Podcasts about martyno ma

Literatūros mėnraščio „Metai” naujausio numerio apžvalga;Architektūros tyrėjo Kosto Biliūno komentaras;Kaune jau 6-tą kartą vyko iniciatyva „Švęskime upę!“. Jos metu raginta įveikti kultūrinius maršrutus Nemunu nuo Panemunės iki Santakos ir kartu atšvęsti 617-ąjį Kauno gimtadienį. Dalyviai irklavo baidares, kanojas, irklentes, valtis, navigavo plaustus;Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte;Kada ir kokiose profesijose bei gyvenimiškose situacijos pritaikoma improvizacija? Pokalbis su Vilniaus universiteto Impro studijos vadovu, aktoriumi ir taikomosios improvizacijos praktiku Vytautu Kontrimu;Šiandien garsus lietuvių operos solistas Edgaras Montvidas švenčia 50-ies metų jubiliejų;Šiandien Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja diskusiją „Barokas vakar ir šiandien“. Pokalbis apie baroko reikšmę, bruožus ir Lietuvos baroko išskirtinumą Europos kontekste su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadove Viktorija Vaitkevičiūte Verbickiene ir menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene;Išleistas specialus žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris skirtas feminizmo temoms - „Literatūra ir mena“. Pokalbis su specialaus žurnalo numerio kuratorėmis rašytoja, vertėja Akvilina Cicėnaite, menotyrininke Laima Kreivyte ir žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės pavaduotoju Dovydu Kiauleikiu.Ved. Donatas Šukelis

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga;Penktadienį, šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija;Užsienio kultūros apžvalga;Prasideda Berlinalės kino festivalis. Pokalbis apie festivalį su LRT Mediatekos ir Epikos redaktoriumi Roku Jonu;Martyno Mažvydo biblioteka ir „Ugdymo meistrai“ vykdo projektą mokytojams, kuris skirtas pažinti paveldą ir integruoti jį į ugdymo procesą. Pokalbis apie projekto tikslus ir pasiekimus;Šį ketvirtadienį bus teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei apdovanojama Jono Basanavičiaus premijos laureatė. Laureatų ir nominacijų apžvalga;Ar radijo technologija turi neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai? Kokia radijo laidų apie aplinkosaugą svarba? Pokalbis su Inga Janiulyte-Temporin ir klimatologu Justinu Kilpiu. Tema pasaulinei radijo dienai paminėti.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ jau ne vieną pastūmėjo atsigręžti į prieštaringumų pilną sovietinės okupacijos praeitį. Muziejus kviečia lankytojus atsisveikinti su turimais Sovietų Sąjungos okupaciją primenančiais daiktais, o kartu – įsitraukti į parodos pasakojimą.Žydų mokslinis institutas YIVO mini savo veiklos šimtmetį. Apie šio instituto istoriją ir jubiliejinių metų renginius pasakoja Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune šiuo metu galima išvysti tris šiuolaikinio meno parodas. Kūrėjai savo darbuose atkreipia dėmesį į besaikį vartojimą, ekologiją, žmogaus ir gamtos santykį.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Donatas Šukelis

Pasirodė Ukrainos kario, poeto ir fotografo Maksymo Kryvcovo knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Visos už šią knygą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aš dažnai pamirštu“, kurioje rodomas šiandieninis gyvenimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje.Kokių žingsnių žada imtis dabartinė Vyriausybė, siekdama įamžinti žydų paveldą ir istorinę atmintį Vilniuje?Pianistė Mūza Rubackytė iškėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimo Vilniuje klausimą. Jį artimiausiame posėdyje žada svarstyti ir Vilniaus miesto taryba.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, neseniai savo pirmąją knygą išleidusi Greta Gudelytė.Ved. Marius Eidukonis

Vakar paminėtos 102-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos metinės. Buvusiose miesto kapinėse, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“ vyko tradicinė pagerbimo ceremonija, per kurią pašventintas ir atidengtas paminklas Lietuvos karinės operacijos vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei. Tuo metu Klaipėdos krašto praeitį tyrinėjantis istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas kelia klausimą apie laisvės sampratą Klaipėdos kraštui ir jos minėtinas datas.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma knyga „Baleboste: Tradicinė litvakų virtuvė ir kiti žydiški skoniai“. Apie knygą pasakoja jos autoriai: Telšiuose gimusi žydų virtuvės žinovė Riva Portnaja ir vilnietis šefas, kulinarinių knygų bei laidų autorius Vylius Blauzdavičius.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kaip klasikinė muzika londoniečius saugo nuo automobilių vagių, kiek jaunimo klausosi simfoninių orkestrų ir ką svarbaus muzikos pasauliui pražudė Kalifornijoje siaučiantys gaisrai.Sausio 13-osios įvykiams opusą skyrusi kompozitorė Diana Čemerytė puikiai mena tą viltingą tylą 1991-ųjų sausį, tad savo patirtį, jauseną sudėjo į kūrinį „Papasakok man“, kurio premjera įvyko Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Vilniuje. Pusę savo gyvenimo Vokietijoje gyvenanti muzikė džiaugiasi, kad yra atradusi save kaip menininkė, mėgaujasi kūrybiniu procesu ir gyvenimu, kurį susikūrė tokį, kokiame jai tiesiog gera. Diana Čemerytė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Iš kur atsirado lietuviškos kalėdinės giesmės? Ką žinome apie seniausias kalėdines giesmes? Iš kur atkeliavo šių giesmių tekstai ir melodijos? Anot muzikologo Jono Vilimo, seniausios lietuviškos kalėdinės giesmės randamos tarp Martyno Mažvydo raštų, o didžiausią įtaką lietuviškam kalėdinių giesmių paveldui padarė Juozas Naujalis.

