantis festivalis „Pabėgėlių savaitė“. Iniciatyva kviečia į koncertus, diskusijas, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves ir bendruomeninius susitikimus, kuriuose atsiskleidžia žmonių, ieškančių saugumo, istorijos, kūryba ir kasdienės patirtys. Kaip sekasi integruoti pabėgėlius per kultūrą, su kokiais iššūkiais susiduriama ir ko galime pasimokyti iš kitų Europos valstybių patirties?Ved. Rūta Kupetytė

Prieš 20 metų įvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Projekto priešistore galima laikyti 1989-aisiais įvykusią vieną pirmųjų lietuvių ekspedicijų į tremties vietas. Jai atminti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Marijos Teresės Rožanskaitės ir brolių Černiauskų paroda „Rešotai“.Mokslinėje konferencijoje apie žydų gyvenimą Kaune viešėjusi Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras.Šią savaitę Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ įvyko internetinės meno pardavimo platformos „Mistra“ kūrėjų paroda. „Menininkų yra daug, tačiau galerijų, kurios jiems atstovauja, ne“, – problemą rinkoje įžvelgia ir poreikį menininkams parduoti kūrinius internetu pastebi platformos įkūrėja, menotyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive pristatytą operą „Chersono mamos“, kur apdainuojama tikrais įvykiais paremta istorija apie ukrainietes mamas, vykusias į Krymą gelbėti pagrobtų savo vaikų, o taip pat planai ekranizuoti praėjusiais metais Luvre įvykdytą vagystę.„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Aldona Ruseckaitė apžvelgia įdomiausias jos klausomas radijo laidas, pasidalina įžvalgomis apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją Petrą Babicką, kurio archyvą jai teko tyrinėti.„Didysis klausimas – ar auditorija vis dar nori neutralių, nešališkų ir objektyvių naujienų? Ar žmonės išvis tiki, kad tai šiais laikais įmanoma? O galbūt mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės vis labiau nori naujienų, pateikiamų iš tam tikros konkrečios politinės pozicijos, kuriai jie patys pritaria?“, – sako BBC istoriją tyrinėjantis Bristolio universiteto profesorius Simonas J. Potteris.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Rešotai“, nukelianti į 1989-uosius, Rešotų lagerį. Šią ekspediciją galima laikyti savotiška projekto „Misija Sibiras“ priešistore. Pokalbis apie lietuvių ekspedicijas į tremties vietas ir galimybes atgaivinti šias keliones. Dalyvauja parodos kuratorius, menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, 1989-ųjų ekspedicijos dalyvis, Sąjūdžio savanoris Algirdas Kuliešius, vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių, buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio gatvę 49 Vilniuje. Čia turėjo gyventi ir mokytis kurtieji, bet istorija nusprendė kitaip, o po kelių dešimtmečių pastatas tapo svarbiausių Lietuvos įvykių dalyviu. Pasivaikščioti garsinėje ekskursijoje apie architektūrinį „Frankenšteiną“ kviečia Kotryna Lingienė.Vilniuje prasideda audiofestivalis „Banguoja“, šiemet keliantis klausimą, ar informacinio triukšmo fone gebame rasti viena(s) kitą? Pokalbis su Adomu Zube, vienu iš festivalio organizatorių, ir Domu Zenkevičiumi, dokumentikos „Akiniai nuo saulės. Išgyventi psichozę" autoriumi.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Užsienio naujienų apžvalga. Šįryt apie šią savaitę prasidedančią Venecijos meno bienalę ir už jos slypinčius logistinius išbandymus, su dirbtiniu intelektu atkurtas paskutines Pompėjų gyventojo gyvenimo akimirkas ir naujas „Oskarų“ taisykles, apibrėžiančias dirbtinio intelekto naudojimą filmuose.Šiuo metu Venecijoje vyksta vienas prestižiškiausių pasaulyje meno renginių – Venecijos bienalė. Tačiau šiemet aktyviai kalbama apie bienalės reputacijos krizę. Šias kalbas ypač paskatino leidimas renginyje dalyvauti Rusijai. Nemažai prieštarų kyla ir dėl Izraelio dalyvavimo. Menininkai netyli ir nepasitenkinimą reiškia įvairiais protestais. Iš Italijos pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pirmąją gegužės savaitę LRT KLASIKOS eteryje dominuoja gamtos muzikos temos. Gamtos muzikos savaitei skirtų koncertų klausykitės Euroradijo koncerto ir Klasikos koncertų salės programose, o savaitgalį klausytojų lauks rytmetinis paukščių choras. Klausomės pjesės „Vištidė“ - iš Kamilio Sen Sanso siuitos „Žvėrių karnavalas“.Argentinos ir Čilės poezijos rinktinė – eilėraščių čempionatas: Dovilės Kuzminskaitės interviu su vertėjais ir sudarytojais.Kone išnykusią lietuvių raudų tradiciją kaip šiuolaikinių emocinių krizių metaforą nagrinėja spektaklis „Tearful words“. Pokalbis su režisiere ir idėjos autore Agne Ambrozaityte, kompozitoriumi Matu Samulioniu, scenografe ir vaizdo projekcijų dailininke Andrėja Puskunigyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus, o klausytojai renka savo kūrinį-favoritą. Kalbame apie kompozitoriaus Lino Rupšlaukio koncertą „Leviatanas“.20 metų vystomas didžiausias Lietuvos kultūros paveldo portalas „epaveldas.lt“ tampa „ekultura.lt“. Kokie numatomi pokyčiai, kaip bus atnaujinamas turinys ir kokie nauji formatai, kokios naujos galimybės atsiveria lankytojams? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienėprojekto komandos atstovės Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė ir dr. Jolanta Budriūnienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“.Restauravimas dažnai suprantamas kaip techninis paveldo sutvarkymas, tačiau patys restauratoriai sako, kad problema Lietuvoje yra gilesnė – iki šiol trūksta bendros restauravimo doktrinos, aiškių atsakomybės ribų ir principų, kas restauruojant paveldą yra leistina, o kas jau kelia grėsmę jo autentiškumui. Apie tai kalbėta ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“, kurioje išryškėjo ir kitos sistemos silpnosios vietos – ribotos Restauravimo tarybos galios, savivaldybių specialistų trūkumas, galimos manipuliacijos priimant sprendimus. Ką šios problemos reiškia Lietuvos kultūros paveldui ir kokių pokyčių reikia restauravimo sistemoje?„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Naujas Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad įsitikinimas, jog mokiniai masiškai nemėgsta matematikos, nėra visiškai tikslus. Dalis gimnazistų sako, kad matematika jiems įdomi, beveik pusė mato jos naudą ateičiai. Vis dėlto kartu nemažai mokinių matematiką sieja su didelėmis pastangomis, neigiamomis emocijomis ir baime suklysti.Ved. Justė Luščinskytė

