Podcasts about japonijoje

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – D.Adomaitis lieka Japonijoje 06:12 – naujas puolėas „Žalgiryje“ 17:40 – T.Sabonis į Londoną 20:10 – mažas lankomumas Kaune 27:13 – intriguojanti serija ir „Ryto“ flirtas su M.Šerniumi 42:00 – G.Žiemelio pasisakymai 51:57 – aistros Graikijoje 55:25 – įvykusi Eurolygos plėtra Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:01:05 – nauji gandai dėl 10-os LKL komandos 1:06:15 – LKL klubo pasiūlymas N.Pacevičiui 1:07:55 – P.Motiejūno palikimas „Žalgiryje“ 1:11:20 – ankstyvos komplektacijos pliusai ir minusai 1:14:32 – kolegų nusižiūrėjimai 1:15:38 – „CBet“ lyderių galimos kryptys 1:22:18 – ar turėtų būti kviečiami atsisakantys žaisti rinktinėje 1:25:07 – smukdoma sportinė dvasia Eurolygoje 1:29:20 – žinomi žaidėjai, neatvykę į Lietuvą 1:31:07 – ar įmanoma rasti vietos Eurolygos serijoms 1:33:25 – kuri LKL komanda baigs darbus anksti 1:35:00 – kas „Neptūnui“ tiktų iš „Nevėžio“? 1:38:14 – ar „Lietkabeliui“ tikrai sekasi? 1:40:27 – „Top 3“ geriausi LKL visų laikų treneriai iš užsienio 1:41:38 – ką krepšininkai daro su sirgalių dovanomis 1:43:27 – ar P.Danusevičius tiktų „Žalgiriui“ 1:45:17 – pakvietimai į „Wolves“ parketinę eilę 1:46:18 – kančios krepšinis su N.Williamsu-Gossu 1:49:38 – ar „Rytui“ reikia kardinalios pertvarkos? 1:53:09 – ką keistume LKL‘e 1:57:36 – hipotetinė situacija 1:59:06 – kuri naujiena labiausiai mus šokiravo 2:01:15 – ar „Thunder“ yra PSG

Baltijos šalių stendas parodoje „EXPO 2025“ Japonijoje, Osakoje, tapo traukos objektu. Į stendą japonai traukia ne tuščiomis, o nešini pliušiniais žaislais. Taip pat noriai sodina virtualius medžius, kuriuos ateityje galės rasti augančius Lietuvoje ar Latvijoje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „EXPO 2025“ Baltijos paviljono generalinės komisarės pavaduotojas Marius Gurskas ir bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva.Ved. Darius Matas

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Lenkijoje pristatytas Lietuvai skirtas žurnalo „Kultūra“ numeris. Apie šį numerį kalbamės su istoriku Alvydu Nikžentaičiu.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Tuo domisi kolegė Evelina Povilavičiūtė, apsilankiusi Panevėžio miesto dailės galerijoje – vienintelėje parodinėje erdvėje Lietuvoje, kur galima pamatyti šią unikalią Japonijos lėlių kultūros ekspoziciją.Pristatyta pirmoji lietuvių autorių sukurta knyga apie kiną vaikams „Džuljeta ir kino kaukai“. Kalbamės su šios knygos autorėmis Kornelija Žalpyte ir Jurga Vile.„Apverčiu padėtį, kuomet kino ar literatūros kūriniuose moteris yra paverčiama objektu, į kurį nukreiptas vyriškas žvilgsnis“, – sako rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė. Jos pirmasis romanas „Pozuotoja“ (išleido „Baziliskas“) dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir varžosi prozos knygų kategorijoje. Susipažinkime su šia konkurso komisijos įvertinta knyga ir jos autore, kurią kalbina Indrė Kaminckaitė.Rubrikos „Be kaukių“ – režisierius Pijus Mickus.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Špyga – ir gestas, ir pats žodis atėjęs iš slavų. Kai kuriose kultūrose šis gestas ne tik nepagarbus, bet net ir vulgarus. Šiais laikos špygos gestas suprantamas tik daugelyje Rytų Europos šalių, taip pat visiškai nepažįstamas anglakalbėse šalyse, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia M.K.Čiurlionio literatūrinė kūryba?Jau aštuntą kartą Lietuvių kalbos draugija paskelbė Metų žodį ir Metų posakį.Šiandien minime 90-ąsias dvasininko, rašytojo ir visuomenininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metines.Animacijos ir videožaidimų festivalis BLON kartu su trimis Šiaurės Europos animacijos festivaliais susijungė į Šiaurės animacijos festivalių tinklą.Pirmą kartą šalyje įgyvendinamas unikalus autorinės muzikos kūrybos projektas–– „Tęsiant M.K. Čiurlionį“.Konferencijoje „Green Summit“ diskutuojama apie muziejų vaidmenį klimato krizės akivaizdoje.Lietuvos sniego skulptoriai iškovojo bronzą 75-ajame tarptautiniame Saporo sniego skulptūrų festivalyje Japonijoje.Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“, skirtą paminėti rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės 180-ąsias gimimo metinesVed. Marius Eidukonis

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – Tautvydas ringe 03:33 – Šarui nervus pakutenęs „Žalgiris“ 28:25 – viešnagė pas Eurolygos čempionus 36:00 – A.Trinchieri „paskutinė vakarienė“ 43:32 – „Ryto“ fiasko 1:08:20 – G.Maldūno pasiaukojimas ir „Lietkabelis“ ketverte Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:16:22 – nepasiteisinęs J.Gorhamo ėjimas 1:20:10 – Japonijoje solidžiai uždirbantis M.Hughesas 1:21:40 – „Žalgirio“ „atsarginis ratas“ 1:23:15 – LKL žaidėjai G lygoje 1:26:21 – Kinijos žvaigždė E.Sumneris 1:30:15 – K.Hayesas ir R.Šmitas 1:34:00 – Adrijos lyga ir gęstantis vengro talentas 1:38:24 – tritaškininku tapęs Ch.Mekowulu 1:40:53 – Lenkijoje laimę randantys legionieriai 1:44:55 – S.Mičovičius antroje lygoje 1:47:50 – tuščias A.Antetokounmpo 1:49:31 – R.Sulaimonas ir M.Fosteris 1:53:50 – sėkmingi pavyzdžiai

