Podcasts about Juozas

In this episode of Careers in Discovery, Emma is joined by Juozas Gordevicius, founder of VUGENE, a bioinformatics company making complex multi-omics data analysis accessible to scientists across academia and industry. Juozas joined us to talk about his unconventional journey from computer science into the world of life sciences, how a chance meeting with an epigenetics professor changed his career path, and the story behind founding VUGENE. We also discussed the transformative impact of AI and machine learning on omics data, the realities of building a company from scratch, and why hiring that first team member is one of the scariest - but most rewarding - moments for any founder. This is a conversation about creativity, resilience, and building bridges between technology and biology.

Režisierius Audrius Juzėnas pristato dokumentinį filmą „Menininkas“ apie dailininką, fotomenininką Rimantą Dichavičių.Kultūros ministro Šarūno Biručio spaudos konferencija dėl Keistuolių teatro situacijos.Skulptorius, dailininkas, medalininkas Juozas Kalinauskas švenčia 90-ies metų jubiliejų. Pokalbis su Juozu Kalinausku ir jo dukra, skulptore, medalininke Lina Kalinauskaite.,,Šokanti karalienė: Rameau sutinka Abbą”, – toks neseniai pasirodęs albumas, derinantis iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: senąjį baroko skambesį ir žymiosios švedų popmuzikos grupės ABBA dainas. Plačiau apie naująjį albumą ir jį kūrusius menininkus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi restauratorius, menininkas, Žeimių dvaro savininkas Domas Noreika.Ved. Donatas Šukelis

Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi eismo saugumo iniciatyvomis. Kelininkams neretai tenka dirbti pavojingomis sąlygomis, kai šalia dideliu greičiu pravažiuoja automobiliai. Ne visada susidūrimo pavyksta išvengti. Išmanėjant kelininkų naudojamai technikai, išskirtinis dėmesys skiriamas jų saugumo užtikrinimui. Ievos Radzevičiūtės pasakojimas apie tai, kas kelininkams apsaugoti naudojama Lietuvoje, o kokios inovacijos mūsų šalies dar nepasiekė.Kandidatų į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris retorika - ką galima pasakyti apie jų viešą kalbėjimą? Apie tai viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.Ši savaitė - Lietuvos gastronomijos savaitė. Pokalbis su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vadovu Justinu Kapkovičiumi.Ispanijos Valensiją nusiaubė potvyniai, žuvo per 200 žmonių. Kodėl taip nutinka? Ką žinoti ir kaip potvyniams turėtų ruoštis gyventojai? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos hidrometerologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus ir civilinės saugos konsultantė Renata Baniulienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Our third entry of "Best of UEG Week 2024" is all about "bench to bedside" world-class science! Interviewed by Julia Mayerle, Maria Del Pilar Acedo Nunez and Juozas Kupčinskas reflect on their highlights of the UEG Week 2024.

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, o piligrimystę tęsia iki šiol ne tik įvairiuose piligriminiuose keliuose, bet ir lankydamas žmones susitikimuose mažuose Lietuvos miesteliuose.Apie piligrimystę, gyvenimą pakeitusį rašymą ir tapatybės tvirtumą su aktoriumi, rašytoju ir atlikėju Juozu Gaižausku.Ved. Ignas Klėjus

Juozas Marcinkevičius. „Sokrato teismas“. Režisierius Albertas Vidžiūnas, garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Gintaras Tūbelis, Rimgaudas Karvelis, Judita Zareckaitė, Eimutis Kvosčiauskas ir Egidijus Bakas. Įrašyta 2003 m.

n this episode, we cover the future of modeling with SysML v2 and explore the powerful open-source tool SysIDE from Sensmetry. Our guest, Juozas Vaicenavicius, CEO of Sensmetry, joins us to discuss how SysIDE provides SysML v2 modeling. We will discuss SysIDE's features, focus on textual notation, and use cases. Der Beitrag Episode 48: Open Source SysML v2 Tool SysIDE with Juozas Vaicenavicius erschien zuerst auf The MBSE Podcast.