Laida „10-12” iš Nacionalinio žmogaus teisių forumo, vykstančio Martyno Mažvydo bibliotekoje.Teismas pripažino, kad Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė yra vaiko, kurio susilaukė jos partnerė Birutė Sabatauskaitė, mama. Kiek svarbus toks sprendimas? Ką jis reiškia kitoms LGBTI+ šeimoms?Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 8 proc. užsieniečių. Kaip Lietuvai sekasi šiuos žmones integruoti?Kas slepiasi už nusikalstamo vaikų elgesio? Kiek svarbi šiuo atveju visuomenės ir žiniasklaidos formuojama nuomonė apie nusikalstančius vaikus?Statistika rodo, kad per kelerius metus beveik keturis kartus sumažėjo tėčių, išėjusių vaiko priežiūros atostogų. Tačiau ekspertai sako, kad dabartiniai skaičiai tiksliau atspindi tikrąjį tėčių įsitraukimą, nes anksčiau dauguma gaunančių vaiko priežiūros išmoką druge ir dirbdavo, o dabar 9 iš 10 tėčių būna su vaiku ir nedirba. Diskutuosime apie lyčių lygybę auginant vaikus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vergija Lietuvoje buvo, tiesa, mes geriau ją pažįstame baudžiavos vardu. Bevardžiais įrankiais paversti mūsų protėviai kančių piką pasiekė Carinės Rusijos sudėtyje, todėl ten jus ir tempsime. Dėmesys šįkart kasdieniams Lietuvos vergų išgyvenimams: nuo brutaliai įprastų prievartavimų iki krauju apskretusiuose loviuose atliekamų fizinių bausmių. Prisisekit saugos diržus, nes kelias per baudžiavą bus duobėtas. Taip pat aiškinsimės, į ką buvo išmainytas Karbauskis,  ką prityrė Stonkus, bei atliksime testą: jei dabar būtų XIX a., ar išgyvenčiaus „Baimės metus“?  Iliustracija: @tinymischiefs  Muzika: Šimonių etnografinis ansamblis, Juozas Tallat-Kelpša, Karo mokyklos choras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gustavo_Alivera, zagi2, LimitSnap Creations, szegvari, music_for_video, JuliusH.

Lapkričio mėnesio „Kultūros barų” numerio apžvalga;Slogūs neregės merginos įspūdžiai Klaipėdos viešajame transporte pagerino institucinę klausą – Klaipėdos miesto savivaldybė prie diskusijų stalo sukvietė pasikalbėti Klaipėdos kultūros įstaigų vadovus ir miesto neįgaliųjų organizacijas;Užsienio spaudos apžvalgoje papasakojimas apie Vokietijoje rastą romėnų karininko batą; į Graikiją grąžintą galvą, ir vaikų literatūros įįkvėptą mados kolekciją;Vilniuje prasideda Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ konferencija;Nuo 2025 metų, studentai, kurie pasirinko restauravimo studijas, galės pretenduoti į vardines M. K. Čiurlionio stipendijas. Tikimasi, kad tikslinės stipendijos spręs restauratorių poreikį.Apie būsimas stipendijas restauravimo studijų programos studentams ir ar jaučiamas jaunų restauravimo specialistų trūkumas pokalbis su l.e.p. Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės patarėja kultūros klausimais Gabriele Žaidyte ir Vilniaus dailės akademijos docentu, molbertinės tapybos ekspertu ir Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriumi Linu Lukoševičiumi;Kelerius metus teatro užkulisius fiksuojantis fotomeninkas Arvydas Gudas pristato parodą „Tempas”. Fotomenininką kalbino Evelina Povilavičiūtė;Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie ankstyvojo skaitymo įpročius.Apie atlikto tyrimo rezultatus ir ankstyvo skaitymo vaikams naudą pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktore Goda Baranauskaite - Dangoviene.Ved. Donatas Šukelis

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Laukiamiausias vasaros projektas skaitantiems „Bukinistai“ užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti žiūrovišką ir intriguojančią pokalbių laidą apie knygas. „Bukinistai“ laukia visų skaitančių, o neskaitančių – dar labiau, kiekvieną trečiadienį su nauja tema ir nauju svečių duetu per LRT! Studijoje vieši LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.Šių metu pagrindinis Vaikų globos savaitės simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir galimybę žmogui augti kaip asmenybei. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ kviečiama pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos.Dalyvauja: vaikų globos ekspertė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, budinti globotoja Kristina Svitojienė.Vis dažnesnės istorijos kaip miestiečiai atranda kaimą ir netgi imasi ūkinės veiklos. Telšių rajone Jonikaičių kaime jau keli metai kuriasi Aušra ir Marius Staneliai. Abu tikri šiauliečiai, kaip sakoma, augę ant asfalto, o dabar, užsidirbę patys ir gavę paramos jauniesiems ūkininkams, kuriasi gražioje vietoje, šalia Lūksto ežero. Turi 20 hektarų pievų ir krūmų, aštuonis hailendų veislės galvijus - šie, galima sakyti, padeda šienauti sunkiau prieinamas vietas.Ved. Darius Matas