Susitarimas dėl paliaubų įvyko likus valandai iki Donaldo Trumpo skelbto ultimatumo Teheranui pabaigos. Iranas sutiko laikinai atidaryti Hormūzo sąsiaurį, dėl kurio užblokavimo smarkiai išaugo energetikos išteklių kainos. Tiek Vašingtonas, tiek Teheranas skelbia laimėję šį karą.Laidoje dalyvauja: buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir „Sciences Po“ Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois.Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT RADIJUI šiemet minint savo 100-metį, kviečiame susipažinti su žmonėmis, šiandien kuriančiais radiją. Priimti skambučius, elektroninius laiškus, atsakyti į žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų klausimus - tokia yra LRT Kontaktų centro specialistės Jolantos Misienės kasdienybė.Kaip įtakingų politikų pareiškimai veikia finansų rinkas? Ar tai padeda daliai investuotojų pasipelnyti? Naftos kainos smarkiai nukrito, o akcijų rinkos atsigavo po to, kai Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atidės smūgius prieš Irano elektrines. Kai kurie prekiautojai investavo šimtus milijonų dolerių į naftos sandorius vos kelios minutės prieš Amerikos prezidento žinutę socialiniuose tinkluose ir uždirbo reikšmingą pelną. Kai kurie rinkos analitikai teigia, kad neįprasta veikla kelia prielaidą, jog statymai galėjo būti atlikti iš anksto žinant apie šį sprendimą.Literatūros ekspertė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė oficialiai paskelbta 2026–2027 m. skaitymo ambasadore. Iniciatyvą finansuoja Kultūros ministerija, įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ambasadorė per ateinančius dvejus metus sieks įtvirtinti „Teisės skaityti manifestą“, įkvėpti jaunimą rinktis knygas laisvai, o ne iš prievolės bei parodyti, kad knygų pasaulis atviras visiems.Vakar Lietuvą pasiekė žinia, kad eidama 80-uosius mirė lietuvių kilmės antropologė, aplinkosaugininkė, bene garsiausia pasaulyje orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas.Gimusi 1946-aisiais Vokietijoje, vėliau augusi Jungtinėse Valstijose, ji baigė Britų Kolumbijos ir Kalifornijos universitetus. Jaunystėje pradėjo dirbti Indonezijoje, Borneo džiunglėse, rūpinosi orangutanų išlikimu ir siekė atkreipti piliečių ir politikų dėmesį į planetos aplinkosaugos problemas. Viena iš jų - dėl palmių aliejaus masiškai kertami atogražų miškai.Birutė Galdikas lankydavosi ir Lietuvoje. Būtent apie palmių aliejų ir kodėl mūsų neturėtų įtikinti užrašai, kad jis ekologiškas, 2017-aisiais ji kalbėjo su Lietuvos radijo laidos „Vienkartinė planeta“ autore Vaida Pilibaityte.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Žiniasklaidoje paviešinti įvykiai, kai ištikus avarijai pagalbą vairuotojams iškvietė automatizuotos sistemos. Vienu atveju - išmanusis telefonas, kitu - į automobilį integruota E-call sistema. Kaip jos veikia ir ką patys turime padaryti, kad ištikus nelaimei jos iškviestų pagalbą?Rubrikoje „PIN kodas" – pasakojimas, kaip suaugusieji gelbėja žaislų rinką patys dėliodami kaladėles arba kolekcionuodami žaislus.Rubrikoje „Praeiviai" Kelmės gyventojų pastebėjimai apie vis mažėjantį gimstamumą.Artėja Užgavėnės, daugelis jau šį savaitgalį keps pagrindinį šios šventės patiekalą – blynus. Kaip juos iškepti itin gardžius ir kuo įvairesnius – pokalbis su kulinarinių knygų autore Beata Nicholson.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojami „greiti pasimatymai“, kurie suteikia galimybę senjorams pabendrauti, užmegzti naujas pažintis ir pasijusti išgirstiems.Ved. Liuda Kudinova