Festivalio „Purpurinis vakaras“ organizatoriai paskelbė, kad 17- ąjį kartą organizuotas festivalis - paskutinis. Kokios priežastys lėmė tokį sprendimą?Kūrėjas Arnis Aleinikovas (SINUO) atidaro didžiausią Stokholmo tarptautinį tarpdisciplininio meno festivalį „Fringe“.Ar pavyko legendiniam akordeono maestro Richardą Galliano pasiekti savo svajonę ir pakeisti pasaulio žvilgsnį į jo mylimą instrumentą?„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.Kokią programą Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatys Lietuvos nacionalinis muziejus?Rubrikos „Be kaukių“ svečiai kolektyvo „Pamesta klumpė“ iš Melburno Australijoje nariai.Ved. Marius Eidukonis

Juozas Tumas Vaižgantas. „Aleksiukas gydo motutę“. Skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.Ved. Arvydas Urba

Kasmet, Alytaus miestui švenčiant gimtadienio šventę, pagerbiami labiausiai kultūrai nusipelnę miesto žmonės. Šiemet taip pat ši tradicija išliks. Kviečiame susipažinti su 2024 m. Alytaus miesto savivaldybės Kultūros premijų kandidatais! Juozas Muzikevičius - daugelio Alytuje vykstančių renginių, koncertų, parodų, bendruomenių susitikimų fotografas.

Spaudos apžvalga.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis.Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, pedagogas, režisierius Juozas Žibūda mini 70-metį.Savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga. Kuo kauniečius žavi skandinaviška kultūra?Balandžio 23–29 d. vyks Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Su kokiomis problemomis susiduria bibliotekų darbuotojai?Šilainiuose įsikūrusi džiazo akademija sceną suteikia mažiau žinomiems, savo karjerą dar tik pradedantiems kūrėjams ir atlikėjams.Šiandien minima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Ar autorių teisės stabdo audioknygų leidybą?Ved. Justė Luščinskytė

Juozas Grušas. „Barbora Radvilaitė“. Režisierius Agnius Jankevičius, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė, kompozitorius Martinas Vilumas. Vaidina aktoriai Aldona Vilutytė, Aleksas Kazanavičius, Kristina Andrejauskaitė, Modestas Pachalka, Tomas Žaibus, Arnoldas Jalianiauskas, Judita Zareckaitė, Giedrius Kiela ir Jonas Verseckas. 2006 m.

Juozas Grušas. „Barbora Radvilaitė“. Režisierius Agnius Jankevičius, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė, kompozitorius Martinas Vilumas. Vaidina aktoriai Aldona Vilutytė, Aleksas Kazanavičius, Kristina Andrejauskaitė, Modestas Pachalka, Tomas Žaibus, Arnoldas Jalianiauskas, Judita Zareckaitė, Giedrius Kiela ir Jonas Verseckas. 2006 m.

LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinis dėmesys kompozitoriui ir pianistui Ryuichi Sakamoto, kurį LRT Garso įrašų studijoje įrašė pianistas Darius Mažintas.Pristatome „Metų knygos rinkimuose“ Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.VDA galerijoje „Titanikas“ atidaryta paroda „Procesai“ pristato dizainerio ir architekto Šarūno Šlektavičiaus (1977 – 2023) kūrybines paieškas. Žvelgdami į parodą laidoje prisimename prieš metus staiga Anapilin iškeliavusį šį inovatyvų menininką.14 dienų į kino teatrus sukvietęs didžiulį būrį žmonių festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: paskelbti konkursinių programų nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnę filmai. Taigi – festivalis baigėsi, bet bent vienas kinas iš gausybės liko mūsų galvose.Radijo balsas, renginių vedėjas, žurnalistas, redaktorius, fotografas, skaitovas ir tai dar ne viskas, kaip galime apibūdinti Juozą Šalkauską, daugelį metų kalbėjusį Lietuvos žmonėms iš radijo studijos, koncertų, festivalio „Poezijos pavasaris“ ar valstybinių renginių scenos. Tai yra tas žmogus, kurio lūpomis skleidėsi mūsų istorijos dešimtmečiai. Juozas Šalkauskas - „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Susipažinimas su žilagalviu senuku“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Susipažinimas su žilagalviu senuku“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Vieniša sodyba“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Noveles „Ratu palei ežerus“ ir „Nesmagu, kad liekat vienas“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivių novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Noveles „Šventinė kelionė gelžkeliu į kurortą“ ir „Šūvis po Mazaryno ąžuolu“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Senos kultūros ir meno tradicijos Plungėje kuria ypatingą miesto aurą. Tai liudija kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyba – Plungės šerdis.Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiandien Antakalnio kapinėse laidojamas pulkininkas Juozas Vitkus - Kazimieraitis. J.Vitkus-Kazimieraitis laikomas pagrindiniu partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėju. Pokalbis su anūku kunigu Gintaru Vitkumi.Šiandien minima saldžiausia diena. Apie saldumynų poveikį organizmui ir kiek galima jų vartoti pasakoja Dr. Tomas Vaičiūnas.Kodėl vieniems užtenka vos penkių valandų miego, o kitas, nepamiegojęs bent aštuonių, dieną nesijaučia gerai? Apie tai, kas lemia miego trukmę ir kaip rasti savo „aukso viduriuką“,pasakoja miego neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Egipte organizuojamas 12 šalių susitikimas. Kas laukia regiono ir ko galima tikėtis.Ved. Darius Matas