Pasaulis pasitinka Naujuosius: pokalbiai su kolegomis Australijoje, Japonijoje , Vokietijoje.Sutinkant Naujuosius šiąnakt miestų gyventojams bus prieinamos ne visos įprastos transporto paslaugos. Automobilių dalijimosi bendrovės įvertinusios galimas nelaimingų atsitikimų rizikas naktį ribos galimybes naudotis savo automobiliais.Kaip Naujųjų nakčiai pasirengė svečių gausybės sulauksianti Palangos policija?Nuo rytdienos brangsta kuras, alkoholis ir cigaretės, įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai, keičiasi elektros ir dujų tarifai. Tačiau didėja minimali alga ir socialinės išmokos.Dėl didėsiančio akcizo nuo naujų metų kils degalų kainos. Degalinės šiandien sulaukia daugiau klientų, norinčių užsipilti pigesnio kuro.Ved. Andrius Kavaliauskas

Japonijoje pristatoma japonų kompozitoriaus Tomoo Nagai ir lietuvių menininkės Renatos Valčik kuruota garso architektūros ir vizualiųjų menų paroda „Suiten. Suvokimą keičiančios erdvės“.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie amerikiečių dainininkę ir aktorę, Tony ir Grammy nominantę Mèlbą Mor.Šiandien Prancūzijoje prasideda skaitmeninio meno bienalė „Chroniques“, kurioje Kauno bienalė pristatys Lietuvos menininkų kūrybą.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Ved. Urtė Karalaitė

Kodėl kuriant erdves yra svarbus santykis tarp parametriniu technologijų ir meistrystės? Kaip derinti architektūrinę praktiką ir edukaciją? Apie tai ir apie architektūrą skirtinguose kultūriniuose kontekstuose - Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje - kalbamės su architektais Aya Voišnis ir Gediminu Kirdeikiu.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?Pasaulio kultūros naujienos.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šį savaitgalį Suvalkijoje vyksta IV kriminologijos festivalis „Demistify“, kuris šiais metais skiriamas konspiracijos teorijų temai.Tarpukariu šiaurinė Nidos dalis buvo vadinama Sibiru, o pietinė – Azija. Kodėl? Apie Nidos unikalumą, kultūros saleles, skaudulius, lėtąjį turizmą ir kur Neringoje galima sutikti briedį pasakoja geografė Aušra Feser.Japonijoje pristatyta kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir choreografo Pawelo Sakowicz garso instaliacija su choreografiniais elementais „Sayonakidori” (Lakštingala).Šilalės Vlado Satkevičiaus muziejuje vykusioje konferencijoje „Mūsų kraštotyros didieji“ pagerbti labiausiai Žemaitijai nusipelnę kraštotyrininkai. Kokius ryškiausius tyrimus atliko žymūs Žemaitijos kraštotyrininkai? Ir kuo atradimai naudingi šiais laikais?Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su architekte, viena iš studijos „Do Architects“ įkūrėjų Gilma Teodora Gylyte. Kalbamės apie sovietinių mokyklų konversijas Ukrainoje ir svarstome, ar Lietuvoje į architektūrinius, urbanistinius sprendimus priimame bendruomenės balsą?Ved. Urtė Karalaitė

Nusėdus atominio karo dulkėms gyvenimą tęsti lemta buvo ne visiems išgyvenusiems. Iškart po karo Japonijoje pradėtas vartoti terminas “Hibakuša”. Juo apibūdinti atominę bombą išgyvenę žmonės, dažnu atveju nešioję karo žaizdas ant savo kūno. Šiandien šiek tiek papasakosime apie jų gyvenimą, bei sekusią diskriminaciją. Greta, išsiaiškinsime “Dragon Ball” peripetijas bei ar ką manome apie naujausią atominio karo apsireiškimą pop kultūroje, serialą “Fallout”. Iliustracija: @tinymischiefs 

Rubrikoje „4 milijonai“ – Knygų KĄ ir KAIP VEIKIA JAPONIJA autoriusLRT bendradarbis, šešerius metus Japonijoje gyvenantis Andrius Kleiva.Baltijos jūroje tykantys pavojai: net ir ramus vandens paviršius gali slėpti itin stiprias sroves, nešančias gilyn nuo kranto.Per atostogas beveik kas antras darbuotojas svarsto apie išėjimą iš darbo, o kas penktas tą padaro per pirmąjį mėnesį nuo grįžimo.Mokslininkai kuria unikalų kalbos pagerinimo modelį sergantiems gerklų vėžiu.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje mažėja tiesioginės užsienio investicijos, rodo statistika. Ir tai lemia ne tik vyraujanti karo tematika, bet ir kitų šalių sprendimai investuotojus prisivilioti pinigais. Taip sako ekspertai.Vaistų gamintojų asociacija perspėja, kad nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojusiame naujame kompensuojamųjų vaistų kainyne yra mažiau preparatų. Taip nutinka dėl to, kad Lietuva nekoreguoja nustatytos vaistų kainų tvarkos ir gamintojams mūsų šalis tampa nepatraukli. Pacientai skundžiasi, kad reikiamus vaistus tenka pirkti be kompensacijos, o tvarkos nesupranta ir medikai.Prieš metus Lietuvoje prekybos vietose buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius lengvuosius plastikinius maišelius. Skaičiuojama, kad per metus šių maišelių sunaudojimas krito beveik per pusę. Klausimas klausytojams - ar perkate parduotuvėje lengvuosius plastikinius maišelisu, ar jų jums nebereikia?Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumU ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi inciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėja. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį.Lietuvos olimpiečių cikle pristatome žaidynių debiutantą Aleksą Savicką. Floridoje studijuojantis plaukikas bilietą į Paryžių iškovojo pirmuoju bandymu, pernai pasaulio čempionate Japonijoje. Psichologiją studijuojantis Savickas patirtimi ateityje norėtų dalytis su kitais sportininkais. Geriausių savybių panevėžietis bando išmokti iš jį supančios aplinkos - olimpinių čempionų ir pasaulio rekordininkų.Ved. Rūta Kupetytė

Prasideda Jubiliejinė Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Tūkstančius lietuvių visame pasaulyje vienijanti šimtmečio šventė prasideda dainų dienos koncertu „Miškais kalnai žaliuoja“ Kaune, kur 1924-aisiais ir prasidėjo šventės istorija.LRT tęsia pažinties su Lietuvos olimpiečiais ciklą. Šiandien pristatome Paryžiaus žaidynėse debiutuosiančią dailiojo jojimo atstovę Justiną Vanagaitę-Samuilę. Apie ją - Barboros Jakilaitės pasakojimas.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ išgirsite, kodėl vilnietė Gailė Surkevičiūtė džiaugiasi pomidorų auginimu balkone, o Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė papasakos, su kokiomis dažniausiomis pomidorų ligomis susiduria augintojai ir kaip tuomet elgtis. Rubriką rengia Rūta Simanavičienė.Dažnas šeimininkas bando suprasti augintinį, tačiau tai padaryti kartais sudėtinga. Čia padėti gali naujosios technologijos – Japonijoje sukurta išmani programėlė, kuri gali įvertinti kačių išraiškas ir nustatyti, kada šios galbūt jaučia skausmą. Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Ekspertų teigimu, žmonės pastaruoju metu deda daugiau pastangų, kad suprastų savo augintinius. Išsamiau – Karolina Panto.Užsienio ir sporto naujienos.Ved. Gabija Narušytė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – paskutinis LKL finalo mačas 20:02 – sirgalių grasinimai 24:25 – kas laukia „Žalgirio“ 34:45 – „Ryto“ ateitis 43:28 – kur slypi Milano klubo bėdos 46:30 – „7bet-Lietkabelio“ bronza 49:36 – sunkus įsibėgėjimas Japonijoje 57:19 – kaip keisis mažojo finalo komandos 1:03:48 – D. Giannakopoulos kalba rūbinėje 1:13:50 – puikus „Juventus“ ėjimas 1:17:14 – kas iš rezervinės rinktinės bus pakviesti į pagrindinę 1:19:36 – apie futbolą