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje antrąją vietą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovo konkurse užėmęs buvęs bibliotekos vadovas profesorius Renaldas Gudauskas apskundė Kultūros ministerijos sprendimą. Teismas patenkino R. Gudausko prašymą panaikinti konkurso rezultatus.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Bolivudo mafijos galva – taip dažnai iki šiol vadinamas birželio 27-ąją prieš 85-erius metus gimęs Rahulis Devas Burmanas – žmogus, savo muzika, kartu su savo žmonos Ashos Bhoslės balsu sukūręs klasikinį Bolivudo skambesį.Belaukiant Šimtmečio Dainų šventės cikle „100 balsų Dainų šventei“ - chorvedžio, dirigento ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus asmenybė, paklususi savo širdies balsui, kūrusi Klojimų gadynę ir demonstravusi nevaldomą temperamentą.Susitinkame su prozininke Jurga Tumasonyte, birželio pradžioje apdovanota Žemaitės literatūros premija. Koks yra apdovanojimų svoris? Kiek tekstų dar norisi parašyti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiuo metu Vokietijos Moerso mieste vyksta seniausias Vokietijoje 53-čiasis festivalis „Moers Jazz Festival“. Festivalis pasitelkia muziką kaip ginklą kovai su blogiu – blogiečių karikatūrose nesunku pažinti nusikalstamas veiklas dangstančius politikus, kuriuos imasi nukauti muzikantai-superherojai. Kuo ypatingas šis festivalis?Režisieriui Jonui Vaitkui – 80. Pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene apie kūrėjo indėlį į Lietuvos teatrą.Gegužės 22 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos katalikų mokslo akademija rengia diskusiją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Tai – vasarį vykusios konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ tąsa. Kalbamės su diskusijos dalyviais.Tęsiasi ciklas „100 balsų Dainų šventei“. Lietuvos regionų kolektyvai energingai ruošiasi artėjančiam Dainų šventės jubiliejui. Ne išimtis – Šiaurės Lietuva, Šiauliai. Tarp kitų kūrybinių kolektyvų – Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuris gyvuoja jau pusę šimtmečio, ir nėra praleidęs nė vienos Dainų šventės.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, klounė, asociacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gegužės 22 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks apskritojo stalo diskusija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Renginį organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Mažvydo biblioteka.Diskusija įvyks praėjus beveik metams nuo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvykusio skandalo, kai tuometinis kancleris pateko teisėsaugos ir visuomenės akiratin dėl nepilnamečių pornografijos bei nederamų santykių su jaunuoliu.Nuo to laiko buvo paskelbti keli žurnalistiniai tyrimai piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema, parašytas tikinčiųjų viešas laiškas vyskupams, įvyko šiai temai skirta konferencija. Taigi, kokios problemos atsivėrė per pastaruosius metus, kokią situaciją turime šiandien ir ką pasauliečiai bei dvasininkai gali padaryti, kad Bažnyčia taptų saugia erdve kiekvienam?„Mažosios studijos“ pašnekovai – vienas iš diskusijos organizatorių, Lietuvių katalikų mokslų akademijos mokslinis sekretorius prof. Povilas Aleksandravičius ir Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) parapijos vikaras, kun. Nerijus Pipiras.Ved. Simonas Bendžius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl, anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?Po daugelio metų praleistų Vokietijoje, menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparavičiai nusprendė grįžti į Lietuvą ir čia tęsti savo veiklą.Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti Metų knygos rinkimų nugalėtojai.Plungėje prasideda tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“.Gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius šiuo metu keliauja Ukrainoje ir jos miestuose rengia nemokamus pasirodymus.Kokį kelią nuėjo kino kompozitoriai iki pripažinimo.Sostinėje prasideda „Afrikos dienos“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip yra susijusi istorija ir teisė?Anot žymaus prancūzų istoriko Henry Rousso, praeities tyrinėtojai mąstydami apie blogio raišką istorijoje neturėtų atlikti prokurorų, advokatų ar teisėjų vaidmens. Istorikai, H.Rousso nuomone, visų pirma privalo mėginti suprasti, ką teko patirti Aušvico koncentracijos stovykloje įkalintiems žmonėms. Tuo pat metu praeities tyrinėtojai privalo perprasti bei paaiškinti, kas lėmė šioje koncentracijos stovykloje dirbusiųjų komendantų, prižiūrėtojų, medikų, budelių etc. elgesį. O kokį tikslą, mąstydami apie XX a. istoriją, visų pirma sau kelia teisininkai? Kokią prasmę jie įdeda į žodžius „atstatyti istorinį teisingumą“?2024 m. kovo 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta doc. dr. Dovilės Sagatienės atlikto tyrimo ataskaita „Istorinės atminties teisinis reguliavimas Baltijos valstybėse“. Ką atskleidė pastarasis tyrimas? Kokius etapus galima būtų išskirti Baltijos šalių istorinės atminties reguliavimo procese Nepriklausomybės epochoje? Ar tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos sukurtų įstatymų, reguliuojančių su istorine atmintimi susijusius reiškinius bei procesus, galima būtų įžvelgti kokių nors esmingesnių skirtumų?Kiek Baltijos valstybių istorinės atminties įstatymai atitinka Europos žodžio laisvės standartus?Tyrimas baigiamas keturiomis politikos įgyvendinimo rekomendacijomis. Pirmoji skamba taip: „Gerinti dvejopų istorinės atminties įstatymų saugumo pažadų supratimą”. Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Antroji rekomendacija: „Skatinti tyrinėjimus, savirefleksiją ir atviras diskusijas tiek apie sovietų okupacijos laikotarpį, tiek apie nacių okupacijos laikotarpį“. Kokio pobūdžio diskusijų mums trūksta?Trečioji ir ketvirtoji rekomendacijos kalba taip pat apie labai aktualius dalykus: tolesnes Baltijos šalių ir žydų pastangas žengti susitaikymo link (rekomendacija skiriama visų pirma Latvijai ir Lietuvai) bei poreikį Estijai bei Latvijai skatinti savąjį istorijos supratimą rusakalbių bendruomenėse. Taigi, reikia ne tik tam tikrus dalykus teisiškai reglamentuoti, drausti, bausti, bet ir ieškoti bendro supratimo bei santarvės?Istorikai, kalbant apie teisinį istorinės atminties reguliavimą arba kietą atminties politiką iš principo laikosi nuomonės „mažiau yra daugiau“. O kokią formulę šiuo atveju naudoja teisininkai?Pokalbis su teisininke, teisės istorike, atminties studijų eksperte doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Aurimas Švedas(E. Paulausko nuotr.)

