Podcasts about mokslin

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Nusprendėme pasidalinti mus įkvėpusiais mokslinės fantastikos kūriniais. Juk tarp jų ir technologijų žurnalistikos tikrai yra šis tas bendro? Nesistengėme pasirodyti pasirinkdami klasiką – pasakojame apie tai, kas mums patiems ilgam paliko įspūdį. Black Mirror, Matricos trilogija ir Animatrix, Westworld, Her, Ex Machina, Cyberpunk 2077 - kūriniai, atskleidžiantys įtikinamus ateities pasaulius. Matėt..?

„Robotų pasakos“ – unikalus kūrinys tiek lenkų, tiek pasaulio literatūroje. Mokslinė fantastika čia meistriškai jungiama su folkloro tradicija, socialine ironija ir satyra. 1964 m. išleista knyga kaip prozos vaikams kūrinys įtraukta į Lenkijos mokyklų literatūros programą. Ji išversta į anglų ir kitas pasaulio kalbas, kaip išmintingi tekstai yra skaitomi ir suaugusiųjų.Šiandien „Robotų pasakos“ interpretuojamos kaip daugiareikšmiai kūriniai, analizuojantys dabarties visuomenės būklę, totalitarinius režimus, socialinės elgsenos stereotipus. Sykiu tai vaikų vaizduotę žadinantys ir ugdantys futurologiniai pasakojimai, nuspėję daugybę šiandien paplitusių technologinių išradimų. Tai knyga, ne vieną vaikų kartą mokiusi svajoti ir savarankiškai mąstyti.Stanislawo Lemo „Robotų pasakas“ aptaria Ugnė Kabelkaitė, Nikodemas Szczyglowskis ir Donatas Puslys.

Kultūros publikacijų apžvalga.Vilniaus Naujamiesčio rajone, Z. Sierakausko gatvėje atidaryta bendruomenių gatvės paroda „Mūsų gatvės, vardai ir žmonės“, kviečianti susipažinti su 37-iomis Lietuvos asmenybėmis, kurių pavardėmis pavadintos Naujamiesčio gatvės.„Mokslinės fantastikos kūriniai, utopijos ar distopijos, suteikia galimybę žvilgtelėti į tai, kas galbūt dar tik bus kada nors, kai jau mūsų pačių seniausiai nebebus“, – pastebi Donatas Puslys apžvelgdamas dvi knygas apie mokslo ir technologijų vaidmenį, Vakarų visuomenės kultūros krizę: danų rašytojo Kasparo Collingo Nielseno, lyginamo su prancūzu Micheliu Houellebecqu, „Europos pavasaris“, ir žymaus Nyderlandų istoriko Jano Huizingos „Rytdienos šešėliai“.Minime 100-tąsias archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės gimimo metines. Apie svarbiausias jos idėjas ir teorijas, kuriomis seka visas pasaulis ir kurios šiandien tampa dar aktualesnės, pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.Kultūros ministras Simonas Kairys prašo Panevėžio savivaldybės laikinai stabdyti „Garso“ kino teatro griovimą bei inicijuoja diskusiją su pastato griovimui besipriešinančiais visuomenininkais ir politikais. Ar įmanomas šis dialogas? Kas laukia kino teatro „Garsas“ pastato?Ved. Austėja Kuskienė

Panašu, kad viena iš Ten Walls svajonių išsipildė – jis gavo kvietimą sukurti garso takelį videožaidimui. Mokslinės fantastikos ir elektronikos sintezė – skamba gerai, tiesa? Videožaidimas, beje, tapo inspiracija naujam, jau antrajam, studijiniam albumui „Lights for the Dreams“, kurį Ten Walls netrukus pristatys vienintelio pasirodymo Lietuvoje metu. Pristato ir LRT OPUS studijoje – laidoje „Dienos pulsas“. Ved. Kristupas Naraškevičius.

Mokslinės fantastikos (sci-fi) filmai šiandien pasakoja apie daugiau, nei tik kosmosą. Juose iš naujo žvelgiama į žmogaus kūną ir planetos ateitį. Dažnai tai yra distopinės vizijos – bet jos būtinos, norint kritiškai įvertinti žmogaus būtį, kad ir patogiai sėdint kino salėje. Paskutinę NYLA podkasto diskusiją „Kino pavasaryje“ skyrėme šiandienos sci-fi filmų aptarimui. Diskusijoje dalyvauja: fantastikos festivalio „Lituanicon“ vienas organizatorių Kastytis Zubovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) politikos mokslų doktorantė Augustė Nalivaikė, režisierė Kristina Buožytė („Aurora“) ir režisierius Jonas Trukanas („Žmogus vielabraukis“, „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“). Moderuoja Karolis Pilypas Liutkevičius. Visi epizodai: nyla.lt NYLA podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisidėti: patreon.com/NanookMultimedia

Mokslinė fantastika ne tiek apie mokslą, kiek apie visuomenę – sako vienas žymiausių šiuolaikinių fizikų iš CERNO Ženevoje, Džonas Elissas. Laida su juo apie tai kaip mokslas plečia savo ribas ir kas iš to šiuolaikinei visuomenei.

Mokslinė fantastika ne tiek apie mokslą, kiek apie visuomenę – sako vienas žymiausių šiuolaikinių fizikų iš CERNO Ženevoje, Džonas Elissas. Laida su juo apie tai kaip mokslas plečia savo ribas ir kas iš to šiuolaikinei visuomenei.

