Podcasts about venecijos

Europos Sąjunga (ES) galutinai atšaukė Venecijos bienalei skirtą 2 mln. eurų dotaciją dėl Rusijos dalyvavimo vienoje didžiausių pasaulio šiuolaikinio meno parodų. Aptariame tai su meno menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.Lietuvos istorijos institutas išleido Tomo Balkelio ir Andrea Griffante monografiją „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“. Pokalbis su autoriais.Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje vyksta audėjo Vlado Daškevičiaus kuruojama audimo rezidencija.Ved. Marius Eidukonis

Venesuelą prieš kelias savaites sukrėtė 2 žemės drebėjimai, per juos žuvo daugiau nei 5000 žmonių. Padėti nukentėjusiems iš Lietuvos vyko tiek skubiosios medicinos pagalbos, tiek tarptautinės pagalbos gelbėtojų komandos. Apie patirtis pasakoja komandų vadovai Gediminas Šukšta ir Greta Beinaravičiūtė.Pokalbis su socialinės dokumentikos kūrėju, populiaraus „YouTube“ kanalo „Televizijos bokštas“ kūrėju Raimundu Kižiu.Pokalbis su Argentinos lietuviu, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovu Juan Ignacio Fourment Kalveliu apie gautą lietuvišką pasą. Praėjus beveik šimtui metų nuo tada, kai jo proseneliai emigravo iš Lietuvos, Kalveliui buvo suteikta galimybė atkurti Lietuvos pilietybę ir atsiimti pasą.Iki lapkričio vyks vienas garsiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje - Venecijos bienalė. Meno kritikė iš Berlyno Kate Brown sako, kad dabartinį Vakarų susiskaldymą daugeliu atžvilgiu matome ir bienalėje. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – dar ne visos įtampos šiemet.Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tai patvirtina Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytojos metodininkės, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovės Airos Lažauninkienės veikla. Jos sumanymu būrelio vaikai naudoja nemokamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai.Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė.„Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti.„Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis?Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?Ved. Justė Luščinskytė

Darbą Kultūros ministerijoje baigia viceministras dr. Viktor Denisenko.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown.Penktadienį „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, gyvenančio Jungtinėse Amerikos valstijose, Kęstučio Zapkaus paroda „Tapyba ir piešiniai“. Pokalbis su Kęstučiu Zapkumi.Pasakojimas apie Petrą Biržį –„Pupų dėdę“, skirtas Lietuvos radijo 100-mečiui.Ved. Donatas Šukelis

„Nepaisant to, kokia yra situacija su valstybės biudžetu, kultūros sektoriuje mes turime suprasti ir įsivardinti sau tam tikras zonas, kurios negali mažėti“, – sako kandidatas kultūros ministrus Lukas Alsys.Šią savaitę paskelbta, kad Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalė kuruos architektas Andrius Ropolas. Jo idėja – pristatyti Nacionaliniu architektūros institutu virstančio Kauno centrinio pašto transformaciją.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive ne už ilgo dienos šviesą išvysiantį naują paminklą Ukrainos kazokų etmonui Ivanui Mazepai bei apie JAV minimas 250-ąsias Nepriklausomybės dienos metines – kaip šį jubiliejų pasitinka autochtonų bendruomenė.„JAV yra ir pasaulio policininkas, ir svajonių šalis, ir choras be solistų, ir detalių stokojanti dėlionė, ir prieštaravimų simfonija, ir išsvajotoji žemė, ir neoninis ambicijų horizontas“, – sako filosofas Aldis Gedutis. Jis komentare svarsto apie amerikietiškąją dvasią.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.Vilniuje duris atvėrė fotografo, tapytojo, muzikanto ir kitų kūrybinių disciplinų mėgėjo Algio Kriščiūno asmeninė galerija. Ne tik vizualiajam menui skirtą kamerinę erdvę atverti visuomenei kūrėjas norėjęs seniai.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kalbos rytas: kas padarė daugiausiai įtakos totorių kalbai ir kokių žodžių iš jos perėmė lietuviai – Gabrielės Kloniūnaitės pokalbis su totorių raštijos tyrinėtoja doc. dr. Galina Miškiniene.Prancūzijos mieste Ansi įvyko vienas didžiausių animacijos festivalių pasaulyje. Kokios tendencijos pastebimos animacijos ateityje?Lietuvos paviljoną 2027-aisiais Venecijos architektūros bienalėje kuruos architektas Andrius Ropolas. Kokie darbai laukia ir ko tikėtis iš Lietuvos paviljono?Valdovų rūmuose baigtas eksponuoti Caravaggio paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Kokios susidomėjimo sulaukė šis kūrinys ir kuo ypatingos vieno paveikslo parodos?Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Prieš daugiau nei šimtą metų šioje miesto vietoje pradėjo kurtis pramoninis Karmelitų kvartalas. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.Italijoje įvyko pirmoji Italijos lietuvių bendruomenės ir teatro „Budrugana Lietuva“ organizuota patriotinė teatro stovykla ,,Išlaisvink LT”.Ved. Marius Eidukonis

