Podcasts about venecijos

Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines patirtis ji aprašo autobiografinės prozos kūrinyje „Kai rašai, nebijai“. Ji „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia metų negrožinės literatūros knyga.Kur mūsų senojoje kultūroje slepiasi erotika? Vienas iš atsakymų – tekstilėje. O čia randami erotiniai simboliai netgi gali sutapti su valstybiniais.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – neeiliniai archeologų atradimai Peru, dirbtinio intelekto mėginimus vaizduoti gamtą tyrinėjantis britų menininkas bei nauja grupės Pulp muzika.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“, sako rašytoja Renata Karvelis.Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Ar šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš aplinkos pokyčius? Tokį klausimą, pristatydamas Lietuvos paviljono 21-ojoje Venecijos architektūros bienalėje idėją, iškėlė jos autorius Gintaras Balčytis. Jis pasakoja apie idėjos genezę, aktualumo neprarandančią gyvo medžio ir architektūros sambūvio svarbą, gaudžiant Venecijos bažnyčių varpams atidarytą paviljoną ir jo priėmimą bei iki lapkričio vyksiančioje bienalėje vyraujančias nuotaikas.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr.: atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Gegužės 12 d. Vilniaus rotušėje vyks koncertas – Lietuvos kontraboso legendos Zigmo Žuko 100-asis jubiliejus.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“.Prasidėjo XIX-oji Venecijos bienalė. Kokie pirmieji įspūdžiai joje?Šįvakar laukia ypatinga Euroradijo koncerto transliacija iš Liublianos, kur gros Euroradijo džiazo orkestras. Jame dalyvauja ir Lietuvos gitaristas Mindaugas Stumbras.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – rašytoja Nijolė Marytė Šerniūtė.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Romoje šiomis dienomis dirbanti kolegė Ieva Balsiūnaitė parengė pasakojimą apie baziliką, kurioje jau rytoj bus palaidotas popiežius Pranciškus.Kiek jums svarbi gydytojo, pas kurį norite patekti pavardė, nes Sveikatos apsaugos ministerija siūlo tvarką, kai registruotis bus galima ne pas konkretų gydytoją, o į specialistų kabinetą.Taip pat laidoje kalbėsime apie tai, kokių pastabų ir pasiūlymų mokesčių reformai turi Ekonomikos ministerija, kodėl Teisingumo ministerija tūkstančius eurų leidžia šokoladui ir gėlėms, bei ką įdomaus Lietuva pasiūlys Venecijos architektūros bienalėje.Ved. Liuda Kudinova

Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir analizuoja menininko vaidmenį kapitalizme.Lenino muziejus Suomijoje keičia savo pavadinimą ir koncepciją. Pasak muziejaus vadovo, atsinaujinimas įprasmina Suomijos užsienio politikos pokytį Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais.Režisierius, cirko prodiuseris Gildas Aleksa komentare svarsto, kokią galią politinių konfliktų kontekste turi kultūros atstovai: „Mes tiesioginės įtakos politiniams sprendimams šią akimirką neturime ir tas jausmas plėšo. Bet yra kitas pavojus, čia pat, mūsuose, kuriam užkirsti kelią galime pasisakymais, sustabdymais, išsišokimais, teigimais, neigimais ir gal netgi menu.“Zapyškyje, netoli šeimos sodybos, kurioje veikia kultūros erdvė „Senas kluonas“, fotomenininkas Rytis Šafranauskas aptiko apleistą namą, o jame – nepažįstamų žmonių fotografijas. Jos įkvėpė naują parodą.Ar tai, kad esi pripažintas vienu iš perspektyviausių Europos kino aktorių, ką nors keičia tavo karjeroje? Pokalbis su „European Shooting Stars“ programoje pastebėtu lietuviu Šarūnu Zenkevičiumi.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Ryto allegro. Ved. Donatas Šukelis„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;35-metį švenčiantis Šiaulių kamerinis orkestras „Camerate Solaris“ kitų metų pradžioje taps simfoniniu. Šiauliams tai istorinis įvykis, nes simfoninio orkestro miestas niekada neturėjo;Užsienio spaudos apžvalga;Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė „Uždegimas“. Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“. Pokalbis apie filmą su LNDM generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu;Žaidybinimas švietimo sistemoje - kokia tokio ugdymo metodo nauda ir neigiamos pasėkmės? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto sociologu, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vyriausiuosju mokslo darbuotoju daktaru Dainiumi Geniu ir Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto docente ir Edukologijos tyrimų instituto vyr. darbuotoja Judita Kasperiūniene;LRT Klasikos kalėdinių eglučių pasakojimas apie Širvintų, Anykščių, Radviliškio, Šiaulių ir Kauno kalėdines eglutes;Pokalbis apie Jūros upės formuojamą kultūrinį kraštovaizdį su VŠį "Kraštomanija" vadovu Viktoru Urbiu.Ved. Donatas Šukelis