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas.Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą.Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Aušros Kaminskaitė apžvelgia cirko komandos iš Belgijos „Be Flat“ Lietuvoje rodytą kūrybą.Sostinėje ketvirtadienį prasideda šeštasis Vilniaus šviesų festivalis.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos trupių kuria tvaresnio teatro metodiką ir į ekologiškumą šiame mene siekia pažvelgti iš esmės.Sausio 25– ąją kompanija „Nike“ švenčia savo gimtadienį.Kaip Lietuvoje nuo piratavimo apsaugomos elektroninės knygos ir kaip tokių knygų apsaugos priemonės keičia jų skaitytojų patirtį?Ar į Kultūros ministerijai priklausančius muziejus ir šiemet sugrįš tradicija paskutinį sekmadienį juos lankyti nemokamai?Kiek Lietuvoje pažįstama paleistiniečių literatūra?Rašytojo, skaitymo ambasadoriaus Justino Žilinsko iniciatyva Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienis vyksta, renginys „Tėti, pasakityk mums!“.Ved. Marius Eidukonis

„MG Grupės“ politinės korupcijos byla, pagal įprastą tvarką, persiųsta nuosprendžiui vykdyti, anksčiau ją nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteistas buvęs “MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir Seimo narys, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys.Gazos ruože įsigaliojo 4-ių dienų paliaubos. Pagal susitarimą, Hamas turi paleisti 50-mt įkaitais paimtų asmenų. Pirmieji 13-a įkaitų turėtų būti paleisti šiandien popiet. Mainais Izraelis pažadėjo iš kalėjimų paleisti 150 palestiniečių.Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos asociacija Vilniaus mokytojų namai vykdė pilietinė gatvės akciją, siekdama atkreipti dėmesį į visuomenėje vyraujančią problemą – smurtą prieš moteris. Susirinkusios ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją – tai Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.Vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Tai BNS patvirtino keturi šaltiniai. Pasak jų, dar laukiama galutinio banko sprendimo. Pats bankas savo planų kol kas neviešina.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Kartu su kolega Andriumi Baranovu keliaukime į rudenišką gamtą, į… Kauną. Atrasti upių miestą ir pasivaikščioti prie Neries kviečia kūrybininkė Sandra Galdikaitė. O jau penktus metus veikiančiuose „Šilainių soduose” besidarbuojanti menininkė, vietokūros praktikė Evelina Šimkutė ragina atrasti miestietiškos daržininkystės privalumus.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Rytoj Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Paveldo komisijos organizuojamas susitikimas ir diskusija „Lietuvai reikšmingas paveldas Amerikoje – kaip (iš)saugoti?“. Kiek ir kokio mums svarbaus paveldo yra JAV?Jau prieš kurį laiką rudens Mados savaitė užvėrė savo duris. Ignas Zalieckas kviečia pažvelgti į šio renginio užkulisius ir domisi, kaip keičiasi mados savaitės. Jis kalbina mados ekspertą Joną Floydą Lenzą.Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Muzikavimas senjorų emocinės sveikatos gerinimui“. Kaip muzika gali pagelbėti gerinant vyresnio amžiaus žmonių emocinę sveikatą?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Išeivijos filosofas, profesorius Algis Mickūnas buvo inauguruotas Vilnius Tech Garbės daktaru. Su trumpai į Lietuvą sugrįžusiu filosofu šio įvykio išvakarėse pasikalbėjo kolegė Rasa Murauskaitė. Šiandien, pasaulinę filosofijos dieną, kviečiu pasiklausyti jų pokalbio.Nuo šiol Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Gedimino piles bokštą Vilniuje lankantys turistai galės naudotis inovatyviu audiogidu, kurį kurdamas lietuvių startuolis „Wisit“ įdarbino ir dirbtinį intelektą (DI).Šiandien 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Ar mums reikia žydų istorijos vadovėlio?“.Kas vyksta kosmose? Tokį klausimą užduoda to paties pavadinimo knygoje mokslo populiarintoja, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Būtent šiomis dienomis Goda ir pristato knygą, kuri skirta skaitytojams nuo 8-erių metų.Sostinėje vyksta IT specialistų konferencija, sutraukianti professionalus iš viso pasaulio – „Build Stuff“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kaip kultūra gali paskatinti pokyčius kalinių bendruomenėse?Aušros Kaminskaitės teatro apžvalga.Pokalbis su danų aktoriumi Madsu Mikelsenu, su kuriuo filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“.Spalio 20–21 d. Vilniuje vyks 8-oji tarptautinė kino konferencija „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pirmoji sezono premjera – norvegų režisieriaus ir dramaturgo Jo Striomgreno melodrama apie meilę „Feromonai“. Tai jau trečiasis norvego darbas Lietuvos teatre.Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka spalio 19–20 d. rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius“.Rytoj Venclauskių namuose-muziejuje vyks susitikimas parodoje „Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“. Svečiuose – modernizmo pastatų modelių iš „Lego“ detalių kūrėjas Rokas Mikšiūnas, kuris papasakos, kaip kuria „Lego“ modelius, kaip patiems išmokti juos konstruoti.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“.Kalbos rytas apie lietuviškus karybos terminus.Tarptautinis Fotografijos ir medijų meno festivalis Kaune visą spalio mėnesį kviečia į parodas, paskaitas ir susitikimus.Tęsdama renginių ciklą „Tarp eilučių“ Kultūros ministerija vakar Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje kvietė susirinkti į diskusiją „Kokių valstybinių švenčių ir minėjimų nori jaunoji karta“?Prasideda trečiasis Pasaulio kino vakarų sezonas.Įgarsintas vaizdas.Šiaulių dramos teatre – pirmoji sezono premjera „Patina“. Pagal lietuvių dramaturgės Virginijos Rimkaitės to paties pavadinimo pjesę statomame spektaklyje išryškinami krizėje atsidūrusios šeimos santykiai.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie vertėjus ir vertimus.Čiunės Sugiharos namuose ketinama įrengti naują interaktyvią ekspoziciją apie gyvybes keliems tūkstančiams žydų išgelbėjusių vizų išdavimo istoriją bei istorinį kilnaus poelgio kontekstą.Šiandien baigiasi Paryžiaus mados savaitė.Kas įdomaus šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko pirmasis šalyje Skaitymo klubų sąskrydis.Festivalis „Permainų muzika“ klaipėdiečiams pristatė pirmąjį vizualų ir teatralizuotą Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Magiškas sanskrito ratas“ atlikimą Lietuvoje.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidaro parodą skirtą Lietuvos laisvės lygos 45 metų sukakčiai.Sudarytas Skaitmeninis Lietuvos jaunimo kultūros archyvas kviečia susipažinti su 1990–2004 m. metalistų, pankų, fantastų ir futbolo fanų subkultūromis.Ved. Marius Eidukonis