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika. „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą.„Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official.Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose.Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRTRadijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos.Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų?„Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šieįvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantūros skyriaus vadove dr. Julija Fomina apie šiųmetę Venecijos bienalę, jos protestų ir performansų vyksmus bei jų istorinį kontekstą, gyvai juntamas geopolitines įtampas bei meną kaip kūno kalbą ir politiką.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Prezidentas perspėja „kariaujančias šalis Europoje“Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į Pekiną. Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dviejų supergalių susitikime gali būti aptartas ne tik karas Irane, bet ir Ukrainoje, o Kinijos prezidentas gali siekti dešimtmečius nusistovėjusio Taivano status quo keitimo.Netyla diskusijos dėl viena po kitos įvykusių geležinkelio avarijų Lietuvoje. Kol vyksta incidento tyrimas, geležinkelio vadovai ir Vyriausybės atstovai Seime aiškinosi dėl incidentų.Seimo Kultūros komitetas svarsto LRT įstatymo pataisas, kurioms pastabų turi Venecijos komisija ir STT.Lietuva vėl pateko į Eurovizijos dainų konkurso finalą.Robotas humanoidas, vedantis kūno kultūros pamoką. Tai - ne filmo scenarijus, o netolima ateitis, sako mokslininkai. Tačiau tuo pačiu ramina - pedagogų robotai tikrai nepakeis, bet gali tapti rimtais jų pagalbininkais. Klaipėdos universiteto STEAM centras įsigijo tris robotus humanoidus, kurie bus naudojami ne tik moksleivių edukacijoms, bet ir pritaikant juos tapti mokytojų pagalbininkais.Ved. Andrius Kavaliauskas

Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos“ kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų.Vilniuje savaitgalį prasidės „Poezijos pavasaris“. Kaip šiemet atrodys festivalis ir kokia poezija skambės jame?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Dianos Čemerytės kūriniu „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams.Vertėjai viešojoje erdvėje pasidalino nerimu dėl projektų, vystomų su kultūros ministerija, eigos. Pasak jų, ministerija delsia patvirtinti Metų vertėjo krėslo laimėtoją, anksčiau ministerija vėlavo paskelbti Šv. Jeronimo premijos konkursą.Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje finansavimo konkursą organizuos Lietuvos kultūros institutas. Kokie konkurso pokyčiai laukia?Barselonoje įvyko Europos šiuolaikinės architektūros „Mies van der Rohe“ apdovanojimai. Tarp 40 finalistų pateko ir „Stasys Museum“ Panevėžyje.Rugsėjį sukanka 85 metai nuo masinių žudynių Kyjive pradžios. Bendraudama su Babyn Jaro memorialiniu kompleksu šiai datai paminėti menininkė Paulina Eglė Pukytė kuria paminklinį meno kūrinį.Ved. Marius Eidukonis

Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis

Austrijos sostinė Viena gyvena 70-ąja „Eurovizija“, Italijoje savaitgalį visuomenei buvo atidaryta Venecijos bienalė. Nors iš pirmo žvilgsnio šie abu renginiai turi mažai ką bendro, juos jungia viena tema – kiek menas gali, turi ir būna nepolitiškas. Ar apskritai šiandien kūrėjas gali būti apolitiškas?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome kompozitoriaus Dominyko Digimo „Circa“ solo fortepijonui.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Kaip šį pasitraukimą vertina Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujanti menininkė Egle Budvytytė ir kokių pokyčių, jos akimis, reikia šiam renginiui?Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje.Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.Paukščių stebėjimas – laikina mada ar patikimas būdas išsaugoti tai, ką turime brangiausia?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – 2026 m. Pulitzerio premijos laureatai, naujas gatvės menininko Banksy kūrinys Londone bei netikėtas performansas viename Šveicarijos autobuse, neturinčiame maršruto.„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Daugiau kaip 20 tūkstančių skaitytojų išrinko geriausias prozos, poezijos, negrožinės, vaikų ir paauglių literatūros knygas.„Poezija tikrai atgauna savo galią ir tampa labai stipriu keliu kalbėti apie svarbius dalykus ir išsakyti tai gal ne taip tiesiogiai, be jėgos“, – apie kintantį poezijos vaidmenį turbulencijų krečiamame pasaulyje sako naujoji „Poezijos pavasario“ vadovė ir poetė Indrė Valantinaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Hildegardą iš Bingeno ir Patti Smith, kurias skiria aštuoni šimtmečiai, vienija tas pats audringas misticizmas“. Plačiau apie Šv. Sosto paviljoną 61-ojoje Venecijos bienalėje - vedamojo skiltyje.„Išsaugoti žmonių balsus ir veidus šiais laikais“: „Artumos“ gegužės numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Pirmųjų Leono XIV-ojo metinių atgarsius pasaulio žiniasklaidoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.„Krikščioniškos minties puslapis“: Thomas O'Loughlin „Skaidrumas“.Kun. Mozė Mitkevičius apie apaštalo Pauliaus pamokslus.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radjo apybraiža „Apie laimę netinginiauti“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Rytoj Italijoje plačiajai auditorijai bus atidaryta Venecijos meno bienalė.Vilniaus teatras „Lėlė“ scenoje atgyja lietuvių animacijos klasika – režisierės Milda Mičiulytė spektaklis „Baubas“ pagal to paties pavadinimo Ilja Bereznickas animacinį filmą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką.Vakar, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso laureatus. Pokalbis su poezijos kategorijos laureatu.Kauno paveikslų galerija tęsiamas parodų ciklas „Jaunųjų platforma“. Šį kartą jame pristatomos dvi užsienio menininkų parengtos ekspozicijos: lenkų kūrėjų „Sonarium“ ir menininkės iš Sakartvelo paroda „Seno židinio prisiminimai“.Ved. Donatas Šukelis