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Gegužės 25–26 dienomis Kretingos mieste ir apylinkėse vyks bendros Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pratybos. Jų metu bus įvesta ir komendanto valanda. Kaip tai bus įgyvendinama?Jungtinės Valstijos perduoda Kyjivui naują karinės paramos paketą už 275 milijonų dolerių, o Vokietija siunčia dar vieną oro gynybos sistemą IRIS-T. Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad atėjo metas Kyjivui leisti smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje su Vakarų suteikta ginkluote.Ispanijos Balearų salose rengiamas protestas dėl pernelyg išaugusių turistų skaičiaus, gyventojai regina šalies valdžią imtis ribojimų. Anksčiau apie ribojimus jau imta kalbėti ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje ar Italijoje. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiais.Kauno miesto 616-as gimtadienis.Sukanka lygiai šimtas metų nuo Lietuvos olimpinio judėjimo pradžios. Šią dieną 1924-aisiais Paryžiaus olimpiniame stadione Lietuvos futbolininkai susitiko su Šveicarijos komanda. Be futbolo rinktinės debiutinėje Lietuvos olimpinėje delegacijoje dar buvo du dviratininkai.Ved. Darius Matas

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentė Inga Skiedraitė savo pavyzdžiu įrodė, kad parašyti dvi disertacijas vienu metu įmanoma, net jei viena iš jų rašoma studijuojant Japonijoje. Nors ir iš pradžiųsvečioje šalyje Inga susidūrė su nemenkais iššūkiais – kita doktorantūros sritis, kultūrų skirtumas, kalbos barjeras ir japonų kalbos pamokos, ilgainiui šią šalį prisijaukino: „Dabar tiek žiūriu filmus, tiek skaitau knygas japonų kalba“.Kuo kvepėjo valdovai ir didikai, taip pat jų rezidencijos Renesanso epochoje? Pokalbis su parfumerijos istorike.Daugiabučių laiptinės ir bendri praėjimai neretai tampa vieta, kurioje gyventojai laiko butuose netelpančius daiktus. Tarp jų dažnai pasitaiko ne tik dviračių ar vaikiškų vežimėlių, bet ir senų baldų ar atitarnavusios buitinės technikos. Nepaisant galimų baudų ir nemokamos elektronikos atliekų išvežimo paslaugos, ši problema išlieka aktuali. Be to, taip elgdamiesi gyventojai patys sau kelia pavojų, nes pažeidžia bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.

Epizodo džinglą sugrojo dar vienas AI muzikos kūrimo įrankis – Udio. Išmanus prisegamas įrenginukas Ai Pin susilaukė itin prastų naudotojų atsiliepimų. Ar išmaniai, visko besiklausančiai segei Limitless Pendant gali pasisekti geriau? Adobe pademonstravo, kaip atrodys video redagavimas su generatyvaus dirbtinio intelekto funkcijomis. „Windows 11“ pradžios meniu pasitinka reklamomis – Microsoft nebeturi geresnių idėjų apmokėstinti ne verslo naudotojus? Instagram influenceriams siūlys turėti pokalbių robotus-klonus. Meta palengva paleidinėja Messengeryje atsirasiantį universalų pokalbių robotą. OpenAI atidarė biurą Japonijoje ir pristatė japonų kalbai skirtą dirbtinio intelekto modelį.

Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“.Kovo 12-ąją minima kovos su smurtu prieš medikus diena. Kokios šios problemos priežastys ir kaip ji sprendžiama Lietuvoje?Ar žvejai turėtų paleisti ne tik mažas, bet ir dideles žuvis? Kodėl svarbu jas saugoti? Siūlomi mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas (iki 50 cm) bet ir dideles lydekas (virš 80 cm), starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 cm ar viršija 65 cm, ešerius, viršijančius 30 cm ilgį bei visus marguosius upėtakius.Kokie lietuviški žemės ūkio produktai gali būti paklausūs Japonijoje? Ką tik pasirašytas Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumas, o Japonijoje kaip tik šiuo metu vyksta lietuviškų ekologiškų produktų paroda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publiakcijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pradėjo naują vaikų skaitymų su terapiniais šunimis sezoną.Kaip vyko muziejinių vertybių evakuacija Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai ir kokia muziejų misija šiandien?Lietuvių ir latvių filmas „Marijos tyla“ buvo įvertintas Berlynų kino filmų festivalio žiuri.Ar sutelkus dėmesį į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, nenukentės šalies kultūros reprezentacija kitose šalyse?Ką Kaišiadorių jaunimui reiškia miestui suteiktas 2024- ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga penkioliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus.Savaitgalį Prancūzijoje įvyko 49- ieji nacionaliai Cezario apdovanojimai.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus apskrities policija vakar pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gaisro Viršuliškių daugiabučiame name, kai per sprogimą ir gaisrą žuvo du žmonės, o pats daugiabutis tapo negyvenamu. Ar gyventojams, kurie nebuvo apdraudę savo butų, įmanoma išsireikalauti žalos atlgyinimo? Beje, didžiulis gaisras daugiabutyje buvo kilęs ir šią vasarą Šiauliuose. Taip pat buvo evakuoti gyventojai. Koks jų likimas šiandien?Švietimo ministerija vertina galimybes palaipsniui atsisakyti rusų mokyklų Lietuvoje. Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu. Klausimas klausytojams - ar reikia atsisakyti rusų mokyklų Lietuvoje?Internetiniai piratai jau sulaukia baudų. Tačiau anot IT specialistų, naudodami tam tikras priemones filmus ar kitą turinį nelegaliai besisiunčiantys gali nesunkiai pasislėpti. Lietuvos radijo ir televizijos komisija tikina, kad problema yra žinoma ir bus sprendžiama – apie tai „Verslo laike''.Konstantinopolio patriarchatas šią savaitę baigia kurti stačiatikių bažnytinę struktūrą Lietuvoje – egzarchatą. Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus pirmasis.Ukrainai „Vičiūnų grupę“ įtraukus į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, šios šalies Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros atstovas sako nesuprantantis, kaip Ukrainą remiančioje valstybėje tokių įmonių dar gali egzistuoti. „Vičiūnų grupė“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta, nes tęsia veiklą Rusijos rinkoje. Pasak Ukrainos pareigūnų, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, „Vičiūnų grupės“ atstovai pažadėjo, kad bendrovė pasitrauks iš Rusijos rinkos, tačiau to nepadarė. Pokalbis su Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros atstovu A. Poznyaku.Pirmoji Naujųjų metų savaitė Japonijoje paženklinta virtine nelaimių. Šalies centrinius regionus supurtė galingiausias per pastarąjį dešimtmetį žemės drebėjimas. Aukų skaičius artėja prie šimto, tačiau po griuvėsiais tebėra įstrigusių žmonių. Praėjus vos parai po nelaimės Tokijo oro uoste susidūrė du lėktuvai - vienas jų tiekė pagalbą žemės drebėjimo paveiktiems regionams. Pasak pareigūnų, per kone stebuklą daugybės aukų visgi pavyko išvengti.Ved. Rūta Kupetytė