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija.VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi.„Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“Domanto Razausko Muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

Šiandien po daugiau kaip pusantrų metų pertraukos Vilniuje duris atveria knygynas „Juodas šuo“.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią.Po daugiau nei trisdešimties metų Molėtų kultūros centre suskambo tikras koncertinis fortepijonas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Prancūzijos nacionaline biblioteka, trečia didžiausia biblioteka pasaulyje. Vienas šios partnerystės rezultatų – drauge minėsimas Oskaro Milašiaus 150-metis. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovais.Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria Vytautą Kernagį pristatanti paroda „Artistas iš Brodo“.Agluonėnai pradeda Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Iškilmingame atidarymo renginyje bus įteikta ir Ievos Simonaitytės premija.Šalia Varšuvos, Markuose, įamžintas Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė rengia pokalbių ciklą apie verslumą ir kūrybiškumą „Kūrybos kaina“. Kaip matuojama kūrybos kaina – finansiniu atlygiu ar kūrėjo atiduodamomis jėgomis? Kokius darbo metodus taiko žinomi kūrėjai? Kaip suderinti darbdavio ir darbuotojo vaidmenis? Kaip išgyventi iš kūrybos? Kaip suprasti, kad jau atradai savo vietą? Pokalbis su ciklo vedėja Kotryna Zyle ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė" Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai". Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Apie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio šeimos ir bičiulių žygį, kuriuo siekiama suteikti galimybę geriau pažinti J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybę ir Pietų Lietuvos partizanų istoriją, pasakoja Kazimieraicio atminimo draugijos valdybos narė ir vieną žygio organizatorių Agnė Zalanskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie svarbius dirigentų pasikeitimus Paryžiuje ir Ciuriche, netikėtumą Vienos filharmonijos naujametiniame koncerte bei kodėl tenoras Jonas Kaufmannas neplanuoja grįžti į Londono ir Niujorko operos scenas.Ved. Gerūta Griniūtė

JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.Ved. Agnė Skamarakaitė

10–12Lietuvos krepšinio rinktinė šiandien pradės FIBA pasaulio krepšinio čempionato atranką, o rungtynes transliuos LRT. Laukia akistata su Didžiosios Britanijos rinktine.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: kaip vaikams ir paaugliams atsakyti į klausimus, susijusius su mirtimi? Ką svarbu žinoti apie gedulą - ir kai artimojo netenki po slaugymo, ir kai mirtis ištinka staiga?Gausiai iškritęs sniegas gali apsunkinti medžių lajas, todėl kartais nulūžta šakos ar nukenčia prie jų esantis turtas. Tokiu metu naudinga atkreipti daugiau dėmesio į aplinką ir įvertinti, ar sniegas nesudaro papildomos rizikos automobiliams, pastatams ir patiems medžiams.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ieško naujojo nacionalinio Skaitymo ambasadoriaus.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendindama komunikacijos kampaniją „Skaitymo ambasadorius“, kaip Nacionalinės Skaitymo skatinimo programos dalį, skelbia naujojo (-osios) nacionalinio (-ės) Skaitymo ambasadoriaus (-ės) 2026–2027 m. atranką. Koks yra Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo? Pokalbis su pirmuoju išrinktu ambasadoriumi Justinu Žilinsku ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – gaivališkas menininkų Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos, Eglės Gineitytės ir Eglės Kuckaitės sapnų pasaulis, į kurį lankytojus panardina paroda „Suaugę sapnai“. Naujausioje muziejaus ekspozicijoje, kuri veiks iki 2026 balandžio 26 dienos, jau lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Lietuvojė viešėjo Olivier Betti – prancūzų kompozitoriaus Henri Betti, sukūrusio dainą „C‘est Si Bon“, anūkas. H. Betti dainas Lietuvoje atliko dainininkė Aušrinė Aurelija Apanavičiūtė ir pianistas Alvydas Pociūnas. Pokalbis su dainininke ir H. Betti anūku.Ved. Gerūta Griniūtė

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.Gargžduose pristatoma premjera  „Žmogus mėnulyje“.Eindhovene vyksta Nyderlandų dizaino savaitė – vienas svarbiausių ateities dizaino renginių Europoje, kasmet sutraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų ir pristatantis ne tik objektus, bet ir idėjas apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų gyvenimas po 5, 20 ar net 50 metų.Ciklas skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.Vilniuje buvo teikta pirmoji bendra YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos premija. Apdovanojimas po mirties skirtas Antanui Ulpiui – žmogui, kuris sovietmečiu, tyliai ir rizikuodamas savo laisve, išsaugojo tūkstančius žydų knygų ir dokumentų nuo sunaikinimo.Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Europos Sąjunga ir Japonija galėtų glaudžiai ir rezultatyviau dirbti kino produkcijos srityje?Vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko nuotraukų palikimas rado savo namus Troškūnuose.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė knygų kolekciją „Protesto biblioteka: mąstyk kritiškai“.Vakar Lietuvoje įvyko kultūros bendruomenės inicijuotas protestas „Tai gali būti paskutinis kartas“. Kokius žingsnius kultūros bendruomenė nusiteikusi žengti toliau?Kokią mokytojo darbo prasmę mato šių metų Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojų premijų laureatai?„Būtų sunku suprasti, kas yra Lietuvos kultūra, nesuprantant to, kas dabar vyksta Lietuvoje“, – sako prasidėjusiuose Lietuvos kultūros programos Italijoje renginiuose dalyvavęs ir apie situaciją Lietuvos vidaus politikoje kalbėjęs šokėjas Dovydas Strimaitis.Ved. Marius Eidukonis

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė pasitarimą, kuriame aptarti pokario Gazos Ruožo planai. Pirmadienį jis sakė, kad per artimiausias dvi ar tris savaites šis karas pasibaigs, nes, pasak D.Trumpo, vyksta rimta diplomatija šiuo klausimu. Anksčiau jis yra pribloškęs pasaulį, pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos galėtų perimti Gazos Ruožo kontrolę, iškraustyti iš jo visus gyventojų ir paversti tą teritoriją Artimųjų Rytų Rivjera.Laidoje dalyvauja rašytojas, apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JakniūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Pasklidus informacijai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė siūlymas pervadinti Vašingtono nacionalinę operą pirmosios ponios Melanios Trump vardu, neilgai trukus pasirodė žinia apie dar vieną Respublikonų siūlymą – pervadinti visą Kenedžio centrą, jam suteikiant prezidento Donaldo Trumpo vardą. Pokalbis studijoje su muzikologe Jūrate Katinaite ir politologu Linu Kojala.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“. Ji kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Viena parodos kuratorių, Ona Barbora Šlapšinskaitė, sako, kad sakydami „miela“, dažnai subjektą sumenkiname, sumažiname. Apie tai pasakoja Urtė Karalaitė.Druskininkuose ketvirtadienį prasideda 32-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, kuri šiemet skirta paminėti Lietuvių liaudies dainų metus. Pokalbis su Druskininkų kultūros centro vyresniąja komunikacijos specialiste Alina Leminskaite.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Roberto Wilsono kurtas operas, Provanso Ekso festivalį ir sumaištį dėl naujojo Kenedžio centro pavadinimo.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Kuo skiriasi dvikalbis ugdymas ir integruotas užsienio kalbos mokymas?Antrasis LRT KLASIKA ciklo „Čiurlioniai“ epizodas, kuriame pasakojama apie M.K.Čiurlionio mamą Adelę Čiurlionienę.Biržų krašto muziejuje „Sėla“ pristatyta paroda „Husarija – mūsų pasididžiavimas“.Šiandien baigiasi pagrindinis priėmimas į Lietuvos universitetus ir kolegijas. Kokio susidomėjimo iš stojančiųjų sulaukė menų krypties studijos?Kaip aktualiomis aplinkosaugos temomis nekalbėti vien tik klišėmis?Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“.Lietuvos iliustratorių asociacija Vilniuje „Raštinėje“ atidaro risografijų ir printų parodą „ėėėkosistema“.Ved. Marius Eidukonis