Prieš ukrainiečius kariaujantis Kęstutis Kvietkus neteks Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė šiandien pasirašė tai numatantį teikimą vidaus reikalų ministrei. Prie Rusijos kariuomenės prisijungęs Kvietkus kilęs iš Jurbarko, nepatvirtintais duomenimis turi Rusijos pilietybę.Kodėl kai kuriose šalyse Rusijai pavyksta plauti savo Ukrainos krauju suteptą mundurą? Italijos miestuose Romoje, Veronoje, Modenoje išdygo plakatai su užrašais “Rusija nėra mūsų priešas”, “gana duoti pinigų ginklams Ukrainai ir Izraeliui. Norime taikos ir atsisakome karo”. Prieš kelias dienas Venecijos kino festivalyje parodytas rusų ir kanadiečių režisierės Anastasijos Trofimovos filmas „Rusai kare“, kuriuo autorė teigia norinti sugriauti stereotipą, kad Rusijos kariai – tai tik karo nusikaltėliai. Šiandien nepaisant sukelto skandalo ir nepasitenkinimo šio filmo premjera numatyta ir Toronto kino festivalyje.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta kaltinimus, kad Rusijos invazijos Ukrainoje išvakarėse įsigydamas vilą Graikijoje jis su šeima ruošėsi bėgti iš Lietuvos. Taip jis teigė opozicijai, kuri jį išsikvietė pasiaiškinti.Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė skundo dėl Šiaulių menų mokykloje atidarytos fotografijų parodos, kurios autorius - kandidatas į Seimą Artūras Orlauskas. Komisijos pirmininkė teigia, jog bus vertinama, ar paroda negali būti laikoma paslėpta politine reklama. Pats Orlauskas sako, kad jo fotografijų paroda po Lietuvą keliauja jau ne vienerius metus ir su rinkimais nieko bendro neturi.„Laukia karšti, įdomūs ir labai svarbūs debatai“, apie kandidatų į JAV prezidentus Kamalos Harris ir Donaldo Trumpo susitikimą ABC televizijoje sako Rytų Europos studijų centro analitikas Adam Roževič.Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad per paskutinius penkis metus savižudybių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų sumažėjo 16 procentų, per dešimt metų 40 procentų, tačiau pagal savižudybių skaičių, Lietuva vis dar išlieka viena pirmųjų Europos Sąjungoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Italijoje pasibaigė Venecijos kino festivalis. Koks jis buvo šiemet?Vasaros pabaigoje mažieji Kauno gyventojai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves Dainavos parke. Čia jie kūrė savo svajonių daugiabučio kiemus.Kaip režisieriui Andriui Lekavičiui sekasi kurti filmą apie neregių sportą – golbolą.Tauragėje vykusio festivalio „Menų festas“ metu surengtos dvi fotografijos parodos. Jose kūrėjai nagrinėjo skirtingas temas – atsakomybę, namų ilgesį.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - fotografė ir vertėja Alexandra Bondarev.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Netrukus Klaipėdos savivaldybė turėtų skelbti kultūros projektų finansavimo konkursą. Kokių konkurso sąlygų tikėtis ir kokia kryptimi plaukia uostamiesčio kultūros laivas?Su rugsėju naująjį sezoną pradeda šalies teatrai. Užsukime į vieną jų – Vilniaus senąjį teatrą pradeda, kuris skelbia 111-ąjį sezoną ir vienas pirmųjų išleidžia premjerą.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Menų agentūros „Artscape“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Pažadinant kūrybiškumą“ siekia gerinti psichosocialinę sveikatą per meno praktikas.Nuo bėgiojančių Ąžuolyno parke iki spardančių kamuolį futbolo aikštėje, Kauno Žaliakalnio rajonas pripildytas sporto kultūra. Todėl žinia apie daugiau kaip 40 metų veikusios ledo arenos uždarymą nustebino ne vieną.Siekdamas supažindinti jauniausiąją kartą su žymiausio Lietuvos menininko kūryba, M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato edukacinius leidinius „Čiurlionio abėcėlė“ ir „Čiurlionio abėcėlės darbeliai“, skirtus 5–6 metų vaikams.Venecijos kino festivalio įkarštyje Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė ir dizainerė iš Milano Giorgia Andreazza pristatė instaliaciją „Viešas intymumas“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Kas kūrybai įkvepia fotografę iš Dusetų Normantę Ribokaitę?Ryškų pėdsaką teatro istorijoje palikusiai režisierei Aurelijai Ragauskaitei šiemet būtų sukakę 100 metų.Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Šiaulių dramos teatras?Praėjusią savaitę Vilniuje rinkosi Europos aukštųjų Teatro mokyklų vadovai.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.Pasibaigė XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas. Smuikininkų konkurse daugiausia apdovanojimų pelnė M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinys Rokas Diržys.Italijoje prasidėjo Venecijos šiuolaikinio meno bienalė.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet šimtmetį mininčiai Dainų šventei skirtas žygis per Lietuvą šiandien pasieks paskutinę stotelę – dešimt savivaldybių jau aplankęs žygis savo kelionę baigs Tauragėje.Telefoniniai sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti žmonių pinigus. Nors apie jų veiklą kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko gyventojų, užkimbančių ant sukčių kabliuko. Mobiliojo ryšio operatoriai ieško būdų, kaip apsaugoti klientus nuo nusikaltėlių – sukčių skambučiai bei siunčiamos SMS žinutės blokuojamos ir nepasiekia vartotojų Lietuvoje.Penkerius metus nenaudojamas Klaipėdos centrinis paštas toliau byra - pastatą niokoja lietus ir stipresni vėjai. Gyventojai baiminasi dėl savo saugumo, pasakoja, kad iki nelaimės - vos vienas žingsnis.Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidarytas Lietuvos paviljonas.Ved. Paulius Selezniovas

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą.Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį.Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį gimtadienį. Kuo „Romuva“ gyvena šiandien, kokias naujas tradicijas kuria prieš dvejus metus po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie gaisro suniokotą istorinį Kopenhagos pastatą, prasidedančią Venecijos bienalę bei naują UB40 muziką.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis. Savo komentarą jis paskyrė Kanto 300 metų sukakčiai.„Vienas pagrindinių iššūkių – kaip perkelti tuos tapatybės ženklus į naują funkciją, jų neprarandant – kad nekurtume miesto nuo nulio, o sugebėtume išsaugoti tuos istorinius sluoksnius, juos integruojant į naują dizainą, naujus pastatus,“ – sako architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis, kalbėdamas apie Lietuvos miestų patiriamus iššūkius pokyčio kelyje.„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka... Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, yra Lenkijos piliečiai, jų perdavimo Lietuvai tikimasi gegužę.Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ pardavė visą verslą Rusijoje – gamyklą Sovetske, Kaliningrado srityje, bei dar šešias įmones, užsiimančias logistika, prekių sandėliavimu, didmenine prekyba produktais iš surimio, atliekų tvarkymu. Sandorio vertė neskelbiama.Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą.Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. Venecijos šiuolaikinio meno bienalė rengiama kas dvejus metus nuo 1895 metų. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Šių metų bienalės parodos tema – „Užsieniečiai visur“.Ved. Liepa Želnienė

Leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.Kokia etninė kultūra puoselėjama Zarasuose? Pokalbis su folkloro ansamblių meno vadove Diana Skvarčinskaite.Vladas Rožėnas apžvelgia filmą „Pilietinis karas“ (rež. Aleksas Garlandas).Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šią savaitę susitinka Europos aukštųjų teatro mokyklų vadovai – vyksta École des Écoles asociacijos narių susirinkimas. Koks jo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir reikšmė?Vilniuje prasidėjo pirmasis Baltijos šiuolaikinės operos tinklo susitikimas. Kaip gerai Lietuvai pažįstamas Latvijos ir Estijos šiuolaikinės operos laukas? Kokios bendradarbiavimo galimybės matomos?LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Pokalbis su Vytenr Muschick – viena iš knygos „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“ autorių. Knyga pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą po devynerių metų pertraukos sugrįžta režisierius Artūras Areima – spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ užkulisiai.Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti programa „Trumpas kinas. Nauji balsai“. Kokį žvilgsnį į jaunųjų režisierių kūrybą programa pristato?Žvilgsnis į pasaulio kultūras naujienas – prasidedančią Venecijos meno bienalę, Pompėjoje atrastas freskas, pelningiausius 2023 m. menininkus.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Spaudos apžvalga.Plungės Vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vadovas Romas Matulis sako: „Neturime tikslo juos išauginti aktoriais ar režisieriais (…) Svarbu, kad jie augtų kūrybingi, nes kūrybingi žmonės yra variklis viso kito. Ir tegu jie eina net į buhalteriją dirbti, ta buhalterija bus daug geresnė“.„Kovo 27-ąją pagaliau pavyko pajusti, jog Lietuvos teatre telpam visi“, – apžvelgdama „Auksinius scenos kryžius“ sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Kauno menininkų namuose prasideda performansų, parodų ir edukacijų ciklas „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis)?”. Visus šiuos metus iniciatyva kviečia nagrinėti liūdesio prigimtį.Šiuolaikinio šokio asociaciją jau ketvirtąjį kartą išrenka naują pirmininkę. Nuo 2020 m. vadovavo choreografė bei šokėja Agnietė Lisičkinaitė, po ketverių metų vairą perduoda klaipėdietei, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėjai Agnijai Šeiko.Tęsiasi akcija Metų knygos rinkimai, o mes tęsiame pažintis su skaitymo akcijoje dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien – žvilgsnis į knygų paaugliams kategorijoje besivaržančią debiutinę Juozo Gaižausko knygą jaunimui „Antarktidos indėnai“ (leidykla Alma littera). Knygoje patraukliai ir išmoningai veriasi dvisluoksnė pasakojimo erdvė: dvylikamečio Kleopo realybė ir vaizduotės pasaulis, kuriame trokštama rasti saugų prieglobstį.Pasaulio kultūrinės spaudos apžvalgoje kolegė Inesa Rinkevičiūtė lankosi Harvardo bibliotekoje, Britų muziejaus ir Venecijos meno bienalės užkulisiuose bei kviečia išgirsti naujosios „Vampire Weekend“ dainos, skirtos kontraversiškai vertinamai meno kolekcionierei Mary Boone. Balandžio 4–6 dienomis į Širvintas kviečia 5-asis Nacionalinis Lietuvos akordeonistų konkursas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pirmoji italų avangardo klasiko Luigi Nono (1924-1990) šimtmečiui skirto ciklo laida. Jaunasis Nono žavisi ne tik didžiaisiais Venecijos kompozitoriais, bet ir pokaryje itin vertinamais Vienos dodekafonistais – visų pirma, Schoenbergu ir Webernu. Patekęs į ką tik atsiradusius kompozitorių kursus Darmštate, Vokietijoje, Nono greitai tampa vienu labiausiai vertinamų avangardo autorių – kartu su Boulezu ir Stockhausenu. Vis dėlto, ši trijulė greitai išira: Nono, kaip ir kiti, pasuka sava kryptimi, aršiai kritikuodamas kitokias pažiūras.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Venecijos architektūros bienaleje 2025 metais Lietuvą atstovaus projektas „Medžių architektūra“. Laidoje vieši architektas, paviljono kuratorius ir vadovas Gintaras Balčytis, su kuriuo aptariame Venecijos bienalės vietą architektūros pasaulyje, ekologijos temos prasmes ir beprasmybes, bei autobusų stočių architektūrą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl Klaipėdos krašte skamba dvi tarmės?Kuo ypatingas Senosios Gegužinės ūkis puoselėjamas architekto Rolando Bortkūno?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis.Kaip Andra Day savo balsu ir vaidyba perteikė Billie Holday asmeninį ir kūrybinį portretą?Vokalinis ansamblis „Duodeco“ 2023-iuosius palydėti kviečia su vieno garsiausių Didžiosios Britanijos šiuolaikinės muzikos kompozitoriaus Bob Chilcott muzika.Džiaugsmai ir pramogos LRT KLASIKOS klausytojams.Ved. Marius Eidukonis

Teismas šią savaitę atmetė Jono Sakalausko ieškinį dėl LNOBT vadovo konkurso organizavimo. Advokatas Petras Ragauskas tikina, jog teismo atmestas ieškinys įtakos skundams dėl konkursų kitose kultūros įstaigose daryti neturėtų.Buvusiame senųjų Kauno kapinių adminsitraciniame pastate įsteigta mokslofikcinė institucija, sukurta tyrinėti atminties saugojimo bei jos aktyvavimo procesus.Kodėl liaudies dainose Kalėdos atvažiuoja pas mus? Ką simbolizuoja dvylika Kūčių patiekalų?Pasaulio kultūros apžvalgoje – Kalėdų senelio linkėjimai iš Suomijos, Panch‘o Clauso geri darbai Teksase bei pirmą kartą oficialiai Kalėdas gruodžio 25-ąją švęsiančių ukrainiečių mintys.„Pasitikėti reikalauja stipresnis. Auka šito gali tik maldauti“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė, parengusi komentarą apie mums keliamą reikalavimą pasitikėti.Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis.„Lietuvos rinkos dydis iš tiesų yra ribotas, todėl mąstant apie veiklos apimtis ir galimybes formuoti turinį, generuoti pajamas, yra privalu galvoti apie tarptautinį kontekstą, nes vien Vilniaus žiūrovais „sotūs“ nebūsim“, – kalbėdama apie mūsų kultūros eksportą, sako prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kas įkvėpė Gintarą Balčytį sukurti projektą „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kuris atstovaus Lietuvą 2025-ųjų XIX-oje Venecijos architektūros bienalėje.Gruodžio 13–17 dienomis šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Zapyškyje pristato tarptautinę programą.Vyriausybė pritarė galimybei, prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas, neatlygintinai perduoti jas fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.Gruodžio 12-ąją minime Norvegijos tapytojo Edvardo Munko 160 metų sukaktį.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai šiuolaikinio cirko kūrėjai Markas ir Marija Baranauskaitė-Liberman.Ved. Marius Eidukonis