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio naujienų apžvalga. Šįryt apie šią savaitę prasidedančią Venecijos meno bienalę ir už jos slypinčius logistinius išbandymus, su dirbtiniu intelektu atkurtas paskutines Pompėjų gyventojo gyvenimo akimirkas ir naujas „Oskarų“ taisykles, apibrėžiančias dirbtinio intelekto naudojimą filmuose.Šiuo metu Venecijoje vyksta vienas prestižiškiausių pasaulyje meno renginių – Venecijos bienalė. Tačiau šiemet aktyviai kalbama apie bienalės reputacijos krizę. Šias kalbas ypač paskatino leidimas renginyje dalyvauti Rusijai. Nemažai prieštarų kyla ir dėl Izraelio dalyvavimo. Menininkai netyli ir nepasitenkinimą reiškia įvairiais protestais. Iš Italijos pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pirmąją gegužės savaitę LRT KLASIKOS eteryje dominuoja gamtos muzikos temos. Gamtos muzikos savaitei skirtų koncertų klausykitės Euroradijo koncerto ir Klasikos koncertų salės programose, o savaitgalį klausytojų lauks rytmetinis paukščių choras. Klausomės pjesės „Vištidė“ - iš Kamilio Sen Sanso siuitos „Žvėrių karnavalas“.Argentinos ir Čilės poezijos rinktinė – eilėraščių čempionatas: Dovilės Kuzminskaitės interviu su vertėjais ir sudarytojais.Kone išnykusią lietuvių raudų tradiciją kaip šiuolaikinių emocinių krizių metaforą nagrinėja spektaklis „Tearful words“. Pokalbis su režisiere ir idėjos autore Agne Ambrozaityte, kompozitoriumi Matu Samulioniu, scenografe ir vaizdo projekcijų dailininke Andrėja Puskunigyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus, o klausytojai renka savo kūrinį-favoritą. Kalbame apie kompozitoriaus Lino Rupšlaukio koncertą „Leviatanas“.20 metų vystomas didžiausias Lietuvos kultūros paveldo portalas „epaveldas.lt“ tampa „ekultura.lt“. Kokie numatomi pokyčiai, kaip bus atnaujinamas turinys ir kokie nauji formatai, kokios naujos galimybės atsiveria lankytojams? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienėprojekto komandos atstovės Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė ir dr. Jolanta Budriūnienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas išskirtinai LRT radijui atskleidė avarijos detales. Jis patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų.Rusija nesilaikė paliaubų ir apšaudė Ukrainą, todėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina atsakys tuo pačiu šeštadienį, kai Maskvoje vyks gegužės 9-osios renginiai. Paradui Maskva ruošiasi jau dabar - uždaro oro uostus, atjungia internetą ir stabdo mobiliuosius atsiskaitymus.Nesulaukęs oficialių Venecijos komisijos išvadų, Seimo Kultūros komitetas baigė svarstyti LRT įstatymo pataisas. Tačiau valdančiųjų užkurtas buldozeris klimpsta toliau - vis dar nežinoma, kada projektas pasieks Seimo salę.Kaune „Žalgiris“ sieks tęsti atkrintamąsias sako, kaunečių treneris Tomas Masiulis, nors ketvirtfinalio seriją Eurolygoje iki trijų pergalių pradėjo dviem pralaimėjimais Turkijoje .Ved. Liepa Želnienė

Australija siekia tapti pirmąja šalimi pasaulyje, išnaikinusia gimdos kaklelio vėžį. Šalies pavyzdys gali tapti įkvėpimu kitoms valstybėms, siekiančioms sumažinti šio vėžio atvejų skaičių. Kaip dorotis su šia liga sekasi Lietuvoje?Siūlymas dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“, kol vaikui sukaks 14, skinasi kelią Seime – įveikė dar vieną parlamentarų balsavimą. Ar reikia papildomų laisvų dienų ir vyresnius vaikus auginantiems tėvams?Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ paskelbus apie planus trauktis iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos, kita čia dirbanti Vokietijos įmonė „Hella Lithuania“ teigia tokių planų neturinti, tačiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Kokių sunkumų patiria tokios įmonės Lietuvoje?Venecijoje prasideda tarptautinė bienalė, kurioje šiandien popiet bus atidaromas ir Lietuvos paviljonas. Šįkart renginys neapsiėjo be skandalų – jame leista dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai, ir prieš pat parodos atidarymą praėjusią savaitę atsistatydino visa tarptautinė Venecijos bienalės žiuri. O Baltijos šalys svarsto įvairias viešas iniciatyvas jau pačios bienalės metu.Ved. Liuda Kudinova

Avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas išskirtinai LRT radijui atskleidė avarijos detales. Jis patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų. Kelis dešimtmečius geležinkelyje dirbantį mašinistą Vidmantą Simonavičių kalbino Marius Jokūbaitis.Jungtinės Valstijos teigia, kad aktyvusis karo Irane etapas esą baigėsi. Prezidento Donaldo Trampo teigimu, laikinai stabdoma ir Hormuzo sąsiauryje prieš dvi dienas pradėta operacija, per kurią amerikiečių laivynas turėjo lydėti prekybinius laivus per šį strategiškai svarbų laivybos maršrutą.Seimo Kultūros komitetas tikisi užbaigti Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisų svarstymą ir paruošti komiteto išvadą.Venecijos bienalėje belaukiant oficialaus prestižinės meno parodos atidarymo, pristatytas ir Rusijos paviljonas. Šalis bienalėje dalyvaus pirmą kartą nuo 2022-ųjų. Tačiau sprendimas vėl įsileisti Rusiją sukėlė pasipiktinimą, todėl organizatoriai nusprendė jos paviljoną atverti tik savaitei.Kokis bus trečioji Kauno „ Žalgirio“ krepšininkų Eurolygos ketvirtfinalio serija namuose su Stambulo „Fenerbahčė“ ekipa.Ved. Madona Lučkaitė