„Žmogus, pamatęs Wilsono spektaklius scenoje, galėtų apie savo teatro ir estetikos suvokimą kalbėti iki Wilsono ir po Wilsono“, – pasakoja kritikas ir kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Pasaulinio garso režisierius, savo kūrybą pristatęs ir Lietuvoje, mirė, sukaukęs 83-ejų. Režisierių prisimena Donatas Šukelis.Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksta lituanistinių mokyklų stovykla, kurioje šiemet analizuojama valstybingumo tema. Apie stovyklą pasakoja Indrė Kaminckaitė.Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Parodoje lankosi Urtė Karalaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – libaniečių muzikanto ir politinio aktyvisto Ziado Rahbanio laidotuvės ir jį prisimenantys tautiečiai, Šiaurės Airijoje uždaromas jaunimo choras bei literatūrologo svarstymai apie tai, kad visuomenės poliarizaciją gali sumažinti poezija.„Kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Kolekcininkas Darius Mikalajūnas prieš šešerius metus nusprendė rinkti nuotraukas, kuriose užfiksuoti tarpukario Lietuvos prezidentai. Surinko beveik 400 ir sudėjo į knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai tarpukario nuotraukose“. Autorių kalbina Marius Eidukonis.Neseniai Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose už architektūros teoriją ir sklaidą įvertintas dr. Vaidas Petrulis pabrėžia, kad reikia debatų ne tik apie paveldą, bet ir apie šiuolaikinę architektūrą. Kaunietis tiki, kad nebepakanka kalbėti apie architektūrą kaip fizinę formą, todėl ypač vertina naujosios tyrėjų kartos požiūrį. Architektūrologą kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Bekeraitytės-Popierės nuotr

Kaip Yale'io universiteto mokslininkai padeda ieškoti į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų.Gegužės pabaigoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko neformalios Lietuvos katalikų grupės „Svarbus reikalas“, kuriai rūpi piktnaudžiavimo galia bažnytinėje aplinkoje problema, surengta konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Jos metu buvo pristatytas klausimynas, kuriuo siekiama išsiaiškinti netinkamo elgesio Bažnyčioje pobūdį ir mastus Lietuvoje. Renginio metu klausimyną pristačiusi Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie jį pasakoja ir „Mažosios studijos“ klausytojams.Piktnaudžiavimo prevencijos Bažnyčioje bei visuomenėje ir nepilnamečių apsaugos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje užsienio spaudos apžvalgoje.„Krikščioniškos minties" puslapis: Thomas O'Louglin „Pompėjos ir Eucharistija".Kunigas Mozė Mitkevičius apie eucharistinės vakarienes ankstyvojoje Bažnyčioje.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Ko galime tikėtis iš Leono XIV-ojo?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Literatūros mėnraščio „Metai” naujausio numerio apžvalga;Architektūros tyrėjo Kosto Biliūno komentaras;Kaune jau 6-tą kartą vyko iniciatyva „Švęskime upę!“. Jos metu raginta įveikti kultūrinius maršrutus Nemunu nuo Panemunės iki Santakos ir kartu atšvęsti 617-ąjį Kauno gimtadienį. Dalyviai irklavo baidares, kanojas, irklentes, valtis, navigavo plaustus;Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte;Kada ir kokiose profesijose bei gyvenimiškose situacijos pritaikoma improvizacija? Pokalbis su Vilniaus universiteto Impro studijos vadovu, aktoriumi ir taikomosios improvizacijos praktiku Vytautu Kontrimu;Šiandien garsus lietuvių operos solistas Edgaras Montvidas švenčia 50-ies metų jubiliejų;Šiandien Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja diskusiją „Barokas vakar ir šiandien“. Pokalbis apie baroko reikšmę, bruožus ir Lietuvos baroko išskirtinumą Europos kontekste su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadove Viktorija Vaitkevičiūte Verbickiene ir menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene;Išleistas specialus žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris skirtas feminizmo temoms - „Literatūra ir mena“. Pokalbis su specialaus žurnalo numerio kuratorėmis rašytoja, vertėja Akvilina Cicėnaite, menotyrininke Laima Kreivyte ir žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės pavaduotoju Dovydu Kiauleikiu.Ved. Donatas Šukelis