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti laužą“ ir „kurti meną“. Pasak menininkų, jiems rūpi pasaulį krečiančios karštinės, „liepsnojantys“ planetos bei mūsų kūnai. „Pakui Hardware“ tęsia medicinos, kūno ir socialinių bei ekonominių sistemų sąveikų tyrimus. „Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę svarstyti apie kūno kaip archyvo bei kūnų atminties temas. Parodoje pristatomų skulptūrų kūnai gimė karštyje tiesiogine šio žodžio prasme – aliuminio liejiniais bei stiklo detalėmis kūrėme erdvinius žmogaus nervinių sistemų žemėlapius. Tačiau šie erdviniai piešiniai nuolat vaizduoja tik bendros nervinės sistemos detales, taip nurodant į Vakarų kosmologijai būdingą kūnų bei gamtos fragmentavimą“, – pasakojo Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.2024 m. „Pakui Hardware“ kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Paroda „Uždegimas“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas) yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną. Pokalbis studijoje apie liepsnojančius Vilniaus ir Venecijos kūnus.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šių metų Venecijos kino festivalyje režisierė Virginija Eleuteri Serpieri pristatė debiutinį ilgametražį dokumentinį filmą „Amor“, prie kurio dirbo ir lietuvių gamybos įmonė „ERA Film“ (prod. Rasa Miškinytė). LRT KLASIKOS studijoje susitinkame su italų režisierės Virginijos Eleuteri Serpieri kino juostos AMOR kūrybine komanda – preodiuseriu Edoardo Fracchia, operatore Elvina Nevardauskaite ir kompozitoriumi Martynu Bialobžeskiu.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Amerikiečių antropologas Deividas Graeiberis naujoje knygoje „Šūdmalos darbų teorija“ (vertė Aistis Žekevičius) remiasi dar 1930 metais parašyta britų ekonomisto Džono Meinardo Keynso teze, kad iki šimtmečio pabaigos technologijos bus taip pažengusios, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar JAV bus įvesta 15 darbo valandų savaitė. Kodėl taip neįvyko? Todėl, kad buvo prikurta daugybė darbų, kurie net patiems juos dirbantiems žmonėms atrodo visiškai beprasmiai. Apie šiuos darbus irRubrikoje „Be kaukių“ klausomės dainininkės Ievos Prudnikovaitės minčių ir muzikos.Ved. Gerūta Griniūtė

Mažoji Anglija Žagarėje? Elizabeth Naryškinos sausainiai? Viliojantis itališkų picų kvapas ir Venecijos stiklas? Mūšos tyrelio pelkių Laumė? Tapyba šokoladu ir Sodeliškių dvaro unikalumas? Turi kuo pasigirti Šiaurės Lietuva – Rokiškio, Biržų ir Joniškio rajonai.Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė kviečia angliškosios popiečio arbatos į tiudoro architektūros koplyčią.Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pasakoja apie lankomas vietas svetingame krašte.Itališko picos ir Venecijos stiklas. Jurgitos Alminaitės ir Sebastian Ariel Liotta gyvenimas Žagarėje.Gerda Kindrienė – Mūšos tyrelio pelkės Laumė.Žiemgalių košės autorius Gediminas Bielskis dalijasi receptu.Ūkininkė Birutė Dapkienė, Rokiškio tautodailininkų asociacijos vadovė, įkūrė Salų dvaro rūmų kultūros ir laisvalaikio rezidenciją ir vykdo įvairias veiklas.Sodeliškių dvaro sodyba atstatyta nuo pamatų. Ūkininkė, gidė Neringa Linkevičienė kviečia į XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų sudarytas technoorganizmas – tokia Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“.Kas yra Gurjevo košė, kaip paruoštus grikius valgydavo Smetona, ir kokiu patiekalu svečius vaišindavo Stulginskis? Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė Lietuvos gastronomijos savaitės proga ves gastronomines ekskursijas.Maisto tyrėjas Jonas Palekas ir performanso menininkė Goda Palekaitė kviečia į eksperimentinių gėrimų ragavimo sesiją, įkvėptą istorinės medicinos teorijos apie esminius keturis žmogaus kūno skysčius.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie mirusiųjų pagerbimo šventės tradicijas pasaulyje, lankytojams Italijoje atveriamą iki šiol nematytą Mikelandželo išpieštą erdvę bei praėjusią savaitę mirusį amerikiečių aktorių, serialo „Draugai“ žvaigždę Matthew Perry.„Jei labiau įsigilini, susipažįsti su žmonėmis, kurių dėka tavo namuose stovi kalėdinė eglutė, atsiranda emocinė sąsaja, jungianti tūkstančius kilometrų“, – sako kino režisierius Artūras Jevdokimovas. Jo dokumentika apie Danijoje iš Sakartvele gaunamų sėklų auginamas kalėdų eglutes Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ drauge su dar 4 lietuvių režisierių kino juostomis varžosi dėl geriausio Baltijos šalių filmo titulo.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Jis „Kultūros savaitei“ parengė komentarą „Pasakyk, kas tu esi, pasakysiu, koks tavo biudžetas“.Niujorką į Lietuvos kaimą iškeitęs Arūnas Kulikauskas teigia: civilizacija naikina žmones, o visažinystė ir auksaburnystė yra didžiausios mūsų ligos. Kodėl Arūnas iškeitė Niujorką į gyvenimą Veprių krateryje? Kur, jei ne Lietuvoje, jis galėjo apsigyventi? Kodėl kūrėją gąsdina progresas ir evoliucija?Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. iš filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“