„Benjamino Britteno „Karo Requiem“ pirmą kartą atliktas 1962 m. Anglijoje, Koventryje, naujos katedros atidarymo proga, nes senoji buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. Jam atlikti dabar pajėgas suvienijo trijų šalių – Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos – atlikėjai. Tarp jų ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras“, – sako choro vadovas Vladimiras Konstantinovas, B. Britteno oratoriją vadinantis „iki sielos gelmių sukrečiančiu humanizmo užtaisu“.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Bandau kurti atmosferą, artimą mokslinės fantastikos klasikiniam siužetui. Veikėjas atsiduria aplinkoje, kurioje likę buvusios civilizacijos reliktai, ir bando suprasti, kas įvyko, kas visa tai paliko. Mokslinėje fantastikoje yra veikėjas, kuriam kažkas nutinka, čia pats žiūrovas yra veikėjas ir jo vaizduotės plotmėje gali vystytis pasakojimas", – apie savo personalinę parodą „Levitavimas" (AV17) galerijoje sako skulptorius Tauras Kensminas.Apie nerimo raišką muzikos ir medijų performanse. „Kūrinyje girdimi ir matomi tekstai – su nerimo sutrikimais susidūrusių ar juos fiksavusių žmonių atsivėrimų ir liudijimų fragmentai. Kai kurie iš šiandienos, kiti – iš labai seniai. Dalis jų susideda tik iš veiksmažodžių, įvardžių ir prielinksnių, taigi nebūtinai kur nors veda ir neturi pabaigos, visai kaip mintys, paūmėjus nerimui“, – pastebi dramaturgas Rimantas Ribačiauskas.„Klasikos enciklopedija“: Requiem – gedulingos mišios už mirusiuosius.Ved. Laima Ragėnienė.

„Benjamino Britteno „Karo Requiem“ pirmą kartą atliktas 1962 m. Anglijoje, Koventryje, naujos katedros atidarymo proga, nes senoji buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. Jam atlikti dabar pajėgas suvienijo trijų šalių – Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos – atlikėjai. Tarp jų ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras“, – sako choro vadovas Vladimiras Konstantinovas, B. Britteno oratoriją vadinantis „iki sielos gelmių sukrečiančiu humanizmo užtaisu“.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Bandau kurti atmosferą, artimą mokslinės fantastikos klasikiniam siužetui. Veikėjas atsiduria aplinkoje, kurioje likę buvusios civilizacijos reliktai, ir bando suprasti, kas įvyko, kas visa tai paliko. Mokslinėje fantastikoje yra veikėjas, kuriam kažkas nutinka, čia pats žiūrovas yra veikėjas ir jo vaizduotės plotmėje gali vystytis pasakojimas", – apie savo personalinę parodą „Levitavimas" (AV17) galerijoje sako skulptorius Tauras Kensminas.Apie nerimo raišką muzikos ir medijų performanse. „Kūrinyje girdimi ir matomi tekstai – su nerimo sutrikimais susidūrusių ar juos fiksavusių žmonių atsivėrimų ir liudijimų fragmentai. Kai kurie iš šiandienos, kiti – iš labai seniai. Dalis jų susideda tik iš veiksmažodžių, įvardžių ir prielinksnių, taigi nebūtinai kur nors veda ir neturi pabaigos, visai kaip mintys, paūmėjus nerimui“, – pastebi dramaturgas Rimantas Ribačiauskas.„Klasikos enciklopedija“: Requiem – gedulingos mišios už mirusiuosius.Ved. Laima Ragėnienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Sveikatos apsaudos sistemos reforma. Akcijos „Darom“ rezultatai. Mokslinė konferencija, skirta Sidabro amžiaus literatūrai. Kviečia tradicinis festivalis „Jauna muzika“.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Sveikatos apsaudos sistemos reforma. Akcijos „Darom“ rezultatai. Mokslinė konferencija, skirta Sidabro amžiaus literatūrai. Kviečia tradicinis festivalis „Jauna muzika“.

Nemedikamentinėms ligų gydymo rekomendacijoms pasaulio medikai skiria didžiulį dėmesį. Mokslinėse konferencijose apie tai diskutuoja ir tyrimus apibendrina aukščiausius mokslinius laipsnius turintys gydytojai. Šioje laidoje bus kalbama, kaip galima ne vaistais padėti širdžiai nesusirgti. Išgirsite įdomių faktų ir minčių iš širdies ligų gydytojo lūpų.Kita tema laidoje - apie cukrų. Kodėl jis vadinamas baltąją mirtimi? Ar reikia cukrų kažkuo pakeisti ir ką daryti, jei labai norisi kažko saldaus?Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologas, medicinos mokslų dr. Mykolas Biliukas, VU ligoninės Santariškių klinikų endukrenologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbonavičius ir Vaikų konsultacinės poliklinikos endukrenologė Gražina Mickūnaitienė.

Nemedikamentinėms ligų gydymo rekomendacijoms pasaulio medikai skiria didžiulį dėmesį. Mokslinėse konferencijose apie tai diskutuoja ir tyrimus apibendrina aukščiausius mokslinius laipsnius turintys gydytojai. Šioje laidoje bus kalbama, kaip galima ne vaistais padėti širdžiai nesusirgti. Išgirsite įdomių faktų ir minčių iš širdies ligų gydytojo lūpų.Kita tema laidoje - apie cukrų. Kodėl jis vadinamas baltąją mirtimi? Ar reikia cukrų kažkuo pakeisti ir ką daryti, jei labai norisi kažko saldaus?Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologas, medicinos mokslų dr. Mykolas Biliukas, VU ligoninės Santariškių klinikų endukrenologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbonavičius ir Vaikų konsultacinės poliklinikos endukrenologė Gražina Mickūnaitienė.