Venecijoje prasideda prestižinė Venecijos meno bienalė. Tiesiogiai iš Venecijos kalba LRT KLASIKOS kultūros žurnalistė, redaktorė Indrė Kaminckaitė.Vilniaus senajame teatre gegužės 7 ir 8 dienomis – režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Jerma“ pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę premjera. „Jerma“ – tai pjesės adaptacija, pritaikyta šių dienų etinėms dilemoms: apie atšąlančius santykius ir jų kompensavimo mechanizmą, apie motinystės tamsiąją pusę, kuri dažnai slepiama. Svarbi spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą. Spektaklio repeticijas stebėjo kolegė Karina Metrikytė.Lietuvių kalba pasirodė Johno Maynardo Keyneso knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (leidykla „Kitos knygos“). Tai – vienas iš svarbiausių ekonomikos teorijos pagrindų. Pokalbis su knygos vertėja iš anglų k. Aušra Maldeikiene.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus - klausytojai savo kūrinį–favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

„Daug svarsčiau, kokio darbo reikia šiandien, karų apsuptyje“, – pasakoja menininkė Lina Lapelytė. Jai gimė idėja, kad darbininkai ir dainininkai iš medinių kaladėlių statytų naują, taikų pasaulį – savotišką monumentą žmonijai. Kūrinys „We Make Years Out of Hours“ – tai pirmas menininko iš Lietuvos solo prisistatymas prestižiniame „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne.Kaunas įtrauktas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą kaip tūrinės animacijos lopšys. Čia savo pirmuosius kūrinius filmavo vabzdžių dresuotoju vadintas Vladislovas Starevičius.„Norime grąžinti vilnietišką dimensiją šitai vietai“, – sako Markučių dvaro, buvusio Puškino muziejaus, vadovė Mingailė Jurkutė. Ji pastebi, kad dvaro ryšys su Markučių rajonu nors ir labai tamprus, tačiau anksčiau buvo pražiūrėtas, todėl naujos muziejaus kūrybinės komandos tikslas jį atkurti, o vienas pirmųjų darbų – paroda „Markučių kontrastai“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Venecijos bienalės atidarymo renginiuose atsisakiusį dalyvauti Italijos kultūros ministro žingsnį, Belgijoje jau šeštą kartą rengiamą žuvėdrų klyksmo imitacijos konkursą bei Taylor Swift siekį užpatentuoti savo balsą ir atvaizdą.„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Dosnumo šiuolaikinis menas savo vartotojams rodo mažai“, – sako Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas. Jis pabrėžia, kad būtent dosnumas yra vienas svarbiausių raktažodžių, formuojant Šiuolaikinio meno centro naujo etapo viziją.„Būtų gerai, kad būtume ne ideologiškai, o iš tikrųjų jautresni“, – vadinamąjį „naująjį jautrumą“ kritikuoja teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Pastaruosius metus jis vadina savo kūrybinio prisikėlimo metais. Pokalbis apie „išgyventą Jobo dramą“, skirtumą tarp naujojo ir tikrojo jautrumo, žiūrovams atsibodusį tradicijų laužymą scenoje, su spektakliu „Laukinė antis“ pasiektą asmeninį Everestą ir kūrybinę partnerystę su tinklaraštininku Benu Lastausku.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prisipažino paėmęs kyšį. Šiandien apie tai paskelbė naujienų portalas 15min. Portalo žiniomis narystę konservatorių partijoje sustabdęs ir iš Seimo pasitraukęs politikas pernai spalį iš grynaisiais gavo 20 tūkst. eurų. Šių pinigų per kratas teisėsauga nerado, Starkevičius pinigus pareigūnams atnešė pats. Įtariama, kad kyšį jam perdavė su buvusiu Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu Igoriu Kornijenka siejamas verslininkas Danielis Krinickis, teisiamas ir kitoje korupcijos byloje.Valdantieji pristabdė savo pačių paleistą buldozerį dėl LRT įstatymo pataisų. Seimo Kultūros komitetas nutarė išnagrinėti Venecijos komisijos išvadas ir tik tuomet baigti svarstyti tūkstantinių protestų ir tarptautinės kritikos sulaukusias pataisas.Lietuvos bankas siūlo smarkiai riboti investicinius gyvybės draudimus parduodančių agentų veiklą.Ukraina toliau sistemiškai atakuoja rusų naftos perdirbimo gamyklas, o šiąnakt apšaudyta viena didžiausių tokių gamyklų visoje šalyje, esanti netoli Uralo kalnų.Uosto direkcija teismui skundžia Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo politikai nepritarė uosto teritorijoje planuojamai ūkinei veiklai.Po nesėkmės, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Stambule ruošiasi antrajam Eurolygos atkrintamųjų mačui.Ved. Liepa Želnienė