Spaudos apžvalga.„Meredith Monk sėkmingai dėlioja pauzes ir tylą: judėjime ir skambesyje ji puikiai atskiria taškus nuo dvitaškių, brūkšnių ar kabliataškių. Todėl bet kokia publikos reakcija išlieka adekvati“, – sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, apsilankiusi festivalyje „Gaida“, Meredith Monk koncerte.Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga.Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ personalinė paroda „Uždegimas“. Joje galima pamatyti technoorganizmą, kuris sudarytas iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų. Ši paroda yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje.Šiandien prasdideda A klasės filmų festivalis „Juodosios naktys“ Taline, Estijoje lietuviški filmai puikuojasi tiek konkursinėse programose, tiek industrijai skirtuose renginiuose, kuriuose galimybę sužibėti turės ir Lietuvos kino profesionalai.Šeštąjį kartą festivalis „Kaunas Piano Fest“. Skambės ne tik fortepijoninė muzika – klausytojų laukia graikų violončelininkės Loukia Loulaki, smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės pasirodymai, pažintis su simbolistine M.K. Čiurlionio kūryba.Tęstinis projektas, anksčiau vadintas „Respublikine medalių trienale“, atsinaujina.Lietuvos nacionalinis muziejus išleido kolekcininko Vaidoto Ščiaponio ir muziejaus iniciatyva rengtą seniausiųjų Kauno atvirukų katalogą. Seniausias žinomas atvirukas pažymėtas 1899-tų metų pašto antspaudu, o naujausi šiame leidinyje rodomi atvirukai – 1915-ųjų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Keturi Geniušai - Lukas, Anna, Petras ir Julius – susitinka Nacionalinės filharmonijos scenoje magiškam olandų kompozitoriaus Simeono Ten Holto kultinės kompozicijos „Canto Ostinato“ atlikimui. Kodėl šios muzikos norisi dar ir dar?Lietuvoje filmuojasi aktoriai iš Taivano. Jie personažus įkūnys režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filme „Kinų jūra“. Koks tai filmas ir kokie aktorių įspūdžiai?Originalios minties paroda „Uždegimas“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pristato duetas „Pakui Hardware“ - tai tam tikra menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniiaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Kas tas „Uždegimas“?Klasikinės muzikos naujienose: Atėnuose atidarytas naujas Mariai Callas skirtas muziejus, smuikininko Tomo Cotiko pristatytas 3D pasirodymas, Hiustono Didžiosios operos bendradarbiavimas su „Apple Music Classical“ ir „Deutsche Grammophon“ leidžiamas įrašas su filmo apie Leonardą Bernsteiną „Maestro“ garso takeliu. Naujienas rengia – Paulina Sofija Nalivaikaitė.Aidos vaidmenį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezono atidarymui ruošianti Viktorija Miškūnaitė rubrikai „Be kaukių“ atveria teatro užkulisius, G. Verdi operos laukiamos premjeros koncepciją, savo išgyvenimus scenoje ir už jos ribų.Ved. Gabija Narušytė

Architektūros magiją galime pajusti judėdami mieste arba užėję į vieną kitą dėmesio vertą pastatą, bet dalis eksperimentinių architektūros procesų taip ir liktų nematomi visuomenei jei ne architektūrai skirtos galerijos. Kaip tokios erdvės atsiranda ir kas veda jų įkūrėjus į priekį? Kuo skiriasi galerija skirta architektūrai nuo galerijos skirtos architektūros menui? Kaip bėgant metams keičiasi kalbėjimas apie architektūrą Venecijos architektūros bienalėje? Apie tai kalbėjomės su šiemet Kaune atsidariusios pop-up galerijos A-XY viena iš įkūrėjų Vika Pranaityte ir Vilniuje nuo 2015 metų veikiančios galerijos Nulinis laipsnis sumanytoju Tomu Grunskiu.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

Spalio 20d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaroma Knygos meno festivalio paroda „Ekonomiškai neefektyvus tiražas“. Tai – jau antrus metus vykstančio Knygos meno festivalio dalis. Festivalis ragina klaipėdiečius ir miesto svečius iš arti susipažinti su knygos meniniu apipavidalinimu, patyrinėti knygas, kaip meno kūrinius.Spalio 19 d. muzikologei, LRT televizijos ir radijo laidų vedėjai Zitai Kelmickaitei būtų suėję 72-eji. Prisimename Zitą, viešėjusią LRT KLASIKOS laidose, taip pat – ir laidoje „Pakeliui su klasika“, rubrikoje „Be kaukių“.Madsas Mikkelsenas – vienas geriausiai atpažįstamų savo šalies aktorių, iškilęs kartu su Danijos kinu. Buvęs gimnastas ir šokėjas, Mikkelsenas karjerą kine pradėjo dešimtajame dešimtmetyje Nicolo Windingo Refno juostoje „Pusher“. Šiemet Venecijos kino festivalyje „Karališko romano“ režisierius Nikolajus Arcelis pristatė naujausią savo filmą „Pažadėtoji žemė“, kuriame Mikkelsenas atlieka pagrindinį buvusio kapitono Ludvigo Kahleno vaidmenį. Filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“, o šiandien išgirsime šiek tiek aktoriaus Madso Mikkelseno minčių, kurias Venecijos kino festivalyje įrašė kino žurnalistė Ieva Šukytė.Laidoje – Jolantos Kryževičienės rubrika „Ką man skaityti?“. Kodėl žmones taip lengva suskaldyti į grupes, kurios įsitikinusios savo teisumu? Ar diskutuodami ieškome tiesos, ar giname savo matricos tiesą? Jeigu nedarau niekam blogo – ar jau esu teisus? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Niujorko universiteto profesoriaus, socialinės psichologijos tyrėjo dr. Jonathano Haidto knygoje „Teisusis protas. Kodėl geros žmones supriešina politika ir religija“.Skulptoriaus Romo Kvinto darbus atpažįsta daugelis žmonių, nes šiltos, jaukios skulptūros stovi ne ant postamentų, o greta žmogaus. Eglės Kvintienės sudarytoje knygoje „Romas Kvintas. Įtraukiančio pasakojimo meistras“ prieš penkerius metus mirusį talentingą menininką prisimena artimieji, studijų draugai, šeimos bičiuliai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Ieva Prudnikovaitė, kuri atveria savo santykį su kūrybos pasauliu ir scena, taip pat dalinasi mintimis apie tai, kaip vaikystėje su muzika augo ji ir kaip jai šiandien svarbu kūrybiškai auginti savo dukras.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstme su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl reikalinga redagavimo konferencija ir kuo svarbus redaktoriaus darbas?Istorijų namuose duris atveria tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.Venecijos kino festivalyje Specialiu žiuri prizu įvertinta lenkų režisierė Agnieszka Holland už filmą „The Green Border“ apie migrantų krizę sulaukė daug neigiamų politikų reakcijų ir laukia prieš ją keliamų teisinių bylų.Seimo Kultūros komitetas rengia posėdį aptarti Lietuvos kultūros tarybos veiklą.Prieš savaitę įregistuotas Medijų rėmimo fondas, kuris pakeis baigiantį veikti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Paskelbtas ir konkursas fondo vadovo pareigoms užimti, tačiau dar neaiški nei paraiškų teikimo finansavimui gauti pradžia, nei būdas, kaip jas reikės teikti.Kodėl vis dar egzistavo nebylumas penktojo dešimtmečio Holivudo filmuose?Baigėsi tris mėnesius trukęs Čiurlionio kelio ženklo ir ženklinimo sistemos idėjos konkursas.Šiandien prasideda jau 20-asis teatrų festivalis „Sirenos“.Ved. Marius Eidukonis