Tarpušventis – pats tinkamiausias laikas užsukti į kino teatrą ir pajusti kino magijos pasaulį naujame filme „Vonka“. Kino kritiko Vlado Rožėno kino apžvalga.Lietuvoje šią savaitę koncertus rengia viena žymiausių Ukrainos operos dainininkių - sopranas Ksenija Bachridinova-Kravčiuk. Solistė Lietuvoje - dažna viešnia. Prasidėjus karui, ji keletą mėnesių čia gyveno ir Lietuvą laiko, kaip pati sako, antrąja tėvyne.Jeigu norite suprasti, kas yra Kalėdos ir Naujieji metai Japonijoje – šventes reikia apversti: japonams pagrindinė šventė yra Naujieji metai, kai susitinka šeimos, kai teiki dovanas artimiausiems žmonėms. Apie viską išsamiau – Andrius Kleiva iš Tokijo.Paskutinę metų dieną ispanai eina ieškoti nosių žmogaus, kuris turi tiek nosių, kiek metuose liko dienų. Apie šį juokingą paprotį ir kitas tradicijas Ispanijoje mums papasakos Kristina Nastopkaitė.Šiandien į svečius atvyksta Rigoletas, Don Žuanas, Figaro, Žoržas Žermonas, Eugenijus Oneginas - rubrikos „Be kaukių“ svečias nepamirštamų vaidmenų atlikėjas, baritonas Vytautas Juozapaitis. Tačiau šiandien kalbame apie muziką be kaukių – apie dainas, Luciano Pavarotti ir, žinoma, politiką.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Lapkričio 1-oji - svarbi data Lietuvos skautams. 1918 11 01 laikoma oficialia šios organizacijos veiklos šalyje pradžia. O pradžią tam davė Petras Jurgelevičius. Apie šią asmenybę ir tai, kuo buvimas skautu svarbus kasdieną papasakos režisierius, šokėjas ir skautas Paulius Tamolė.Mokslininkai ir visuomenininkai kreipiasi į žvejus. Kviečia sugavus pažymėtą lašišą ar šlakį juos informuoti. Tokiu būdu tiria žuvų migracijos kelius ir kitus įpročius. Kokie pirminiai rezultatai?Kaip mirusieji pagerbiami kitose šalyse? Pokalbis apie tai, kokios tradicijos gyvos Japonijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Taip pat telefonu įtraukisime klausytojus apie jiems svarbias ir puoselėjamas tradicijas.Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia Vėlinių kiemelis. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, edukatorė Monika Polchovaitė. Ją kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių tarybos nario Simono Strelcovo, dabar einančio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus pareigas galimo piktnaudžiavimo teikiant paramą ukrainiečiams Lietuvoje. Kaip į tai reaguoja Kultūros ministerija?LRT Klasikos 20-asis gimtadienį švęsime išties ypatingai - pasinerdami į muzikinę miego patirtį, kurią mums dovanoja kompozitorius Dominykas Digimas.Laidoje taip pat domimės, kodėl maždaug trečdalį savo gyvenimo mes pramiegame. Kokią įtaką miegas daro mūsų savijautai? Kaip miegoti ir išsimiegoti?Klasikinės muzikos naujienose: Niujorko „Metropoliteno“ operos vadovo gautas Ukrainos ordinas, nauji muzikos vadovai Prahos simfoniniame orkestre bei Švedijos Norlando operoje ir dirigentės Giedrės Šlekytės sėkmingas pasirodymas Japonijoje.Rugsėjo 29-oji yra toji diena, kad nacionalinis transliuotojas kultūros laidas ir muziką apjungė ir pavadinę stotį KLASIKA pradėjo savo naują - dar vieną kelionę. Kaip kūrėsi ši radijo stotis, kodėl ji yra būtina Lietuvai, kaip ji keičiasi ir kas slepiasi po žodžiu KLASIKA – kalbėsime su šią stotį kūrusiais ir kuriančiais.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien prasideda pratybos, kuriose pasiniečiai ir kariuomenė treniruosis veikti pagal scenarijus, numatytus atnaujintame valstybės sienos apsaugos priedangos plane. Institucijas greičiau patvirtinti atnaujintą sienos priedangos planą birželio pabaigoje per Valstybės gynimo tarybos posėdį ragino Prezidentas. Posėdis buvo sušauktas reaguojant į samdinių grupuotės „Wagner“ sukeltą maištą Rusijoje, po kurio paskelbta, kad grupuotės lyderis J.Prigožinas pasitraukia į Baltarusiją.Vis daugiau Lietuvos savivaldybių už gerus mokymosi rezultatus moksleiviams skiria premijas. Pavyzdžiui, Lazdijai savo moksleiviams už kiekvieną šimtuką skiria po tūkstantį eurų. Finansiškai mokinius skatina ir Palanga, Birštonas, Širvintos, Jonava. Netrukus dėl to turi apsispręsti ir Vilniaus rajonas. Ar reikia mokiniams už gerus rezultatus mokėti premijas? – šiandien to klausiame klausytojų.Smulkūs ir vidutiniai ūkininkai sako nebegalintys išgyventi. Pasak jų, draudimas įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės neveikia, o didžiąją dalį paramos pasiima stambūs ūkiai. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms smulkių bei vidutinių ūkininkų atstovai įteikė atitinkamą rezoliuciją. Žemės ūkio ministerija sako, kad parama smulkiems ūkininkams ir taip perskirstoma pakankamai palankiai. Aplinkos ministerija žada taisyti žemės įstatymą.Filipinuose, Japonijoje ir Indonezijoje startuoja pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Lietuvos rinktinė, vadovaujama Kazio Maksvyčio, rungsis D grupėje kartu su Egiptu, Meksika ir Juodkalnija. Nors Lietuvos rinktinė šiemet turi nemažai nuostolių ir ekspertai skambių pergalių nežada, sirgaliai tiki, kad mūsų šalies krepšininkai į Lietuvą gali grįžti su medaliais.Jauni klimato aktyvistai JAV pasiekė reikšmingą pergalę - Montanos valstijos teismas nusprendė, kad vyriausybės vykdoma energetikos politika pažeidžia jaunuolių teisę į sveiką aplinką. Ekspertų teigimu, pirmas tokio pobūdžio sprendimas šalyje žymi proveržį ir gali tapti orientyru panašiems teismo sprendimams ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje.Ved. Rūta Kupetytė