Kazys Starkevičius teisėsaugai prisipažino paėmęs kyšį, gautus pinigus atnešė tyrėjams ir sako apgailestaujantis dėl savo poelgio. Ar tai padės politikui išvengti kalėjimo?Lietuvos bankas siūlo smarkiai riboti investicinius gyvybės draudimus parduodančių agentų veiklą.Seimo Kultūros komitetas nutarė sulaukti Venecijos komisijos išvadų dėl LRT įstatymo pataisų.Vos Lietuvos įmonės ir įstaigos, kurios privalo rengti viešuosius pirkimus, išmoko atpažinti itališkas finansinių garantijų klastotes, rinkoje atsirado naujos – japoniškos. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, šiuo metu jau dvi valstybės įstaigos ir bent viena savivaldybės įmonė yra gavusios Japonijos „Sumitomo Mitsui Trust“ banko Liuksemburgo filialo finansines garantijas, kurios greičiausiai yra suklastotos. Tokią garantiją pro akis ir vėl praleido Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Investicijų valdymo agentūra, kuri anksčiau buvo suklupusi ant labai panašios itališkos klastotės.Karalius Karolis III kreipėsi į Jungtinių Valstijų Kongresą. Transatlantinių santykių krizės metu britų monarcho kalba Amerikoje neįprastai politiška: jis ragino remti Ukrainą, išsaugoti NATO, ir nepasiduoti sirenų šauksmui valstybėms gręžtis į save.Ved. Andrius Kavaliauskas

Ar yra vilties kada nors sutraukyti rusijos kultūros voratinklį, kurį ji numezgė iš įvairiausių bendradarbiavimo su Vakarais formų: festivalių, dailės parodų, dalyvaudama tarptautinėse kultūros asociacijose, pasitelkdama krikščionybę, Vakarų demokratijos postulatus, ar taip ir liksime kaip tos pelės iš sovietmečiu populiaraus animacinio serialo vaikams - neva tai kovojame su katinu Leopoldu, bet nukenčiame pačios, o jis taip ir lieka „geruoju ganytoju“ kviesdamas: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Venecijos bienalėje yra panašus naratyvas - neuždengti kultūros karo ir politikos šešėliu. Gal metas sukurti paskutinę filmo seriją, kurioje katinas parodo savo tikrąją prigimtį ir suėda tas peles, idant pamatytume savo ( Europos) galimą niūrią ateitį iš šalies? Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos profesore, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate dr. Giedre Jankevičiūte ir kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaityte.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone.„Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.„Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją.Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šių metų Venecijos meno bienalėje Latvija pristatys paviljoną, dedikuotą dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių fenomenui – Brunio Birmano organizuotoms „Nesutramdytos mados asamblėjoms“. Vienas paviljono kuratorių Adomas Narkevičius pasakoja, kad 90-ieji tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje buvo laisvos, avangardinės mados aukso amžius, o į čia organizuotus mados šou atskrisdavo net tokios mados legendos kaip Paco Rabanne ar Zandra Rhodes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Viktorijos Vitkauskaitės knyga „Namai ir likimai“, kviečianti leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ – varžosi negrožinių knygų kategorijoje.Pristatytas Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje.Tarpuniversitetinė ekspertų grupė parengė LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją.Ved. Donatas Šukelis