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga;Penktadienį, šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija;Užsienio kultūros apžvalga;Prasideda Berlinalės kino festivalis. Pokalbis apie festivalį su LRT Mediatekos ir Epikos redaktoriumi Roku Jonu;Martyno Mažvydo biblioteka ir „Ugdymo meistrai“ vykdo projektą mokytojams, kuris skirtas pažinti paveldą ir integruoti jį į ugdymo procesą. Pokalbis apie projekto tikslus ir pasiekimus;Šį ketvirtadienį bus teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei apdovanojama Jono Basanavičiaus premijos laureatė. Laureatų ir nominacijų apžvalga;Ar radijo technologija turi neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai? Kokia radijo laidų apie aplinkosaugą svarba? Pokalbis su Inga Janiulyte-Temporin ir klimatologu Justinu Kilpiu. Tema pasaulinei radijo dienai paminėti.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ jau ne vieną pastūmėjo atsigręžti į prieštaringumų pilną sovietinės okupacijos praeitį. Muziejus kviečia lankytojus atsisveikinti su turimais Sovietų Sąjungos okupaciją primenančiais daiktais, o kartu – įsitraukti į parodos pasakojimą.Žydų mokslinis institutas YIVO mini savo veiklos šimtmetį. Apie šio instituto istoriją ir jubiliejinių metų renginius pasakoja Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune šiuo metu galima išvysti tris šiuolaikinio meno parodas. Kūrėjai savo darbuose atkreipia dėmesį į besaikį vartojimą, ekologiją, žmogaus ir gamtos santykį.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Donatas Šukelis

Pasirodė Ukrainos kario, poeto ir fotografo Maksymo Kryvcovo knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Visos už šią knygą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aš dažnai pamirštu“, kurioje rodomas šiandieninis gyvenimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje.Kokių žingsnių žada imtis dabartinė Vyriausybė, siekdama įamžinti žydų paveldą ir istorinę atmintį Vilniuje?Pianistė Mūza Rubackytė iškėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimo Vilniuje klausimą. Jį artimiausiame posėdyje žada svarstyti ir Vilniaus miesto taryba.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, neseniai savo pirmąją knygą išleidusi Greta Gudelytė.Ved. Marius Eidukonis

Vakar paminėtos 102-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos metinės. Buvusiose miesto kapinėse, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“ vyko tradicinė pagerbimo ceremonija, per kurią pašventintas ir atidengtas paminklas Lietuvos karinės operacijos vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei. Tuo metu Klaipėdos krašto praeitį tyrinėjantis istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas kelia klausimą apie laisvės sampratą Klaipėdos kraštui ir jos minėtinas datas.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma knyga „Baleboste: Tradicinė litvakų virtuvė ir kiti žydiški skoniai“. Apie knygą pasakoja jos autoriai: Telšiuose gimusi žydų virtuvės žinovė Riva Portnaja ir vilnietis šefas, kulinarinių knygų bei laidų autorius Vylius Blauzdavičius.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kaip klasikinė muzika londoniečius saugo nuo automobilių vagių, kiek jaunimo klausosi simfoninių orkestrų ir ką svarbaus muzikos pasauliui pražudė Kalifornijoje siaučiantys gaisrai.Sausio 13-osios įvykiams opusą skyrusi kompozitorė Diana Čemerytė puikiai mena tą viltingą tylą 1991-ųjų sausį, tad savo patirtį, jauseną sudėjo į kūrinį „Papasakok man“, kurio premjera įvyko Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Vilniuje. Pusę savo gyvenimo Vokietijoje gyvenanti muzikė džiaugiasi, kad yra atradusi save kaip menininkė, mėgaujasi kūrybiniu procesu ir gyvenimu, kurį susikūrė tokį, kokiame jai tiesiog gera. Diana Čemerytė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Iš kur atsirado lietuviškos kalėdinės giesmės? Ką žinome apie seniausias kalėdines giesmes? Iš kur atkeliavo šių giesmių tekstai ir melodijos? Anot muzikologo Jono Vilimo, seniausios lietuviškos kalėdinės giesmės randamos tarp Martyno Mažvydo raštų, o didžiausią įtaką lietuviškam kalėdinių giesmių paveldui padarė Juozas Naujalis.