Šalčininkų rajone surengtos kariuomenės ir pasieniečių pratybos, per kurias buvo mokomasi atremti galimas grėsmes pasienyje. Vidaus reikalų ministrė yra sakiusi, kad norima patikrinti, kaip veikia atnaujintas sienos priedangos planas.Nuo rugsėjo griežtinama pamokų lankymo tvarka. Mokiniai dėl pateisinamos priežasties per mėnesį galės praleisti ne daugiau kaip penkias dienas. Dalis tėvų ir mokytojų kritikuoja pokyčius ir sako, kad tam nepasiruošta, kad negalvojama apie problemos priežastis.Šiandien Japonijoje, Indonezijoje ir Filipinuose prasideda pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Nors Lietuvos rinktinė šiemet turi nemažai nuostolių ir ekspertai skambių pergalių nežada, sirgaliai tiki, kad mūsų šalies krepšininkai į Lietuvą gali grįžti su medaliais. Ką rinktinei žada ekspertai ir kokius tikslus kelia Lietuvos krepšinio federacija?Kretingos ligoninė skundžiasi, kad sveikatos apsaugos ministerija skatina neteikti dalies medicinos paslaugų, nors rajonas šiai gydymo įstaigai skyręs milijonines investicijas.Ved. Madona Lučkaitė

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu valdininkai koregavo taisykles. Todėl pradžioje buvo daug neaiškumų, o dabar, jau baigiantis deklaracijų teikimui, pasimato ir vėlavimo rezultatai. Laiku neinformuoti žemdirbiai klydo ir todėl gaus mažesnes išmokas. Tai patvirtina reportažas iš Siesikų seniūnijos. Kaip padėtį komentuoja žemės ūkio ministerija?Dirbtinis intelektas padeda prižiūrėti pasėlius ir saugoti gamtą. Specialūs sensoriai ant purkštuvų atpažįsta piktžoles ir herbicidus leidžia naudoti labai tiksliai. Bendrovės „Luxera“ naujovė ir ūkininko Šarūno Šiūšės patirtis.Melsvės – ypatingos gėlės. Jos kilusios iš rytų Azijos, savaime auga Kinijoje, Japonijoje, o Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais. Labai nereiklios, dekoratyviais lapais, kvepinčiais žiedais gali augti pavėsyje, pievose, miško tankmėje ir net ant medžių kamienų. VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėjos Reginos Juodkaitės komentaras.Ved. Arvydas Urba

Valdovų rūmuose XVIII a. kompozitoriaus Giovanni Alberto Ristori operą „Ariadnė“ atliks jungtinis, specialiai šiai operai susibūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Pokalbis apie operą ir tai, kaip sekasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Baroko operos magistrantūros studijų programos studentams.Pasibaigus Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamiems Metų kūrinių rinkimams, šiais metais buvo skirta ir Jaunojo kompozitoriaus premija, kuri atiteko kompozitoriui, muzikos kritikui, renginių organizatoriui ir vedėjui Jurgiui Kubiliui.Japonijoje išleista publicistės Kumiko Hirano knyga „Meidži eros Japonija, apie kurią svajojo Lietuva“. Tai atnaujinta 2010 metais išleistos knygos „Japonija ant kalvos“ versija.Vienas žymiausių šiandienos diplomatų Henry Kissingeris pasitinka savo 100-metį. Apie jo žingsnius tarptautinėje politikos scenoje – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Muzika, kūrybos ir improvizacijos vėjas, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose – kodėl būtent taip klojasi dainininko Jurgio Brūzgos kelias? Kas lėmė esminius gyvenimo pasirinkimus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip pasikeitė Afganistano moterų literatūros sklaida po Talibano puolimo 2021- aisiais?Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Margionių klojimo teatrą nusiaubė gaisras. Kaip sekasi atstatyti teatrą pasakoja Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė.„Knygų klube“ pokalbis apie Osamu Dazai knygą „Besileidžianti saulė“ .Pasaulio kultūros naujienos: apie Holivudo scenaristų protestą, meno kūrinį suvalgiusį muziejaus lankytoją Pietų Korėjoje ir Herbio Hancocko džiazą.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tris priežastis būti Vilniuje.Į Kauną šią savaitę sugrįžo festivalis „Japonijos dienos Kaune WA”. Jame apsilankė ir vienas garsiausių avangardinio meno kūrėjų Japonijoje, choreografas ir tarpdisciplininis menininkas Hiroaki Umeda.Jei panaikinsi pamatą, ant kurio mes stovime, tada gali ir žmogų sunaikinti. O kultūra ir yra mūsų pamatas, pastebi menotyrininkas ir naujai išrinktas Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje bei Sakartvele Tomas Ivanauskas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius dalyvauja Didžiojo septyneto klimato, energetikos ir aplinkos ministrų susitikime Sapore, Japonijoje. Čia aptariami svarbiausi aplinkosaugos iššūkiai.Šiandien Romos Švenčiausios Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje- monsinjoro Rolando Makricko vyskupo šventimų ceremonija. Šios bazilikos nepaprastojo komisaro pareigas einantį Rolandą Makricką Popiežius Pranciškus vasario mėnesį paskyrė tituliniu Tolentino vyskupu kartu suteikdamas jam asmeninį arkivyskupo titulą.Paskutinės trys likusios Vokietijoje atominės elektrinės bus išjungtos šeštadienį, o tai žymi lūžio momentą šalyje, kuri ilgą laiką puoselėjo gilų skepticizmą atominės energijos atžvilgiu. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Mindaugu Savicku.Stačiatikių Velykų išvakarės. Skirtinguose Lietuvos miestuose rengiamos pamaldos šalyje gyvenantiems Konstantinopolio stačiatikiams. Pokalbissu kunigu Vitalijumi Mockumi.Ved. Darius Matas