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai, kuo reikšmingas toks pripažinimas ir kaip pavyko to pasiekti, kalbamės su Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovaujančia Lietuvos nuolatine atstove prie UNESCO Jolanta Balčiūniene ir viena iš Kauno nominacinės bylos autorių, architektūros istorike, dr. Marija Drėmaite.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykta Amerikos komiksų renginių ciklas. Programoje – penkios paskaitos, dvi filmų peržiūros ir Amerikos skaityklos komiksų edukacijos pristatymas. Apie tai kalbamės su vienu iš paskaitų lektorių – Vilnius TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros lektoriumi Tomu Mitkumi.Kas esi, kai tau trisdešimt? Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ir režisierius Kirilas Glušajevas kviečia pažvelgti į trisdešimtmečių gyvenimą. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie esamąjį laiką, kurį kiekvienas patiriame skirtingai. „Santykis su realiu laiku per aktorių atsineštą patirtį, pokalbius ir interviu pasirodė įdomus”, – sako režisierius.Parodų sezonas Marko Rotko meno centre šiemet prasideda ne tik naujomis žiūrovams pristatomomis parodomis, jis žymi ir didžiausio Baltijos regione šiuolaikinės keramikos įvykio – 4-osios tarptautinės Latvijos keramikos bienalės pradžią.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Kristupas Keller. Kas jį žavi muziko gyvenime? Kiek laikas, praleistas studijuojant, gyvenant, dirbant užsienyje, keičia požiūrį į savoje šalyje vykstančius procesus?Ved. Gerūta Griniūtė

Ukrainoje šiuo metu labai trūksta užsienietiškos kultūros, to gaivesnio vėjo, nes šalis dabar gyvena tik iš savo resursų – sako Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomas Ivanauskas. Koks buvo pirmasis jo darbo Ukrainoje mėnuo?Kaunas – ir tekstilės miestas. Nors didieji fabrikai jau beveik visi seniai uždaryti ir išdraskyti, jų interjerai, mašinų garsai, kvapai, pasiliko ten dirbusių moterų vaizduotėje, sapnuose, atmintyje. Aštuonių šios industrijos atstovių prisiminimus apie darbą ir gyvenimą galite išgirsti Kauno paveikslų galerijoje.„Bėgau nuo ekologinės semantikos, nes tai yra propaganda mene, tokiu būdu pats meno kūrinys tik nukenčia“, – sako instaliaciją „Nusavinti“ Šventosios miške pristatęs menininkas Tomas Martišauskis. Po 15-os metų atgaivintas kūrinys ieško būdų, kaip menas gali būti pristatomas ne institucijose.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie pavogtą ir po 3 metų meno detektyvo surastą Vincento van Gogo paveikslą, atsinaujinusias Pulitzerio premijos taisykles bei Metropolitan operos teatre kuriamą operą apie ukrainietes, vykusias susigrąžinti Rusijos pagrobtų savo vaikų.Nestokojantis saviironijos ir sarkazmo, didelis vyras, laužantis suoliukus. Taip šypsodamasis apie save sako menininkas Benas Liandzbergis, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengęs parodą „Gimęs (ne)priklausomybėje“.Dėl kokių priežasčių nekovojame su blogu viešuoju menu? Komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Mūsų organizacija stengiasi daryti tai, kas tuo metu Lietuvoje yra svarbiausia, ten, kur skiriama mažiausiai valstybės dėmesio, kur kažkas valstybei arba kitiems nesiseka“, – apie įvairias socialines veiklas ir darbą su atskirtyje esančiais sako daugelio socialinių verslų Lietuvoje įkūrėjas Arūnas Survila. Koks požiūris į problemas ir jų sprendimą padeda sėkimingai juos vystyti, išgirsime Urtės Karalaitės parengtame pokalbyje.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėK. Dineikaitės nuotr.

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas“ numeris.„Bendradarbiavimas tarp archeologų ir molekulinių archeologų yra būtinas, tai yra neatsitiktinumas, kad tie keliai susikerta, bet būtina sąlyga, kad vyktų tyrimai,“ – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro molekulinė archeologė dr. Jorūnė Sakalauskaitė.Balandžio 2-ąją minime vieno žymiausių XX amžiaus veikėjo Serge'o Gainsbourgo 100-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojime – provokatoriaus kūryboje atveriama Lolitos tema, pateikta nuolat dviprasmiškai, padėjusi kontraversiškai išgarsėti visame pasaulyje.Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų apžvalgą pavadino „Motinystės paslaptis ir neįtikėtina autobiografija“. Kolega aptaria Kolumbijos rašytojos Pilar Quintanos romaną „Kalė“ ir lietuvių kilmės Kanados rašytojo, žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir leidėjo Aloyzo Vyto Stankevičiaus autobiografiją.Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje, kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomais nacionalinio reikšmingumo lygmens kompleksiniais kultūros paveldo objektais.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart – pokalbis su knygos „Nukritę iš mėnulio“ autore Jurga Vile.Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“. Joje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Kaip posovietinių šalių visuomenės šiandien gali pasitelkti šiuolaikines technologijas ir senąsias infrastruktūras ir kurti naujas ekonomines, socialines vizijas, peržengiančias posovietinę praeitį?Balandžio 1-osios proga pirmadienį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusiją „Ar užkliuvę už ironijos gebame pagauti kampą?“. Kasdienis gyvenimas dėl jame slypinčių paradoksų neišvengiamai persmelktas ironijos. Jos spektras gana platus, tad ironija tuo pat metu gali kelti susižavėjimą ir nepasitenkinimą. Kaip prisijaukinti, įvaldyti ir gebėti perskaityti ironiją?Ved. Urtė Karalaitė