Laida „10-12” iš Nacionalinio žmogaus teisių forumo, vykstančio Martyno Mažvydo bibliotekoje.Teismas pripažino, kad Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė yra vaiko, kurio susilaukė jos partnerė Birutė Sabatauskaitė, mama. Kiek svarbus toks sprendimas? Ką jis reiškia kitoms LGBTI+ šeimoms?Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 8 proc. užsieniečių. Kaip Lietuvai sekasi šiuos žmones integruoti?Kas slepiasi už nusikalstamo vaikų elgesio? Kiek svarbi šiuo atveju visuomenės ir žiniasklaidos formuojama nuomonė apie nusikalstančius vaikus?Statistika rodo, kad per kelerius metus beveik keturis kartus sumažėjo tėčių, išėjusių vaiko priežiūros atostogų. Tačiau ekspertai sako, kad dabartiniai skaičiai tiksliau atspindi tikrąjį tėčių įsitraukimą, nes anksčiau dauguma gaunančių vaiko priežiūros išmoką druge ir dirbdavo, o dabar 9 iš 10 tėčių būna su vaiku ir nedirba. Diskutuosime apie lyčių lygybę auginant vaikus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vergija Lietuvoje buvo, tiesa, mes geriau ją pažįstame baudžiavos vardu. Bevardžiais įrankiais paversti mūsų protėviai kančių piką pasiekė Carinės Rusijos sudėtyje, todėl ten jus ir tempsime. Dėmesys šįkart kasdieniams Lietuvos vergų išgyvenimams: nuo brutaliai įprastų prievartavimų iki krauju apskretusiuose loviuose atliekamų fizinių bausmių. Prisisekit saugos diržus, nes kelias per baudžiavą bus duobėtas. Taip pat aiškinsimės, į ką buvo išmainytas Karbauskis,  ką prityrė Stonkus, bei atliksime testą: jei dabar būtų XIX a., ar išgyvenčiaus „Baimės metus“?  Iliustracija: @tinymischiefs  Muzika: Šimonių etnografinis ansamblis, Juozas Tallat-Kelpša, Karo mokyklos choras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gustavo_Alivera, zagi2, LimitSnap Creations, szegvari, music_for_video, JuliusH.

Lapkričio mėnesio „Kultūros barų” numerio apžvalga;Slogūs neregės merginos įspūdžiai Klaipėdos viešajame transporte pagerino institucinę klausą – Klaipėdos miesto savivaldybė prie diskusijų stalo sukvietė pasikalbėti Klaipėdos kultūros įstaigų vadovus ir miesto neįgaliųjų organizacijas;Užsienio spaudos apžvalgoje papasakojimas apie Vokietijoje rastą romėnų karininko batą; į Graikiją grąžintą galvą, ir vaikų literatūros įįkvėptą mados kolekciją;Vilniuje prasideda Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ konferencija;Nuo 2025 metų, studentai, kurie pasirinko restauravimo studijas, galės pretenduoti į vardines M. K. Čiurlionio stipendijas. Tikimasi, kad tikslinės stipendijos spręs restauratorių poreikį.Apie būsimas stipendijas restauravimo studijų programos studentams ir ar jaučiamas jaunų restauravimo specialistų trūkumas pokalbis su l.e.p. Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės patarėja kultūros klausimais Gabriele Žaidyte ir Vilniaus dailės akademijos docentu, molbertinės tapybos ekspertu ir Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriumi Linu Lukoševičiumi;Kelerius metus teatro užkulisius fiksuojantis fotomeninkas Arvydas Gudas pristato parodą „Tempas”. Fotomenininką kalbino Evelina Povilavičiūtė;Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie ankstyvojo skaitymo įpročius.Apie atlikto tyrimo rezultatus ir ankstyvo skaitymo vaikams naudą pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktore Goda Baranauskaite - Dangoviene.Ved. Donatas Šukelis