Anot ekspertų, didieji miestai beveik neskiria dėmesio kultūrai, o mažiesiems trūksta ambicijų. Į ką dėmesį turėtų atkreipti kultūrai neabejingus, kompleksiškai į ją žiūrinčius merus ir tarybas norintys išsirinkti piliečiai?Mokslininkas Rokas Mikšiūnas kviečia į parodą „LEGO modernizmas: nuo kaladėlės iki pastato“.Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Jonušo Radvilos rūmuose, kuriuose įsikūręs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kovo viduryje bus atvertas anksčiau lankytojams nepritaikytas pietinis korpusas.Gamtos moksluose egzistuoja sąvoka „ekologinė kuprinė“. O jeigu šią sąvoką teoriškai perkeltume į lyčių lygybės lauką ir Kovo 8-ąją pasvarstytume apie „feminaloginę kuprinę“? Renatos Karvelis komentaras.Pasaulio įvykių apžvalgoje: airiško kino proveržio analizė, signalai apie ketinimus uždaryti Vienos radijo simfoninį orkestrą, Ukrainos karo eksponavimas muziejuose realiu laiku bei tradicinės mergaičių šventės Japonijoje renginiai.Pirmoji bežodė knyga Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš 60 metų. Antroji pasirodė prieš penkerius. Kaip skaityti bežodes knygas ir kuo jos naudingos mokymosi procese? Apie tai – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Baigiantis 2022-iesiems, pasaulis pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl biologinės įvairovės apsaugos. Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Kanadoje, kur dalyvavo ir Lietuva, sutarta dėl 23 tikslų artimiausiam dešimtmečiui.Jie apima tokias priemones kaip pesticidų ir kitų toksiškų chemikalų naudojimo mažinimas, invazinių rūšių suvaldymas ir bioįvairovei žalingų valstybės subsidijų panaikinimas. Taip pat išskiriamas ir verslo vaidmuo įsivertinant ir atskleidžiant su bioįvairove susijusias jų veiklos rizikas.Bene ambicingiausiai skamba Kunmingo-Monrealio susitarime įrašytas siekis iki 2030-ųjų užtikrinti apsaugą 30 proc. planetos sausumos ir jūrų teritorijų.Nors gamtosaugininkai džiaugiasi, akivaizdu, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendinamas. Patyrę specialistai sako, kad nors viltingų ženklų apie teigiamus pokyčius šioje srityje yra, pesimizmo gamtosaugininkų bendruomenėje daugiau. Juolab, kad laiko nedaug, o istorija rodo, kad praeityje sekėsi ne kaip.JT skelbia, kad 2010 metais Japonijoje išsikelti tikslai pastarąjį dešimtmetį taip ir liko popieriuje. Duomenys rodo, kad biologinė įvairovė nyksta nuo dinozaurų eros pabaigos neregėtu greičiu. Išnykimas gresia milijonui augalų ir gyvūnų rūšių.Tuo metu Lietuvos gamtosaugininkai naujai įvertino daugiau kaip 30 mažai ištirtų Europos Sąjungos mastu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių. Pasak jų, naujos mokslinės žinios padės geriau įvertinti rūšims kylančias grėsmes ir numatyti jų apsaugą.Naujienas bioįvairovės apsaugos srityje komentuoja Aplinkos ministerijos patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė, Ignitis grupės tvarumo vadovas Valentas Neviera ir gamtininkas, Sengirės fondo valdybos narys Mindaugas Lapelė.Autorė Vaida Pilibaitytė

Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus Seime. Jam pateikti įtarimai dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo. Premjerė Ingrida Šimonytė BNS sako esanti tikra, kad partiečiai nieko nežino apie atliekamą ikiteisminį tyrimą prieš Bartoševičių. Lietuvoje netrukus rinkimai ir politikai jau ima naudotis šia istorija: Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus merus Eglė Radvilė savo komentare Facebook klausia, ar nepilnamečių tvirkinimas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretose tampa norma ir teigia nenorinti, kad jos vaikai augtų mieste, kurio politinė valdžia turi reikalų su pedofilija, nenorinti, kad Majauskas ar bet kuris kandidatas artintųsi prie Vilnaius mokyklų.Lietuvoje maisto kainos praėjusiais metais augo beveik 35 proc.Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, sako pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida. Ko sprendžiant šį klausimą imasi Japonija? Kokia situacija Lietuvoje?Ukrainą krečia korupcijos skandalai Regionų, teritorijų ir infrastruktūros plėtros bei gynybos ministerijose, šiandien taip pat paskelbta apie virtinę pareigūnų atleidimų ir atsistatydinimų, iš pareigų šalinami ir penkių Ukrainos sričių karinių administracijų vadovai.Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, sako suomių užsienio reikalų ministras. Tokių svarstymų Suomijoje atsirado po to, kai Turkija pareiškė, kad nepritars Švedijos kandidatūrai, nes prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.Vienoje Radviiliškio gimnazijoje – tuberkuliozės protrūkis. Sergantys gimnazistai gydomi ligoninėje. Nuspręsta ištirti viisą gimnazijos bendruomenę ir dalį neformaliojo švietimo atstovų. Iš viso – apie tūkstantį asmenų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kaip senosioms Europos tautoms sekasi sugyventi su šalia jų gyvenančiais imigrantais ir kaip skirtingos kultūros sąveikauja tarpusavyje.Metų sandūroje ne vienam į galvą ateina mintys pertvarkyti savo namus, atsikratyti nereikalingų, nebenaudojamų daiktų, tarp jų ir perskaitytų knygų, kurių daugiau tikrai neatsiversime. Mūsų kolega uostamiestyje Česlovas Burba domėjosi antruoju knygų gyvenimu, apsilankė senomis knygomis prekiaujančiame Retro knygyne ir pasikalbėjo su jo įkūrėja Larisa Šarafutdinova.Klasikos koncertų salės programa.Kauno paveikslų galerijoje eksponuojamoje parodoje „Palio miestas: 7 tapatybės dimensijos“ įvairiapusiškai pristatomi architektūros srityje J. R. Palio nuveikti darbai ir futuristinės vizijos bei atkreipiamas dėmesys į jo holistinį miesto suvokimą, idealistinį kūrybinį metodą. Parodoje eksponuojama arti 100 architektūrinių eskizų, futuristinių pasiūlymų Kaunui ir architektūrinių brėžinių.Šiaulietis teisininkas, advokatas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius jau penkis dešimtmečius kolekcionuoja įvairius meno kūrinius. Ne kartą Japonijoje lankęsis kolekcininkas susižavėjo tos šalies miniatiūromis.Rytoj Amerikoje vyks 80-ieji „Auksinių gaublių“ apdovanojimai, skiriami geriausiems kino ir Amerikos televizijos filmams, kuriuos išrenka Holivudo užsienio spaudos asociacija. Kokia šių apdovanojimų istorija ir kaip kito jų svarba kultūros pasaulyje?Šiandien minime iš Lietuvos kilusios tarpdisciplininės menininkės, vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kašubos) 100-ąjį jubiliejų. Keramiką, skulptūrą, mozaiką, architektūrą ir daugybę kitų medijų jungusi kūrėja savo vizualines idėjas įgyvendino JAV, kur ji 6-8 dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į vietos meno pasaulį, kūrė objektus viešoms erdvėms, dalyvavo jungtinėse parodose. Kaip jos kūrybiniai eksperimentai atrodė to meto meno kontekstuose?Ved. Urtė Karalaitė