Gegužės 9-ąją prasidedanti Venecijos meno bienalė jau pažymėta skandalu dėl Rusijos sugrįžimo. Lietuva ir dar dvi dešimtys šalių dėl to rengia protestą. Kaip į tai reaguoja Ukraina ir kas įdomaus bei svarbaus šiemet bus jos paviljone? Tai aptarsime pokalbyje su Ukrainos paviljono bendrakuratore Ksenia Malych.Praėjusį penktadienį įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“ – paliko nemažai erdvės diskusijoms dėl paskelbtų nominacijų ir kategorijų. Šiemet jų buvo 18, tačiau nominacijų sąrašas kasmet gali varijuoti priklausomai nuo sezono meninių akcentų. Kaip turėtų būti formuojamos apdovanojimų kategorijos, kad būtų atlieptas Lietuvos scenos menų laukas?Tradiciškai laidoje pristatysime „Metų knygos“ rinkimuose nominuotą knygą. Kolega Marius Eidukonis kalbėjosi su Viktorija Butautis, kurios knyga „Magnetinė sala“ siekia tapti geriausia paauglių knygų kategorijoje.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade jau galima rasti ir išskirtinę žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją. Apie ją papasakos kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Žmonės su negalia ir specialiaisiais poreikiais vis dar susiduria su kasdieniais barjerais, ribojančiais jų galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip dizainas gali prisidėti prie tokių barjerų mažinimo? Vilniaus dailės akademija surengė tarptautinę projekto „DESIG*ness“ baigiamąją konferenciją, skirtą įtraukiojo dizaino temai ir jos vaidmeniui aukštajame moksle bei visuomenėje. Pokalbis su projekto vadovu, VDA profesoriumi Sauliumi Jusioniu.„Neslėpsiu, kad požiūris į Sniečkų ir sovietmetį negali būti teigiamas ar neutralus“, – sako istorikas Marius Ėmužis. Jo parengta Antano Sniečkaus politinė biografija „Šeimininkas ir jo dvariškiai“ (išleido „Aukso žuvys“) pateko į „Metų knygos rinkimų“ negrožinių knygų penketuką. Autorių kalbina Jolanta Kryževičienė.Paaiškėjo, kad Venecijos bienalėje Rusijos paviljone dalyvausiantys menininkai nėra disidentai, kaip apie tai anksčiau kalbėjo bienalės prezidentas Pietrangelo Buttafuoco. Tai asmenys, tiesiogiai susiję su Rusijos vyriausybe ir su šalies vadovui Vladimirui Putinui artimais asmenimis. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene.Ar kada jautėtės taip, lyg gyvenimas būtų atsidūręs akligatvyje? Kaip išsaugoti save ir santykius su aplinkiniais, kai ištinka krizė? Juozo Miltinio dramos teatro premjeroje „Pereigos ritualai“ tyrinėjamos būtent tokios ribinės žmogaus patirtys. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Venecijos bienalės organizatorių sprendimas leisti į šį renginį sugrįžti Rusijai kelia tarptautinį nepasitenkinimą, tačiau patys ukrainiečiai ragina ne siųsti pasipiktinimo žinutes Rusijos paviljonui, o daugiau dėmesio skirti Ukrainai.Kaune – premjeromis dvelkiantis pavasaris. Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo kovo 20-osios kviečia įvertinti Oskaro Milašiaus kūrybos įkvėptą teatro vizionieriaus Roberto Wilsono pradėtą spektaklį „Septynios vienatvės“. Spektaklio režisieriumi Wilsonui mirus tapo daug metų su juo dirbęs Charlesas Cheminas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie UNESCO siekį išsaugoti kultūrinį Irano paveldą prasidėjus karo veiksmams, Holivude kilusį skandalą dėl į „Oskaro “apdovanojimą pretenduojančio aktoriaus Timothée Chalamet pasisakymų apie opera ir baletą bei Paryžiaus aukcione parduodamus žymių kino filmų rekvizitus.Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją, svarsto kritikas Vladas Rožėnas.„Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias.Vakar minėjome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-metį.Po kultūros bendruomenę suvienijusio koncerto „Mes užaugom!“, vienas jo organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas sako, kad šis renginys įrodė, jog muzika Lietuvoje nėra vien tik pramogų verslo dalis pinigams uždirbti, ji gali pasitarnauti kaip ginklas, kaip priemonė išsakyti savo poziciją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Prieš 100-ą metų kovo 13-ą dieną gimė garsioji Lietuvos radijo diktorė, skaitovė, aktorė, renginių vedėja Undinė Nasvytytė.Šiandien Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 140. Ji – poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama.Latvijos kultūros ministrė Agnese Lace incijavo 22 šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrų kreipimąsi į Venecijos bienalės prezidentą Pietrangelo Buttafuoco ir organizacijos Direktorių tarybą, kad būtų uždrausta Rusijai dalyvauti Venecijos bienalėje. Viešą kreipimąsi išplatino ir Venecijos meno bienalės nacionalinių paviljonų komisarai, kuratoriai ir menininkai.Zarasų senjorai, susibūrę į chorą, mieste ieškojo vietos savo repeticijoms, kreipėsi į menų mokyklą, tačiau iš jos gavo neigiamą atsakymą. Zarasiškiai piktinasi ir savivaldybės nenoru leisti bibliotekoje įrengti sensorinį kambarį.Užsienio reikalų ministerija režisierę bei prodiuserę Aušrą Lukošiūnienę apdovanojo Lietuvos diplomatijos žvaigžde.Ved. Marius Eidukonis

Rusija grįžta į Venecijos bienalę. Diskutuojame su Nacionalinės dailės galerijos vadove doc. dr. Lolita Jablonskiene ir menotyrininke Karolina Tomkevičiūte.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, ir ne tik britų, balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“.Šiandien prasideda naujas kino festivalis – „5-os dienos festivalis“.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Įteikiama penkioliktoji Gailių klano premija. Jos laureatu išrinktas rašytojas Rimantas Kmita – „už sveiką žvilgsnį iš Šiaulių į pasaulį“.Šakiuose įteikta Jono Augustaičio vardinė statulėlė „Raidė A“. Aštuntą kartą už puoselėjamą gimtąją kalbą teikiamas apdovanojimas šiemet skirtas poetui Tomui Vyšniauskui.Teatras yra mašina, kuri turi veikti kaip šveicariškas laikrodis. Mechanizmas sudėtingas, reikalaujantis atsidavimo ir atsakomybės. Neretai – ir rizikos perdegti. Vis dėlto žiūrovai dažniausiai mato aktorius, režisierius, tačiau tam, kad spektaklis įvyktų, reikia kur kas daugiau žmonių. Anksčiau teatre buvo galima išgirsti kalbant apie aptarnaujantį personalą, dabar toks apibūdinimas būtų neįmanomas, ypač kalbant apie scenos ir techninį personalą. Pasikalbėti apie darbą teatre ir parodyti tolimiausius jo užkulisius sutiko Klaipėdos dramos teatro Dekoracijų ir scenos aptarnavimo skyriaus vadovas Rytis Veverskis.Nacionalinis architektūros institutas įgyvendins Lietuvos nacionalinio paviljono projektą 2027 m. Venecijos architektūros bienalėje.Ved. Donatas Šukelis