Andrius Arutiunian yra armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, kuriantis garso ir vaizdo instalicijas bei performansus. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikia Andriaus paroda „Counterfates“, kurioje galima pamatyti ir išgirsti iš Venecijos bienalės atkeliavusį padirbtą vinilą ir perbristi „smalos jūrą“. Pokalbis su menininku apie naujausius kūrinius, Venecijos ir Kauno bienales ir kaip skamba armėnų diasporos popmuzika sename „Mercedes“ automobilyje, keliaujančiame po Markučių kalvas.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Spaudos apžvalga.Kaip atrodo maisto fotografijos užkulisiai?Kalbos ryte aiškinsimės nenorminės kalbos peripetijas. Ar sunorminus kalbą knygų, serialų ir filmų kalba netampa dirbtinė?Klaipėdos dramos teatre prancūzų naujojo cirko trupės spektakliu „Mikado, trumpi pasakojimai apie kritimą“ šiandien prasideda menų festivalis Plartforma. Interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje iki spalio pabaigos vyks jau septynioliktą kartą.Ar akademinė literatūra pritaikyta Brailio raštu? IGEM Vilnius pristato ĮVADĄ APIE SINTETINĘ BIOLOGIJĄ.Prieš dvejus metus Kanų kino festivalyje pristatytas japonų režisieriaus Ryûsuke Hamaguchi filmas „Drive My Car“ jam atnešė pasaulinį pripažinimą. Juosta buvo nominuota keturiems „Oskarams“ ir laimėjo apdovanojimą geriausio tarptautinio filmo kategorijoje. Šiais metais kino kūrėjas Venecijos kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje pristatė naujausią savo darbą „Blogis neegzistuoja“, kuriam buvo įteiktas Didysis žiuri prizas.Šiandien LRT KLASIKOJE startuoja nauja laida ŠVIESI ATEITIS.Poetas Gintaras Bleizgys įsteigė savo vardo premiją. Kas paskatino tokį sprendimą?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalgoje – savaitraštis „7 meno dienos“.Ieva Buinevičiūtė prisimins prieš 25-erius metus rugsėjo šeštąją pasaulį palikusį vieną žymiausių japonijos kino režisierių Akirą Kurosavą. Imperatoriumi vadinamas režisieriuus, įkvėptas vakarietiškų veiksmo filmų, vesternų, pats padarė didžiulę įtaką Holivudinei produkcijai, kuri dažnai tėra Kurosavos filmų plagiatai.„Jaukų, empatišką, taikų ir kantrybės kupiną pasaulį čia reprezentuoja (mūsų visuomenei nebūdingas) adekvatus santykis su autizmu“, – apie Agniaus Jankevičiaus spektaklį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre sako Aušra Kaminskaitė.Dešimtmečius po regos negalios vėliava veikusi Lietuvos aklųjų biblioteka pakeitė pavadinimą ir dabar vadinasi Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Naują vardą lydi unikalūs, prastai matantiems ar sunkiau skaitantiems žmonėms skirti identiteto sprendimai, o su pokyčiais skaitytojai ir visuomenė kviečiami susipažinti oficialaus bibliotekos atidarymo metu šiandien.Šią savaitę Kaune prasideda antrasis „Dance Well“ šiuolaikinio šokio pamokų sezonas, skirtas žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ar Parkinsono liga. Kaip vyksta šie užsiėmimai ir ką judesys atneša auditorijai?Rugsėjo 7–10 d. devintą kartą į Klaipėdą grįžta tarptautinis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Kasmet augantis festivalis šiais metais pasiūlys išskirtinę animacijos, videožaidimų ir virtualios realybės patirčių programą, kurioje gausu kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio valstybių darbų.Šiemet tarptautiniame Venecijos kino festivalyje Lietuvos atstovė konkursinės programos „Giornate degli Autori“ žiuri komandoje – fotografė, komunikacijos specialistė ir kino entuziastė Marija Mireckaitė. Kokie jos įspūdžiai pirmą kartą apsilankius viename reikšmingiausių kino festivalių pasaulyje?„Pakeliui su vasara“ šiandien gyvai iš Laisvės alėjos Kaune transliuoja esminius Europos kultūros sostinės forumo akcentus – ką planojama aptarti?Ved. Urtė Karalaitė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrybos paroda „Dalinai užpelkinta institucija“. Kaip pelkė atkeliavo į galeriją? Ko išmoko Urbonų pelkių mokyklą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje studijavę profesionalai ir entuziastai? Pokalbis apie tai, kaip aktyvūs „Lietuvos“ kino teatro gynėjai, plataus meninio tyrimo iš feministinės perspektyvos „Transakcija“ kūrėjai derina meną, mokslą, ekologinį mąstymą ir aktyvizmą. Kokios jų 1990-ųjų idėjos šiandien įgavo naują pagreitį ir kokie tolimesni Urbonų tikslai?Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių.Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip ateities perspektyvas apibūdina Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Togninis, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.Ilgesnės pasakojimo versija pirmąkart skambėjo liepos 23 dieną, laidoje „Radijo dokumentika“.Autorė Inga Janiulytė-TemporinASSOCIATED PRESS nuotrauka