Klaipėdos centre įsikūrusiame „Sūduvyje“ apsigyveno meniški vaiduokliai – taip skambiai praneša meninio projekto autoriai. Šis laivas-muziejus jau kuris laikas traukia akį jame įkurdintais meno objektais: dabar buvusiame karo laive pristatoma erdvinių objektų instaliacija „Susidūrimas“.Šiaulietis teisininkas, advokatas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius jau penkis dešimtmečius kolekcionuoja įvairius meno kūrinius. Ne kartą Japonijoje lankęsis kolekcininkas susižavėjo tos šalies miniatiūromis. Meno kūrinius kolekcionuoja ne tik dėl savęs. Nemaža japonų miniatiūrų kolekcija padovanota Klaipėdos galerijai.Šv. Kotrynos bažnyčioje – pirmą kartą Lietuvoje styginių trio atliks J. S. Bacho „Goldbergo variacijas“. Šviesi ir išdykusi, geraširdė ir guodžianti muzika - tai įkvepianti dovana naujai metų pradžiai – teigia sumanymo autoriai ir atlikėjai, tai: Rusnė Kiškytė (smuikas), Deividas Dumčius (violončelė) ir Ramūnas Zakaras (altas).Rubrikoje „Ką man skaityti“ Jolanta Kryževičienė kartu su vertėju Gyčiu Norvilu pristato austrų poeto, prozininko, poligloto Hanso Carlo Artmanno knygą „Neužgimusi žinia. 90 sapnų“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja Eglė Daugėlaitė.Ved. Gabija Narušytė

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tai, kaip XXI amžiuje dėl įvykių Ukrainoje vėl pradėjome kalbėti apie dvasią.Anykščių rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį Muziejinės kalvos Anykščiuose architektūrinės idėjos konkursą. Kaip keisis Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus infrastruktūra iki 2027-ųjų, kuomet minėsime pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės – šimtmetį?Klasikos koncertų salės programa.Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks kultūros tyrinėtojos, fotografijos istorikės Margaritos Matulytės paskaita „Ginčas su Edwardu Steichenu: ką atveria ir ką nutyli humanistinė fotografija“. Kokį priėjimą prie žmogaus ir savęs paties kuria humanistinė fotografija ir kaip joje atsispindi Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų darbai?Praėjusią savaitę Japonijoje pristatytas rašytojos Jurgos Vilės ir dailininkės Linos Itagaki grafinės novelės „Sibiro haiku“ japoniškasis leidimas. Ši skaudžią lietuvių ir japonų tremtinių istoriją pasakojanti knyga jau išversta į 13 užsienio kalbų. Kas lemia tokį susidomėjimą šia istorija? Kaip vyksta lietuvių literatūros pristatymas užsienyje?Šį vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks šventinis jubiliejinių 90-tųjų metų atidarymo vakaras. Ta proga žvelgiame į vienos svarbiausių šalyje meno srities aukštojo mokslo institucijų problematiką ir žingsnius teigiamų pokyčių link.Ved. Urtė Karalaitė

LRT Plius laidų ciklas „Perspektyva“ Meno kūrėjų apdovanojimuose įvertintas už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai. Apie ciklą ir įvertinimą kalbamės su kūrybinės komandos nariais Raminta Jonykaite ir Tomu Pabedinsku.Vaikų knygų autorė Kotryna Zylė ir iliutruotoja Greta Alice išskrido į Indiją, kur dalyvaus Bangalore literatūros festivalyje. Pokalbis su Indijoje jau viešinčiomis Kotryna ir Greta.Vilniuje jau 7 kartą vyksta Paviljono knygų savaitgalis. Kaip sekasi festivaliui, kokie renginiai laukia ir kaip skaitmenizacijos laikais sekasi knygų leidybai?Klasikinės muzikos naujienose: BBC filharmonijos orkestro naujas vyr. dirigentas, pratęstos muzikos vadovų sutartys Toronto ir Strasbūro orkestruose, naujas įrašas su archyviniais Marios Callas pasirodymais, po ketverių metų pertraukos veiklą atnaujinęs Europos Sąjungos baroko orkestras, sudėties pokyčiai Niujorko filharmonijos orkestre ir ypač sėkmingas Asmik Grigorian debiutas Japonijoje.Kembridže gyvenanti virusologė Ingrida Olendraitė šiandien derina motinystę ir profesinę veiklą. Pandemijos metu ypač didelio dėmesio sulaukusios profesijos atstovei ypatingai rūpi ir platesnė mokslo komunikacija, apsauganti visuomenę nuo dezinformacijos. Atitinkamą vietą Ingridos gyvenime užima ir muzika – mokslininkė užaugo muzikų šeimoje, pati grojo smuiku Vilniaus universiteto orkestre. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Japonijoje spalio pabaigoje lankėsi kultūros atstovų delegacija iš Lietuvos. Kaip sekasi Lietuvos kultūrai rasti vietą Japonijoje? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionyte.Kultūros komplekse „SODAS 2123“ veikia Martos Vosyliūtės paroda „Papjauti Įstrižainę”, kurioje menininkė kuria savo miesto viziją ir meno priemonėmis perdirba mūsų realybę.Vilniuje ir Kaune pirmadienį ir antradienį vyksta „Jauno džiazo dienos“.Dieną išvydo pirmasis spausdintas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Antitezė“.Eimunto Nekrošiaus įkurtas teatras „Meno fortas“ netrukus taps Lietuvos muzikos ir teatro muziejaus dalimi. Kas lėmė tokius pokyčius?Radvilų muziejuje visą lapkritį veiks Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinių menininkų paroda. Joje taip pat bus galima susipažinti ir su Ukrainos istorija.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.Ved. Ignas Klėjus