Užsienio kultūros apžvalgoje – apie aktyvistų raginimus Jungtinėje Karalystėje nebepriimti dainų tekstų, kaip įrodymų baudžiamosiose bylose, taip pat žvilgsnis į Ukrainos nacionalinį paviljoną gegužę startuojančioje Venecijos bienalėje ir pažintis su naujausiu „Lego“ kaladėliu rinkiniu, skirtu Klodo Monė kūrybai įamžinti. Pasakoja Rytis Skamarakas.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? Rūta Dambravaitė kalbasi su dokumentinio kino kūrėja iraniete Shadi, šiuo metu gyvenančia Vokietijoje.Kodėl tiek mažai žinome apie vieną iškiliausių XX a. tapytojų, poetų ir pedagogų Antaną Martinaitį? Kodėl keturiasdešimt septynerius metus gyvenusio kūrėjo darbai taip ir liko sovietmečio šešėlyje? Apie tai plačiau – menotyrininkė Algė Gudaitytė.Monooperos „Prima donna“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: scenoje telpantis vienos solistės pasaulis ir septyni personažai.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Kokį kelią, gelbėdamas unikalų statinį, nuėjo kunigas Algirdas Toliatas, kokį šviesos projektą, prikeliantį bažnyčią naujam gyvenimui, sukūrė architektė Marija Nemunienė kalbėsime laidoje. „Paliksime istorijos ženklus, kurie liudys - sovietai bažnyčias paversdavo sandėliais“,- sako architektė Marija Nemunienė.Ved. Jolanta KryževičienėMB Fragment architektai vizualizacija

Penktadienį (sausio 30 d.) Tiek Pinigų vedėjas Simas pasakos apie teisme atsidūrusį lenktynininką Benediktą Vanagą bei labai jam nepalankius liudininkų parodymus. Aptars ir situaciją dėl Lietuvos dalyvavimo Venecijos kultūros bienalėje bei taip pat pateiks portalo 15min sudarytą Seimo išlaidūnų dešimtuką. 

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

Netoli Vilniaus namą pastatęs gyventojas sako, kad ESO elektros neįveda jau metus. Kodėl taip ilgai užtrunka namą prijungti prie elektros tinklų?Aktualus klausimas. Specialistai sako, kad žmonėms grėsmę keliančius varveklius nuo pastatų turi pašalinti jų savininkas. Ar jūs patys, ar jūsų daugiabučio administratorius šalina varveklius? Ką pastebite?Šiemet turėtų įsigalioti keliolika pakeitimų, kurie paliestų daugelį dirbančių žmonių, o vienas iš pakeitimų paliestų visus, nes yra susijęs su skaidraus atlygio mokėjimu. Koks tai pakeitimas?Švietimo ministerija primena, kad, oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai, o, atšalus iki 25 laipsnių, į mokyklą gali neiti ir vyresnių klasių mokiniai. Sinoptikų duomenimis, šį rytą daugiau nei 20 laipsnių šalčio yra mažiausiai 8 savivaldybėse.Paskelbus, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva kitąmet nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje ir dėl to kilus įtampai viešojoje erdvėje, kultūros ministrė šaukia pasitarimą. Ką toks ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūrai?Ved. Edvardas Kubilius

Po visuomenėje kilusio pasipiktinimo kultūros ministrė pranešė, kad Lietuva dalyvaus 2027-aisiais vyksiančioje Venecijos architektūros bienalėje.Tūkstantinę retų laikrodžių kolekciją sukaupusiam Klaipėdos laikrodžių muziejui būtina renovacija: skyla sienos ir drėksta pamatai. Istorinis pastatas neremontuotas kelis dešimtmečius, tačiau lėšų gelbėti miesto centre esantį kultūros objektą nerandama ne vienus metus. Kokia šiandien šio muziejaus situacija?Jau daugiau nei metus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovauja Goda Giedraitytė. Kokie metai buvo ir kas laukia ateityje?Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka nepanoro savo patalpų suteikti Remigijaus Žemaitaičio susitikimams su rinkėjais, argumentuodama, kad tokie renginiai smukdo įstaigos prestižą. Ar tai gali tapti pavyzdžiu ir kitoms bibliotekoms? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič.Ved. Marius Eidukonis.

LRT Taryba neatsižvelgė į visuomeninio transliuotojo darbuotojų siūlymą ir neatsistatydino, nes tam nepritarė dauguma Tarybos narių. LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas jau garsiai sako, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis pati, tačiau balsuoti dėl direktorės atleidimo Taryba kol kas nesiryžta. Direktorė pasitraukti neketina ir laikosi nuomonės, kad Taryba pasiduoda politikų spaudimui. O politikai registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas ir sulaukia tarptautinio dėmesio iš Venecijos komisijos.Kas bus su LRT? Kas atsakingas už visuomeninio transliuotojo krizę?Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo nariai Indrė Kižienė ir Simonas Kairys.Ved. Liepa Želnienė