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusŠiuo metu vyksta „Metų knygos rinkimai“, o LRT KLASIKOS laidos pristato akcijoje dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatysime Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančią Algio Mickūno „Atsiminimų punktyrai“. Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos filosofas, fenomenologas Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyruose“ pasakoja apie tokius gyvenimo epizodus, kurių nežinojo net patys artimiausi žmonės.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Rytoj Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva. Kokia fotografija autoriui buvo artima?Festivalyje „Kino pavasaris“ šiemet turite galimybę pamatyti pernai Venecijos kino festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu paskelbtą JAV režisierės K. D. Davidson filmą „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“). Filmo centre – avantgardinio kino krikštatėviu vadinamas Jonas Mekas.Šį vakarą Menų spaustuvėje įvairias jusles įtraukiančio šokio spektaklio „Sound of Five“ premjera. Šį spektaklį galima pamatyti, išgirsti ir pajausti. Gausybė muzikinių ir kūno kuriamų ritmo sluoksnių, sukuria intensyvaus klausymosi būseną, kurioje aštuoni šokėjai ir kompozitorius įjautrina visus žiūrovų pojūčius. Šis spektaklis – pirma Šeiko šokio teatro (Lietuva) ir Recoil performance group (Danija) koprodukcija.Kovo 21-oji – Pasaulinė poezijos diena ir UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis. Šiomis progomis Vilnius UNESCO literatūros miestas kviečia išgirsti įvairiomis lietuvių kalbos tarmėmis skaitomų eilėraščių. Dalyvauja poetai, rašytojai Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Juozas Žitkauskas, Ingrida Viluckytė, Donatas Petrošius.Ved. Urtė Karalaitė

Merų rinkimų II turo rezultatų aptarimas su politikos apžvalgininkais, politologais, tiesioginės partijų, išrinktų merų ir buvusių kandidatų spaudos konferencijos iš Martyno Mažvydo bibliotekos.Ved. Liepa Želnienė

Vienoje prestižiškiausių Europos scenų - Vienos Musikverein - koncertavo viena perspektyviausių Lietuvos jaunųjų smuikininkių Ieva Pranskutė, kuri dalinasi neeilinio koncerto įspūdžiais.Kauno šokio teatras „Aura“ švenčia 40-ies metų jubiliejų. Veiklą pradėjusi nuo modernaus šokio studijos, šiandien „Aura“ gali pasigirti tarptautiniu pripažinimu ir išugdytu ne vienu šiuolaikinio šokio profesionalu.Mūsų laikais įprasčiau siųsti virtualius sveikinimus. Iki tol buvo priimta siųsti popierinius atvirukus ar net vizitines korteles su parašytais sveikinimais. Kaip atrodė atvirukai prieškariu? Kas juose buvo rašoma? Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pažiūrėti prieškario kalėdinių atvirukų naujoje parodoje, o apie sveikinimų tradicijas pasakoja parodos kuratorius Vytautas Smilgevičius.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainas kaip prakeiksmus Dinos Washington kūryboje ir gyvenime.Galerijai „Meno niša“ - 20 metų. Visą šį laiką jai vadovauja galerininkė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Apie šiuolaikinį meną ir jo eksponavimo paradoksus Lietuvoje, apie meno mugės iššūkį ir naują jubiliejinę parodą - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Diana Stomiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems? Atsakymo į klausimą ieško 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Laida „10-12“ iš šio forumo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pabradės užsieniečių registracijos centras – viena iš penkių vietų Lietuvoje, kur nuo pernai apgyvendinami per Baltarusijos sieną atvykę migrantai.Ši istorija – apie tris žmones, atsidūrusius ten, kur susikerta skirtingos kalbos. Iš Graikijos atvykęs Salah Ruwandizi ir Peri Ibrahim iš Jungtinės Karalystės čia dirbo kaip profesionalūs vertėjai žodžiu.Vakarais, kai samdomi vertėjai baigia darbą ir išeina namo, pokalbiai tęsiasi.Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė susitinka su trylikamete kurde Hivi, kuri jau devynis mėnesius atsakinga už tai, kad svarbūs dalykai būtų išversti ir suprasti. Tuo metu Pabradėje ji gyveno su savo šeima ir kasdien vertėjavo aplinkiniams neoficialiai, neprofesionaliai, bet kartu ir nepaliaujamai.Autorė - Martyna ŠulskutėMuzikos autorė ir garso redaktorė - Katarzyna BitowtPasakojime panaudoti tradicinių kurdų instrumentų dafo, balamos ir kamančės įrašų motyvai.Dokumentikos versija anglų kalba sukurta nepriklausomam žurnalistų kolektyvui NARA bendradarbiaujant su menų agentūra Artscape ir nevyriausybine organizacija Diversity Development Group. Daugiau: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessingĮ lietuvių kalbą išversta ir adaptuota bendradarbiaujant su LRT.Adaptuota Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.Vertimą įgarsino Katarzyna Bitowt, Adomas Šimkus, Paulius Šironas ir Vaida Pilibaitytė.Adaptacijos redaktorė - Vaida Pilibaitytė