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi nepasitikėjusi dar iki riaušių malšinimo, o generolo kaltinimus dėl mobingo ir žeminimo vadina šmeižtu ir kliedesiais. Anot ministrės, buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado pareiškimai geopolitiniame kontekste jau darosi pavojingi.Turto bankas skelbia, kad Vyriausybei patvirtinus viešojo sektoriaus energijos taupymo priemones, rugsėjo mėnesį vien jo valdomos įstaigos sunaudojo penktadaliu mažiau elektros nei tuo pat metu pernai.Kokių rezultatų galima tikėtis iš premjerės Ingridos Šimonytės vizito Japonijoje?„Jie mūsų nepalauš“,- užtikrintai sako rusų okupuotame ir nuolat apšaudomame Zaporižios mieste gyvenantis ukrainietis Jurijus Rybinskis.Seimo komitetuose ssvarstomi siūlymai nuo kitų metų sausio verslui leisti lietuvišką natūralios fermentacijos vaisių ar uogų vyną arba jo gėrimus pilstyti į didesnę plastiko tarą.Klaipėdos universiteto archeologų komanda baigia šio sezono kasinėjimus Švento Jono bažnyčios teritorijoje.Ved. Darius Matas

Akvaponika – ateities ūkis. Vilniečių Akvilės ir Edgaro Burneikų tikslas savo sodyboje Molėtuose praktikoje pakartoti žemės ūkio technologiją, naudojamą Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso administracijos (NASA). Lietuvoje jie vieni pradininkų. Toks ūkininkavimas gerai pažįstamas Australijoje, Amerikoje, Japonijoje. Tokie ūkiai kuriami net didmiesčiuose, nes sakoma, kad jei turi auksinę žuvelę, tai gali turėti mini Akvoponikos ūkį.90 proc. gyvų gyvulių supirkėjų nesudaro rašytinių pirkimo pardavimo sutarčių, konstatavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Litfood), vykdanti nesąžiningos prekybos praktikos priežiūrą ir įspėja, kad nuo lapkričio 1 d. pažeidusiems šį reikalavimą bus skiriamos baudos.Spalis – spalių arba spalinis – nurodo, kad vėlyvo rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Reportažas iš Lino darbų sutartinių vakaro ir pasakojimas, kuo svarbūs linai lietuvio gyvenime.Ved. Kristina Toleikienė

Minint Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-metį, nedidelį koncertų turą po Lietuvą rengia smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir japonų pianistė Junna Iwasaki. Pokalbis su muzikėmis.Šiandien su 90-uoju gimtadieniu sveikiname pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, muzikologą, publicistą, profesorių Vytautą Landsbergį. Klausysimės kolegių Gerūtos Griniūtės ir Jolantos Kryževičienės pokalbių su profesoriumi fragmentų, o taip pat – jubiliato skambinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.Choras „Jauna muzika“ šiuo metu vieši Japonijoje, kurioje surengė įspūdingą 14 koncertų turą. Ten vieną geriausių Lietuvos chorų pasitinka pilnos tūkstančius žmonių talpinančios salės. Apie gastroles pasakoja choro direktorė Ingrida Alonderė ir „Jaunos muzikos“ meno vadovas Vaclovas Augustinas.Ievos Buinevčiūtės rengiamoje laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie moters ir režisieriaus muzikines klajones ir roko muziką kaip alternatyvą Beethovenui.Menininkė, kuratorė, kritikė Paulina Pukytė neapsiriboja viena kūrybinių idėjų įgyvendinimo forma. Visai neseniai šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ji kaip tik buvo apdovanota už meninės raiškos įvairovę. Rubrikoje „Be kaukių“ ji apie save pasakoja per muzikos kūrinius, išduoda savo tekstų prigimtį ir prasitaria apie meilę augalams.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ dėmesio centre Džuničiro Tanadzakio knyga „Odė šešėliams“. Ši 1933 metais parašyta knyga leidžia pažvelgti į Japonijos kultūrą, joje įsišaknijusią grožio sampratą, tradicijos svarbą joje ir tai, kaip interpretuojamas tos tradicijos santykis su iš Vakarų ateinančiomis įtakomis. Kokią įtaką tiek Japonijoje, tiek užsienyje ši knyga turėjo estetikos suvokimui ir kodėl ji šiandien yra svarbus skaitinys architektūros studentams? Pokalbio viešnios – architektūros tyrėja Eglė Bazaraitė ir vertėja, Japonijos kultūros tyrėja Jurgita Polonskaitė-Ignotienė.Ved. Donatas Puslys

Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pasiūlymą grindžia tuo, šis dekretas esą buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius, o Lietuvos Respublika esą nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti.Chersono sritis Ukrainoje, prasidėjus kariniams veiksmams vasario 24-ąją, buvo okupuota labai greitai. Jau tris mėnesius Chersono žmonės gyvena sunkiomis sąlygomis okupacijoje.Amerikos prezidentas Džo Baidenas liepos pradžioje, lankydamas Azijos valstybes vizito gali užsukti ir Saudo Arabiją. Galimą vizitą šioje šalyje jis, kaip pranešama, pradėjo svarstyti netrukus po to, kai Saudo Arabija sutiko padidinti naftos gavybą ir padėti pratęsti paliaubas karo nusiaubtame Jemene. Baidenas susitiks ir su faktiniu Saudo Arabijos vadovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris, kaip nustatė pačios Amerikos žvalgybos pareigūnai, prieš kelerius pritarė sąmokslui nužudyti Rijado kritiką žurnalistą Jamalą Khashoggi.Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su šalies verslo atstovais lankosi Japonijoje, kur siekia gilinti politinį dialogą ir plėtoti dvišalius ekonominius ryšius. Ir šis vizitas pačioje Japonijoje plačiai nušviečiamas ir itin vertinamas.Sovietinės skulptūros sostinės Antakalnio kapinėse bus nukeltos. Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba.Ved. Liuda Kudinova

Kaip į Rusijos karą Ukrainoje reaguoja visuomenės Japonijoje ir Taivane? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva ir Taivano lietuvių bendruomenės pirmininke Aušra Andriuškaite.Baltijos šalių rusakalbiai raginami pasirašyti peticiją, smerkiančią Rusijos karą Ukrainoje. Apie tai su peticijos iniciatorė Irina Jarec ir žurnalistu iš Narvos Estijoje Roman Vikulov.Premjerės Ingridos Šimonytės spaudos konferencija dėl Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.Pokalbis su iš Ukrainos, į kurią važiavo su pagalba ukrainiečiams, grįžusiu savanoriu Kazimieru Čeponiu.Vakare „Melos“ kolektyvas kviečia susirinkti prie Rusijos ambasados į performansą AAA AAA šaukiu, nes skauda. Apie tai pasakoja „Melos“ kolektyvo narė Karolina Ramonė.Ved. Agnė Skamarakaitė