« We had the technology, people wanted to use it, so it was a clear market opportunity. » « That's our strength : we have really experienced and smart people in multiple areas. » Let's deep dive intro the Lithuanian ecosystem !

Juozas Marcinkevičius. „Nuotykiai Melagių saloje“. Režisierius Saulius Mykolaitis, g. rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Salvijus Trepulis, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Giedrius Savickas, Saulius Mykolaitis. Kompozitorė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. 2004 m.

Juozas Marcinkevičius. „Nuotykiai Melagių saloje“. Režisierius Saulius Mykolaitis, g. rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Salvijus Trepulis, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Giedrius Savickas, Saulius Mykolaitis. Kompozitorė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. 2004 m.

„Šiuo metu Rusija yra poimperinėje situacijoje. Nemažai istorikų teigia, kad Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų imperijų, yra žmonių, kurie nori atsukti laiką atgal - į imperijos laikus. Šiandien tai ir matome, tai ir motyvuoja Putiną ir jo komandą kariauti karą Ukrainoje. Bet manau, kad imperija baigėsi, ir vienu ar kitu būdu Rusija prieis galą“, sako buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Rusijoje John Tefft.Rugsėjo 29 d. kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Bučiuoju, Juozas“ apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą Juozą Vitkų-Kazimieraitį, pasirinkusį kovoti už Lietuvos laisvę ir tapusį vienu partizanų vadų. Pokalbis su filmo scenarijaus autore, režisiere Agne Zalanskaite ir anūku Gintaru Vitkumi.Istorikas Dalius Žygelis partizaną Kazimierą Pyplį-Mažytį, kurio gimimo šimtmetį šiais metais minime, pavadino Lietuvos partizano etalonu. Apie jį pasakoja partizano dukterėčia Rima Karpavičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis ir knygos „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ autorė Rita Pauliukaitienė.Užsienio naujienų redaktorius Žygimantas Kapočius keliavo po Centrinę Aziją - Kirgiziją, Tadžikiją, Uzbekiją ir Kazachstaną, pokalbis su juo apie tų šalių kultūrą, santykius su Rusija ir požiūrį į karą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Sigitas Geda, Juozas Pocius. „Babilono atstatymas“. Režisierius Juozas Pocius. Garso režisierius Vidmantas Kazlauskas.Vaidino aktoriai Jonas Čepaitis, Irena Garasimavičiūtė ir Evaldas Vyčinas. Grojo Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas ir Evaldas Vyčinas. 1997 m.

Juozas Aputis. „Susipažinimas su žilagalviu senuku“. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Šventiška kelionė gelžkeliu į kurortą” ir „Šūvis po Marazyno”. Apsakymus skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Šviečiančios vilko akys“. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. Apsakymus „Ratu palei ežerus” ir „Nesmagu, kad liekat vienas” skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozo Glinskio radijo pjesė „Kas yra Fokas Lyveris?“ Režisierius Vytautas Balsys. Vaidina Ramūnas Šimukauskas, Audrius Baniūnas, Saulius Bagaliūnas, Donatas Šimukauskas ir Andrius Žiurauskas. 2004 m.

Juozas Grušas. „Barbora Radvilaitė“. Režisierius Agnius Jankevičius, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Aleksas Kazanavičius, Kristina Andrejauskaitė, Modestas Pachalka, Tomas Žaibus, Arnoldas Jalianiauskas, Judita Zareckaitė, Giedrius Kiela ir Jonas Verseckas. 2006 m.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Becky Bloom pasaką „Išsilavinęs vilkas“ skaito aktorius Perlis Vaisieta. Juozo Marcinkevičius pasaką „Vilkas“ skaito aktorius Vladas Jurkūnas.

Juozas Tumas-Vaižgantas. „Valiulio pasaka“. Skaito aktorius Tomas Vaisieta.