Pokalbis su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene vyko dviejų svarbių datų aplinkoje - pirmąjį rugsėjo sekmadienį švenčiamos Europos žydų kultūros dienos ir rugsėjo 23-ąją minimos Lietuvos žydų genocido aukų dienos. Ką sovietinės mokyklos auklėta Lietuvos visuomenės dalis yra girdėjusi apie žydų kultūrą? Veikiausiai atsimintume tik trumpą pasakojimą II-ojo pasaulinio karo kontekste apie tai, kaip fašistai žudė šią tautą ir kaip tarybinė armija juos išgelbėjo iš koncentracijos stovyklų. Tiek tų žinių, tik ar jos apie kultūrą? Kokios yra tokių kultūrinių spragų priežastys ir nuo ko priklauso, kad jos būtų užpildytos?Ved. Jūratė Kuodytė

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad iš birželį Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Lietuva tikisi esminių sprendimų dėl NATO rytinės dalies gynybos sustiprinimo, taip pat oro ir priešraketinės gynybos Baltijos valstybėse užtikrinimo.Jungtinė Karalystė ragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto šalims surengus derybas Vokietijos šiaurėje. Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad galingiausių šalių blokas yra įsipareigojęs padėti Ukrainai laimėti karą. Tuo metu Mariupolio plieno gamykloje įstrigusių karių artimieji ragina tarptautinę bendruomenę padėti išgelbėti jų artimuosius.Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina kone identišku pavadinimu neseniai registruotą viešąją įstaigą vardo pasisavinimu bei kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. Savo ruožtu naujos organizacijos „Mes stiprūs kartu“ steigėja Natalija Činčikienė tvirtina pavadinimu nesiekianti panašumo.Romo Kalantos 50-ųjų žūties metinių išvakarėse Vilniuje rengiama mokslinė konferencija apie neginkluotą pasipriešinimą, taip pat aptariami pilietinio atsparumo ir pasiryžimo ginti Tėvynę aspektai.Politikos mokslų ir sociologijos ekspertai pateikia analitines pastabas žvelgdami iš dabarties pozicijų. Konferenciją organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.Šiam laivybos sezonui pristatomas pirmasis Lietuvos vidaus vandenų kelių interaktyvus navigacijos elektroninins žemėlapis, kuriame laivybos dalyviai ras svarbiausią informaciją. Tuo metu Kauno žiemos uoste šiandien pristatytos čia įrengtos prieplaukos, vietos pramoginiams laivams bei pirmoji mobili degalų stotelė.Ved. Paulius Šironas

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. „Tai knyga apie Holokaustą, tačiau ji neprimena kitų, parašytų šia tema, – teigia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. – Tai nėra faktų ir tikslių istorinių duomenų sąvadas. Bet jei trokštate pamatyti gyvus to laiko žmones, pajusti jų drąsą išlikti, mylėti, kurti ir gelbėti kitus, ši knyga – jums. Autorė ėjo su knygos herojėmis jų keliais ir į pasakojimą sudėjo ne tik jų, bet ir savo išgyvenimus. Todėl ši knyga – ne tik apie praeities, bet ir apie šios dienos meilę ir skausmą”.Skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Kur LDK žmonės keliavo XVI-XVIII a.? Kokius maršrutus, jų aprašymus ir sukeltus įspūdžius galima atrasti keliautojų dienoraščiuose? Kokiu tikslu, kokiam potencialiai skaitytojui jie rašyti? Kuo to meto kelinių dienoraščiai skiriasi nuo šių laidų blogerių aprašymų? Apie tai pasakoja kelionių istorikė, Lietuvos raštijos tyrėja, senųjų knygų specialistė Milda Kvizikevičiūtė. Ji taip pat pristato „Theatrum libri“, „Knygų teatrą“ – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią senojo dokumentinio paveldo parodą.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Ar jums yra taip buvę, kad jums brangų ir svarbų dalyką kažkas pasiėmė ir jums teko gerokai paieškoti ir kitaip pavargti, kad jį susigrąžintumėte? Taip nutiko ir šios dienos pasakos veikėjams, o kaip jiems pavyko atgauti prarastus dalykus ir kas tai buvo, sužinosi klausydamiesi. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką, ją pasekė ir muziką parinko – Kristina Savickytė. Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis. Tinklalaidės pradžioje ir dabar skamba J.S. Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt.

Kultūros publikacijų apžvalga.Kauno miesto kamerinis teatras kartu su šokio trupe „Nuepiko“ pristato pirmą bendrą premjerą – šokio spektaklį „Pakankamas atstumas“.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima aplankyti parodą „Theatrum libri“.Poetas, vertėjas ir apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia estų poeto ir prozininko Jaano Kaplinskio knygą „Balti drugiai nakties“ ir Dominyko Norkūno poezijos knygą „Tamsa yra aštuonkojis“.Kaip kylančios kainos, didėjanti infliacija ir valdžios kalbos apie trumpą, bet griežtą karantiną pakeitė šalies kino teatrų lankytojų įpročius?Kaunas savaitgalį pradeda „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ renginius. Pokalbis su kultūros ministru Simonu Kairiu.Sausio 23 dieną sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė.Minint Vinco Krėvės-Mickevičiaus 140 - ąsias gimimo metines, įsteigta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija.Panevėžyje privačia iniciatyva įrengta pirmoji menininkų rezidencija „Artihost“.Ved. Marius Eidukonis

Škotų pasaka. Ar jums yra taip buvę, kad paprastas pasivaikščiojimas pavirto dideliu nuotykiu? Taip nutiko ir šios dienos pasakos veikėjai. O kaip tas nuotykis pakeitė jos gyvenimą, išgirsite klausydamiesi. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką, ją pasekė ir parinko muziką - Kristina Savickytė. Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis. Tinklalaidės pradžioje ir dabar skamba J.S. Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt.