Tapytojų grupė „Giria" kviečia į jau aštuntąją parodą Kaune, Lietuvos sporto muziejuje.Kauno technologijos universitetas drauge su partneriais išleido knygą apie dizainą, kuris mokosi iš gamtos, bet išdrįsta atsisakyti žmonių dominavimo.Paskelbta, kad Lietuva artimiausiu metu nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Ką toks Kultūros ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūros laukui?Kodėl paskutiniu metu viešose politikų pasisakymuose atsirado tiek daug kalbos riktų ir kaip jie atsiranda?Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Opozicija kritikuoja Švietimo ministeriją, kad ši nesiūlo visose mokyklose uždrausti mobiliųjų telefonų. Seimas imasi svarstyti ministerijos parengtas įstatymo pataisas, kurios įpareigoja visas mokyklas turėti tvarką dėl telefonų, bet nebūtinai juos drausti. Kuo naudingas draudimas vaikams mokyklose naudotis telefonais?Neseniai oloje po Albanijos ir Graikijos šalių siena atrastas, ko gero, didžiausias voratinklis pasaulyje. Manoma, kad jį nuaudė daugiau kaip 100 tūkstančių vorų, o voratinklis toks didelis, kad galėtų sugauti banginį.Čekiukų skandalai būdingi ne tik Lietuvos politinei padangei. Užsienyje ne viena panaši istorija išvertė politikus iš postų, o visuomenės sužinojo, kaip neva kanceliarinėms prekėms švaistomi jų pinigai.Viinietės Rasos Butvilės balkone – 50 skirtingų augalų. Rubrika „Auga ir balkone“.Italijos pareigūnai svarsto, ką toliau daryti su Venecijos vandenyse pastebėtu laukiniu delfinu, kuris čia gyvena jau kurį laiką. Ekspertai sako, kad delfinai į labiau uždarus vandenis patenka dėl klimato kaitos.Ved. Edvardas Kubilius

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

„Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuri skatina atrasti originalius architektūros sprendimus“, - apie šių metų Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje sako projekto kuratorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis.Šioje bienalėje jis su komanda pristato architektūrinius projektus, kuriuose medžiai integruoti į pastatus - per angas stoguose stiebiasi į viršų. Tokių projektų yra sukūręs ir jis pats, ir kiti Lietuvos architektai.Gabrielė Ubarevičiūtė iš architektų studijos „AFTER PARTY“ pažymi, kad įgyvendindant tokias idėjas, renkasi dirbti su arboristais.Tai medžių priežiūros specialistai. Profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad svarbu, jog architektai pradėtų su arboristais konsultuotis kuo anksčiau, antraip galima per stipriai pakenkti ir pastato akcentu turėjęs būti medis po kelių metų nunyks – dėl per mažai ploto šaknims, atribojimo nuo gruntinių vandenų ar betoninio stogo, kurio kaitra išdžiovina medį.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Romoje šiomis dienomis dirbanti kolegė Ieva Balsiūnaitė parengė pasakojimą apie baziliką, kurioje jau rytoj bus palaidotas popiežius Pranciškus.Kiek jums svarbi gydytojo, pas kurį norite patekti pavardė, nes Sveikatos apsaugos ministerija siūlo tvarką, kai registruotis bus galima ne pas konkretų gydytoją, o į specialistų kabinetą.Taip pat laidoje kalbėsime apie tai, kokių pastabų ir pasiūlymų mokesčių reformai turi Ekonomikos ministerija, kodėl Teisingumo ministerija tūkstančius eurų leidžia šokoladui ir gėlėms, bei ką įdomaus Lietuva pasiūlys Venecijos architektūros bienalėje.Ved. Liuda Kudinova

Prieš ukrainiečius kariaujantis Kęstutis Kvietkus neteks Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė šiandien pasirašė tai numatantį teikimą vidaus reikalų ministrei. Prie Rusijos kariuomenės prisijungęs Kvietkus kilęs iš Jurbarko, nepatvirtintais duomenimis turi Rusijos pilietybę.Kodėl kai kuriose šalyse Rusijai pavyksta plauti savo Ukrainos krauju suteptą mundurą? Italijos miestuose Romoje, Veronoje, Modenoje išdygo plakatai su užrašais “Rusija nėra mūsų priešas”, “gana duoti pinigų ginklams Ukrainai ir Izraeliui. Norime taikos ir atsisakome karo”. Prieš kelias dienas Venecijos kino festivalyje parodytas rusų ir kanadiečių režisierės Anastasijos Trofimovos filmas „Rusai kare“, kuriuo autorė teigia norinti sugriauti stereotipą, kad Rusijos kariai – tai tik karo nusikaltėliai. Šiandien nepaisant sukelto skandalo ir nepasitenkinimo šio filmo premjera numatyta ir Toronto kino festivalyje.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta kaltinimus, kad Rusijos invazijos Ukrainoje išvakarėse įsigydamas vilą Graikijoje jis su šeima ruošėsi bėgti iš Lietuvos. Taip jis teigė opozicijai, kuri jį išsikvietė pasiaiškinti.Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė skundo dėl Šiaulių menų mokykloje atidarytos fotografijų parodos, kurios autorius - kandidatas į Seimą Artūras Orlauskas. Komisijos pirmininkė teigia, jog bus vertinama, ar paroda negali būti laikoma paslėpta politine reklama. Pats Orlauskas sako, kad jo fotografijų paroda po Lietuvą keliauja jau ne vienerius metus ir su rinkimais nieko bendro neturi.„Laukia karšti, įdomūs ir labai svarbūs debatai“, apie kandidatų į JAV prezidentus Kamalos Harris ir Donaldo Trumpo susitikimą ABC televizijoje sako Rytų Europos studijų centro analitikas Adam Roževič.Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad per paskutinius penkis metus savižudybių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų sumažėjo 16 procentų, per dešimt metų 40 procentų, tačiau pagal savižudybių skaičių, Lietuva vis dar išlieka viena pirmųjų Europos Sąjungoje.Ved. Agnė Skamarakaitė