Legendinis Ninos Simone 1966-ųjų Niuporto festivalio koncertas, liudijantis pilietinius neramumus šalyje, Artimųjų Rytų ūdas pagal turką Mehmetą Polatą, XVIII a. Venecijos smuiko dvikovos, Viduramžių šokių muzika pagal kolektyvą iš Prancūzijos, Pablo Sáinz-Villegaso ispaniška gitara… Tai tik dalis leidybinių naujienų „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių.Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip apibūdina ateities perspektyvas Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Tognin, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.Autorė Inga Janiulytė-TemporinWe Are Here Venice nuotrauka

Konceptualiosios fotografijos pradininku Lietuvoje vadinamam fotografui Vitui Luckui būtų sukakę 80.Judėjimas „Keychange“ siekia suteikti balsą su įvairiais barjerais susiduriantiems muzikos talentams.Daugiau nei 500 kultūros institucijų vienijantis tinklas „Artists at risk“ padeda karštuose taškuose esantiems menininkams.Lietuva pirmą kartą subūrė Euroradijo džiazo orkestrą. Jam Jievaro Jasinskio parengta programa „P(i)e(a)ce of Vilnius“ siunčia Ukrainos palaikymo žinutę, kurią jaučia ir vienas iš 16 muzikantų – iš Kyjivo atvykęs Pavlo Barabashchukas.Ar tikrai turėtume kiekvieną technologiją iškart įsisavinti? Klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis, kuris debiutuoja „Kultūros savaitės“ komentaro rubrikoje.Praėjusią savaitę Venecijos architektūros bienalėje atidarytas Lietuvai atstovaujantis „Vaikų miško paviljonas“. Kaip šis Lietuvos miškus tyrinėjantis ir vaiko akimis į juos žvelgiantis paviljonas atrodo bendrame bienalės kontekste?Kitąmet laukia dainų šventės šimtmetis. 1924-aisiais pirmą kartą ji buvo surengta Kaune. Ar dainų šventė didesne apimtimi galėtų grįžti į Kauną ir kokią žinią ji mums turėtų siųsti? Į šiuos klausimus „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje atsako Nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėStopkadras iš Giedrės Žickytės filmo „Meistras ir Tatjana“

Spaudos apžvalgoje „7 meno dienos“.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šį kartą išgirsite pokalbį su debiutuojančia rašytoja Indre Šalčiūte ir iliustratore Viktorija Ežiukas, kurios sukūrė knygą „Lelijos nuodija miestą“, nominuotą knygų vaikams kategorijoje.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Gedimino Rimeikos ir „Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklį „Gyvenimas – tai sapnas“.Šių metų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą pristatys Vaikų miško paviljonas – kokį žmogaus ir miško santykį jis tyrinėja ir koks ten vaikų vaidmuo?Kaip senos industrijos objektus prikelti naujam gyvenimui? Kaip tai sekasi daryti Lietuvos miestams nagrinėsime su specialistais.Šį savaitgalį Lietuvoje jau septynioliktą kartą bus švenčiama Pasaulinė kultūros diena.Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas švenčia šimto metų jubiliejų. Visi 2023- ieji skiriami šiai progai.Lygiai po mėnesio Kauno apskrities viešoji biblioteka pakvies į aklą pasimatymą su knyga. Kaip keitėsi šio renginio konceptas?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Jau rytoj bus įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. Kaip atgaivinti dažnai dėl beskonybės kritikuojamos ceremonijos įvaizdį? Pokalbis su šių metų ceremonijos režisieriumi Antanu Obcarsku.Kaune veikiančioje studijoje „Hands on Press“ dera kūrybinis chaosas ir pedantiškas dėmesys spaudos subtilybėms bei estetikai. Kūryba ir leidyba užsiimančios Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė-Drąsutė savo valdose laukia visų, besidominčių įvairiomis spaudos technikomis bei savilaidos džiaugsmais ir iššūkiais.Šių metų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą pristatys Vaikų miško paviljonas. Kokį žmogaus ir miško santykį jis tyrinėja ir koks ten vaikų vaidmuo?Pasaulio įvykių apžvalgoje apie tradicijas, kuriomis europiečiai pasitinka pavasarį, Vienos muziejaus atsaką klimato aktyvistams bei gailią tirpstančių ledynų muziką, kuri įgarsina klimato krizę.LRT KLASIKA pakalbino Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miesto išrinktuosius merus apie jų planus kultūros lauke. Ištrauka pokalbio su naujuoju sostinės meru Valdu Benkunsku.„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Režisierius Saulius Baradinskas netrukus pradės mokslus Amerikos filmų instituto kino akademijoje. Jis neslepia, kad tai buvo jo dešimtmečio tikslas. Apie tai, kaip siekė savo svajonės, apie nusivylimus ir kaip nepasiduoti išgirdus eilinį „ne“ – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Indrė Kaminckaitė