Antrasis skyrius iš Kristinos Sasvickytės kartu su sūnumi Motiejumi Damanskiu sukurtos knygos "Kaip Tilis džiaugsmo ieškojo" ir trumpa apžvalga, ko tikėtis iš knygos. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo ir kuria Kristina Savickytė. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt.

Hanso Kristiano Anderseno istorija, sueiliuota Ramutės Skučaitės. Ar jums yra taip buvę, kad ilgam ar trumpam turėjote išsiskirti su artimu ir mylimu žmogumi? Taip nutiko ir šios dienos pasakos veikėjai, o kokius iššūkius jai reikėjo dėl to įveikti, sužinosite klausydamasiesi pasakos. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, parinko pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis. Tinklalaidės tema - Johano Sebastiano Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt.

Po sovietų okupacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bene visos tarpukariu veikusios religinės bendruomenės suskato atstatyti ne tik nugriautus ar išniekintus maldos namus, bet ir gaivinti religines praktikas, pamirštas tradicijas, užsiimti religiniu švietimu. Girdime krikščionių bažnyčių varpus, kviečiančius į pamaldas, kai kuriuose miestuose, kur išlikusios totorių mečetės, galime matyti vis daugiau susirenkančių musulmonų maldininkų. Turime išlikusių ir restaturuotų žydų maldos namų, tačiau į sinagogas melstis ateinančiųjų reta. Puikiai žinome šiurpią statistiką apie masines žydų žudynes Lietuvoje – netekome apie 80 procentų savo piliečių. Ar šiandienė tyla sinagogose yra Holokausto pasekmė? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamas ketvirtasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Jis po vienu stogu diskusijoms suburia akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes ir pritraukia kelis šimtus klausytojų.Šių metų forumo šūkis – smurtą galime įveikti. Renginys skirtas paminėti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo 10-mečiui.Ved. Edvardas Kubilius

Ar jums yra taip buvę, kad niekas aplinkui nebedžiugina? Kad širdyje, kur dažnai apsigyvena džiaugsmas – šalta ir tuščia? Ir net namuose ir vietose, kur jums įprastai smagu būti, nebegera būti, o galvoje tiksi mintis eiti kažko ieškoti? Taip nutiko ir šios dienos istorijoje. Pirmasis skyrius iš Kristinos Sasvickytės kartu su sūnumi Motiejumi Damanskiu sukurtos knygos "Kaip Tilis džiaugsmo ieškojo" ir trumpa apžvalga, ko tikėtis iš knygos. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo ir kuria Kristina Savickytė. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt.

Lrt.lt portale projekto LRT GIRDI anketą užpildęs vilnietis skundžiasi dėl triukšmo, sklindančio iš naujojo policijos komisariato Vilniuje. Vos už 30 metrų nuo pastato gyvenantys žmonės vėdinimo sistemų užimą girdi ištisą parą, dėl to negali nei miegoti, nei ilsėtis. Žurnalistė Edita Vitė aiškinosi, kodėl naujasis policijos pastatas trikdo gyventojų poilsį ir kodėl į jų skundus nebuvo sureaguota.Apžvalgininkų ir politologų ištraukos apie Ukrainą. Aurimas Piečiukaitis.Šiandien savivaldos vadovai turi pateikti sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus, kokių medicininių paslaugų jų regionuose reikia labiausiai. Pokalbyje dalyvauja Akmenės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas, Jurbarko rajono savivaldybės meras, savivaldybių asociacijos sveikatos reikalų komiteto vadovas Skirmantas Mockevičius, Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas.Užsienio įvykių apžvalga. Žygimantas Kapočius.Šį sekmadienį, po Panoramos - Labdaros ir paramos akcija „Maltiečių sriuba“ per LRT televiziją. Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė ir savanoris Algimantas.Žygiai gamtoje, žaidimai, skirti pažinti savo kolegas, ar gyvo garso koncertas tiesiai iš vadovo kabineto, transliuojamas nuotoliniu būdu. Kaip šiemet įmonių vadovai artėjančių šv. Kalėdų proga mėgina pradžiuginti savo kolektyvą? Kiek šventėms žada skirti patys gyventojai? Apie tai rubrikoje „Verslo laikas“, kurią rengia Darius Matas.Savaitės įvykių apžvalga. Žurnalistė Rita Miliūtė ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Tarptautinę žmogaus teisių dieną, gruodžio 10-ąją, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir internetu įvyks ketvirtasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kurio metu visuomenė kviečiama į diskusijas apie esamą situaciją ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems. 2021-aisiais metais NŽTF skiriamas paminėti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo 10-mečiui. Šių metų šūkis – „Smurtą galime įveikti“. Naujoji Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė.Savaitės komentaras. Nusmukusių kelnių politika: į rinką ateina tikras, nervų galiukus kabinantis šou. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Vokiečių pasaka. Ar jūs kada pagalvojote, kaip svarbūs artimiems žmonėms mūsų gražūs ir geri žodžiai? Kai pastebime, kad dėl mūsų pasistengė, o gal tiesiog – pasirūpino mumis – valgyti padarė, padėjo susitvarkyti, priglaudė ir paguodė? Dažnai kasdienybėje pamirštame padėkoti ir susitelkiame ne į tai, ką gauname, o į tai, ko dar norėtume ar neturime. Apie gerus žodžius ir kaip jų kiekvienam iš mūsų reikia - sukasi ir šiandienos pasakos "Nykštuko kepurėlė" veikėjų istorija. Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, adaptavo pasaką ir ją pasekė Kristina Savickytė. Pasaką muzikos garsais praturtino klarnetininkas Ignas Daniulis ir muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė - Taločkienė Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis, tinklalaidės tema -Johano Sebastiano Bacho Godbergo variacija nr. 10, atliekama Kimiko Ishizaka. Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Garso režisierė – Katažina Bitovt. Projekto partneris - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.