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje antrąją vietą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovo konkurse užėmęs buvęs bibliotekos vadovas profesorius Renaldas Gudauskas apskundė Kultūros ministerijos sprendimą. Teismas patenkino R. Gudausko prašymą panaikinti konkurso rezultatus.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Bolivudo mafijos galva – taip dažnai iki šiol vadinamas birželio 27-ąją prieš 85-erius metus gimęs Rahulis Devas Burmanas – žmogus, savo muzika, kartu su savo žmonos Ashos Bhoslės balsu sukūręs klasikinį Bolivudo skambesį.Belaukiant Šimtmečio Dainų šventės cikle „100 balsų Dainų šventei“ - chorvedžio, dirigento ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus asmenybė, paklususi savo širdies balsui, kūrusi Klojimų gadynę ir demonstravusi nevaldomą temperamentą.Susitinkame su prozininke Jurga Tumasonyte, birželio pradžioje apdovanota Žemaitės literatūros premija. Koks yra apdovanojimų svoris? Kiek tekstų dar norisi parašyti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiuo metu Vokietijos Moerso mieste vyksta seniausias Vokietijoje 53-čiasis festivalis „Moers Jazz Festival“. Festivalis pasitelkia muziką kaip ginklą kovai su blogiu – blogiečių karikatūrose nesunku pažinti nusikalstamas veiklas dangstančius politikus, kuriuos imasi nukauti muzikantai-superherojai. Kuo ypatingas šis festivalis?Režisieriui Jonui Vaitkui – 80. Pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene apie kūrėjo indėlį į Lietuvos teatrą.Gegužės 22 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos katalikų mokslo akademija rengia diskusiją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Tai – vasarį vykusios konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ tąsa. Kalbamės su diskusijos dalyviais.Tęsiasi ciklas „100 balsų Dainų šventei“. Lietuvos regionų kolektyvai energingai ruošiasi artėjančiam Dainų šventės jubiliejui. Ne išimtis – Šiaurės Lietuva, Šiauliai. Tarp kitų kūrybinių kolektyvų – Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuris gyvuoja jau pusę šimtmečio, ir nėra praleidęs nė vienos Dainų šventės.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, klounė, asociacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gegužės 22 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks apskritojo stalo diskusija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Renginį organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Mažvydo biblioteka.Diskusija įvyks praėjus beveik metams nuo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvykusio skandalo, kai tuometinis kancleris pateko teisėsaugos ir visuomenės akiratin dėl nepilnamečių pornografijos bei nederamų santykių su jaunuoliu.Nuo to laiko buvo paskelbti keli žurnalistiniai tyrimai piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema, parašytas tikinčiųjų viešas laiškas vyskupams, įvyko šiai temai skirta konferencija. Taigi, kokios problemos atsivėrė per pastaruosius metus, kokią situaciją turime šiandien ir ką pasauliečiai bei dvasininkai gali padaryti, kad Bažnyčia taptų saugia erdve kiekvienam?„Mažosios studijos“ pašnekovai – vienas iš diskusijos organizatorių, Lietuvių katalikų mokslų akademijos mokslinis sekretorius prof. Povilas Aleksandravičius ir Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) parapijos vikaras, kun. Nerijus Pipiras.Ved. Simonas Bendžius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl, anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?Po daugelio metų praleistų Vokietijoje, menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparavičiai nusprendė grįžti į Lietuvą ir čia tęsti savo veiklą.Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti Metų knygos rinkimų nugalėtojai.Plungėje prasideda tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“.Gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius šiuo metu keliauja Ukrainoje ir jos miestuose rengia nemokamus pasirodymus.Kokį kelią nuėjo kino kompozitoriai iki pripažinimo.Sostinėje prasideda „Afrikos dienos“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas.Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą.Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems? Atsakymo į klausimą ieško 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Laida „10-12“ iš šio forumo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. „Tai knyga apie Holokaustą, tačiau ji neprimena kitų, parašytų šia tema, – teigia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. – Tai nėra faktų ir tikslių istorinių duomenų sąvadas. Bet jei trokštate pamatyti gyvus to laiko žmones, pajusti jų drąsą išlikti, mylėti, kurti ir gelbėti kitus, ši knyga – jums. Autorė ėjo su knygos herojėmis jų keliais ir į pasakojimą sudėjo ne tik jų, bet ir savo išgyvenimus. Todėl ši knyga – ne tik apie praeities, bet ir apie šios dienos meilę ir skausmą”.Skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.