„7 meno dienos“ apžvalga.„Kurį laiką kartu su personažais laukę Godo, galiausiai pradedame laukti spektaklio pabaigos“, – apie Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį „Belaukiant Godo“ sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.LRT Klasikos laidos pristato akcijoje „Metų knygos rinkimai“ dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Praėjusiais metais pasirodė Rolando Maskoliūno knyga „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre Latvijos kūrėjai stato spektaklį „Skraidantis Travolta“, kuriame pasakojamos atokaus kaimo gyventojų, skęstančių kasdienybėje, istorijos.Rekordiniai metai filmų gamintojams – iš Lietuvos įmonių, pasinaudojusių mokestinės lengvatos schema, surinkta 17,8 mln. eurų investicijų suma. Pokalbis su Lietuvos kino centro direktoriumi Laimonu Ubavičiumi bei prodiusere, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos nare Živile Gallego.Makbulas Mubarakas visai neplanavo tapti kino režisieriumi. Venecijos kino festivalyje jo pirmasis ilgo metro filmas „Autobiografija“ (2022) dalyvavo Horizontų konkursinėje programoje ir buvo įvertintas kino kritikų federacijos FIPRESCI prizu už geriausią debiutą. Tai – iš dalies autobiografinė režisieriaus istorija, kurioje reflektuojama šalies praeitis ir diktatūrinis režimas, palikęs įspaudą skirtingų kartų gyvenimuose.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusŠiuo metu vyksta „Metų knygos rinkimai“, o LRT KLASIKOS laidos pristato akcijoje dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatysime Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančią Algio Mickūno „Atsiminimų punktyrai“. Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos filosofas, fenomenologas Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyruose“ pasakoja apie tokius gyvenimo epizodus, kurių nežinojo net patys artimiausi žmonės.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Rytoj Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva. Kokia fotografija autoriui buvo artima?Festivalyje „Kino pavasaris“ šiemet turite galimybę pamatyti pernai Venecijos kino festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu paskelbtą JAV režisierės K. D. Davidson filmą „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“). Filmo centre – avantgardinio kino krikštatėviu vadinamas Jonas Mekas.Šį vakarą Menų spaustuvėje įvairias jusles įtraukiančio šokio spektaklio „Sound of Five“ premjera. Šį spektaklį galima pamatyti, išgirsti ir pajausti. Gausybė muzikinių ir kūno kuriamų ritmo sluoksnių, sukuria intensyvaus klausymosi būseną, kurioje aštuoni šokėjai ir kompozitorius įjautrina visus žiūrovų pojūčius. Šis spektaklis – pirma Šeiko šokio teatro (Lietuva) ir Recoil performance group (Danija) koprodukcija.Kovo 21-oji – Pasaulinė poezijos diena ir UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis. Šiomis progomis Vilnius UNESCO literatūros miestas kviečia išgirsti įvairiomis lietuvių kalbos tarmėmis skaitomų eilėraščių. Dalyvauja poetai, rašytojai Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Juozas Žitkauskas, Ingrida Viluckytė, Donatas Petrošius.Ved. Urtė Karalaitė

Vilniaus dailės akademija – išskirtinė aukštoji mokykla, kurioje ruošiami meno profesionalai. Tai ne tik tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų, keramikų, architektų, dizainerių, videomenininkų, fotografų, monumentalistų, kuratorių ir dailės istorikų kalvė, bet ir kūrybiškumo erdvė su daugybe filialų ir netgi Panemunės pilimi. Dailės akademija pritraukia vis daugiau studentų iš viso pasaulio, o VDA priklausanti Nidos meno kolonija pagarsėjo plataus atgarsio sulaukusiais tarptautiniais projektais, iš kurių garsiausias – auksinį Venecijos bienalės liūtą laimėjęs Lietuvos paviljonas. Nuo 2019 m. Vilniaus dailės akademijai vadovauja profesorė Ieva Skauronė – tai pirmas kartas per daugiau nei 200 metų istoriją, kad rektorės pareigoms išrinkta moteris menininkė. Apie naują Dailės akademijos viziją, meno ir mokslo sąveikas, nuveiktus ir laukiančius darbus kalbamės su VDA rektore prof. Ieva Skaurone ir prorektore studijoms dr. Ieva Pleikiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas kaip kinetinių skulptūrų ir instaliacijų iš magnetinės videojuostos autorius. Su juo kalbamės apie kelią iš Plungės į Klaipėdą, Vilnių ir Niujorką, Venecijos bienalei sukurtą instaliaciją renesansinėje erdvėje, šiuolaikinio meno ir muzikos bei teatro sąsajas. Po 27 metų menininkas vėl lieja portretus fosilijas – šį kartą MO muziejuje. Kaip pasikeitė portreto samprata ir kieno gipsines kaukes išvysime šiandien?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Pasaulio naujienų apžvalgoje apie prestižinių pramogų pasaulio Jungtinėse Valstijose apdovanojimų EGOT klubą ir naują jo narę Violą Davis bei prasidėjusį Venecijos karnavalą, jo ištakas ir reikšmę.LRT KLASIKOS eteryje Pasaulinės radijo dienos proga ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Silvestrovo kūrinius atliks Darius Mažintas.Menų agentūra „ART Scape“ kviečia į solidarumo su Turkija ir Sirija vakarą.Pokalbis su alytišku Zenonu Anušausku, kolekcionuojančiu senovinius lempinius radijo imtuvus.Prisimenant Nacionalinės dailės galerijos projektą „Kažkoks keistas menas“, išleistas moksleivių rengtos parodos „O kur žmonės?“ katalogas.Kaip Lietuvoje kūrėsi pirmosios privačios radijo stotys? Pokalbis su radijo stoties „Radiocentras“ vienu iš įkūrėju ir buvusiu direktorium Gintautu Babravičiumi.Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Kaip Pasaulinę radijo dieną pasitinka radijo žurnalistai Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

„Rašytojų iššūkis“ – LRT RADIJO laidos „Vakaro pasaka“ projektas, į kurį pakviesti žinomi, skaitomi lietuvių autoriai, iki šiol rašę tik suaugusiems.Projektą pradeda rašytoja, dramaturgė Vaiva Grainytė, apdovanota Lietuvos nacionaline premija, Venecijos bienalėje už operą-performansą „Saulė ir jūra“ pelnė „Auksinį liūtą“ (drauge su kompozitore L. Lapelyte ir režisiere R. Barzdžiukaite).Vaivos Grainytės pasaką „Pasaulio susivienijimas, arba kaip ūsas Lakštingalos pievas ir Meškos širdį išvadavo“ skaito aktorė Aldona Vilutytė.